Tag: JAV iždas

  • JAV fiskalinius 2027 metus pradėjo rekordiniu 404 mlrd. dolerių biudžeto deficitu

    JAV vyriausybė fiskalinius 2027 metus pradėjo su 404 mlrd. dolerių biudžeto deficitu, fiksuotu spalį. Tai – rekordinis šio mėnesio rezultatas.

    Apie tai pranešė „Bloomberg“, nurodydamas, kad deficitas, palyginti su 2025 metų spaliu, išaugo 120 mlrd. dolerių. Augimas siekia 42 proc.

    Deficitas didėjo ne tik dėl išlaidų, bet ir dėl kritusių pajamų. Spalį JAV biudžeto pajamos sumažėjo 35 mlrd. dolerių (9 proc.) iki 369 mlrd. dolerių.

    Tuo metu išlaidos pasiekė rekordą – 773 mlrd. dolerių, t. y. 84 mlrd. dolerių (12 proc.) daugiau nei prieš metus. Tai rodo, kad fiskalinė įtampa išlieka didelė jau pačioje metų pradžioje.

    Pajamos mažėjo, smuko muitų įplaukos

    Vienas ryškesnių spalio pajamų kritimo veiksnių – sumažėjusios grynosios įplaukos iš muitų. Jos krito iki 19,2 mlrd. dolerių, kai 2025 metų spalį siekė 31,3 mlrd. dolerių.

    Taip pat mažėjo gyventojų pajamų mokesčių įplaukos, kurios nėra automatiškai išskaičiuojamos, o sumokamos pačių mokesčių mokėtojų. Ši eilutė spalį sumenko 29 mlrd. dolerių (36 proc.) iki 51 mlrd. dolerių.

    Išlaidos augo: daugiau žemės ūkiui ir kariuomenei

    Skelbiama, kad dalį išlaidų šuolio lėmė JAV Žemės ūkio departamento išlaidų augimas 14 mlrd. dolerių (80 proc.), susijęs su išmokomis ūkininkams.

    Kartu nurodomas ir karinių išlaidų padidėjimas 28 mlrd. dolerių, arba 30 proc. Be to, didėjo ir palūkanų našta: bendrosios federalinės skolos palūkanos, palyginti su praėjusių metų spaliu, augo 11 mlrd. dolerių (11 proc.) iki 115 mlrd. dolerių.

    Deficitas – iššūkis ir visų metų tikslams

    Rekordinis spalio deficitas tampa papildomu išbandymu JAV iždo sekretoriui Scottui Bessentui. Jis yra išsikėlęs tikslą mažinti deficitą iki 3 proc. nuo BVP.

    Tuo metu fiskalinių 2026 metų deficitas, remiantis pateikta informacija, vertintas 6,2 proc. nuo BVP, kai fiskaliniais 2025 metais siekė 5,8 proc. JAV iždas taip pat buvo informavęs, kad visų fiskalinių 2026 metų deficitas siekė beveik 2 trln. dolerių – didžiausias per penkerius metus.

    JAV iždas nurodė, kad pakoreguotas spalio deficitas galėjo siekti 285 mlrd. dolerių. Tokiu atveju jis būtų 94 mlrd. dolerių (49 proc.) didesnis nei prieš metus.

  • JAV iždas atsiėmė kriptovaliutų „travel rule“: nebeliko siūlymo mažinti ribą iki 250 dolerių

    JAV iždas atsiėmė kriptovaliutų „travel rule“: nebeliko siūlymo mažinti ribą iki 250 dolerių

    JAV Iždo departamentas atsisakė ginčų kėlusio pasiūlymo, kuris būtų išplėtęs kriptovaliutų pervedimų ataskaitų teikimo reikalavimus.

    Penktadienį Iždo Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklas (FinCEN) ir Federalinio rezervo valdytojų taryba atšaukė vadinamąją „travel rule“ iniciatyvą, kuri pirmą kartą buvo pasiūlyta 2020 metais.

    Šiuo siūlymu buvo numatyta finansų institucijoms taikyti pareigą rinkti informaciją apie pervedimus, kurių vertė siekia 250 JAV dolerių ar daugiau – taip riba būtų sumažinta nuo 3 000 JAV dolerių.

    FinCEN nurodė, kad siūlymas atsiimamas, nes per daugiau nei penkerius metus pasikeitė konvertuojamų virtualių valiutų sektorius, o sprendimams dėl galimų pakeitimų praverstų papildomas visuomenės ir rinkos dalyvių indėlis.

