CP v2

Tag: Jaunimas

  • Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jauni europiečiai susiduria su vis brangstančiu būstu, aukštomis nuomos kainomis ir išaugusiomis kasdienėmis išlaidomis, todėl santaupų ir turto kaupimas iki 35 metų daugeliui tampa sunkiai pasiekiamas. Vis dėlto Europos duomenys rodo milžiniškus skirtumus tarp šalių: kai kur jaunų žmonių turtas jau siekia šešiaženkles sumas, kitur jis išlieka simbolinis.

    Europos Centrinio Banko namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas rodo, kad euro zonoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 24 600 eurų. Tai sudaro apie 18 proc. bendros populiacijos medianinio grynojo turto, kuris įvertintas 140 100 eurų.

    Grynasis turtas skaičiuojamas kaip turto vertė atėmus įsipareigojimus, todėl jį smarkiai veikia būsto nuosavybė ir paskolos. Jaunų žmonių atveju šis rodiklis dažnai labiau atspindi galimybes patekti į būsto rinką ir šeimos paramą, o ne vien atlyginimą ar taupymo įpročius.

    Kur jaunimas turtingiausias?

    Tarp 22 valstybių, apie kurias pateikiami palyginami duomenys, medianinis 16–34 metų grynasis turtas svyruoja nuo 5 700 eurų Suomijoje iki 257 500 eurų Maltoje. Išskyrus Maltą, daugiau nei 100 000 eurų ribą peržengia tik Liuksemburgas, kur jaunų žmonių medianinis turtas siekia 135 000 eurų.

    Belgija rikiuojasi iškart po lyderių ir priartėja prie šešiaženklės ribos su maždaug 97 200 eurų. Toliau seka Kroatija, kur jauno amžiaus grupės medianinis grynasis turtas siekia apie 82 000 eurų.

    „Jaunų suaugusiųjų turto skirtumai ypač iškalbingi, nes 16–34 metų žmonės paprastai dar neturėjo daug laiko sukaupti reikšmingo turto vien iš savo darbo pajamų“, – sakė Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto profesorius Fabian Pfeffer.

    Lietuva išsiskiria regione

    ECB tyrimas rodo, kad Lietuvoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 59 600 eurų. Panašūs ar kiek didesni rodikliai fiksuojami Estijoje ir Čekijoje, o Slovakijoje jaunų žmonių medianinis turtas dar aukštesnis – 74 600 eurų.

    Šie skaičiai stebina todėl, kad dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių pajamos vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau turto rodikliai jaunimo grupėje yra palyginti aukšti. Tai dažnai siejama su didesniu būsto nuosavybės paplitimu, ankstesniu įsitraukimu į būsto rinką, šeimos parama ar turto perdavimu tarp kartų.

    „Šiame amžiuje didelis privatus turtas dažnai nėra vien asmeninės sėkmės istorija. Tai taip pat šeimos ir institucijų istorija“, – sakė Fabian Pfeffer.

    Kodėl italai lenkia vokiečius?

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų turtingiausi 16–34 metų gyventojai yra Italijoje, kur medianinis grynasis turtas siekia 53 500 eurų. Prancūzijoje jis įvertintas 27 700 eurų, Ispanijoje – 23 700 eurų, o Vokietijoje jaunimo medianinis grynasis turtas tėra 17 600 eurų.

    Tai reiškia, kad jaunų italų grynasis turtas yra maždaug tris kartus didesnis nei jų bendraamžių Vokietijoje. Ekspertai tokį atotrūkį dažnai aiškina skirtingu būsto nuosavybės modeliu, nuomos rinkos dydžiu, kredito prieinamumu ir šeimos paramos tradicijomis.

    Anot F. Pfeffer, lūžio taškas jaunų žmonių turto struktūroje dažnai yra pirmasis nuosavas būstas. Tačiau tam paprastai reikia ne tik disciplinos ir pastovaus taupymo, bet ir prieinamo kredito, stabilaus darbo, įkandamų kainų bei dažnai tėvų pagalbos pradiniam įnašui arba tiesioginio turto perdavimo.

