CP v2

Tag: JAV iždas

  • Obligacijų rinka dreba: Prancūzija atsidūrė po padidinamuoju stiklu, JAV būsto paskolos – 7 proc.

    Obligacijų rinka dreba: Prancūzija atsidūrė po padidinamuoju stiklu, JAV būsto paskolos – 7 proc.

    Europos valstybių obligacijų pajamingumai rugsėjo 25 dieną šiek tiek sumažėjo po itin staigaus išpardavimo savaitės pradžioje, tačiau įtampa rinkose nemažėja. Investuotojai vis labiau vertina infliacijos riziką, energijos kainų šuolį ir didėjančias valstybių skolos aptarnavimo išlaidas.

    Prancūzijos 10 metų trukmės obligacijų (OAT) pajamingumas rytą siekė apie 4,67 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų (Bund) – apie 3,59 proc. Nors tai buvo nedidelis atokvėpis, bendras fonas išlieka nervingas, o kainų svyravimai – vieni didžiausių per kelerius metus.

    Ryškiausias signalas Europoje – Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų skolinimosi kaštų skirtumas, šią savaitę perkopęs 110 bazinių punktų. Rinkose tai vertinama kaip aiškus rizikos priedo šuolis, primenantis laikotarpius, kai euro zonoje didėjo abejonių dėl atskirų šalių fiskalinio tvarumo.

    Investuotojų atsargumą kursto ir Prancūzijos politinis neapibrėžtumas bei skolos dinamika, o papildomą spaudimą sustiprino reitingų agentūros „Scope Ratings“ sprendimas sumažinti Prancūzijos kredito reitingą. Kartu brango ir skolos neįvykdymo rizikos draudimas, pasiekęs aukščiausią lygį per beveik dešimtmetį.

    Didžiausias dėmesys – JAV

    Vis dėlto dar didesni pokyčiai fiksuojami JAV, kur iždo obligacijų pajamingumai kilo į naujas daugiametes aukštumas. 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas šią savaitę buvo pakilęs iki maždaug 5,5 proc., aukščiausio lygio nuo 2004 metų.

    10 metų JAV obligacijų pajamingumas, kuris dažnai laikomas pagrindiniu orientyru skolinimosi kainai ekonomikoje, grįžo į lygius, paskutinį kartą matytus 2007 metais. Šį kilimą rinkos sieja su užsitęsusios infliacijos rizika, brangstančia energija ir augančiu JAV biudžeto deficito finansavimo poreikiu.

    Tai tiesiogiai atsiliepė būsto rinkai: vidutinės 30 metų būsto paskolų palūkanos JAV šią savaitę pasiekė 7 proc. Tai maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei iki konflikto, susijusio su Iranu, eskalacijos, ir aukščiausias lygis nuo tada, kai Donaldas Trumpas 2025 metų sausį grįžo į prezidento postą.

    Kodėl krenta ir obligacijos, ir akcijos?

    Įprastai, akcijoms svyruojant, dalis kapitalo persikelia į obligacijas kaip į saugesnę užuovėją, tačiau šįkart šis mechanizmas neveikia. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dėl infliacijos ir aukštų palūkanų normų obligacijos praranda dalį apsauginės funkcijos.

    „Obligacijos ir akcijos krenta dėl infliacijos“, – sakė investavimo platformos „Webull UK“ vadovas Nickas Saundersas.

    Pasak jo, energijos kainų šokai ir karas stumia kainas aukštyn, o ekonomikos augimas lėtėja, todėl tradicinis perėjimas į obligacijas tampa mažiau patrauklus, kai rinkos nebetiki greitu palūkanų mažinimu. Tuo pat metu dalis investuotojų ieško alternatyvų, pavyzdžiui, su infliacija susietų vertybinių popierių ar aukso, tačiau visiškas obligacijų atsisakymas, anot jo, būtų klaida.

    Kita vertus, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad daugumos Europos šalių biudžetai gali atlaikyti aukštesnes palūkanas, nes skolos vidutinė trukmė ilga, o refinansavimas pasiskirstęs per laiką. Didžiausio dėmesio zonoje išlieka Prancūzija ir iš dalies Italija, kur ilgiau užsilaikęs aukštų palūkanų režimas gali priversti griežtinti fiskalinę politiką.

  • JAV obligacijų pajamingumas šoko į viršų: 5,2 mlrd. eurų supirkimas nuvylė rinkas

    JAV obligacijų pajamingumas šoko į viršų: 5,2 mlrd. eurų supirkimas nuvylė rinkas

    Rinkas nuvylė supirkimo mastas

    JAV iždo obligacijų pajamingumai rugsėjo 9 dieną pastebimai ūgtelėjo po to, kai Iždo departamentas paskelbė apie iki 5,2 mlrd. eurų vertės ilgalaikių obligacijų supirkimą. Investuotojai laukė didesnės intervencijos, todėl dalis rinkos reagavo obligacijų išpardavimu.

