CP v2

Tag: JAV obligacijos

  • Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Pasaulio finansų rinkos gegužės 22 dieną judėjo aukštyn, investuotojams kabinantis į viltį, kad JAV ir Irano derybose gali atsirasti proveržis. Tačiau optimizmą toliau slopina sutrikęs laivybos srautas Hormūzo sąsiauryje ir virš 90 eurų už barelį laikanti Brent naftos kaina.

    Europoje didieji indeksai prekybos pradžioje fiksavo prieaugį: Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Euro Stoxx 50 kilo, o investuotojai jautriai reagavo į bet kokius signalus apie galimą įtampos mažėjimą. Kartu rinkos išlieka nervingos dėl infliacijos ir palūkanų normų perspektyvų, kurios priklauso ir nuo energijos kainų.

    Papildomos teigiamos nuotaikos Europoje atėjo iš Vokietijos, kur pirmojo ketvirčio ekonomikos augimo rodikliai atitiko lūkesčius, o vartotojų pasitikėjimas birželiui gerėjo. Tai svarbu rinkoms, nes euro zonos didžiausios ekonomikos atsigavimas pastaraisiais metais buvo trapus, o vidaus paklausa vis dar laikoma silpna grandimi.

    Azija tęsė ralį

    Azijos biržose taip pat dominavo teigiamos nuotaikos: Japonijos Nikkei 225 ūgtelėjo apie 2,7 proc., o regiono indeksai sekė iš paskos. Rinkos akcentavo lėtėjančią Japonijos infliaciją, kuri balandį, remiantis paskelbtais duomenimis, buvo nusileidusi iki žemiausio lygio per ketverius metus.

    Švelnėjanti infliacija investuotojams reiškia daugiau erdvės centriniams bankams neskubėti griežtinti politikos, nors energijos kainos dėl geopolitikos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tarp augusių rinkų buvo Taivanas, Honkongas, Kinijos žemyninė rinka, Pietų Korėja, Australija ir Indija.

    Nafta brangi dėl Hormūzo

    Naftos kainas aukštyn stumia besitęsiantys sutrikimai Hormūzo sąsiauryje, kuriuo, pagal plačiai cituojamus tarptautinių energetikos institucijų vertinimus, keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Dėl to bet koks nestabilumas regione greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Europos prekybos valandomis Brent nafta buvo pakilusi iki maždaug 91 euro už barelį, o JAV etaloninė nafta artėjo prie 85 eurų ribos. Palyginimui, prieš konflikto eskalaciją nafta buvo gerokai pigesnė, todėl dabartinis šuolis ypač jautrus transporto, aviacijos, pramonės ir vartojimo sektoriams.

    Auganti nafta tiesiogiai veikia obligacijų rinkas: kylant infliacijos lūkesčiams, dažnai kyla ir ilgalaikių obligacijų pajamingumai, o tai didina finansavimo kainą verslui ir gyventojams. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas penktadienį buvo apie 4,57 proc., kiek atslūgęs nuo aukštesnių savaitės lygių.

    Valiutų rinkoje euras ir svaras JAV dolerio atžvilgiu ryškių pokyčių nerodė, o jenos kursą veikė ir infliacijos duomenys, ir rizikos apetitas pasaulio rinkose. Tokiose sąlygose investuotojai dažniau balansuojasi tarp saugių aktyvų ir augimo akcijų, priklausomai nuo naujienų srauto.

    „Lenovo“ šuolis po rezultatų

    Tarp ryškiausių dienos įvykių įmonių segmente išsiskyrė „Lenovo“ akcijų šuolis Honkongo biržoje, kai paskelbti ketvirčio rezultatai viršijo analitikų prognozes. Bendrovė nurodė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 18,7 mlrd. eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnės nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą augimui suteikė asmeninių kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų segmentas, kurio pajamos, kaip skelbta, augo apie penktadalį. Rinka tai vertina kaip signalą, kad po kelių metų svyravimų vartotojų elektronikos paklausa stabilizuojasi, o įmonės geriau suvaldo atsargų ciklus.

    Vis dėlto bendra kryptis rinkose išlieka priklausoma nuo geopolitikos ir energijos kainų: net ir kylant indeksams, investuotojai vertina scenarijus, kuriais nafta gali išlikti brangi ilgiau, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms ir lėtesnį palūkanų mažinimo tempą. Artimiausiu metu lemiami gali būti tiek JAV ir Irano derybų signalai, tiek realūs laivybos srautų pokyčiai Hormūzo sąsiauryje.

