Tag: Jaunieji ūkininkai

  • Eurokomisaras perspėja: 90 proc. ūkininkų artėja prie pensijos – kas maitins Europą?

    Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį ir maistą, Christophe’as Hansenas įspėja, kad per artimiausius 25 metus iki 90 proc. šiandien dirbančių ūkininkų gali pasiekti pensinį amžių. Jo teigimu, tai ne abstrakti statistika, o rizika visos Europos apsirūpinimui maistu.

    Ši žinutė siejama su kartų kaitos žemės ūkyje strategija, kurios įgyvendinimas, pasak komisaro, jau duoda pirmuosius rezultatus. Vis dėlto pagrindinės kliūtys, stabdančios jaunus žmones nuo sprendimo ūkininkauti, išlieka tos pačios: sudėtingas finansavimas, ribota galimybė įsigyti ar išsinuomoti žemę ir nepakankama praktinė pagalba perimant ūkius.

    Kodėl trūksta jaunų ūkininkų?

    Europos mastu ūkininkų amžiaus struktūra sensta, o kartų kaita vyksta per lėtai, nes pradėti ūkį brangu ir rizikinga. Didžiausią naštą dažnai sudaro pradinės investicijos į techniką, pastatus ir apyvartines lėšas, o kartu prisideda pajamų svyravimai dėl žaliavų kainų, oro sąlygų ir rinkos pokyčių.

    Ne mažiau svarbi problema yra žemės prieinamumas, ypač regionuose, kur kainas kelia konkurencija dėl nuomos ar pirkimo. Jauniems ūkininkams sudėtinga įžengti į sektorių be šeimos ūkio perėmimo arba be aiškaus mechanizmo, kaip saugiai perimti veikiančią ūkio struktūrą.

    Komisaro siūlomos priemonės

    C. Hansenas teigia, kad Europos Komisija kartų kaitą siekia remti konkrečiomis priemonėmis: kuriama nauja finansavimo priemonė, o kartu vystoma Žemės observatorija, kuri turėtų padėti geriau suprasti žemės rinkos procesus ir spręsti prieinamumo klausimus.

    Taip pat akcentuojami įgūdžiai ir mentorystė, įskaitant praktinių žinių perdavimą, gerosios patirties sklaidą bei inovacijų diegimą. Komisaro vertinimu, be kryptingo mokymosi ir konsultavimo infrastruktūros jauniesiems ūkininkams per sunku greitai perimti modernėjančio žemės ūkio valdymą.

    „Mūsų prekybos centrų lentynos gali būti pilnos, tačiau realybė tokia, kad per ateinančius 25 metus 90 procentų šiandieninių ūkininkų gali sulaukti pensinio amžiaus“, – sakė Christophe’as Hansenas.

    Jis pabrėžė, kad parama jauniesiems ūkininkams jam yra vienas svarbiausių prioritetų nuo kadencijos pradžios. Pasak komisaro, tikslas yra pereiti nuo deklaracijų prie lengviau pasiekiamų instrumentų, kurie padėtų startuoti, investuoti ir užtikrintų sklandų ūkių perėmimą.

    Lietuvos jaunieji ūkininkai kelia lūkesčius

    Spalio 27 dieną Briuselyje Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai su pirmininku dr. Pauliumi Astrausku susitiko su eurokomisaru ir įteikė rezoliuciją. Joje akcentuojami kartų kaitos, paramos jauniesiems ūkininkams ir teisingesnio išmokų paskirstymo klausimai.

    Komisaras taip pat išskyrė Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 metais kaip progą stiprinti kartų kaitos politiką ir ilgalaikį apsirūpinimo maistu saugumą. Sąjunga savo ruožtu pabrėžė, kad Europos lygmeniu deklaruojamas palaikymas turi virsti apčiuopiamais sprendimais nacionalinėje politikoje.

    LJŪJS teigia besitikinti atviro dialogo ir konkrečių veiksmų iš Lietuvos politikų, ypač Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus bei jo vadovaujamos partijos deleguoto žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos. Pasak organizacijos, nuo sprendimų tempo priklausys, ar jauni žmonės rinksis kurti gyvenimą ir verslą kaime.

  • Jaunųjų ūkininkų signalas ministrui: parama yra, bet ūkiai bankrutuoja vis dažniau

    Spalio 22 dieną 12 valandą Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kviečia žiniasklaidą į spaudos konferenciją po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika. Šio pokalbio organizacija laukė beveik tris mėnesius, o jame ketina kelti šeimos ūkiams kritinius klausimus.

