CP v2

Tag: JAV muitai

  • Kanada svarsto asociuotos narės statusą ES: ką planuoja M. Carney ir kodėl tai susiję su JAV tarifais

    Kanada svarsto asociuotos narės statusą ES: ką planuoja M. Carney ir kodėl tai susiję su JAV tarifais

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, anot „The Wall Street Journal“, vertina galimybę Kanadą priartinti prie Europos Sąjungos dar labiau nei leidžia dabartiniai susitarimai, įskaitant idėją dėl vadinamojo asociuotos narės statuso. Tokios kategorijos ES teisėje šiuo metu nėra, tačiau, šaltinių teigimu, Briuselyje svarstoma, ar būtų įmanoma sukurti specialų formatą strateginiams partneriams.

    Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai Otava yra įsivėlusi į aštrų prekybos konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis: abiejose pusėse galioja dideli muitai, o deeskalacijos ženklų mažai. Tokiose sąlygose Kanada ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo JAV rinkos ir sustiprinti alternatyvius ekonominius bei saugumo ryšius.

    Ko siektų Ottawa ir Briuselis?

    Pasak publikacijos, Kanada ir ES svarsto platesnį bendradarbiavimą ne tik prekių prekyboje, bet ir paslaugų, darbuotojų judumo bei strateginėse srityse. Tarp įvardijamų krypčių minimi energetika, dirbtinis intelektas, gynyba ir kritinės žaliavos, kurios ypač svarbios tiek pramonei, tiek perėjimui prie švaresnės energetikos.

    Taip pat aptariami didesnės apimties bendri projektai, susiję su povandeniniais kabeliais, duomenų centrais, debesijos infrastruktūra ir palydoviniais tinklais. Tokie planai atspindi Europos pastangas stiprinti skaitmeninį ir strateginį atsparumą, o Kanados siekį tapti patikimu partneriu transatlantinėse tiekimo grandinėse.

    Kodėl asociuotos narės modelis būtų sudėtingas?

    Nors idėja skamba patraukliai, bet kokio „asociuotos narės“ statuso sukūrimas susidurtų su ES taisyklėmis ir instituciniu procesu, nes Bendrija turi aiškiai apibrėžtus narystės kriterijus ir sutartinius rėmus. Praktikoje tai reikštų ilgą politinių derybų kelią ir sudėtingą kompromisų paiešką tarp valstybių narių.

    Vis dėlto pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie diferencijuotą integraciją ir lanksčius modelius valstybėms, kurios nori glaudesnio ryšio, bet nesiekia ar negali tapti visateisėmis narėmis. Tokią kryptį anksčiau minėjo ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kalbėdamas apie asociuotos narystės idėją, pirmiausia sietą su Ukraina, bet teoriškai pritaikomą ir kitiems artimiems partneriams.

    Artimiausi signalai iš Strasbūro ir Paryžiaus

    Pranešimas pasirodė prieš Marko Carney kalbą Europos Parlamente Strasbūre, kur jis turėtų išdėstyti Kanados ir ES santykių viziją geopolitinio spaudimo ir ekonominių rizikų kontekste. Europos Komisija į žurnalistų prašymą pakomentuoti šią informaciją viešai nereagavo.

    Papildomą politinį foną kuria ir planuojamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono bei Marko Carney vizitas į Prancūzijos teritoriją Sen Pjerą ir Mikeloną, esančią netoli Kanados Atlanto pakrantės. Paryžius šį vizitą pristato kaip Kanados ir Prancūzijos artumo bei bendrų demokratinių vertybių demonstraciją didėjančių įtampų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aplinkoje.

    Prancūzijos prezidentūra pabrėžė, kad abi šalys siekia stiprinti savo gebėjimą veikti savarankiškai pasaulyje, kuriame sugrįžta „galios politika“, auga geopolitinės įtampos ir atsiranda naujų priklausomybių. Tai signalas, kad diskusijos dėl Kanados vietos Europos saugumo ir ekonomikos architektūroje gali tapti ne vien simbolinės, bet ir praktiškai svarbios.

  • JAV smogia Kinijai: dronams įveda iki 100 proc. muitų, taikinyje – „DJI“ dominavimas

    JAV smogia Kinijai: dronams įveda iki 100 proc. muitų, taikinyje – „DJI“ dominavimas

    Įsigaliojo nauji muitai dronams

    Jungtinėse Valstijose įsigaliojo nauji importo muitai dronams ir daliai jų komponentų, siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekėjų. Priemonės numato iki 100 proc. tarifą tam tikroms dronų kategorijoms ir jų įrangai.

    Kaip skelbiama, sprendimas priimtas JAV administracijai akcentuojant nacionalinio saugumo rizikas, susijusias su dronų ir kritinių jų dalių importu. Kartu deklaruojamas tikslas stiprinti vietines tiekimo grandines ir gamybos pajėgumus.