    Etaloninės 10 metų JAV obligacijos pajamingumas trumpam buvo pakilęs virš 4,85 proc., tai aukščiausias lygis per beveik trejus metus. 30 metų obligacijos pajamingumas siekė apie 5,29 proc., priartėdamas prie pastaraisiais mėnesiais matytų aukštumų.

    Kodėl pajamingumai svarbūs

    Obligacijų pajamingumas juda priešinga kryptimi nei jų kaina, tad kai investuotojai parduoda obligacijas, pajamingumai kyla. JAV iždo vertybiniai popieriai yra bazinis orientyras daugeliui palūkanų normų, todėl ilgalaikių pajamingumų šuolis dažnai pabrangina skolinimąsi visoje ekonomikoje.

    Didėjant pajamingumams, bankai ir kitos finansų institucijos brangiau finansuoja paskolas, todėl kyla būsto paskolų, verslo kreditų ir dalies vartojimo paskolų palūkanos. Aukštesnės palūkanos taip pat spaudžia akcijų vertinimus, nes didėja alternatyvi investicijų grąža ir įmonių finansavimo kaina.

    Kas paskelbta ir ko tikėjosi rinka

    Iždo departamentas nurodė ketinantis supirkti obligacijas, kurių išpirkimo terminas yra nuo 10 iki 20 metų. Tai yra dalis anksčiau pristatytos programos, kuria siekiama pagerinti likvidumą viename didžiausių pasaulio finansų segmentų.

    Rinkos dalyviai buvo įkainoję galimybę, kad supirkimas gali siekti apie 8,6 mlrd. eurų ar daugiau, todėl 5,2 mlrd. eurų suma daliai investuotojų pasirodė per maža. Dėl to išaugo abejonės, ar tokio dydžio supirkimai gali apčiuopiamai pakeisti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.

    „Rinka laukė aiškaus signalo, kokio masto paramą obligacijoms pasirengusi suteikti institucija, tačiau skaičius neįtikino tų, kurie tikėjosi didesnės apimties“, – sakė rinkos apžvalgininkas Patrickas O’Hare.

    Papildomi veiksniai: nafta ir infliacijos rizika

    Pajamingumus aukštyn stūmė ir brangusi nafta, nes energijos kainos tiesiogiai veikia infliacijos lūkesčius. Kai investuotojai tikisi aukštesnės infliacijos, jie reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikes obligacijas, kad kompensuotų perkamosios galios mažėjimo riziką.

    Rinkos dėmesys taip pat krypsta į artimiausius infliacijos rodiklius, kurie gali pakeisti lūkesčius dėl JAV centrinio banko palūkanų. Jei infliacijos duomenys pasirodytų atkaklūs, rinkoje gali stiprėti scenarijus, kad palūkanos bus laikomos aukštos ilgiau, o tai paprastai palaiko aukštesnius ilgalaikių obligacijų pajamingumus.

    Kritikai pabrėžia, kad supirkimo programa negali pakeisti fundamentalių veiksnių, tokių kaip didelis biudžeto deficitas ir didėjantys skolinimosi poreikiai. Tokiu atveju pajamingumų kryptį labiau lemia pasiūlos apimtis aukcionuose ir investuotojų apetitas rizikai, o ne vienkartiniai supirkimai.

  • JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Europos Sąjunga oficialiai prisijungė prie Vašingtono inicijuotos sankcijų kampanijos, kuria siekiama atkirsti Iraną nuo tarptautinės finansų sistemos. Tačiau Briuselyje paskelbtas Europos Komisijos pareiškimas rodo atsargesnę poziciją ir formalaus įsipareigojimo nenumato.

    Pasak JAV, naujoji iniciatyva, pavadinta „Operation Economic Outcast“, orientuota į Iranui svarbius finansinius ir prekybinius kanalus, įskaitant bankininkystę, laivybą, komercinę aviaciją, auksą, pažangias technologijas ir skaitmeninį turtą. JAV taip pat signalizuoja apie dažnus naujus įtraukimus į sankcijų sąrašus, ypač finansų sektoriuje.

