Tag: JAV Valstybės departamentas

  • JAV siūlo iki 20 mln. dolerių ir galimą perkėlimą už informaciją apie Irano branduolinę programą

    JAV siūlo iki 20 mln. dolerių ir galimą perkėlimą už informaciją apie Irano branduolinę programą

    Jungtinės Valstijos paskelbė siūlančios iki 20 mln. JAV dolerių atlygį ir „galimą perkėlimą“ už informaciją apie Irano branduolinę programą.

    Kaip praneša „Euronews“, iniciatyva siejama su JAV Valstybės departamento programa „Rewards for Justice“, o apie ją taip pat informavo JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM).

    Skelbiama, kad atlygį būtų galima gauti už žinias apie programos infrastruktūrą: objektus, įrangą ir su ja susijusius asmenis, įskaitant mokslo bendruomenės atstovus, taip pat už informaciją apie šių dalykų judėjimą.

    Ši programa įkurta 1984 metais ir numato finansinius atlygius už informaciją, kuri, JAV vertinimu, gali padėti apsaugoti nacionalinį saugumą.

    IAEA minima „žinių tęstinumo“ problema

    JAV Valstybės departamentas, pristatydamas atlygį, akcentavo Irano bendradarbiavimo su Tarptautine atominės energijos agentūra (IAEA) klausimą.

    Pasak pranešimo, režimo nepakankamas įsipareigojimų laikymasis dėl apsaugos priemonių esą prisidėjo prie to, kad agentūra prarado „žinių tęstinumą“ apie Irano gamybą ir atsargas svarbių komponentų, pavyzdžiui, centrifugų.

    Trumpo pareiškimai ir derybų fonas

    Tekste primenama, kad prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra teigęs, jog JAV pajėgos esą „sunaikino“ Irano branduolinius objektus.

    Penktadienį sakydamas kalbą Kenedžio kosminiame centre Floridoje jis kartojo, kad JAV užtikrina, jog Iranas neturėtų branduolinio ginklo.

    Teherano branduolinės ambicijos, kaip nurodoma publikacijoje, yra vienas pagrindinių klausimų derybose dėl Irano karo užbaigimo – konfliktas prasidėjo vasario pabaigoje po JAV ir Izraelio smūgių šaliai.

    Tuo pat metu Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas patvirtino, kad jo vyriausybė tęsia pastangas konfliktą spręsti dialogu.

  • Kaja Kallas po G20 susitikimų: Lavrovas kartojo melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje

    Kaja Kallas po G20 susitikimų: Lavrovas kartojo melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas po G20 užsienio reikalų ministrų susitikimų Atlantoje pareiškė, kad Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas derybose kartojo klaidinančius teiginius apie karą Ukrainoje. Pasak jos, europiečiai šiuos naratyvus tiesiogiai ginčijo ir spaudė Maskvą dėl realių žingsnių.

    „Kalbėjome apie didžiąją geopolitinę krizę, įskaitant Ukrainą, ir galėjome su Sergejumi Lavrovu kalbėti tiesiai“, – sakė Kaja Kallas.

    „Žinoma, jis pateikė daug melo ir daug klaidingų naratyvų, o mes jiems paprieštaravome“, – pridūrė ji.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad europiečiai susitikimuose siekė didesnio spaudimo Rusijai, aptariant ir galimas paliaubas Juodojoje jūroje. Tokios diskusijos išlieka jautrios, nes jos susijusios ne tik su kariniu saugumu, bet ir su grūdų eksportu, laivybos rizikomis bei infrastruktūros apsauga.

    Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Edas Milibandas teigė plenariniame posėdyje taip pat kreipęsis į Sergejų Lavrovą. Jis pabrėžė, kad Rusija karo nelaimės, o Kremliaus pasirinktas kelias reiškia tolesnes aukas ir izoliaciją.

    „Jis turėtų turėti drąsos pasakyti Putinui, kad Rusija šio karo nelaimės“, – sakė Edas Milibandas.

    Britų ministras taip pat kėlė klausimą dėl smūgių Ukrainos infrastruktūrai, akcentuodamas, kad agresorė šiame kare yra Rusija. Pilno masto invazija į Ukrainą prasidėjo 2022 metais vasarį, o per laiką Rusija reguliariai atakuoja energetikos ir transporto objektus, siekdama trikdyti tiekimo grandines ir civilį gyvenimą.

    Tuo metu Sergejus Lavrovas viešai palankiai įvertino Jungtinių Valstijų norą palaikyti dialogą su Maskva, tačiau kritikavo Europą dėl, jo teigimu, demonstratyvaus atsiribojimo. Susitikimų užkulisiuose dalis delegacijų taip pat vengė bendrų protokolinių formatų, o dėl to kai kurie planuoti kadrai buvo atsisakyti.

    JAV sprendimas dėl „Patriot“

    G20 susitikimų dieną JAV Valstybės departamentas pranešė patvirtinęs paramos paketą Ukrainai, susijusį su oro gynyba. Skelbiama, kad numatytas 500 „Patriot“ PAC-3 perėmėjų paketas, kurio vertė siekia apie 2 milijardus eurų.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą pavadino svarbiu, tačiau pabrėžė, kad kritinis klausimas išlieka pristatymo terminas. Ukraina nuolat ragina partnerius didinti oro gynybos pajėgumus, nes Rusija tęsia raketų ir dronų atakas prieš miestus bei energetikos objektus, ypač prieš žiemos sezoną.

