Tag: JAV Kongresas

  • JAV pasiuntiniai Witkoffas ir Kushneris ragina Maskvą nesidairyti: akcentuoja taikos derybų svarbą

    JAV diplomatinėje ir politinėje aplinkoje skamba raginimai Maskvai nedelsti dėl galimų taikos derybų. Tokią žinutę viešai transliuoja Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris.

    Pateikiamoje informacijoje pabrėžiama, kad jie siekia įtikinti Rusiją nevilkinti taikaus sprendimo paieškų. Kartu užsimenama, kad JAV vidaus politika gali turėti įtakos tolesnei paramai Ukrainai.

    Tekste atkreipiamas dėmesys į galimą jėgų balanso pasikeitimą JAV Kongrese. Tai įvardijama kaip veiksnys, galintis paveikti sprendimus dėl paramos tęstinumo.

    Ši tema aktuali ir Europai, nes JAV vaidmuo išlieka vienas svarbiausių sprendžiant saugumo ir paramos Ukrainai klausimus. Bet kokie pokyčiai Vašingtone gali turėti platesnių pasekmių tarptautinėms deryboms bei paramos mastui.

    Kas minima apie derybų skatinimą

    Nurodoma, kad Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris ragina Maskvą neskubinti proceso vilkinimu ir rimtai vertinti derybų kryptį. Kitaip tariant, akcentuojama, jog delsimas gali kainuoti politiškai ir strategiškai.

    Tačiau pateiktoje ištraukoje nėra daugiau detalių, kokiu formatu vyksta šis įtikinėjimas ar kokios konkrečios derybų sąlygos aptariamos. Dėl to plačiau vertinti iniciatyvos turinį remiantis vien šia informacija nėra pagrindo.

    Kodėl svarbus JAV Kongreso balansas

    Tekste teigiama, kad pasikeitęs politinis balansas JAV Kongrese gali turėti įtakos paramai Ukrainai. Ši užuomina paprastai reiškia, kad parama gali priklausyti nuo vidaus politinių susitarimų ir prioritetų.

    Kartu tokia pastaba rodo, jog tarptautinės derybos ir karinė bei finansinė parama nėra izoliuotos nuo JAV politinio ciklo. Dėl to derybų dinamika gali kisti priklausomai nuo sprendimų Vašingtone.

    Kitos tarptautinės temos, patekusios į suvestinę

    Be JAV ir Rusijos derybų temos, pateiktoje medžiagoje užsimenama ir apie kitus tarptautinius įvykius. Tarp jų – pranešimas apie Kinijoje aptiktą geologinį radinį, sudominusį mokslininkus.

    Taip pat minima, kad religiniai projektai Rusijos Kubanės regione galėjo tapti vieno verslininko ryšių su Kremliumi stiprinimo priemone. Dar vienoje pastraipoje užsimenama apie dirbtinio intelekto aiškinimą, susijusį su Kinijos gestais tarptautinėje diplomatinėje aplinkoje.

    Galiausiai pažymima, kad partneriai paskelbė naujus finansinius įsipareigojimus ir gynybos paketus, tačiau klausimas dėl „Patriot“ raketų išlieka atviras. Ištraukoje neįvardijama, kurios šalys ar organizacijos priėmė šiuos sprendimus.

  • „Nvidia“ rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau valdyba atmetė Jenseno Huango grįžimą į CEO

    „Nvidia“ rezultatai pranoko lūkesčius, tačiau valdyba atmetė Jenseno Huango grįžimą į CEO

    „Nvidia“ paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pagerino prognozes, bet kartu aiškiai užkirto kelią vienam scenarijui – bendrovė neplanuoja grąžinti bendraįkūrėjo Jenseno Huango į generalinio direktoriaus pareigas.

    Tai pirmasis bendrovės finansinių rezultatų pranešimas po to, kai J. Huangas pasitraukė. Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės pajamos per finansinių metų trečiąjį ketvirtį, pasibaigusį spalio 25 dieną, pasiekė 115,8 mlrd. JAV dolerių (105,4 mlrd. eurų) – tai 103 proc. daugiau nei prieš metus ir viršijo Volstrito lūkesčius.

    Grynasis pelnas per tą patį laikotarpį išaugo iki 65,3 mlrd. JAV dolerių (59,4 mlrd. eurų), arba 2,70 JAV dolerio (2,46 euro) vienai praskiestai akcijai. Pakoreguotas pelnas siekė 2,68 JAV dolerio (2,44 euro) akcijai ir viršijo „FactSet“ fiksuotą 2,48 JAV dolerio (2,26 euro) konsensusą.

    Įmonė rezultatus sieja su išaugusia dirbtinio intelekto lustų paklausa. Po paskelbtų skaičių „Nvidia“ akcijos prekyboje po biržos uždarymo vienu metu kilo apie 5 proc.

    Valdyba: Huango neketina sugrąžinti

    Per pajamų pristatymo skambutį valdybos pirmininkas Harvey Jonesas teigė, kad valdyba „vienbalsiai priėmė jo atsistatydinimą ir neketina atkurti Jenseno CEO pareigose“. Laikinąja vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress, kol bus ieškoma nuolatinio generalinio direktoriaus.

    Tą pačią dieną J. Huangas socialiniuose tinkluose buvo pareiškęs, kad sutiktų grįžti, jei valdyba manytų, jog tai geriausia bendrovei, akcininkams, darbuotojams ir JAV. Praėjusią savaitę pradėta peticija „Stand with Jensen“ sulaukė dalies Silicio slėnio atstovų, tarp jų – „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovo Elono Musko, palaikymo, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat signalizavo, kad Huango sugrįžimą vertintų palankiai.

    Pasak tekste cituojamos „Reuters“ informacijos, J. Huangas atsistatydino po atskleistų nesantuokinių romanų, tarp jų – su Kinijos verslininke, kurios galimus ryšius su Kinijos žvalgyba nagrinėja JAV žvalgybos institucijos. Kinija atmetė kaltinimus, kad vykdė šnipinėjimo operaciją, nukreiptą į J. Huangą.

