Tag: JAV ir Kinijos santykiai

  • Trumpas: su Xi sutarta dėl DI saugumo mechanizmų, JAV įmonėms žada riboti duomenų centrus užsienyje

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu sutaręs dėl bendrų dirbtinio intelekto (DI) saugumo „mechanizmų“. Pasak jo, tai būtų abiejų šalių žingsnis siekiant labiau suvaldyti DI plėtrą.

    Apie tai Trumpas kalbėjo spaudos konferencijoje, skirtoje jo vizitui Filipinuose ir Kinijoje. Jis pabrėžė, kad susitarimas dėl saugumo priemonių pasiektas tiesiogiai su Xi Jinpingu.

    Kartu JAV prezidentas paskelbė ketinantis neleisti JAV bendrovėms statyti duomenų centrų už Jungtinių Valstijų ribų. Vis dėlto jis pripažino, kad apie tokį sprendimą dar nebuvo kalbėjęs su savo patarėjais.

    Trumpas taip pat užsiminė apie pažangių lustų eksportą, kurį pavadino žalingu JAV interesams. Jo teigimu, tokia praktika sudarė sąlygas kitoms šalims greičiau vytis Ameriką DI srityje.

    Bendri DI „saugumo mechanizmai“ su Kinija

    Pasak Trumpo, idėja kurti bendrus saugumo mechanizmus reikštų, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos ieškotų bent dalinai suderintų taisyklių ar priemonių, susijusių su DI vystymu. Tačiau konkrečių detalių, ką tiksliai apimtų tokie mechanizmai, jis nepateikė.

    Kol kas neaišku ir tai, kokiu formatu tokie susitarimai galėtų atsirasti praktikoje – ar tai būtų politiniai įsipareigojimai, ar platesnės derybos dėl standartų bei kontrolės principų.

    Duomenų centrai ir lustų eksportas – griežtesnė JAV linija

    Kalbėdamas apie duomenų centrus, Trumpas pareiškė norintis užkirsti kelią JAV įmonėms statyti tokią infrastruktūrą užsienyje. Tokie planai, jei būtų įgyvendinti, galėtų paveikti tarptautines technologijų bendrovių investicijas ir jų plėtros strategijas.

    Be to, JAV prezidentas kritiškai atsiliepė apie pažangių lustų eksportą, teigdamas, kad jis esą prisidėjo prie konkurentų galimybių augimo DI srityje. Plačiau, kokių konkrečių priemonių ketinama imtis šioje srityje, jis nedetalizavo.

  • „Nvidia“ skelbia rekordinį ketvirtį, bet valdyba atmeta Jenseno Huango sugrįžimą

    „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį pagal pajamas ir grynąjį pelną, tačiau bendrovės valdyba aiškiai nurodė, kad buvęs vadovas Jensenas Huangas į generalinio direktoriaus pareigas negrįš.

    Apie tai investuotojams per ketvirtinių rezultatų aptarimą pranešė bendrovės direktorių tarybos pirmininkas Harvey Jonesas. Jo teigimu, valdyba vienbalsiai priėmė J. Huango atsistatydinimą ir neketina jo atšaukti.

    Laikinąja „Nvidia“ vadove paskirta Collette Kress tą pačią dieną pabrėžė, kad bendrovės veikla vyksta įprastu režimu. Ji taip pat pakėlė kitų metų pajamų augimo prognozę nuo 70 iki 75 proc.

    Vis dėlto įmonės vadovybė pripažįsta, kad naujajam nuolatiniam vadovui teks dirbti sparčiai besikeičiančioje politinėje ir technologinėje aplinkoje – ypač dėl JAV eksporto ribojimų pažangiems lustams ir su buvusiu vadovu siejamų aplinkybių.

    Rekordiniai skaičiai ir reakcija biržoje

    Trečiąjį ketvirtį „Nvidia“ pajamos siekė 115,8 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas – 65,3 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė nurodo, kad tai viršijo rinkos lūkesčius.

    Įmonė skaičiuoja, kad pajamos, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, augo 20 proc., o metinis augimas viršijo 100 proc. Bendrovė taip pat tęsia rekordinių pardavimų seriją, trunkančią jau 14 ketvirčių iš eilės.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos, po ankstesnių svyravimų, kilo kiek daugiau nei 2 proc. „Nvidia“ sieja augimą su investicijų bumu dirbtinio intelekto sprendimams ir duomenų centrams.

    C. Kress teigimu, paklausa bendrovės lustams vis dar gerokai viršija pasiūlą, tačiau kartu įmonė ketina elgtis atsargiau finansuodama klientus ir bus selektyvesnė vertindama, kam teikti finansinę paramą.

    JAV eksporto ribojimai ir Kinijos veiksnys

    „Nvidia“ nurodo, kad tai pirmieji tokie rezultatai po J. Huango pasitraukimo. Pasak tekste pateikiamos informacijos, pasitraukimas sietas su skandalu dėl jo santykių su Alice Huang – vieno kliento vadove, kuri įtariama veikla Kinijos interesais ir pažangių „Nvidia“ lustų gabenimu į Kiniją pažeidžiant ribojimus.