    Kam taikomas 100 proc. tarifas

    Didžiausias, 100 proc., muitas taikomas dronams, kurių kilimo masė viršija 25 kilogramus, taip pat modeliams su termovizinėmis galimybėmis ir dronų dokavimo stotims. Ši įranga dažniau siejama su pažangesniu naudojimu, įskaitant saugumo ir stebėsenos užduotis.

    Mažesniems dronams nustatytas 25 proc. muitas. Daliai komponentų, kurie laikomi mažiau jautriais, muitai bus pradėti taikyti vėliau, nuo kitų metų vasario 9 dienos.

    Kodėl dronai tapo strategine preke

    Dronai per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio karo, žvalgybos ir infrastruktūros apsaugos įrankių, o karas Ukrainoje ypač aiškiai parodė jų reikšmę. JAV pareigūnai argumentuoja, kad priklausomybė nuo Kinijoje pagamintų sistemų gali kelti tiekimo sutrikimų, kibernetinio saugumo ir žvalgybos rizikų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į rinkos lyderį „DJI“, kuris, remiantis įvairiais tyrimais, pastaraisiais metais užėmė daugiau nei du trečdalius pasaulinės dronų rinkos. JAV pusėje tai vertinama kaip struktūrinė priklausomybė nuo vieno dominuojančio tiekėjo.

    „Kinijos dominuojama tiekimo grandinė gali tapti pažeidžiamiausia grandimi tiek nacionalinio saugumo, tiek kritinės infrastruktūros apsaugos požiūriu“, – sakė JAV administracijos atstovai, pristatydami priemones.

    Kinijos reakcija ir „DJI“ situacija

    Kinija naujus muitus kritikavo, teigdama, kad jie trikdo pasaulinę dronų tiekimo grandinę ir blogina sąžiningos konkurencijos sąlygas. Pekinas ragino Vašingtoną atsisakyti numatytų tarifų.

    „DJI“, įkurta 2006 metais, pastaraisiais metais susidūrė su didėjančiais JAV apribojimais. Nuo 2022 metų bendrovė yra įtraukta į JAV sudarytą Kinijos įmonių sąrašą, siejamą su šalies kariuomene, todėl jai taikomi apribojimai dėl prieigos prie JAV technologijų, o pati įmonė dėl tokio statuso ginčijasi.

    Rinkos dalyviai prognozuoja, kad tarifai gali didinti dronų kainas JAV rinkoje ir trumpuoju laikotarpiu apsunkinti įmonių bei viešojo sektoriaus pirkimus. Ilgesniu laikotarpiu priemonės gali paskatinti alternatyvių tiekėjų paiešką ir vietinių gamintojų plėtrą, tačiau tai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sukurti konkurencingą pasiūlą.

  • Baltieji rūmai skaičiuoja milijardinius nuostolius: tarifus apeina per trečiąsias šalis

    Baltieji rūmai skaičiuoja milijardinius nuostolius: tarifus apeina per trečiąsias šalis

    Baltieji rūmai teigia, kad Jungtinės Valstijos kasmet praranda dideles muitų pajamas dėl schemų, kai prekės į šalį patenka per tarpininkaujančias valstybes, nuslepiant tikrąją jų kilmę. Administracijos ataskaitoje skaičiuojama, kad biudžeto netektys siekia nuo maždaug 16,4 iki 22,4 mlrd. eurų per metus.

    Ataskaitoje teigiama, kad per trečiąsias šalis taip gali būti pervežama nuo 29,6 iki 262,2 mlrd. eurų vertės prekių per metus. Skaičiavimų pagrindu nurodomas vidurkis – apie 64,9 mlrd. eurų, nuo kurio ir išvedamas galimų prarastų pajamų intervalas.

    Baltojo namo prekybos patarėjas Peteris Navarro tvirtino, kad pagrindinis taikinys yra veikla, siejama su Kinija ir Indija, o naujose prekybos taisyklėse bus numatytos nuostatos prieš prekių perpardavimą per tarpines šalis. Pasak jo, šalys ar partneriai, kurie sudaro sąlygas tokioms schemoms, gali sulaukti papildomų pasekmių.

    „Muitinė jau taiko DI, kad identifikuotų prekes, kurių kilmė galėjo būti suklastota“, – sakė Peteris Navarro.

    Anot administracijos, importuotojams, įtariamiems suklastojus kilmės šalį, gali grėsti atgaline data pritaikyti muitai už maždaug vienerių metų laikotarpį. Praktikoje tai reikštų ne tik papildomą finansinę naštą, bet ir didesnę teisinę riziką įmonėms, kurios tiekimo grandinėse remiasi keliais tarpiniais logistikos taškais.

