CP v2

Tag: Jaunimas

  • Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Vilniaus rajone gimė ypatinga iniciatyva: projektas „Iš kartos į kartą“ subūrė bendruomenes

    Liepos ir rugsėjo mėnesiais Valčiūnų kaime, VšĮ „SIGNUM INTER“ patalpose, vyko kultūros projektas „Iš kartos į kartą“, sutraukęs skirtingo amžiaus dalyvius iš aplinkinių vietovių. Į bendras veiklas įsitraukė vaikai, jaunimas ir suaugusieji, o renginių ašimi tapo bendrystė ir kūryba.

    Projekto organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas buvo stiprinti kaimų bendruomenių tarpusavio ryšius ir palaikyti kultūrinį gyvybingumą. Tokios iniciatyvos ypač svarbios mažesnėse gyvenvietėse, kur kultūrinės veiklos dažnai tampa vienu iš būdų išlaikyti aktyvų vietos gyvenimą.

    Edukacijos vaikams ir jaunimui

    Mažiausieji dalyviai įsitraukė į kūrybinę edukaciją „Kuriame savo svajonių šalį“, kurioje piešė ir lipdė pasitelkdami plastiliną, modeliną, akvarelę, akrilinius dažus, guašą ir kitas priemones. Vaikai ant popieriaus ir kartono kūrė savo įsivaizduojamą idealų pasaulį, o veikla skatino vaizduotę ir saviraišką.

    Tuo pat metu jaunimas rinkosi į užsiėmimą „Mano filmo istorijos pradžia ir scenarijaus rašymo pradžiamokslis“. Jie mokėsi kurti personažus, dėlioti pirmuosius siužeto akcentus ir ieškoti būdų, kaip idėjas paversti įtraukiančia kino istorija.

    Tradicijos ir tapatybė suaugusiesiems

    Suaugusieji dalyviai išbandė tradicinę amatų kryptį edukacijoje „Piname tautines juostas“. Praktinė veikla virto ir jaukiu susitikimu, kuriame netrūko pokalbių, o kruopštumas ir kantrybė leido sukurti autentiškus, lietuvišką tapatybę atspindinčius darbus.

    Organizatorių teigimu, projektas nebuvo vienkartinis renginys, o nuoseklios iniciatyvos dalis. „Iš kartos į kartą“ planuojama tęsti ir kitais metais, siekiant, kad bendruomenės susitikimai taptų reguliaria tradicija.

    Projekto įgyvendinimui prisidėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, skyrusi 1 000 eurų. Organizatoriai dėkoja partneriams ir dalyviams, pabrėždami, kad bendros kultūrinės veiklos padeda išlaikyti ryšius tarp kartų ir kuria stipresnį vietos bendruomenės pagrindą.

  • Jaunimui atveria savivaldybės duris: viena naktis Vilkaviškyje gali pakeisti požiūrį į valdžią

    Jaunimui atveria savivaldybės duris: viena naktis Vilkaviškyje gali pakeisti požiūrį į valdžią

    Spalio 10 dieną Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyks jaunimui skirtas renginys „Naktis Savivaldybėje“. Organizatoriai žada galimybę iš arti pamatyti, kaip realiai veikia vietos valdžia ir kaip gimsta sprendimai, kurie paliečia kasdienį gyventojų gyvenimą.

    Renginio programoje numatomos diskusijos, komandinės užduotys ir praktiniai išbandymai, kurie padės suprasti, už ką atsakinga savivaldybė ir kaip skirtingi interesai derinami priimant sprendimus. Dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir patys siūlyti idėjas, argumentuoti bei ieškoti kompromisų.

    Viena svarbiausių renginio dalių bus savivaldos simuliacija, kurioje moksleiviai galės išbandyti sprendimų priėmėjų vaidmenis. Tokia praktika leidžia geriau suprasti, kodėl sprendimai savivaldybėse dažnai reikalauja laiko, derinimų ir atsakomybės už biudžetą, teisės aktus bei bendruomenės lūkesčius.

