CP v2

Tag: JAV politika

  • „Anthropic“ IPO jau čia pat: rekordas, 55,6 mlrd. eurų pajamos ir rizikos, kurios gąsdina

    „Anthropic“ IPO jau čia pat: rekordas, 55,6 mlrd. eurų pajamos ir rizikos, kurios gąsdina

    „Anthropic“ IPO jau artėja

    DI bendrovė „Anthropic“, kurianti pokalbių robotą „Claude“, rengiasi pirminiam akcijų platinimui. Rinkos dalyviai tikisi, kad debiutas Volstrite gali tapti vienu didžiausių pastarųjų metų technologijų sektoriuje.

    Bendrovės šuolį kursto spartus pajamų augimas ir investuotojų apetitas DI istorijoms, tačiau kartu išryškėja ir rizikos. Tarp jų – dideli nuostoliai, reguliacinis neapibrėžtumas ir politinė trintis JAV.

    Kas stovi už „Claude“ kūrėjų

    „Anthropic“ įkurta 2021 metais buvusių „OpenAI“ vadovų ir tyrėjų, akcentavusių DI saugumo klausimus. Bendrovei vadovauja generalinis direktorius Dario Amodei, turintis biofizikos daktaro laipsnį, o prezidentės pareigas eina bendraįkūrėja Daniela Amodei.

    Rinkos duomenų platformos „PitchBook“ vertinimu, „Anthropic“ darbuotojų skaičius siekia apie 5 000. Toks mastas rodo, kad konkurencija pažangiausių modelių rinkoje jau seniai peržengė startuolių fazę.

    Pajamas kelia programuotojai ir verslas

    Kol dalis konkurentų plėtėsi į daugybę vartotojams skirtų krypčių, „Anthropic“ daugiau dėmesio skyrė įrankiams kūrėjams ir įmonėms. Praktikoje tai reiškia integracijas, automatizavimą ir programavimo užduočių spartinimą, už ką verslo klientai dažniau sutinka mokėti.

    Skelbiama, kad bendrovės metinis pajamų tempas viršija 65 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 55,6 mlrd. eurų. Vienu svarbiausių produktų įvardijamas programuotojams skirtas sprendimas „Claude Code“.

    Politinis fonas ir teisinė nežinomybė

    Į IPO bendrovė ateina ne pačiu ramiausiu politiniu metu. Pranešama apie konfliktą su Donaldo Trumpo administracija dėl prieigos prie DI modelių ir jų taikymo valstybės poreikiams, o tai investuotojams kelia papildomų klausimų.

    Situaciją apsunkina tai, kad teisiniai ginčai dėl sutarčių, tiekimo grandinės rizikų ar prieigos sąlygų gali trukti metus. Tokie procesai paprastai didina neapibrėžtumą ir gali paveikti tiek reputaciją, tiek galimybes dirbti su viešuoju sektoriumi.

    Milžiniškos išlaidos ir investuotojų kantrybė

    Pažangių DI modelių kūrimas reikalauja didžiulių skaičiavimo išteklių, duomenų centrų infrastruktūros ir brangios inžinerijos. Dėl to net sparčiai augančios pajamos nebūtinai reiškia greitą pelningumą, ypač jei konkurencija verčia nuolat didinti investicijas.

    Žiniasklaidoje skelbta, kad 2025 metais „Anthropic“ patyrė beveik 42 mlrd. JAV dolerių nuostolį, tai yra apie 36 mlrd. eurų. Toks skaičius reiškia, kad IPO investuotojams teks vertinti ne tik augimą, bet ir tai, kiek ilgai bendrovė galės finansuoti plėtrą.

    Pasak rinkos pranešimų, „Anthropic“ gali siekti pritraukti didesnę sumą nei 2026 metų birželį įvykęs „SpaceX“ IPO, kuriame buvo surinkta daugiau kaip 75 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 64,3 mlrd. eurų. Jei tai pasitvirtintų, platinimas pretenduotų į rekordinius technologijų rinkos sandorius.

  • Karoline Leavitt traukiasi iš Baltųjų rūmų: aštriausi jos konfliktai su žiniasklaida ir skandalai

    Karoline Leavitt traukiasi iš Baltųjų rūmų: aštriausi jos konfliktai su žiniasklaida ir skandalai

    Netikėtas pasitraukimas

    Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pranešė paliksianti pareigas mėnesio pabaigoje. Oficialiai teigiama, kad sprendimą ji priėmė dėl šeimos ir noro daugiau laiko skirti vaikams.

