CP v2

Tag: JAV karinės oro pajėgos

  • JAV F-47 naikintuvas stringa: nauji NGAP varikliai vėluos, svarstoma laikina išeitis

    JAV F-47 naikintuvas stringa: nauji NGAP varikliai vėluos, svarstoma laikina išeitis

    JAV karinės oro pajėgos svarsto, kad kuriamam šeštos kartos naikintuvui F-47 pirmiesiems bandymams ir ankstyviems egzemplioriams gali tekti naudoti pereinamąjį variklį. Priežastis paprasta: pažangūs NGAP programos varikliai gali nebūti parengti iki planuojamo pirmojo skrydžio 2028 metais.

    NGAP, arba Next Generation Adaptive Propulsion, programa siekia sukurti vadinamuosius adaptyvius kintamo ciklo variklius. Idėja tokia, kad variklis galėtų persijungti tarp didžiausios traukos režimo ir ekonomiškesnio režimo, kuris padeda taupyti kurą ir mažinti šiluminį pėdsaką.

    Šiuo metu NGAP variklių prototipus kuria „Pratt & Whitney“ ir „GE Aerospace“, tačiau realistiškas jų integravimas į naikintuvą siejamas su 2030–2031 metų laikotarpiu. Tai reikštų kelių metų tarpą, kai lėktuvas jau būtų bandomas ar net pradėtas gaminti, o galutinis variklis dar nebūtų pasirengęs.

    Kas gali tapti laikinu sprendimu?

    Nors galutinis sprendimas dar nepriimtas, viešojoje erdvėje aptariami scenarijai, kad F-47 galėtų startuoti su jau eksploatuojamais JAV varikliais. Tarp minimų kandidatų dažniausiai figūruoja „Pratt & Whitney“ F135, naudojamas F-35, arba F119, kuris varo F-22.

    Toks kelias aviacijoje nėra naujiena: istoriškai ne vienas pažangus kovinis orlaivis pradžioje skraidė su laikinais sprendimais, o vėliau buvo pereita prie galutinių jėgainių. Jei NGAP varikliai bus baigti vėliau, jie galėtų atsirasti vėlesnėse gamybos partijose arba, jei konstrukcija leis, būti diegiami modernizuojant anksčiau pagamintus lėktuvus.

    Kodėl NGAP varikliai taip svarbūs?

    Adaptyvus variklis laikomas viena iš kertinių šeštos kartos naikintuvo prielaidų, nes didesnis nuotolis ir efektyvumas tampa itin svarbūs Ramiojo vandenyno regione. Ilgos distancijos, dideli veikimo rajonai ir ribotos bazavimo galimybės kelia reikalavimą turėti daugiau ištvermės ore neaukojant greičio ir kovinių savybių.

    Be variklių, F-47 koncepcija siejama ir su kitomis naujos kartos kryptimis, įskaitant glaudų darbą su bepilotėmis platformomis, pažangias elektroninės kovos priemones ir skaitmenizuotą avioniką. Taip pat akcentuojama, kad sprendimų priėmimą kabinoje vis labiau turėtų palaikyti DI, kuris padėtų pilotui apdoroti jutiklių informaciją ir valdyti sudėtingą kovos aplinką.

    JAV gynybos planavimo dokumentuose numatomas didesnis finansavimas variklių programai artimiausiais metais. Vis dėlto net ir augant biudžetui, įtaką terminams daro tiekimo grandinių rizikos, sudėtinga gamyba ir tai, kad naujos kartos varikliai reikalauja itin aukštos temperatūros medžiagų bei pažangių aušinimo sprendimų.

  • JAV naikintuvams – „Kongsberg“ raketos: 93 mln eurų sandoris žada smūgius iš 350 km

    JAV naikintuvams – „Kongsberg“ raketos: 93 mln eurų sandoris žada smūgius iš 350 km

    JAV karinės oro pajėgos užsakė papildomas norvegų bendrovės „Kongsberg Defence and Aerospace“ penktos kartos sparnuotąsias raketas „Joint Strike Missile“ (JSM). Viešai skelbiama, kad naujo kontrakto vertė siekia apie 93 mln. eurų, o pristatymai turėtų būti baigti iki 2030 metų birželio pabaigos.