    Apačioje – Suomija ir Graikija

    Žemiausi rodikliai fiksuojami Suomijoje, kur 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 5 700 eurų, ir Graikijoje – 9 900 eurų. Žemiau už Vokietiją taip pat rikiuojasi Austrija su 13 400 eurų ir Latvija su 16 900 eurų.

    Kitose šalyse vaizdas margas: Airijoje jaunimo medianinis grynasis turtas siekia 23 900 eurų, Portugalijoje – 36 200 eurų, Vengrijoje – 36 300 eurų, Nyderlanduose – 40 900 eurų. Skirtumai rodo, kad vien pajamų lygis ne visada paaiškina turto rodiklius, ypač kai svarbiausias jaunų žmonių turtas yra būstas.

    Ekspertai pabrėžia, kad turto nelygybė atsikartoja anksčiau nei įprastai manoma: ne tik paveldėjimo momentu vėlesniame amžiuje, bet ir tada, kai jaunuoliai pradeda savarankišką gyvenimą, studijuoja, kuria šeimas ar bando įsigyti būstą. Tai reiškia, kad sprendimai dėl būsto politikos, kreditavimo taisyklių ir socialinės paramos gali turėti ilgalaikį poveikį visos kartos finansinei padėčiai.

  • Projektas Kuriu. Veikiu. Keičiu.: Kalvarijos jaunimas mokymuose kuria idėjas pokyčiams

    Gegužės 19 dieną ir gegužės 26 dieną Kvietkinės kaimo bendruomenėje vyko VšĮ „Vaikų žemė“ projekto Kuriu. Veikiu. Keičiu. mokymai, subūrę Kalvarijos savivaldybės jaunimą bendrai kūrybai ir diskusijoms. Per susitikimus dalyviai ne tik gilino praktines žinias, bet ir pradėjo dėlioti konkrečias iniciatyvas, kurios galėtų būti įgyvendintos jų gyvenamojoje aplinkoje.

    Projektu siekiama stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą, iniciatyvumą ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip nuo idėjos pereiti prie aiškaus plano: įsivardyti problemą, nusistatyti tikslą, numatyti veiklas, partnerius, reikalingus resursus ir komunikaciją.

    Kas jaunimui aktualu?

    Pirmosios mokymų dienos metu dalyviai analizavo jaunimui aktualias temas Kalvarijos savivaldybėje ir diskutavo apie bendruomeniškumo svarbą. Ieškota atsakymų, kaip jaunimas gali prisidėti prie pozityvių pokyčių, kai trūksta veiklų, erdvių susitikimams ar įtraukių iniciatyvų skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Kūrybinių dirbtuvių metu buvo generuojamos idėjos renginiams, savanorystės iniciatyvoms ir veikloms, kurios didintų jaunimo užimtumą. Tokios dirbtuvės dažnai padeda ne tik sugalvoti sprendimus, bet ir išsigryninti, kas realiai įgyvendinama vietos mastu, pasitelkiant bendruomenių ir savivaldybės partnerystę.

    Komunikacija ir socialiniai tinklai

    Antrosios dienos mokymuose daug dėmesio skirta komunikacijai ir socialinių tinklų galimybėms. Jaunimas mokėsi, kaip pristatyti idėjas viešai, aiškiai suformuluoti žinutę ir pasiekti tikslinę auditoriją, kad iniciatyvos neliktų tik vidiniu sumanymu, o sulauktų palaikymo bei dalyvių.

    Dirbdami komandose dalyviai rengė iniciatyvų planus ir pristatė juos kitiems projekto dalyviams, gaudami grįžtamąjį ryšį. Toks formatas leidžia patikrinti idėjos tvirtumą praktikoje ir iš anksto pamatyti galimas rizikas, pavyzdžiui, per platų užmojį, per mažą savanorių komandą ar neaiškiai apibrėžtą naudą bendruomenei.

    Partneriai ir baigiamasis renginys

    Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kvietkinės kaimo bendruomene, Tarprubežių kaimo bendruomene ir Kalvarijos savivaldybės viešąja biblioteka. Partnerystės suteikia jaunimui daugiau galimybių gauti patalpas, komunikacijos kanalus ir suaugusiųjų mentorių pagalbą, kai idėjas reikia paversti realiais veiksmais.