    Bendrovė taip pat pareiškė, kad nesitiki jokių pajamų iš duomenų centrams skirtų (ribojimais neapimtų) „Hopper“ serijos lustų eksporto į Kiniją. Minima, kad trečiąjį ketvirtį pajamos šiame segmente sudarė 2,4 mlrd. JAV dolerių, tačiau tai esą nebuvo reikšmingas tiesioginis pajamų šaltinis.

    Tuo metu dalis pardavimų esą buvo susijusi su Pietryčių Azijos šalimis, kuriose veikiančios įmonės nuomodavo skaičiavimo pajėgumus Kinijos bendrovėms. Tekste minima ir Singapūro įmonė „Megaspeed“, siejama su Alice Huang, kuri, kaip teigiama, buvo įtariama lustų nukreipimu į Kiniją.

    JAV administracija, reaguodama į šias aplinkybes, sugriežtino apribojimus dėl pažangių lustų pardavimo bendrovėms, aptarnaujančioms Kinijos įmones, o dalis kongresmenų ragina ribojimus dar labiau plėsti.

  • „Nvidia“ po Jenseno Huango atsistatydinimo: laikina vadovė ir klausimai dėl ateities

    „Nvidia“ po Jenseno Huango atsistatydinimo: laikina vadovė ir klausimai dėl ateities

    DI lustų milžinė „Nvidia“ atsidūrė neįprastoje situacijoje – iš pareigų pasitraukus ilgamečiui vadovui ir vienam iš įkūrėjų Jensenui Huangui, bendrovei tenka spręsti, kaip atrodys jos veikla be žmogaus, su kuriuo ji buvo siejama daugiau nei tris dešimtmečius.

    Apie tai praneša „Euronews“. J. Huangas pasitraukė ketvirtadienį po to, kai pripažino turėjęs romaną su moterimi, kurią JAV pareigūnai laiko dirbusia Kinijos žvalgybai, taip pat pasirodžius pranešimams apie dar vienus santykius su pavaldine.

    Kol kas „Nvidia“ vairą perima finansų direktorė Colette Kress – ji paskirta laikinąja generaline direktore ir tuo pat metu išsaugo finansų vadovės pareigas. Tuo metu valdybos pirmininku tampa Harvey C. Jonesas, anksčiau vadovavęs mikroschemų projektavimo programinės įrangos bendrovei „Synopsys“.

    Rinkos dalyviams tai signalas, kad „Nvidia“ gali tekti atsakyti į klausimą, kurio iki šiol vengė: kas yra aiškus įpėdinis. Straipsnyje pabrėžiama, jog viešai žinomo paveldėjimo plano bendrovė neturėjo, o J. Huangas esą ne kartą vengė įvardyti būsimą lyderį.

    Laikinoji vadovė ir įpėdinio paieškos

    C. Kress prie „Nvidia“ prisijungė 2013 metais, prieš tai beveik 25 metus dirbo įvairiose technologijų bendrovėse, tarp jų – „Cisco“ ir „Microsoft“. Dėl patirties ji dažnai minima kaip viena realiausių vidinių kandidačių vadovauti įmonei ilguoju laikotarpiu.

    Vis dėlto ekspertai, cituojami publikacijoje, atkreipia dėmesį, kad įpėdinystės klausimas bendrovėje nėra aiškiai išspręstas. Buvusi vyresnioji DI patarėja Baltųjų rūmų administracijoje Carmem Domingues teigė nematanti žmogaus, kuris būtų akivaizdžiai paruoštas „kitas eilėje“.

    Technologijų leidinio „The Information“ atstovas Martinas Peersas, kurio komentarai pateikiami straipsnyje, sako, kad viduje nėra „akivaizdžių kandidatų“, ir nurodo galimus išorinius pasirinkimus: AMD vadovę Lisą Su (ji įvardijama kaip J. Huango giminaitė) bei britų lustų kūrėjo „Arm“ vadovą Rene Haasą. Kitas analitikas minėjo ir „Intel“ vadovą Lip-Bu Taną.

    Publikacijoje taip pat pažymima, kad J. Huango vaikai Madison ir Spencer užima vadovaujančias pareigas bendrovėje, tačiau, pasak C. Domingues, neaišku, ar jie būtų pasirengę perimti aukščiausią postą.

    Investuotojų „Huango premija“ ir artimiausias testas

    Straipsnyje teigiama, kad investuotojai ilgą laiką „mokėjo daugiau“ už „Nvidia“ akcijas, vertindami ne tik technologijas, bet ir J. Huango viziją. SPI Asset Management atstovas Stephenas Innesas cituojamas sakantis, jog rinka dabar gali perskaičiuoti, kiek šios vertės buvo susieta su vienu žmogumi.

    „Bloomberg Intelligence“ technologijų tyrimų vadovas Mandeepas Singhas mano, kad pasikeitus lyderystei „Nvidia“ gali tapti mažiau agresyvi – o tai svarbu įmonei, kuri varžosi dėl kiekvienos naujos DI lustų kartos pristatymo tempo.

