CP v2

Tag: JAV politika

  • Trumpas vėl gyrėsi kognityviniu testu: jo matematikos pavyzdys ir procentai sukėlė pašaipas

    Trumpas vėl gyrėsi kognityviniu testu: jo matematikos pavyzdys ir procentai sukėlė pašaipas

    Kas nuskambėjo Floridos mitinge

    Donaldas Trumpas per mitingą Floridoje dar kartą tikino „puikiai“ atlikęs kognityvinius testus ir taip siekęs atremti viešas abejones dėl savo psichologinės būklės. 79 metų politikas aiškino, kad testuose esą būna ir paprastų užduočių, pavyzdžiui, gyvūnų atpažinimas, ir sudėtingesnių klausimų.

    Kalbėdamas apie tariamai sunkiausią dalį, Trumpas pateikė aritmetinį pavyzdį su keliais veiksmais. Jis tvirtino atsakymą gavęs teisingą, nors būtent ši vieta socialiniuose tinkluose greitai tapo pašaipų objektu.

    Matematikos užduotis ir tikrasis rezultatas

    Trumpo išsakytas veiksmas buvo toks: paimti 99, padauginti iš 9, padalyti iš 3, pridėti 4 293, gautą sumą padalyti iš 2, atimti 93, padalyti iš 9. Suskaičiavus nuosekliai, galutinis rezultatas nėra sveikasis skaičius.

    Skaičiavimo seka veda prie 244,666… pasikartojančio skaičiaus, todėl daliai komentatorių kilo klausimas, ar politikas apskritai turėjo omenyje šį veiksmą, ar pateikė jį improvizuodamas. Internete netruko pasirodyti įrašų, kuriuose pabrėžiama, kad užduotis iš tiesų labiau primena dėmesio ir atminties patikrą, o ne aiškų „vieną teisingą“ atsakymą be kalkuliatoriaus.

    Procentai, kurie „nesueina“

    Po pasakojimo apie testą Trumpas perėjo prie ekonominių pažadų ir teigė, kad amerikiečiams pavyko pasiekti „rekordinių nuolaidų“, minėdamas 400, 500, 600, 700 ar net 800 proc. sumažėjimus. Toks teiginys vėl sulaukė kritikos, nes 100 proc. sumažėjimas reikštų kainą, nukritusią iki nulio.

    Vėliau jis bandė aiškinti, kad „galima sakyti ir 80, 90, 70“, priklausomai nuo to, kaip formuluojamas teiginys, tačiau pridūrė, jog „tai nesvarbu“. Vis dėlto būtent toks laisvas elgesys su procentais tapo dar vienu argumentu kritikams, akcentuojantiems, kad viešuose pasisakymuose skaičiai turi būti vartojami tiksliai.

    Į situaciją sureagavo ir dalis JAV politikų, viešai pašiepusių procentų logiką bei Trumpo pasitikėjimą savo atsakymu. Diskusiją dar labiau kaitino tai, kad įrašai iš mitingo sparčiai plito socialiniuose tinkluose, o vartotojai masiškai dalijosi perskaičiavimais ir interpretacijomis.

    Šis epizodas parodė, kaip greitai politiniai pasisakymai, ypač susiję su skaičiais ir tikslumu, gali virsti virusiniu turiniu. Kartu tai priminė, kad rinkėjai ir oponentai vis dažniau tikrina teiginius čia pat, o klaidos ar dviprasmybės akimirksniu tampa viešų debatų dalimi.

  • „AstraZeneca“ ir „GSK“ nustebino pelnu: JAV vaistų kainų politika kelia naujas grėsmes

    „AstraZeneca“ ir „GSK“ nustebino pelnu: JAV vaistų kainų politika kelia naujas grėsmes

    Didžiausios Jungtinės Karalystės farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ ir „GSK“ pirmojo ketvirčio rezultatais pranoko analitikų lūkesčius, nors sektoriuje daugėja nerimo dėl JAV politikos, nukreiptos į vaistų kainų mažinimą. Abi bendrovės išlieka tarp vertingiausių šalies įmonių, o jų rezultatai investuotojams tapo netikėtu pozityviu signalu.