    Prognozės kyla, bet maržos trumpam mažės

    „Nvidia“ pranešė, kad duomenų centrų pajamos daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė 107,6 mlrd. JAV dolerių (97,9 mlrd. eurų). Tai signalas, kad dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra išlieka intensyvi.

    Bendrovė prognozuoja, kad ketvirtojo ketvirčio pajamos sieks apie 130 mlrd. JAV dolerių (118,3 mlrd. eurų) – daugiau, nei tikėjosi rinka. Į šį ketvirtį įtraukiama papildoma savaitė, o prognozėje daroma prielaida, kad duomenų centrų skaičiavimo lustai į Kiniją nebus parduodami.

    Tuo pat metu „Nvidia“ laukia mažesnių pakoreguotų bendrojo pelningumo maržų: jos gali siekti 71–72 proc., palyginti su 74,9 proc. trečiąjį ketvirtį. C. Kress aiškino, kad maržas laikinai suspaudė sprendimas vykdyti anksčiau suderintus užsakymus senomis kainomis, tačiau ji tikisi, kad dugnas bus pasiektas ketvirtąjį ketvirtį ir kitais finansiniais metais maržos atsigaus, koregavus kainodarą.

    C. Kress taip pat pabrėžė atsargesnį požiūrį į būsimas investicijas į DI infrastruktūrą – bendrovė ketina būti „disciplinuota ir selektyvi“. Prioritetu įvardijami žemės, elektros ir pastatų trūkumų mažinimas duomenų centrams bei skatinimas klientams, turintiems investicinį reitingą, projektus finansuoti patiems.

    Kongreso dėmesys ir naujas komitetas

    JAV Atstovų Rūmų trys komitetai pranešė, kad J. Huangas ir „Nvidia“ generalinis teisininkas Timas Teteris sutiko duoti uždarus, protokoluojamus interviu. Įstatymų leidėjai aiškinasi, kaip pažangūs „Nvidia“ lustai galėjo pasiekti Kiniją.

    J. Huangas turėtų pasirodyti gruodžio 1 dieną, o T. Teteris – gruodžio 2 dieną. Be to, naujienų agentūra AP skelbė, kad J. Huangas, dviejų su situacija susipažinusių žmonių teigimu, gali būti kviečiamas ir į Senato Bankininkystės komitetą.

    Tuo metu „Nvidia“ valdyba įsteigė nuolatinį komitetą, kuris prižiūrės nacionalinio saugumo, eksporto kontrolės laikymosi ir pasaulinės prekybos rizikas. D. Trumpas, antradienį kalbėdamas Maniloje, šį sprendimą pavadino „gera idėja“.

  • JAV Kongreso priežiūros komiteto vadovas siūlo riboti ar drausti pareigūnams lažybas prognozių rinkose

    JAV Kongreso priežiūros komiteto vadovas siūlo riboti ar drausti pareigūnams lažybas prognozių rinkose

    JAV Atstovų Rūmų Priežiūros komiteto pirmininkas Jamesas Comeris ragina griežtinti taisykles, reguliuojančias valdžios pareigūnų dalyvavimą prognozių rinkose, o kraštutiniu atveju svarstyti ir visišką draudimą. Priežastis – augantys nuogąstavimai, kad viešojo sektoriaus darbuotojai galėtų pasipelnyti iš neviešos informacijos.

    Penktadienį komitetas paskelbė gegužę pradėto tyrimo išvadas, praneša „The Block“. Tyrime vertinta, kokias viešai neatskleistos informacijos panaudojimo (insider trading) rizikas prognozių rinkose kelia federaliniai darbuotojai, kariškiai bei asmenys, turintys leidimus dirbti su įslaptinta informacija.

    Pasak komiteto pirmininko, peržiūrėta apie 1 700 puslapių dokumentų, taip pat surengti penki dvišaliai (abiejų partijų) darbuotojų informaciniai susitikimai su prognozių rinkų bendrovių atstovais. Komiteto vertinimu, dabartinė situacija reikalauja papildomų saugiklių.

    Vašingtone įtampa šiuo klausimu didėjo pastaraisiais metais, kai viešojo sektoriaus atstovų veiksmai sukėlė įtarimų dėl galimo neviešos informacijos panaudojimo lažybose. Komitetas pabrėžia, kad tokios praktikos gali kenkti pasitikėjimui valdžios institucijomis.

    Siūlomos priemonės: nuo apribojimų iki draudimo

    Komitetas teigia, kad Kongresas turėtų svarstyti teisėkūros priemones, kurios aiškiai apibrėžtų, kokias prognozių rinkų sutartis gali sudaryti federaliniai darbuotojai, įstatymų leidėjai ir Kongreso darbuotojai. Tarp svarstomų variantų – tiek tiksliniai apribojimai, tiek ir visiškas dalyvavimo tokiose rinkose uždraudimas.

    Memorandume akcentuojama, kad ribojimai galėtų apimti bent jau su valdžios veikla susijusias sutartis, o jų taikymas visoms valdžios šakoms sustiprintų etikos standartus. Komiteto argumentas paprastas: valstybės tarnautojai neturėtų asmeniškai finansiškai pasinaudoti prieiga prie darbo metu gaunamos neviešos informacijos.

    Jamesas Comeris pareiškė, kad Kongresas privalo svarstyti papildomas reformas, kurios mažintų korupcijos riziką ir padėtų atkurti visuomenės pasitikėjimą. Pasak jo, be aiškesnių taisyklių tokios platformos gali tapti erdve piktnaudžiavimui.

    Dėmesys ir platformų kontrolei

    Komitetas taip pat nurodo, kad Kongresas galėtų prisidėti skatinant prognozių rinkų bendroves ir federalines agentūras dalytis informacija, reikalinga apribojimams įgyvendinti. Kitaip tariant, taisyklės vien popieriuje nepadės, jei nebus mechanizmų, kurie leistų jas realiai užtikrinti.

    Didžiosios prognozių rinkų bendrovės „Kalshi“ ir „Polymarket“ yra pareiškusios, kad ėmėsi veiksmų, siekdamos sugriežtinti kontrolę ir sumažinti riziką, jog valdžios pareigūnai pasinaudos nevieša informacija. Vis dėlto komitetas aiškiai leidžia suprasti, kad vien bendrovių savireguliacijos gali nepakakti.