    Tuo pat metu konkurentai gali pasinaudoti momentu, jei klientai nuspręstų labiau paskirstyti užsakymus. „Saxo Markets“ atstovė Charu Chanana teigė, kad DI lyderystė gali „išsiplėsti“, ir kaip galimus laimėtojus įvardijo AMD, „Broadcom“, „Alphabet“ ir „Samsung“.

    Pirmasis ryškesnis rinkos ir bendrovės valdymo stabilumo išbandymas, anot publikacijos, ateis jau lapkričio 17 dieną, kai „Nvidia“ turėtų skelbti ketvirčio rezultatus jau laikinosios vadovybės laikotarpiu.

    Rizikos DI ekosistemai ir įtaka Europai

    Publikacijoje pabrėžiama, kad „Nvidia“ užima itin svarbią vietą DI rinkoje, todėl didžiausias nerimas – galimas „užkrato“ efektas visai ekosistemai. C. Domingues teigimu, daugelis DI bendrovių arba yra finansiškai susijusios su „Nvidia“, arba nuo jos priklauso, o vienos grandies suklupimas gali turėti poveikį kitiems.

    Ch. Chanana taip pat akcentuoja, jog didesnė rizika gali būti ne vienos bendrovės reputacijos ar valdymo krizė, bet galimi sutrikimai DI investicijose apskritai. Tarp veiksnių minimi finansavimo klausimai, debesijos gigantų išlaidų mastas ir vis griežčiau vertinama DI investicijų grąža.

    Straipsnyje atskirai aptariama ir Europa. Teigiama, kad J. Huangas asmeniškai rėmė kelis didelius „Nvidia“ projektus žemyne, tačiau dabar lieka neaišku, ar jo įpėdinis turės tokį pat entuziazmą. Tarp minimų iniciatyvų – DI partnerystė Vokietijoje ir 2025 metais beveik 1 mlrd. JAV dolerių (apie 900 mln. eurų) siekusios „Nvidia“ investicijos šioje šalyje, taip pat spalį paskelbtas DI startuolių centras Stokholme.

    Silpnesnė pozicija Vašingtone ir Kinijos faktorius

    Publikacijoje rašoma, kad J. Huangas buvo neformalus JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas DI klausimais ir ilgą laiką lobavo prieš pažangių lustų eksporto į Kiniją ribojimus. Minima, kad praėjusiais metais D. Trumpas leido eksportuoti „Nvidia“ H200 lustus į Kiniją, nepaisant griežtesnės pozicijos šalininkų abiejose politinėse stovyklose.

    Autorių teigimu, J. Huangui pasitraukus, o virš bendrovės pakibus šnipinėjimo įtarimų šešėliui, „Nvidia“ įtaka Vašingtone gali mažėti. Demokratų senatoriai Elizabeth Warren ir Chrisas Coonsas esą jau paprašė administracijos išsaugoti dokumentus, susijusius su „Nvidia“ lustų eksportu į Kiniją.

    Kinija neigia šnipinėjimo teiginius ir kaltina Vašingtoną bandant technologijomis „blokuoti“ šalį. Tuo pat metu kinų bendrovės mėgina mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų, o „Huawei“ save pristato kaip Kinijos atsaką „Nvidia“.

  • Kinija atkirto dėl šnipinėjimo: neva taikėsi į „Nvidia“ vadovą Jenseną Huangą

    Kinija atkirto dėl šnipinėjimo: neva taikėsi į „Nvidia“ vadovą Jenseną Huangą

    Kinija atmetė pranešimą, kuriame teigiama, kad galimai buvo rengiamas šnipinėjimo planas, susijęs su „Nvidia“ vadovu Jensenu Huangu. Pekinas kaltinimus pavadino nepagrįstomis spekuliacijomis ir bandymu diskredituoti šalį.

    Ši istorija kilo po publikacijos, kurioje remtasi JAV žvalgybos pareigūnų vertinimais apie galimą informacijos perdavimą Pekinui. Joje minėta, kad vieno Singapūre veikiančio duomenų centro aukšto rango vadovė esą palaikė artimus darbo ryšius su „Nvidia“ vadovu.

    Į viešai aptartas prielaidas sureagavo Kinijos užsienio reikalų ministerija. Jos atstovas spaudos konferencijoje teigė, kad istorija tėra mėginimas apjuodinti Kiniją ir kurstyti įtampą technologijų sektoriuje.

    „Nvidia“ atstovas, cituotas naujienų agentūros AFP, tikino, kad Jenseno Huango bendravimas su minima vadove nėra nei neįprastas, nei netikėtas. Pasak bendrovės, tai atitiko įprastus santykius su regioniniais klientais.

    „Mūsų regioniniai debesijos klientai gauna įprastą verslo informaciją, o ne jautrias „Nvidia“ komercines paslaptis, ir jokios informacijos, susijusios su nacionaliniu saugumu“, – sakė „Nvidia“ atstovas.

