Tag: JAV ekonomika

  • Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyko į Pekiną trijų dienų vizito, kurio baigtis gali nulemti ne tik dvišalius santykius, bet ir pasaulio ekonomikos kryptį. Tai pirmas JAV vadovo valstybinis vizitas Kinijoje nuo 2017 metų, todėl dėmesys sutelktas į prekybą, technologijas ir geopolitiką.

    Vizitas vyksta gerokai labiau įtemptame fone nei prieš beveik dešimtmetį. Konfliktai Artimuosiuose Rytuose kelia papildomą spaudimą energijos rinkoms ir jūrų logistikai, o didžiosios valstybės vis aktyviau varžosi dėl įtakos tiekimo grandinėse.

    Kinija pastaraisiais metais siekė įsitvirtinti kaip ekonominio stabilumo ir tęstinumo partnerė, plėsdama ryšius Pietryčių Azijoje, Persijos įlankos šalyse, Afrikoje bei Lotynų Amerikoje. JAV tuo pat metu stiprina pozicijas Vakarų pusrutulyje, siekdamos mažinti Kinijos įtaką strateginėse infrastruktūrose ir žaliavų maršrutuose.

    JAV turtingesnės, bet Kinija vejasi

    Tarptautinio valiutos fondo prognozės rodo, kad 2026 metais JAV nominalusis bendrasis vidaus produktas turėtų viršyti 25,5 trilijono eurų, o Kinijos siekti apie 17 trilijonų eurų. Tai atitinkamai sudarytų maždaug 25 proc. ir 17 proc. pasaulio ekonomikos, tačiau Kinija pastaraisiais metais augo greičiau.

    Pagal TVF skaičiavimus, nuo 2017 metų Kinijos realusis BVP vidutiniškai augo apie 5,48 proc. per metus, o JAV – apie 2,5 proc. Šiemet Kinijai prognozuojamas 4,4 proc. augimas, JAV – 2,3 proc., o pasaulio ekonomikai – apie 3,1 proc.

    Vis dėlto pragyvenimo lygio skirtumai išlieka ryškūs: TVF vertinimu, 2026 metais JAV BVP vienam gyventojui gali viršyti 79 850 eurų, Kinijoje jis siektų apie 12 750 eurų. Kinijai papildomų iššūkių kelia silpnesnis vidaus vartojimas, nekilnojamojo turto sektoriaus lėtėjimas ir demografinis senėjimas.

    Tiekimo grandinės, lustai ir eksportas

    Prekybos įtampa išlieka centrine JAV ir Kinijos santykių ašimi, net jei per pastaruosius metus vyko ne viena derybų banga. Nesutarimai tęsiasi dėl puslaidininkių, elektromobilių, DI ir kritinių mineralų, o technologijų kontrolė vis dažniau siejama su nacionaliniu saugumu.

    Kartu su Trumpu į Kiniją atvyko ir dalis ryškiausių JAV verslo lyderių, o tai signalizuoja, kad darbotvarkėje dominuos investicijos, eksporto ribojimai ir aukštųjų technologijų tiekimas. JAV riboja pažangių lustų eksportą į Kiniją, argumentuodamos galimomis karinėmis taikymo rizikomis, o Kinija šiuos ribojimus vertina kaip bandymą stabdyti jos technologinę pažangą.

    Įtampa kyla ir dėl strateginių logistikos mazgų, įskaitant uostus ir jūrų koridorius, kurie svarbūs globaliai prekybai. Tai didina riziką, kad ekonominė konkurencija vis dažniau persikels į infrastruktūros ir reguliavimo kovas.

    Aukso atsargos, gynyba ir DI varžybos

    Kinija turi didžiausias pasaulyje užsienio valiutos atsargas, kurios viršija 2,8 trilijono eurų, ir tai suteikia didelę erdvę stabilizuoti finansų sistemą bei valdyti svyravimus. JAV valiutos atsargos mažesnės, tačiau Vašingtonui išlieka itin svarbus dolerio vaidmuo tarptautinėje prekyboje ir centrinių bankų rezervuose.