    Tuo metu patys įstatymų leidėjai jau pradėjo veiksmus: balandį JAV Senatas balsavo už rezoliuciją, kuria siekiama uždrausti Senato nariams prekiauti prognozių rinkose. Priežiūros komiteto nuomone, dabar sprendimų gali prireikti platesniu mastu.

  • „Nvidia“ valdyba svarsto Jenseno Huango ateitį: žiniasklaida praneša apie antrą romaną

    „Nvidia“ valdyba svarsto Jenseno Huango ateitį: žiniasklaida praneša apie antrą romaną

    „Nvidia“ valdyba svarsto bendrovės vadovo Jenseno Huango ateitį po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie galimą antrą nesantuokinį romaną. JAV žiniasklaida teigia, kad dėl situacijos ruošiama valdybos diskusija.

    Kaip skelbia „Euronews“, ši istorija pasirodė netrukus po ankstesnių pranešimų, kad Huangas turėjo ryšių su Alice Huang – Singapūre įsikūrusios duomenų centrų bendrovės „Megaspeed“ vadove, kuri, kaip teigiama, buvo įtariama šnipinėjimu Kinijai.

    „The Wall Street Journal“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis, rašė, kad valdyba ruošiasi susitikti ir priimti sprendimą. Kol kas nėra aišku, kokie konkretūs scenarijai svarstomi.

    Tuo metu „The New York Times“ pranešė, kad vaizdo įrašuose 63 metų vadovas matomas rodantis dėmesį „Nvidia“ sveikatos priežiūros viceprezidentei Kimberly Powell. Leidinio teigimu, tai būtų antrasis nesantuokinis romanas.

    Kas žinoma apie antrąjį epizodą

    Pasak „The New York Times“, Kimberly Powell (48) buvo viena ryškesnių figūrų „Nvidia“ pastangose plėsti mikroschemų technologijų pritaikymą aukštajame moksle ir sveikatos priežiūroje.

    Leidinio teigimu, incidentas esą buvo pastebėtas San Chosė (Kalifornija) vykusios konferencijos metu, kur liudininkai tvirtino matę juos elgiantis meiliai viešbutyje.

    Ankstesni pranešimai ir tyrimas valdyboje

    Antrojo romano istorija pasirodė po to, kai pats Huangas, kaip pranešama, darbuotojams siųstame laiške pripažino turėjęs santykių su Alice Huang ir teigė buvęs neištikimas žmonai.

    „The Wall Street Journal“ taip pat skelbė, kad Jensen Huang ir Alice Huang buvo fotografuoti kartu Taipėjuje 2024 ir 2025 metais.

    Pranešimuose teigiama, kad JAV žvalgyba praėjusį pavasarį išplatino pažymą, kurioje Alice Huang įvardyta kaip galimai susijusi su Kinijos Valstybės saugumo ministerija.

    Tą pačią dieną „Nvidia“ direktorių valdyba paskelbė inicijavusi nepriklausomą tyrimą, atsižvelgiant į pastarąjį viešą informacijos srautą apie galimą užsienio žvalgybos veiklą, nukreiptą į bendrovės įkūrėją ir vadovą.

    Politinis fonas ir spaudimas iš Kongreso

    Pasak pranešimų, JAV Kongreso nariai taip pat ragino Huangą uždarame posėdyje paaiškinti savo ryšius su Alice Huang.

    Tekste pažymima, kad dirbtinio intelekto bumas pastaraisiais metais iškėlė „Nvidia“ akcijas į rekordines aukštumas, o pats Huangas vis dažniau pasirodydavo viešuose renginiuose kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

    Taip pat primenama, kad praėjusį mėnesį jis iš Respublikonų partijos prezidento gavo Nacionalinį mokslo medalį.

    Kol kas „Nvidia“ galutinių sprendimų viešai neskelbia, o situacijos baigtis priklausys nuo valdybos sprendimų ir vykstančio nepriklausomo tyrimo.

  • Trumpas prarado Kongreso kontrolę: Europai ir Lenkijai tai gali reikšti naują muitų karo etapą

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose 2026 metų lapkričio 3 dieną demokratai perėmė tiek Atstovų Rūmus, tiek Senatą, o Donaldas Trumpas prarado daugumą abiejuose Kongreso rūmuose. Tai laikoma rimtu smūgiu Baltiesiems rūmams, tačiau automatinio politikos posūkio nereiškia.

    Kaip aprašo Lenkijos portalas WNP.pl, rinkėjų nuotaikas paveikė Irano karas, brangusi energija ir augusios pragyvenimo išlaidos. Viceprezidentas J. D. Vance’as atvirai pareiškė, kad respublikonus „paskandino“ karas.

    Trumpas pripažino, jog karas ir brangstanti nafta galėjo prisidėti prie pralaimėjimo, bet teigė, kad sprendimą pradėti karinius veiksmus priimtų dar kartą. Toks fonas svarbus ir Europai, nes energetika bei prekyba čia persipina su saugumu.

    Europai ir Lenkijai didžiausia intriga – ar susilpnėjęs prezidentas švelnins prekybos politiką, ar priešingai, ieškos naujų svertų. Tekste pabrėžiama, kad muitai gali likti spaudimo priemone, o jų pasekmes pajustų ir įmonės, kurios į JAV tiesiogiai nieko neparduoda.

    Kongresas pasikeitė, bet muitai gali likti

    Po rinkimų finansų rinkos reagavo optimistiškai: „Dow Jones“ šoktelėjo maždaug 1 500 punktų, o „Brent“ nafta atpigo beveik 9 proc. Investuotojai tikėjosi didesnio spaudimo mažinti įtampą dėl konflikto su Iranu ir atkurti įprastą laivybą per Ormuzo sąsiaurį.

    Vis dėlto politinė aritmetika Vašingtone nereiškia, kad protekcionizmas baigsis. Straipsnyje aiškinama, jog prezidentas ir toliau turi teisinius instrumentus įvesti muitus be kiekvieno sprendimo tvirtinimo Kongrese, o demokratams gali pritrūkti balsų greitai pakeisti esamą sistemą.