  • Irano lyderio dekretas grąžino nerimą rinkoms: Brent nafta brango, Europos biržos smuko

    Irano lyderio dekretas grąžino nerimą rinkoms: Brent nafta brango, Europos biržos smuko

    Kas sukėlė naują įtampą?

    Ketvirtadienį finansų rinkose vėl išaugo rizikos vengimas: smuko Europos akcijų indeksai, o JAV ateities sandoriai judėjo žemyn. Tuo pat metu brango nafta, investuotojams reaguojant į signalus iš Irano dėl branduolinės programos ir įtemptą geopolitinį foną.

    Rinkų nuotaikas pakeitė žinia, kad Irano aukščiausiasis lyderis, anot tarptautinės žiniasklaidos, nepritaria idėjai atsisakyti sukauptų praturtinto urano atsargų. Tokia pozicija, vertinama kaip kietesnė derybinė laikysena, silpnina lūkesčius dėl greitesnės deeskalacijos.

    Nafta brango, akcijos traukėsi

    Brent rūšies naftos kaina per dieną šoktelėjo maždaug 2 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos. Naftos brangimas paprastai didina infliacijos riziką ir kelia spaudimą įmonėms, kurių sąnaudos jautrios energijos kainoms, todėl rinkose dažnai pasireiškia platesnis išpardavimas.

    Investuotojai taip pat stebėjo prieštaringus signalus iš JAV dėl tolesnių veiksmų Irano atžvilgiu. Neapibrėžtumas, ar bus tęsiamas spaudimas ir ar galimos naujos karinės priemonės, paprastai didina vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, ypač energetikos žaliavose.

    Kodėl reakcija tokia aštri?

    Branduolinis klausimas laikomas vienu esminių derybų mazgų: nuo jo priklauso sankcijų režimo trajektorija, regiono saugumo situacija ir naftos pasiūlos perspektyvos. Rinkos pastaruoju metu buvo linkusios tikėtis pozityvesnio scenarijaus, todėl bet koks griežtesnis pareiškimas greitai atšaldo optimizmą.

    Prie to prisideda ir platesnis kontekstas: po ankstesnių staigių nuotaikų svyravimų investuotojai vis atsargiau vertina vien antraštes apie galimus susitarimus. Dėl to kainų judesiai tampa labiau priklausomi nuo naujų patvirtintų signalų, o ne nuo prielaidų.

    „Šį kartą įsitikinimo mažiau: abiejų pusių retorika išlieka karinga, o rinkos nenoriai seka optimistinėmis antraštėmis po ankstesnių nusivylimų“, – sakė ING valiutų strategas Francesco Pesole.

    Didėjant naftos kainai, dalis rinkos dalyvių perskaičiuoja ir palūkanų normų bei infliacijos scenarijus. Tai atsispindi ir obligacijų rinkoje: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas kilo iki maždaug 4,6 proc., rodydamas, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikę riziką.

  • Rinkas supurtė „Sunkus kūjis“: brangsta nafta ir doleris, o auksas bei sidabras pinga

    Rinkas supurtė „Sunkus kūjis“: brangsta nafta ir doleris, o auksas bei sidabras pinga

    Pasaulio finansų rinkose sugrįžo ryškus rizikos vengimas: investuotojai traukiasi iš akcijų, o daugiau dėmesio skiria doleriui ir JAV obligacijoms. Nuotaikas labiausiai kaitina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizika energijos tiekimui per Hormūzo sąsiaurį.

    Pastarosiomis dienomis brango nafta, o tai rinkoms tapo signalu, kad konfliktas gali užsitęsti ir didinti infliacinį spaudimą. Kai energijos kainos kyla, investuotojai dažnai persvarsto lūkesčius dėl palūkanų normų ir vertina didesnę tikimybę, kad jos išliks aukštos ilgiau.

    Nafta, doleris ir akcijų spaudimas

    Akcijų biržose fiksuotos platesnės korekcijos, kurios paprastai lydi „bėgimą į saugumą“. Tokiose fazėse rinkos dalyviai linkę mažinti rizikingesnių aktyvų dalį portfeliuose ir didinti likvidumo atsargas.

    Kartu stiprėjo doleris euro atžvilgiu, o tai dažnai nutinka, kai investuotojai renkasi JAV valiutą kaip saugesnę užuovėją. Dolerio brangimas paprastai daro papildomą spaudimą žaliavoms ir tauriesiems metalams, nes jie pasaulyje daugiausia kotiruojami doleriais.