    „AstraZeneca“ paskelbė, kad pagrindinis pelnas akcijai sudarė 2,58 JAV dolerio, kai rinka tikėjosi 2,53. „GSK“ pagrindinis pelnas akcijai siekė 0,47 svaro sterlingų, viršydamas prognozuotus 0,43; perskaičiavus, tai atitinka maždaug 0,55 euro ir 0,50 euro, taikant apytikslį 1,18 euro už svarą kursą.

    JAV kainų spaudimas ir Europos rizikos

    Farmacijos vadovai pastaraisiais mėnesiais vis garsiau įspėja, kad JAV siekis sieti vaistų kainas su mažesnėmis kainomis kitose šalyse gali pakeisti pasaulines rinkos paskatas. Tokia kryptis, dažnai siejama su vadinamąja palankiausios šalies principo idėja, didintų spaudimą gamintojų maržoms didžiausioje ir pelningiausioje rinkoje.

    Dalis sektoriaus vadovų teigia, kad ilgainiui tai gali atsisukti prieš Europą: jei JAV kainos kristų, bendrovės galėtų griežčiau vertinti, kur ir kada pristatyti naujus vaistus, o investicijos į klinikinius tyrimus ir gamybą galėtų labiau koncentruotis ten, kur grąža aiškesnė. Tai ypač aktualu inovatyvių onkologijos, imunologijos ir retų ligų vaistų segmentams, kurių kūrimas brangus ir rizikingas.

    „Šiuo metu, remiantis tuo, ką žinome, nematome skubaus poreikio keisti pristatymo eiliškumo ar portfelio sprendimų, tačiau taisyklės JAV dar labiau komplikuoja ir taip sudėtingą situaciją“, – sakė „GSK“ vadovas Luke’as Mielsas.

    „AstraZeneca“ kalba apie augimo katalizatorius

    „AstraZeneca“ generalinis direktorius Pascalis Soriot pabrėžė, kad bendrovei prasidėjo intensyvus klinikinių tyrimų ir naujienų laikotarpis. Balandį bendrovė pranešė, kad vėlyvos stadijos klinikiniame tyrime derinys su onkologiniu vaistu „Imfinzi“ parodė reikšmingą naudą kepenų vėžio pacientams, atidedant ligos progresavimą.

    Bendrovė taip pat anksčiau paskelbė pozityvius rezultatus, susijusius su eksperimentiniu plaučių ligų vaistu, kuris pasiekė numatytus tikslus dviejuose vėlyvos stadijos tyrimuose. Investuotojams tai svarbu, nes sėkmingi vėlyvos stadijos tyrimai dažnai tampa pagrindu registracijoms ir būsimiems pardavimams.

    Pajamų tikslai ir patentų iššūkiai

    „AstraZeneca“ nurodė, kad siekis iki 2030 metų pasiekti 80 mlrd. JAV dolerių pajamų išlieka realus, o pirmojo ketvirčio pajamos sudarė 15,3 mlrd. JAV dolerių ir augo 8 proc. per metus. Perskaičiavus apytiksliai, tai sudaro apie 13,8 mlrd. eurų; augimą ypač rėmė onkologijos portfelis.

    „GSK“ pajamos siekė 7,63 mlrd. svarų sterlingų, arba apie 9,0 mlrd. eurų, ir augo 5 proc. per metus. Bendrovė akcentuoja vakcinų ir ŽIV gydymo kryptis, tačiau investuotojai vertina ir artėjančius iššūkius dėl patentų galiojimo pabaigos, kurie daliai didžiųjų farmacijos įmonių gali sukurti ryškų pajamų kritimo rizikos etapą.

    Rinkoje taip pat daug dėmesio skiriama susijungimams ir įsigijimams, kuriais farmacijos milžinės bando papildyti portfelius prieš vadinamąjį patentų skardį. Analitikai pažymi, kad būtent stiprus tyrimų portfelis ir gebėjimas įsigyti perspektyvius biotechnologijų projektus tampa esminiais faktoriais, lemiančiais augimą 2026–2031 metų laikotarpiu.

    Nors po rezultatų paskelbimo Londone listinguojamos „AstraZeneca“ ir „GSK“ akcijos tą dieną smuko, per pastaruosius 12 mėnesių jų grąža ryškiai lenkė platesnius Europos ir Jungtinės Karalystės indeksus. Investuotojai toliau vertina, kaip JAV sprendimai dėl kainodaros gali pakeisti pelningumą ir naujų vaistų pateikimo strategijas pasauliniu mastu.