    Demokratai, perėmę daugumą, įgyja kitokius svertus: jie galės formuoti darbotvarkę, kontroliuoti biudžetą ir inicijuoti tyrimus, kviesti pareigūnus į posėdžius bei tikrinti sprendimų dėl muitų priėmimo logiką. Tačiau tai – labiau priežiūros ir spaudimo, o ne tiesioginio politikos atšaukimo kelias.

    Smūgis gali ateiti per tiekimo grandines

    Lenkijai JAV yra aštunta pagal svarbą eksporto rinka: 2024 metais į ją iškeliavo prekių už 12,6 mlrd. JAV dolerių – tai sudarė 3,3 proc. viso eksporto. Tačiau vien tiesioginis eksportas neparodo realios priklausomybės.

    Dalis regiono įmonių veikia tarptautinėse tiekimo grandinėse: pavyzdžiui, Lenkijoje pagamintas komponentas gali keliauti į Vokietijos gamyklą, o galutinis produktas – į JAV. Tokiu atveju muitai sumažina užsakymus ne tiesiogiai Lenkijos eksportuotojui, o jo partneriui, kuris užsako detales.

    Tekste išskiriamos jautresnės sritys: automobilių dalys, metalo gaminiai, plieno ir aliuminio konstrukcijos, baldai bei perdirbta maisto produkcija. Kai kurių plieno ir aliuminio gaminių atveju tarifai gali būti skaičiuojami nuo visos gaminio vertės, o ne vien nuo metalo dalies – tai iš esmės keičia kaštų struktūrą.

    Kinijos prekės gali plūsti į Europą

    Dar viena grandis – Kinijos perprodukcijos nukreipimas į Europą, kai JAV rinka užsidaro dėl muitų. Tekste pateikiami duomenys, kad 2026 metų sausį–balandį Kinijos eksportas į JAV sumažėjo 10 proc., o į Europos Sąjungą išaugo 19 proc.

    Pokyčiai esą jau matomi buitinės technikos rinkoje: nuo 2026 metų sausio iki liepos Kinijos tiekimas į ES augo 12,1 proc., kai tiekimas iš Lenkijos smuko 0,8 proc. Kinija šiame segmente pasiekė daugiau nei 38 proc. rinkos, o Lenkija – 13,2 proc.

    ES jau ėmėsi atsakomųjų priemonių plieno sektoriuje, įvesdama kvotas, o viršijus limitą taikydama 50 proc. muitą. Tekste pabrėžiama, kad dalis lemiamų sprendimų dėl apsaugos priemonių ir antidempingo procedūrų gali persikelti į Briuselį.

    Strateginiai metalai ir dujos tampa derybų valiuta

    Prekybos konfliktai veikia ir žaliavų srautus: jei plienas, aliuminis ar varis nekeliauja į JAV, perteklius gali krypti į Europą, darydamas spaudimą kainoms ir apsunkindamas vietos gamintojų padėtį. Tačiau didžiausia rizika siejama su sunkiai pakeičiamomis žaliavomis, reikalingomis elektronikai, energetikai, baterijoms ir gynybos pramonei.

    Tekste minimi retųjų žemių metalai, galis, germanis ir grafitas – sritys, kuriose Kinijos pozicija yra stipri. Nurodoma, kad JAV ir Kinijos prekybinio „paliaubų“ laikotarpis, susijęs su dalies ribojimų sustabdymu, pratęstas tik iki 2027 metų sausio 10 dienos.

    Energetikos dimensija taip pat svarbi: dėl karo regione katariško SGD srautai per Ormuzo sąsiaurį beveik sustojo, o Europa su Azija ėmė konkuruoti dėl amerikietiškų krovinių. Tekste teigiama, kad 2026 metais JAV tiekia apie du trečdalius į Europą importuojamų SGD.

    Europos dujų kainų kontekste pateikiama, kad spalio pradžioje TTF kaina viršijo 70 eurų už MWh, kai metų pradžioje buvo apie 41 eurą. Taip pat minima, jog ES dujų saugyklos buvo užpildytos apie 71 proc., palyginti su 87 proc. penkerių metų vidurkiu.

    Galiausiai keliama mintis, kad susilpnėjęs vidaus politikoje JAV prezidentas nebūtinai švelnins kursą užsienyje: užsienio politikos srityje jis išlaiko plačias prerogatyvas. Europai tai reiškia, kad vien muitų tema gali persipinti su energetiniais sandoriais, saugumo garantijomis ir žaliavų prieinamumu.

  • Technologijų akcijos atsitiesė po JAV rinkimų sukrėtimo, akiratyje – tyrimas dėl „Nvidia“ vadovo

    Technologijų akcijos atsitiesė po JAV rinkimų sukrėtimo, akiratyje – tyrimas dėl „Nvidia“ vadovo

    Technologijų bendrovių akcijos pirmadienį kilo ir bandė atsiimti dalį praėjusią savaitę patirtų nuostolių, kuriuos sustiprino nerimas dėl galimo dirbtinio intelekto reguliavimo.

    Kaip skelbia „Euronews“, rinkos dalyviai taip pat stebėjo situaciją dėl „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango – bendrovė pradėjo nepriklausomą tyrimą, reaguodama į pranešimus apie galimus ryšius su įtariama Kinijos šnipe.

    Praėjusią savaitę dirbtinio intelekto bumui priskiriamos įmonės, ypač lustų gamintojai, patyrė smūgį po JAV vidurio kadencijos rinkimų, kuriuose demokratai laimėjo abiejų Kongreso rūmų kontrolę.

    Rezultatai interpretuoti kaip rinkėjų nepasitenkinimas Irano karu ir tarifais, kurie, pasak teksto, didino kainas, taip pat – kritiškesnis požiūris į pastaraisiais metais išaugusias duomenų centrų statybas JAV.

    Rinkoje pasigirdo spėlionių, kad naujas Kongresas gali siekti riboti technologijų sektoriaus statybų plėtrą, o tai, kaip teigiama, keltų riziką tūkstančiams darbo vietų.