    Baigiamasis projekto renginys numatytas birželio 2 dieną, jo metu jaunimas pristatys parengtas iniciatyvas bendruomenių, organizacijų ir savivaldybės atstovams. Projektą finansuoja Kalvarijos savivaldybės administracija.

  • Ispanijoje jaunas dirbantysis buto nuomai atiduoda 98,7 proc. algos: rekordas, kuris šokiruoja

    Ispanijoje jaunas dirbantysis buto nuomai atiduoda 98,7 proc. algos: rekordas, kuris šokiruoja

    Ispanijoje būsto įperkamumo krizė jaunus žmones vis labiau stumia nuo savarankiško gyvenimo. Ispanijos jaunimo tarybos (CJE) Emancipacijos observatorijos duomenimis, 2025 metais savarankiškai gyveno tik 14,5 proc. 16–29 metų jaunuolių – tai prasčiausias rodiklis nuo palyginamų duomenų pradžios.

    Ataskaitoje teigiama, kad jaunas dirbantis žmogus, norėdamas vienas išsinuomoti būstą, vidutiniškai turėtų nuomai skirti 98,7 proc. savo grynojo atlyginimo. Dėl to išsikraustymo iš tėvų namų amžius, vertinimu, persirito per 30 metų ribą.

    Kai nuoma suvalgo beveik viską

    Skaičiai rodo, kad vidutinis jauno žmogaus grynasis atlyginimas siekia apie 1 190 eurų per mėnesį, o vidutinė būsto nuoma – maždaug 1 176 eurus. Tai reiškia, kad net ir dirbant visu etatu vieno žmogaus namų ūkis daugelyje vietovių tampa finansiškai nepakeliamas.

    CJE pabrėžia, kad ši padėtis didina kartų nelygybę ir skatina jaunimo skurdėjimą. Ataskaitoje nurodoma, kad tarp jaunų nuomininkų skurdo rizika po būsto išlaidų šokteli nuo 25,9 proc. iki 43 proc.

    „Jauniems žmonėms išsikraustymas reiškia tapti skurdesniems“, – sakė CJE prezidentė Andrea Henry.

    Nei vienam, nei su kambariokais

    Augant nuomos kainoms, daliai jaunimo alternatyva tampa kambario nuoma ar gyvenimas su bendranuomiais. Tačiau CJE perspėja, kad ir šis sprendimas daugelyje miestų nebėra pigus: būstas dalijantis, skaičiuojama, „suvalgo“ apie 33,6 proc. vidutinio jauno žmogaus atlyginimo.

    Organizacija taip pat akcentuoja, kad vis dažniau lemiamu veiksniu tampa šeimos parama, nes be jos jauniems žmonėms sunku išvengti skolų, nestabilumo ar priklausomybės nuo artimųjų. Tuo pat metu būsto įsigijimas daugeliui išlieka nepasiekiamas dėl aukštų kainų, pradinio įnašo ir griežtesnių finansavimo sąlygų.

    Kokių sprendimų prašoma?

    CJE ragina valdžios institucijas didinti įperkamo būsto pasiūlą ir stiprinti priemones, kurios realiai pagerintų jaunimo galimybes išsinuomoti ar įsigyti būstą. Organizacijos vertinimu, problema yra struktūrinė ir daro ilgalaikę žalą visai kartai – nuo vėluojančio savarankiškumo iki didėjančio socialinio nesaugumo.

    Pastaraisiais metais Ispanijoje būsto tema tapo vienu karščiausių politinių ir socialinių klausimų, o protestai dėl kainų augimo vyko ne viename didmiestyje. Ekspertai pabrėžia, kad nuomos rinką spaudžia keli veiksniai: ribota pasiūla, didelė paklausa didmiesčiuose ir turizmo regionuose, taip pat lėčiau augančios pajamos, kurios nespėja vytis būsto kaštų.

  • Tauragėje parengtas savanorystės galimybių katalogas: kur ieškoti prasmingos veiklos rajone

    Tauragėje parengtas Savanorystės galimybių katalogas, kuriame vienoje vietoje surinkta informacija apie rajone veikiančias įstaigas ir organizacijas, priimančias savanorius. Leidinys skirtas gyventojams, kurie nori įsitraukti į bendruomenės iniciatyvas, skirti laiko prasmingai veiklai ar atlikti socialines-pilietines valandas.