    Panašūs pilietinio ugdymo formatai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni ir Lietuvoje, ir Europoje, ypač kalbant apie jaunimo įsitraukimą į demokratinius procesus. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad ankstyva praktinė patirtis, dialogas su politikais ir institucijų darbuotojais didina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi ir skatina aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iki rugsėjo 30 dienos 23.59 valandos, nes vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos organizatoriai žada skelbti artėjant renginio datai.

  • Išpirkta svajonė gyventi mieste: Ispanijos jaunimas masiškai traukiasi į kaimus

    Išpirkta svajonė gyventi mieste: Ispanijos jaunimas masiškai traukiasi į kaimus

    Ispanijoje būsto įperkamumo krizė keičia jaunų žmonių planus: vis daugiau jų atsisako idėjos įsikurti didmiesčiuose ir ieško namų mažesnėse savivaldybėse. Tyrimai rodo, kad daliai gyventojų tai tampa ne romantizuotu grįžimu į provinciją, o priverstine išeitimi dėl sparčiai brangstančio nuomos ir pirkimo.

    Didžiausią spaudimą patiria tokie miestai kaip Madridas, Barselona ar Malaga, kur būsto paklausa išlieka itin didelė, o pasiūla nespėja vytis. Šį disbalansą dar labiau paaštrina turizmo būstų rinka ir investicinis pirkimas, kai dalis butų išimami iš ilgalaikės nuomos segmento.

    To pasekmė – vis vėlesnis savarankiško gyvenimo startas. Nacionalinės statistikos instituto INE duomenimis, 2025 metais 44,3 proc. 26–34 metų žmonių vis dar gyveno tėvų namuose, o išsikraustymo amžiaus vidurkis šalyje pasiekė 30 metų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 26 metus.

    Kodėl jauni ieško kaimų?

    Nekilnojamojo turto platformos Fotocasa tyrimas rodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį 13 proc. būsto ieškančių žmonių planavo persikelti į vietoves, kuriose gyvena mažiau nei 10 000 gyventojų. Dažnas tokio sprendimo profilis – apie 35 metų amžiaus vieniši pirkėjai ar poros, gaunančios vidutines pajamas ir vis dar negalinčios sukaupti pradiniam įnašui didmiestyje.

    Tyrimas išskiria, kad ryškiausias judėjimas fiksuojamas regionuose, kuriuose būsto kainos ir nuomos įkainiai auga sparčiausiai, pavyzdžiui, Katalonijoje, Andalūzijoje ir Madrido regione. Reikšminga ir tai, kad nemaža dalis persikelti svarstančių žmonių gyvena ne sostinėse, o vidutinio dydžio miestuose, tad sprendimas dažnai būna jau antras žingsnis nuo didmiesčio.

    Tendencija, kurią gali sustabdyti paslaugų trūkumas

    Ekspertai pabrėžia, kad kaimai gali tapti realia alternatyva tik tada, jei kartu vystysis darbo rinka, ryšys ir viešosios paslaugos. Be stabilaus užimtumo, sveikatos priežiūros, mokyklų, patikimo viešojo transporto ir greito interneto naujieji gyventojai dažnai neišsilaiko ilgam, o persikėlimas tampa laikinu kompromisu.

    „Tradicinis kaimo atgaivinimo vaizdas keičiasi: šiandien į kaimą dažniausiai nori keltis darbingo amžiaus jauni žmonės, kurie dar tik kuria savo gyvenimo projektą“, – sakė Fotocasa atstovė María Matos.

    Ispanijai tai kuria paradoksą: vadinamoji tuščioji Ispanija, dešimtmečius praradusi jaunus žmones dėl migracijos į miestus, dabar gali tapti saugikliu būsto rinkai. Tačiau be investicijų į infrastruktūrą ir darbo vietas ši nauja banga gali likti tik statistine tendencija, o ne ilgalaikiu sprendimu jaunų žmonių būsto problemoms.

