CP v2

Tag: JAV obligacijos

  • Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Naftos kainos ketvirtadienį svyravo, tačiau Europos rytinėje sesijoje vėl kilo, investuotojams vertinant tiekimo rizikas Persijos įlankoje ir užsitęsusias JAV bei Irano derybas. Tuo pat metu rinkose augo nervingumas dėl sparčiai brangusių skolinimosi kaštų JAV.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pakilo iki kiek daugiau nei 92 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ siekė apie 86 eurus. Kainų atšokimas fiksuotas po ankstesnio kritimo Azijos prekybos metu, kai dalis rinkos dalyvių tikėjosi didesnių tiekimo srautų.

    Vienas svarbiausių veiksnių išlieka krovininių laivų ir naftos gabenimo saugumas regione, ypač prie Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis. Riziką didina pranešimai apie incidentus laivyboje ir išaugusias draudimo bei logistikos sąnaudas.

    Įtampa dėl Irano ir tiekimo

    Rinka taip pat reagavo į Irano pareiškimus apie derybas su Vašingtonu, siekiant švelninti sankcijas ir spręsti klausimus dėl įšaldytų aktyvų. Bet kokie signalai apie galimą sankcijų režimo pokytį tiesiogiai veikia lūkesčius dėl Irano naftos eksporto apimčių.

    „Darysime viską, kad susitarimas būtų įgyvendintas“, – sakė Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo metu kalbėjo griežčiau, pabrėždamas, kad sprendimas dėl konflikto baigties gali būti greitas. Tokia retorika didina trumpalaikį nepastovumą energijos rinkose, nes kainos jautriai reaguoja į geopolitikos naujienas.

    Investuotojai taip pat stebi OPEC+ signalus prieš artėjantį posėdį. Rinkoje vyrauja lūkestis, kad gavybos tikslai artimiausiam mėnesiui gali išlikti nepakeisti, tačiau sprendimus gali paveikti tiekimo sutrikimų rizika ir infliacijos spaudimas importuojančioms šalims.

    Akcijos krinta, obligacijos spaudžiamos

    Europos akcijų rinkose nuotaikos buvo niūresnės: pagrindiniai indeksai sesijos pradžioje smuko, investuotojams įkainojant energijos šoko poveikį kainoms. Didesnės naftos ir degalų kainos dažnai greitai persiduoda transporto, gamybos ir paslaugų savikainai, todėl infliacijos prognozės kyla.

    Tuo pat metu JAV obligacijų rinkoje fiksuotas vienas ryškiausių svyravimų per ilgą laiką. Dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 5,3 proc., pasiekdamas aukščiausius lygius nuo 2007 metų ir vainikuodamas didžiausią ketvirčio šuolį nuo 1994 metų.

    Obligacijų pajamingumams kylant, brangsta skolinimasis tiek valstybei, tiek įmonėms, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir spausti akcijų vertinimus. Dėl to dalis investuotojų perskirsto portfelius, ieškodami didesnio saugumo arba trumpesnės trukmės instrumentų.

    Rinkų dėmesys dabar krypsta į artimiausius JAV makroekonominius duomenis, ypač darbo rinkos ataskaitą. Ji gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų normų trajektorijos ir atitinkamai paveikti tiek akcijas, tiek naftos kainas.

  • Rinkos dreba: nafta šokinėja, JAV obligacijų pajamingumas kyla – ką tai reiškia Europai?

    Rinkos dreba: nafta šokinėja, JAV obligacijų pajamingumas kyla – ką tai reiškia Europai?

    Ketvirtadienio rytą Europos biržose vyravo atsargios nuotaikos: pagrindiniai indeksai daugiausia smuko, investuotojams vertinant staigius naftos kainų svyravimus ir išaugusią įtampą JAV obligacijų rinkoje. Didesni energijos išteklių kainų šuoliai ir brangstantis skolinimasis paprastai didina įmonių kaštus bei slopina rizikingesnių aktyvų paklausą.

    Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir euro zonos Euro Stoxx 50 ankstyvoje prekyboje judėjo žemyn. Rinkos dalyviai dažnai į tokią dieną žiūri ne kaip į pavienį svyravimą, o kaip į platesnį signalą, ar energetikos ir palūkanų veiksniai nepradės spausti ekonomikos augimo.

    Azija sureagavo nevienodai

    Azijos rinkose kryptys išsiskyrė: Japonijos akcijos kilo, daliai technologijų bendrovių sulaukus papildomo susidomėjimo dėl dirbtinio intelekto plėtros. Tuo metu Australijos rinka smuko, o Honkongo ir Šanchajaus indeksai taip pat traukėsi, investuotojams mažinant riziką jautresniuose regionuose.

    Tokie skirtumai dažnai rodo, kad kapitalas trumpuoju laikotarpiu ieško sektorių ir rinkų, kurios geriau atlaiko didesnių palūkanų aplinką. Technologijų segmentas gali kilti, jei investuotojai tikisi spartesnio produktyvumo augimo, tačiau bendras fonas išlieka trapus, kai brangsta skolinimasis.

