Tag: Jautienos faršas

  • Į faršą įmaišykite „’nduja“ dešrą: mėsainiai bus sultingesni ir su maloniu aštrumu

    Jei norite, kad mėsainio paplotėlis būtų ir sultingas, ir turėtų šiek tiek aštrumo, verta išbandyti vieną ingredientą – itališką „’nduja“ dešrą. Ji pasižymi ryškiu skoniu, o dėl didesnio riebalų ir drėgmės kiekio gali padėti net liesesnį jautienos faršą paversti minkštesniu.

    Kaip rašo „Food Republic“, „’nduja“ dažnai apibūdinama kaip itin sodraus skonio itališkas gaminys, praturtintas Kalabrijos čili pipirais. Būtent ši kombinacija suteikia ne tik aštresnę natą, bet ir papildomą sultingumą.

    „’Nduja“ laikoma saliamio rūšimi, tačiau jos tekstūra nėra kieta – ji labiau primena tepamą paštetą. Dėl to ją paprasta įmaišyti į faršą, o kepant riebalai ir prieskoniai tolygiai pasiskirsto mėsoje.

    Praktiškai tai reiškia, kad net ir turint itin liesą maltą jautieną, įdėjus šiek tiek „’nduja“ paplotėliai gali išlikti švelnesni, mažiau sausėti ir geriau apskrusti. Aštrumas juntamas, bet neturėtų užgožti kitų pasirinktų priedų.

    Kaip maišyti, kad paplotėliai netaptų kieti

    Maišant papildomus ingredientus į faršą svarbu nepersistengti: per ilgai minkoma mėsa gali tapti tanki ir kieta. Todėl „’nduja“ čia patogi – dėl minkštos konsistencijos ji greitai įsimaišo ir nereikalauja intensyvaus „minkymo“.

    Galimi du keliai: įmaišyti dešrą į faršą tolygiai arba įspaudus mažus gabalėlius suformuotuose paplotėliuose sukurti skonio „kišenėles“. Abiem atvejais tikslas tas pats – daugiau riebalų ir aromato, kurie kepant virsta sultingesniu kąsniu.

    Jeigu nenorite rizikuoti permaišyti faršo, „’nduja“ galima naudoti ir kaip paskutinės minutės priedą: uždėti šiek tiek ant paplotėlio apvertus jį keptuvėje ar ant grilio, kad dešra ištirptų ir apgaubtų mėsą.

    Kuriai jautienai šis priedas tinka labiausiai

    Kuriant savo mėsainio mišinį svarbus riebalų ir mėsos santykis. Kadangi „’nduja“ yra riebesnė, ją labiausiai verta derinti su liesesne jautiena – taip paplotėlis nebus per riebus, bet įgaus daugiau drėgmės ir skonio.

    Vienas siūlomų orientyrų – maždaug viena dalis „’nduja“ ir keturios dalys jautienos. Tačiau kiekį verta pritaikyti pagal tai, kokio ryškumo aštrumo ir aromato norite, bei kokį faršą naudojate.

    Jei jautiena jau pati savaime yra riebesnė, „’nduja“ reikėtų dėti saikingiau, kad galutinis rezultatas netaptų pernelyg riebus. O jei faršas liesas, šis priedas gali tapti paprastu būdu pagerinti tekstūrą ir sultingumą nepridedant papildomų padažų.

  • Šių 5 produktų nevalgykite žalių: gydytojai perspėja apie infekcijų ir apsinuodijimo riziką

    Žalias maistas dažnai siejamas su sveikesne mityba, tačiau kai kurių produktų termiškai neapdoroti geriau nerizikuoti. Specialistai primena, kad dalis žalių ingredientų gali turėti bakterijų ar natūralių toksinų, kurie sukelia apsinuodijimą.

    Didžiausia rizika kyla vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą. Tokiais atvejais net ir nedidelis užkratas gali baigtis sunkesne žarnyno infekcija.

    Žalia sausainių tešla

    Žalią sausainių tešlą dažnas ragauja dar prieš kepimą, tačiau ji gali būti nesaugi dėl dviejų priežasčių. Pirma, žali miltai paprastai nėra termiškai apdorojami, todėl juose kartais aptinkama ligas sukeliančių bakterijų, įskaitant E. coli.

    Antra, tešloje neretai būna žalių kiaušinių, kurie gali būti susiję su salmonelioze. Kepant aukštoje temperatūroje dauguma mikroorganizmų žūsta, todėl saugiausia tešlą valgyti tik iškepusią.

    Nepasterizuotas pienas

    Nepasterizuotas, kitaip tariant, žalias pienas gali turėti pavojingų bakterijų, kurios sukelia žarnyno infekcijas. Rizika didesnė, jei pienas laikomas netinkamomis sąlygomis arba vartojamas be jokio pašildymo.

    Saugiausias būdas sumažinti grėsmę yra terminis apdorojimas, pavyzdžiui, užvirinimas. Pasterizacija ir virinimas padeda sunaikinti didžiąją dalį ligų sukėlėjų.

    Žalias jautienos faršas

    Žalio faršo ragavimas ar patiekalai, kuriuose faršas lieka nepakankamai iškepęs, gali baigtis apsinuodijimu. Farše kartais randama E. coli, salmonelių ar listerijų, kurios sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir karščiavimą.

    Rizika didesnė nei valgant vientisą mėsos gabalą, nes malant bakterijos gali pasiskirstyti visoje masėje. Dėl to faršą rekomenduojama gerai iškepti, kad viduje neliktų žalių vietų.

    Žalios džiovintos pupelės

    Kai kurios džiovintos pupelės, ypač raudonosios, gali būti pavojingos, jei vartojamos neapvirtos. Jose esantis natūralus lektinas gali sukelti stiprius virškinamojo trakto sutrikimus ir apsinuodijimo simptomus vos po kelių valandų.

    Kad pupelės būtų saugios, jas įprasta mirkyti 8–12 valandų, vandenį nupilti, o tuomet virti verdančiame vandenyje bent 10 minučių ir tęsti virimą iki visiško suminkštėjimo. Tokia šiluma ardo toksines medžiagas.

    Žali grybai

    Žali grybai gali dirginti virškinimo sistemą ir būti sunkiau pasisavinami, nes dalis junginių suyra tik kaitinant. Be to, ant neplautų ar neapdorotų grybų gali būti mikroorganizmų, kurie sunaikinami tik pakankamai aukštoje temperatūroje.

    Svarbu prisiminti, kad nuodingi grybai išlieka pavojingi net ir termiškai apdoroti. Valgyti reikėtų tik gerai atpažįstamus valgomuosius grybus ir juos tinkamai išvirti ar iškepti.