  • Savanorystė bibliotekoje, kuri keičia ateitį: po 6 mėnesių – darbas ir 0,25 balo priedas

    Jaunimo savanorystė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik prasminga veikla, bet ir praktišku tramplinu į profesinį gyvenimą. Tai ypač ryšku kultūros įstaigose, kur jauni žmonės gali išbandyti komunikacijos, organizavimo ir kūrybos įgūdžius realiomis sąlygomis.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje savanoriai prisideda prie kasdienės veiklos ir kartu gauna galimybę augti. Įstaiga per pastaruosius trejus metus priėmė penkis Jaunimo savanoriškos tarnybos dalyvius, kurie savanoriavo po šešis mėnesius.

    Bibliotekos patirtis rodo, kad nuosekli savanorystė gali virsti konkrečiomis karjeros galimybėmis. Viena aktyviausių dalyvių Smiltė Rimkutė tris mėnesius savanorystę atliko bibliotekoje, vėliau tęsė kitoje organizacijoje, o vasarą dėl pademonstruotų gebėjimų buvo įdarbinta bibliotekoje.

    Kita dalyvė Akvilė Liaudanskaitė per pusmetį tapo svarbia bibliotekos komandos dalimi ir įsitraukė į įvairias užduotis. Ji tvarkė knygų fondą, kūrė ir montavo vaizdo įrašus, vedė edukacinius užsiėmimus, prisidėjo prie renginių organizavimo ir iš arčiau pažino bibliotekininko darbo kasdienybę.

    Ryškesni savanorių projektai bibliotekoms padeda atsinaujinti ir pritraukti jaunesnę auditoriją, ypač socialiniuose tinkluose. Akvilės inicijuoti kūrybiniai sprendimai, tarp jų ir vaizdo siužetas „Kolega apie kolegas“, tapo pavyzdžiu, kaip jauno žmogaus idėjos gali įnešti naujos energijos į bendruomenės gyvenimą.

    „Savanorystė bibliotekoje man buvo puiki patirtis. Per šį laiką įgijau daug įgūdžių, tobulinau bendravimą, laiko planavimą ir discipliną, taip pat geriau pažinau save ir darbo aplinką“, – sakė A. Liaudanskaitė.

    Nuo šių metų sausio mėnesio bibliotekoje savanorystę atliko ir Gabriela Šidlauskaitė, kuri daug dėmesio skyrė kūrybiniam turiniui bei renginiams. Ji dalyvavo edukacinėse veiklose, prisidėjo prie miesto šventės ir padėjo įgyvendinti festivalio „Naisių vasara 2026“ edukacinius užsiėmimus.

    „Biblioteką savanorystei pasirinkau siekdama įsitraukti į kūrybines ir kultūrines veiklas. Savanoriaudama kūriau filmukus, dalyvavau edukacijose ir renginiuose, o ši patirtis ugdė atsakomybę, kūrybiškumą ir gebėjimą bendradarbiauti“, – sakė G. Šidlauskaitė.

    Šiuo metu bibliotekos komandoje savanorystę pradėjo Gintarė Mikalauskaitė. Artimiausiais mėnesiais ji planuoja prisidėti prie kultūrinių veiklų, organizuoti Vasaros skaityklos darbą, vesti edukacinius užsiėmimus ir padėti viešinti bibliotekos iniciatyvas.

    Ko suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra šešių mėnesių programa, skirta 14–29 metų jaunuoliams, siekiantiems ugdyti bendrąsias kompetencijas. Joje didelis dėmesys skiriamas atsakomybei, komandiniam darbui, komunikacijai ir praktinei patirčiai, kuri praverčia tiek moksluose, tiek pirmojo darbo paieškose.

    Programą baigusiems jaunuoliams taikoma ir aiški motyvacinė priemonė stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Sėkmingai įvykdžius tarnybą suteikiamas papildomas 0,25 stojamojo balo priedas.

    Kodėl bibliotekoms svarbūs savanoriai

    Bibliotekų vaidmuo keičiasi: jos tampa ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės centru, kuriame vyksta edukacijos, renginiai ir skaitmeninio raštingumo veiklos. Tokiose erdvėse savanoriai gali prisidėti prie modernių formatų, pavyzdžiui, trumpų vaizdo įrašų kūrimo, renginių komunikacijos ir kūrybinių dirbtuvių.