    Konferencijoje savo patirtimi dalysis jaunasis ūkininkas, patyręs ūkio bankrotą. Jis žada paaiškinti, kokių sprendimų ir pagalbos priemonių pritrūko, kad veikla išliktų, ir kodėl pagalba realybėje ne visada pasiekia tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

    Paramos yra, kartų kaitos trūksta

    Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, per dešimtmetį jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu. Sąjunga pabrėžia, kad statistika rodo nuolatinį traukimąsi, o tai kelia klausimą, kodėl net ir esant didelėms paramos sumoms kartų kaita nesusiformuoja.

    Pasak organizatorių, vienas jautriausių klausimų yra ūkių finansinis atsparumas, ypač kai didėja gamybos kaštai ir svyruoja supirkimo kainos. Tokiose sąlygose net nedidelės klaidos paramos taisyklėse ar vėluojantys sprendimai gali nulemti, ar ūkis išsilaikys, ar bus priverstas trauktis.

    Žemės įsigijimas ir paramos paskirstymas

    Po susitikimo delegacija ketina pristatyti ministro atsakymus dėl jaunųjų ūkininkų galimybių įsigyti žemės, paramos paskirstymo ir šeimos ūkių išlikimo. Organizacija akcentuoja, kad be realiai prieinamos žemės ir prognozuojamų paramos taisyklių jauni žmonės dažnai nesiryžta perimti ar kurti ūkio.

    Taip pat bus keliama tema, kiek žemės ūkiui skiriamų lėšų naudos lieka regionuose, ar jos kuria darbo vietas ir sudaro sąlygas jaunoms šeimoms likti gyventi kaimiškose vietovėse. Sąjungos teigimu, parama turi būti vertinama ne vien pagal išmokėtas sumas, bet ir pagal ilgalaikį poveikį vietos ekonomikai.

    Lūkesčiai prieš darbus Europos Sąjungoje

    Spaudos konferencijoje žadama aptarti ir Lietuvos žemės ūkio prioritetus artėjant pirmininkavimui ES Tarybai. Jaunieji ūkininkai sieks aiškumo, kokių sprendimų Lietuva planuoja siekti ūkininkams ir regionams, ir kaip į jų rengimą bus įtraukti patys sektoriaus atstovai.

    Organizatoriai primena, kad į Vilnių atvyks jaunųjų ūkininkų atstovai iš 10 rajonų. Prieš susitikimą su ministru jie planuoja susitikti su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir įteikti rezoliuciją, kurioje išdėstyti pagrindiniai sektoriaus lūkesčiai.

    Spalio 27 dieną jaunųjų ūkininkų atstovai numato tęsti diskusijas susitikime su už žemės ūkį ir maistą atsakingu Europos Komisijos nariu Christophe’u Hansenu. Sąjunga tikisi, kad klausimai dėl kartų kaitos, paramos kryptingumo ir šeimos ūkių gyvybingumo taps konkrečių sprendimų dalimi, o ne tik politinių deklaracijų tema.

  • 87 proc. jaunųjų ūkininkų liko sektoriuje, bet LJŪJS įspėja: be paramos dalis neišsilaikys

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys rodo, kad beveik 87 proc. jaunųjų ūkininkų, gavusių paramą įsikūrimui, ir toliau vykdo žemės ūkio veiklą. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga teigia, kad tai svarbus signalas apie priemonių veiksmingumą, bet vien tik tęstinumas dar negarantuoja sėkmės.

    Organizacijos vertinimu, rezultatas susijęs su ilgalaikiu dialogu su Žemės ūkio ministerija ir nuosekliu jaunųjų ūkininkų interesų atstovavimu. Per daugiau nei 12 metų buvo teikti pasiūlymai dėl įsikūrimo sąlygų, finansavimo prieinamumo ir kartų kaitos skatinimo kaime.

    „Beveik devyni iš dešimties paramą gavusių jaunųjų ūkininkų ir toliau dirba žemės ūkyje. Tai rodo, kad nuosekli politika ir ilgalaikis bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra svarbūs“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    LJŪJS pabrėžia, kad NMA skelbiami skaičiai atspindi faktą, jog ūkininkas formaliai išliko sektoriuje, tačiau neatskleidžia, ar ūkis yra pelningas ir pajėgus augti be papildomos paramos. Pasak organizacijos, būtina atskirti veiklos tęsimą nuo ekonominio gyvybingumo, nes deklaruojama žemė ar gyvuliai dar nereiškia stabilios finansinės padėties.

