Tag: JAV ir Kinijos santykiai

  • Trumpo vizitas Kinijoje įžiebė naują krizę: lustai ir retieji metalai vėl ant stalo

    Trumpo vizitas Kinijoje įžiebė naują krizę: lustai ir retieji metalai vėl ant stalo

    Kas vyko Pekine

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Kinijoje į Pekiną sutraukė įtakingą JAV technologijų verslo delegaciją, tarp jų – „Nvidia“, „Tesla“, „Apple“ ir „Meta“ vadovus. Susitikimų fone skambėjo signalai apie Kinijos norą pritraukti užsienio kapitalą, tačiau realūs barjerai išlieka.

    Kinijos lyderis Xi Jinpingas verslo atstovams akcentavo, kad šalis esą bus atviresnė JAV bendrovėms. Tuo pat metu abiejų pusių santykius ir toliau temdo strateginės technologijos bei tiekimo grandinių priklausomybės.

    Eksporto kontrolė: tema, kurią apeina

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras viešai pabrėžė, kad dvišaliuose susitikimuose nebuvo aptarinėjami lustų eksporto kontrolės klausimai. Tai jautru, nes pažangūs lustai ir jų tiekimas tapo vienu svarbiausių JAV ir Kinijos konkurencijos frontų.

    Rinkoje ir politikoje svarstoma, kad bet koks sprendimas, palengvinantis pažangių „Nvidia“ lustų pardavimus Kinijos įmonėms, galėtų sukelti audringą reakciją JAV Kongrese. Kita vertus, Kinija nuosekliai didina spaudimą investuoti į vietinę gamybą ir mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

    „Nėra taip, kad Kinija automatiškai pirks JAV lustus – jie priima savo sprendimus ir stipriai remia vidaus gamybą“, – sakė Jamiesonas Greeras.

    Retieji elementai: svertas, kurio bijo visi

    Kitas kertinis klausimas – kritinės žaliavos ir retieji žemės elementai, kurių gavybos bei perdirbimo grandinėse dominuoja Kinija. Šios medžiagos yra būtinos puslaidininkiams, gynybos pramonei, elektromobiliams, vėjo jėgainėms ir pažangiai elektronikai.

    Pastaraisiais metais būtent retieji elementai tapo patogiu Kinijos svertu prekybos įtampoje, o tiekimo ribojimai ar licencijavimo griežtinimas gali greitai išbalansuoti kainas ir gamybos planus. JAV siekia diversifikuoti tiekimą, bet naujų kasybos ir perdirbimo pajėgumų sukūrimas paprastai trunka metus.

    Greeras teigė, kad tiekimas pastaruoju metu gerėja, tačiau kartais vėluoja, o susitarimų tęstinumas nėra garantuotas. Neapibrėžtumas rinkoms reiškia paprastą dalyką: kiekvienas politinis pareiškimas gali akimirksniu virsti rizika technologijų sektoriui.

    Platesnis kontekstas technologijų rinkai

    Ši kelionė vyksta laikotarpiu, kai pasaulis sparčiai didina investicijas į DI, duomenų centrus ir puslaidininkių infrastruktūrą, o valstybės vis aktyviau gina strategines tiekimo grandines. Dėl to technologijų bendrovės vienu metu turi laviruoti tarp augimo Kinijoje, reguliavimo JAV ir geopolitinės rizikos.

    Investuotojams tokie vizitai dažnai tampa lakmuso popierėliu: ar bus švelninamos įtampos, ar priešingai – bus sugriežtintos taisyklės dėl lustų, programinės įrangos ir kritinių mineralų. Kol kas viešai skambėjusi žinia aiški: durys žadamos atverti, tačiau svarbiausios temos lieka jautrios ir iki galo neišspręstos.