    Biblioteka pabrėžia, kad savanoriai suteikia naujų idėjų ir padeda pasiekti jaunesnę auditoriją, o patys įgyja apčiuopiamų įgūdžių. Tikimasi, kad sėkmingos patirtys paskatins daugiau jaunuolių rinktis savanorystę kaip būdą prasmingai įsitraukti į bendruomenę ir kartu kryptingai pasiruošti ateičiai.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka yra akredituota Jaunimo savanoriškos tarnybos savanorius priimanti organizacija. Tai reiškia, kad jaunuoliai čia gali atlikti programą struktūruotai, su aiškiomis veiklomis ir kompetencijų ugdymu.

    Kristina Ruočienė, Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė

  • Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jauni europiečiai susiduria su vis brangstančiu būstu, aukštomis nuomos kainomis ir išaugusiomis kasdienėmis išlaidomis, todėl santaupų ir turto kaupimas iki 35 metų daugeliui tampa sunkiai pasiekiamas. Vis dėlto Europos duomenys rodo milžiniškus skirtumus tarp šalių: kai kur jaunų žmonių turtas jau siekia šešiaženkles sumas, kitur jis išlieka simbolinis.

    Europos Centrinio Banko namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas rodo, kad euro zonoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 24 600 eurų. Tai sudaro apie 18 proc. bendros populiacijos medianinio grynojo turto, kuris įvertintas 140 100 eurų.

    Grynasis turtas skaičiuojamas kaip turto vertė atėmus įsipareigojimus, todėl jį smarkiai veikia būsto nuosavybė ir paskolos. Jaunų žmonių atveju šis rodiklis dažnai labiau atspindi galimybes patekti į būsto rinką ir šeimos paramą, o ne vien atlyginimą ar taupymo įpročius.

    Kur jaunimas turtingiausias?

    Tarp 22 valstybių, apie kurias pateikiami palyginami duomenys, medianinis 16–34 metų grynasis turtas svyruoja nuo 5 700 eurų Suomijoje iki 257 500 eurų Maltoje. Išskyrus Maltą, daugiau nei 100 000 eurų ribą peržengia tik Liuksemburgas, kur jaunų žmonių medianinis turtas siekia 135 000 eurų.

    Belgija rikiuojasi iškart po lyderių ir priartėja prie šešiaženklės ribos su maždaug 97 200 eurų. Toliau seka Kroatija, kur jauno amžiaus grupės medianinis grynasis turtas siekia apie 82 000 eurų.

    „Jaunų suaugusiųjų turto skirtumai ypač iškalbingi, nes 16–34 metų žmonės paprastai dar neturėjo daug laiko sukaupti reikšmingo turto vien iš savo darbo pajamų“, – sakė Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto profesorius Fabian Pfeffer.

    Lietuva išsiskiria regione

    ECB tyrimas rodo, kad Lietuvoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 59 600 eurų. Panašūs ar kiek didesni rodikliai fiksuojami Estijoje ir Čekijoje, o Slovakijoje jaunų žmonių medianinis turtas dar aukštesnis – 74 600 eurų.

    Šie skaičiai stebina todėl, kad dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių pajamos vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau turto rodikliai jaunimo grupėje yra palyginti aukšti. Tai dažnai siejama su didesniu būsto nuosavybės paplitimu, ankstesniu įsitraukimu į būsto rinką, šeimos parama ar turto perdavimu tarp kartų.

    „Šiame amžiuje didelis privatus turtas dažnai nėra vien asmeninės sėkmės istorija. Tai taip pat šeimos ir institucijų istorija“, – sakė Fabian Pfeffer.

    Kodėl italai lenkia vokiečius?

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų turtingiausi 16–34 metų gyventojai yra Italijoje, kur medianinis grynasis turtas siekia 53 500 eurų. Prancūzijoje jis įvertintas 27 700 eurų, Ispanijoje – 23 700 eurų, o Vokietijoje jaunimo medianinis grynasis turtas tėra 17 600 eurų.