    „Turime aiškiai atskirti ūkininko išlikimą sektoriuje ir ūkio ekonominį gyvybingumą. Tai, kad veikla tęsiama, dar nereiškia, kad ji pelninga ir leidžia planuoti ilgalaikę plėtrą“, – sakė dr. P. Astrauskas.

    NMA analizė taip pat rodo, kad 57 proc. veiklą tęsiančių jaunųjų ūkininkų pasinaudojo papildomomis investicinėmis paramos priemonėmis. LJŪJS tai vertina kaip ženklą, kad vienkartinė įsikūrimo parama dažnai tampa tik pirmu žingsniu, o realus ūkio tvarumas priklauso nuo vėlesnių investicijų ir galimybės modernizuotis.

    Organizacija atkreipia dėmesį, kad šiandien ūkių atsparumą labiausiai veikia išaugusios sąnaudos, kainų svyravimai ir konkurencingumo spaudimas. Dėl to, pasak LJŪJS, paramos politikos sėkmė turėtų būti vertinama ne tik pagal paramos gavėjų skaičių ar veiklos tęsimą, bet ir pagal tai, ar ūkiai sugeba generuoti stabilias pajamas bei planuoti plėtrą.

    LJŪJS teigimu, kitas žingsnis turėtų būti aiškesni ekonominio gyvybingumo kriterijai ir priemonės, kurios padėtų jauniems ūkininkams ne tik įsitvirtinti, bet ir ilgainiui tapti mažiau priklausomiems nuo paramos. Organizacija pabrėžia, kad tik taip galima užtikrinti realią kartų kaitą ir ilgalaikę žemės ūkio plėtrą.

  • „Taikos duona“ estafetė keliauja į Lietuvą: ko Europoje reikalauja ūkininkai ir jaunimas

    Spalio 6–9 dienomis Bulgarijoje surengta XII tarptautinė konferencija Taika ir žemės ūkis subūrė žemės ūkio organizacijų atstovus, jaunuosius ūkininkus, socialinius partnerius ir kaimo plėtros iniciatyvas iš įvairių Europos šalių. Diskusijų ašyje atsidūrė žemės ūkio ateitis, klimato rizikos, inovacijos ir administracinės naštos mažinimas.

    Lietuvai renginyje atstovavo Žemės ūkio rūmų deleguoti Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Monika Sadauskaitė Pocė ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos tarybos narys Jonas Ivanauskas. Jie dalijosi Lietuvos patirtimi ir mezgė ryšius, kurie gali virsti bendromis iniciatyvomis ateityje.

    Svarbiausiu konferencijos akcentu tapo simbolinis tarptautinės iniciatyvos „Taikos duona“ estafetės perdavimas Lietuvai. Tai reiškia, kad 2027 metais iniciatyvos renginys numatytas mūsų šalyje, o kartu atsiveria proga Lietuvoje suburti europinį dialogą apie kaimo ateitį.

    Ūkininkų lūkesčiai ir spaudimas

    Konferencijoje daug kalbėta apie tai, kaip suderinti konkurencingumą su tvarumo reikalavimais, kai ūkiams tenka prisitaikyti prie dažnėjančių sausrų, liūčių ir kitų ekstremalių reiškinių. Ne mažiau aktuali tema buvo ūkių modernizavimas, skaitmeniniai sprendimai ir investicijų prieinamumas.

    Kitas dažnai kartotas motyvas – biurokratijos mažinimas. Dalis ūkininkų organizacijų pabrėžė, kad taisyklės ir ataskaitos turi būti proporcingos, o sprendimai priimami taip, kad ūkininkai ne tik vykdytų reikalavimus, bet ir matytų aiškią ekonominę prasmę.

    „Skirtingos šalys, bet iššūkiai labai panašūs. Labiausiai įsiminė paprasta mintis: nieko apie ūkininkus be pačių ūkininkų“, – sakė Monika Sadauskaitė Pocė.

    Jaunimas kaime: kas stabdo kartų kaitą?

    Didelė dalis diskusijų buvo skirta jaunųjų ūkininkų įsitraukimui ir kartų kaitai, kuri daugelyje Europos valstybių tampa kritiška. Praktikoje jaunimą dažnai stabdo žemės įsigijimo kaina, pradinio kapitalo trūkumas, ilgi leidimų procesai ir neapibrėžtumas dėl taisyklių pokyčių.

    Jonas Ivanauskas akcentavo, kad tiesioginis bendravimas su bendraamžiais iš kitų šalių padeda greičiau rasti veikiančius sprendimus. Anot jo, net ir labai skirtingomis sąlygomis dirbantys jauni ūkininkai susiduria su panašiomis problemomis, todėl bendradarbiavimas tampa praktine investicija į ateitį.