    Perkrovimas per trečiąsias šalis suintensyvėjo po to, kai 2018 metais JAV pradėjo plataus masto muitų politiką Kinijos prekėms, o vėliau tarifai dar kartą buvo reikšmingai pakelti 2025 metais. Ekonomistai pažymi, kad dalį prekybos srautų pokyčių lemia ne vien vengimas, bet ir realus gamybos perkėlimas į kitas šalis, siekiant sumažinti geopolitinę ir tarifų riziką.

    Administracija kaip pavyzdžius mini Malaiziją, Vietnamą ir Meksiką, į kurias, anot analitikų, dalis gamybos ir surinkimo procesų galėjo persikelti, o dalis srautų galėjo būti susiję su kilmės maskavimu. Tokie pokyčiai atspindi platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai įmonės diversifikuoja tiekimo grandines ir mažina priklausomybę nuo vienos rinkos.

    Kinija atmetė kaltinimus ir teigė, kad ataskaita klaidingai interpretuoja jos prekybos praktiką. Pekinas nuosekliai argumentuoja, kad konkurencingumą lemia masto ekonomija, infrastruktūros plėtra ir darbo jėgos kvalifikacija, o prekybos disbalansą esą veikia ir struktūriniai veiksniai, įskaitant JAV dolerio vaidmenį pasaulio finansų sistemoje.

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai JAV ir Kinijos santykiuose svarbų vaidmenį atlieka ne tik tarifai, bet ir technologijų, investicijų bei nacionalinio saugumo klausimai. Ataskaitoje pabrėžiamas siekis griežtinti kilmės nustatymo kontrolę, tačiau rinkos dalyviai įspėja, kad pernelyg agresyvus vykdymas gali didinti kainų spaudimą ir apsunkinti tarptautinę prekybą.

    JAV statistika rodo, kad importas iš Kinijos 2025 metais smuko iki 16 metų žemumų ir siekė apie 267,1 mlrd. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu JAV prekybos deficitas buvo apie 321 mlrd. eurų, o administracija dalį pagerėjimo sieja su tarifų poveikiu, nors ekonomistai atkreipia dėmesį, kad importą galėjo slopinti ir neapibrėžtumas bei verslo atsargumo priemonės.

    Tarifų strategija JAV viduje ir toliau vertinama prieštaringai, nes dalis ekonomistų kritikuoja tokių priemonių efektyvumą ir galimas šalutines pasekmes vartotojams bei įmonėms. Vis dėlto Baltieji rūmai akcentuoja, kad kova su kilmės klastojimu ir perpardavimu per tarpines šalis yra būtina, siekiant apsaugoti muitų režimo vientisumą ir valstybės pajamas.

  • Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    By&nbspQuirino Mealha
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    US President Donald Trump has imposed tariffs of up to 100% on imported drones and their components, with EU manufacturers facing a preferential rate of 15% and British firms 10%, in a measure meant to rebuild American production of a technology central to modern warfare.

    Imported drones will be taxed at rates reaching 100% under an order the US president approved on Thursday.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    European producers escaped the harshest tariff bracket. Equipment from the bloc will be charged 15% and British-made models will face a 10% rate. Washington’s argument is that the US can no longer afford to depend on foreign factories for a weapon that has reshaped the battlefield and is central to modern warfare.

    US President Donald Trump used Section 232 to impose the tariff rate, the national security provision already applied to steel, aluminium, copper, cars and pharmaceuticals.

    The 100% rate covers drones weighing more than 25 kilograms at take-off or carrying thermal imaging, plus their docking stations and certain critical components. Smaller, less capable models and other parts face a 25% tariff.

    Alongside the EU, the 15% band covers Japan, South Korea, Switzerland, Liechtenstein and Taiwan, with the UK being the only one with the lowest 10% tariff. However, the caveat matters more than the rate.

    To qualify for the lower band, all of a drone’s hardware, software and technology must substantially originate in those countries or the US. That is a demanding test for European manufacturers, whose motors, batteries, cameras and flight controllers are still often bought from Chinese suppliers that dominate global production.

    Related

    A drone failing it does not merely lose the discount, it falls back into the 25% or 100% category, depending on size and capability.

    The tariffs will take effect 21 days after the signing of the order, or 180 days for less sensitive components, and the US Secretary of Commerce has been told to design a programme rewarding companies that move production onshore.

    Who in Europe is exposed

    The continent’s drone industry is among the fastest-growing corners of European technology, and the US its most coveted export market.

    France’s Parrot is the most directly exposed listed manufacturer as its ANAFI range is certified under American defence procurement rules and is the default non-Chinese option for Western police and security forces.

    Germany’s Quantum Systems, valued above €1 billion, sells its reconnaissance aircraft to American customers, while Portugal’s Tekever, worth over €1.1 billion, has been expanding into the US.

    For some, geography limits the damage.

    Quantum Systems already operates production facilities in the US, and several peers have been building American capacity to satisfy procurement rules favouring domestic suppliers. For them, the tariff is an argument for accelerating plans already under way.