    „Nvidia“ taip pat nurodė, kad įtarimai dėl galimo lustų nukreipimo į Kiniją buvo išsamiai ištirti ir, bendrovės teigimu, paneigti dar pernai. Vis dėlto istorija atgaivino diskusijas, kaip sudėtinga kontroliuoti pažangių procesorių judėjimą per tarpininkus ir trečiąsias šalis.

    Technologijų įtampa tarp JAV ir Kinijos pastaraisiais metais tik didėja, o dirbtinis intelektas tapo viena svarbiausių geopolitinės konkurencijos sričių. Vašingtonas yra įvedęs ribojimus pažangiausių lustų ir su jų gamyba susijusių technologijų eksportui, siekdamas apriboti Kinijos galimybes kurti aukščiausios klasės DI sistemas.

    Publikacijoje taip pat teigta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo supažindintas su žvalgybos vertinimais maždaug prieš metus, tačiau esą nesiėmė veiksmų. Tokie pranešimai paprastai vertinami jautriai, nes bet kokios priemonės gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek technologijų įmonių pajamas.

    Šis ginčas vyksta tuo metu, kai DI lustų rinka išlieka viena karščiausių pasaulyje, o „Nvidia“ vaidmuo joje yra itin reikšmingas. Dėl to bet kokios kalbos apie galimą šnipinėjimą ar sankcijų apėjimą iš karto atsiduria politikos, nacionalinio saugumo ir verslo interesų kryžkelėje.

  • Xi ir Trumpo susitikimo rezultatai: 30 mlrd. JAV dolerių muitų mažinimas ir naujas DI dialogo mechanizmas

    Kinijos ir JAV vadovų susitikimas Vašingtone baigėsi konkrečiais ekonominiais ir politiniais susitarimais. Pekinas skelbia, kad abi pusės sutiko mažinti tarpusavio muitus prekėms, kurių bendra vertė siekia apie 25 500 000 000 eurų.

    Kartu numatyta įsteigti dvišalę prekybos tarybą ir pagreitinti ankstesnių susitarimų įgyvendinimą. Šie žingsniai vertinami kaip bandymas stabilizuoti santykius po kelių metų prekybinių įtampų ir abipusių ribojimų.

    DI dialogas ir incidentų kanalas

    Atskira susitikimo dalis skirta dirbtiniam intelektui. Šalys sutarė sukurti formalų JAV ir Kinijos dialogo mechanizmą, skirtą vertinti DI naudą ir rizikas, taip pat įsteigti tiesioginį komunikacijos kanalą nenumatytiems incidentams, susijusiems su DI sistemomis.

    Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad kitas apsikeitimas nuomonėmis šiuo formatu numatytas 2026 metų lapkritį. Analitikų teigimu, tokio tipo kanalas gali tapti praktiniu įrankiu mažinant eskalacijos riziką, kai DI pritaikymas persikelia į kibernetinio saugumo, gynybos ir kritinės infrastruktūros sritis.

    Tarptautiniai signalai ir politinė simbolika

    Susitikimo komunikatuose paliesti ir tarptautiniai klausimai, įskaitant Irano branduolinę programą bei laivybos tarptautiniuose vandens keliuose laisvę. Taip pat paskelbta, kad abu vadovai ketina remti ir asmeniškai dalyvauti artėjančiuose APEC susitikimuose Kinijoje bei G20 renginiuose JAV.

    Simboliniu akcentu tapo žinia apie dviejų didžiųjų pandų perdavimą JAV zoologijos sodui Atlantoje. Be to, pranešta apie planus pasirašyti karinį memorandumą dėl krizinės komunikacijos ir tęsti JAV karių palaikų paieškas Kinijoje.

    Susitikimo kontekstas rodo dvi lygiagrečias kryptis: ekonomikos srityje siekiama sumažinti trintį, o technologijų fronte bandoma sukurti bent minimalias taisykles ir kontaktų linijas. Rinkoms svarbiausia, ar muitų mažinimas ir dialogas dėl DI virs realiais sprendimais, o ne vien deklaracijomis.

  • Trumpo ir Xi susitikimas Vašingtone: trys sprendimai, kurie gali smarkiai sujudinti Europą

    Trumpo ir Xi susitikimas Vašingtone: trys sprendimai, kurie gali smarkiai sujudinti Europą

    Europa įdėmiai stebi Vašingtoną

    Kinijos vadovas Xi Jinpingas atvyko į JAV trijų dienų susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o Europos sostinės laukia signalų, galinčių tiesiogiai paveikti ES ekonomiką. Darbotvarkėje numatomos temos nuo prekybos iki dirbtinio intelekto ir retųjų žemių, kurios tapo naujos geopolitinės konkurencijos ašimi.

    Susitikimas vyksta jautriu metu: ES siekia mažinti struktūrinį prekybos disbalansą su Kinija, o JAV ir Kinijos santykiuose vėl svarstomi tarifų, eksporto ribojimų ir technologinių svertų klausimai. Bet kokie Vašingtone priimti sprendimai gali pakeisti prekių srautus į Europą, kainas ir pramonės planus.

