CP v2

Tag: Jaunieji ūkininkai

  • Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Paskolų terminas jauniesiems ūkininkams pailgintas dvigubai: štai ką būtina žinoti dabar

    Jaunieji ūkininkai ir žemės ūkio produktų perdirbėjai Lietuvoje nuo šiol gali skolintis ilgesniam laikotarpiui: investicinių lengvatinių paskolų grąžinimo terminas pailgintas nuo 5 iki 10 metų. Kartu išlieka galimybė gauti apyvartinę lengvatinę paskolą iki 5 metų, pritaikant finansavimą kasdieniams veiklos poreikiams.

    Ilgesnis terminas paprastai reiškia mažesnes periodines įmokas ir daugiau lankstumo planuojant investicijas, kurių atsipirkimas žemės ūkyje dažnai trunka ne vienerius metus. Tai ypač aktualu modernizuojant ūkius, diegiant techniką, statant ar atnaujinant pastatus, taip pat investuojant į perdirbimo pajėgumus.

    Kam taikomos naujos sąlygos?

    Naujos finansavimo sąlygos taikomos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metais strateginio plano finansines priemones: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“. Priemonės orientuotos į kartų kaitą žemės ūkyje ir didesnės pridėtinės vertės kūrimą Lietuvoje.

    Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad ilgesnis lengvatinių paskolų terminas geriau atitinka realų sektoriaus verslo ciklą, kai grąžą lemia sezoniškumas, derliaus svyravimai, žaliavų kainos ir rinkų paklausa. Tokia kryptis dera ir su Europos Sąjungos siekiu stiprinti maisto tiekimo grandinės atsparumą.

    „Žemės ūkio versle investicijos dažnai yra ilgalaikės, todėl ir finansavimo sąlygos turi būti pritaikytos prie realaus verslo ciklo“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

    Kokie privalumai jauniesiems ūkininkams?

    Lengvatinės paskolos jauniesiems ūkininkams skirtos įsikūrimui, veiklos tęstinumui ir tvaresnei plėtrai kaimo vietovėse. Praktikoje tai gali reikšti didesnes galimybes pradėti ūkininkavimą, kai nuosavo kapitalo dar trūksta, o investicijų poreikis būna didžiausias.

    Šiose priemonėse numatytos palankesnės nei įprastai rinkoje sąlygos, įskaitant lankstesnius užstato reikalavimus. Taip pat, esant poreikiui, gali būti taikomos paskolos grąžinimo atostogos, kurios padeda suvaldyti pinigų srautus pirmaisiais veiklos metais ar sudėtingesniais sezonais.

    Ką svarbu žinoti perdirbėjams?

    Perdirbimo sektoriui skirtos lengvatinės paskolos orientuotos į investicijas, kurios didina produktų pridėtinę vertę, efektyvumą ir konkurencingumą. Tai apima technologijų atnaujinimą, gamybos automatizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir kokybės standartų diegimą.

    Sėkmingai įgyvendinus verslo planą, gali būti nurašoma 35 proc. paskolos sumos, taip sumažinant bendrą finansinę naštą. Tokia sąlyga skatina ne tik skolintis, bet ir pasiekti aiškius veiklos rodiklius, kurie numatomi verslo plane.

    Paraiškos lengvatinėms paskoloms priimamos iki kol bus išnaudotos tam skirtos lėšos. Šiuo metu priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ liko 18 mln. eurų, o priemonei „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ – 9,4 mln. eurų.

  • 80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ruoštis naujam paramos kvietimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastintąja tvarka. Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos per ŽŪMIS elektroninę sistemą.

    Šiam kvietimui numatyta daugiau kaip 3,6 mln. eurų parama kitų augalininkystės sektorių ūkių investicijoms. Priemonė skirta ne tik gamybos pajėgumų stiprinimui, bet ir sprendimams, kurie padeda ūkiui tapti efektyvesniam bei konkurencingesniam.

    Kiek galima gauti ir kokiomis sąlygomis?

    Vienam projektui gali būti skirta iki 80 000 eurų negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės, todėl planuojant biudžetą svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį teks padengti nuosavomis lėšomis ar skolintu finansavimu.

    Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

    Kur nukreipta didžiausia paramos dalis?

    Finansavimas šiame kvietime paskirstytas pagal regionus. Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 eurų.

    Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems sektoriams numatyta iki 2 912 380 eurų. Tai reiškia, kad didžiausia lėšų dalis orientuota į regionų ūkius, kurie planuoja investicijas į gamybą ir veiklos modernizavimą.

    Kam tinka ši priemonė?

    Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimui rinkai. Praktikoje tai atveria galimybes investuoti ne vien į techniką ar įrangą, bet ir į sprendimus, leidžiančius sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiame ūkyje.

    Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir arba perdirbimu bei produkcijos pateikimu rinkai. Taip pat gali kreiptis pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys narių produkciją, ją realizuojantys arba perdirbantys ir parduodantys pagamintus produktus.

    Žemės ūkio ministerija ragina paraiškų rengimo neatidėti paskutinei minutei: iš anksto pasirūpinti dokumentais, tiksliai susiplanuoti investicijas ir įsivertinti, ar pasirinkti sprendimai atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Praktikoje būtent pasirengimo kokybė dažnai lemia, ar paraiška bus įvertinta sklandžiai ir ar projektą pavyks įgyvendinti be brangių korekcijų.

  • Demografijos lūžis: milijardai žemės ūkyje jau yra, bet ar politikai turės valios juos panaudoti?

    Demografijos krizė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik socialinės, bet ir ekonominės politikos klausimu. Mažėjantis gimstamumas, jaunų žmonių emigracija ir senstanti visuomenė ypač smarkiai atsispindi regionuose, kur traukiasi paslaugos ir darbo vietos.

    Vis daugiau politikų kalba apie paramą šeimoms, tačiau demografiniai sprendimai dažnai atsiremia į paprastą klausimą: ar jaunas žmogus mato stabilų pagrindą kurti gyvenimą Lietuvoje. Tai apima pajamas, būstą, ilgalaikes perspektyvas ir realias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

    Žemės ūkis šiame paveiksle išsiskiria tuo, kad daugelis jo veiklų yra neatsiejamos nuo vietos. Ūkis negali būti lengvai perkeltas kitur, o investicijos į žemę, pastatus, techniką ir paslaugas dažniausiai lieka konkrečiame regione, todėl gali palaikyti vietos ekonomiką.

    Jaunas ūkininkas kaip regiono atrama

    Jauno ūkininko sprendimas kurti ūkį dažnai reiškia ne vien naują verslą, bet ir didesnę tikimybę, kad regione liks jauna šeima. Kartu tai palaiko vietos paslaugų sektorių, rangovus, perdirbimą ir logistiką, o regionui suteikia daugiau ekonominio gyvybingumo.

    Didžiausias barjeras pradedantiesiems paprastai yra kapitalas ir priėjimas prie gamybos išteklių. Žemės kaina, investicijų poreikis ir bankų reikalaujamas užstatas jaunam žmogui dažnai tampa sunkiai įveikiama kliūtimi, ypač jei jis nepaveldi veikiančio šeimos ūkio.

    „Demografinė politika nėra vien išmokų klausimas. Jaunai šeimai reikia ekonominio pagrindo, leidžiančio planuoti ateitį, o regionuose tokiu pagrindu gali tapti gyvybingas šeimos ūkis“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Vytautas Buivydas.

    Europa siūlo didesnį mastą

    Diskusijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų Europos jaunųjų ūkininkų taryba kelia kartų kaitos stiprinimo klausimą. Tarp siūlymų minimas 30 mlrd. eurų masto finansavimas 2028–2034 metų laikotarpiui, orientuotas į jaunųjų ūkininkų įsitvirtinimą.

    Svarbiausia šių debatų kryptis yra ne vien paramos suma, bet ir viso kelio logika: nuo įsikūrimo iki tvaraus, konkurencingo ūkio. Vis dažniau pabrėžiama, kad vienkartinė įsikūrimo parama problemos neišsprendžia, jei po jos nėra prieinamo finansavimo antram investicijų etapui.

    Toks požiūris ypač aktualus sektoriams, kuriuose būtinos didelės ilgalaikės investicijos, pavyzdžiui, gyvulininkystėje ar moderniose augalininkystės technologijose. Ten jaunas ūkininkas susiduria su didelėmis pradžios sąnaudomis, o grąža ateina lėčiau.