    FILE. A drone of G-TEKG's Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025

    FILE. A drone of G-TEKG’s Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025
    AP Photo/Kin Cheung

    Part of Trump’s wider military overhaul

    The tariff proclamation is one of several defence measures moving at once.

    On the same day, US President Donald Trump signed a memorandum ordering a fifth naval shipyard be built, the first in more than 80 years, to expand submarine and aircraft carrier repair capacity, alongside a new component repair centre and a reorganisation of the Naval Sea Systems Command.

    The same order instructs the navy to abandon electromagnetic catapults on its newest carriers and return to steam.

    Behind it also lies a supply problem.

    US media reported that US President Donald Trump confronted US Secretary of War Pete Hegseth at Camp David in late July over depleted munitions stocks, after separate reporting suggested the Iran conflict had consumed much of the American inventory.

    Those accounts have not been independently verified and the White House denies the exchange took place, with the US president insisting publicly that there is no shortage and calling the coverage false.

    The proposed US defence budget for next year is around $1.5 trillion (€1.3bn).

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Trumpo muitų bomba sprogo: JAV verslui grąžina 86,6 mlrd. eurų, bet sąskaita dar auga

    Trumpo muitų bomba sprogo: JAV verslui grąžina 86,6 mlrd. eurų, bet sąskaita dar auga

    Milžiniški grąžinimai po teismo sprendimo

    JAV administracija per muitinės institucijas verslui jau grąžino apie 86,6 mlrd. eurų vadinamųjų Liberation Day muitų. Tokį mastą rodo teismui pateikti JAV muitinės ir sienos apsaugos dokumentai.

    Grąžintos sumos sudaro maždaug 60 proc. visų pagal šią iniciatyvą surinktų muitų. Iš viso, viešai skelbtais duomenimis, buvo surinkta apie 143 mlrd. eurų.

    Dar dešimtys milijardų eurų pakibo ore

    Prekybos institucijos šiuo metu dar vertina galimų grąžinimų prašymus, kurių apimtis siekia apie 25,1 mlrd. eurų. Be to, maždaug 1,4 mlrd. eurų grąžinimai stringa dėl to, kad dalis importuotojų nepateikė banko duomenų.

    JAV verslui buvo atidarytas specialus prašymų teikimo kanalas, kad įmonės galėtų greičiau atgauti neteisėtais pripažintus mokesčius. Iki jo starto jau buvo pateikta tinkamų reikalavimų su palūkanomis už maždaug 110 mlrd. eurų.

    Kodėl muitai pripažinti neteisėtais

    Grąžinimų banga kilo po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad prezidentas viršijo Kongreso kompetenciją nustatyti mokesčius. Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucija nesuteikė pagrindo šiems importo mokesčiams įvesti.

    Muitai buvo įvesti remiantis 1977 metais priimtu Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių aktu, kuris leidžia reguliuoti prekybą ekstremalių situacijų metu. Tačiau teismas išaiškino, kad ši teisė savaime nereiškia įgaliojimo nustatyti muitus kaip mokestinę priemonę.

    Kas realiai sumoka už muitus

    Nors politinėje retorikoje muitai dažnai pristatomi kaip spaudimas užsienio valstybėms, praktikoje juos pirmiausia sumoka importuotojai, kai prekės pasiekia muitinę. Dėl to dalis kaštų persikelia į vidaus rinką ir atsispindi kainose vartotojams.

    Dideli grąžinimai gali trumpam pagerinti įmonių pinigų srautus, tačiau verslas pabrėžia, kad didžiausia rizika yra ne vien sumos, o nenuspėjamumas. Kai muitų politika dažnai keičiasi, įmonėms sudėtingiau planuoti tiekimo grandines, atsargas ir kainodarą.

    „Muitai teoriškai skirti spausti užsienį, bet praktikoje smogia vietos importuotojams ir kainoms parduotuvėse“, – sakė prekybos teisės ekspertas, komentavęs teismo dokumentus.

    Tuo pat metu administracija ir toliau remiasi tarifais kaip ekonominio spaudimo priemone, skelbdama naujus tarifus atskiriems partneriams. Analitikai pabrėžia, kad tokie sprendimai didina teisinę riziką, nes įmonės vis aktyviau ginčija tarifų pagrįstumą teismuose.

  • Trumpas skelbia naują muitų puolimą: JAV tarifai paliečia 60 šalių, įskaitant Europos Sąjungą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują muitų politikos etapą, apimantį dešimtis prekybos partnerių. Administracija pranešė apie naujus tarifus maždaug 60 šalių importui, o tarp taikinių pateko ir Europos Sąjunga.

    Pagal viešai aptartą schemą daliai valstybių numatytas 10 proc. tarifas, kitoms – 12,5 proc., o Europos Sąjungos importui taip pat įvardytas 10 proc. tarifas. JAV argumentuoja, kad dalis šių priemonių susijusios su nepakankamu priverstinio darbo draudimų vykdymu tiekimo grandinėse.