    Per maždaug 18 mėnesių trukusią kadenciją ji tapo viena ryškiausių Donaldo Trumpo administracijos figūrų. Leavitt dažnai pabrėždavo, kad jos darbas reikalauja nuolatinio dėmesio ir energijos, o tai sunku suderinti su motinyste.

    Kodėl ji tapo tokia prieštaringa?

    Leavitt vertinta dvejopai: daliai Trumpo rėmėjų ji buvo nepajudinama, agresyviai prezidentą ginanti komandos narė. Kritikai ją vadino viena konfliktiškiausių Baltųjų rūmų atstovių, dažnai kaltinę klaidinančiais teiginiais ir menkinančiu tonu žurnalistų atžvilgiu.

    Jos spaudos konferencijos ne kartą virsdavo akistatomis su reporterių klausimais apie tarifus, migracijos politiką ar skandalingas temas. Tai išryškino platesnę tendenciją, kai politinė komunikacija JAV vis dažniau remiasi kova dėl informacijos kontrolės, o ne atsakymais į klausimus.

    Momentai, sukėlę daugiausia audrų

    Vienas garsiausių epizodų siejamas su teiginiu apie tariamai planuotą didelės vertės valstybės finansavimą prezervatyvams Gazos Ruože. Šis pareiškimas plačiai nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje, tačiau viešai pateiktų įrodymų trūko, o dalis humanitarinės pagalbos ekspertų tokį pasakojimą tuomet atmetė.

    Kitas ryškus konfliktas kilo su naujienų agentūra Associated Press, kai Leavitt viešai pareiškė apgailestaujanti davusi klausimą šios redakcijos žurnalistui. Ginčo fonas siejamas ir su administracijos pastangomis daryti įtaką terminologijai, vartojamai apibūdinant geografinius objektus.

    Socialiniuose tinkluose plačiai išplitęs epizodas įvyko tada, kai Leavitt, atsakydama į reporterio žinutę apie planuojamą susitikimo vietą ir istorinį kontekstą, atrašė pašaipiai, pavartodama frazę apie pašnekovo mamą. Kritikai tai įvardijo kaip neprofesionalų elgesį, kuris, jų teigimu, menkina institucijos toną ir rimtumą.

    Kritikos ji sulaukė ir dėl reakcijų į klausimus apie Jeffrey Epsteino bylą bei su ja susijusius ryšius. Kai spaudos konferencijose ši tema vėl buvo keliama, Leavitt dažnai bandydavo perkelti dėmesį į administracijos pasiekimus ir užbaigdavo diskusiją, o tai žurnalistai vertino kaip vengimą atsakyti.

    Dar vienas konfliktas kilo po klausimų apie JAV migracijos tarnybų veiksmus ir atvejus, kai žuvo žmonės. Leavitt oponentus viešai vadino šališkais aktyvistais, o ne žurnalistais, ir tai dar labiau pakurstė diskusijas apie spaudos laisvę bei Baltųjų rūmų santykį su kritiška žiniasklaida.

    Kas toliau Baltiesiems rūmams?

    Leavitt pasitraukimas reiškia, kad administracija neteks vieno ryškiausių komunikacijos veidų, kuris gebėjo greitai mobilizuoti šalininkus ir atremti kritikus. Tuo pat metu tai atveria klausimą, ar naujas spaudos sekretorius pasirinks mažiau konfrontacinį toną, ar tęsis ta pati griežta linija.

    Kol kas viešai neįvardijama, kas galėtų ją pakeisti. Tačiau bet kuriam įpėdiniui teks dirbti aplinkoje, kurioje visuomenės pasitikėjimas institucijomis ir informacijos šaltiniais JAV išlieka itin poliarizuotas, o spaudos konferencijos dažnai tampa politinės kovos dalimi.

  • Po „Melania“ finansinio fiasko „Amazon Prime“ ruošia naują Melanios Trump dokumentinį serialą

    Po „Melania“ finansinio fiasko „Amazon Prime“ ruošia naują Melanios Trump dokumentinį serialą

    Praėjus keliems mėnesiams po kritikos ir finansinių nuostolių sulaukusio filmo „Melania“, „Amazon Prime“ paskelbė kurianti naują dokumentinį serialą apie JAV pirmąją ponią Melanią Trump. Serialas turėtų pasirodyti rudenį, tačiau tiksli premjeros data kol kas nenurodoma.

    Apie projektą viešai pranešė Melanios Trump vyresnysis patarėjas Marcas Beckmanas, kalbėdamas televizijos kanale Real America’s Voice. Pasak jo, tai esą bus kitokio formato pasakojimas, žadantis žiūrovams dar nematytą pirmosios ponios pusę.