    Obligacijų pajamingumai kyla, metalai silpnėja

    Rinkos įtampą sustiprino ir kylantys JAV obligacijų pajamingumai, rodantys, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už skolinimąsi. Aukštesni pajamingumai didina skolinimosi kainą ir viešiesiems finansams, todėl karinių operacijų ir biudžeto deficito finansavimas tampa brangesnis.

    Tuo pat metu auksas ir sidabras atsidūrė spaudime. Šiems aktyvams nepalankus derinys yra stiprus doleris ir aukštos palūkanų normos, nes taurieji metalai patys negeneruoja palūkanų ar dividendų, todėl jų patrauklumas mažėja, kai „be rizikos“ grąža rinkoje kyla.

    Techninės analizės požiūriu, kai kainos greitai traukiasi nuo neseniai pasiektų aukštumų, rinkoje dažnai daugėja trumpalaikių pardavimo signalų. Tai didina kainų svyravimus ir skatina dalį investuotojų fiksuoti pelną po ankstesnio ralio.

    Ko tikėtis artimiausiu metu?

    Artimiausio laikotarpio kryptį daugiausia lems du veiksniai: geopolitinių rizikų raida ir JAV infliacijos bei palūkanų normų lūkesčiai. Jei įtampa dėl tiekimo maršrutų išliks, naftos kainos gali ir toliau išlikti aukštesniame lygyje, o tai palaikytų infliacijos baimes.

    Jei infliacija JAV išliks atkakli, rinka gali dar ilgiau atidėlioti palūkanų mažinimo scenarijų, o tai reikštų tęstinį spaudimą auksui ir sidabrui. Tuo pačiu doleris tokiomis sąlygomis dažnai išlaiko pranašumą, ypač jei investuotojų rizikos apetitas išlieka silpnas.

  • JAV 30 metų obligacijų palūkanos perkopė 5 proc.: naujas FED vadovas jau spaudžiamas

    JAV 30 metų obligacijų palūkanos perkopė 5 proc.: naujas FED vadovas jau spaudžiamas

    JAV iždas gegužės 14 dieną aukcione pardavė 30 metų trukmės obligacijų už maždaug 21,3 mlrd. eurų, o pajamingumas pirmą kartą nuo 2007 metų peržengė 5 proc. ribą. Aukciono viršutinis pajamingumas siekė 5,058 proc., rodydamas, kad investuotojai už ilgalaikį skolinimą reikalauja vis didesnės grąžos.

    Šis šuolis užfiksuotas vos po kelių valandų, kai JAV Senatas patvirtino Keviną Warshą naujuoju Federalinio rezervo sistemos vadovu, jam perimant pareigas iš Jerome’o Powello. Rinkos reakcija sustiprino signalą, kad centriniam bankui gali tekti ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politiką.

    Ketvirtadienį rinkoje 30 metų obligacijų pajamingumas laikėsi apie 5,02 proc., o 10 metų trukmės JAV obligacijų pajamingumas siekė apie 4,44 proc. Tokie lygiai paprastai persiduoda į platesnę ekonomiką, nes nuo jų priklauso hipotekos, įmonių skolos ir kito kredito kainodara.

    Infliacija vėl tolsta nuo tikslo

    Naujausi infliacijos duomenys JAV parodė, kad vartotojų kainos per metus iki 2026 metų balandžio pakilo 3,8 proc. Tai gerokai viršija Federalinio rezervo sistemos siekiamą 2 proc. tikslą ir didina riziką, kad palūkanų mažinimas bus atidėtas.

    Prie kainų spaudimo prisideda išaugusios energijos sąnaudos, kurias pakurstė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimai pasaulinėse energijos rinkose. Tuo pat metu gamintojų kainų rodikliai signalizuoja, kad sąnaudų spaudimas ekonomikoje išlieka platesnis, nei vien tik energetika.

    Ką reiškia 5 proc. riba?

    5 proc. riba 30 metų JAV obligacijoms rinkoje laikoma simboline, nes paskutinį kartą tokie lygiai buvo matomi prieš pasaulinę finansų krizę. Nors dabartinės sąlygos skiriasi, pats pajamingumų persikainojimas rodo, kad investuotojai reikalauja didesnės kompensacijos už infliacijos ir fiskalines rizikas.

    Augant ilgalaikiams pajamingumams, didėja ir JAV vyriausybės skolos aptarnavimo kaštai, ypač kai valstybės skola artėja prie maždaug 34,1 trln. eurų. Didesnės palūkanos reiškia didesnes biudžeto išlaidas, o tai gali skatinti dar didesnį skolinimosi poreikį.