    Naftos kainos ir geopolitika

    Energetikos rinkoje nafta pigo, bet kainos išlieka padidinto kintamumo zonoje. Rinkose išliko nerimas dėl konflikto su Iranu ir galimų trikdžių tiekimo grandinėse, nes bet koks ilgesnis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose tradiciškai didina rizikos priemoką naftos kainoje.

    Brent rūšies nafta išlieka gerokai brangesnė nei iki konflikto su Iranu, o tai daro tiesioginę įtaką degalų ir logistikos kainoms. Europai tai svarbu ir dėl infliacijos: brangesnė energija gali sulėtinti kainų mažėjimą, o tai ilgina periodą, kai palūkanos išlieka aukštos.

    JAV obligacijos daro spaudimą akcijoms

    JAV akcijų rinkoje išvakarėse matytas nuosmukis, kurį pakurstė šoktelėjęs JAV 10 metų obligacijų pajamingumas. Kai pajamingumai kyla, investuotojai dažniau pervertina akcijų patrauklumą, nes didėja alternatyvi grąža iš saugesnių instrumentų ir brangsta finansavimas.

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pašokęs virš 5 proc., o tokie lygiai rinkai primena laikotarpius prieš pasaulinę finansų krizę. Pajamingumų kilimą dažniausiai maitina keli veiksniai: lūkesčiai dėl infliacijos, didesni valstybės skolinimosi poreikiai ir investuotojų reikalaujama didesnė kompensacija už riziką.

    Infliacijos tema sustiprėjo po duomenų, kurie rodė spartesnį JAV verslo aktyvumą. Federalinio rezervo atstovai yra signalizavę, kad norint grįžti prie 2 proc. infliacijos tikslo gali prireikti ir papildomo pinigų politikos griežtinimo, todėl rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną stipresnį makroekonominį rodiklį.

    Valiutų rinkose doleris prieš jeną šiek tiek silpnėjo, o euras prieš dolerį beveik nekito. Japonijai, kaip didelei naftos importuotojai, brangi energija ir silpnesnė nacionalinė valiuta reiškia papildomą spaudimą, o tai gali daryti įtaką ir centrinio banko sprendimų lūkesčiams.

  • JAV 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc.: kas laukia palūkanų ir rinkų?

    JAV 10 metų obligacijų pajamingumas peržengė 5 proc.: kas laukia palūkanų ir rinkų?

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas trumpam buvo pakilęs virš 5 proc. ribos ir pasiekė 5,011 proc. – tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų spalio. Vėliau rodiklis grįžo žemiau 5 proc., tačiau pats šuolis rinkoms tapo aiškiu signalu apie išaugusią įtampą obligacijų segmente.

    Pajamingumui kylant, obligacijų kainos paprastai krenta, todėl investuotojai reikalauja didesnės grąžos už didėjančią riziką ir infliacijos neapibrėžtumą. Šį kartą spaudimą sustiprino keli veiksniai vienu metu: didesni valstybės skolinimosi poreikiai, vis dar atspari JAV ekonomika ir išaugusi įmonių skolos emisijų apimtis, siejama su investicijomis į dirbtinis intelektas.

    Brangsta paskolos ir keičiasi investuotojų elgsena

    Augant JAV obligacijų pajamingumams, brangimas dažnai persiduoda ir gyventojams bei verslui: gali kilti būsto paskolų palūkanos, brangti įmonių skolinimasis, griežtėti kredito sąlygos. Tokie pokyčiai ilgainiui gali lėtinti ekonomikos augimą, nes didesnė skolos kaina mažina vartojimą ir investicijas.

    Kartu aukštesnis pajamingumas daro obligacijas patrauklesnes, palyginti su brangiai įvertintomis akcijomis, todėl dalis kapitalo gali būti perkelta iš akcijų rinkos į saugesnius instrumentus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai ima abejoti, ar palūkanų mažinimo ciklas artimiausiu metu apskritai prasidės.

    JAV iždas plečia išpirkimus, Europa jaučia bangą

    Judėjimą rinkoje lydėjo ir JAV iždo sprendimai dėl obligacijų išpirkimo programos plėtimo. Skelbta, kad siūlymai išpirkti 10–20 metų trukmės skolą buvo didinami iki maždaug 5,5 mlrd. eurų sumos, tai yra kelis kartus daugiau nei ankstesnėse operacijose.

    Įtampa persimetė ir į Europos rinkas. Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas kilo iki 4,50 proc., Italijos analogiškas rodiklis – iki maždaug 4,40 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 3,538 proc. – aukščiausio lygio per 15 metų.

    Energijos kainos vėl kelia infliacijos baimes

    Vienas svarbiausių šio etapo katalizatorių – naftos kainų šuolis, atgaivinęs infliacijos rizikas. „Brent“ rūšies nafta buvo pabrangusi iki maždaug 96 eurų už barelį, o JAV WTI – iki maždaug 93 eurų, rinkoms vertinant geopolitinių incidentų riziką ir galimus tiekimo sutrikimus per Hormūzo sąsiaurį.

    Dėl energijos brangimo investuotojai dažniau daro prielaidą, kad didieji centriniai bankai palūkanas laikys aukštas ilgiau. Europos Centrinis Bankas neseniai padidino indėlių palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 2,5 proc. ir perspėjo, kad infliacija ilgiau gali išlikti aukščiau tikslo.