    „Pradedame dokumentinį serialą, visiškai kitokią patirtį, ir jis bus rodomas išskirtinai „Amazon Prime“. Tai patvirtinta, ir tikiuosi, kad žmonės įsijungs, nes pamatys tai, ko iki šiol nematė“, – sakė Marcas Beckmanas.

    Naujasis serialas, kaip teigiama, seks Melanią Trump ankstyvuoju jos vyro Donaldo Trumpo antrosios kadencijos laikotarpiu. Kūrinio kūrėjai žada daugiau asmeninio gyvenimo detalių bei dėmesį jos filantropinei veiklai, nors konkrečių temų ir herojų sąrašas kol kas neskelbiamas.

    Ši naujiena pasirodė po to, kai ankstesnis projektas „Melania“, kurį platino „Amazon MGM Studios“, tapo vienu labiausiai aptarinėjamų, bet kartu ir labiausiai kritikuotų metų politinės dokumentikos bandymų. Filmas buvo pristatomas kaip pasakojimas apie laikotarpį iki Donaldo Trumpo antrosios inauguracijos, tačiau recenzijose neretai akcentuota, kad turinys labiau primena įvaizdžio kūrimą nei nepriklausomą dokumentiką.

    Viešai skelbta, kad „Amazon“ už teises į filmą Melanios Trump prodiuserinei bendrovei sumokėjo apie 40 mln. JAV dolerių, o rinkodarai papildomai skyrė apie 35 mln. JAV dolerių. Pagal įprastą pastarųjų metų valiutų kursų santykį tai atitinka maždaug 37 mln. eurų ir 32 mln. eurų, tad bendra suma siekė apie 69 mln. eurų.

    Finansiniuose dokumentuose, kuriuos skelbia JAV Vyriausybės etikos biuras, taip pat buvo nurodyta, kad licencijavimo sandoris Trumpo šeimai sugeneravo 10,71 mln. JAV dolerių pajamų. Tai sudaro maždaug 10 mln. eurų, vertinant pagal apytikrį kursą.

    Vis dėlto kino teatrų pajamos buvo gerokai kuklesnės: pranešta, kad pasaulinė „Melania“ kino rodymo apyvarta siekė 16,6 mln. JAV dolerių, kai bendras biudžetas buvo apie 75 mln. JAV dolerių. Tai atitinkamai sudaro apie 15 mln. eurų ir apie 69 mln. eurų, todėl projektas buvo vertinamas kaip komerciškai nesėkmingas.

    Prie filmo diskusijų prisidėjo ir politinis aspektas. JAV įstatymų leidėjai viešai kėlė klausimų, ar tokio pobūdžio sandoriai, susiję su įtakingais politiniais asmenimis, nekelia interesų konflikto rizikų ir ar neprasilenkia su federalinių antikorupcinių bei kyšininkavimo prevencijos principų dvasia.

    „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas viešumoje gynė sprendimą investuoti į projektą, teigdamas, kad tai buvęs verslo sprendimas ir kad bendrovės veiksmai nėra grindžiami partiniais interesais. Tačiau kritikai pabrėžė, jog politinio turinio ir didelių pinigų derinys neišvengiamai kuria reputacinę riziką.

    Dar vienas jautrus „Melania“ projekto fonas buvo susijęs su režisieriumi Brettu Ratneriu, kuris į kino kūrimą grįžo po ilgesnės pertraukos. Viešojoje erdvėje priminta, kad anksčiau kelios moterys, tarp jų aktorė Olivia Munn, buvo jį apkaltinusios nederamu seksualiniu elgesiu, o tai taip pat veikė projekto vertinimą.

    Tokioje aplinkoje sprendimas kurti tęstinį turinį „Amazon Prime“ platformoje atrodo kaip bandymas performatuoti pasakojimą į ilgesnę formą, kuri leidžia labiau kontroliuoti toną ir temų parinkimą. Dokumentinių serialų rinka pastaraisiais metais sparčiai auga, o platformos vis dažniau renkasi kelių serijų formatą, siekdamos išlaikyti auditoriją ir sukurti ilgesnį viešą dėmesį.

    Kol kas nėra žinoma, ar naujajame seriale dalyvaus pati Melania Trump ir kiek aktyviai ji prisidės prie turinio kūrimo. Pirmoji ponia apie būsimą „Amazon Prime“ projektą viešai nekomentavo.

  • Naujojo Air Force One nuotrauka sprogdino tinklą: ar Trumpo lėktuve matyti knygas sukūrė DI?

    Naujojo Air Force One nuotrauka sprogdino tinklą: ar Trumpo lėktuve matyti knygas sukūrė DI?

