Tag: JAV Kongresas

  • „Circle“ akcijos šovė beveik 20 proc.: kompromisas dėl CLARITY Act paliko erdvės atlygiam

    „Circle“ akcijos šovė beveik 20 proc.: kompromisas dėl CLARITY Act paliko erdvės atlygiam

    Kriptovaliutų sektoriuje dėmesį patraukė staigus „Circle“ akcijų brangimas, kai JAV įstatymų leidėjai pasiekė kompromisą dėl rinkos struktūros projekto, žinomo kaip CLARITY Act. Po šių žinių investuotojai įvertino, kad stabiliųjų kriptovaliutų atlygio programos nebus uždraustos visiškai, o bus leidžiamos su tam tikromis sąlygomis.

    Rinka sureagavo greitai: „Circle“ prekybos sesiją baigė pakilusi 19,9 proc. Tuo metu „Coinbase“, kuri laikoma vienu svarbiausių „Circle“ USDC platinimo kanalų, pabrango 6,1 proc., o su kriptoturto infrastruktūra siejamos bendrovės, tokios kaip „BitGo“ ir „Galaxy Digital“, taip pat fiksavo augimą.

    Atnaujinta projekto formuluotė iš esmės skiria du modelius: ribojamas pasyvus, į indėlius panašus pajamingumas už vien tik laikomas stabiliasias kriptovaliutas, tačiau paliekama galimybė mokėti atlygius kaip naudojimu grįstas paskatas. Kitaip tariant, atlygis gali būti siejamas su veikla, pavyzdžiui, prekyba, pavedimais ar kitais platformos naudojimo scenarijais.

    Toks kompromisas laikomas palankesniu didesniems rinkos dalyviams, kurie gali pagrįsti paskatas realiu produkto naudojimu ir geriau atlaikyti reguliacinę kontrolę. Tuo pat metu mažesnėms platformoms tai gali reikšti spaudimą, jei jų augimas buvo paremtas aukšto pajamingumo, į indėlius panašiais produktais, skirtais pritraukti vartotojų lėšas.

    Judėjimas vyksta platesniame kontekste: kriptoturto rinka pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja ne didelę grąžą žadančius produktus, o mokėjimų ir finansinės infrastruktūros modernizavimą. Tą rodo ir augantis dėmesys stabiliųjų kriptovaliutų naudojimui atsiskaitymams, tarpvalstybiniams pervedimams bei įmonių iždo sprendimams, kur svarbiausia tampa patikimumas, rezervų skaidrumas ir aiškios taisyklės.

    „CLARITY Act kompromisas dėl stabiliųjų kriptovaliutų pajamingumo yra grynasis teigiamas pokytis“, – sakė Bank of America analitikas Ebrahim H. Poonawala.

    Jo vertinimu, toks sprendimas gali sumažinti baimes dėl indėlių nutekėjimo iš tradicinių bankų, kartu mažindamas reguliacinį neapibrėžtumą ir suteikdamas daugiau aiškumo, kaip bankai galėtų įsitraukti į skaitmeninio turto infrastruktūrą kontroliuojamomis sąlygomis. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad reguliavimas gali ne tik riboti, bet ir suteikti kryptį, atskiriant rizikingus modelius nuo tų, kurie labiau primena technologinį atsiskaitymų atnaujinimą.

    Tuo pat metu augo ir pagrindinės kriptovaliutos: bitkoinas pakilo daugiau nei 1 proc. iki maždaug 69 000 eurų, o savaitgalį trumpam buvo perkopęs apie 70 000 eurų ribą. Nors kainų svyravimai kriptoturto rinkoje išlieka dideli, investuotojai akylai stebi būtent reguliacinę darbotvarkę, nes ji tiesiogiai veikia stabiliųjų kriptovaliutų verslo modelius, biržų pajamas ir vartotojams siūlomų paskatų legalumą.

  • Trumpas pareiškė: karo veiksmai Irane baigėsi, bet Kongresas įžvelgia pavojingą spragą

    Trumpas pareiškė: karo veiksmai Irane baigėsi, bet Kongresas įžvelgia pavojingą spragą

    Trumpas pranešė Kongresui

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas laiškais Atstovų Rūmų pirmininkui Mike’ui Johnsonui ir Senato laikinojo pirmininko pareigas einančiam Chuckui Grassley pranešė, kad karo veiksmai Irane esą „pasibaigė“.

    Pasak jo, nuo 2026 metų balandžio 7 dienos JAV pajėgos su Iranu neapsikeitė ugnimi, o vasario 28 dieną pradėtos kovos „nutrauktos“ dėl galiojančių paliaubų.

    Terminas artėjo, sprendimas apeitas

    Laiškai pasirodė Kongresui spaudžiant Baltuosius rūmus prašyti leidimo tęsti karinius veiksmus. Įstatyminis terminas siejamas su War Powers mechanizmu, kuris riboja prezidento galimybes ilgai vykdyti karo veiksmus be įstatymų leidėjų pritarimo.

    Kritikai teigia, kad deklaruodamas karo veiksmų pabaigą prezidentas faktiškai sumažina politinį spaudimą ir kartu išvengia būtinybės aiškiai prašyti Kongreso autorizacijos, nors reali JAV karinė laikysena regione išlieka.

    Karinė laikysena regione nesumažėjo

    Tekste pabrėžiama, kad JAV regione ir toliau laiko reikšmingas pajėgas, įskaitant lėktuvnešius ir smogiamąsias jūrų grupes. Taip pat minima tęsiama Irano uostų jūrų blokada, rodanti, kad įtampa nėra išnykusi.