    Tarifai: palengvėjimas JAV, spaudimas ES

    JAV ir Kinijos laikinos prekybinės paliaubos artėja prie termino, todėl viena pagrindinių intrigos linijų yra galimas tarifų mažinimas ar pratęsimas. Europai tai svarbu todėl, kad JAV ribojimai Kinijos prekėms dažnai perskirsto eksportą į ES rinką ir didina konkurencinį spaudimą Europos gamintojams.

    Jei Vašingtonas ir Pekinas susitartų dėl platesnio muitų atlaisvinimo, dalis prekybos įtampos sumažėtų, tačiau ES tai nebūtinai reikštų naudą. Stabilizacija tarp JAV ir Kinijos gali reikšti, kad Europa liks derybų paraštėse, o Kinija aktyviau gins savo pramonės interesus ES rinkoje.

    „Trumpui reikia apčiuopiamo laimėjimo vidaus politikai, o Kinijai svarbiausia nusipirkti laiko stiprinti savo pramonę“, – sakė vienas Europos politikos ekspertas.

    Retosios žemės: Europos priklausomybė virsta rizika

    Retųjų žemių metalai ir jų perdirbimas tapo strateginiu klausimu automobilių, gynybos, elektronikos ir atsinaujinančios energetikos sektoriams. Kinija išlieka dominuojanti tiek gavyboje, tiek ypač perdirbimo grandinėje, todėl bet koks eksporto ribojimas ar licencijavimas akimirksniu atsiliepia kainoms ir tiekimo terminams Europoje.

    ES pastaraisiais metais spartina kritinių žaliavų strategiją, tačiau nauji pajėgumai reikalauja laiko, investicijų ir leidimų. Dėl to Europa rizikuoja atsidurti situacijoje, kai JAV, turėdamos didesnę derybinę galią, užsitikrina prioritetinę prieigą prie žaliavų, o ES tenka prisitaikyti prie likusių apimčių ir sąlygų.

    „JAV turi daugiau svertų derybose dėl retųjų žemių, o Europai gali tekti mokėti kainą už tai, kad jos interesai bus sprendžiami netiesiogiai“, – teigė ekonomistė iš Briuselyje veikiančio analitinio centro.

    DI lenktynės: naujas saugumo ir reguliavimo frontas

    JAV ir Kinija vis aktyviau kalba apie dirbtinio intelekto rizikas, tačiau kartu jos varžosi dėl technologinės lyderystės. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo perspėjimų apie sparčiai tobulėjančių sistemų keliamus incidentų, kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo scenarijus.

    Derybose tarp Vašingtono ir Pekino svarstomos idėjos dėl incidentų pranešimo mechanizmų, kurie leistų greičiau reaguoti, jei DI sukeltas įvykis peržengtų nacionalinio saugumo ribas. Europai problema ta, kad tokie kanalai ir standartai gali būti kuriami dvišaliu principu, o ES rizikuoja tapti taisyklių gavėja, o ne kūrėja.

    „Jeigu JAV ir Kinija susikurs tiesioginį DI krizių valdymo kanalą, Europa gali likti už borto kaip savarankiškas galios centras“, – sakė analitikė.

    Europos interesas šiame susitikime paprastas: kad JAV ir Kinijos susitarimai nepaverstų ES antrine rinka, į kurią nukreipiami pertekliniai srautai ir perkeliamos rizikos. Todėl artimiausi signalai iš Vašingtono bus vertinami ne tik per diplomatijos prizmę, bet ir per labai konkrečius pramonės užsakymus, investicijas bei kainų grandines.

  • Kinija meta 46 mlrd. eurų gelbėjimo ratą: kas nutiko valstybinėms bankų milžinėms?

    Kinija meta 46 mlrd. eurų gelbėjimo ratą: kas nutiko valstybinėms bankų milžinėms?

    Pekino injekcija į finansų sistemą

    Kinijos finansų ministerija inicijuoja apie 46,1 mlrd. eurų kapitalo injekciją į aštuonis valstybinius bankus ir draudimo bendroves. Tikslas – sustiprinti jų balansus, kai ekonomikos augimas lėtėja, o skolinimas ir maržos spaudžiami žemų palūkanų.

    Didžioji dalis lėšų, apie 37,2 mlrd. eurų, numatyta bankams, kad šie išlaikytų galimybes aktyviau skolinti verslui ir namų ūkiams. Likusi dalis, maždaug 9 mlrd. eurų, skiriama draudikams, kurių investicinės grąžos krito dėl ilgalaikio žemų palūkanų periodo.

    „Kapitalo papildymas sustiprins institucijų atsparumą rizikoms ir gebėjimą aptarnauti realiąją ekonomiką“, – skelbė valstybinė žiniasklaida, remdamasi oficialia informacija.

    Kas gaus daugiausia lėšų

    Didžiausią paketą planuoja pritraukti „Agricultural Bank of China“, siekiantis iki 20,5 mlrd. eurų vertės A klasės akcijų platinimo. „Industrial and Commercial Bank of China“ numato iki 12,8 mlrd. eurų kapitalo pritraukimą, tarp investuotojų – finansų ministerija.