    Plečiasi spėlionės dėl nuotraukos

    Socialiniuose tinkluose išplito pirmosios oficialios nuotraukos iš atnaujinto lėktuvo „Boeing 747-8“, kuriuo Donaldas Trumpas surengė pirmą oficialų skrydį. Kadrus paviešino Baltųjų rūmų spaudos atstovė Karoline Leavitt, o įrašas akimirksniu sulaukė tūkstančių reakcijų.

    Diskusijas pakurstė ir viešumoje pasirodžiusi informacija, kad šis orlaivis galėjo būti susijęs su Kataru, todėl komentatoriai ėmė kelti interesų konflikto bei antikorupcinių taisyklių klausimus. Tokie atvejai JAV politikoje paprastai vertinami itin jautriai, nes dovanų priėmimą riboja tiek etikos normos, tiek teisės aktai.

    Keistos knygos lentynose

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne prabangūs interjero sprendimai, o fone matomos knygų lentynos. Priartinus nuotrauką, daliai vartotojų užkliuvo neįprastai bendriniai pavadinimai knygų nugarėlėse, primenantys dekoratyvines imitacijas.

    Internautai ėmė svarstyti dvi versijas: arba lėktuve sudėtos knygų atrapos, skirtos reprezentaciniam vaizdui, arba pati nuotrauka buvo koreguota. Pastaroji prielaida sustiprėjo dėl pastaraisiais metais išaugusio vizualinių klastočių skaičiaus, kai realistiški vaizdai kuriami ar taisomi naudojant DI.

    Ar matyti DI pėdsakai?

    Nuotrauką tikrinę žurnalistai pasitelkė „Google“ sukurtą „Gemini“ ir bandė nustatyti, ar vaizde nėra „SynthID“ vandens ženklo, kuris naudojamas dalies DI sugeneruoto turinio žymėjimui. Patikra tokio ženklo neaptiko, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaizdas sukurtas „Google“ įrankiais.

    Vis dėlto toks testas savaime neįrodo, kad nuotrauka tikra, nes ne visi DI generatoriai palieka aptinkamus žymenis, o dalis turinio gali būti koreguojama taip, kad atsekamumas sumažėtų. Ekspertai pabrėžia, kad patikimiausia analizė paprastai remiasi originalių failų metaduomenimis, nepriklausomų fotografų kadrais ir oficialių institucijų pateikiama informacija.

    „Koks privilegijuotas jausmas būti visiškai naujo Air Force One inauguruojamajame skrydyje. Tikrai nepamirštama diena“, – sakė Karoline Leavitt, pristatydama nuotrauką.

    Kodėl tai tapo jautria tema

    Skepticizmą dar labiau sustiprino ankstesni atvejai, kai Donaldo Trumpo socialinių tinklų paskyrose pasirodė vaizdai, kurių autentiškumas kėlė abejonių ir buvo siejamas su DI. Dėl to kiekvienas naujas vizualus pranešimas iš jo aplinkos viešumoje sutinkamas ypač kritiškai.

    Šį kartą aiškių įrodymų, kad nuotrauka buvo skaitmeniškai suklastota, nepateikta, todėl labiausiai tikėtina versija išlieka paprastesnė: lentynose iš tiesų galėjo būti sudėtos reprezentacinės knygos arba jų dekoratyvinės imitacijos. Prabangiuose interjeruose tokie sprendimai nėra reti, nes vizualinė simbolika neretai naudojama kuriant prestižo ir galios įspūdį.

    Skrydis, po kurio nuotrauka ir buvo paviešinta, baigėsi Šiaurės Dakotoje, kur Donaldas Trumpas dalyvavo renginyje, susijusiame su Teodoro Ruzvelto prezidentinės bibliotekos atidarymu. Ten taip pat pasirodė pranešimų apie netradicinį pokalbį su skaitmenine Teodoro Ruzvelto versija, sukurta naudojant DI.

  • „Washington Post“: Baltieji rūmai skyrė apie 465 mln. eurų pokylių salei be konkurso

    „Washington Post“ skelbia, kad Donaldo Trumpo administracija skyrė sutartį dėl didelės pokylių salės statybos prie Baltųjų rūmų, apeidama įprastą viešųjų pirkimų konkursą. Pasak leidinio, bendra sandorio vertė siekia apie 465 mln. eurų.

    Anot laikraščio, remtasi konfidencialios sutarties tekstu, su kuriuo buvo leista susipažinti žurnalistams. Dokumentuose teigiama, kad Baltieji rūmai projektui pasirinko bendrovę „Clark Construction“, pasitelkdami padalinį, kuris paprastai rūpinasi kasdieniais pastato remonto darbais, baldų pirkimais ir mažesnės apimties užsakymais.