    Kevinui Warshui – sudėtingas startas

    Kevinas Warshas Federalinio rezervo sistemos vairą perima itin jautriu momentu: ekonomika išlieka atspari, tačiau infliacija nekrenta taip greitai, kaip tikėtasi, o energijos kainų šuoliai gali ją vėl įžiebti. Dalis rinkos dalyvių mano, kad palūkanos turės išlikti aukštesnės ilgiau, kad būtų atkurta infliacijos kontrolės patikimumo prielaida.

    „Šis aukcionas yra ankstyvas priminimas, kad pasitikėjimą infliacijos suvaldymu teks atkurti ne vien pažadais, bet ir nuosekliais sprendimais“, – sakė rinkos analitikai, vertinę JAV iždo aukciono rezultatus.

    Kita investuotojų dalis įspėja, kad per ilgai išlaikytos griežtos finansavimo sąlygos gali pradėti smarkiau slopinti augimą ir darbo rinką. Aukšti obligacijų pajamingumai patys savaime griežtina finansines sąlygas, tačiau kartu didina rizikas labiau prasiskolinusiems namų ūkiams, verslui ir pačiai valstybei.

  • Rinkos sureagavo į JAV ir Irano derybų signalus: nafta smigo, silpnėjo doleris, kilo akcijos

    Kas paskatino rinkų judėjimą?

    Pasaulio rinkos sureagavo į neoficialius pranešimus, kad Vašingtonas ir Teheranas svarsto trumpą susitarimo memorandumą, kuris galėtų atverti kelią intensyvesnėms deryboms. Tokios žinios investuotojams paprastai reiškia mažesnę geopolitinę riziką ir didesnę tikimybę, kad energijos tiekimas iš Persijos įlankos regiono nebus sutrikdytas.

    Pagal viešumoje minimus principus Iranui būtų keliami reikalavimai riboti branduolinės programos veiksmus, o JAV galėtų švelninti dalį ekonominių apribojimų. Rinkoms ypač svarbus veiksnys yra Hormūzo sąsiauris, per kurį juda reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų prekybos dalis.

    Nafta atpigo dviženkliu tempu

    Deeskalacijos lūkestis pirmiausia smogė naftos kainoms, kurios pastaraisiais mėnesiais buvo jautrios kiekvienai naujienai apie įtampą Artimuosiuose Rytuose. JAV WTI rūšies nafta per trumpą laiką atpigo daugiau nei 12 proc., o „Brent“ kaina krito beveik 11 proc.

    Rinkos šį judėjimą aiškina paprastai: jei sumažėja rizika, kad bus ribojamas naftos transportas ar tiekimas, į kainą įskaičiuota vadinamoji rizikos premija traukiasi. Be to, lūkesčiai dėl galimų papildomų tiekimo srautų ir sklandesnės logistikos automatiškai mažina spaudimą kainoms.

    Obligacijos brango, doleris silpnėjo, akcijos kilo

    Pigesnė nafta dažnai reiškia mažesnes transporto ir gamybos sąnaudas, o kartu ir silpnesnį infliacijos spaudimą. Dėl to investuotojai koregavo prognozes dėl centrinių bankų politikos griežtumo, o kapitalas aktyviau tekėjo į obligacijų rinkas.

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas smuko iki maždaug 4,35 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas nusileido iki maždaug 2,99 proc. Valiutų rinkoje fiksuotas ir JAV dolerio silpnėjimas, nes sumažėjęs nerimas dėl energijos kainų paprastai mažina poreikį saugesniems aktyvams.

    Akcijų biržose vyravo optimizmas: kai nafta pinga, daliai sektorių tai tampa tiesiogine sąnaudų mažėjimo naujiena. Tuo pat metu energetikos ir naftos bendrovių akcijoms tokios dienos dažnai būna sudėtingesnės, nes investuotojai perskaičiuoja būsimų pajamų lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos rinkoje buvo matyti ryškūs šuoliai, kai bet kokie signalai apie galimą eskalaciją didino kainas ir svyravimus. Todėl net ir nepatvirtintos, bet nuosekliai skambančios derybų užuominos gali staigiai pakeisti investuotojų elgesį, ypač kai jautriausias taškas yra tiekimo keliai per Hormūzo sąsiaurį.

    Vis dėlto rinkų reakcija išlieka priklausoma nuo to, ar diplomatiniai signalai virs realiais sprendimais. Jei derybos užstrigtų arba įtampa regione vėl augtų, energijos kainos gali greitai atšokti, o kartu sugrįžtų ir didesni svyravimai akcijų bei valiutų rinkose.