    Gynybos srityje konkurencija taip pat aštrėja. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, didžiausios karinės išlaidos pasaulyje tenka JAV, Kinijai ir Rusijai, o šios trys valstybės kartu sudaro apie 51 proc. pasaulio karinių išlaidų.

    Technologijų fronte DI tampa vienu svarbiausių konkurencijos laukų, glaudžiai susietu su puslaidininkių gamyba, debesijos infrastruktūra ir duomenų centrais. Kinija tuo pat metu išlaiko didelę įtaką atsinaujinančios energetikos ir baterijų tiekimo grandinėse: analitikai pažymi, kad Kinijos įmonėms tenka daugiau nei 90 proc. pasaulinės saulės fotovoltinių modulių gamybos pajėgumų ir per 70 proc. elektromobilių baterijų rinkos.

    Taivanas išlieka jautriausias politinis klausimas, nes sala yra kritiškai svarbi pažangių lustų gamybai ir globaliai elektronikos pramonei. Dėl to bet kokie įtampos šuoliai regione gali tiesiogiai paveikti technologijų tiekimą ir kainas visame pasaulyje.

    Šis Trumpo vizitas greičiausiai bus vertinamas ne tiek pagal pasirašytus susitarimus, kiek pagal tai, ar pavyks pristabdyti santykių blogėjimą. JAV išlaiko finansinį ir karinį pranašumą, tačiau Kinija toliau stiprina pramoninį mastą, eksporto galią ir įtaką pasaulinėms tiekimo grandinėms.

  • Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    JAV finansų rinkoms po įspūdingo kilimo pristabdžius, televizijos laidų vedėjas ir investuotojų nuomonės formuotojas Jimas Crameris teigia, kad tai – labiau sveika pauzė nei ilgalaikio nuosmukio pradžia. Jo vertinimu, pagrindinis šio ciklo variklis išlieka DI bumas, galintis toliau palaikyti akcijų brangimą ir ekonomikos augimą.

    Jis tai komentavo po sesijos, kai visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai užsidarė minuse. Pasak Cramerio, daliai su DI susijusių bendrovių akcijų pastaruoju metu fiksuotas pernelyg staigus šuolis, todėl trumpas atvėsimas yra tikėtinas ir netgi naudingas.

    „Mums reikia šiek tiek poilsio. Norime, kad akcijos atvėstų“, – sakė J. Crameris.

    Cramerio argumentas remiasi tuo, kad DI plėtra jau seniai nebeapsiriboja vien programine įranga ar keliomis technologijų milžinėmis. Tam reikia skaičiavimo lustų, duomenų centrų, debesijos infrastruktūros, ryšio įrangos, kibernetinio saugumo bei didesnių elektros pajėgumų, todėl nauda išsiskaido per daug platesnę pramonės grandinę.

    Laidoje jis DI vadino tuo, ką „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas yra įvardijęs ketvirtąja pramonės revoliucija. Tokia kryptis, anot Cramerio, gali veikti kaip didelio masto investicijų ir darbo vietų kūrimo impulsas, net jei trumpuoju laikotarpiu rinkas spaudžia vartojimo lėtėjimo, silpnesnio samdymo ar geopolitinės įtampos ženklai.

    „Kiekvienas iš šių sluoksnių yra tarsi milžiniška amerikietiškų darbo vietų programa. Visi kartu jie turi galią išlaikyti šalies ekonomiką veikiančią“, – teigė J. Crameris.

    Kartu jis pripažino, kad po stipraus ralio rinkoje gali būti daugiau trumpalaikio silpnumo epizodų. Vis dėlto, jo nuomone, pagrindinis klausimas investuotojams yra ne vienos dienos indeksų svyravimai, o tai, ar DI infrastruktūros statybos ir įmonių kapitalo išlaidos išlieka kryptingos.