    Kataloge aprašomos skirtingos savanorystės kryptys: pagalba jaunimui, prisidėjimas prie renginių ir kultūrinių veiklų, veikla bendruomeninėse, socialinėse bei su sveikatos sritimi susijusiose organizacijose. Prie kiekvienos galimybės pateikiama svarbiausia praktinė informacija, kad norintys savanoriauti galėtų greitai įvertinti, ar veikla jiems tinkama.

    Leidinyje nurodomas savanorystės pobūdis, galimos užduotys, taikomi amžiaus reikalavimai ir kontaktai, kuriais galima kreiptis dėl prisijungimo. Tokia struktūra padeda sutaupyti laiko tiek savanoriams, tiek organizacijoms, nes aiškiau apibrėžiami lūkesčiai ir bendradarbiavimo sąlygos.

    Pasak savivaldybės, katalogas taip pat skirtas paskatinti aktyvesnį įsitraukimą į vietos bendruomenės gyvenimą, ypač jaunimo, kuriam savanorystė dažnai tampa pirmąja praktine patirtimi organizuojant veiklas, bendraujant su žmonėmis ir prisiimant atsakomybę. Toks įsitraukimas svarbus ir organizacijoms, kurios ieško papildomų rankų kasdienėse veiklose ar didesnių renginių metu.

    Organizacijos, kurios norėtų būti naujai įtrauktos į katalogą arba patikslinti jau pateiktą informaciją, kviečiamos kreiptis Tauragės rajono savivaldybės nurodytais kontaktais. Katalogas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje PDF formatu.

  • „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    Kas keičiasi šiemet?

    Vilniaus savivaldybė penktą kartą tęs dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje patys gyventojai siūlo idėjas ir balsuodami nusprendžia, kam skirti miesto lėšas. Šiemet numatytas didžiausias finansavimas programos istorijoje – ne mažiau kaip 1,63 mln. eurų.

    Didžiausia naujovė – balsavimo teisė išplečiama jaunimui: už atrinktas idėjas galės balsuoti vilniečiai nuo 16 metų. Savivaldybė tikisi, kad toks sprendimas sustiprins jaunų žmonių įsitraukimą į miesto planavimą ir leis tiksliau atliepti kasdienius bendruomenių poreikius.

    „Jaunieji vilniečiai nėra ateities miesto gyventojai – jie jau šiandien aktyviai naudojasi viešosiomis erdvėmis. Norime, kad pilietiškumas prasidėtų dar mokyklos suole“, – sakė Vilniaus savivaldybės Organizacijos vystymo grupės vadovė Lina Koriznienė.

    Kokiems projektams bus skiriami pinigai?

    Pasak savivaldybės, pastaraisiais metais daugiausia palaikymo sulaukia idėjos, susijusios su aktyviu laisvalaikiu ir viešųjų erdvių pritaikymu bendruomenėms: sporto aikštynai, riedlenčių ir dviračių trasos, poilsio zonos, želdynai. Tarp anksčiau laimėjusių idėjų minimi projektai, orientuoti į jaunimą, tačiau iki šiol balsuoti galėdavo tik pilnamečiai.

    „Dalyvauk! Vilnius“ startavo 2021 metais kaip bandomasis projektas, o vėliau išaugo į vieną aktyviausių miesto įsitraukimo programų. Savivaldybės duomenimis, pernai gyventojai pateikė beveik 500 idėjų, o balsavime dalyvavo daugiau nei 17 000 vilniečių, rinkusių iš 244 balsavimui atrinktų pasiūlymų.

    Didėja ambicijos ir projektų apimtys

    Vilniaus savivaldybė pažymi, kad augant gyventojų siūlomų idėjų kokybei, dažnai paaiškėja ir platesnis realus projekto poreikis. Įgyvendinant idėją vien įrengti, pavyzdžiui, aikštelę neretai nepakanka – prireikia sutvarkyti takus, įrengti apšvietimą, pasirūpinti želdiniais ir mažąja architektūra.