    Kas iš tiesų parašyta Briuselyje

    Europos Komisijos tekste pabrėžiama, kad ES jau turi plataus masto ribojamąsias priemones Iranui, susijusias su branduoline ir balistinių raketų programomis, regiono destabilizavimu, represijomis šalies viduje bei karine parama Rusijai kare prieš Ukrainą. Dokumente taip pat minimas ES pasirengimas prireikus svarstyti papildomas priemones, siekiant apsaugoti saugumo interesus, įskaitant laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje.

    Vis dėlto formuluotės apie JAV vadovaujamą kampaniją išlieka diplomatiškai ribotos: ES teigia palankiai vertinanti papildomą ekonominį spaudimą, taip pat ir per JAV inicijuotą operaciją, bei ketinanti toliau glaudžiai dirbti su JAV ir partneriais. Tuo pat metu dokumente atskirai akcentuojama, kad diplomatinės pastangos tebėra būtinos siekiant taikaus sprendimo.

    Kodėl skirtumas svarbus verslui

    Skirtumas tarp kampanijos palaikymo ir formalaus prisijungimo gali turėti tiesioginių pasekmių Europos bankams ir eksportuotojams. JAV dažnai remiasi vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis, kai spaudimas taikomas ne tik tiesioginiams sankcionuojamiems subjektams, bet ir užsienio įmonėms ar bankams, kurie tęsia ryšius su jais.

    ES atveju formaliam prisijungimui reikėtų realių sprendimų ES lygiu, paprastai reikalaujančių visų valstybių narių pritarimo, o tai keistų teisinę aplinką Europos įmonėms. Be to, ES turi Blokavimo statutą, kuris riboja ES subjektų galimybes automatiškai vykdyti kai kurias JAV sankcijas Iranui be Europos Komisijos leidimo, todėl situacija įmonėms gali tapti dar labiau teisiškai komplikuota.

    Kol kas viešai skelbiama informacija rodo, kad Briuselis labiau pritaria JAV spaudimo krypčiai, tačiau neprisiima pareigos dalyvauti JAV operacijoje kaip jos dalyvis. Tai reiškia, kad Europos bendrovėms tenka vertinti ne tik ES sankcijų režimą, bet ir JAV antrinių sankcijų riziką, ypač jei jų veikla susijusi su tarptautiniais atsiskaitymais ar doleriu.

  • Bitkoinas šovė iki maždaug 67 000 eurų: geriausia savaitė nuo 2023 metų, bet rizika išlieka

    Bitkoino kaina 2026 metų rugpjūčio 21 dieną pakilo iki maždaug 67 000 eurų ir per dieną šoktelėjo apie 6 proc. Tai tapo geriausia savaite šiai kriptovaliutai nuo 2023 metų, rodo tarptautinių rinkų duomenys.

    Dar savaitės pradžioje bitkoinas kainavo apie 55 000 eurų, tad augimas per kelias dienas buvo ryškus. Investuotojų nuotaikas papildomai palaikė ir su kriptovaliutomis susijusių bendrovių akcijų brangimas JAV biržose.

    Kas pastūmėjo kainą?

    Vienas svarbiausių impulsų atėjo iš obligacijų rinkos: JAV iždo obligacijų pajamingumams smukus, rinkoje sumažėjo spaudimas rizikingesniam turtui. Tokiose sąlygose dalis kapitalo dažniau grįžta į akcijas ir kriptovaliutas.

    Prie judėjimo prisidėjo ir vadinamasis trumpųjų pozicijų „išspaudimas“, kai kainai staigiau kylant investuotojai priversti uždaryti statymus dėl kritimo. Tai sustiprina augimą, nes uždarymui reikia pirkti turtą rinkoje.

    Rekordai dar toli

    Nors savaitė įspūdinga, bitkoinas vis dar gerokai žemiau ankstesnių aukštumų. 2026 metų sausį kaina buvo pakilusi iki maždaug 83 000 eurų, o 2025 metų spalio 6 dieną buvo pasiektas apie 111 000 eurų istorinis maksimumas.

    Tokia dinamika reiškia, kad pastarasis šuolis labiau primena atšokimą po silpnesnio laikotarpio, o ne naują aiškiai patvirtintą ilgalaikę augimo bangą. Rinkoje išlieka jautrumas palūkanų normų lūkesčiams, reguliavimo naujienoms ir likvidumo pokyčiams.

    Ekspertai perspėja dėl korekcijos

    Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad kriptovaliutų rinka artėja prie ilgesnės trukmės nuosmukio pabaigos, tačiau prieš tvirtesnį atsigavimą galimas dar vienas išpardavimas. Toks scenarijus dažnai minimas remiantis ankstesnių ciklų istorija.

    „Tikimės paskutinės išsipardavimo bangos ir dar maždaug 20 proc. kritimo, kad tai atitiktų ankstesnius ciklus“, – sakė Token Bay Capital įkūrėja ir vadovė Lucy Gazmararian.