    Pastaraisiais metais DI proveržį vis labiau riboja ne vien technologiniai, bet ir fiziniai ištekliai: elektros energijos pasiūla, tinklų pralaidumas, duomenų centrų statybų tempas, aušinimo sprendimai ir lustų tiekimo grandinės. Dėl to dalis rinkos dalyvių DI temą sieja ne tik su programinės įrangos kūrėjais, bet ir su energetikos, pramonės bei infrastruktūros bendrovėmis.

    Cramerio logika paprasta: jei DI paklausa ir toliau skatins realias investicijas į pajėgumus, tai gali palaikyti įmonių pajamas ir platesnį ekonomikos aktyvumą net ir esant kintančiam palūkanų normų ar vartotojų nuotaikų fonui. Tačiau jis perspėja, kad po staigių kainų šuolių investuotojams svarbu vertinti riziką ir neignoruoti rinkos cikliškumo.

  • Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    Trumpas apie naftos kainas po konflikto su Iranu: maniau, kad brangs labiau, bet karui pasibaigus kris

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė tikėjęsis, kad po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos kainos šoks gerokai aukščiau, tačiau taip neįvyko. Pasak jo, rinkos sureagavo santūriau, o kainos, karui pasibaigus, turėtų kristi.

    Tuo pat metu JAV vartotojai susiduria su brangstančiais degalais: vidutinė benzino kaina šalyje šoktelėjo iki daugiau nei 1 euro už litrą. Tai reikšmingas pokytis per trumpą laiką ir tema, kuri JAV politikoje tradiciškai tampa ypač jautri artėjant rinkimams.

    Trumpas: kainos kris pasibaigus karui

    Floridoje vykusiame susitikime, turėjusiame kampanijos renginio bruožų, Trumpas bandė pagrįsti spaudimą Iranui ir akcentavo tikslą apriboti Teherano branduolines ambicijas. Jis leido suprasti, kad konflikto neužbaigs anksčiau laiko, jei nebus pasiektas, jo žodžiais, esminis rezultatas.

    „Vienintelis dalykas, kuris mane nustebino, buvo tai, kad tikrai maniau, jog nafta bus daug brangesnė. Ji nėra pigi, bet kai tik šis karas baigsis, ji kris“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Energetikos rinkose tokie pareiškimai dažnai vertinami per rizikos prizmę: kainas kelia ne vien faktiniai tiekimo sutrikimai, bet ir lūkesčiai dėl galimų smūgių infrastruktūrai ar transporto maršrutų uždarymo. Tarp svarbiausių rizikos taškų išlieka Ormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis.

    Kodėl degalų kainos JAV taip veikia politiką?

    JAV degalų kainos yra vienas greičiausiai pastebimų infliacijos rodiklių, todėl jos daro tiesioginę įtaką rinkėjų nuotaikoms. Net ir nedidelis kainų šuolis gali tapti politiniu argumentu, ypač kai jis siejamas su užsienio politika ar karinėmis operacijomis.

    Apklausos duomenimis, reikšminga dalis rinkėjų mano, kad prezidentas bent iš dalies prisideda prie degalų brangimo, nes administracijos sprendimai didina geopolitinę įtampą. Šis vertinimas aktualus ir Respublikonų partijai prieš Kongreso rinkimų ciklus, kai ekonominės temos paprastai nustelbia kitus darbotvarkės klausimus.

    Rinkų realybė: kainas lemia ne tik karas

    Naftos kainų kryptį trumpuoju laikotarpiu dažniausiai lemia geopolitinė rizika, OPEC ir sąjungininkų gavybos politika, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei paklausos lūkesčiai. Net ir esant konfliktui, jei fizinis tiekimas nesutrinka, kainų šuoliai gali būti riboti ir labiau paremti spekuliacinėmis rizikos premijomis.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad karui pasibaigus kainos iš tiesų gali trauktis, tačiau tam būtinos aiškios prielaidos: sumažėjusi įtampa regione, atviros laivybos arterijos ir rinkos pasitikėjimas, kad eskalacija neatsinaujins. Priešingu atveju aukštesnė rizikos premija gali išlikti ilgiau, nei prognozuoja politikai.