Prasta psichikos sveikata Europoje tampa ne tik visuomenės sveikatos, bet ir ekonomikos išbandymu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) skaičiuoja, kad su tuo susijusios išlaidos Europos šalims kasmet siekia apie 76 mlrd. eurų.
Pasak OECD, ši suma sudaro maždaug 6 proc. visų sveikatos biudžetų. Vertinimuose pabrėžiama, kad nuostoliai apima ne vien gydymo išlaidas, bet ir produktyvumo kritimą, nedarbingumą bei mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje.
Didelė dalis sąnaudų susijusi su tuo, kad psichikos sutrikimai dažnai paaštrina lėtines somatines ligas. Dėl to pacientams prireikia sudėtingesnio ir brangesnio gydymo, dažnėja hospitalizacijos, ilgėja reabilitacija.
OECD prognozuoja, kad 2025–2050 metų laikotarpiu psichikos sveikatos problemos vidutiniškai gali mažinti bendrąjį vidaus produktą apie 1,7 proc. per metus. Šį kritimą pirmiausia lemia sumažėjęs dirbančiųjų skaičius ir prastesnė darbo našumo dinamika.
Ataskaitoje išskiriami dažniausi sutrikimai: nerimo sutrikimai sudaro apie 40 proc. visų atvejų, depresiniai sutrikimai – apie 20 proc., o su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susiję sutrikimai – apie 17 proc. Tačiau pažymima, kad realūs mastai gali būti didesni, nes dalis lengvesnių būklių lieka nediagnozuotos dėl stigmos ir riboto paslaugų prieinamumo.
Ypač paveikti jauni žmonės
OECD duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius psichikos sutrikimų paplitimas OECD šalyse išaugo beveik 21 proc. Be to, prasta psichikos sveikata paliečia daugiau nei vieną iš penkių žmonių OECD ir Europos Sąjungos valstybėse.
Labiausiai išsiskiria jaunimo grupė: pastaraisiais metais daugiau nei vienas iš keturių 15–24 metų žmonių yra patyręs psichikos sveikatos sutrikimą. Specialistai pabrėžia, kad iki 24 metų prasidėjusios problemos, jei jos negydomos, dažniau užsitęsia ir turi ilgalaikių pasekmių.
„Tikrasis problemos mastas greičiausiai didesnis, nes dalis būklių lieka nediagnozuotos, o stigma vis dar stabdo žmones kreiptis pagalbos“, – teigiama OECD ataskaitoje.
Kaip rizikos veiksniai minimi pandemijos laikotarpio suvaržymai, karai, geopolitinis nestabilumas ir ekonominiai sukrėtimai. Taip pat akcentuojamas klimato kaitos keliamas nerimas ir probleminis socialinių tinklų naudojimas, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų.
Gydymo spragos ir kryptis į bendruomenę
Nors daugelyje šalių egzistuoja nacionalinės psichikos sveikatos strategijos, OECD konstatuoja ryškią gydymo spragą. Skaičiuojama, kad apie 67,5 proc. žmonių, kuriems reikalinga psichikos sveikatos pagalba Europos Sąjungos šalyse, jos negauna.
Tarp pagrindinių kliūčių įvardijami priemokų poreikis kai kurioms terapijoms, specializuotų paslaugų trūkumas regionuose ir specialistų stygius. Dėl to pagalba dažnai pavėluoja, o problemos įsisenėja ir tampa brangesnės gydyti.
OECD kaip vieną svarbiausių reformų krypčių išskiria perėjimą nuo vien tik ligoninėmis paremtos sistemos prie bendruomeninių paslaugų. Daugiau vaidmens siūloma suteikti pirminės sveikatos priežiūros grandžiai, mokykloms ir darbovietėms, kur prevencija ir ankstyva pagalba gali sumažinti ilgalaikes išlaidas.
„Ankstyvos prevencinės priemonės už ligoninių ribų gali būti ir veiksmingos, ir pigesnės“, – pabrėžia OECD.