  • Irano karas stumia rinkas nuo naftos: Kinijos elektromobiliai, saulės energija ir baterijos šauna į viršų

    JAV ir sąjungininkų konfliktas su Iranu pastaraisiais mėnesiais sujudino pasaulinę naftos rinką ir išryškino seną riziką: kai sutrinka tiekimas, brangsta ne tik degalai, bet ir visa logistika, pramonė bei vartojimas. Energetinio nesaugumo akivaizdoje dalis šalių vis aktyviau ieško alternatyvų, o tai netikėtai tapo palankiu fonu Kinijos švarios energetikos eksportui.

    Kinijos gamintojai jau kelerius metus agresyviai didina elektromobilių, saulės modulių ir energijos kaupimo įrangos apimtis bei mažina savikainą, todėl jų produkcija daugeliui rinkų tampa greitai įgyvendinamu sprendimu. Kai naftos kainos svyruoja, argumentas dėl energetinės nepriklausomybės sustiprėja: vietinė elektra ir atsinaujinantys šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamų angliavandenilių.

    Kas iš to laimi pirmiausia?

    Didžiausią impulsą dažniausiai pajunta šalys, kurioms brangūs degalai tiesiogiai kelia socialinę ir politinę įtampą: nuo pietryčių Azijos iki dalies Europos rinkų. Elektromobiliai ir hibridai tokiu atveju tampa ne vien klimato politikos, bet ir kainos stabilumo priemone, ypač miestuose, kur viešasis transportas, taksi parkai ar kurjerių paslaugos gali greitai pereiti prie elektrifikacijos.

    Tuo pat metu saulės elektrinių plėtra ir baterijų diegimas padeda amortizuoti elektros kainų šuolius, nes daugiau vietinės generacijos mažina poreikį importuoti brangias dujas ar naftos produktus. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose tinklai patiria apkrovas, o elektros tiekimo patikimumas yra kritinis pramonei.

    Kinijos pranašumas ir Vakarų dilema

    Kinijos stiprybė šioje situacijoje yra mastas: nuo žaliavų perdirbimo ir komponentų iki galutinio surinkimo ji kontroliuoja didelę dalį tiekimo grandinės. Dėl to Kinija gali konkuruoti ne tik kaina, bet ir pristatymo greičiu, o krizės metu tai tampa svarbiu pranašumu šalims, ieškančioms sprendimų čia ir dabar.

    Vakarams tai kelia dvigubą iššūkį. Viena vertus, siekiama mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėse technologijose, kita vertus, rinkos spaudžia rinktis pigesnę įrangą, ypač kai energijos kainos kelia infliaciją. Dėl to stiprėja protekcionistinės priemonės, diskusijos dėl subsidijų ir vietinės gamybos skatinimo.

    Ką tai reiškia JAV ir Kinijos deryboms?

    JAV politikoje energija dažnai pristatoma kaip konkurencinis pranašumas: šalies naftos ir dujų gavyba leidžia didinti eksportą bei amortizuoti kainų šokus partneriams. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, kai vis daugiau rinkų siekia mažinti naftos vartojimą, technologijų eksportas gali tapti tokia pat svarbia geopolitine įtaka kaip ir angliavandenilių tiekimas.

    Kinijai dabartinė situacija suteikia argumentą, kad energetinis saugumas vis labiau priklauso nuo technologijų, o ne nuo naftos telkinių ar jūrinių maršrutų kontrolės. Tai sustiprina Pekino pozicijas prieš aukšto lygio derybas, kuriose greta prekybos vis dažniau atsiranda tiekimo grandinių, tarifų ir švarios energetikos klausimai.

    Vis dėlto energetinė krizė nebūtinai vienareikšmiškai paspartina žaliąją transformaciją: dalis šalių trumpuoju laikotarpiu gali grįžti prie pigesnių iškastinių alternatyvų, jei jos lengvai prieinamos. Tačiau bendra kryptis išlieka aiški: kuo didesnis naftos rinkų nepastovumas, tuo daugiau politinės ir ekonominės logikos investuoti į saulės, vėjo, elektromobilių ir baterijų sprendimus, kuriuos šiandien efektyviausiai eksportuoja Kinija.