    Kas buvo siūloma ir kodėl kilo kritika

    Pristatant taisyklę buvo argumentuota, kad nusikalstamos veikos dalyviai vis dažniau skaido lėšų judėjimą į mažesnius pervedimus, taip bandydami išvengti didesnio dėmesio ir kontrolės.

    Tačiau kriptovaliutų interesus atstovaujančios organizacijos įspėjo, kad ribos nuleidimas iki 250 JAV dolerių reikštų, jog gerokai daugiau įprastų, kasdienių pervedimų patektų į stipriau sekamų finansinių operacijų lauką.

    Tarp kritikų buvo ir „Coin Center“, teigusi, kad tokia tvarka prilygtų nepagrįstai plačiai finansinei stebėsenai be teismo sankcijos.

    Tai – ne vienintelis atšauktas pasiūlymas

    „Coin Center“ taip pat pažymėjo, kad „travel rule“ atsiėmimas seka po kito pasiūlymo, kuris buvo atšauktas praėjusį mėnesį ir būtų įvedęs ataskaitų teikimo bei duomenų saugojimo reikalavimus sandoriams, susijusiems su savarankiškai valdomomis (self-hosted) piniginėmis.

    Organizacija teigė, kad šių iniciatyvų atšaukimai užbaigia kelių ilgai svarstytų planų etapą, kuriuo būtų buvęs dar labiau išplėstas Bankų paslapties įstatymo rėmuose veikiantis finansinių operacijų stebėjimo režimas.

    „Crypto Council for Innovation“ vadovas Ji Hun Kim savo pareiškime sprendimą pavadino teisingu, argumentuodamas, kad ribos mažinimas tarptautiniams pervedimams nuo 3 000 iki 250 JAV dolerių būtų sukūręs perteklinę administracinę naštą institucijoms.

  • JAV iždas taikosi į beveik 1 mlrd. eurų Iranu siejamų kriptovaliutų: tvirtina žinantys, kur jos

    JAV iždas taikosi į beveik 1 mlrd. eurų Iranu siejamų kriptovaliutų: tvirtina žinantys, kur jos

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos šią savaitę veikiausiai konfiskuos apie 1 mlrd. JAV dolerių vertės kriptovaliutų, siejamų su Iranu. Perskaičiavus pagal apytikrį kursą, tai sudarytų apie 930 mln. eurų.

    Pasak jo, tai yra platesnės JAV strategijos dalis, kuria siekiama ekonomiškai izoliuoti Iraną ir riboti režimo finansavimo galimybes. S. Bessentas tikino, kad JAV institucijos „žino, kur yra“ minimos skaitmeninės lėšos, tačiau detalių apie konkrečias pinigines ar platformas nepateikė.

    „Tikėtina, kad šią savaitę konfiskuosime maždaug milijardo dolerių vertės kriptovaliutų. Mes žinome, kur jos yra, ir izoliuojame juos“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pastaraisiais mėnesiais JAV suintensyvino veiksmus prieš Iranu siejamas kriptovaliutų grandines, ypač ten, kur, įtariant, skaitmeninis turtas naudojamas sankcijoms apeiti. Tokiais atvejais taikomos sankcijos piniginėms ar tarpininkams, o lėšos gali būti įšaldomos per infrastruktūros tiekėjus ir su kriptoturtu dirbančias bendroves.

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau buvo skirtingai įvardijamos sumos, kiek kriptovaliutų JAV yra perėmusi ar įšaldžiusi dėl sąsajų su Iranu. Dėl to neaišku, ar dabar minima maždaug 930 mln. eurų suma būtų papildoma, ar sutaptų su anksčiau skelbtais skaičiais.

    Finansų sektoriaus ekspertai pabrėžia, kad kriptovaliutų konfiskavimas tokiais atvejais dažniausiai priklauso nuo dviejų veiksnių: ar institucijos gali susieti pinigines su sankcionuotais subjektais ir ar įmanoma realiai apriboti prieigą prie turto. Nors blokų grandinė leidžia stebėti pervedimus, galutinis rezultatas dažnai priklauso nuo teisinių sprendimų ir bendradarbiavimo su rinkos dalyviais.

  • Obligacijų rinka dreba: Prancūzija atsidūrė po padidinamuoju stiklu, JAV būsto paskolos – 7 proc.

    Obligacijų rinka dreba: Prancūzija atsidūrė po padidinamuoju stiklu, JAV būsto paskolos – 7 proc.