    Dėl šios priežasties planuojama didinti didžiosios apimties projektų krepšelį: vienos idėjos maksimali vertė numatoma iki 250 000 eurų. Iš viso planuojama 630 000 eurų skirti mažos apimties (seniūnijų) idėjoms ir 1 000 000 eurų – didžiosioms, visam miestui skirtoms iniciatyvoms.

    Idėjų teikimo startas numatomas vasaros antroje pusėje, o tikslios datos ir balsavimo tvarka bus paskelbtos atskirai. Savivaldybė ragina gyventojus stebėti informaciją ir iš anksto svarstyti, kokių pokyčių labiausiai trūksta jų gyvenamojoje aplinkoje.

  • Visaginas atnaujino sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga: dėmesys jaunimui, mokymams ir saugumui

    Visaginas atnaujino sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga: dėmesys jaunimui, mokymams ir saugumui

    Visagino savivaldybė atnaujino bendradarbiavimo ir pagalbos sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga, siekdama stiprinti pilietiškumą, bendruomenės saugumą ir jaunimo įsitraukimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tai dalis platesnių pastangų didinti gyventojų pasirengimą veikti kartu krizių ir ekstremalių situacijų metu.

    Sutartį pasirašė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir Lietuvos šaulių sąjungos plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadas Jurandas Rusteika. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis bei kiti rinktinės ir savivaldybės atstovai.

    „Šiandien ypač svarbu stiprinti bendruomeniškumą, pilietiškumą ir žmonių pasirengimą veikti kartu įvairiose situacijose. Džiugu matyti augantį jaunimo susidomėjimą Šaulių sąjungos veikla Visagine“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Po sutarties pasirašymo savivaldybės vadovai kartu su šaulių atstovais apžiūrėjo atnaujintas Visagino šaulių patalpas Vilties gatvėje. Pasak savivaldybės, modernizuotos erdvės leis dažniau rengti mokymus, susitikimus ir pilietines iniciatyvas, taip pat patogiau telkti vietos bendruomenę.

    Atnaujinta sutartis numato bendradarbiavimą ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą bei organizuojant šviečiamąsias veiklas. Taip pat sutariama, kad pagal galimybes bus teikiama pagalba ekstremalių situacijų metu ir prisidedama prie viešosios tvarkos bei saugumo užtikrinimo savivaldybės renginių metu.

    Toks savivaldybių ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo modelis pastaraisiais metais tampa vis aktualesnis, nes vis daugiau dėmesio skiriama visuotinei gynybai ir civilinei saugai. Praktikoje tai reiškia ne tik patriotines iniciatyvas, bet ir konkrečius įgūdžius bei organizacinį pasirengimą, kai svarbu greitai sutelkti žmones, koordinuoti veiksmus ir padėti bendruomenei.

  • Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Bardiškiuose sustos KAD:MIESTELIAI autobusiukas: vaikai per 5 dienas kurs pokyčius viešojoje erdvėje

    Šią vasarą į šalies regionus vėl išrieda keliaujančių dirbtuvių autobusiukas KAD:MIESTELIAI, o vienas iš penkių jo sustojimų suplanuotas Pakruojo rajone, Bardiškiuose. Organizatoriai pabrėžia, kad dirbtuvės keliauja ten, kur vaikai ir jaunimas geriausiai jaučia, ko trūksta jų kasdienėms erdvėms.

    Bardiškiuose numatyta penkių dienų programa, per kurią dalyviai kartu su savanorių komanda išgrynins idėjas ir savo rankomis įgyvendins konkretų sprendimą viešojoje erdvėje. Dažniausiai tokių dirbtuvių rezultatas būna mažosios architektūros objektas ar bendruomenės susibūrimams pritaikytas akcentas, atsirandantis iš pačių jaunųjų gyventojų pasiūlymų.

    Šių metų pavasario kvietimas, pasak organizatorių, sulaukė didelio susidomėjimo: gauta daugiau nei 50 anketų iš skirtingų Lietuvos vietovių. Atrinktos tik penkios vietos, todėl Bardiškių pasirinkimas reiškia, kad čia matomas aiškus bendruomenės potencialas ir poreikis įtraukti jaunimą į sprendimų kūrimą.