    „Nors dirbame skirtingomis sąlygomis, susiduriame su labai panašiais iššūkiais – nuo biurokratijos iki ūkių modernizavimo ir kartų kaitos. Tiesioginis bendravimas leidžia dalytis sprendimais ir kurti ryšius, kurie gali virsti bendromis iniciatyvomis“, – sakė Jonas Ivanauskas.

    Ką Lietuvai reiškia „Taikos duona“?

    „Taikos duona“ Europoje vertinama kaip simbolinė iniciatyva, jungianti žemdirbių bendruomenes per bendrystės, solidarumo ir istorinės atminties idėją. Duona čia tampa ženklu, primenančiu, kad maisto gamyba ir kaimo gyvybingumas yra tiesiogiai susiję su visuomenės stabilumu ir atsparumu.

    Lietuvoje 2027 metais numatomas renginys galėtų tapti platforma kalbėti ne tik apie žemės ūkio politiką, bet ir apie regionų patrauklumą jaunoms šeimoms, kaimo paslaugų prieinamumą bei smulkiojo verslo galimybes. Organizatoriai tikisi, kad tarptautinis dėmesys leis aiškiau parodyti Lietuvos kaimo stiprybes ir realius iššūkius.

    „Estafetės perdavimas Lietuvai buvo ypatinga akimirka. Tai ne tik garbė, bet ir galimybė 2027 metais mūsų šalyje suburti Europos partnerius prasmingam dialogui apie taiką, žemės ūkį ir kaimo ateitį“, – sakė Monika Sadauskaitė Pocė.

  • Jaunųjų ūkininkų gretos tirpsta: 1,2 mlrd. eurų parama neišlaiko kartų kaitos, bręsta ginčas dėl 20 mln.

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per pastarąjį dešimtmetį smuko beveik trečdaliu, o tendencija kelia vis daugiau klausimų dėl viešųjų pinigų efektyvumo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) teigia, kad kartų kaita žemės ūkyje akivaizdžiai stringa, nors paramos mastas išlieka rekordinis.

    Remiantis Žemės ūkio duomenų centro skelbiamais duomenimis, nuo 2016 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos jaunųjų ūkininkų sumažėjo nuo 19 656 iki 13 633. Tai reiškia 6 023 ūkininkais mažiau, arba 30,6 proc., o LJŪJS skaičiavimu, vidutiniškai kas maždaug 15 su puse valandos šalyje netenkama vieno jauno ūkininko.

    „Nenorime, kad jaunieji ūkininkai politikams rūpėtų tik artėjant rinkimams. Pažadais naujos ūkininkų kartos neužauginsime“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ar parama duoda rezultatą?

    LJŪJS akcentuoja, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės lėšos yra viena svarbiausių priemonių formuoti ilgalaikę žemės ūkio struktūrą. Parama turėtų padėti jaunam žmogui pradėti veiklą, investuoti į modernizavimą, o vėliau užtikrinti sklandų ūkių perėmimą ir tvarų tęstinumą.

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2025 metais paramos gavėjams išmokėta beveik 1,2 mlrd. eurų. Sąjunga pabrėžia, kad tai nėra vien jauniesiems ūkininkams skirtas finansavimas, tačiau toks bendras lėšų srautas, jų vertinimu, privalo atsispindėti realiuose rodikliuose, įskaitant į žemės ūkį ateinančių jaunų žmonių skaičių.

    LJŪJS siūlo įtvirtinti aiškius kartų kaitos tikslus ir kasmet skelbti rodiklius, kurie parodytų ne tik paramos išmokėjimą, bet ir poveikį. Tarp siūlymų minimas skaidrus vertinimas, kiek naujų ūkininkų pradeda veiklą, kiek jų išsilaiko po penkerių ar dešimties metų, ir kiek ūkių iš tikrųjų perduodama jaunajai kartai.

    Ginčas dėl beveik 20 mln. eurų

    Didžiausią įtampą kelia ministerijos pristatytas beveik 19,576 mln. eurų skubios pagalbos modelis. Pagal jį būtų mokama 9,77 euro už tinkamą augalininkystės hektarą, skaičiuojant iki 300 hektarų, ir 18,34 euro už pieninę karvę, skaičiuojant iki 300 karvių.

    Pagal tokį tarifą 10 hektarų deklaruojantis ūkis gautų 97,70 euro, o 300 hektarų ūkis gautų 2 931 eurą. LJŪJS kelia klausimą, ar toks principas iš tiesų atitinka deklaruojamą prioritetą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, nes vien nustatytos ribos, jų vertinimu, neatskleidžia nei realaus poreikio, nei paramos pasiskirstymo.