    Europos valstybių obligacijų pajamingumai rugsėjo 25 dieną šiek tiek sumažėjo po itin staigaus išpardavimo savaitės pradžioje, tačiau įtampa rinkose nemažėja. Investuotojai vis labiau vertina infliacijos riziką, energijos kainų šuolį ir didėjančias valstybių skolos aptarnavimo išlaidas.

    Prancūzijos 10 metų trukmės obligacijų (OAT) pajamingumas rytą siekė apie 4,67 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų (Bund) – apie 3,59 proc. Nors tai buvo nedidelis atokvėpis, bendras fonas išlieka nervingas, o kainų svyravimai – vieni didžiausių per kelerius metus.

    Ryškiausias signalas Europoje – Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų skolinimosi kaštų skirtumas, šią savaitę perkopęs 110 bazinių punktų. Rinkose tai vertinama kaip aiškus rizikos priedo šuolis, primenantis laikotarpius, kai euro zonoje didėjo abejonių dėl atskirų šalių fiskalinio tvarumo.

    Investuotojų atsargumą kursto ir Prancūzijos politinis neapibrėžtumas bei skolos dinamika, o papildomą spaudimą sustiprino reitingų agentūros „Scope Ratings“ sprendimas sumažinti Prancūzijos kredito reitingą. Kartu brango ir skolos neįvykdymo rizikos draudimas, pasiekęs aukščiausią lygį per beveik dešimtmetį.

    Didžiausias dėmesys – JAV

    Vis dėlto dar didesni pokyčiai fiksuojami JAV, kur iždo obligacijų pajamingumai kilo į naujas daugiametes aukštumas. 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas šią savaitę buvo pakilęs iki maždaug 5,5 proc., aukščiausio lygio nuo 2004 metų.

    10 metų JAV obligacijų pajamingumas, kuris dažnai laikomas pagrindiniu orientyru skolinimosi kainai ekonomikoje, grįžo į lygius, paskutinį kartą matytus 2007 metais. Šį kilimą rinkos sieja su užsitęsusios infliacijos rizika, brangstančia energija ir augančiu JAV biudžeto deficito finansavimo poreikiu.

    Tai tiesiogiai atsiliepė būsto rinkai: vidutinės 30 metų būsto paskolų palūkanos JAV šią savaitę pasiekė 7 proc. Tai maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei iki konflikto, susijusio su Iranu, eskalacijos, ir aukščiausias lygis nuo tada, kai Donaldas Trumpas 2025 metų sausį grįžo į prezidento postą.

    Kodėl krenta ir obligacijos, ir akcijos?

    Įprastai, akcijoms svyruojant, dalis kapitalo persikelia į obligacijas kaip į saugesnę užuovėją, tačiau šįkart šis mechanizmas neveikia. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dėl infliacijos ir aukštų palūkanų normų obligacijos praranda dalį apsauginės funkcijos.

    „Obligacijos ir akcijos krenta dėl infliacijos“, – sakė investavimo platformos „Webull UK“ vadovas Nickas Saundersas.

    Pasak jo, energijos kainų šokai ir karas stumia kainas aukštyn, o ekonomikos augimas lėtėja, todėl tradicinis perėjimas į obligacijas tampa mažiau patrauklus, kai rinkos nebetiki greitu palūkanų mažinimu. Tuo pat metu dalis investuotojų ieško alternatyvų, pavyzdžiui, su infliacija susietų vertybinių popierių ar aukso, tačiau visiškas obligacijų atsisakymas, anot jo, būtų klaida.

    Kita vertus, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad daugumos Europos šalių biudžetai gali atlaikyti aukštesnes palūkanas, nes skolos vidutinė trukmė ilga, o refinansavimas pasiskirstęs per laiką. Didžiausio dėmesio zonoje išlieka Prancūzija ir iš dalies Italija, kur ilgiau užsilaikęs aukštų palūkanų režimas gali priversti griežtinti fiskalinę politiką.

  • JAV obligacijų pajamingumas šoko į viršų: 5,2 mlrd. eurų supirkimas nuvylė rinkas

    JAV obligacijų pajamingumas šoko į viršų: 5,2 mlrd. eurų supirkimas nuvylė rinkas

    Rinkas nuvylė supirkimo mastas

    JAV iždo obligacijų pajamingumai rugsėjo 9 dieną pastebimai ūgtelėjo po to, kai Iždo departamentas paskelbė apie iki 5,2 mlrd. eurų vertės ilgalaikių obligacijų supirkimą. Investuotojai laukė didesnės intervencijos, todėl dalis rinkos reagavo obligacijų išpardavimu.