    Kas nepatenka į tarifų taikymą

    Administracija kartu nurodė išimtis tam tikroms importo grupėms. Tarp jų minimi energijos ištekliai, tokie kaip nafta ir dujos, taip pat prekės, kurių JAV rinkoje esą neįmanoma užtikrinti pakankamais kiekiais.

    Tokios išimtys paprastai naudojamos siekiant sumažinti vidaus kainų šuolio riziką ir išvengti staigių sutrikimų pramonėje bei vartojime. Vis dėlto platesnis tarifų taikymas reiškia papildomą neapibrėžtumą įmonėms, kurios planuoja tiekimą ir kainodarą ilgesniam laikotarpiui.

    Europos reakcija ir galimas ginčas

    Europos pusėje skamba kritika, kad dalis argumentų prieš ES yra nepagrįsti, o Bendrijos darbo teisės standartai yra aukšti. ES signalizuoja, kad sieks skubių paaiškinimų iš Vašingtono ir svarsto, ar priemonės gali prieštarauti tarptautinės prekybos taisyklėms.

    „Jei palygintume ES ir JAV darbo teisę, Europoje darbuotojų garantijos dažnai yra platesnės, todėl tokie kaltinimai atrodo menkai pagrįsti“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

    Teisinis fonas JAV ir politinė motyvacija

    Naujas sprendimų paketas pateikiamas po to, kai ankstesni plataus masto tarifai JAV susidūrė su teisiniais iššūkiais. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimai anksčiau sukėlė situaciją, kai dalį surinktų muitų reikėjo grąžinti, o tai didino spaudimą federaliniam biudžetui.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų komentaruose akcentuojama, kad administracija ieško teisiškai tvirtesnių instrumentų, galinčių išlikti ilgiau. Viena iš minimų krypčių – tarifų taikymas remiantis 1974 metų JAV Prekybos įstatymo 301 skirsniu, kuris praeityje buvo naudojamas sprendžiant prekybos ginčus ir laikomas stabilesniu teisiniu pagrindu.

    Ne mažiau svarbus ir politinis kontekstas: artėjant JAV vidurio kadencijos rinkimams, prekybos politika tradiciškai tampa vienu iš būdų demonstruoti ryžtą rinkėjams. Trumpas dar kampanijose pabrėžė siekį mažinti prekybos deficitą ir per tarifus skatinti gamybą bei investicijas persikelti į JAV.

    Ekonomistai Europoje vis dažniau ragina nepasiduoti trumpalaikių pareiškimų sukeliamam šokui ir planuoti atsaką strategiškai. Toks požiūris reiškia ne tik derybas, bet ir didesnį dėmesį tiekimo grandinių atsparumui bei alternatyvioms rinkoms, kad staigūs JAV politikos posūkiai kuo mažiau paveiktų Europos įmones.

  • Trumpo smūgis pasaulinei prekybai: nauji JAV muitai dėl priverstinio darbo palies ir ES

    Trumpo smūgis pasaulinei prekybai: nauji JAV muitai dėl priverstinio darbo palies ir ES

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujus muitus dešimtims prekybos partnerių, motyvuodamas esą nepakankamomis pastangomis užkardyti priverstinį darbą tiekimo grandinėse. Nauji tarifai, sieksiantys 10–12,5 proc., įsigalioja penktadienį ir pakeis anksčiau taikytą visuotinį 10 proc. tarifą.

    Sprendimas apima apie 60 ekonominių partnerių, įskaitant Europos Sąjungą kaip vieną vienetą, todėl faktiškai paveiktų šalių skaičius yra didesnis. Vašingtonas teigia, kad priemonės orientuotos į didžiąją dalį JAV importo ir gali turėti apčiuopiamą įtaką kainoms bei tiekimui pasauliniu mastu.

    Kaip veiks naujie tarifai

    Pagal paskelbtą schemą valstybėms, kurios yra įvedusios priverstinio darbo produktų importo draudimą arba įsipareigojusios tai padaryti, numatomas 10 proc. tarifas. Tarp tokių įvardijamos Kanada, Europos Sąjunga, Indija ir Jungtinė Karalystė.

    Kai kurioms kitoms šalims taikomas aukštesnis, 12,5 proc. tarifas, tarp jų minimos Kinija, Japonija ir Pietų Korėja. Kartu nurodoma, kad dalis prekių nuo muitų atleidžiamos, įskaitant naftą, dujas, trąšas ir prekes, patenkančias į Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo apimtį.

    Kodėl pasirinktas kitas teisinis kelias

    Šis sprendimas priimtas po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas 2026 metų vasarį apribojo administracijos galimybes taikyti tarifus remiantis 1977 metų Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių aktu. Dėl to daliai importuotojų teko grąžinti anksčiau sumokėtas sumas.