    Įrankiai egzistuoja, bet svarbi sistema

    Lietuvoje jau veikia įvairūs instrumentai: investicinė ir įsikūrimo parama, lengvatinio finansavimo priemonės, garantijos, žemės politika, taip pat iniciatyvos, susijusios su ūkių perdavimu. Tačiau esminis klausimas yra, ar šios priemonės sudaro nuoseklią sistemą, o ne atskirus, tarpusavyje menkai susijusius sprendimus.

    Praktikoje svarbu, ar jaunas žmogus, gavęs pradinę paramą, gali realiai gauti paskolą kitam etapui, ar turi galimybių įsigyti ar išsinuomoti žemės, ir ar yra aiškus kelias perimti ūkį, kai pasitraukiantis ūkininkas neturi kam jo perduoti šeimoje.

    Ilgalaikės politikos vertinimas vis dažniau siejamas ne su tuo, kiek paramos išmokėta ar kiek pareiškėjų ją gavo, o su tuo, kiek jaunų ūkininkų po 5–10 metų vis dar ūkininkauja. Toks rezultatas rodo, ar finansavimas virto gyvybingu ūkiu, o ne trumpalaikiu projektu.

    „Įrankius valstybė turi. Svarbiausias klausimas dabar yra, ar pakaks politinės valios juos suderinti taip, kad jaunas žmogus galėtų pradėti, įsitvirtinti ir po dešimties metų vis dar sėkmingai ūkininkauti“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui Lietuvai teks apsibrėžti, kokio rezultato siekiama kartų kaitoje. Demografinės naudos tikimasi tada, kai atsiranda daugiau ekonomiškai tvarių jaunų ūkių, kurie regionuose kuria darbo vietas, pajamas ir stabilumą šeimoms.

    Politikai demografinį iššūkį jau įvardijo, o žemės ūkio politika turi finansinius ir teisinius svertus, galinčius tapti sprendimo dalimi. Todėl kertinis klausimas tampa ne tai, ar priemonių yra, o ar jos bus pritaikytos taip, kad realiai keistų jaunų žmonių pasirinkimus.

  • Naujas lyderis jauniesiems ūkininkams: buvęs viceministras žada mažiau chaoso ir daugiau aiškumo

    2026 metų rugpjūčio 29 dieną vykusiame Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos suvažiavime organizacijos pirmininku išrinktas agronomijos mokslų daktaras dr. Paulius Astrauskas. Vicepirmininkais tapo Vytautas Buivydas, Rūta Jurgaitė ir Vytenis Grigas.

    Naujoji vadovybė akcentuoja, kad svarbiausia jauniesiems ūkininkams šiandien yra ne pavienės trumpalaikės priemonės, o stabili ir prognozuojama žemės ūkio politika. Pasak sąjungos, tik aiškios taisyklės leidžia drąsiai planuoti investicijas į žemę, techniką ir modernesnius ūkininkavimo sprendimus.

    „Žemės ūkis nėra vienų metų ar vienos politinės kadencijos projektas. Jaunas žmogus, investuojantis į žemę, techniką ir technologijas, turi žinoti, kad veiklos taisyklės nebus keičiamos nebaigus įgyvendinti pradėtų investicijų“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

    Organizacija pabrėžia, kad dažni reguliavimo pokyčiai ypač skaudžiai atsiliepia pradedantiems ūkiams, kurių finansinis atsparumas mažesnis, o investicijos dažnai planuojamos ilgam laikotarpiui. Dėl to sąjunga ketina siekti aiškesnių pereinamųjų laikotarpių, kai keičiasi reikalavimai, ir mažesnės administracinės naštos kasdienėje ūkių veikloje.

    Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti kartų kaitai ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kad išsilavinę ir iniciatyvūs jauni žmonės matytų realią perspektyvą perimti šeimos ūkius arba kurti naujus. Sąjungos teigimu, čia svarbūs ne tik finansiniai instrumentai, bet ir veiksminga konsultavimo sistema bei paprastesnės procedūros.

    Vienu iš prioritetų įvardijamas šiuolaikinių technologijų diegimas, įskaitant tiksliosios žemdirbystės sprendimus ir DI taikymą planuojant darbus, optimizuojant išteklius bei stebint laukų būklę. Toks kryptingas modernizavimas, anot sąjungos, gali didinti ūkių konkurencingumą ir mažinti sąnaudas, ypač augant darbo jėgos trūkumui regione.

    Artimiausiu metu naujoji vadovybė planuoja susitikimus su Vyriausybės vadovu ir žemės ūkio ministru, kad pristatytų svarbiausius jauniesiems ūkininkams kylančius iššūkius ir aptartų sprendimus. Sąjunga teigia toliau aktyviai atstovausianti narių interesams tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu.