    Šis kontrastas tarp formuluotės „karo veiksmai baigti“ ir realių pajėgų dislokavimo tampa vienu svarbiausių argumentų tiems, kurie abejoja, ar situacija iš tiesų perėjo į stabilų pokarinį režimą.

    „Nuo 2026 metų balandžio 7 dienos nebuvo ugnies apsikeitimo tarp JAV pajėgų ir Irano. Karo veiksmai, prasidėję 2026 metų vasario 28 dieną, baigėsi“, – rašė Donaldas Trumpas laiškuose Kongreso vadovams.

    Derybos stringa, grėsmė esą išlieka

    Vis dėlto prezidentas kartu perspėjo, kad konfliktas gali būti toli gražu neužbaigtas. Laiškuose jis akcentavo, kad, nepaisant JAV operacijų sėkmės ir pastangų siekti ilgalaikės taikos, Irano keliama grėsmė JAV ir jos kariams, jo vertinimu, išlieka reikšminga.

    Tekste taip pat nurodoma, kad Trumpas viešai kritikavo per tarpininkus gautus paliaubų bei susitarimo pasiūlymus, teigdamas, kad Iranas prašo nuolaidų, su kuriomis jis nesutinka. Derybos, anot jo, tęsiasi nuotoliniu būdu, o Irano vadovybę jis apibūdino kaip susiskaldžiusią.

    „Jie nori susitarimo, man jis netinka, todėl pažiūrėsime, kas bus“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kongrese šie pareiškimai gali dar labiau pakurstyti diskusiją, kur baigiasi prezidento, kaip vyriausiojo kariuomenės vado, įgaliojimai ir kur prasideda įstatymų leidėjų teisė spręsti dėl karo tęsimo. Tuo pat metu bet koks paliaubų trapumas regione išlaiko riziką, kad eskalacija gali atsinaujinti.

  • JAV Kongrese atgaivinamas strateginio bitkoino rezervo įstatymas: naujas pavadinimas ir tikslas įtvirtinti Trumpo dekretą

    JAV Kongrese atgaivinamas strateginio bitkoino rezervo įstatymas: naujas pavadinimas ir tikslas įtvirtinti Trumpo dekretą

    Jungtinėse Valstijose artimiausiomis savaitėmis ketinama iš naujo pateikti įstatymo projektą, kuriuo siekiama sukurti strateginį bitkoino rezervą. Apie tai viešai pranešė vienas iniciatorių, Atstovų Rūmų narys Nickas Begichas, kalbėjęs konferencijoje Las Vegase.

    Politikas teigia, kad projektas bus grąžintas su nauju pavadinimu, siekiant platesnio palaikymo Kongrese ir aiškesnio projekto supratimo visuomenėje. Iki šiol jis buvo žinomas kaip BITCOIN Act, o dabar pervadinamas į American Reserves Modernization Act, trumpinamas ARMA.

    „Pervadinimas reikalingas todėl, kad žmonės Kongrese ir visoje šalyje suprastų, ką iš tikrųjų darome. Norime užtikrinti, kad bitkoinas būtų traktuojamas kaip rezervinis turtas“, – sakė Nickas Begichas.

    Įstatymo projekto logika remiasi Donaldo Trumpo pasirašytu vykdomuoju įsaku, kuriuo buvo numatyta sukurti nuolatinį bitkoino laikymo mechanizmą kaip vertės saugotoją, analogiškai valstybės aukso rezervams. Begicho teigimu, Kongreso sprendimas leistų šią kryptį paversti tvirtesne ir mažiau priklausoma nuo kitos administracijos politinės valios.

    Ankstesnė projekto versija numatė per penkerius metus sukaupti iki 1 000 000 bitkoinų, naudojant vadinamąsias biudžeto atžvilgiu neutralias strategijas, nors konkrečios įsigijimo priemonės viešai buvo aptariamos fragmentiškai. Dabar Begichas užsimena apie atnaujinimus, tačiau detalių neatskleidžia, pabrėždamas ilgą laikymo horizontą.

    Svarbi atnaujinto projekto dalis, pasak iniciatorių, būtų aiškesnės taisyklės, kaip valstybė identifikuoja ir centralizuotai saugo jau turimus skaitmeninius aktyvus. Begichas nurodo, kad tai apimtų ir skirtingose agentūrose šiuo metu laikomų bitkoinų suvaldymą bei saugojimą taip, kaip derėtų strateginiam rezervui.

    Politiniu požiūriu strateginio rezervo idėja turi ir platesnį kontekstą: Kongrese daugėja iniciatyvų, kuriomis siekiama apibrėžti skaitmeninio turto statusą, priežiūrą ir institucijų galias. Tuo pat metu bitkoinas išlieka ypač svyruojantis turtas, todėl kritikai paprastai akcentuoja rizikas mokesčių mokėtojams, o šalininkai pabrėžia ribotą pasiūlą ir ilgalaikę vertės saugojimo funkciją.

    Kol kas neaišku, kokie tikslūs pakeitimai bus įtraukti į ARMA redakciją ir ar ji sulauks pakankamos paramos Atstovų Rūmuose bei Senate. Begichas teigia, kad pagrindinis tikslas yra „užrakinti“ jau pasiektą kryptį ir sumažinti riziką, kad kita administracija galėtų ją lengvai pakeisti.