    Dirbtuvėse akcentuojamas ne tik fizinis rezultatas, bet ir procesas: vaikai mokosi planuoti, tartis, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už bendrą aplinką. Tokios praktikos atliepia vis dažniau savivaldybėse taikomą kryptį, kai viešosios erdvės kuriamos ne vien „iš viršaus“, o įtraukiant vietos žmones ir ypač jaunimą.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad apie tikslias dirbtuvių datas ir registracijos detales Bardiškiuose bus informuojama papildomai.

    Pakruojo rajono savivaldybės informacija

  • Jaunimo savaitė Mažeikių muziejuje: nemokamos teatro dirbtuvės su režisiere Airida Lementauskiene

    Mažeikių muziejus kviečia į jaunimui skirtą iniciatyvą Pasikultūrink, kurios programoje numatytos kūrybinės veiklos ir praktiniai užsiėmimai. Vienas iš ryškiausių savaitės renginių vyks gegužės 19 dieną 16.00 valandą, kai muziejuje bus surengtos teatro dirbtuvės.

    Kūrybines dirbtuves Nuo veiksmo link vaidybos ves režisierė Airida Lementauskienė. Užsiėmimas orientuotas į jaunus žmones, norinčius geriau pažinti save per judesį, veiksmą ir patirtį scenoje.

    Dirbtuvėse bus dirbama per fizinius veiksmus, pasikartojimą ir improvizacijas, stebint, kaip veiksmas pamažu virsta vaidybiniu vyksmu. Dalyviai tyrinės, kaip sceninis veiksmas gali tapti vidinės būsenos išraiška ir padėti atrasti autentišką sceninio buvimo pojūtį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad užsiėmimas skirtas ne tik turintiems teatro patirties, bet ir tiems, kurie nori išbandyti naują saviraiškos formą. Praktiniai pratimai turėtų paskatinti drąsiau improvizuoti, kūrybiškai mąstyti ir kalbėti per teatrinį veiksmą.

    Renginys nemokamas, tačiau dalyviams rekomenduojama registruotis iš anksto užpildant registracijos anketą. Tiksli informacija apie dalyvių skaičių ir užsiėmimo trukmę pateikiama registracijos metu.

  • Atverta registracija į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio vietas: svarbiausi terminai

    Atverta registracija į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio vietas: svarbiausi terminai

    Jaunimo reikalų agentūra pradėjo registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos 2026 metų II pusmečio programos vietas. Programa skirta 14–29 metų jaunuoliams, norintiems įgyti praktinės patirties, stiprinti kompetencijas ir prasmingai įsitraukti į bendruomenės veiklas.

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra intensyvi šešių mėnesių savanorystės programa, kurioje dalyviai vidutiniškai savanoriauja po 40 valandų per mėnesį. Savanorystė atliekama akredituotose savanorius priimančiose organizacijose, o dalyviai taip pat reguliariai susitinka su koordinuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi.

    Registracijos terminai ir atranka

    Registracija vyksta nuo gegužės 4 dienos iki birželio 4 dienos 23.59 valandos ir yra atvira visų savivaldybių jaunimui. Vietų skaičius ribotas, todėl kvietimai dalyvauti paprastai siunčiami atsižvelgiant į registracijos datą ir laiką.

    Organizatoriai nurodo, kad su užsiregistravusiais kandidatais dažniausiai susisiekiama vidutiniškai per dvi savaites po registracijos pabaigos. Atrankos metu kandidatams gali būti pateikiami patikslinantys klausimai dėl motyvacijos, galimų veiklų ar tinkamiausios vietos savanorystei.

    Ką suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba?

    Dalyviai programoje mokosi planuoti tikslus, reflektuoti patirtį, įveikti iššūkius ir kryptingai ugdyti asmenines bei socialines kompetencijas. Mentoriaus susitikimai padeda įsivardinti stipriąsias puses, aptarti praktines situacijas organizacijoje ir susidėlioti tolesnius žingsnius.