    Etaloninės 10 metų JAV obligacijos pajamingumas trumpam buvo pakilęs virš 4,85 proc., tai aukščiausias lygis per beveik trejus metus. 30 metų obligacijos pajamingumas siekė apie 5,29 proc., priartėdamas prie pastaraisiais mėnesiais matytų aukštumų.

    Kodėl pajamingumai svarbūs

    Obligacijų pajamingumas juda priešinga kryptimi nei jų kaina, tad kai investuotojai parduoda obligacijas, pajamingumai kyla. JAV iždo vertybiniai popieriai yra bazinis orientyras daugeliui palūkanų normų, todėl ilgalaikių pajamingumų šuolis dažnai pabrangina skolinimąsi visoje ekonomikoje.

    Didėjant pajamingumams, bankai ir kitos finansų institucijos brangiau finansuoja paskolas, todėl kyla būsto paskolų, verslo kreditų ir dalies vartojimo paskolų palūkanos. Aukštesnės palūkanos taip pat spaudžia akcijų vertinimus, nes didėja alternatyvi investicijų grąža ir įmonių finansavimo kaina.

    Kas paskelbta ir ko tikėjosi rinka

    Iždo departamentas nurodė ketinantis supirkti obligacijas, kurių išpirkimo terminas yra nuo 10 iki 20 metų. Tai yra dalis anksčiau pristatytos programos, kuria siekiama pagerinti likvidumą viename didžiausių pasaulio finansų segmentų.

    Rinkos dalyviai buvo įkainoję galimybę, kad supirkimas gali siekti apie 8,6 mlrd. eurų ar daugiau, todėl 5,2 mlrd. eurų suma daliai investuotojų pasirodė per maža. Dėl to išaugo abejonės, ar tokio dydžio supirkimai gali apčiuopiamai pakeisti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.

    „Rinka laukė aiškaus signalo, kokio masto paramą obligacijoms pasirengusi suteikti institucija, tačiau skaičius neįtikino tų, kurie tikėjosi didesnės apimties“, – sakė rinkos apžvalgininkas Patrickas O’Hare.

    Papildomi veiksniai: nafta ir infliacijos rizika

    Pajamingumus aukštyn stūmė ir brangusi nafta, nes energijos kainos tiesiogiai veikia infliacijos lūkesčius. Kai investuotojai tikisi aukštesnės infliacijos, jie reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikes obligacijas, kad kompensuotų perkamosios galios mažėjimo riziką.

    Rinkos dėmesys taip pat krypsta į artimiausius infliacijos rodiklius, kurie gali pakeisti lūkesčius dėl JAV centrinio banko palūkanų. Jei infliacijos duomenys pasirodytų atkaklūs, rinkoje gali stiprėti scenarijus, kad palūkanos bus laikomos aukštos ilgiau, o tai paprastai palaiko aukštesnius ilgalaikių obligacijų pajamingumus.

    Kritikai pabrėžia, kad supirkimo programa negali pakeisti fundamentalių veiksnių, tokių kaip didelis biudžeto deficitas ir didėjantys skolinimosi poreikiai. Tokiu atveju pajamingumų kryptį labiau lemia pasiūlos apimtis aukcionuose ir investuotojų apetitas rizikai, o ne vienkartiniai supirkimai.

  • JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV skelbia, kad ES prisijungė prie naujų sankcijų Iranui, bet Briuselis sako ką kita

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Europos Sąjunga oficialiai prisijungė prie Vašingtono inicijuotos sankcijų kampanijos, kuria siekiama atkirsti Iraną nuo tarptautinės finansų sistemos. Tačiau Briuselyje paskelbtas Europos Komisijos pareiškimas rodo atsargesnę poziciją ir formalaus įsipareigojimo nenumato.

    Pasak JAV, naujoji iniciatyva, pavadinta „Operation Economic Outcast“, orientuota į Iranui svarbius finansinius ir prekybinius kanalus, įskaitant bankininkystę, laivybą, komercinę aviaciją, auksą, pažangias technologijas ir skaitmeninį turtą. JAV taip pat signalizuoja apie dažnus naujus įtraukimus į sankcijų sąrašus, ypač finansų sektoriuje.