    Neapibrėžtumą didino ir investuotojų klausimas, kada milžiniškos – šimtais milijardų dolerių skaičiuojamos – investicijos į sektorių pradės atsipirkti.

    Po stipraus išpardavimo ketvirtadienį Volstritas praėjusios savaitės pabaigoje stabilizavosi, o savaitės pradžioje panašią kryptį daug kur pasirinko ir Azijos biržos.

    Didžiausią augimą demonstravo Tokijas, Seulas ir Taipėjus, kur indeksuose didelį svorį turi su dirbtiniu intelektu siejamos technologijų milžinės.

    Japonijos „Nikkei 225“ šoktelėjo daugiau nei 3 proc., augant „Kioxia“, „Tokyo Electron“ ir „Advantest“ akcijoms. Pietų Korėjoje „Kospi“ kilimą stiprino maždaug 3 proc. brangusios „SK hynix“ ir „Samsung“ akcijos.

    Taivano TSMC pabrango beveik 6 proc. ir tempė „Taiex“ indeksą apie 5 proc. į viršų, o Honkonge ir Šanchajuje taip pat fiksuoti ryškesni prieaugiai.

    Tuo pat metu Sidnėjuje, Velingtone ir Maniloje indeksai šiek tiek smuko.

    Nacionalinio Australijos banko atstovė Sally Auld teigė, kad investuotojai atidžiai vertins, ar šis kilimas tėra trumpalaikis – susijęs su pozicijų uždarymu ir „pigių“ akcijų paieška – ar tai tvaresnės tendencijos pradžia.

    Pasak jos, pastarosiomis savaitėmis rizikos mažinimą skatino baimės dėl DI reguliavimo, kapitalo išlaidų perspektyvos ir laisvų pinigų srautų, o šios temos artimiausiu metu greičiausiai neišsispręs.

    Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad daugelio technologijų bendrovių vertinimai po korekcijos atrodo mažiau brangūs.

    Šią savaitę investuotojai taip pat laukė naujų JAV infliacijos duomenų, o po penktadienį paskelbtos statistikos, rodžiusios gerokai didesnį nei tikėtasi darbo vietų augimą spalį, didėjo dėmesys Federalinio rezervo planams.

    Tekste nurodoma, kad rinkos tuo metu vertino apie 80 proc. tikimybę, jog gruodį Federalinis rezervas kels palūkanų normas.

    „Nvidia“ atveju bendrovė pranešė, kad jos valdyba neturi pagrindo manyti, jog įmonės paslaptys ar nacionalinis saugumas galėjo būti pažeisti, ir pridūrė, kad vadovas yra nusiteikęs toliau vadovauti įmonei.

  • Trumpas žada remti DI, bet po Kongreso rinkimų „Nasdaq“ smuko 5,5 proc., o gigantai prarado apie 1 trln. dolerių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė remsiantis dirbtinį intelektą, tačiau rinkos į šią žinutę reagavo itin nervingai: po JAV Kongreso rinkimų technologijų sektorius patyrė staigų išpardavimą.

    Per vieną prekybos sesiją technologijų indeksas „Nasdaq“ smuko 5,5 proc., o didžiausių bendrovių rinkos vertė, įskaitant „Tesla“ ir „Nvidia“, susitraukė maždaug 1 trilijonu JAV dolerių.

    Kaip skelbia BBC, tokia rinkos reakcija siejama su politiniu neapibrėžtumu po rinkimų rezultatų ir baime, kad DI sektorių gali paliesti griežtesnis reguliavimas.

    Ši situacija rodo, kaip stipriai investuotojų nuotaikas veikia ne tik įmonių rezultatai, bet ir Vašingtono sprendimai: užtenka kelių signalų dėl būsimų taisyklių, kad akcijos pradėtų smarkiai svyruoti.

    Ką Trumpas pasakė apie dirbtinį intelektą?

    Penktadienį D. Trumpas viešai pabrėžė, kad dirbtinis intelektas, jo vertinimu, yra ateitis, į kurią Amerika turi investuoti. Jis taip pat teigė ketinantis aktyviai bendradarbiauti su tomis valstijomis, kurios rinksis vystyti DI.

    BBC atkreipia dėmesį, kad D. Trumpas DI kontekste pavartojo terminą „superintelektas“ – tai jo paties sugalvotas žodis, kuriuo jis apibūdina šią technologijų kryptį.

    Kaip rinkos sureagavo po rinkimų į Kongresą?

    Investuotojų nuotaikos prastėti ėmė dar prieš D. Trumpo pareiškimą, o po rinkimų rezultatų nerimas išaugo: prasidėjo masinis technologijų bendrovių akcijų pardavimas.

    Didžiausias smūgis teko su DI susijusioms įmonėms. BBC nurodo, kad „Nvidia“ akcijos krito daugiau nei 9 proc., o „Tesla“ – beveik 11 proc.

    Neigiamos nuotaikos persimetė ir už JAV ribų: penktadienį kritimai tęsėsi, o „raudona banga“ pasiekė ir Azijos biržas, sustiprindama pasaulinį investuotojų nerimą.

    Kodėl kalbama apie DI reguliavimą?

    Vienas esminių rinkų nerimo šaltinių – politinė įtampa dėl galimų pokyčių įstatymų leidyboje. Pasak straipsnyje pateikiamos informacijos, demokratai po rinkimų įgijo daugumą abiejuose Kongreso rūmuose ir tarp prioritetų įvardija DI sektoriaus reguliavimą.

    Rinkoms tai reiškia riziką, kad naujos taisyklės gali didinti įmonių kaštus, riboti kai kurias praktikas ar mažinti pelningumo lūkesčius, todėl investuotojai jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie būsimus teisės aktus.

    Tokiame fone D. Trumpo deklaracija dėl paramos DI tampa politiniu signalu technologijų sektoriui, tačiau kartu išryškina galimą konfliktą tarp Baltųjų rūmų ir Kongreso daugumos – o būtent neapibrėžtumas finansų rinkoms paprastai yra blogiausias scenarijus.

  • D. Trumpas prarado Kongreso kontrolę, bet muitų politika Europai ir Lenkijai gali smogti iš naujo

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas po 2026 metų lapkričio 3 dieną vykusių vidurio kadencijos rinkimų prarado kontrolę abiejuose Kongreso rūmuose – demokratams perėmus Atstovų Rūmus ir Senatą.