    JSM yra didelio tikslumo oras–žemė klasės raketa, sukurta pirmiausia mažo pastebimumo orlaiviams. Esminis jos pranašumas tas, kad F-35A naikintuvas gali gabenti šią raketą vidiniame ginkluotės skyriuje, taip išlaikydamas mažesnį radarų aptikimo tikėtiną.

    Kuo išsiskiria JSM raketa?

    Raketa sukurta remiantis priešlaiviniu „Naval Strike Missile“ (NSM) sprendimu, todėl ji pritaikyta atakuoti ir jūrinius, ir sausumos taikinius. Toks universalumas svarbus šiuolaikiniams scenarijams, kai pajėgoms tenka veikti prieš įvairių tipų taikinius vienu metu.

    Skelbiama, kad JSM nuotolis siekia iki 350 kilometrų, kovinės galvutės masė yra apie 120 kilogramų, o bendra raketos masė sudaro apie 416 kilogramų. Tai leidžia naikintuvams smogti iš didesnio atstumo, mažinant riziką įskristi į stipresnės oro gynybos zoną.

    Platesnis NATO kontekstas

    JSM pasirinkimas vertinamas kaip platesnės tendencijos dalis, kai NATO šalys investuoja į toliašaudžius, didelio tikslumo ginklus, didinančius atgrasymo efektą. Tokios sistemos ypač svarbios planuojant veiksmus regione, kur oro gynybos tinklai gali būti tankūs, o reakcijos laikas trumpas.

    Be JAV, JSM savo pajėgoms yra pasirinkusios ir kitos valstybės, tarp jų Australija, Kanada, Vokietija, Japonija bei Norvegija. Anksčiau skelbta ir apie papildomą užsakymą iš dar neįvardytos šalies, o tai rodo augantį susidomėjimą šio tipo ginkluote.

    Raketos integracijos darbai su F-35A platforma vyksta jau nuo 2018 metų. Tikslas yra suteikti stealth tipo naikintuvams didesnį smūgio nuotolį ir lankstumą, išlaikant jų pagrindinį pranašumą – mažesnį aptinkamumą ir galimybę veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

  • Kinija sunerimo: JAV B-2 Spirit pirmąkart parodytas su „Lockheed Martin“ LRASM raketa

    Kinija sunerimo: JAV B-2 Spirit pirmąkart parodytas su „Lockheed Martin“ LRASM raketa

    JAV karinės oro pajėgos netikėtai atskleidė, kad mažai pastebimas bombonešis B-2 Spirit gali paleisti prieš laivus skirtą tolimojo nuotolio sparnuotąją raketą AGM-158C LRASM. Tokia užuomina pasirodė pranešime apie pratybas Valiant Shield 2026, kurį papildė nuotraukos iš Ramiojo vandenyno regiono.

    LRASM sukurta kaip moderni priemonė naikinti jūrinius taikinius, ypač dideliu atstumu ir sudėtingoje elektroninių trikdžių aplinkoje. Viešai dažniausiai minima, kad jos nuotolis siekia apie 300–500 kilometrų, o vystymo darbai orientuoti į potencialiai intensyvų jūrų konfliktą Ramiajame vandenyne.

    „Ramiojo vandenyno oro pajėgos sėkmingai surengė kovinį taikinio nuskandinimą, o B-2 Spirit paleido LRASM, demonstruodamas išaugusią galimybę smogti strateginiams taikiniams“, – teigiama pratybų aprašyme.

    Specializuotai žiniasklaidai kariškiai patvirtino, kad per pratybas viena LRASM buvo paleista į iš tarnybos išvestą karo laivą, pritaikytą kaip mokomąjį taikinį. Vis dėlto nebuvo atskleista, ar tai buvo pirmasis toks B-2 paleidimas, ar tik vienas iš anksčiau vykusių bandymų.