    Tai reiškia, kad jaunų italų grynasis turtas yra maždaug tris kartus didesnis nei jų bendraamžių Vokietijoje. Ekspertai tokį atotrūkį dažnai aiškina skirtingu būsto nuosavybės modeliu, nuomos rinkos dydžiu, kredito prieinamumu ir šeimos paramos tradicijomis.

    Anot F. Pfeffer, lūžio taškas jaunų žmonių turto struktūroje dažnai yra pirmasis nuosavas būstas. Tačiau tam paprastai reikia ne tik disciplinos ir pastovaus taupymo, bet ir prieinamo kredito, stabilaus darbo, įkandamų kainų bei dažnai tėvų pagalbos pradiniam įnašui arba tiesioginio turto perdavimo.

    Apačioje – Suomija ir Graikija

    Žemiausi rodikliai fiksuojami Suomijoje, kur 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 5 700 eurų, ir Graikijoje – 9 900 eurų. Žemiau už Vokietiją taip pat rikiuojasi Austrija su 13 400 eurų ir Latvija su 16 900 eurų.

    Kitose šalyse vaizdas margas: Airijoje jaunimo medianinis grynasis turtas siekia 23 900 eurų, Portugalijoje – 36 200 eurų, Vengrijoje – 36 300 eurų, Nyderlanduose – 40 900 eurų. Skirtumai rodo, kad vien pajamų lygis ne visada paaiškina turto rodiklius, ypač kai svarbiausias jaunų žmonių turtas yra būstas.

    Ekspertai pabrėžia, kad turto nelygybė atsikartoja anksčiau nei įprastai manoma: ne tik paveldėjimo momentu vėlesniame amžiuje, bet ir tada, kai jaunuoliai pradeda savarankišką gyvenimą, studijuoja, kuria šeimas ar bando įsigyti būstą. Tai reiškia, kad sprendimai dėl būsto politikos, kreditavimo taisyklių ir socialinės paramos gali turėti ilgalaikį poveikį visos kartos finansinei padėčiai.

  • Projektas Kuriu. Veikiu. Keičiu.: Kalvarijos jaunimas mokymuose kuria idėjas pokyčiams

    Gegužės 19 dieną ir gegužės 26 dieną Kvietkinės kaimo bendruomenėje vyko VšĮ „Vaikų žemė“ projekto Kuriu. Veikiu. Keičiu. mokymai, subūrę Kalvarijos savivaldybės jaunimą bendrai kūrybai ir diskusijoms. Per susitikimus dalyviai ne tik gilino praktines žinias, bet ir pradėjo dėlioti konkrečias iniciatyvas, kurios galėtų būti įgyvendintos jų gyvenamojoje aplinkoje.

    Projektu siekiama stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą, iniciatyvumą ir įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. Mokymų metu daug dėmesio skirta tam, kaip nuo idėjos pereiti prie aiškaus plano: įsivardyti problemą, nusistatyti tikslą, numatyti veiklas, partnerius, reikalingus resursus ir komunikaciją.

    Kas jaunimui aktualu?

    Pirmosios mokymų dienos metu dalyviai analizavo jaunimui aktualias temas Kalvarijos savivaldybėje ir diskutavo apie bendruomeniškumo svarbą. Ieškota atsakymų, kaip jaunimas gali prisidėti prie pozityvių pokyčių, kai trūksta veiklų, erdvių susitikimams ar įtraukių iniciatyvų skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Kūrybinių dirbtuvių metu buvo generuojamos idėjos renginiams, savanorystės iniciatyvoms ir veikloms, kurios didintų jaunimo užimtumą. Tokios dirbtuvės dažnai padeda ne tik sugalvoti sprendimus, bet ir išsigryninti, kas realiai įgyvendinama vietos mastu, pasitelkiant bendruomenių ir savivaldybės partnerystę.

    Komunikacija ir socialiniai tinklai

    Antrosios dienos mokymuose daug dėmesio skirta komunikacijai ir socialinių tinklų galimybėms. Jaunimas mokėsi, kaip pristatyti idėjas viešai, aiškiai suformuluoti žinutę ir pasiekti tikslinę auditoriją, kad iniciatyvos neliktų tik vidiniu sumanymu, o sulauktų palaikymo bei dalyvių.