    Kas iš tiesų parašyta Briuselyje

    Europos Komisijos tekste pabrėžiama, kad ES jau turi plataus masto ribojamąsias priemones Iranui, susijusias su branduoline ir balistinių raketų programomis, regiono destabilizavimu, represijomis šalies viduje bei karine parama Rusijai kare prieš Ukrainą. Dokumente taip pat minimas ES pasirengimas prireikus svarstyti papildomas priemones, siekiant apsaugoti saugumo interesus, įskaitant laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje.

    Vis dėlto formuluotės apie JAV vadovaujamą kampaniją išlieka diplomatiškai ribotos: ES teigia palankiai vertinanti papildomą ekonominį spaudimą, taip pat ir per JAV inicijuotą operaciją, bei ketinanti toliau glaudžiai dirbti su JAV ir partneriais. Tuo pat metu dokumente atskirai akcentuojama, kad diplomatinės pastangos tebėra būtinos siekiant taikaus sprendimo.

    Kodėl skirtumas svarbus verslui

    Skirtumas tarp kampanijos palaikymo ir formalaus prisijungimo gali turėti tiesioginių pasekmių Europos bankams ir eksportuotojams. JAV dažnai remiasi vadinamosiomis antrinėmis sankcijomis, kai spaudimas taikomas ne tik tiesioginiams sankcionuojamiems subjektams, bet ir užsienio įmonėms ar bankams, kurie tęsia ryšius su jais.

    ES atveju formaliam prisijungimui reikėtų realių sprendimų ES lygiu, paprastai reikalaujančių visų valstybių narių pritarimo, o tai keistų teisinę aplinką Europos įmonėms. Be to, ES turi Blokavimo statutą, kuris riboja ES subjektų galimybes automatiškai vykdyti kai kurias JAV sankcijas Iranui be Europos Komisijos leidimo, todėl situacija įmonėms gali tapti dar labiau teisiškai komplikuota.

    Kol kas viešai skelbiama informacija rodo, kad Briuselis labiau pritaria JAV spaudimo krypčiai, tačiau neprisiima pareigos dalyvauti JAV operacijoje kaip jos dalyvis. Tai reiškia, kad Europos bendrovėms tenka vertinti ne tik ES sankcijų režimą, bet ir JAV antrinių sankcijų riziką, ypač jei jų veikla susijusi su tarptautiniais atsiskaitymais ar doleriu.

  • Bitkoinas šovė iki maždaug 67 000 eurų: geriausia savaitė nuo 2023 metų, bet rizika išlieka

    Bitkoino kaina 2026 metų rugpjūčio 21 dieną pakilo iki maždaug 67 000 eurų ir per dieną šoktelėjo apie 6 proc. Tai tapo geriausia savaite šiai kriptovaliutai nuo 2023 metų, rodo tarptautinių rinkų duomenys.

    Dar savaitės pradžioje bitkoinas kainavo apie 55 000 eurų, tad augimas per kelias dienas buvo ryškus. Investuotojų nuotaikas papildomai palaikė ir su kriptovaliutomis susijusių bendrovių akcijų brangimas JAV biržose.

    Kas pastūmėjo kainą?

    Vienas svarbiausių impulsų atėjo iš obligacijų rinkos: JAV iždo obligacijų pajamingumams smukus, rinkoje sumažėjo spaudimas rizikingesniam turtui. Tokiose sąlygose dalis kapitalo dažniau grįžta į akcijas ir kriptovaliutas.

    Prie judėjimo prisidėjo ir vadinamasis trumpųjų pozicijų „išspaudimas“, kai kainai staigiau kylant investuotojai priversti uždaryti statymus dėl kritimo. Tai sustiprina augimą, nes uždarymui reikia pirkti turtą rinkoje.

    Rekordai dar toli

    Nors savaitė įspūdinga, bitkoinas vis dar gerokai žemiau ankstesnių aukštumų. 2026 metų sausį kaina buvo pakilusi iki maždaug 83 000 eurų, o 2025 metų spalio 6 dieną buvo pasiektas apie 111 000 eurų istorinis maksimumas.

    Tokia dinamika reiškia, kad pastarasis šuolis labiau primena atšokimą po silpnesnio laikotarpio, o ne naują aiškiai patvirtintą ilgalaikę augimo bangą. Rinkoje išlieka jautrumas palūkanų normų lūkesčiams, reguliavimo naujienoms ir likvidumo pokyčiams.

    Ekspertai perspėja dėl korekcijos

    Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad kriptovaliutų rinka artėja prie ilgesnės trukmės nuosmukio pabaigos, tačiau prieš tvirtesnį atsigavimą galimas dar vienas išpardavimas. Toks scenarijus dažnai minimas remiantis ankstesnių ciklų istorija.