    Sąjunga ragina viešai pateikti, kaip planuojamos lėšos pasiskirstytų pagal ūkių ekonominį dydį ir sektorius, ir kokiais duomenimis pagrįstos pasirinktos ribos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vien hektarų ar gyvulių skaičius neparodo ūkio finansinės būklės, ypač kai sąnaudas veikia degalų, trąšų, pašarų ir paskolų aptarnavimo kaštai.

    Klausimai dėl kitų sektorių

    LJŪJS taip pat prašo paaiškinti, kodėl pristatytame modelyje nenumatytos atskiros išmokos mėsinių galvijų, avių ir ožkų laikytojams. Sąjungos teigimu, sąnaudų spaudimas palietė ne vien pienininkystę ar augalininkystę, todėl parama turėtų būti vertinama plačiau, atsižvelgiant į skirtingų ūkių struktūrą.

    Organizacija pabrėžia, kad skubios pagalbos argumentas neturėtų tapti priežastimi atsisakyti skaidrumo. Prieš priimant galutinius sprendimus, jų vertinimu, būtina palyginti kelis galimus paskirstymo scenarijus ir įvertinti, kam parama atneštų didžiausią poveikį.

    LJŪJS kartu su Žemės ūkio rūmais planuoja aptarti šiuos klausimus viešai, akcentuodama, kad kartų kaitos problema tampa strategine. Jei jaunų ūkininkų mažėjimas išliks, didės rizika, kad dalis ūkių bus likviduojami arba koncentruojami, o kaimo vietovėse trūks žmonių, galinčių tęsti gamybą ir užtikrinti vietinės maisto grandinės gyvybingumą.

  • Jaunųjų ūkininkų nykimas nesustoja: kas 15 valandų Lietuvoje minus vienas, o parama – milijardinė

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per kiek daugiau nei dešimtmetį sumažėjo 30,6 proc., o tai reiškia, kad statistiškai maždaug kas 15 valandų šalyje jaunųjų ūkininkų sumažėja vienu. Šie skaičiai vėl kelia klausimą, ar valstybės ir ES politika iš tiesų užtikrina kartų kaitą žemės ūkyje.

    Tuo pat metu žemės ūkiui kasmet išmokama daugiau kaip 1 milijardas eurų viešosios paramos, o atskiroms priemonėms skiriamos papildomos tikslinės lėšos. Kritikai pabrėžia, kad vien išmokų dydis dar negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei jaunam žmogui neužtikrinamas realus startas: prieinama žemė, investicijos, stabilios pajamos ir aiškios taisyklės keliems metams į priekį.

    Diskusiją aštrina ir tai, kad regionuose socialinė bei ekonominė atskirtis išlieka didelė, o ūkių struktūroje ryškėja koncentracijos tendencijos. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad didesni ūkiai lengviau randa apyvartinių lėšų, greičiau įgyvendina investicinius projektus ir paprasčiau atlaiko kainų svyravimus, o smulkesniems ir pradedantiems tenka didžiausia rizika.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais spalio 12 dieną Vilniuje rengia spaudos konferenciją, kurioje ketina pristatyti jaunųjų ūkininkų mažėjimo duomenis. Organizacijos taip pat žada kelti klausimus dėl paramos politikos rezultatyvumo ir to, ar priemonės iš tiesų pasiekia tuos, kam jos deklaruojamos.

    Aptarimo centre numatyta ir 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusio kuro ir trąšų paskirstymo tema, taip pat skaidrumo bei prioritetų klausimai. Iš šios sumos 9,788 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos, o organizatoriai akcentuoja, kad pagal pristatomą modelį į išmokas gali pretenduoti ir gerokai didesnio ekonominio pajėgumo ūkiai.

    „Svarbu ne tik tai, kiek paramos išmokama šiandien, bet ir kokias galimybes ji sukuria ateities kartoms“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ilgalaikė dilema išlieka paprasta, bet aštri: jei jaunų žmonių žemės ūkyje mažėja, kas Lietuvoje gamins maistą po 20, 30 ar 50 metų. Atsakymas priklausys ne vien nuo išmokų eilutės biudžete, bet ir nuo to, ar parama taps realiu tramplinu jauniesiems ūkininkams, o ne vien trumpalaikiu kainų šoko amortizatoriumi.

  • Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Jaunieji ūkininkai ir žemės ūkio produktų perdirbėjai Lietuvoje nuo šiol gali skolintis ilgesniam laikotarpiui: investicinių lengvatinių paskolų grąžinimo terminas pailgintas nuo 5 iki 10 metų. Kartu išlieka galimybė gauti apyvartinę lengvatinę paskolą iki 5 metų, pritaikant finansavimą kasdieniams veiklos poreikiams.

    Ilgesnis terminas paprastai reiškia mažesnes periodines įmokas ir daugiau lankstumo planuojant investicijas, kurių atsipirkimas žemės ūkyje dažnai trunka ne vienerius metus. Tai ypač aktualu modernizuojant ūkius, diegiant techniką, statant ar atnaujinant pastatus, taip pat investuojant į perdirbimo pajėgumus.

    Kam taikomos naujos sąlygos?

    Naujos finansavimo sąlygos taikomos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metais strateginio plano finansines priemones: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“. Priemonės orientuotos į kartų kaitą žemės ūkyje ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą Lietuvoje.

    Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad ilgesnis lengvatinių paskolų terminas geriau atitinka realų sektoriaus verslo ciklą, kai grąžą lemia sezoniškumas, derliaus svyravimai, žaliavų kainos ir rinkų paklausa. Tokia kryptis dera ir su Europos Sąjungos siekiu stiprinti maisto tiekimo grandinės atsparumą.

    „Žemės ūkio versle investicijos dažnai yra ilgalaikės, todėl ir finansavimo sąlygos turi būti pritaikytos prie realaus verslo ciklo“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Kokie privalumai jauniesiems ūkininkams?

    Lengvatinės paskolos jauniesiems ūkininkams skirtos įsikūrimui, veiklos tęstinumui ir tvaresnei plėtrai kaimo vietovėse. Praktikoje tai gali reikšti didesnes galimybes pradėti ūkininkavimą, kai nuosavo kapitalo dar trūksta, o investicijų poreikis būna didžiausias.

    Šiose priemonėse numatytos palankesnės nei įprastai rinkoje sąlygos, įskaitant lankstesnius užstato reikalavimus. Taip pat, esant poreikiui, gali būti taikomos paskolos grąžinimo atostogos, kurios padeda suvaldyti pinigų srautus pirmaisiais veiklos metais ar sudėtingesniais sezonais.

    Ką svarbu žinoti perdirbėjams?

    Perdirbimo sektoriui skirtos lengvatinės paskolos orientuotos į investicijas, kurios didina produktų pridėtinę vertę, efektyvumą ir konkurencingumą. Tai apima technologijų atnaujinimą, gamybos automatizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir kokybės standartų diegimą.

    Sėkmingai įgyvendinus verslo planą, gali būti nurašoma 35 proc. paskolos sumos, taip sumažinant bendrą finansinę naštą. Tokia sąlyga skatina ne tik skolintis, bet ir pasiekti aiškius veiklos rodiklius, kurie numatomi verslo plane.

    Paraiškos lengvatinėms paskoloms priimamos iki kol bus išnaudotos tam skirtos lėšos. Šiuo metu priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ liko 18 mln. eurų, o priemonei „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ – 9,4 mln. eurų.

  • 80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ruoštis naujam paramos kvietimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastintąja tvarka. Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos per ŽŪMIS elektroninę sistemą.

    Šiam kvietimui numatyta daugiau kaip 3,6 mln. eurų parama kitų augalininkystės sektorių ūkių investicijoms. Priemonė skirta ne tik gamybos pajėgumų stiprinimui, bet ir sprendimams, kurie padeda ūkiui tapti efektyvesniam bei konkurencingesniam.

    Kiek galima gauti ir kokiomis sąlygomis?

    Vienam projektui gali būti skirta iki 80 000 eurų negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės, todėl planuojant biudžetą svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį teks padengti nuosavomis lėšomis ar skolintu finansavimu.

    Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

    Kur nukreipta didžiausia paramos dalis?

    Finansavimas šiame kvietime paskirstytas pagal regionus. Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 eurų.

    Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems sektoriams numatyta iki 2 912 380 eurų. Tai reiškia, kad didžiausia lėšų dalis orientuota į regionų ūkius, kurie planuoja investicijas į gamybą ir veiklos modernizavimą.

    Kam tinka ši priemonė?

    Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimui rinkai. Praktikoje tai atveria galimybes investuoti ne vien į techniką ar įrangą, bet ir į sprendimus, leidžiančius sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiame ūkyje.

    Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir arba perdirbimu bei produkcijos pateikimu rinkai. Taip pat gali kreiptis pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys narių produkciją, ją realizuojantys arba perdirbantys ir parduodantys pagamintus produktus.