    Dr. Paulius Astrauskas yra ūkininkas, agronomijos mokslų daktaras ir buvęs žemės ūkio viceministras. Sąjunga tikisi, kad jo patirtis viešajame sektoriuje ir praktiniame ūkininkavime padės stiprinti dialogą su institucijomis ir užtikrinti, kad jaunųjų ūkininkų balsas sprendimų priėmime būtų girdimas aiškiau.

    „Mūsų pagrindinė kryptis – ne trumpalaikės priemonės, o stabilios sąlygos, leidžiančios jaunam ūkininkui savo ūkio ateitį planuoti dešimtmečiams į priekį. Sieksime būti konstruktyvus, kompetentingas ir aiškiai girdimas jaunųjų ūkininkų balsas“, – sakė dr. Paulius Astrauskas.

  • Jaunųjų ūkininkų liko mažiau nei 20 tūkst.: žemė ir finansai užrakino kartų kaitą regionuose

    Per pastaruosius 15 metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 41 496 iki mažiau nei 20 000. Jauni ūkio valdytojai dabar sudaro tik 13,3 proc. visų valdų, o pensinio amžiaus ūkininkų yra beveik tris kartus daugiau.

    Toks disbalansas vis dažniau vertinamas ne vien kaip žemės ūkio sektoriaus, bet ir kaip regionų ateities klausimas. Mažėjant jaunų žmonių daliai, kyla rizika ilgainiui prarasti darbo vietas, vietinę maisto gamybą ir investicijas į kaimo infrastruktūrą.

    Kas stabdo kartų kaitą?

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys išlieka tos pačios: žemės prieinamumas, startinio kapitalo trūkumas ir sudėtinga prieiga prie finansavimo. Nors paramos priemonės keitėsi, jauno žmogaus starto sąlygos dažnai negerėjo taip, kaip tikėtasi.

    Didžiausias barjeras – pirmieji hektarai. Galiojanti pirmumo teisė perkant privačią žemės ūkio paskirties žemę paprastai palankesnė tiems, kurie jau turi besiribojančių sklypų, todėl pradedantieji, neturintys paveldėto ūkio, dažnai atsiduria silpnesnėje pozicijoje.

    Paraiškų daug, paramą gauna kas penktas

    Vieno iš pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų metu buvo pateiktos 1 022 paraiškos, prašant daugiau nei 61 mln. eurų. Finansavimas skirtas 205 paraiškoms už maždaug 12,3 mln. eurų, taigi realią paramą gavo apie kas penktas pareiškėjas.

    Ši statistika rodo, kad problema nėra jaunimo nenoras ūkininkauti – norinčiųjų yra, tačiau galimybių įsitvirtinti trūksta. Pradžioje dažniausiai prireikia didelių investicijų technikai, pastatams ar apyvartinėms lėšoms, o bankams ne visuomet pakanka trumpos veiklos istorijos ir užstato.

    Sprendimų ieškoma ne tik paramoje

    Sąjunga ragina sprendimų ieškoti plačiau: stiprinti lengvatinių paskolų ir garantijų priemones, peržiūrėti žemės įsigijimo mechanizmus ir sukurti sklandesnį ūkių perdavimo modelį jaunajai kartai. Taip pat akcentuojama būtinybė sudaryti realias sąlygas grįžti emigravusiems jauniems žmonėms, sukaupusiems patirties ir kapitalo.

    „Nenorime naujai Vyriausybei pateikti dar vieno seniai žinomų problemų sąrašo. Norime kalbėti apie sprendimus, kad jaunam žmogui būtų realu pradėti ūkininkauti ir kurti ateitį Lietuvoje“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

    Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas vis dažniau pristatomas kaip ilgalaikė investicija į regionų ekonomiką, o ne vien išlaidų eilutė. Augant ūkiui, didėja darbo vietų skaičius, perkamos paslaugos ir technika, o sukuriama pridėtinė vertė grįžta per mokesčius ir vietos vartojimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad kartų kaitos neišspręs vienas kvietimas ar vienkartinė išmoka. Reikalinga nuosekli politika, apimanti žemės prieinamumą, finansavimo instrumentus, ūkių perdavimo praktiką ir regionų patrauklumą jaunoms šeimoms.