    Iki šiol buvo žinoma, kad LRASM jau integruota su F/A-18 platforma ir B-1 bombonešiais, o integracijos darbai siejami ir su kitais orlaiviais, įskaitant B-52 bei P-8. B-2 įtraukimas į šį sąrašą reikštų dar vieną kokybinį šuolį, nes būtent mažas matomumas radarams leidžia priartėti prie taikinio saugiau ir nepastebimiau.

    B-2 ir LRASM: kodėl tai svarbu

    B-2 laikomas viena sunkiausiai aptinkamų JAV oro platformų, skirtų prasiskverbti pro tankią priešlėktuvinę gynybą. Jei tokia platforma gali panaudoti LRASM, atsiranda galimybė smogti jūriniams taikiniams iš didelio nuotolio, dar labiau sumažinant aptikimo tikimybę.

    Tai ypač aktualu scenarijuose, kuriuose svarbūs aukštos vertės jūriniai vienetai, pavyzdžiui, lėktuvnešių grupės ar oro gynyba dengiantys laivai. Tokiais atvejais vien tik raketos nuotolis nėra vienintelis pranašumas, reikšminga ir tai, kaip arti paleidimo platforma gali priartėti neatskleisdama savo buvimo.

    Ar tai jau operacinė galimybė?

    Kol kas neaišku, ar B-2 gali naudoti LRASM pilnai operaciniu režimu, ar pratybose parodytas paleidimas buvo bandymų programos dalis. Vis dėlto integracija gali būti paprastesnė, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio, nes LRASM yra gimininga JASSM šeimai, kuri su B-2 buvo siejama ir anksčiau.

    Dėl panašių gabaritų ir koncepcijos tikėtina, kad raketą galima pritaikyti B-2 vidinėse ginkluotės nišose, išsaugant mažą matomumą. Tačiau tikrasis klausimas yra sistemų suderinimas, taikinio duomenų perdavimas ir raketos valdymas iki smūgio, nes būtent čia slypi didžiausi modernių ginklų integravimo iššūkiai.

    Nuotolio lenktynės ir modernizacija

    LRASM gebėjimai toliau tobulinami, o viešojoje erdvėje minimos modernizacijos siejamos su pažangesniu ryšio kanalu ir duomenų perdavimu. Tai svarbu, nes jūriniuose konfliktuose taikiniai juda, o galimybė atnaujinti informaciją skrydžio metu didina smūgio tikslumą ir lankstumą.

    Dalies analitikų vertinimu, ateities atnaujinimai gali reikšmingai didinti efektyvų panaudojimo nuotolį, o tai keistų atgrasymo balansą Ramiajame vandenyne. Ne mažiau intriguoja ir tai, kodėl tokia B-2 galimybė viešai išryškinta būtent dabar, kai biudžetiniuose dokumentuose ne visuomet matyti aiškios užuominos apie integracijos programą.

    Akivaizdu viena: jei B-2 ir LRASM derinys bus patvirtintas kaip nuolatinė, plačiau diegiama praktika, JAV gaus dar vieną sunkiai prognozuojamą įrankį jūrų atgrasymui. O tai signalas, kurį atidžiai stebi ne tik Kinija, bet ir visas regionas.

  • JAV kuria naują slaptą branduolinį ginklą: Pentagono planas kelia nerimą Rusijai ir Kinijai

    JAV kuria naują slaptą branduolinį ginklą: Pentagono planas kelia nerimą Rusijai ir Kinijai

    Jungtinių Amerikos Valstijų karinės oro pajėgos pradėjo rinkos paiešką įmonių, galinčių prisidėti prie naujos strateginės sparnuotosios raketos AGM-181 LRSO gamybos. Ši programa siejama su branduolinio atgrasymo stiprinimu, o pagrindiniais adresatais įvardijamos Rusija ir Kinija.