    Dirbdami komandose dalyviai rengė iniciatyvų planus ir pristatė juos kitiems projekto dalyviams, gaudami grįžtamąjį ryšį. Toks formatas leidžia patikrinti idėjos tvirtumą praktikoje ir iš anksto pamatyti galimas rizikas, pavyzdžiui, per platų užmojį, per mažą savanorių komandą ar neaiškiai apibrėžtą naudą bendruomenei.

    Partneriai ir baigiamasis renginys

    Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Kvietkinės kaimo bendruomene, Tarprubežių kaimo bendruomene ir Kalvarijos savivaldybės viešąja biblioteka. Partnerystės suteikia jaunimui daugiau galimybių gauti patalpas, komunikacijos kanalus ir suaugusiųjų mentorių pagalbą, kai idėjas reikia paversti realiais veiksmais.

    Baigiamasis projekto renginys numatytas birželio 2 dieną, jo metu jaunimas pristatys parengtas iniciatyvas bendruomenių, organizacijų ir savivaldybės atstovams. Projektą finansuoja Kalvarijos savivaldybės administracija.

  • Ispanijoje jaunas dirbantysis buto nuomai atiduoda 98,7 proc. algos: rekordas, kuris šokiruoja

    Ispanijoje jaunas dirbantysis buto nuomai atiduoda 98,7 proc. algos: rekordas, kuris šokiruoja

    Ispanijoje būsto įperkamumo krizė jaunus žmones vis labiau stumia nuo savarankiško gyvenimo. Ispanijos jaunimo tarybos (CJE) Emancipacijos observatorijos duomenimis, 2025 metais savarankiškai gyveno tik 14,5 proc. 16–29 metų jaunuolių – tai prasčiausias rodiklis nuo palyginamų duomenų pradžios.

    Ataskaitoje teigiama, kad jaunas dirbantis žmogus, norėdamas vienas išsinuomoti būstą, vidutiniškai turėtų nuomai skirti 98,7 proc. savo grynojo atlyginimo. Dėl to išsikraustymo iš tėvų namų amžius, vertinimu, persirito per 30 metų ribą.

    Kai nuoma suvalgo beveik viską

    Skaičiai rodo, kad vidutinis jauno žmogaus grynasis atlyginimas siekia apie 1 190 eurų per mėnesį, o vidutinė būsto nuoma – maždaug 1 176 eurus. Tai reiškia, kad net ir dirbant visu etatu vieno žmogaus namų ūkis daugelyje vietovių tampa finansiškai nepakeliamas.

    CJE pabrėžia, kad ši padėtis didina kartų nelygybę ir skatina jaunimo skurdėjimą. Ataskaitoje nurodoma, kad tarp jaunų nuomininkų skurdo rizika po būsto išlaidų šokteli nuo 25,9 proc. iki 43 proc.

    „Jauniems žmonėms išsikraustymas reiškia tapti skurdesniems“, – sakė CJE prezidentė Andrea Henry.

    Nei vienam, nei su kambariokais

    Augant nuomos kainoms, daliai jaunimo alternatyva tampa kambario nuoma ar gyvenimas su bendranuomiais. Tačiau CJE perspėja, kad ir šis sprendimas daugelyje miestų nebėra pigus: būstas dalijantis, skaičiuojama, „suvalgo“ apie 33,6 proc. vidutinio jauno žmogaus atlyginimo.

    Organizacija taip pat akcentuoja, kad vis dažniau lemiamu veiksniu tampa šeimos parama, nes be jos jauniems žmonėms sunku išvengti skolų, nestabilumo ar priklausomybės nuo artimųjų. Tuo pat metu būsto įsigijimas daugeliui išlieka nepasiekiamas dėl aukštų kainų, pradinio įnašo ir griežtesnių finansavimo sąlygų.

    Kokių sprendimų prašoma?