    Analitikai primena, kad staigūs kilimai kriptovaliutų rinkoje dažnai būna lydimi ir staigių korekcijų. Dėl to investuotojams rekomenduojama vertinti ne vien dienos ar savaitės pokyčius, o riziką planuoti ilgesniam laikotarpiui.

  • Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    JAV iždas šią savaitę pirmą kartą istorijoje fiksavo, kad šalies bendroji federalinė skola peržengė 40 trilijonų JAV dolerių ribą, tai yra apie 36,8 trilijono eurų. Skolos augimą lemia nuolatiniai biudžeto deficitai, o didelę dalį išlaidų sudaro gynyba, socialinės programos ir palūkanos.

    Rinkose šis slenkstis sutapo su išaugusiais ilgo laikotarpio JAV obligacijų pajamingumais, kurie rodo investuotojų jautrumą infliacijos rizikoms, geopolitinei įtampai ir fiskalinei drausmei. Kuo didesnės palūkanos, tuo brangiau aptarnauti seną skolą ir tuo labiau didėja naujo skolinimosi poreikis.

    Ką reiškia 36,8 trilijono eurų?

    Minima suma apima vadinamąją bendrąją federalinę skolą, kuri susideda iš dviejų dalių: skolos, laikomos visuomenės, ir tarpinstitucinės skolos, kai viena federalinė institucija yra kitos kreditorė. Į šį skaičių neįtraukiamos atskirų valstijų, savivaldybių ar namų ūkių skolos.

    Didžiausia dalis yra skola, laikoma visuomenės, tai yra vertybiniai popieriai, priklausantys investuotojams už federalinės valdžios ribų, įskaitant pensijų fondus, bankus, draudikus, namų ūkius, Federalinį rezervą ir užsienio investuotojus. JAV iždo duomenys rodo, kad didžioji skolos dalis yra laikoma šalies viduje, o užsienio dalis sudaro mažesnę, bet reikšmingą segmentą.

    Kodėl skola taip greitai auga?

    Esminė priežastis paprasta: federalinė valdžia išleidžia daugiau, nei surenka pajamų, todėl skirtumą dengia skolinimusi. Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad 2026 fiskaliniais metais deficitas sieks apie 1,9 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 1,75 trilijono eurų, o tai prilygsta 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Išlaidų struktūroje didžiausią svorį turi Social Security, didžiosios sveikatos programos, gynyba ir sparčiai augančios grynosios palūkanų išlaidos. Vien palūkanų našta, pagal JAV biudžeto projekcijas, tampa viena didžiausių eilutų, nes pastarųjų metų aukštesnės palūkanų normos didina naujai išleidžiamų obligacijų kainą.

    „40 trilijonų skola nėra tik skaičius apskaitos lentelėse, ji vienaip ar kitaip pasiekia žmonių pinigines“, – sakė Maya MacGuineas.

    Ar JAV turi didžiausią skolą ir kas toliau?

    Nominaliai JAV skola yra didžiausia pasaulyje, tačiau finansinę riziką tiksliau atspindi skolos ir BVP santykis. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais JAV bendrosios valdžios skola gali siekti apie 40,7 trilijono JAV dolerių, o skolos ir BVP santykis priartėti prie 125,8 proc., kai 2012 metais jis buvo apie 103,7 proc.

    Kongreso biudžeto biuras perspėja, kad be mokesčių didinimo, išlaidų mažinimo arba reikšmingo ekonomikos augimo fiskalinė trajektorija išlieka sunkiai tvari. Pagal CBO scenarijus bendroji federalinė skola iki 2036 metų pabaigos gali išaugti iki maždaug 64 trilijonų JAV dolerių, tai yra apie 58,9 trilijono eurų, o brangstantis finansavimas gali didinti spaudimą tiek verslo skolinimuisi, tiek būsto paskolų palūkanoms.

    Trumpuoju laikotarpiu investuotojai paprastai nevertina JAV kaip artimo nemokumo rizikos, tačiau rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad deficitai išlieka dideli, o politinis sutarimas dėl konsolidacijos tolsta. Dėl to obligacijų pajamingumų svyravimai vis dažniau tampa ne tik finansų, bet ir kasdienės ekonomikos, nuo vartojimo iki būsto įperkamumo, veiksniu.

  • Bitcoin šovė daugiau nei 25 proc.: kas vyksta, kai Vašingtonas atsisuka į kriptovaliutas?

    Bitcoin šovė daugiau nei 25 proc.: kas vyksta, kai Vašingtonas atsisuka į kriptovaliutas?