    „Tikimės paskutinės išsipardavimo bangos ir dar maždaug 20 proc. kritimo, kad tai atitiktų ankstesnius ciklus“, – sakė Token Bay Capital įkūrėja ir vadovė Lucy Gazmararian.

    Analitikai primena, kad staigūs kilimai kriptovaliutų rinkoje dažnai būna lydimi ir staigių korekcijų. Dėl to investuotojams rekomenduojama vertinti ne vien dienos ar savaitės pokyčius, o riziką planuoti ilgesniam laikotarpiui.

  • Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    Amerika peržengė 36,8 trilijono eurų skolą: kas ją augina ir kada palūkanos taps nepakeliamos?

    JAV iždas šią savaitę pirmą kartą istorijoje fiksavo, kad šalies bendroji federalinė skola peržengė 40 trilijonų JAV dolerių ribą, tai yra apie 36,8 trilijono eurų. Skolos augimą lemia nuolatiniai biudžeto deficitai, o didelę dalį išlaidų sudaro gynyba, socialinės programos ir palūkanos.

    Rinkose šis slenkstis sutapo su išaugusiais ilgo laikotarpio JAV obligacijų pajamingumais, kurie rodo investuotojų jautrumą infliacijos rizikoms, geopolitinei įtampai ir fiskalinei drausmei. Kuo didesnės palūkanos, tuo brangiau aptarnauti seną skolą ir tuo labiau didėja naujo skolinimosi poreikis.

    Ką reiškia 36,8 trilijono eurų?

    Minima suma apima vadinamąją bendrąją federalinę skolą, kuri susideda iš dviejų dalių: skolos, laikomos visuomenės, ir tarpinstitucinės skolos, kai viena federalinė institucija yra kitos kreditorė. Į šį skaičių neįtraukiamos atskirų valstijų, savivaldybių ar namų ūkių skolos.

    Didžiausia dalis yra skola, laikoma visuomenės, tai yra vertybiniai popieriai, priklausantys investuotojams už federalinės valdžios ribų, įskaitant pensijų fondus, bankus, draudikus, namų ūkius, Federalinį rezervą ir užsienio investuotojus. JAV iždo duomenys rodo, kad didžioji skolos dalis yra laikoma šalies viduje, o užsienio dalis sudaro mažesnę, bet reikšmingą segmentą.

    Kodėl skola taip greitai auga?

    Esminė priežastis paprasta: federalinė valdžia išleidžia daugiau, nei surenka pajamų, todėl skirtumą dengia skolinimusi. Kongreso biudžeto biuras prognozuoja, kad 2026 fiskaliniais metais deficitas sieks apie 1,9 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 1,75 trilijono eurų, o tai prilygsta 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Išlaidų struktūroje didžiausią svorį turi Social Security, didžiosios sveikatos programos, gynyba ir sparčiai augančios grynosios palūkanų išlaidos. Vien palūkanų našta, pagal JAV biudžeto projekcijas, tampa viena didžiausių eilutų, nes pastarųjų metų aukštesnės palūkanų normos didina naujai išleidžiamų obligacijų kainą.

    „40 trilijonų skola nėra tik skaičius apskaitos lentelėse, ji vienaip ar kitaip pasiekia žmonių pinigines“, – sakė Maya MacGuineas.

    Ar JAV turi didžiausią skolą ir kas toliau?

    Nominaliai JAV skola yra didžiausia pasaulyje, tačiau finansinę riziką tiksliau atspindi skolos ir BVP santykis. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2026 metais JAV bendrosios valdžios skola gali siekti apie 40,7 trilijono JAV dolerių, o skolos ir BVP santykis priartėti prie 125,8 proc., kai 2012 metais jis buvo apie 103,7 proc.

    Kongreso biudžeto biuras perspėja, kad be mokesčių didinimo, išlaidų mažinimo arba reikšmingo ekonomikos augimo fiskalinė trajektorija išlieka sunkiai tvari. Pagal CBO scenarijus bendroji federalinė skola iki 2036 metų pabaigos gali išaugti iki maždaug 64 trilijonų JAV dolerių, tai yra apie 58,9 trilijono eurų, o brangstantis finansavimas gali didinti spaudimą tiek verslo skolinimuisi, tiek būsto paskolų palūkanoms.