    CJE ragina valdžios institucijas didinti įperkamo būsto pasiūlą ir stiprinti priemones, kurios realiai pagerintų jaunimo galimybes išsinuomoti ar įsigyti būstą. Organizacijos vertinimu, problema yra struktūrinė ir daro ilgalaikę žalą visai kartai – nuo vėluojančio savarankiškumo iki didėjančio socialinio nesaugumo.

    Pastaraisiais metais Ispanijoje būsto tema tapo vienu karščiausių politinių ir socialinių klausimų, o protestai dėl kainų augimo vyko ne viename didmiestyje. Ekspertai pabrėžia, kad nuomos rinką spaudžia keli veiksniai: ribota pasiūla, didelė paklausa didmiesčiuose ir turizmo regionuose, taip pat lėčiau augančios pajamos, kurios nespėja vytis būsto kaštų.

  • Tauragėje parengtas savanorystės galimybių katalogas: kur ieškoti prasmingos veiklos rajone

    Tauragėje parengtas Savanorystės galimybių katalogas, kuriame vienoje vietoje surinkta informacija apie rajone veikiančias įstaigas ir organizacijas, priimančias savanorius. Leidinys skirtas gyventojams, kurie nori įsitraukti į bendruomenės iniciatyvas, skirti laiko prasmingai veiklai ar atlikti socialines-pilietines valandas.

    Kataloge aprašomos skirtingos savanorystės kryptys: pagalba jaunimui, prisidėjimas prie renginių ir kultūrinių veiklų, veikla bendruomeninėse, socialinėse bei su sveikatos sritimi susijusiose organizacijose. Prie kiekvienos galimybės pateikiama svarbiausia praktinė informacija, kad norintys savanoriauti galėtų greitai įvertinti, ar veikla jiems tinkama.

    Leidinyje nurodomas savanorystės pobūdis, galimos užduotys, taikomi amžiaus reikalavimai ir kontaktai, kuriais galima kreiptis dėl prisijungimo. Tokia struktūra padeda sutaupyti laiko tiek savanoriams, tiek organizacijoms, nes aiškiau apibrėžiami lūkesčiai ir bendradarbiavimo sąlygos.

    Pasak savivaldybės, katalogas taip pat skirtas paskatinti aktyvesnį įsitraukimą į vietos bendruomenės gyvenimą, ypač jaunimo, kuriam savanorystė dažnai tampa pirmąja praktine patirtimi organizuojant veiklas, bendraujant su žmonėmis ir prisiimant atsakomybę. Toks įsitraukimas svarbus ir organizacijoms, kurios ieško papildomų rankų kasdienėse veiklose ar didesnių renginių metu.

    Organizacijos, kurios norėtų būti naujai įtrauktos į katalogą arba patikslinti jau pateiktą informaciją, kviečiamos kreiptis Tauragės rajono savivaldybės nurodytais kontaktais. Katalogas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje PDF formatu.

  • „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    „Dalyvauk! Vilnius“ plečiasi: gyventojai nuo 16 metų spręs, kaip paskirstyti 1,63 mln. eurų biudžetą

    Kas keičiasi šiemet?

    Vilniaus savivaldybė penktą kartą tęs dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje patys gyventojai siūlo idėjas ir balsuodami nusprendžia, kam skirti miesto lėšas. Šiemet numatytas didžiausias finansavimas programos istorijoje – ne mažiau kaip 1,63 mln. eurų.

    Didžiausia naujovė – balsavimo teisė išplečiama jaunimui: už atrinktas idėjas galės balsuoti vilniečiai nuo 16 metų. Savivaldybė tikisi, kad toks sprendimas sustiprins jaunų žmonių įsitraukimą į miesto planavimą ir leis tiksliau atliepti kasdienius bendruomenių poreikius.

    „Jaunieji vilniečiai nėra ateities miesto gyventojai – jie jau šiandien aktyviai naudojasi viešosiomis erdvėmis. Norime, kad pilietiškumas prasidėtų dar mokyklos suole“, – sakė Vilniaus savivaldybės Organizacijos vystymo grupės vadovė Lina Koriznienė.

    Kokiems projektams bus skiriami pinigai?