    Bitcoin šuolis per kelias dienas

    Bitcoin kaina rugpjūčio 21 dieną trumpam pakilo iki maždaug 68 000 eurų ir pasiekė aukščiausią lygį per kelis mėnesius. Vėliau kaina kiek atslūgo iki maždaug 66 500 eurų, tačiau savaitės prieaugis vis tiek viršijo 25 proc.

    Rinkos dalyviai tokį judėjimą sieja su kelių veiksnių kombinacija: nuo staiga užsidariusių meškų pozicijų iki gerėjančių finansavimo sąlygų ir palankesnių politinių signalų JAV. Kartu brango ir kiti skaitmeniniai aktyvai, įskaitant ether.

    Trumpų pozicijų spaudimas

    Po ilgesnio stagnacijos laikotarpio Bitcoin buvo įstrigęs siaurame kainų intervale, o dalis prekiautojų didino kritimo statymus. Kai kaina pradėjo sparčiai kilti, trumpas pozicijas turintys dalyviai buvo priversti pirkti, kad ribotų nuostolius.

    Toks priverstinis pirkimas, vadinamas trumpųjų pozicijų spaudimu, dažnai sustiprina impulsą ir sukuria grandininę reakciją. Dėl to kainos kilimas per trumpą laiką gali tapti neproporcingai didelis, palyginti su naujų pirkėjų srautu.

    Iždo veiksmai ir rizikos apetitas

    Papildomu katalizatoriumi tapo JAV Iždo sprendimai aktyviau vykdyti obligacijų supirkimus, siekiant stabilizuoti rinką, kai obligacijų pajamingumai buvo išaugę. Rinkose tai interpretuota kaip signalas apie didesnį likvidumo palaikymą.

    Istoriškai, kai finansavimo sąlygos švelnėja, investuotojai dažniau renkasi rizikingesnius aktyvus, tarp jų ir kriptovaliutas. Be to, silpnesnis JAV doleris paprastai prisideda prie didesnio susidomėjimo alternatyviomis investicijomis.

    Reguliavimas ir Baltųjų rūmų tonas

    Reguliavimo frontas taip pat įnešė optimizmo: JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija paskelbė siūlymą dėl kriptovaliutų turto reglamentavimo, numatant švelnesnius registracijos reikalavimus kai kuriems emitentams. Tai investuotojai vertina kaip bandymą suteikti rinkai daugiau aiškumo.

    Po to Baltuosiuose rūmuose įvykęs susitikimas su pramonės lyderiais sustiprino įspūdį, kad Vašingtonas siekia greitesnio teisinio rėmo skaitmeninio turto rinkai. Politiniai signalai šioje rinkoje dažnai veikia kaip sentimentą keičiantys veiksniai, net jei įstatymai dar nepriimti.

    „Rinkai svarbiausia ne vien sprendimai, bet ir aiški kryptis: investuotojai nori žinoti, kokiomis taisyklėmis teks gyventi ateinančiais metais“, – sakė vienas kriptovaliutų rinkos analitikas.

    „Hyperliquid“ efektas ir HYPE brangimas

    Didelio dėmesio sulaukė ir komentarai apie decentralizuotą išvestinių finansinių priemonių biržą „Hyperliquid“. Po viešų pareiškimų, kad siekiama rasti būdą projektą veikti JAV rinkoje laikantis reikalavimų, su šia platforma siejamas žetonas HYPE per parą šoktelėjo apie 25 proc.

    Vėliau HYPE kaina priartėjo prie 63 eurų, o augimas nuo minėtų komentarų viršijo 30 proc. Šis žetonas tapo savotišku termometru, matuojančiu, kiek toli gali nueiti palankesnė JAV politika kriptovaliutų atžvilgiu.

    Rinkos ekspertai pabrėžia, kad staigūs šuoliai neretai būna lydimi padidėjusio nepastovumo. Todėl investuotojams svarbu vertinti ne tik trumpalaikį impulsą, bet ir rizikas: reguliavimo pokyčius, likvidumo sąlygų kaitą bei didelių pozicijų koncentraciją išvestinių finansinių priemonių rinkoje.

  • JAV iždas meta gelbėjimo ratą: po 34,4 trln. eurų skolos žada dar didesnius obligacijų supirkimus

    JAV iždas meta gelbėjimo ratą: po 34,4 trln. eurų skolos žada dar didesnius obligacijų supirkimus

    JAV iždas vos per parą nuo sprendimo padvigubinti valstybės skolos supirkimus vėl buvo priverstas raminti rinkas. Ilgesnio termino obligacijų pajamingumai pakilo ir panaikino trumpalaikį palengvėjimą, kurį buvo sukėlęs supirkimų planas.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai leido suprasti, kad nustatyta 3,4 mlrd. eurų riba vienai supirkimo operacijai nėra griežtas limitas. Jo teigimu, tai veikiau atskaitos taškas, kurį prireikus būtų galima didinti.