    Vėliau tarifai buvo perkelti į kitą teisinį pagrindą, tačiau tokios priemonės trukmė yra ribota, todėl šią savaitę paskelbtas naujas paketas. Šį kartą muitai nustatyti pagal 1974 metų Prekybos akto 301 skirsnį, suteikiantį prezidentui daugiau galimybių taikyti sankcijas dėl, JAV vertinimu, nesąžiningos prekybos praktikos.

    „Jungtinės Valstijos beveik šimtmetį taiko priverstinio darbo importo draudimą ir griežtai jį įgyvendina; atėjo metas tą patį daryti ir mūsų prekybos partneriams“, – sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.

    Reakcijos: grasinimai atsakomaisiais veiksmais ir atsargi ES laikysena

    Sprendimas sulaukė kritikos kai kuriose šalyse, kurios teigia, kad priverstinio darbo tema naudojama kaip prekybinio spaudimo priemonė. Pavyzdžiui, Brazilija, kuriai priskirtas 12,5 proc. tarifas, pareiškė svarstanti atsakomuosius muitus JAV prekėms.

    Europos Sąjunga reagavo santūriau ir pabrėžė, kad naujausios JAV priemonės dera su ankstesniais ES ir JAV tarifų įsipareigojimais. Europos Komisijos atstovas taip pat signalizavo, kad tikimasi tęsti derybas dėl papildomų išimčių ir glaudesnio bendradarbiavimo.

    Priverstinis darbas tarptautinėje teisėje apibrėžiamas kaip darbas ar paslauga, atliekami grasinant bausme ir be savanoriško asmens sutikimo. Tarptautinės darbo organizacijos vertinimu, 2021 metais bet kurią dieną pasaulyje priverstiniame darbe buvo apie 27,6 mln. žmonių, o tai stiprina politinį spaudimą griežtinti importo kontrolę ir įmonių pareigas tikrinti tiekimo grandines.

    Ekspertai pažymi, kad tarifai dėl priverstinio darbo rizikų tampa platesnės tendencijos dalimi: Vakarų šalys vis dažniau sieja prekybos politiką su žmogaus teisių standartais ir tiekimo grandinių skaidrumu. Verslui tai reiškia augančią pareigą dokumentuoti kilmę, atlikti patikras ir įrodyti, kad produkcija pagaminta nepažeidžiant darbo teisių.

  • Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 50 proc. muitus daugumai iš Kanados įvežamų prekių, argumentuodamas, kad Kanada esą nesąžiningai diskriminuoja amerikietiškus automobilius, alkoholį ir pieno produktus. Baltieji rūmai nurodė, kad sprendimas įsigalios po 30 dienų, paliekant laiko deryboms.

    Naujausi tarifai netaikomi daliai išteklių ir žaliavų, įskaitant energijos produktus, kalio trąšų žaliavas, žuvį bei kritinius mineralus. Tačiau apmokestinimas apima ir prekes, kurios anksčiau buvo apsaugotos nuo importo mokesčių pagal JAV, Meksikos ir Kanados susitarimą.

    Grėsmė kainoms ir rinkoms

    Ekonomistai pabrėžia, kad tarifai iš esmės yra importo mokestis, kurį įmonės dažnai perkelia pirkėjams per aukštesnes kainas. Dėl to didėja infliacijos rizika, ypač jei brangsta plačiai naudojami vartojimo produktai ir pramonės komponentai.

    Neapibrėžtumas taip pat gali smogti tiekimo grandinėms, kurios tarp JAV ir Kanados per dešimtmečius tapo glaudžiai susietos, ypač automobilių ir dalių sektoriuje. Verslui papildomas iššūkis yra tai, kad dalis gamybos procesų vyksta per abi sienos puses, todėl tarifas gali daugintis keliuose etapuose.

    Kanados reakcija ir atsako scenarijai

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Kanada remia laisvą ir sąžiningą prekybą bei yra pasirengusi intensyvioms deryboms su Vašingtonu. Jis pabrėžė, kad prekybiniai ginčai didina kaštus šeimoms, ypač Jungtinėse Valstijose.

    „Šis prekybos ginčas padidino išlaidas šeimoms, ypač JAV. Kanada pasirengusi intensyviai dirbti, kad išspręstume likusius klausimus abipusei piliečių naudai“, – sakė Markas Carney.

    Tuo metu Ontarijo provincijos vadovas Dougas Fordas viešai įspėjo, kad Kanada gali atsakyti simetriškai, jei tarifai įsigalios. Verslo organizacijos ragina išnaudoti 30 dienų langą deryboms, nes platesnis tarifų karas smogtų abiejų šalių eksportuotojams.

    Politinis ir teisinis fonas JAV

    JAV administracija nurodė, kad prezidentas pasirašė kelis dokumentus, kuriais tarifai pradedami taikyti remiantis senesnėmis prekybos teisės nuostatomis. Kritikai teigia, kad tokie instrumentai gali būti išplėsti ir kitų prekybos partnerių atžvilgiu, sukeldami didelę riziką globaliai prekybai.