    Oficialiame kvietime pramonei prašoma pateikti informaciją apie gamybos pajėgumus, tiekimo grandines ir technologinę kompetenciją, reikalingą sudėtingam ginklui. Tai rodo, kad Pentagonas iš vystymo etapo pereina prie pasirengimo serijinei gamybai ir platesnio pramonės įtraukimo.

    Nauja karta vietoje senos sistemos

    AGM-181 LRSO kuriama kaip senstančios AGM-86B ALCM, naudojamos nuo 1982 metų, pamaina. JAV karinės oro pajėgos pabrėžia, kad šiuolaikinės oro gynybos sistemos ir radarai verčia turėti sunkiau aptinkamą, didelio nuotolio sprendimą.

    Skelbiama, kad raketa projektuojama naudojant stealth technologijas, o jos paskirtis – išlaikyti galimybę smogti neįskrendant į priešininko oro gynybos zoną. Tokia logika ypač aktuali vertinant modernėjančius Rusijos ir Kinijos priešlėktuvinės gynybos pajėgumus.

    Integracija su B-52J ir B-21

    AGM-181 LRSO numatyta integruoti su modernizuojamais bombonešiais B-52J Stratofortress ir naujos kartos B-21 Raider. Tai svarbi JAV branduolinės triados modernizavimo dalis, kurioje atnaujinami tiek nešėjai, tiek ginkluotė.

    Viešai pristatytose vizualizacijose akcentuojami mažo radarinio matomumo sprendimai, skirti apsunkinti aptikimą ir perėmimą. Karo aviacijos ekspertai dažnai pabrėžia, kad būtent skvarbumas ir nuotolis tampa kritiniais parametrais, kai priešininkas turi daugiasluoksnę oro gynybą.

    Kiek kainuos programa?

    JAV karinės oro pajėgos planuoja įsigyti 1 087 raketas, iš jų 67 būtų skirtos bandymams. Nurodoma, kad vieneto kaina siekia apie 14 milijonų JAV dolerių, tai sudaro maždaug 13 milijonų eurų, o bendra gamybos kaina po 2029 metų vertinama apie 4,2 milijardo JAV dolerių, arba apie 3,9 milijardo eurų.

    Biudžeto dokumentuose matomas finansavimo šuolis: šiais fiskaliniais metais programai numatyta 295 milijonai JAV dolerių, tai yra apie 270 milijonų eurų, o kitais metais suma turėtų augti iki 1,22 milijardo JAV dolerių, arba maždaug 1,1 milijardo eurų. Serijinės gamybos sprendimas planuojamas 2027 fiskalinių metų trečiąjį ketvirtį.

    Šiuo metu pagrindiniu programos vykdytoju įvardijama bendrovė „RTX“, anksčiau žinoma kaip „Raytheon“, turinti iki 2 milijardų JAV dolerių vertės kontraktą, tai yra apie 1,8 milijardo eurų. Vis dėlto rinkos tyrimas nebūtinai reiškia rangovo keitimą: dokumentuose pabrėžiama, kad „RTX“ įsipareigojimai nesikeičia, o valstybės įranga naujiems dalyviams nebūtų perduodama.

    Pentagonas taip pat ieško tiekėjų, galinčių užtikrinti mokymo priemones, simuliatorius, transportavimo konteinerius, atsargines dalis, aptarnavimo infrastruktūrą ir integraciją su orlaiviais. Tai rodo, kad vertinama ne vien raketos gamyba, bet ir visas eksploatavimo ciklas, kuris šiuolaikiniuose ginkluotės projektuose dažnai sudaro didelę dalį realių išlaidų.

  • Nutekėjo slaptos JAV raketos AIM-260 nuotrauka: ką tai keičia ore ir ar turi šansų Ukraina?

    Nutekėjo slaptos JAV raketos AIM-260 nuotrauka: ką tai keičia ore ir ar turi šansų Ukraina?