    „Mes reguliariai vykdome supirkimus ir didinsime jų apimtį. Reikėtų suprasti, kad vienai emisijai tai gali būti daugiau nei 3,4 mlrd. eurų“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak jo, dalis šio žingsnio yra signalas rinkai, kad dabartiniai pajamingumai esą neatspindi fundamentų. Papildomą įtampą didina geopolitiniai veiksniai, tarp jų ir konfliktas su Iranu, kuris, anot sekretoriaus, didina neapibrėžtumą.

    Bessentas išskyrė prastesnį likvidumą 30 metų obligacijų segmente, kur, jo vertinimu, įtampa matoma ryškiausiai. Jis pabrėžė, kad iždas toliau stebės sąlygas ir sprendimus derins prie rinkos dinamikos.

    Publikavimo metu 30 metų JAV obligacijų pajamingumas siekė apie 5,25 proc., prieš tai buvęs pakilęs iki 5,33 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas buvo apie 4,7 proc., po ankstesnės viršūnės ties 4,75 proc. Tokie lygiai investuotojams svarbūs, nes jie daro įtaką ir platesnėms skolinimosi kainoms.

    Skola perkopė 34,4 trln. eurų

    Interviu metu iždo sekretorius taip pat užsiminė apie artimiausiu metu planuojamą fiskalinės konsolidacijos krypties pristatymą. Jo teigimu, dėmesys būtų skiriamas tiek pajamų, tiek išlaidų pusei, o iždas esą turi daugiau priemonių nei vien supirkimai.

    JAV nacionalinei skolai pasiekus maždaug 34,4 trln. eurų ribą, Bessentas stengėsi sumenkinti simbolinę šio skaičiaus reikšmę ir akcentavo augimo svarbą. Kartu jis kritikavo ankstesnės administracijos deficitą, tačiau pripažino, kad dabartinį skolinimosi poreikį didina išaugusios išlaidos.

    Ką sako investuotojai?

    Rinkos dalyviai vertinimus pateikė nevienareikšmiškai. Dalies investuotojų nuomone, aktyvesni supirkimai gali padėti sušvelninti kainų svyravimus, ypač mažesnio likvidumo ruožuose, tačiau kyla klausimas, ar tai nepasiųs priešingo signalo.

    „Evercore ISI“ atstovas Krishna Guha planą pavadino silpna Operacijos „Twist“ versija ir perspėjo, kad jis gali atsisukti prieš pačią politiką, jei bus suprastas kaip ženklas, kad Vašingtonui darosi sunkiau skolintis pigiai. Jo teigimu, vien pasisakymai obligacijų rinkos reikšmingai nepajudino.

    „JPMorgan“ strategė Maia Crook buvo dar kategoriškesnė ir įspėjo, kad intervencija slepia gilesnius struktūrinius iššūkius, bet jų nesprendžia. Pasak jos, ilgalaikė rizika yra reputacinė: rinka gali pradėti abejoti įprasta, nuspėjama JAV skolos išleidimo politika, jei ją keis ad hoc sprendimai.

    Analitikai primena, kad tokios priemonės dažniausiai veikia per lūkesčius ir likvidumo gerinimą, tačiau nepašalina pagrindinės problemos, jei didelis deficitas išlieka. Todėl artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar fiskaliniai planai realiai mažins skolinimosi poreikį, ar apsiribos retorika.

  • Nafta šoka dėl aklavietės su Iranu, o rinkos atsitiesė: JAV iždas meta netikėtą ėjimą

    Nafta šoka dėl aklavietės su Iranu, o rinkos atsitiesė: JAV iždas meta netikėtą ėjimą

    Naftos kainos ketvirtadienį kilo ir laikėsi netoli aukščiausių lygių per kelias savaites, investuotojams vertinant užsitęsusią Jungtinių Valstijų ir Irano aklavietę. Įtampa Artimuosiuose Rytuose palaiko tiekimo rizikos priedą, net ir nepasireiškiant naujai eskalacijai.

    „Brent“ etaloninės naftos kaina apie 14.00 valandą Vidurio Europos laiku kilo 0,3 proc. iki maždaug 80 eurų už barelį. JAV etaloninė nafta brango 0,2 proc. iki maždaug 74 eurų už barelį.