    Šis sprendimas svarbus todėl, kad toks padalinys, kaip rašo „Washington Post“, netaiko standartinių procedūrų, būdingų dideliems statybų projektams, įskaitant konkurso skelbimą. Baltieji rūmai tvirtina, kad veikė pagal galiojančias taisykles ir teisės aktus.

    Leidinys pažymi, kad „Clark Construction“ yra viena didžiausių bendrovių, vykdančių JAV valdžios užsakymus statybų srityje. Pasak dokumentų, kuriais remiasi „Washington Post“, įmonės pelnas iš šio projekto gali siekti apie 60 mln. eurų.

    Tuo pat metu dėmesį patraukė ir vieši Donaldo Trumpo pasisakymai apie projekto finansavimą. „Washington Post“ primena, kad interviu jis yra tvirtinęs, jog rangovas esą siūlė pokylių salę pastatyti nemokamai, tačiau sutarties duomenys rodo kitokią finansinę logiką.

    Anksčiau Donaldas Trumpas buvo minėjęs, kad statybos galėtų kainuoti apie 186 mln. eurų, tačiau dabartiniai skaičiavimai, pasak laikraščio, yra maždaug tris kartus didesni. Leidinio teigimu, nors viešai buvo kalbėta apie privačių rėmėjų indėlį, maždaug pusę visos sumos turėtų padengti mokesčių mokėtojai.

    „Washington Post“ šį atvejį pristato kaip dar vieną situaciją, kai Baltieji rūmai rangovus renkasi ne konkurso būdu. Anot laikraščio, anksčiau panašiai buvo parinktos įmonės Lafayette parko prie Baltųjų rūmų atnaujinimui ir kitam projektui, susijusiam su Reflecting Pool remonto darbais prie Linkolno memorialo.

  • Elmo pareiškė palaikantis JAV rinktinę: Respublikonų reakcija X priminė seną ginčą dėl PBS finansavimo

    Elmo pareiškė palaikantis JAV rinktinę: Respublikonų reakcija X priminė seną ginčą dėl PBS finansavimo

    „Sesame Street“ personažas Elmo vėl atsidūrė audros centre, šįkart dėl futbolo. Socialiniame tinkle X išplitęs vaizdo įrašas, kuriame Elmo aiškiai palaiko JAV rinktinę FIFA pasaulio čempionate, sulaukė ne tik gerbėjų, bet ir politikų dėmesio.

    Įraše Elmo, vilkėdamas JAV rinktinės marškinėlius, bando iš anksto užbėgti už akių dramai ir pabrėžia, kad tiesiog nori aiškaus rezultato. Kartu jis priduria, kad „myli visus“ ir prašo „nedaryti iš to reikalo“.

    „Kad būtų aišku, Elmo nori, kad laimėtų JAV rinktinė. Gerai? Bet Elmo myli visus. Tik prašau, nedarykite iš to reikalo“, – sakė Elmo.

    Vis dėlto „reikalu“ tai tapo labai greitai, kai oficiali Atstovų Rūmų respublikonų paskyra X sureagavo į vaizdo įrašą ir pavadino Elmo patvirtintu patriotu. Toks politinis prisijungimas prie vaikiško personažo žinutės iškart išprovokavo atsakomąją reakciją.

    Kritikai priminė, kad dalis respublikonų anksčiau rėmė sprendimus, susijusius su viešojo transliuotojo PBS finansavimo mažinimu. Būtent PBS ilgą laiką buvo viena svarbiausių platformų, per kurią JAV auditorija matė „Sesame Street“ turinį, todėl politinis komplimentas Elmo buvo sutiktas kaip prieštaringas.

    Diskusiją dar labiau pakurstė ir platesnis JAV politinis fonas, kuriame viešųjų transliuotojų PBS ir NPR finansavimas ne kartą tapo politinių ginčų objektu. Respublikonų atsakas į Elmo įrašą daliai vartotojų pasirodė kaip bandymas pasinaudoti popkultūros simboliu, nepaisant ankstesnių sprendimų dėl viešosios žiniasklaidos.

    Tuo pat metu sportinė istorijos dalis nesustojo: JAV rinktinė turnyre startavo sėkmingai, laimėdama pirmąsias rungtynes. Elmo žinutė, kuri turėjo būti paprastas palaikymas, virto dar vienu pavyzdžiu, kaip greitai socialiniuose tinkluose pramoga susikerta su politika.