    Tarp neįprastų dalyvių minimos ir valstybinį tabako monopolį valdanti „China National Tobacco Corporation“, taip pat „Export-Import Bank of China“, kuriam numatoma apie 3,85 mlrd. eurų. Tokia sudėtis rodo koordinuotą valdžios pastangą sutelkti valstybės kontroliuojamus finansinius svertus.

    Draudikų pusėje didžiausia dalis tenka „China Life Insurance Group“ – apie 4,5 mlrd. eurų. „People’s Insurance Company of China“ ketina pritraukti iki 1,9 mlrd. eurų, o „China Export and Credit Insurance Corporation“ – apie 1,28 mlrd. eurų, siekiant sustiprinti kapitalo bazę.

    Kodėl šis žingsnis svarbus dabar

    Analitikai tokias priemones dažniausiai sieja su keliais vienu metu veikiančiais spaudimo taškais: vangiu kreditavimu, mažėjančiomis bankų palūkanų pajamomis ir didesne rizika probleminiams aktyvams. Papildomas kapitalas padeda išlaikyti reguliacinius rodiklius ir amortizuoti nuostolius, jei didėtų nemokių paskolų našta.

    Draudimo sektoriuje problema dviguba: žemos palūkanos mažina obligacijų ir kitų konservatyvių investicijų grąžą, o valdžios raginimai didinti investicijas į vietos akcijas didina svyravimo riziką. Todėl kapitalo stiprinimas yra būdas sumažinti jautrumą rinkos šokams.

    Tuo pat metu Kinijos juanis pasiekė stipriausią lygį JAV dolerio atžvilgiu nuo 2023 metų sausio, o tai trumpuoju laikotarpiu gali mažinti importo kainų spaudimą. Vis dėlto stipresnė valiuta taip pat gali apsunkinti eksportuotojų konkurencingumą, jei pasaulinė paklausa silpnėtų.

    Daugiau signalų prieš derybas Vašingtone

    Finansinė injekcija sutapo su intensyvesnėmis Kinijos ir JAV kontaktų nuotaikomis prieš planuojamas aukšto lygio derybas. Pranešama, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas svarsto kelionėje į Vašingtoną rugsėjo 24 dieną dalyvauti su didesne verslo delegacija nei įprasta.

    JAV pusė viešai nurodė, kad tokios delegacijos detalių neseka, nepatikslindama, ką tai reiškia praktikoje. Rinkos dalyviai tokius signalus dažnai vertina kaip bandymą sukurti palankesnį foną prekybai ir investicijoms, ypač kai abi pusės tebėra nesutarusios dėl jautrių prekių ir technologijų apibrėžimų.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar kapitalo injekcija virs aiškiai matomu kreditavimo atsigavimu ir ar bus pristatytos papildomos priemonės vidaus paklausai skatinti. Būtent vartojimo ir nekilnojamojo turto sektorių dinamika dažniausiai lemia, ar finansinis pastiprinimas duoda ilgalaikį efektą.

  • Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Pekine tapo ne vien diplomatine kelione, o kruopščiai surežisuotu reginiu, kurį lydėjo verslo lyderių delegacija ir išskirtinis Kinijos protokolas. Pirmasis per beveik dešimtmetį einančio pareigas JAV prezidento apsilankymas Kinijoje buvo pilnas simbolinių gestų, viešų ceremonijų ir derybų užkulisių.

    Kinijos sostinė sutelkė visą reprezentacinę galią: pasitikimas su orkestru ir mokiniais, valstybinis banketas Liaudies Didžiojoje salėje, privati ekskursija ir uždarymo pasivaikščiojimas po Džongnanhaį. Tokie elementai tarptautinėje diplomatijoje dažnai naudojami kaip signalai apie santykių toną ir siekį mažinti įtampą.

    „Viešuose pasirodymuose buvo neįprastai daug šiltų gestų, ilgų rankos paspaudimų ir sinchroniško ėjimo“, – sakė Azijos politikos instituto Asia Society politikos analitikas Lyle’as Morrisas.

    Valstybiniame bankete skambėjo tostas, o meniu buvo parinktas taip, kad atrodytų kaip atskira žinutė: šalia kinų virtuvės patiekalų atsirado ir labiau tarptautiniai pasirinkimai. Kinijai tai įprastas minkštosios galios instrumentas, kai maistas, ceremonijos ir dovanos tampa politinio pasakojimo dalimi.

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne tik lyderiai, bet ir technologijų verslo elitas. Socialiniuose tinkluose Kinijoje plačiai išplito vaizdai, kuriuose „Xiaomi“ vadovas Lei Junas bandė nusifotografuoti su „Tesla“ vadovu Elonu Musku, o šis reagavo santūriai, kas iš karto virto memais ir diskusijomis.

    Viraliniu tapo ir epizodas, kuriame Muskas grupinėje nuotraukoje sukosi filmuodamas telefonu, šalia „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango ir „Apple“ vadovo Timo Cooko. Tokie momentai Kinijos socialinėse platformose dažnai įgauna atskirą gyvenimą, o verslo lyderiai tampa popkultūros veikėjais.