    Nuo rugpjūčio pradžios „Brent“ nuosekliai brango, kai rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus dėl tranzito per Hormūzo sąsiaurį. Tai vienas svarbiausių pasaulio naftos ir naftos produktų gabenimo kelių, todėl net rizikos vertinimo pokytis gali kelti kainas.

    Biržos atsitiesė po išpardavimo

    Pasaulio akcijų rinkos ketvirtadienį kilo ir kompensavo dalį ankstesnės dienos nuosmukio, kai ypač smuko su dirbtinis intelektas susijusios bendrovės. Nuotaikas pagerino JAV iždo pranešimas, kad nuo rugsėjo didins ilgalaikių valstybės obligacijų supirkimo operacijų apimtis.

    Skelbiama, kad vienos operacijos apimtis siektų mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, o tai yra bent dvigubai daugiau nei iki šiol. Rinkos tai interpretavo kaip žingsnį mažinant spaudimą skolos rinkai, kur pastaraisiais mėnesiais pajamingumai buvo pasiekę daugiametes aukštumas.

    Pietų Korėjoje „Kospi“ indeksas šoktelėjo 6,1 proc. iki 6 858,91 punkto, atsitiesdamas po 5,8 proc. kritimo trečiadienį. „Samsung Electronics“ brango 9,7 proc., o „SK Hynix“ akcijos šoktelėjo 14,1 proc., bendrovei pranešus apie akcijų supirkimą.

    Pajamingumai traukėsi nuo viršūnių

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas smuktelėjo iki maždaug 4,64 proc., palyginti su 4,71 proc. antradienį. 30 metų obligacijų pajamingumas nukrito iki maždaug 5,18 proc. nuo 5,28 proc., atsitraukdamas nuo aukščiausio lygio nuo 2007 metų.

    Per pastaruosius mėnesius pajamingumai kilo dėl infliacijos rizikų ir didėjančios valstybės skolos, o geopolitinė įtampa papildomai veikė energetikos kainas bei lūkesčius. Japonijoje 10 metų obligacijų pajamingumas taip pat traukėsi iki maždaug 2,83 proc., po to kai buvo priartėjęs prie trijų dešimtmečių aukštumų.

    Volstryte trečiadienį „S&P 500“ indeksas pakilo 0,2 proc. ir nutraukė trijų dienų kritimą, o „Dow Jones“ ir „Nasdaq“ taip pat pridėjo po 0,2 proc. Valiutų rinkoje JAV doleris brango iki 158,60 jenos, o euras nežymiai silpo iki 1,1676 JAV dolerio.

  • JAV skola perkopė 34,4 trln. eurų: Iždas dvigubina obligacijų supirkimą, rinkos sujudo

    JAV skola perkopė 34,4 trln. eurų: Iždas dvigubina obligacijų supirkimą, rinkos sujudo

    JAV nacionalinė skola pirmą kartą perkopė 34,4 trln. eurų ribą, rodo JAV iždo duomenys. Tą pačią dieną Iždas paskelbė dvigubinsiantis senesnių obligacijų supirkimo apimtis, siekdamas nuraminti įsitempusias obligacijų rinkas.

    Šie du sprendimai atskleidžia tą pačią problemą: valstybė skolinasi rekordiniais tempais, o ilgesnio termino skolos pirkėjai už didesnę riziką prašo aukštesnės grąžos. Didesni pajamingumai didina palūkanų išlaidas, o tai dar labiau spaudžia biudžetą.

    Ką reiškia supirkimo planas?

    Obligacijų supirkimas veikia kaip tikslinis atpirkimas: Iždas, naudodamas turimas lėšas, iš investuotojų superka mažiau likvidžius, seniau išleistus vertybinius popierius. Taip didinamas rinkos likvidumas, tačiau bendra skolos suma iš esmės nesumažėja.

    Nuo rugsėjo 9 dienos maksimalus vienos supirkimo operacijos dydis 10–20 metų ir 20–30 metų trukmės segmente didinamas nuo maždaug 1,7 mlrd. eurų iki 3,4 mlrd. eurų. Numatyta, kad režimas galios bent iki kito ketvirtinio skolinimosi plano atnaujinimo lapkričio 4 dieną.

    Kodėl rinka sunerimo?

    Pastaruoju metu ilgalaikių JAV obligacijų pajamingumai kilo, o 30 metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 2007 metų. Analitikai tai siejo su atsargesne investuotojų laikysena ir didėjančia naujų skolos vertybinių popierių pasiūla.

    Prie įtampos prisideda ir privataus sektoriaus skolinimasis, įskaitant dideles investicijas į duomenų centrus, susijusius su DI plėtra. Didesnė skolos pasiūla rinkoje paprastai reiškia, kad investuotojai reikalauja didesnių palūkanų.