  • Trumpo Baltųjų rūmų pokylių salė brangsta iki 516 mln. eurų: JAV žiniasklaida mini mokesčių mokėtojų dalį

    Trumpo Baltųjų rūmų pokylių salė brangsta iki 516 mln. eurų: JAV žiniasklaida mini mokesčių mokėtojų dalį

    JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojamas naujos pokylių salės projektas Baltuosiuose rūmuose, JAV žiniasklaidos teigimu, gali kainuoti iki 516 mln. eurų. Skelbiama, kad daugiau nei pusė šios sumos būtų padengta iš mokesčių mokėtojų lėšų, nors anksčiau viešai akcentuota privačių donorų parama.

    Anksčiau D. Trumpas viešai buvo nurodęs mažesnę kainą ir tvirtino, kad projektas bus finansuojamas privačiai. JAV leidinys The Washington Post pranešė matęs detalesnį sąmatos dokumentą, kurį administracijai parengė rangovas Clark Construction.

    Pagal skelbiamą informaciją, dar kovo mėnesį Baltiesiems rūmams parengtoje santraukoje bendra projekto vertė jau buvo vertinama 516 mln. eurų, o iš „privačių šaltinių“ esą būtų gauta apie 252 mln. eurų. Tuo pat metu administracija, kaip teigiama publikacijoje, jau buvo patvirtinusi daugiau nei keliolika mokėjimų rangovui iš viešųjų lėšų, kurių suma siekė dešimtis milijonų eurų.

    „Tai dovana Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Dar prieš pristatant detalesnes sąmatas, prezidentas buvo minėjęs ir gerokai mažesnius skaičius, o vėliau kartojo, kad projektas esą bus „be mokesčių mokėtojų pinigų“. Vis dėlto, remiantis viešinamu vidiniu vertinimu, galutinė kaina išaugo, o didesnę finansavimo dalį sudarytų ne tik privatūs įnašai.

    Projektas startavo praėjusiais metais, kai, pasak publikacijos, be išsamesnių konsultacijų su Kongresu buvo nugriautas istorinis Rytų sparnas. D. Trumpo oponentai demokratai šį ir kitus brangius Vašingtono projektus pateikia kaip argumentą, kad prezidentas praranda ryšį su gyventojų kasdieniais rūpesčiais, ypač augant pragyvenimo kainai.

    Baltųjų rūmų atstovas, reaguodamas į žiniasklaidos skelbiamus dokumentus, teigė, kad D. Trumpas ir „dosnūs Amerikos patriotai“ finansuoja projektą maždaug 344 mln. eurų suma. Rangovas savo ruožtu pabrėžė, kad projekto detalės yra konfidencialios.

    Pokylių salės idėją D. Trumpas grindžia praktiniu poreikiu rengti valstybines vakarienes ir kitus didelius priėmimus. Tačiau projektas jau įsivėlė į teisinį ginčą: kovą teisėjas buvo nusprendęs, kad antžeminiai darbai turi būti sustabdyti, nors sprendimo galiojimas pristabdytas, kol bylą nagrinėja apeliacinis teismas.

    Administracija papildomai argumentuoja, kad poreikis atnaujinti infrastruktūrą tapo dar aktualesnis po incidento, kai balandį ginkluotas vyras bandė patekti į iškilmingą spaudos vakarienę. Kaip klostysis bylinėjimasis ir galutinis finansavimo modelis, priklausys nuo teismų sprendimų ir tolesnių politinių derybų Vašingtone.

  • Gautas Trumpo nepasirašytas įsakymo dėl DI priežiūros projektas: siūloma savanoriška peržiūra

    JAV žiniasklaida paskelbė gavusi nepasirašytą prezidento Donaldo Trumpo vykdomojo įsakymo projektą, skirtą dirbtinio intelekto priežiūrai. Dokumentą buvo tikėtasi pasirašyti artimiausiomis dienomis, tačiau ceremonija netikėtai atidėta.

    Projekte siūloma sukurti savanorišką mechanizmą, pagal kurį pažangių DI modelių kūrėjai galėtų pateikti produktus federalinių agentūrų peržiūrai dar iki jų viešo išleidimo. Numatyta, kad toks pateikimas galėtų vykti iki 90 dienų iki planuojamo starto.

    Tekste pabrėžiama, kad peržiūra neturėtų virsti privalomu licencijavimu ar leidimų sistema. Dokumente nurodoma, jog nuostatos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios pagrindą privalomai išankstinei valdžios kontrolei kuriant, skelbiant ar platinant naujus DI modelius, įskaitant pažangiausius.

    Kartu projekte atsispindi ir saugumo darbotvarkė: numatoma griežčiau taikyti galiojančius baudžiamuosius įstatymus prieš tuos, kurie DI naudoja neteisėtai prieigai prie kompiuterinių sistemų gauti ar joms žaloti. Akcentuojama Kompiuterių sukčiavimo ir piktnaudžiavimo akto taikymo svarba bei kitos susijusios federalinės normos.