    Trumpuoju laikotarpiu investuotojai paprastai nevertina JAV kaip artimo nemokumo rizikos, tačiau rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad deficitai išlieka dideli, o politinis sutarimas dėl konsolidacijos tolsta. Dėl to obligacijų pajamingumų svyravimai vis dažniau tampa ne tik finansų, bet ir kasdienės ekonomikos, nuo vartojimo iki būsto įperkamumo, veiksniu.

  • Bitcoin šovė daugiau nei 25 proc.: kas vyksta, kai Vašingtonas atsisuka į kriptovaliutas?

    Bitcoin šovė daugiau nei 25 proc.: kas vyksta, kai Vašingtonas atsisuka į kriptovaliutas?

    Bitcoin šuolis per kelias dienas

    Bitcoin kaina rugpjūčio 21 dieną trumpam pakilo iki maždaug 68 000 eurų ir pasiekė aukščiausią lygį per kelis mėnesius. Vėliau kaina kiek atslūgo iki maždaug 66 500 eurų, tačiau savaitės prieaugis vis tiek viršijo 25 proc.

    Rinkos dalyviai tokį judėjimą sieja su kelių veiksnių kombinacija: nuo staiga užsidariusių meškų pozicijų iki gerėjančių finansavimo sąlygų ir palankesnių politinių signalų JAV. Kartu brango ir kiti skaitmeniniai aktyvai, įskaitant ether.

    Trumpų pozicijų spaudimas

    Po ilgesnio stagnacijos laikotarpio Bitcoin buvo įstrigęs siaurame kainų intervale, o dalis prekiautojų didino kritimo statymus. Kai kaina pradėjo sparčiai kilti, trumpas pozicijas turintys dalyviai buvo priversti pirkti, kad ribotų nuostolius.

    Toks priverstinis pirkimas, vadinamas trumpųjų pozicijų spaudimu, dažnai sustiprina impulsą ir sukuria grandininę reakciją. Dėl to kainos kilimas per trumpą laiką gali tapti neproporcingai didelis, palyginti su naujų pirkėjų srautu.

    Iždo veiksmai ir rizikos apetitas

    Papildomu katalizatoriumi tapo JAV Iždo sprendimai aktyviau vykdyti obligacijų supirkimus, siekiant stabilizuoti rinką, kai obligacijų pajamingumai buvo išaugę. Rinkose tai interpretuota kaip signalas apie didesnį likvidumo palaikymą.

    Istoriškai, kai finansavimo sąlygos švelnėja, investuotojai dažniau renkasi rizikingesnius aktyvus, tarp jų ir kriptovaliutas. Be to, silpnesnis JAV doleris paprastai prisideda prie didesnio susidomėjimo alternatyviomis investicijomis.

    Reguliavimas ir Baltųjų rūmų tonas

    Reguliavimo frontas taip pat įnešė optimizmo: JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija paskelbė siūlymą dėl kriptovaliutų turto reglamentavimo, numatant švelnesnius registracijos reikalavimus kai kuriems emitentams. Tai investuotojai vertina kaip bandymą suteikti rinkai daugiau aiškumo.

    Po to Baltuosiuose rūmuose įvykęs susitikimas su pramonės lyderiais sustiprino įspūdį, kad Vašingtonas siekia greitesnio teisinio rėmo skaitmeninio turto rinkai. Politiniai signalai šioje rinkoje dažnai veikia kaip sentimentą keičiantys veiksniai, net jei įstatymai dar nepriimti.

    „Rinkai svarbiausia ne vien sprendimai, bet ir aiški kryptis: investuotojai nori žinoti, kokiomis taisyklėmis teks gyventi ateinančiais metais“, – sakė vienas kriptovaliutų rinkos analitikas.

    „Hyperliquid“ efektas ir HYPE brangimas

    Didelio dėmesio sulaukė ir komentarai apie decentralizuotą išvestinių finansinių priemonių biržą „Hyperliquid“. Po viešų pareiškimų, kad siekiama rasti būdą projektą veikti JAV rinkoje laikantis reikalavimų, su šia platforma siejamas žetonas HYPE per parą šoktelėjo apie 25 proc.

    Vėliau HYPE kaina priartėjo prie 63 eurų, o augimas nuo minėtų komentarų viršijo 30 proc. Šis žetonas tapo savotišku termometru, matuojančiu, kiek toli gali nueiti palankesnė JAV politika kriptovaliutų atžvilgiu.