    Internete pasirodžiusi pirmoji reali JAV oro–oro raketos AIM-260 JATM (Joint Advanced Tactical Missile) nuotrauka sukėlė naują diskusijų bangą apie būsimą JAV pranašumą ore. Kadras užfiksavo F/A-18F „Super Hornet“ su nauju ginkluote, o tai laikoma svarbiu ženklu, kad programa iš koncepcijų ir uždarų bandymų vis labiau pereina į matomą bandymų fazę.

    AIM-260 projektas ilgą laiką išliko itin slaptas, todėl viešų duomenų apie technines savybes yra mažai. Vis dėlto nuotraukoje matoma supaprastinta aerodinaminė schema, kurioje akcentuojami galimas didesnis greitis ir nuotolis, o tai tiesiogiai siejama su JAV siekiu pakeisti AIM-120 AMRAAM ir išlaikyti pranašumą už vizualaus kontakto ribų.

    Kodėl AIM-260 kuriama dabar

    AIM-260 programa JAV gynybos planuotojų kontekste dažniausiai siejama su augančiais kitų valstybių tolimojo nuotolio oro–oro raketų pajėgumais. Pastaraisiais metais ypač dažnai minimos Kinijos tolimojo nuotolio raketos, kurios, Vakarų analitikų vertinimu, skatino JAV spartinti naujos kartos sprendimus.

    Esminė kryptis – ne tik didesnis nuotolis, bet ir geresnės taikinių aptikimo bei duomenų perdavimo galimybės. Šiuolaikinė oro kova vis labiau remiasi tinkliniu principu, kai taikinio duomenis raketai gali pateikti ne vien ją paleidžiantis naikintuvas, bet ir kitos platformos, įskaitant žvalgybinius orlaivius ar bepiločius.

    Kuo ji skirsis nuo AMRAAM

    Viešumoje aptariama, kad AIM-260 kuriama taip, jog būtų artimų matmenų kaip AIM-120, kad ją būtų paprasčiau integruoti į esamas platformas. Tai svarbu penktos kartos naikintuvams, kurių vidinės ginkluotės skyriai riboja raketos gabaritus, tačiau leidžia išsaugoti mažesnį pastebimumą.

    Neoficialiose apžvalgose taip pat minimos pažangesnio ieškiklio ir duomenų ryšio galimybės, kurios didina atsparumą trukdymui ir leidžia lanksčiau atnaujinti taikinio koordinates skrydžio metu. Vis dėlto didžioji dalis detalių, įskaitant tikslų nuotolį, išlieka nepatvirtintos, todėl vertinimai svyruoja priklausomai nuo šaltinio ir prielaidų.

    Ar tai realu Ukrainai?

    Karo Ukrainoje kontekste natūraliai kyla klausimas, ar tokia raketa galėtų atsidurti Kyjivo arsenale. Tačiau net ir palankiausiu atveju tai būtų labai tolima perspektyva, nes AIM-260 pirmiausia skirta JAV poreikiams, o jos gamybos apimtys ir prioritetai greičiausiai bus orientuoti į JAV karines oro pajėgas ir laivyną.

    Kita kliūtis – integracija su Ukrainos naudojamomis platformomis. Šiuo metu Ukrainos naikintuvų modernizavimo pagrindas yra F-16, o nėra viešų patvirtinimų, kad AIM-260 artimiausiu metu būtų pritaikyta šiai platformai ar eksportui, ypač kol neaiški raketos perėjimo į serijinę gamybą data.

    Šiandien realistiškiausiu keliu Ukrainai išlieka jau išbandytos ir plačiau gaminamos sistemos, o naujos kartos sprendimai dažniausiai pasiekia partnerius tik vėlesniu ciklo etapu. Vis dėlto pats AIM-260 „išėjimas į viešumą“ yra signalas, kad JAV oro kovos ginkluotės atnaujinimas juda į priekį, o tai ilgainiui gali keisti jėgų balansą regione ir už jo ribų.