  • Trumpas atvyksta į Kiniją su „Nvidia“, „Apple“ ir „Tesla“ vadovais: kas bus sprendžiama?

    Trumpas atvyksta į Kiniją su „Nvidia“, „Apple“ ir „Tesla“ vadovais: kas bus sprendžiama?

    Verslo desantas Pekine

    JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį atvykstant į Pekiną susitikti su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kartu keliauja ir aukšto rango JAV verslo delegacija. Į ją įtraukti technologijų, finansų ir gamybos sektorių vadovai, kurių dalyvavimas signalizuoja apie derybų svorį.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, vizito tikslas yra atverti kanalus pokalbiams dėl prekybos kliūčių, pažangių technologijų eksporto ir platesnio ekonominio stabilumo. Pastaraisiais metais JAV ir Kinijos santykiuose būtent technologijos ir tiekimo grandinės tapo vienu jautriausių klausimų.

    „Nvidia“ vadovas prisijungė paskutinę minutę

    Vienu svarbiausių vizito akcentų laikomas „Nvidia“ prezidento ir generalinio direktoriaus Jenseno Huango prisijungimas prie delegacijos. Pranešama, kad sprendimas įtraukti puslaidininkių rinkos lyderį priimtas vėlai, o jo dalyvavimas išryškina lustų eksporto klausimų svarbą.

    JAV taiko griežtus apribojimus pažangiems DI lustams ir jų tiekimui į Kiniją, argumentuodama rizikomis, susijusiomis su galimu pritaikymu karinėms reikmėms. Tokiame kontekste „Nvidia“ vadovo buvimas šalia politinių derybininkų rodo siekį rasti aiškesnes taisykles, kurios apibrėžtų, kas ir kokiomis sąlygomis gali pasiekti Kinijos rinką.

    „Ilgalaikiai apribojimai gali skatinti Kiniją dar sparčiau kurti savas alternatyvas ir kartu užverti JAV bendrovėms vieną didžiausių pasaulio rinkų“, – sakė su pozicija susipažinęs šaltinis, apibendrindamas „Nvidia“ argumentus.

    Muskas ir Cookas – skirtingi interesai, tas pats jautrumas

    Delegacijoje taip pat dalyvauja Elonas Muskas ir Timas Cookas. „Tesla“ vadovo vaidmuo JAV ir Kinijos ekonominiuose santykiuose išlieka reikšmingas dėl bendrovės gamybos pajėgumų šalyje ir Kinijos vartotojų rinkos svarbos elektromobilių paklausai.

    Tuo metu „Apple“ vadovui tai gali būti vienas paskutinių tokio lygio diplomatinių vizitų einant pareigas, nes skelbiama, kad jis planuoja pasitraukti iš generalinio direktoriaus pareigų nuo rugsėjo 1 dienos. „Apple“ ilgą laiką balansavo tarp investicijų JAV ir gamybos Azijoje, o bet kokie nauji tarifai ar eksporto ribojimai tiesiogiai veiktų tiek kainodarą, tiek tiekimo grandines.

    Skelbiama, kad „Apple“ yra įsipareigojusi investuoti JAV apie 510,8 milijardo eurų, siekdama amortizuoti tarifų poveikį ir išlaikyti stabilumą pagrindinėse produktų grandinėse. Toks mastas rodo, kad technologijų milžinams tampa vis svarbiau turėti argumentų tiek Vašingtone, tiek derybose su užsienio partneriais.

    Wall Street ir gamybos sektoriaus spaudimas

    Prie delegacijos prisijungė ir gamybos bei aviacijos sektoriaus atstovai, tarp jų „Boeing“ vadovas Kelly Ortbergas. Bendrovei ypač svarbios lėktuvų užsakymų ir pristatymų derybos, o prekybiniai ginčai gali turėti tiesioginį poveikį tiek paklausai, tiek reguliavimo aplinkai.