    Dokumentas parengtas augant nerimui, kad pažangūs DI produktai gali palengvinti kibernetines atakas ar kitus piktnaudžiavimo scenarijus, jei patektų į netinkamas rankas. Pastaraisiais metais tiek JAV, tiek Europoje vis dažniau diskutuojama, kaip suderinti inovacijų skatinimą su rizikų valdymu, ypač kalbant apie vadinamuosius pasienio modelius.

    Pasak publikacijų, administracijos atstovai šią savaitę jau buvo supažindinę didžiąsias technologijų bendroves su įsakymo turiniu, o dalis pramonės vadovų buvo pakviesti į pasirašymo renginį Baltuosiuose rūmuose. Vis dėlto prezidentas sustabdė procesą, o konkrečios korekcijos, kurias ketinama daryti, viešai neįvardytos.

    „Man nepatiko kai kurios jo dalys“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Jis taip pat užsiminė, kad pernelyg griežtas reguliavimas galėtų sulėtinti JAV pastangas konkuruoti su Kinija dėl lyderystės DI srityje. Kol kas neaišku, kada pasirašymas galėtų būti perplanuotas ir ar savanoriškos peržiūros modelis išliks nepakitęs.

    Ši istorija išryškina įtampą, su kuria susiduria valstybės: norą greitai stiprinti nacionalinį konkurencingumą ir kartu didinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Artimiausiu metu tikėtina daugiau diskusijų su pramone, nes savanoriškos schemos veiksmingumas priklausys nuo to, kiek plačiai ja naudosis didžiausi DI kūrėjai.

  • Trumpas atidėjo sprendimą dėl DI reguliavimo: Baltuosiuose rūmuose auga įtampa dėl ribojimų

    Trumpas atidėjo sprendimą dėl DI reguliavimo: Baltuosiuose rūmuose auga įtampa dėl ribojimų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atidėjo planuotą pasirašyti vykdomąjį įsaką dėl dirbtinio intelekto reguliavimo. Ceremonija turėjo vykti su aukščiausio lygio technologijų bendrovių vadovais, tačiau sprendimas pakeistas likus vos kelioms valandoms iki renginio, skelbia AFP.

    Pasak Trumpo, atidėjimą lėmė turinio detalės, kurios jam pasirodė nepriimtinos. Prezidentas leido suprasti, kad dalis nuostatų galėtų per griežtai apriboti JAV bendrovių DI plėtrą ir taip pakenkti šalies konkurencingumui.

    Kas turėjo keistis?

    Rengtas vykdomasis įsakas, remiantis AFP informacija, numatė didesnę pažangių DI modelių priežiūrą. Praktikoje tai reikštų daugiau reikalavimų kuriant ir diegiant galingiausias sistemas, o didesnį vaidmenį gautų nacionalinio saugumo srityje dirbančios agentūros.

    Tokia kryptis atspindi platesnę diskusiją JAV: kaip suderinti inovacijų greitį su rizikų valdymu, kai DI gali būti pritaikomas kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar jautrių duomenų apdorojimui. Kuo pajėgesni modeliai, tuo daugiau klausimų kyla dėl jų testavimo, atsekamumo ir atsakomybės.

    „Kadangi man nepatiko tam tikri aspektai, perkėliau ceremoniją“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Augantis visuomenės skepticizmas

    AFP atkreipia dėmesį, kad sprendimas sutapo su stiprėjančia kritika DI JAV. Technologija vis dažniau vertinama per darbo rinkos, švietimo ir informacinio saugumo prizmę, o viešose diskusijose ryškėja nerimas dėl to, kaip DI keis profesijas ir kas prisiims atsakomybę už klaidas.

    Skepticizmą, pasak agentūros, atspindi ir viešos reakcijos akademinėje aplinkoje bei apklausos, rodančios atsargesnį visuomenės požiūrį į DI. Tai didina politinį spaudimą ieškoti sprendimų, kurie vienu metu užtikrintų kontrolę, bet nepaverstų reguliavimo kliūtimi konkurencijai.

    Baltųjų rūmų ginčai ir Bideno palikimas

    DI klausimas, anot AFP, tapo ir vidinių nesutarimų priežastimi Baltuosiuose rūmuose. Dalis administracijos atstovų siekia aiškesnių saugiklių, ypač ten, kur DI sprendimai galėtų turėti įtakos finansų sistemai ar suteikti nesąžiningiems veikėjams papildomų galimybių.