    „Rinkos iš naujo įkainoja scenarijų, kuriame palūkanos išlieka aukštos ilgiau, nes energijos kainos grąžina infliacijos riziką“, – teigia rinkų dalyviai, vertindami obligacijų išpardavimo bangą.

    Dėmesys dabar krypsta į artimiausius pagrindinių centrinių bankų sprendimus, kurie gali nulemti, ar pajamingumų kilimas taps trumpu epizodu, ar nauja ilgalaike tendencija. JAV Federalinio rezervo, Anglijos banko ir Japonijos banko tonas investuotojams bus svarbus ne mažiau nei pats sprendimas, nes rinkoms kritiškai svarbu suprasti, kiek ilgai bus toleruojama didesnė infliacijos rizika.

  • FED vadovas sunerimęs dėl infliacijos: rinkos jau skaičiuoja palūkanų kėlimą rugsėjį

    FED vadovas sunerimęs dėl infliacijos: rinkos jau skaičiuoja palūkanų kėlimą rugsėjį

    JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas per savo pirmąją kalbą Jackson Hole simpoziume pareiškė, kad finansinės sąlygos JAV nėra pakankamai ribojančios, o bazinė infliacija kol kas reikšmingai neslūgsta. Tokio tono rinkos įvertino kaip griežtėjantį, didinantį tikimybę, kad palūkanos gali būti keliamos jau artimiausiame posėdyje.

    Warshas pabrėžė, kad ekonomika pastaraisiais mėnesiais veikiau stiprėjo nei silpo, o darbo rinka išlieka artima pilno užimtumo būklei. Jo teigimu, būtent kainų stabilumas šiuo metu turi būti pagrindinis Federalinio rezervo prioritetas, nes infliacija išlieka per aukšta ir per plati pagal prekių bei paslaugų krepšelį.

    „Man didelį įspūdį daro bendra ekonomikos būklė, kuri, panašu, sustiprėjo“, – sakė Kevinas Warshas.

    Anot jo, vienas aiškiausių stiprybės ženklų yra atsparumas sukrėtimams, kurį demonstravo tiek realioji ekonomika, tiek finansų rinkos. Warshas taip pat akcentavo, kad dabartiniai duomenys neleidžia patikimai teigti, jog bazinės infliacijos tendencijos jau aiškiai juda link 2 proc. tikslo pakankamu tempu.

    Kalbėdamas apie infliacijos dinamiką, Federalinio rezervo vadovas rėmėsi asmeninio vartojimo išlaidų (PCE) indeksu, kuris yra pagrindinis JAV centrinio banko stebimas rodiklis. Jis nurodė, kad per 12 mėnesių PCE infliacija siekė 3,7 proc., o per šešis mėnesius metiniu tempu buvo apie 4,1 proc., todėl, jo vertinimu, pergalės prieš infliaciją skelbti dar anksti.

    Rinkose po šių komentarų išaugo lūkesčiai dėl palūkanų didinimo: investuotojai ėmė labiau įkainoti 0,25 proc. punkto kėlimo scenarijų artimiausiame Federalinio rezervo posėdyje. Kartu su tuo pastebėtos ir obligacijų rinkos reakcijos, kai ilgalaikių JAV iždo vertybinių popierių pajamingumai kito, o JAV dolerio indeksas stiprėjo.

    DI ir produktyvumo klausimas

    Warshas kalboje atskirai išskyrė dirbtinio intelekto poveikį ekonomikai, teigdamas, kad technologijų pažanga gali būti naujas svarbus produktyvumo veiksnys. Vis dėlto jis pabrėžė, kad kol kas per anksti vienareikšmiškai atsakyti, ar DI labiau papildys darbuotojų veiklą, ar pakeis dalį darbo vietų, ir kada šis efektas atsispindės makroekonominiuose rodikliuose.

    Pasak jo, Federaliniame rezerve suformuota darbo grupė analizuoja DI įtaką produktyvumui ir užimtumui, tačiau jos darbas neturės tiesioginės įtakos artimiausiems pinigų politikos sprendimams. Warshas taip pat atkreipė dėmesį į didėjančias investicijas, susijusias su DI infrastruktūra, ir tai, kad dalis verslo kapitalo išlaidų augimo gali būti siejama būtent su šiuo technologiniu ciklu.

    Kodėl jis atsisako išankstinių užuominų?

    Vienas ryškiausių kalbos akcentų buvo Warsho atsisakymas praktikuoti vadinamąsias išankstines nuorodas apie būsimus sprendimus. Jis argumentavo, kad ši priemonė buvo svarbi per 2008 metų finansų krizę ir po jos, tačiau dabar gali klaidinti, nes rinkos pernelyg pradeda remtis centrinio banko signalais, o ne ekonominiais fundamentaliais duomenimis.

    „Neturėtume kurti režimo, kuriame rinkos dalyviai pirmiausia laukia centrinio banko, kad apsispręstų dėl kito sandorio“, – sakė Kevinas Warshas.