    Penktadienį dėmesio centre atsidūrė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, pastebėtas vaikštantis istoriniame Pekino hutongų rajone ir valgantis makaronus. Nuotraukos ir vaizdo įrašai greitai paplito, o vietiniai gyventojai būriavosi norėdami nusifotografuoti, taip sustiprindami kelionės kaip spektaklio įspūdį.

    Ši detalė sutapo su geopolitiniu fonu: Vašingtono eksporto kontrolė pažangiems lustams pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių JAV ir Kinijos trinties linijų. „Nvidia“ atsidūrė pačiame šių ribojimų centre, nes leidimai ir licencijos gali nulemti, kiek bendrovė galės išlaikyti pozicijas milžiniškoje Kinijos rinkoje.

    Susitikimo pabaigoje Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turėjo privatų pasivaikščiojimą Džongnanhaio komplekse, į kurį retai įleidžiami užsienio lyderiai. Išsiskiriant Xi įteikė rožių sėklų, o tai buvo interpretuojama kaip simbolinis palankumo gestas ir kvietimas tęsti dialogą.

    Vis dėlto už šiltų kadrų liko aiškios ribos: strateginiai nesutarimai dėl Taivano, technologijų eksporto kontrolės ir kitų saugumo klausimų niekur nedingo. Tokios kelionės dažnai kuria palankesnę atmosferą deryboms, tačiau pačios savaime negarantuoja, kad esminiai konfliktai bus išspręsti.

  • Trumpo vizitas Kinijoje: daug pažadų, mažai aiškių susitarimų ir nauji signalai dėl Taivano

    Užuominos apie sandorius, bet mažai detalių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po dviejų dienų susitikimo Pekine su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu grįžta su užuominomis apie galimus susitarimus, tačiau be aiškių proveržių svarbiausiais klausimais, kurie ilgai temdo Vašingtono ir Pekino santykius. Viešuose pasisakymuose daugiausia skambėjo ketinimai, o ne konkretūs įsipareigojimai, todėl tikrasis vizito rezultatas lieka miglotas.

    Pasak Trumpo, buvo aptartos prekybos temos, galimi Kinijos pirkimai iš JAV ir bendra kryptis „stabilizuoti“ dvišalius ryšius, tačiau skaičiai ir terminai liko neįvardyti. Kinijos pusė dalies teiginių viešai nepatvirtino, o tai dar labiau sustiprino įspūdį, kad bent kol kas kalbama apie politinę žinutę, o ne baigtus susitarimus.

    Taivanas vėl atsidūrė dėmesio centre

    Didžiausią atgarsį sukėlė Trumpo pareiškimai, kad su Xi Jinpingu plačiai aptarti JAV ryšiai su Taivanu, nors prieš vizitą buvo kartojama, jog šis klausimas nebus darbotvarkės ašis. Trumpas užsiminė, kad svarsto galimybę peržiūrėti JAV ginklų pardavimų Taivanui politiką, pabrėždamas, kad sprendimą žada priimti artimiausiu metu.

    „Sprendimą priimsiu per gana trumpą laiką“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie signalai jautrūs dėl to, kad JAV ilgą laiką laikėsi linijos, jog Taivanui bus tiekiama gynybinė ginkluotė, skirta atgrasymui ir status quo palaikymui. Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, todėl bet koks JAV žingsnis, kuris Pekine būtų suprastas kaip paramos stiprinimas, paprastai sukelia diplomatinę įtampą, o bet koks atsitraukimas gali būti vertinamas kaip papildomas spaudimo svertas Taivanui.

    Prekyba, DI ir saugumo darbotvarkė

    Trumpas kalbėjo apie galimus didelius Kinijos pirkimus iš JAV, bet konkrečių apimčių nepateikė, apsiribodamas bendra kryptimi ir miglotais skaičiais. Taip pat buvo minėta idėja stiprinti dvišalį dialogą dėl ekonomikos bei kurti papildomus kanalus, kurie mažintų netikėtumų riziką prekybos santykiuose.

    Atskirai Trumpas patvirtino, kad su Xi Jinpingu aptarė ir dirbtinio intelekto reguliavimo bei praktinio taikymo „apsauginių turėklų“ poreikį. Toks akcentas atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai didžiosios valstybės DI vertina ne tik kaip konkurencijos sritį, bet ir kaip rizikų šaltinį, apimantį nacionalinį saugumą, technologijų eksporto kontrolę ir informacinę erdvę.

    Vis dėlto keli jautriausi klausimai, dažnai keliantys trintį, aiškaus sprendimo nepasiekė. Tarp jų išliko kibernetinio saugumo įtampos, sintetiniais opioidais susijusios grandinės, taip pat žmogaus teisių tema, kuri JAV ir Kinijos dialoge dažnai tampa politinės retorikos dalimi, bet retai virsta greitais pokyčiais.

    Ką reiškia tokia baigtis?