    Po pranešimo apie supirkimų didinimą pajamingumai krito, o akcijų rinka reagavo augimu. Vis dėlto dalis ekonomistų pažymi, kad tokio masto priemonė, palyginti su visa JAV iždo vertybinių popierių rinka, yra labiau signalas apie pasirengimą veikti, o ne ilgalaikis problemos sprendimas.

    Skolos šuolis greitesnis nei prognozuota

    Iždo pateikiama skolos struktūra skirstoma į dvi dalis: didžioji dalis priklauso investuotojams ir institucijoms, o kita dalis yra tarpinstituciniai įsipareigojimai valstybės viduje. Skolos riba buvo pasiekta anksčiau, nei ankstesnėse prognozėse tikėtasi, o augimo tempas pastaraisiais ketvirčiais išliko spartus.

    Didžiausią spaudimą biudžetui JAV tradiciškai daro socialinės programos, sveikatos apsauga, gynybos išlaidos ir augančios palūkanų sąnaudos. Kai pajamingumai kyla, valstybė refinansuoja skolą brangiau, todėl palūkanų eilutė biudžete didėja net ir be naujų išlaidų.

    „JAV skola nėra vien skaičius balansinėje lentelėje“, – sakė Conference Board vadovas Davidas Youngas.

    Finansų rinkų požiūriu, supirkimų didinimas gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti svyravimus ir pagerinti prekybos sąlygas ilgo termino segmente. Tačiau tvaresniam stabilumui reikėtų aiškesnio signalo dėl fiskalinės politikos krypties ir skolinimosi trajektorijos, nes būtent ji lemia investuotojų pasitikėjimą ilguoju laikotarpiu.

  • Auksas ir sidabras šauna į viršų: JAV skola perkopė 34,4 trln. eurų, rinkos dreba

    Auksas ir sidabras šauna į viršų: JAV skola perkopė 34,4 trln. eurų, rinkos dreba

    Rugpjūtį taurieji metalai tapo viena ryškiausių rinkų temų: auksas ir sidabras brango, investuotojams ieškant saugesnių užuovėjų. Šį judėjimą stiprino silpnėjantis JAV doleris, auganti JAV valstybės skola ir mažėjančios palūkanų kėlimo prognozės.

    Auksas po metų pradžios šuolio buvo patyręs ryškesnę korekciją, tačiau vasarą atsigavo, o didžioji dalis kilimo įvyko būtent rugpjūtį. Investuotojai paprastai palankiau vertina auksą, kai mažėja obligacijų pajamingumai, nes šis aktyvas neneša palūkanų.

    Sidabro kainų svyravimai buvo dar aštresni: po staigaus kritimo vasaros viduryje metalas smarkiai atšoko ir rugpjūtį demonstravo spartesnį kilimą nei auksas. Dalis rinkos dalyvių sidabrą vertina ir kaip pramoninį metalą, todėl jo kaina dažniau reaguoja į lūkesčius dėl ekonomikos ciklo.

    Skola peržengė 34,4 trln. eurų

    Impulsą tauriųjų metalų brangimui sustiprino žinios apie JAV iždo sprendimą didinti 10–30 metų trukmės skolos vertybinių popierių supirkimus antrinėje rinkoje. Vienos operacijos apimtis padidinta iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, o tikslas – raminti įsitempusią obligacijų rinką.

    Beveik tuo pat metu paskelbta, kad JAV nacionalinė skola pirmą kartą viršijo 34,4 trln. eurų ribą. Toks derinys atgaivino diskusijas apie ilgalaikį skolos poveikį pasitikėjimui valiuta ir paskatino dalį investuotojų grįžti prie vadinamosios apsidraudimo nuo valiutos nuvertėjimo strategijos.

    Palūkanų lūkesčiai keičia kainas

    Rinkos nuotaikas pakeitė ir silpnesni JAV makroekonominiai rodikliai: darbo rinkos bei mažmeninės prekybos duomenys, taip pat nuosaikesnė infliacijos dinamika. Dėl to prekybininkai sumažino tikimybę, kad artimiausiame posėdyje JAV centrinis bankas dar kartą didins palūkanas.

    Krintant ilgalaikių obligacijų pajamingumams, didėja tauriųjų metalų patrauklumas, nes mažėja alternatyvių, palūkanas generuojančių investicijų grąža. Papildomą paklausą rinkoje palaiko ir institucinių investuotojų srautai, o centriniai bankai bei fondai pastaraisiais metais dažnai didino tauriųjų metalų dalį rezervuose.