    Jo teigimu, toks abipusis signalų skaitymas gali tapti veidrodžių sale, kai rinkos bando nuspėti Federalinį rezervą, o Federalinis rezervas pernelyg stebi rinkų reakcijas, prarasdamas jautrumą naujai informacijai. Warshas pabrėžė, kad klaidų kainą dažniausiai sumoka ne didžiausi finansų rinkų dalyviai, o namų ūkiai, susiduriantys su aukštomis kainomis ar didesniu neužtikrintumu dėl darbo.

    Baigdamas jis nurodė, kad yra įsipareigojęs ne iš anksto paskelbtam sprendimui, o disciplinai vertinti naujausius duomenis ir laikytis 2 proc. PCE infliacijos tikslo. Artimiausias Federalinio rezervo sprendimas dėl palūkanų numatytas rugsėjo 16 dieną, o rinkos iki tol itin jautriai reaguos į naujus infliacijos ir darbo rinkos rodiklius.

  • Warsho pirmasis Jackson Hole: rekordinė JAV skola, iždo gelbėjimas ir įkyriai aukšta infliacija

    Warsho pirmasis Jackson Hole: rekordinė JAV skola, iždo gelbėjimas ir įkyriai aukšta infliacija

    JAV centrinio banko vadovas Kevinas Warshas penktadienį Jackson Hole simpoziume pirmą kartą sakys pagrindinę kalbą, kai ilgalaikės skolinimosi kainos išlieka padidėjusios, o infliacija vis dar negrįžta prie 2 proc. tikslo. Investuotojai iš šio pasirodymo tikisi aiškesnio signalo, ar Federalinis rezervų bankas pasirengęs griežtinti politiką.

    Jackson Hole simpoziumą nuo 1978 metais rengia Kanzaso miesto Federalinis rezervų bankas, o nuo 1982 metų jis vyksta Vajominge, Jackson Lake Lodge konferencijų centre. Į renginį susirenka apie 120 centrinių bankų vadovų, ekonomistų ir politikos formuotojų iš daugiau nei 70 valstybių, todėl bet koks tonas ar formuluotė gali paveikti rinkų lūkesčius.

    Šių metų tema skirta finansų inovacijoms, mokėjimams ir jų reikšmei politikai, tačiau kontekstas akivaizdžiai monetarinis. Jackson Hole tradiciškai vyksta tarp Federalinio atvirosios rinkos komiteto posėdžių, todėl pirmininko kalba tampa viena iš retų progų pakoreguoti rinkų „kompasą“ be oficialaus sprendimo dėl palūkanų.

    Warshas viešai pabrėžia, kad tikslas nesikeičia.

    „Nėra jokio minkšto infliacijos tikslo. Yra tikslas, ir jis yra 2 proc.“, – sakė K. Warshas.

    Tačiau rinkoms svarbiausia ne kryptis, o kelias. JAV centrinis bankas šiuo metu peržiūri savo veiklos principus ir komunikaciją, todėl pirmininkas vengia detalių išankstinių gairių, kurios anksčiau padėdavo sumažinti netikėtumus finansų rinkose.

    Naujausi duomenys spaudimą tik didina: asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas, kurį Federalinis rezervų bankas laiko pagrindiniu rodikliu, liepą augo sparčiau nei tikėtasi, o metinis tempas išliko gerokai virš 2 proc. ribos. Bazinė infliacija taip pat laikosi aukščiau tikslo, todėl klausimas, ar palūkanos pakankamai riboja ekonomiką, išlieka atviras.

    Liepos mėnesį Federalinis atvirosios rinkos komitetas palūkanas paliko 3,50–3,75 proc. intervale, tačiau dalis regioninių bankų vadovų pasisakė už didinimą. Tuo pat metu išvestinių priemonių rinkoje matyti atsargesni lūkesčiai dėl griežtinimo, o šis skirtumas ir yra viena priežasčių, kodėl Jackson Hole kalba laikoma itin jautria.

    Obligacijų rinka tapo nervų centru

    Didžiausias testas persikėlė į ilgalaikių JAV valstybės obligacijų segmentą. JAV valstybės skola perkopė 40 trilijonų JAV dolerių, tai yra apie 36,8 trilijono eurų, o 10 ir 30 metų obligacijų pajamingumų šuoliai didina skolinimosi kainą visoje ekonomikoje nuo būsto paskolų iki verslo finansavimo.

    Ši dinamika privertė veikti JAV iždą. Iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė ketinantis bent padvigubinti 10–30 metų trukmės obligacijų supirkimus antrinėje rinkoje nuo 1,8 milijardo eurų iki 3,7 milijardo eurų per operaciją, taip mažinant ilgalaikių vertybinių popierių pasiūlą ir siekiant numušti pajamingumus.

    Vis dėlto rinka sureagavo nevienareikšmiškai: pajamingumai vėliau vėl kilo, todėl Bessentas viešai leido suprasti, kad iždas, reikalui esant, galėtų įsikišti didesne apimtimi. Susidaro neįprasta įtampa, kai fiskalinė institucija bando slopinti ilgalaikių palūkanų kilimą, o centrinis bankas gali būti linkęs leisti rinkai „padaryti dalį darbo“ griežtinant finansines sąlygas.