    Tai smūgis Baltiesiems rūmams, tačiau Europai tai nebūtinai reiškia greitą prekybos įtampos pabaigą. Kaip rašo portalas WNP.pl, Vašingtone pasikeitusi politinė pusiausvyra gali atnešti ne „atšilimą“, o naują prekybos karo etapą.

    Respublikonų pralaimėjimą, pasak viceprezidento J. D. Vance’o, lėmė karas su Iranu ir jo kaina rinkėjams – brangstanti energija bei augančios pragyvenimo išlaidos. Pats Trumpas pripažino, kad naftos kainų šuolis galėjo prisidėti prie rinkimų rezultato, bet teigė, jog sprendimą dėl karinių veiksmų priimtų ir vėl.

    Europos pramonei, įskaitant Lenkijos gamintojus ir tiekėjus, svarbiausia žinia ta, kad prezidentas vis dar turi instrumentų spaudimui per muitus, o netiesioginis poveikis gali paliesti ir į JAV tiesiogiai neeksportuojančias įmones.

    Trumpas prarado Kongresą, bet ne muitų svertus

    Iš karto po rinkimų rinkos sureagavo optimistiškai: kitą dieną „Dow Jones“ ūgtelėjo maždaug 1 500 punktų, o „Brent“ nafta atpigo beveik 9 proc. Investuotojai ėmė tikėtis didesnio spaudimo mažinti įtampą su Iranu ir normalizuoti laivybą per Ormūzo sąsiaurį.

    Vis dėlto pasikeitusi dauguma Kongrese automatiškai nereiškia protekcionizmo pabaigos. Prezidentas, remdamasis JAV prekybos teisės nuostatomis, gali įvesti ar plėsti muitus ir be kiekvieno atskiro Kongreso balsavimo.

    Tekste cituojami ekspertai pabrėžia, kad demokratų dauguma gali sustiprinti administracijos kontrolę, inicijuoti tyrimus ir riboti veiksmus per biudžetą, tačiau jai gali neužtekti balsų, kad būtų lengvai panaikintos jau galiojančios tarifų schemos ar įveiktas prezidento veto.

    Smūgis gali ateiti per tiekimo grandines, o ne per tiesioginį eksportą

    Lenkijos atveju tiesioginis eksportas į JAV sudaro palyginti nedidelę dalį – 2024 metais į Ameriką iškeliavo prekių už 12,6 mlrd. JAV dolerių, tai buvo 3,3 proc. viso eksporto.

    Tačiau tiesioginės statistikos neparodo, kiek Lenkijos verslas priklauso nuo tarptautinių tiekimo grandinių. Gamintojas Lenkijoje gali neparduoti nė vieno produkto JAV, bet tiekti komponentus Vokietijos gamyklai, kuri galutinę produkciją eksportuoja už Atlanto – ir tuomet muitai atsisuka prieš visą grandinę.

    Tarp jautriausių sektorių minimos automobilių dalys, metalo gaminiai, plieno ir aliuminio konstrukcijos, baldai bei perdirbta maisto produkcija. Kai kurių plieno ir aliuminio produktų atveju tarifas gali būti skaičiuojamas nuo visos gaminio vertės, o ne tik nuo metalo dalies – tai gali reikšti esminį kainos skirtumą.

    Kinijos prekės gali dar agresyviau plūsti į Europą

    Kita JAV muitų pusė – produkcija, kuriai užsidaro JAV rinka, ieško alternatyvų kitur. Vienas pagrindinių taikinių tokiu atveju yra Europa, todėl konkurencinis spaudimas gali augti ir Lenkijos, ir kitų ES šalių gamintojams.

    Tekste pateikiama, kad 2026 metų sausį–balandį Kinijos eksportas į JAV sumažėjo 10 proc., o į ES išaugo 19 proc. Pokyčiai jau juntami buitinės technikos rinkoje: 2026 metų sausį–liepą Kinijos AGD tiekimas į ES paaugo 12,1 proc., o tiekimas iš Lenkijos sumažėjo 0,8 proc.

    ES jau ėmėsi atsakomųjų priemonių – pavyzdžiui, plieno importui pradėti taikyti papildomi kontingentai, o viršijus limitą numatytas 50 proc. muitas. Tai reiškia, kad daug kas spręsis ne tik Vašingtone, bet ir Briuselyje – per apsaugos bei antidempingo procedūras.

    Didžiausia rizika – strateginiai metalai ir energijos kainos

    Prekybos konfliktas veikia ne tik galutinių prekių konkurenciją: jis gali perbraižyti ir žaliavų srautus. Jei metalai, tokie kaip plienas, aliuminis ar varis, nepatenka į JAV, jų perteklius gali būti nukreiptas į Europą, o tai spaustų kainas ir didintų įtampą vietos gamintojams.

    Dar rimtesnė rizika siejama su žaliavomis, kurias sunku pakeisti – metalais, reikalingais elektronikai, energetikos įrangai, baterijoms ir gynybos pramonei. Čia itin svarbus Kinijos vaidmuo, nes Pekinas kontroliuoja kai kurių strategiškai svarbių medžiagų eksporto ribojimus.

    Kartu energetikos rinką stipriai veikia karas su Iranu: sutrikimai Ormūzo sąsiauryje riboja Kataro SGD srautus, todėl Europa ir Azija konkuruoja dėl JAV krovinių. Tekste nurodoma, kad 2026 metais JAV tiekia apie du trečdalius į Europą importuojamų SGD, tačiau kainų stabilumą lemia ne tik kontraktai, bet ir konkurencija bei geopolitika.

    Europa „nuolaidų tarifo“ gali ir nesulaukti

    Nors Trumpas susilpnėjo vidaus politikoje, tai nereiškia, kad jis švelnins kursą tarptautinėje arenoje. JAV prezidentas išlaiko svarbias užsienio politikos prerogatyvas, o Kongreso svertai labiau susiję su biudžetu, paskyrimais ir tarptautinių susitarimų ratifikavimu.