    Žemės ūkio ministerija ragina paraiškų rengimo neatidėti paskutinei minutei: iš anksto pasirūpinti dokumentais, tiksliai susiplanuoti investicijas ir įsivertinti, ar pasirinkti sprendimai atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Praktikoje būtent pasirengimo kokybė dažnai lemia, ar paraiška bus įvertinta sklandžiai ir ar projektą pavyks įgyvendinti be brangių korekcijų.

  • Demografijos lūžis: milijardai žemės ūkyje jau yra, bet ar politikai turės valios juos panaudoti?

    Demografijos krizė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik socialinės, bet ir ekonominės politikos klausimu. Mažėjantis gimstamumas, jaunų žmonių emigracija ir senstanti visuomenė ypač smarkiai atsispindi regionuose, kur traukiasi paslaugos ir darbo vietos.

    Vis daugiau politikų kalba apie paramą šeimoms, tačiau demografiniai sprendimai dažnai atsiremia į paprastą klausimą: ar jaunas žmogus mato stabilų pagrindą kurti gyvenimą Lietuvoje. Tai apima pajamas, būstą, ilgalaikes perspektyvas ir realias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

    Žemės ūkis šiame paveiksle išsiskiria tuo, kad daugelis jo veiklų yra neatsiejamos nuo vietos. Ūkis negali būti lengvai perkeltas kitur, o investicijos į žemę, pastatus, techniką ir paslaugas dažniausiai lieka konkrečiame regione, todėl gali palaikyti vietos ekonomiką.

    Jaunas ūkininkas kaip regiono atrama

    Jauno ūkininko sprendimas kurti ūkį dažnai reiškia ne vien naują verslą, bet ir didesnę tikimybę, kad regione liks jauna šeima. Kartu tai palaiko vietos paslaugų sektorių, rangovus, perdirbimą ir logistiką, o regionui suteikia daugiau ekonominio gyvybingumo.

    Didžiausias barjeras pradedantiesiems paprastai yra kapitalas ir priėjimas prie gamybos išteklių. Žemės kaina, investicijų poreikis ir bankų reikalaujamas užstatas jaunam žmogui dažnai tampa sunkiai įveikiama kliūtimi, ypač jei jis nepaveldi veikiančio šeimos ūkio.

    „Demografinė politika nėra vien išmokų klausimas. Jaunai šeimai reikia ekonominio pagrindo, leidžiančio planuoti ateitį, o regionuose tokiu pagrindu gali tapti gyvybingas šeimos ūkis“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Vytautas Buivydas.

    Europa siūlo didesnį mastą

    Diskusijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų Europos jaunųjų ūkininkų taryba kelia kartų kaitos stiprinimo klausimą. Tarp siūlymų minimas 30 mlrd. eurų masto finansavimas 2028–2034 metų laikotarpiui, orientuotas į jaunųjų ūkininkų įsitvirtinimą.

    Svarbiausia šių debatų kryptis yra ne vien paramos suma, bet ir viso kelio logika: nuo įsikūrimo iki tvaraus, konkurencingo ūkio. Vis dažniau pabrėžiama, kad vienkartinė įsikūrimo parama problemos neišsprendžia, jei po jos nėra prieinamo finansavimo antram investicijų etapui.

    Toks požiūris ypač aktualus sektoriams, kuriuose būtinos didelės ilgalaikės investicijos, pavyzdžiui, gyvulininkystėje ar moderniose augalininkystės technologijose. Ten jaunas ūkininkas susiduria su didelėmis pradžios sąnaudomis, o grąža ateina lėčiau.

    Įrankiai egzistuoja, bet svarbi sistema

    Lietuvoje jau veikia įvairūs instrumentai: investicinė ir įsikūrimo parama, lengvatinio finansavimo priemonės, garantijos, žemės politika, taip pat iniciatyvos, susijusios su ūkių perdavimu. Tačiau esminis klausimas yra, ar šios priemonės sudaro nuoseklią sistemą, o ne atskirus, tarpusavyje menkai susijusius sprendimus.

    Praktikoje svarbu, ar jaunas žmogus, gavęs pradinę paramą, gali realiai gauti paskolą kitam etapui, ar turi galimybių įsigyti ar išsinuomoti žemės, ir ar yra aiškus kelias perimti ūkį, kai pasitraukiantis ūkininkas neturi kam jo perduoti šeimoje.