    Aukso ir bitkoino šuolis siunčia signalą

    Kai investuotojai pradeda abejoti, ar skola gali būti valdoma be infliacijos „pagalbos“, rinkoje stiprėja vadinamoji valiutos nuvertėjimo logika, kai ieškoma aktyvų, kurių pasiūla nėra lengvai plečiama. Tokiose fazėse dažnai brangsta auksas, stiprėja kriptovaliutų paklausa, o valiuta patiria spaudimą.

    Rugpjūtį auksas pabrango apie 15 proc. ir fiksavo vieną stipriausių mėnesių per kelis dešimtmečius, o bitkoinas šoktelėjo daugiau nei 25 proc., pasiekdamas naujas aukštumas. Kartu JAV dolerio indeksas, lyginantis dolerį su šešiomis pagrindinėmis valiutomis, judėjo žemyn, o šių signalų kombinacija rinkoms dažnai reiškia tą patį: infliacijos rizika nėra iki galo suvaldyta.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Jackson Hole dėmesingai stebės ir Europa, nes JAV palūkanų kryptis daro įtaką dolerio kursui, kapitalo srautams ir pasaulinėms finansavimo sąlygoms. Europos Centrinio Banko atstovai taip pat dalyvaus diskusijose, nors oficialiai akcentas šiemet nukreiptas į mokėjimų ateitį ir finansų inovacijas.

    Artimiausių sprendimų kalendorius sudėlioja papildomą įtampą: ECB skelbia savo posėdžių protokolus, o kitas sprendimas dėl palūkanų numatytas netrukus po to, kai rinka jau bus „suvirškinusi“ Warsho žinutes. Griežtesnis tonas Jackson Hole gali sustiprinti dolerį ir sugriežtinti globalias finansines sąlygas, o tai Europai reikštų sudėtingesnį balansą tarp augimo ir infliacijos.

    Dėl to penktadienio kalba nebėra vien tradicinis centrinio banko pasisakymas. Tai testas, ar Federalinis rezervų bankas gali įtikinti rinkas, kad 2 proc. infliacijos tikslas išlieka realus, o pasirinktas kelias yra pakankamai patikimas ir nuoseklus.

  • JAV iždas meta gelbėjimo ratą: po 34,4 trln. eurų skolos žada dar didesnius obligacijų supirkimus

    JAV iždas meta gelbėjimo ratą: po 34,4 trln. eurų skolos žada dar didesnius obligacijų supirkimus

    JAV iždas vos per parą nuo sprendimo padvigubinti valstybės skolos supirkimus vėl buvo priverstas raminti rinkas. Ilgesnio termino obligacijų pajamingumai pakilo ir panaikino trumpalaikį palengvėjimą, kurį buvo sukėlęs supirkimų planas.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas viešai leido suprasti, kad nustatyta 3,4 mlrd. eurų riba vienai supirkimo operacijai nėra griežtas limitas. Jo teigimu, tai veikiau atskaitos taškas, kurį prireikus būtų galima didinti.

    „Mes reguliariai vykdome supirkimus ir didinsime jų apimtį. Reikėtų suprasti, kad vienai emisijai tai gali būti daugiau nei 3,4 mlrd. eurų“, – sakė Scottas Bessentas.

    Pasak jo, dalis šio žingsnio yra signalas rinkai, kad dabartiniai pajamingumai esą neatspindi fundamentų. Papildomą įtampą didina geopolitiniai veiksniai, tarp jų ir konfliktas su Iranu, kuris, anot sekretoriaus, didina neapibrėžtumą.

    Bessentas išskyrė prastesnį likvidumą 30 metų obligacijų segmente, kur, jo vertinimu, įtampa matoma ryškiausiai. Jis pabrėžė, kad iždas toliau stebės sąlygas ir sprendimus derins prie rinkos dinamikos.

    Publikavimo metu 30 metų JAV obligacijų pajamingumas siekė apie 5,25 proc., prieš tai buvęs pakilęs iki 5,33 proc. 10 metų obligacijų pajamingumas buvo apie 4,7 proc., po ankstesnės viršūnės ties 4,75 proc. Tokie lygiai investuotojams svarbūs, nes jie daro įtaką ir platesnėms skolinimosi kainoms.

    Skola perkopė 34,4 trln. eurų

    Interviu metu iždo sekretorius taip pat užsiminė apie artimiausiu metu planuojamą fiskalinės konsolidacijos krypties pristatymą. Jo teigimu, dėmesys būtų skiriamas tiek pajamų, tiek išlaidų pusei, o iždas esą turi daugiau priemonių nei vien supirkimai.

    JAV nacionalinei skolai pasiekus maždaug 34,4 trln. eurų ribą, Bessentas stengėsi sumenkinti simbolinę šio skaičiaus reikšmę ir akcentavo augimo svarbą. Kartu jis kritikavo ankstesnės administracijos deficitą, tačiau pripažino, kad dabartinį skolinimosi poreikį didina išaugusios išlaidos.

    Ką sako investuotojai?

    Rinkos dalyviai vertinimus pateikė nevienareikšmiškai. Dalies investuotojų nuomone, aktyvesni supirkimai gali padėti sušvelninti kainų svyravimus, ypač mažesnio likvidumo ruožuose, tačiau kyla klausimas, ar tai nepasiųs priešingo signalo.