    Tarifų politika tampa ir politiniu išbandymu pačiam Trumpui, ypač artėjant Kongreso rinkimams. Demokratų atstovai argumentuoja, kad importo mokesčiai pirmiausia padidina kainas vartotojams ir gali išprovokuoti atsakomąsias priemones prieš sektorius, kuriuos siekiama apsaugoti.

    Tuo pat metu Baltieji rūmai pabrėžia, jog tarifai esą skatina gamybos grįžimą į JAV, nors tokio efekto mastas dažnai priklauso nuo investicijų, darbo rinkos ir alternatyvių tiekėjų galimybių. Per artimiausias savaites pagrindiniu klausimu taps tai, ar abi pusės susitars dėl išimčių ar kompromiso, kad būtų išvengta platesnio prekybos karo.

  • ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    ES ir JAV muitų drama: Briuselis prašo išimčių už 150 mlrd. eurų – kas pateko į sąrašą?

    Europos Komisija Jungtinėms Valstijoms pateikė šimtų prekių sąrašą, kurias siekia išimti iš 15 proc. muito tarifų, taikomų pagal 2025 metais pasirašytą vadinamąjį Turnberry prekybos susitarimą. Pasak su procesu susipažinusių šaltinių, tikslas – apsaugoti svarbiausius Europos eksportuotojus ir tiekimo grandines.

    ES prekybos pareigūnas Matthias Jørgensen Europos Parlamento nariams nurodė, kad prašomos išimtys apimtų apie 150 mlrd. eurų vertės ES eksporto į JAV. Jo teigimu, į sąrašą pateko prekės, kurios yra ekonomiškai reikšmingos Europai arba kurių pasiūla JAV vidaus rinkoje yra ribota.

    Dokumente minimi maisto produktai ir gėrimai, taip pat pramonės gaminiai: nuo sūrių, alyvuogių aliejaus, vyno, stipriųjų gėrimų ir alaus iki makaronų. Taip pat įtraukti medicinos prietaisai, elektros įranga ir įvairios mašinos, kurios sudaro didelę dalį ES eksporto į JAV.

    Kas numatyta Turnberry susitarime

    2025 metais Škotijoje pasiektas susitarimas tarp Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir JAV prezidento Donaldo Trumpo turėjo sustabdyti plataus masto muitų karą. Pagal jį Europa sutiko su 15 proc. JAV tarifais ES prekėms, o ES savo ruožtu atsisakė muitų JAV pramoninėms prekėms.

    Vėliau bendrame Briuselio ir Vašingtono pareiškime buvo numatyta galimybė svarstyti mažesnius tarifus toms prekėms, kurios svarbios abiejų pusių ekonomikai ir vertės grandinėms. Buvo akcentuojama, kad iki 2025 metų vidutinis tarifų lygis siekė apie 3,3 proc., todėl verslas ES siekia sugrįžti bent prie panašios naštos.

    Derybos dėl išimčių ilgą laiką strigo, nes JAV nenorėjo jų atverti, kol ES nesumažins tarifų amerikietiškoms prekėms. Po to, kai ES teisėkūros procesas buvo užbaigtas ir nuo liepos 1 dienos muitai JAV pramonės prekėms panaikinti, Europos Komisija tikisi pagreitinti diskusijas dėl atleidimų.

    Vynas ir metalai – didžiausi įtampos taškai

    ES šalys jau nuo 2025 metų spaudė Europos Komisiją, kad ši išsiderėtų palankesnes sąlygas jų pagrindiniams eksportams į JAV. Ypač aktyviai dėl vyno tarifų švelninimo siekia Prancūzija, Italija ir Ispanija, nes JAV rinka išlieka viena svarbiausių Europos gėrimų eksportuotojams.

    Kitas sudėtingas klausimas – plienas ir aliuminis, kuriems JAV toliau taiko 50 proc. tarifus. Matthias Jørgensen perspėjo, kad derybos dėl šių produktų gali būti itin sunkios, nes Vašingtonas argumentuoja nacionaliniu saugumu ir siekiu saugoti JAV gamybą.

    Europos Komisija taip pat pripažįsta, kad net ir pasiekus Turnberry susitarimą prekybos santykiai išlieka nepastovūs. Riziką didina JAV politiniai signalai dėl galimų atsakomųjų priemonių, jei Europos valstybės imtųsi skaitmeninių mokesčių, kurie paliestų JAV didžiąsias technologijų bendroves.