    Pasak savivaldybės, pastaraisiais metais daugiausia palaikymo sulaukia idėjos, susijusios su aktyviu laisvalaikiu ir viešųjų erdvių pritaikymu bendruomenėms: sporto aikštynai, riedlenčių ir dviračių trasos, poilsio zonos, želdynai. Tarp anksčiau laimėjusių idėjų minimi projektai, orientuoti į jaunimą, tačiau iki šiol balsuoti galėdavo tik pilnamečiai.

    „Dalyvauk! Vilnius“ startavo 2021 metais kaip bandomasis projektas, o vėliau išaugo į vieną aktyviausių miesto įsitraukimo programų. Savivaldybės duomenimis, pernai gyventojai pateikė beveik 500 idėjų, o balsavime dalyvavo daugiau nei 17 000 vilniečių, rinkusių iš 244 balsavimui atrinktų pasiūlymų.

    Didėja ambicijos ir projektų apimtys

    Vilniaus savivaldybė pažymi, kad augant gyventojų siūlomų idėjų kokybei, dažnai paaiškėja ir platesnis realus projekto poreikis. Įgyvendinant idėją vien įrengti, pavyzdžiui, aikštelę neretai nepakanka – prireikia sutvarkyti takus, įrengti apšvietimą, pasirūpinti želdiniais ir mažąja architektūra.

    Dėl šios priežasties planuojama didinti didžiosios apimties projektų krepšelį: vienos idėjos maksimali vertė numatoma iki 250 000 eurų. Iš viso planuojama 630 000 eurų skirti mažos apimties (seniūnijų) idėjoms ir 1 000 000 eurų – didžiosioms, visam miestui skirtoms iniciatyvoms.

    Idėjų teikimo startas numatomas vasaros antroje pusėje, o tikslios datos ir balsavimo tvarka bus paskelbtos atskirai. Savivaldybė ragina gyventojus stebėti informaciją ir iš anksto svarstyti, kokių pokyčių labiausiai trūksta jų gyvenamojoje aplinkoje.

  • Visaginas atnaujino sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga: dėmesys jaunimui, mokymams ir saugumui

    Visaginas atnaujino sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga: dėmesys jaunimui, mokymams ir saugumui

    Visagino savivaldybė atnaujino bendradarbiavimo ir pagalbos sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga, siekdama stiprinti pilietiškumą, bendruomenės saugumą ir jaunimo įsitraukimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tai dalis platesnių pastangų didinti gyventojų pasirengimą veikti kartu krizių ir ekstremalių situacijų metu.

    Sutartį pasirašė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir Lietuvos šaulių sąjungos plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadas Jurandas Rusteika. Susitikime dalyvavo ir Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Linas Idzelis bei kiti rinktinės ir savivaldybės atstovai.

    „Šiandien ypač svarbu stiprinti bendruomeniškumą, pilietiškumą ir žmonių pasirengimą veikti kartu įvairiose situacijose. Džiugu matyti augantį jaunimo susidomėjimą Šaulių sąjungos veikla Visagine“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Po sutarties pasirašymo savivaldybės vadovai kartu su šaulių atstovais apžiūrėjo atnaujintas Visagino šaulių patalpas Vilties gatvėje. Pasak savivaldybės, modernizuotos erdvės leis dažniau rengti mokymus, susitikimus ir pilietines iniciatyvas, taip pat patogiau telkti vietos bendruomenę.

    Atnaujinta sutartis numato bendradarbiavimą ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą bei organizuojant šviečiamąsias veiklas. Taip pat sutariama, kad pagal galimybes bus teikiama pagalba ekstremalių situacijų metu ir prisidedama prie viešosios tvarkos bei saugumo užtikrinimo savivaldybės renginių metu.

    Toks savivaldybių ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo modelis pastaraisiais metais tampa vis aktualesnis, nes vis daugiau dėmesio skiriama visuotinei gynybai ir civilinei saugai. Praktikoje tai reiškia ne tik patriotines iniciatyvas, bet ir konkrečius įgūdžius bei organizacinį pasirengimą, kai svarbu greitai sutelkti žmones, koordinuoti veiksmus ir padėti bendruomenei.