    „Evercore ISI“ atstovas Krishna Guha planą pavadino silpna Operacijos „Twist“ versija ir perspėjo, kad jis gali atsisukti prieš pačią politiką, jei bus suprastas kaip ženklas, kad Vašingtonui darosi sunkiau skolintis pigiai. Jo teigimu, vien pasisakymai obligacijų rinkos reikšmingai nepajudino.

    „JPMorgan“ strategė Maia Crook buvo dar kategoriškesnė ir įspėjo, kad intervencija slepia gilesnius struktūrinius iššūkius, bet jų nesprendžia. Pasak jos, ilgalaikė rizika yra reputacinė: rinka gali pradėti abejoti įprasta, nuspėjama JAV skolos išleidimo politika, jei ją keis ad hoc sprendimai.

    Analitikai primena, kad tokios priemonės dažniausiai veikia per lūkesčius ir likvidumo gerinimą, tačiau nepašalina pagrindinės problemos, jei didelis deficitas išlieka. Todėl artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar fiskaliniai planai realiai mažins skolinimosi poreikį, ar apsiribos retorika.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas Irano reparacijoms pateikė atsakomąjį ultimatumą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas Irano reparacijoms pateikė atsakomąjį ultimatumą

    Naftos kainos ir JAV valstybės obligacijų pajamingumai antradienį kilo, rinkoms įvertinus paaštrėjusią įtampą tarp JAV ir Irano. Investuotojai reagavo į signalus, kad susitarimas dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo artimiausiu metu gali būti dar labiau atidėtas.

    Situaciją pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kuriais jis atsakė į Teherano reikalavimus atlyginti žalą už kelis mėnesius trukusius smūgius. Pasak rinkų dalyvių, tokia retorika didina geopolitinę riziką ir kelia naują spaudimą energijos išteklių kainoms.

    Rinkos bijo ilgesnės krizės

    JAV prezidentas nurodė derybininkams siekti kompensacijų už amerikiečių žūtis ir sužeidimus išpuoliuose, kuriuos Vašingtonas sieja su Teheranu, įskaitant 2000 metais įvykdytą USS Cole sprogdinimą. Vėliau jis išplėtė reikalavimų apimtį, kalbėdamas apie žalą regione.

    „Iranas turėtų sumokėti už žalą ir mirtis, kurias, mano vertinimu, patyrė žmonės Libane, Sirijoje, Jemene ir Gazos Ruože“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Teheranas savo ruožtu tvirtina, kad Hormūzo sąsiauris liks uždarytas tol, kol JAV neatsisakys jūrinės blokados, nesušvelnins sankcijų ir neatšaldys įšaldyto Irano turto. Dėl šios aklavietės didėja rizika, kad naftos tiekimas iš Persijos įlankos išliks trikdomas ilgiau, nei tikėtasi.

    Obligacijų pajamingumai kyla kartu

    Brent rūšies nafta prekiavosi apie 78 eurus už barelį, o WTI apie 73 eurus, abi kainos per dieną pakilo maždaug 2,5 proc. Tokie svyravimai įprastai atspindi rizikos premiją, kuri atsiranda, kai kyla grėsmė vienam svarbiausių pasaulio naftos gabenimo koridorių.

    JAV obligacijų rinkoje pajamingumai taip pat augo, nes investuotojai mažino vyriausybės vertybinių popierių pozicijas. Logika paprasta: brangesnė energija gali išlaikyti aukštesnę infliaciją, o tai stiprina argumentą dėl griežtesnės pinigų politikos ir didesnių palūkanų ilgesniam laikui.

    Rinkos taip pat laukia naujausių JAV infliacijos duomenų, kurie gali pakeisti lūkesčius dėl Federalinio rezervo sprendimų. Jei energijos kainų šuolis persiduos į platesnį kainų krepšelį, palūkanų normų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas.

    Hormūzas: pareiškimai ir realybė

    Donaldas Trumpas viešai teigė, kad JAV esą visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį, o karinės pajėgos užtikrina saugų laivybos kelią. Tačiau laivybos stebėsenos duomenys rodo, kad realus srautas tebėra smarkiai sumažėjęs.

    Remiantis Kpler informacija, patvirtintų perplaukimų skaičius pastaruoju metu siekė 6–11 laivų per dieną, kai iki konflikto įprastai fiksuota apie 130–140 perplaukimų. Tai reiškia, kad prekybinė laivyba tebėra tik nedidelė dalis įprastų apimčių, o bet koks naujas eskalacijos signalas rinkoms tampa katalizatoriumi.

    Analitikai pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra kritinis globalios energetikos taškas, todėl net ir trumpalaikiai sutrikimai dažnai sukelia grandininę reakciją: brangsta nafta, didėja infliacijos rizika, o kartu koreguojasi obligacijų ir akcijų rinkų lūkesčiai.

  • Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Pasaulio finansų rinkos gegužės 22 dieną judėjo aukštyn, investuotojams kabinantis į viltį, kad JAV ir Irano derybose gali atsirasti proveržis. Tačiau optimizmą toliau slopina sutrikęs laivybos srautas Hormūzo sąsiauryje ir virš 90 eurų už barelį laikanti Brent naftos kaina.