    Tekste pabrėžiama, kad spaudimas Europai dėl prekybos, saugumo ar gynybos išlaidų gali išlikti, o kai kuriais atvejais net didėti. Lenkijai tai svarbu ne tik ekonominiu, bet ir saugumo požiūriu – ypač stebint JAV poziciją Ukrainos atžvilgiu ir platesnę regiono geopolitiką.

    Bendra išvada Lenkijos pramonei – net jei tiesioginis eksportas į JAV nėra didelis, pasekmės gali ateiti per Vokietijos tiekimo grandines, kinų prekių antplūdį į ES ir energijos bei strateginių žaliavų rinkų sukrėtimus. Tai spaudimas, kurį verslas gali pajusti greičiau nei politiniai sprendimai duos ilgalaikių teigiamų efektų.

  • Demokratams perėmus Kongresą kripto sektorius Vašingtone priverstas skubiai keisti strategiją

    Demokratams perėmus Kongresą kripto sektorius Vašingtone priverstas skubiai keisti strategiją

    JAV demokratams perėmus kontrolę abiejuose Kongreso rūmuose, kriptovaliutų ir skaitmeninio turto pramonei Vašingtone tenka persigrupuoti. Sektorius, pastaruosius dvejus metus tikėjęsis palankesnio reguliavimo, dabar ruošiasi griežtesnei priežiūrai ir sudėtingesnei teisėkūros darbotvarkei.

    Apie rinkimų rezultatų reikšmę kripto bendruomenei rašo „The Block“. Kripto šalininkų grupė „Stand With Crypto“ skelbia, kad į Senatą išrinkta 19 kriptoturto idėjoms palankių įstatymų leidėjų, o į Atstovų Rūmus – 226; tuo pat metu išrinkti ir kriptovaliutoms nepritariančių politikų blokai – 8 senatoriai ir 106 Atstovų Rūmų nariai.

    Dalies rinkos dalyvių pozicija – kriptovaliutų tema iš esmės yra dvišalė, nes palaikymo esama tiek tarp demokratų, tiek tarp respublikonų. Vis dėlto politinė realybė po demokratų pergalės reiškia daugiau priežiūros ir gerokai mažesnes galimybes artimiausiu metu į darbotvarkę įtraukti industrijai pageidaujamus teisės aktus.

    „Coinbase“ JAV politikos viceprezidentė Kara Calvert socialiniame tinkle X teigė, kad kitais metais bet kokiems dvišaliams projektams teks susidurti su „priešpriešiniu vėju“, tačiau pabrėžė, jog kripto rinka, jos nuomone, išlieka „100 proc. dvišalė“.

    Dėmesio centre – priežiūra, mokesčiai ir saugumas

    „Anchorage Digital“ politikos vadovas Kevinas Wysocki akcentavo, kad dalis naujai išrinktų Kongreso narių yra jaunesni, labiau pratę prie technologijų ir atviresni naujovėms. Jo vertinimu, tai ilgainiui gali būti palanku sektoriui, nepaisant to, kas turi daugumą – demokratai ar respublikonai.

    Tačiau demokratų kontrolė, rinkos dalyvių teigimu, didina tikimybę, kad kriptoturto politika bus labiau siejama su priežiūra, tyrimais ir vartotojų apsauga. Be to, vis dažniau akcentuojami ir praktiniai klausimai – mokesčiai bei platformų saugumas.

    Kontekstą sustiprino ir dar viena aplinkybė: rinkimai įvyko praėjus vos kelioms dienoms po pranešimų apie, kaip teigiama, didžiausią istorijoje kriptovaliutų įsilaužimą – iš „Binance“ pavogta daugiau nei 6 mlrd. JAV dolerių. Wysocki prognozuoja, kad Kongresas neišvengiamai kels klausimus, kaip stiprinti finansų institucijų ir skaitmeninių platformų saugumą.

    Brangi Ohajo kova ir „Clarity Act“ perspektyvos

    Viena labiausiai kripto industrijos stebėtų politinių kovų vyko Ohajuje, kur susikirto buvęs demokratų senatorius Sherrodas Brownas ir „Stand With Crypto“ remtas respublikonas Jonas Hustedas. Pranešama, kad kripto politiniai komitetai į šią kovą investavo dešimtis milijonų dolerių, tačiau galiausiai laimėjo S. Brownas.

    S. Brownas anksčiau vadovavo Senato bankininkystės komitetui, kuris prižiūri ir skaitmeninio turto sritį, o jo požiūris dažnai buvo vertinamas kaip kritiškas kriptovaliutoms. Nurodoma, kad jis specialiuosiuose rinkimuose užpildė viceprezidento JD Vance’o kadencijos vietą, todėl į Senatą galėtų grįžti jau gruodžio 15 dieną.

    Dalies industrijos atstovų vertinimu, po tokio rezultato sektoriui teks „perkalibruoti“ veiksmus ir dar labiau remtis dvišale taktika. Kritikos sulaukė ir sprendimai dideles sumas skirti brangioms rinkimų kampanijoms, užuot investavus į tiesioginį lobizmą Vašingtone.

    Kaip pavyzdys minimas „Clarity Act“ – platus kriptovaliutų reguliavimo teisės aktas, kuris buvo priimtas Atstovų Rūmuose, bet rugsėjį įstrigo Senate. Investicinis bankas TD Cowen prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus šio įstatymo stūmimas į priekį, atsižvelgiant į politinę sudėtį ir S. Browno pergalę, yra mažai tikėtinas.

    Galimi tyrimai dėl Trumpo ryšių su kripto projektais

    TD Cowen Vašingtono tyrimų grupė taip pat pažymi, kad demokratų kontroliuojamas Kongresas gali aktyviau domėtis Donaldo Trumpo šeimos ryšiais su kripto iniciatyvomis. Tarp minimų objektų – su Trumpo šeima siejamas projektas „World Liberty Financial“.

    Anot analitikų, tokia politinė aplinka gali dar labiau apsunkinti kompromisą dėl kriptovaliutų reguliavimo – net ir tais atvejais, kai būtų bandoma ieškoti dvišalio sprendimo. Kripto industrijai tai reiškia ne tik sudėtingesnį teisėkūros kelią, bet ir didesnę tikimybę, kad diskusijos suksis apie rizikas, priežiūrą bei atsakomybę, o ne apie palankesnį inovacijų skatinimą.