    Kita stovykla baiminasi, kad griežtesni reikalavimai stabdytų JAV įmones tuo metu, kai globali konkurencija DI srityje aštrėja, o svarbiausiu varžovu dažnai įvardijama Kinija. Ši įtampa siejasi ir su ankstesnėmis diskusijomis: 2023 metais Joe Bidenas buvo pasirašęs vykdomąjį įsaką, kuriuo prašyta dalintis pažangiausių modelių saugumo testų rezultatais su valdžios institucijomis, tačiau Trumpas vėliau šią kryptį kritikavo kaip ribojančią konkurencingumą.

    Kol kas neaišku, ar atidėtas įsakymas bus perrašytas, sušvelnintas, ar grįš su naujomis nuostatomis. Vis dėlto pats atidėjimas signalizuoja, kad DI reguliavimas JAV artimiausiu metu bus ne tik technologijų politikos, bet ir vidaus politinių kovų ašis.

  • Trumpas atideda DI vykdomąjį įsaką: kas kliuvo planui ir ką tai reiškia JAV technologijų rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtai atidėjo planuotą vykdomojo įsako dėl dirbtinio intelekto pasirašymą, nors Baltieji rūmai jau buvo parengę dokumentą ir su juo supažindinę dalį technologijų sektoriaus atstovų. Į pasirašymo ceremoniją, turėjusią vykti Baltuosiuose rūmuose, buvo kviesti ir didžiųjų DI bendrovių vadovai.

    Sprendimą atidėti pasirašymą Trumpas komentavo viešai, pabrėždamas, kad jam nepatiko kai kurios parengto dokumento dalys. Pasak jo, pagrindinis rūpestis buvo rizika, jog naujos nuostatos gali tapti kliūtimi JAV siekiui išlaikyti lyderystę DI srityje ir konkurencinį pranašumą prieš Kiniją.

    Kas buvo numatyta įsake?

    Pagal viešai aptartus planus vykdomasis įsakas turėjo reaguoti į augančius nacionalinio saugumo ir kibernetinio saugumo iššūkius, kylančius dėl pažangiausių DI modelių. Tarp svarstytų priemonių minėta savanoriška federalinė pažangių DI produktų peržiūra dar iki jų viešo išleidimo.

    Buvo kalbama, kad peržiūros laikotarpis galėtų siekti iki 90 dienų, o procese dalyvautų kelios institucijos, atsakingos už finansinį ir nacionalinį saugumą bei kibernetinę politiką. Toks modelis leistų anksčiau identifikuoti galimas rizikas, tačiau kartu keltų klausimų dėl reguliacinės naštos ir inovacijų tempo.

    Kodėl atidėjimas svarbus rinkai?

    DI reguliavimas JAV pastaraisiais metais tapo jautria tema, nes rinka spaudžiama veikti greitai, o valstybė siekia sumažinti grėsmes, susijusias su kritinės infrastruktūros atakomis, duomenų sauga ir pažangių modelių panaudojimu kenkėjiškiems tikslams. Todėl bet koks signalas, kad administracija persvarsto pasirinktą kryptį, iškart keičia verslo lūkesčius.

    Įsakų atidėjimas taip pat parodo, kad ieškoma balanso tarp savireguliacijos ir griežtesnės priežiūros. Viena vertus, per ankstyvas ar per platus įpareigojimas gali pristabdyti produktų kūrimą, kita vertus, per silpna priežiūra didina incidentų tikimybę ir ilgainiui gali paskatinti dar griežtesnius ribojimus.

    Kada įsaką gali pasirašyti?

    Kada pasirašymas bus perplanuotas, aiškumo kol kas nėra. Tarp aptariamų aplinkybių minėta ir praktinė pusė, kad į ceremoniją negalėjo atvykti dalis kviestų technologijų lyderių, tačiau vien dalyvių grafikai vargu ar paaiškina sprendimą, kai dokumentas jau buvo parengtas pasirašyti.

    Kol kas tikėtina, kad Baltieji rūmai bandys koreguoti formuluotes taip, kad jos labiau atitiktų prezidento deklaruojamą prioritetą neužkirsti kelio DI plėtrai, kartu išlaikant saugumo tikslus. Tokios korekcijos gali pakeisti ir verslui svarbius terminus, ir tai, ar peržiūros mechanizmai liktų savanoriški, ar ilgainiui virstų privalomais.

    „Man nepatiko tam tikri aspektai. Aš tai atidėjau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis epizodas rodo, kad JAV DI politika artimiausiu metu gali būti formuojama ne vien instituciniu lygiu, bet ir per politinius prioritetus, susijusius su konkurencija, darbo vietomis ir nacionaliniu saugumu. Technologijų bendrovėms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą, o investuotojams ir vartotojams – signalą, kad reguliavimo kryptis dar gali keistis.