    Artimiausiu metu Briuseliui svarbiausia įrodyti, kad išimtys iš 15 proc. tarifų yra abipusiai naudingos: mažintų kainų spaudimą vartotojams, apsaugotų tiekimo grandines ir sumažintų naujo tarifų konflikto tikimybę. Tačiau sprendimus lems politinė valia Vašingtone ir tai, kiek ES sugebės pagrįsti, jog daliai prekių griežti tarifai kenkia ir JAV rinkai.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    ES ir JAV prekybos susitarimas pajudėjo: Europos Parlamentas įtvirtino saugiklius iki 2029 metų

    Susitarimas patvirtintas po naktinių derybų

    Europos Parlamento nariai ir ES valstybių diplomatų atstovai Strasbūre sutarė įgyvendinti pernai vasarą su JAV sudarytą prekybos susitarimą. Sprendimas priimtas po ilgų vėlyvo vakaro derybų, siekiant sumažinti augančią įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Vis dėlto susitarimas išlieka politiškai trapus, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas tarifus ir toliau naudoja kaip spaudimo priemonę. ES pareigūnai pripažįsta, kad tokia taktika didina neapibrėžtumą verslui ir investuotojams abiejose Atlanto pusėse.

    Derėtis skubėta po to, kai Baltieji rūmai buvo pagrasinę nuo liepos 4 dienos įvesti 25 proc. muitus Europos automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti. Tokia grėsmė buvo aiškiai susieta su terminais ir politinėmis sąlygomis, todėl Briuselyje ji įvertinta kaip papildomas rizikos veiksnys.

    Pagal patvirtintą schemą JAV pramonės prekių eksportui į ES tarifai mažinami iki 0 proc., o daugumai ES eksporto į JAV paliekamas 15 proc. bazinis tarifas. Kritikai Europos Parlamente pabrėžia, kad tokia asimetrija gali iškreipti konkurenciją ir ilgainiui pakenkti kai kuriems Europos sektoriams.

    Kas yra 2029 metų saugiklis

    Europos Parlamentas siekė į susitarimą įrašyti daugiau apsaugų, kurios leistų greičiau reaguoti į vienašalius JAV sprendimus. Kompromisu tapo vadinamoji galiojimo pabaigos sąlyga, numatanti, kad susitarimas nustos galioti, jei iki 2029 metų gruodžio 31 dienos nebus atnaujintas.

    Toks terminas pasirinktas neatsitiktinai, nes jis apima laikotarpį po dabartinės JAV administracijos kadencijos pabaigos. Europos Parlamento derybininkai teigia, kad tai sukuria papildomą svertą ir sumažina riziką, kad susitarimas taps nuolatiniu spaudimo įrankiu.

    Europos Parlamento pagrindinis derybininkas Berndas Lange pabrėžė, kad priimtas modelis suteikia „saugos tinklą“ ir didina aiškumą pramonei bei vartotojams.

    „Dabar turime saugiklį, kuris leidžia apginti teisės aktą ir suteikia nuspėjamumo mūsų vartotojams ir pramonei“, – sakė Berndas Lange.

    Dar vienas esminis elementas yra Europos Komisijos teisė sustabdyti lengvatinius tarifus JAV prekėms, jei Vašingtonas neįvykdys pažado sumažinti muitus ES plienui ir aliuminiui iki 15 proc. Ši nuostata Briuselyje laikoma praktiniu mechanizmu, kuris turėtų veikti kaip atsvara politiniams ultimatumams.

    Šiuo metu JAV Europos plienui taiko 50 proc. tarifą, o ES atstovai pastaraisiais mėnesiais ne kartą vyko į Vašingtoną ieškoti sprendimo, tačiau proveržio iki šiol nebuvo. Dėl to plieno ir aliuminio klausimas išlieka viena jautriausių susitarimo vietų, galinti greitai peraugti į platesnį ginčą.

    Migracijos grąžinimo taisyklės ir kiti derybų frontai

    Tuo pat metu Europos Parlamente numatytos ir kitos įtemptos derybos, susijusios su migracijos grąžinimo reglamentu. Jis turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl deportavimo centrų už ES ribų ir taikyti atvykimo draudimus jau grąžintiems migrantams.

    Didžiausią ginčą kelia vadinamoji ICE pataisa, kuri suteiktų institucijoms platesnes galias ieškoti asmens gyvenamojoje vietoje ar kitose „susijusiose“ vietose, kai priimtas išsiuntimo sprendimas. Dalis ES šalių šiai nuostatai pritaria, o Europos Parlamentas ją vertina kritiškai dėl galimų žmogaus teisių ir proporcingumo rizikų.

    Tarptautinėje darbotvarkėje dėmesį traukia ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Pekine. Pokalbiuose akcentuota glaudesnė partnerystė ir „teisingesnės pasaulio tvarkos“ siekis, tačiau viešuose pareiškimuose vengta tiesiogiai aptarti Maskvos karo prieš Ukrainą.

    ES institucijoms tai primena, kad prekybos ir saugumo darbotvarkės vis labiau susipina: tarifai, pramonės politika, sankcijos ir strateginės tiekimo grandinės tampa vieno paveikslo dalimi. Dėl to sprendimai dėl prekybos susitarimų vis dažniau vertinami ne tik ekonomine, bet ir geopolitine logika.