    Ilgalaikės politikos vertinimas vis dažniau siejamas ne su tuo, kiek paramos išmokėta ar kiek pareiškėjų ją gavo, o su tuo, kiek jaunų ūkininkų po 5–10 metų vis dar ūkininkauja. Toks rezultatas rodo, ar finansavimas virto gyvybingu ūkiu, o ne trumpalaikiu projektu.

    „Įrankius valstybė turi. Svarbiausias klausimas dabar yra, ar pakaks politinės valios juos suderinti taip, kad jaunas žmogus galėtų pradėti, įsitvirtinti ir po dešimties metų vis dar sėkmingai ūkininkauti“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui Lietuvai teks apsibrėžti, kokio rezultato siekiama kartų kaitoje. Demografinės naudos tikimasi tada, kai atsiranda daugiau ekonomiškai tvarių jaunų ūkių, kurie regionuose kuria darbo vietas, pajamas ir stabilumą šeimoms.

    Politikai demografinį iššūkį jau įvardijo, o žemės ūkio politika turi finansinius ir teisinius svertus, galinčius tapti sprendimo dalimi. Todėl kertinis klausimas tampa ne tai, ar priemonių yra, o ar jos bus pritaikytos taip, kad realiai keistų jaunų žmonių pasirinkimus.

  • Naujas lyderis jauniesiems ūkininkams: buvęs viceministras žada mažiau chaoso ir daugiau aiškumo

    2026 metų rugpjūčio 29 dieną vykusiame Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos suvažiavime organizacijos pirmininku išrinktas agronomijos mokslų daktaras dr. Paulius Astrauskas. Vicepirmininkais tapo Vytautas Buivydas, Rūta Jurgaitė ir Vytenis Grigas.

    Naujoji vadovybė akcentuoja, kad svarbiausia jauniesiems ūkininkams šiandien yra ne pavienės trumpalaikės priemonės, o stabili ir prognozuojama žemės ūkio politika. Pasak sąjungos, tik aiškios taisyklės leidžia drąsiai planuoti investicijas į žemę, techniką ir modernesnius ūkininkavimo sprendimus.

    „Žemės ūkis nėra vienų metų ar vienos politinės kadencijos projektas. Jaunas žmogus, investuojantis į žemę, techniką ir technologijas, turi žinoti, kad veiklos taisyklės nebus keičiamos nebaigus įgyvendinti pradėtų investicijų“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

    Organizacija pabrėžia, kad dažni reguliavimo pokyčiai ypač skaudžiai atsiliepia pradedantiems ūkiams, kurių finansinis atsparumas mažesnis, o investicijos dažnai planuojamos ilgam laikotarpiui. Dėl to sąjunga ketina siekti aiškesnių pereinamųjų laikotarpių, kai keičiasi reikalavimai, ir mažesnės administracinės naštos kasdienėje ūkių veikloje.

    Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti kartų kaitai ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kad išsilavinę ir iniciatyvūs jauni žmonės matytų realią perspektyvą perimti šeimos ūkius arba kurti naujus. Sąjungos teigimu, čia svarbūs ne tik finansiniai instrumentai, bet ir veiksminga konsultavimo sistema bei paprastesnės procedūros.

    Vienu iš prioritetų įvardijamas šiuolaikinių technologijų diegimas, įskaitant tiksliosios žemdirbystės sprendimus ir DI taikymą planuojant darbus, optimizuojant išteklius bei stebint laukų būklę. Toks kryptingas modernizavimas, anot sąjungos, gali didinti ūkių konkurencingumą ir mažinti sąnaudas, ypač augant darbo jėgos trūkumui regione.

    Artimiausiu metu naujoji vadovybė planuoja susitikimus su Vyriausybės vadovu ir žemės ūkio ministru, kad pristatytų svarbiausius jauniesiems ūkininkams kylančius iššūkius ir aptartų sprendimus. Sąjunga teigia toliau aktyviai atstovausianti narių interesams tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu.

    Dr. Paulius Astrauskas yra ūkininkas, agronomijos mokslų daktaras ir buvęs žemės ūkio viceministras. Sąjunga tikisi, kad jo patirtis viešajame sektoriuje ir praktiniame ūkininkavime padės stiprinti dialogą su institucijomis ir užtikrinti, kad jaunųjų ūkininkų balsas sprendimų priėmime būtų girdimas aiškiau.

    „Mūsų pagrindinė kryptis – ne trumpalaikės priemonės, o stabilios sąlygos, leidžiančios jaunam ūkininkui savo ūkio ateitį planuoti dešimtmečiams į priekį. Sieksime būti konstruktyvus, kompetentingas ir aiškiai girdimas jaunųjų ūkininkų balsas“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.