  • JAV kadencijos vidurio rinkimai: demokratai perėmė Kongresą, bet Trumpas tarifų galios neprarado

    JAV kadencijos vidurio rinkimai: demokratai perėmė Kongresą, bet Trumpas tarifų galios neprarado

    JAV kadencijos vidurio rinkimuose demokratai laimėjo ir Atstovų Rūmus, ir Senatą, o tai tapo rimtu smūgiu Donaldo Trumpo politinei darbotvarkei. Vis dėlto Europos sostinėms ir rinkoms svarbiausias klausimas lieka tas pats: ar tai sumažins tarifų grėsmę ir ką tai reikš paramai Ukrainai.

    Kaip skelbia „Euronews“, iki 10:05 Vidurio Europos laiku demokratai buvo užsitikrinę 228 vietas Atstovų Rūmuose – dešimčia daugiau, nei reikia daugumai. Senate jie perėmė septynias vietas iš respublikonų, įskaitant pergales tokiose valstijose kaip Teksasas, Ohajas, Kanzasas ir Meinas.

    Rinkėjų nuotaikoms didelę įtaką darė kainos: apie du trečdaliai apklaustųjų rinkimų dieną teigė, kad Trumpo tarifai pakenkė ekonomikai. Pats prezidentas pareiškė priimsiąs rezultatus, tačiau pabrėžė, kad jų nelaiko asmeniniu smūgiu.

    Trumpas kartu aiškiai leido suprasti, kad gali blokuoti demokratų iniciatyvas veto teise, nors viešai užsiminė ir apie galimą bendradarbiavimą. Tai reiškia, kad Vašingtone artėja politinė aklavietė, o jos pasekmės Europai ir investuotojams gali būti nevienareikšmės.

    Tarifų grėsmė Europai niekur nedingsta

    Nors Kongreso kontrolė pasikeitė, tarifų klausimu demokratai gali turėti ribotą poveikį. Straipsnyje pažymima, kad Trumpo tarifai nebėra tiesiogiai priklausomi nuo Kongreso sprendimų.

    Po to, kai Aukščiausiasis Teismas vasarį panaikino vadinamuosius „nepaprastosios padėties“ tarifus, administracija tarifų mechanizmą perkėlė į JAV prekybos teisės 301 skyrių. Šis kelias leidžia prezidentui veikti be įstatymų leidėjų balsavimo.

    Demokratai gali rengti klausymus, daryti spaudimą politiniais kanalais ar vilkinti kai kurių kandidatų tvirtinimą, tačiau paprastai negali lengvai atimti prezidento galios šioje srityje. Kai kurie ekonomistai neatmeta ir scenarijaus, kad politinė priešprieša Vašingtone prezidentą gali dar labiau skatinti remtis vienašaliais sprendimais.

    Ukrainos finansavimas: Kongresas gali skirti, bet Baltieji rūmai – nespausti „starto“

    Pasikeitusi dauguma Senate reiškia, kad demokratai vadovaus komitetams ir spręs, kurie Trumpo paskirti pareigūnai bus patvirtinti, kai naujas Kongresas pradės darbą sausį. Dalis demokratų taip pat siekia patvirtinti papildomas lėšas Ukrainai.

    Tačiau esminė problema – ne vien lėšų įrašymas į įstatymą. Pastaraisiais dvejais metais Baltieji rūmai, kaip teigiama, yra sulaikę jau patvirtintas lėšas iki finansinių metų pabaigos, kai jos nebeišnaudotos tiesiog nustoja galioti.

    Todėl net ir demokratiškas Kongresas gali susidurti su situacija, kai lėšos formaliai patvirtintos, bet praktiškai neišmokamos. Europos vyriausybėms siunčiamas signalas paprastas: planuojant paramą svarbu remtis ne tik pažadais ar įstatymo eilutėmis, bet ir realiai pasiekiančiais pinigų srautais.

    Rinkos: kilo bankai, šoktelėjo auksas, smuko gynybos sektorius

    Po nervingos pradžios Europos biržos pasuko į pliusą. Apie 10:00 Vidurio Europos laiku „Euro Stoxx 50“ indeksas kilo 0,8 proc., Vokietijos DAX – 0,6 proc., o Ispanijos IBEX 35 šoktelėjo 1,6 proc.; JAV akcijų ateities sandoriai taip pat atsigavo.

    Didžiausiais laimėtojais tapo bankai: „Deutsche Bank“ brango 3,6 proc., „Intesa Sanpaolo“ – 3,3 proc., „Commerzbank“ ir „Société Générale“ – po 3,1 proc., o „Santander“ ir „UniCredit“ – po 3 proc. Kilo ir švarios energetikos bendrovės – pavyzdžiui, Ørsted akcijos pašoko 7,3 proc., o „Vestas“ – 5,2 proc.

    Kita kryptimi judėjo gynybos sektorius: investuotojai baiminosi, kad demokratiškas Kongresas gali pristabdyti Trumpo skatinamą JAV karinių išlaidų augimą. Tarp kritusiųjų minimos BAE Systems (–5,2 proc.), Hensoldt (–4,9 proc.), Thales (–4,5 proc.), Saab (–3,8 proc.) ir Rheinmetall (–3,2 proc.).

    Tuo metu saugaus prieglobsčio paieškos kėlė tauriuosius metalus: auksas brango 2,7 proc. iki 4 035 JAV dolerių už unciją, sidabras kilo 4 proc. iki 51,76 JAV dolerio. Euras stiprėjo 0,5 proc. iki 1,1247 JAV dolerio, o JAV iždo obligacijų pajamingumai smuko.

    Investuotojai dažnai palankiai vertina politinę aklavietę, nes ji sumažina staigių ir didelių teisėkūros pokyčių tikimybę. Tačiau šiame cikle papildoma rizika išlieka JAV skolos limitas: jei ginčai dėl jo pakėlimo užsitęstų, tai galėtų didinti skolinimosi kainą, o ne ją mažinti.