    Programa ypač aktuali jaunuoliams, kurie nori išbandyti skirtingas veiklos sritis, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir susikurti aiškesnį karjeros ar mokymosi krypties vaizdą. Savanorystės patirtis dažnai vertinama ir stojant, ir ieškant pirmojo darbo, nes parodo iniciatyvumą bei atsakomybę.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Kilus klausimams rekomenduojama kreiptis į Jaunimo savanoriškos tarnybos koordinuojančias organizacijas arba rašyti el. paštu jst@jra.lt. Taip pat galima pasitikrinti organizacijų, kuriose galima savanoriauti, sąrašą ir aktualius dažniausiai užduodamus klausimus.

    Pakruojo rajono savivaldybėje programą koordinuoja akredituota organizacija Asociacija „Švietimas visiems“. Dėl konsultacijų galima kreiptis į savanorystės mentorę Gertą Jasiūnienę.

  • Jaunimo savanoriška tarnyba Švenčionių rajone: registracija 14–29 m. jaunuoliams iki birželio 4 dienos

    Jaunimo reikalų agentūra paskelbė nacionalinę registraciją į Jaunimo savanoriškos tarnybos programą 2026 metų antrajai pusei. Registracija vyksta visose Lietuvos savivaldybėse ir tęsis iki 2026 metų birželio 4 dienos 23.59 valandos, o vietų skaičius savivaldybėse yra ribotas.

    Jaunimo savanoriška tarnyba skirta 14–29 metų jaunuoliams, norintiems įgyti praktinės patirties ir sustiprinti bendrąsias kompetencijas. Programa trunka 6 mėnesius, per kuriuos dalyviai savanoriauja ne mažiau kaip 35 valandas per mėnesį akredituotoje priimančioje organizacijoje.

    Kaip vyksta tarnyba ir atranka?

    Užsiregistravusių jaunuolių kontaktai perduodami savanorystę organizuojančių organizacijų mentoriams, kurie susisiekia su kandidatais ir kviečia į programą pagal registracijos datą ir laiką. Jei visos vietos užpildomos, užsiregistravę, bet nepatekę jaunuoliai gali būti pakviesti vėliau, atsiradus laisvų vietų.

    Programos metu jaunuoliai reguliariai susitinka su mentoriumi, aptaria patirtis, mokosi reflektuoti, įvardyti išmokimus ir nusistatyti tobulėjimo kryptis. Tokia struktūra padeda savanorystę paversti ne vien pagalba organizacijai, bet ir kryptingu asmeninių įgūdžių ugdymu.

    Kokios naudos jaunuoliams?

    Dalyviams, kurie tarnybą vykdo ilgiau nei 3 mėnesius, išduodamas Jaunimo savanoriškos tarnybos pažymėjimas, patvirtinantis programos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius. Tuo metu 6 mėnesių nenutrūkstama tarnyba, išlaikant ne mažiau kaip 35 valandas per mėnesį, suteikia 0,25 stojamojo balo pripažinimą stojant į pirmosios pakopos studijas.

    Šis pripažinimas dažniausiai aktualus planuojantiems studijas ir norintiems sustiprinti savo stojimo rezultatą, tačiau ne mažiau svarbi ir praktinė nauda: darbo įpročių ugdymas, komandinio darbo patirtis, atsakomybės stiprinimas bei geresnis profesinių interesų supratimas.

    Kur galima savanoriauti Švenčionių rajone?

    Švenčionių rajone veikia devynios akredituotos organizacijos, priimančios jaunimo savanorius. Tarp jų yra Pabradės miesto kultūros centras, Strūnos socialinės globos namai, Švenčionėlių miesto kultūros centras, Švenčionių miesto kultūros centras ir Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

    Taip pat savanoriai priimami Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir jos padaliniuose, įskaitant Vaikų literatūros skyrių bei Pabradės miesto filialą. Galimybę atlikti tarnybą suteikia ir Užimtumo tarnybos Vilniaus regiono karjeros centras Pabradėje.

    Dėl registracijos ir programos eigos jaunuoliai gali kreiptis į Švenčionių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorių. Papildoma informacija apie programos principus, reikalavimus ir dalyvių kelią skelbiama Jaunimo reikalų agentūros oficialiuose informaciniuose kanaluose.