    Rinkos ekspertai pabrėžia, kad staigūs šuoliai neretai būna lydimi padidėjusio nepastovumo. Todėl investuotojams svarbu vertinti ne tik trumpalaikį impulsą, bet ir rizikas: reguliavimo pokyčius, likvidumo sąlygų kaitą bei didelių pozicijų koncentraciją išvestinių finansinių priemonių rinkoje.

  • JAV iždas meta gelbėjimo ratą: po 34,4 trln. eurų skolos žada dar didesnius obligacijų supirkimus

    JAV iždas meta gelbėjimo ratą: po 34,4 trln. eurų skolos žada dar didesnius obligacijų supirkimus

    JAV iždas vos per parą nuo sprendimo padvigubinti valstybės skolos supirkimus vėl buvo priverstas raminti rinkas. Ilgesnio termino obligacijų pajamingumai pakilo ir panaikino trumpalaikį palengvėjimą, kurį buvo sukėlęs supirkimų planas.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai leido suprasti, kad nustatyta 3,4 mlrd. eurų riba vienai supirkimo operacijai nėra griežtas limitas. Jo teigimu, tai veikiau atskaitos taškas, kurį prireikus būtų galima didinti.

    „Mes reguliariai vykdome supirkimus ir didinsime jų apimtį. Reikėtų suprasti, kad vienai emisijai tai gali būti daugiau nei 3,4 mlrd. eurų“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak jo, dalis šio žingsnio yra signalas rinkai, kad dabartiniai pajamingumai esą neatspindi fundamentų. Papildomą įtampą didina geopolitiniai veiksniai, tarp jų ir konfliktas su Iranu, kuris, anot sekretoriaus, didina neapibrėžtumą.

    Bessentas išskyrė prastesnį likvidumą 30 metų obligacijų segmente, kur, jo vertinimu, įtampa matoma ryškiausiai. Jis pabrėžė, kad iždas toliau stebės sąlygas ir sprendimus derins prie rinkos dinamikos.

    Publikavimo metu 30 metų JAV obligacijų pajamingumas siekė apie 5,25 proc., prieš tai buvęs pakilęs iki 5,33 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas buvo apie 4,7 proc., po ankstesnės viršūnės ties 4,75 proc. Tokie lygiai investuotojams svarbūs, nes jie daro įtaką ir platesnėms skolinimosi kainoms.

    Skola perkopė 34,4 trln. eurų

    Interviu metu iždo sekretorius taip pat užsiminė apie artimiausiu metu planuojamą fiskalinės konsolidacijos krypties pristatymą. Jo teigimu, dėmesys būtų skiriamas tiek pajamų, tiek išlaidų pusei, o iždas esą turi daugiau priemonių nei vien supirkimai.

    JAV nacionalinei skolai pasiekus maždaug 34,4 trln. eurų ribą, Bessentas stengėsi sumenkinti simbolinę šio skaičiaus reikšmę ir akcentavo augimo svarbą. Kartu jis kritikavo ankstesnės administracijos deficitą, tačiau pripažino, kad dabartinį skolinimosi poreikį didina išaugusios išlaidos.

    Ką sako investuotojai?

    Rinkos dalyviai vertinimus pateikė nevienareikšmiškai. Dalies investuotojų nuomone, aktyvesni supirkimai gali padėti sušvelninti kainų svyravimus, ypač mažesnio likvidumo ruožuose, tačiau kyla klausimas, ar tai nepasiųs priešingo signalo.

    „Evercore ISI“ atstovas Krishna Guha planą pavadino silpna Operacijos „Twist“ versija ir perspėjo, kad jis gali atsisukti prieš pačią politiką, jei bus suprastas kaip ženklas, kad Vašingtonui darosi sunkiau skolintis pigiai. Jo teigimu, vien pasisakymai obligacijų rinkos reikšmingai nepajudino.

    „JPMorgan“ strategė Maia Crook buvo dar kategoriškesnė ir įspėjo, kad intervencija slepia gilesnius struktūrinius iššūkius, bet jų nesprendžia. Pasak jos, ilgalaikė rizika yra reputacinė: rinka gali pradėti abejoti įprasta, nuspėjama JAV skolos išleidimo politika, jei ją keis ad hoc sprendimai.

    Analitikai primena, kad tokios priemonės dažniausiai veikia per lūkesčius ir likvidumo gerinimą, tačiau nepašalina pagrindinės problemos, jei didelis deficitas išlieka. Todėl artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar fiskaliniai planai realiai mažins skolinimosi poreikį, ar apsiribos retorika.