    Šio vizito rezultatas labiau primena bandymą išlaikyti santykių stabilumą ir „užšaldyti“ eskalaciją, o ne išspręsti giliai struktūrines problemas, susijusias su prekybos disbalansu, subsidijomis, technologijų konkurencija ir karine įtampa Indijos ir Ramiojo vandenynų regione. Tokia logika dažnai reiškia mažus, lengviau parduodamus vidaus auditorijai laimėjimus, o sudėtingiausi klausimai nukeliami į vėlesnes derybų fazes.

    Papildomos reikšmės įgauna ir užuominos apie būsimus aukšto lygio kontaktus, kurie galėtų tęsti dialogą šiais metais. Tačiau kol nėra aiškių rašytinių susitarimų ar abiejų pusių patvirtintų detalių, vizitas išlieka daugiau simbolinis, o rinkoms ir sąjungininkams svarbiausia bus tai, ar realūs sprendimai dėl Taivano ir ekonominių taisyklių iš tiesų bus priimti.

  • Cramer rėžia: „Nvidia“ mikroschemų draudimas Kinijai gali smogti JAV – akcija, anot jo, vis tiek kils

    Cramer rėžia: „Nvidia“ mikroschemų draudimas Kinijai gali smogti JAV – akcija, anot jo, vis tiek kils

    JAV finansų apžvalgininkas Jimas Crameris teigia, kad „Nvidia“ turėtų būti leista pardavinėti dirbtinio intelekto mikroschemas Kinijoje, nes priešingu atveju JAV rizikuoja paskatinti Kiniją greičiau sukurti savus pažangius sprendimus. Anot jo, strateginė nauda būtų didesnė, jei Kinijos bendrovės ir toliau remtųsi amerikietiškomis technologijomis.

    Eksporto ribojimai pažangiems lustams į Kiniją JAV politinėje darbotvarkėje yra jau ne vienerius metus, o argumentai dažniausiai siejami su nacionaliniu saugumu. Investuotojai tuo pat metu bando įvertinti, kiek realiai „Nvidia“ gali atgauti pardavimų antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai ir kaip tai paveiktų bendrovės pajamas.

    „Jei priversite juos kurti savo lustus, jie pasivys, o turėdami, regis, neribotą elektros kiekį, mus ir pralenks“, – sakė J. Crameris.

    „Nvidia“ finansų vadovė Colette Kress anksčiau yra pabrėžusi, kad nors nedideli kiekiai „H200“ produktų Kinijos klientams buvo patvirtinti, bendrovė dar nebuvo sugeneravusi pajamų ir neturėjo aiškumo, ar importas į Kiniją bus leidžiamas plačiau. Tokia neapibrėžta situacija rinkose paprastai didina svyravimus, ypač artėjant finansinių rezultatų skelbimui.

    Tuo metu „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas vėliau viešai skelbė gavęs užsakymų ir pradėjęs atnaujinti gamybos procesus, susijusius su Kinijos paklausa. Vis dėlto bendrovės oficialiose prielaidose investuotojams Kinijos pajamos ir toliau vertinamos atsargiai, nes sprendimai priklauso ne tik nuo verslo, bet ir nuo reguliavimo bei geopolitikos.

    Kodėl Kinijos rinka taip svarbi?

    Kinija yra viena didžiausių duomenų centrų, debesijos ir didelio našumo skaičiavimo rinkų, kuriose dirbtinio intelekto treniravimui ir diegimui reikia itin galingų grafinių procesorių. Net ir ribojant pačius pažangiausius modelius, paklausa išlieka, o tiekėjai ieško teisinių būdų pasiūlyti modifikuotus produktus, atitinkančius eksporto taisykles.

    J. Crameris akcentuoja, kad sprendimas gali priklausyti ne vien Vašingtonui, bet ir Pekinui: Kinija gali rinktis tarp didesnės priklausomybės nuo JAV technologijų arba spartesnio vietinių alternatyvų kūrimo. Pastarasis kelias reikštų didesnes investicijas į vietinę lustų ekosistemą ir intensyvesnę konkurenciją ilgalaikėje perspektyvoje.

    Ką tai reiškia „Nvidia“ akcijai?

    Analitiko vertinimu, „Nvidia“ išlieka patraukli net ir tuo atveju, jei Kinijos pajamos trumpuoju laikotarpiu bus ribotos. Jis pabrėžia bendrovės dominuojančią poziciją dirbtinio intelekto infrastruktūroje, kai aparatinė įranga, programinė įranga ir ekosistema veikia kaip sunkiai nukopijuojamas pranašumas.

    „Nebūtų dirbtinio intelekto revoliucijos be Jenseno Huango ir „Nvidia“, – sakė J. Crameris.

    Rinkoms laukiant naujausių „Nvidia“ rezultatų, didžiausias dėmesys krypsta į bet kokias užuominas apie užsakymų dinamiką, pasiūlos grandinės pajėgumus ir tai, ar bendrovė mato realių galimybių atnaujinti reikšmingesnius pardavimus Kinijoje. Net ir nesant aiškių pajamų prognozių šiai rinkai, investuotojams svarbus signalas būtų mažėjantis reguliacinis neapibrėžtumas.