    Europoje didieji indeksai prekybos pradžioje fiksavo prieaugį: Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Euro Stoxx 50 kilo, o investuotojai jautriai reagavo į bet kokius signalus apie galimą įtampos mažėjimą. Kartu rinkos išlieka nervingos dėl infliacijos ir palūkanų normų perspektyvų, kurios priklauso ir nuo energijos kainų.

    Papildomos teigiamos nuotaikos Europoje atėjo iš Vokietijos, kur pirmojo ketvirčio ekonomikos augimo rodikliai atitiko lūkesčius, o vartotojų pasitikėjimas birželiui gerėjo. Tai svarbu rinkoms, nes euro zonos didžiausios ekonomikos atsigavimas pastaraisiais metais buvo trapus, o vidaus paklausa vis dar laikoma silpna grandimi.

    Azija tęsė ralį

    Azijos biržose taip pat dominavo teigiamos nuotaikos: Japonijos Nikkei 225 ūgtelėjo apie 2,7 proc., o regiono indeksai sekė iš paskos. Rinkos akcentavo lėtėjančią Japonijos infliaciją, kuri balandį, remiantis paskelbtais duomenimis, buvo nusileidusi iki žemiausio lygio per ketverius metus.

    Švelnėjanti infliacija investuotojams reiškia daugiau erdvės centriniams bankams neskubėti griežtinti politikos, nors energijos kainos dėl geopolitikos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tarp augusių rinkų buvo Taivanas, Honkongas, Kinijos žemyninė rinka, Pietų Korėja, Australija ir Indija.

    Nafta brangi dėl Hormūzo

    Naftos kainas aukštyn stumia besitęsiantys sutrikimai Hormūzo sąsiauryje, kuriuo, pagal plačiai cituojamus tarptautinių energetikos institucijų vertinimus, keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Dėl to bet koks nestabilumas regione greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Europos prekybos valandomis Brent nafta buvo pakilusi iki maždaug 91 euro už barelį, o JAV etaloninė nafta artėjo prie 85 eurų ribos. Palyginimui, prieš konflikto eskalaciją nafta buvo gerokai pigesnė, todėl dabartinis šuolis ypač jautrus transporto, aviacijos, pramonės ir vartojimo sektoriams.

    Auganti nafta tiesiogiai veikia obligacijų rinkas: kylant infliacijos lūkesčiams, dažnai kyla ir ilgalaikių obligacijų pajamingumai, o tai didina finansavimo kainą verslui ir gyventojams. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas penktadienį buvo apie 4,57 proc., kiek atslūgęs nuo aukštesnių savaitės lygių.

    Valiutų rinkoje euras ir svaras JAV dolerio atžvilgiu ryškių pokyčių nerodė, o jenos kursą veikė ir infliacijos duomenys, ir rizikos apetitas pasaulio rinkose. Tokiose sąlygose investuotojai dažniau balansuojasi tarp saugių aktyvų ir augimo akcijų, priklausomai nuo naujienų srauto.

    „Lenovo“ šuolis po rezultatų

    Tarp ryškiausių dienos įvykių įmonių segmente išsiskyrė „Lenovo“ akcijų šuolis Honkongo biržoje, kai paskelbti ketvirčio rezultatai viršijo analitikų prognozes. Bendrovė nurodė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 18,7 mlrd. eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnės nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą augimui suteikė asmeninių kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų segmentas, kurio pajamos, kaip skelbta, augo apie penktadalį. Rinka tai vertina kaip signalą, kad po kelių metų svyravimų vartotojų elektronikos paklausa stabilizuojasi, o įmonės geriau suvaldo atsargų ciklus.

    Vis dėlto bendra kryptis rinkose išlieka priklausoma nuo geopolitikos ir energijos kainų: net ir kylant indeksams, investuotojai vertina scenarijus, kuriais nafta gali išlikti brangi ilgiau, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms ir lėtesnį palūkanų mažinimo tempą. Artimiausiu metu lemiami gali būti tiek JAV ir Irano derybų signalai, tiek realūs laivybos srautų pokyčiai Hormūzo sąsiauryje.

  • Irano lyderio dekretas grąžino nerimą rinkoms: Brent nafta brango, Europos biržos smuko

    Irano lyderio dekretas grąžino nerimą rinkoms: Brent nafta brango, Europos biržos smuko

    Kas sukėlė naują įtampą?

    Ketvirtadienį finansų rinkose vėl išaugo rizikos vengimas: smuko Europos akcijų indeksai, o JAV ateities sandoriai judėjo žemyn. Tuo pat metu brango nafta, investuotojams reaguojant į signalus iš Irano dėl branduolinės programos ir įtemptą geopolitinį foną.

    Rinkų nuotaikas pakeitė žinia, kad Irano aukščiausiasis lyderis, anot tarptautinės žiniasklaidos, nepritaria idėjai atsisakyti sukauptų praturtinto urano atsargų. Tokia pozicija, vertinama kaip kietesnė derybinė laikysena, silpnina lūkesčius dėl greitesnės deeskalacijos.