    Šaltiniai nurodo, kad kartu vyksta ir Volstrito lyderiai, įskaitant „BlackRock“, „Goldman Sachs“ ir „Citigroup“ vadovus, taip pat minima, kad delegacijoje yra „Meta“, „Mastercard“ ir „Visa“ atstovų. Toks spektras rodo, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie investicijų režimą, mokėjimų infrastruktūrą, duomenų reguliavimą bei prieigą prie rinkos.

    Bendras tikslas yra stabilizuoti santykius, kuriuos vis labiau apibrėžia protekcionizmas ir konkurencija dėl pažangių technologijų. Derybose Pekine dėmesys krypsta į tai, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų įtampą, bet kartu nepanaikintų JAV taikomų saugumo ribojimų.

  • Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę planuoja vizitą Kinijoje, o į delegaciją pakvietė dalį didžiausių JAV bendrovių vadovų. Tarp pakviestųjų minimi „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ vadovas Timas Cookas ir „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, drauge į susitikimus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu taip pat gali vykti „Blackstone“ vadovas Stephenas Schwarzmanas, „Citigroup“ vadovė Jane Fraser, „Goldman Sachs“ vadovas Davidas Solomonas, „Visa“ vadovas Ryanas McInerney bei kitų stambių bendrovių atstovai.

    Vienos iš pakviestų bendrovių, „Cisco“, atstovas patvirtino, kad įmonės vadovas Chuckas Robbinsas kvietimą gavo, tačiau dalyvauti negalės dėl suplanuoto įmonės rezultatų skelbimo. Galutinis dalyvių sąrašas viešai dar nebuvo oficialiai paskelbtas.

    Ko tikimasi iš derybų Pekine

    Trumpas yra užsiminęs, kad kelionės tikslas būtų pasiekti verslo sandorių ir pirkimo susitarimų su Pekinu. Tokie vizitai dažnai tampa platforma atnaujinti dialogą dėl muitų, investicijų sąlygų ir prieigos prie rinkos, ypač kai įtampa tarp šalių didėja.

    Numatoma, kad darbotvarkėje bus prekyba, eksporto kontrolė, dirbtinis intelektas, Taivano klausimas ir kiti saugumo politikos klausimai. Pastaraisiais metais Vašingtonas griežtino pažangių lustų ir jų gamybos įrangos eksporto ribojimus, o tai tiesiogiai veikia tiek JAV technologijų grandines, tiek Kinijos siekį sparčiau vystyti aukštąsias technologijas.

    Kodėl tai svarbu didžiausioms JAV bendrovėms

    Daugelis JAV technologijų, finansų ir pramonės milžinių Kinijoje turi reikšmingų pardavimų, tiekimo ar gamybos interesų, todėl politinis dialogas gali turėti tiesioginę įtaką jų veiklos prognozėms. Dėl prekybos apribojimų ir geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių diversifikavimą, gamybos perkėlimą į kitas Azijos šalis ar investicijų atsargumą Kinijos rinkoje.

    Akį traukia ir tai, kad tarp minimų dalyvių neminimas „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas. Pastaruoju metu „Nvidia“ atsidūrė eksporto kontrolės diskusijų centre, nes ribojimai pažangioms skaičiavimo sistemoms daro įtaką bendrovės galimybėms tiekti dalį produktų Kinijos klientams.

    „Manau, kad labai svarbu matyti įsitraukimą tarp dviejų ekonominių supervalstybių“, – sakė Jane Fraser.

    Šis vizitas gali tapti lakmuso popierėliu, ar Vašingtonas ir Pekinas artimiausiu metu ieškos praktinių kompromisų, ar toliau stiprins tarpusavio ribojimus. Verslo bendruomenė paprastai tikisi aiškesnių taisyklių, nuspėjamumo ir mažesnės politinės rizikos, nes tai tiesiogiai veikia investicijų planus ir pasaulinę prekybą.