    Nafta brango, akcijos traukėsi

    Brent rūšies naftos kaina per dieną šoktelėjo maždaug 2 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos. Naftos brangimas paprastai didina infliacijos riziką ir kelia spaudimą įmonėms, kurių sąnaudos jautrios energijos kainoms, todėl rinkose dažnai pasireiškia platesnis išpardavimas.

    Investuotojai taip pat stebėjo prieštaringus signalus iš JAV dėl tolesnių veiksmų Irano atžvilgiu. Neapibrėžtumas, ar bus tęsiamas spaudimas ir ar galimos naujos karinės priemonės, paprastai didina vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, ypač energetikos žaliavose.

    Kodėl reakcija tokia aštri?

    Branduolinis klausimas laikomas vienu esminių derybų mazgų: nuo jo priklauso sankcijų režimo trajektorija, regiono saugumo situacija ir naftos pasiūlos perspektyvos. Rinkos pastaruoju metu buvo linkusios tikėtis pozityvesnio scenarijaus, todėl bet koks griežtesnis pareiškimas greitai atšaldo optimizmą.

    Prie to prisideda ir platesnis kontekstas: po ankstesnių staigių nuotaikų svyravimų investuotojai vis atsargiau vertina vien antraštes apie galimus susitarimus. Dėl to kainų judesiai tampa labiau priklausomi nuo naujų patvirtintų signalų, o ne nuo prielaidų.

    „Šį kartą įsitikinimo mažiau: abiejų pusių retorika išlieka karinga, o rinkos nenoriai seka optimistinėmis antraštėmis po ankstesnių nusivylimų“, – sakė ING valiutų strategas Francesco Pesole.

    Didėjant naftos kainai, dalis rinkos dalyvių perskaičiuoja ir palūkanų normų bei infliacijos scenarijus. Tai atsispindi ir obligacijų rinkoje: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas kilo iki maždaug 4,6 proc., rodydamas, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikę riziką.

  • Rinkas supurtė „Sunkus kūjis“: brangsta nafta ir doleris, o auksas bei sidabras pinga

    Rinkas supurtė „Sunkus kūjis“: brangsta nafta ir doleris, o auksas bei sidabras pinga

    Pasaulio finansų rinkose sugrįžo ryškus rizikos vengimas: investuotojai traukiasi iš akcijų, o daugiau dėmesio skiria doleriui ir JAV obligacijoms. Nuotaikas labiausiai kaitina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizika energijos tiekimui per Hormūzo sąsiaurį.

    Pastarosiomis dienomis brango nafta, o tai rinkoms tapo signalu, kad konfliktas gali užsitęsti ir didinti infliacinį spaudimą. Kai energijos kainos kyla, investuotojai dažnai persvarsto lūkesčius dėl palūkanų normų ir vertina didesnę tikimybę, kad jos išliks aukštos ilgiau.

    Nafta, doleris ir akcijų spaudimas

    Akcijų biržose fiksuotos platesnės korekcijos, kurios paprastai lydi „bėgimą į saugumą“. Tokiose fazėse rinkos dalyviai linkę mažinti rizikingesnių aktyvų dalį portfeliuose ir didinti likvidumo atsargas.

    Kartu stiprėjo doleris euro atžvilgiu, o tai dažnai nutinka, kai investuotojai renkasi JAV valiutą kaip saugesnę užuovėją. Dolerio brangimas paprastai daro papildomą spaudimą žaliavoms ir tauriesiems metalams, nes jie pasaulyje daugiausia kotiruojami doleriais.

    Obligacijų pajamingumai kyla, metalai silpnėja

    Rinkos įtampą sustiprino ir kylantys JAV obligacijų pajamingumai, rodantys, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už skolinimąsi. Aukštesni pajamingumai didina skolinimosi kainą ir viešiesiems finansams, todėl karinių operacijų ir biudžeto deficito finansavimas tampa brangesnis.

    Tuo pat metu auksas ir sidabras atsidūrė spaudime. Šiems aktyvams nepalankus derinys yra stiprus doleris ir aukštos palūkanų normos, nes taurieji metalai patys negeneruoja palūkanų ar dividendų, todėl jų patrauklumas mažėja, kai „be rizikos“ grąža rinkoje kyla.

    Techninės analizės požiūriu, kai kainos greitai traukiasi nuo neseniai pasiektų aukštumų, rinkoje dažnai daugėja trumpalaikių pardavimo signalų. Tai didina kainų svyravimus ir skatina dalį investuotojų fiksuoti pelną po ankstesnio ralio.

    Ko tikėtis artimiausiu metu?

    Artimiausio laikotarpio kryptį daugiausia lems du veiksniai: geopolitinių rizikų raida ir JAV infliacijos bei palūkanų normų lūkesčiai. Jei įtampa dėl tiekimo maršrutų išliks, naftos kainos gali ir toliau išlikti aukštesniame lygyje, o tai palaikytų infliacijos baimes.

    Jei infliacija JAV išliks atkakli, rinka gali dar ilgiau atidėlioti palūkanų mažinimo scenarijų, o tai reikštų tęstinį spaudimą auksui ir sidabrui. Tuo pačiu doleris tokiomis sąlygomis dažnai išlaiko pranašumą, ypač jei investuotojų rizikos apetitas išlieka silpnas.