    „500 PAC-3 perėmėjų yra reikšmingas skaičius ir šią žiemą jie galėtų tapti itin veiksmingu gynybos paketu“, – teigė Volodymyras Zelenskis.

    „Tačiau numatyta, kad pristatymai gali prasidėti tik po kelerių metų. Prašome partnerių rasti sprendimą laikotarpiui, kai grėsmė yra reali ir perėmėjų reikia dabar“, – pridūrė jis.

    Šių diskusijų fone JAV valstybės sekretorius Marco Rubio su Sergejumi Lavrovu susitiko G20 renginių paraštėse. Toks kontaktas, anot diplomatų, nereiškia pozicijų suartėjimo, tačiau atspindi pastangas išlaikyti komunikacijos kanalus dėl karo eskalacijos rizikų, karo belaisvių ir humanitarinių klausimų.

  • JAV skelbia retą raudoną perspėjimą Artimuosiuose Rytuose: įvardijo 12 šalių ir grėsmes

    JAV skelbia retą raudoną perspėjimą Artimuosiuose Rytuose: įvardijo 12 šalių ir grėsmes

    Reto lygio įspėjimas regione

    Jungtinės Valstijos paskelbė retą raudono lygio saugumo perspėjimą savo piliečiams 12-oje Artimųjų Rytų šalių. JAV diplomatinės atstovybės paragino išlikti itin budriems dėl galimų išpuolių prieš JAV interesus ir kelionių trikdžių.

    Perspėjimai paskelbti Izraelyje, Saudo Arabijoje, Irake, Libane, Jordanijoje, Katare, Bahreine, Kuveite, Omane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jemene ir Irane. JAV institucijos pažymėjo, kad padėtis gali greitai keistis ir apimti platesnę teritoriją.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Įspėjimuose akcentuojama eskalacijos grėsmė, siejama su Jemeno hučių veiksmais ir Iranu, taip pat su Irano remiamų grupuočių galimybėmis smogti JAV interesams užsienyje. JAV piliečiai raginami iš anksto susiplanuoti alternatyvius veiksmus nenumatytiems atvejams.

    Diplomatai taip pat perspėjo dėl galimų skrydžių atšaukimų, oro erdvės uždarymo ir staigių kelionių maršrutų pokyčių. Tokie trikdžiai pastaraisiais metais regione dažnėja, nes saugumo incidentai vis dažniau daro poveikį civilinei aviacijai ir logistikai.

    „Priešiški veiksmai gali labai greitai išsiplėsti už tiesioginės konflikto zonos ribų, todėl svarbu turėti atsarginį planą“, – teigiama JAV diplomatų perspėjime.

    Saudo Arabija ir Kataras: konkretūs signalai

    Saudo Arabijoje JAV ambasada įvardijo sudėtingą saugumo aplinką ir priminė, kad hučiai anksčiau rengė atakas, nukreiptas į civilinius oro uostus bei kritinę infrastruktūrą. Pabrėžiama, kad tokie incidentai gali sukelti aukų ir didelius kelionių sutrikimus.

    Katare JAV piliečiams rekomenduota nuolat sekti oficialius pranešimus, vengti demonstracijų ir didelių susibūrimų bei laikytis vietos institucijų nurodymų. Tokios rekomendacijos paprastai skelbiamos tada, kai vertinama ne tik tiesioginė grėsmė, bet ir galimas greitas situacijos pablogėjimas.

    Tuo metu oro bendrovė Qatar Airways pranešė laikinai stabdysianti skrydžius į kai kurias kryptis Saudo Arabijoje ir mažinsianti reisų dažnį į Džidą. Tai signalizuoja, kad vežėjai, vertindami rizikas ir veiklos tęstinumą, gali greitai koreguoti tvarkaraščius.

  • Rubio atvyko į Samarkandą: JAV per C5+1 stiprina ryšius su Centrine Azija ir verslo planais

    Rubio atvyko į Samarkandą: JAV per C5+1 stiprina ryšius su Centrine Azija ir verslo planais

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio spalio 18 dieną atvyko į Samarkandą Uzbekistane, kur numatytos derybos su penkių Centrinės Azijos šalių atstovais. Vizitas rengiamas Vašingtonui siekiant plėsti diplomatinius, ekonominius ir saugumo ryšius su regionu, kuris pastaraisiais metais tapo vis svarbesnis dėl žaliavų, transporto ir energetikos maršrutų.

    Samarkande Rubio dalyvaus C5+1 formato ministrų susitikime, į kurį įeina Jungtinės Valstijos ir Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas bei Turkmėnistanas. Be daugiašalių pokalbių, darbotvarkėje numatyti ir atskiri dvišaliai susitikimai su visų penkių šalių aukšto rango pareigūnais.

    Vizitas turi ryškų komercinį aspektą: JAV Valstybės departamentas nurodo, kad Rubio lydi daugiau nei 200 JAV verslo atstovų delegacija. Derybose ketinama aptarti prekybos, investicijų ir platesnio ekonominio bendradarbiavimo galimybes, o ypač tas sritis, kuriose Jungtinės Valstijos siekia ilgalaikių tiekimo grandinių ir partnerystės.

    „Tai svarbūs santykiai“, – sakė Marco Rubio, aiškindamas, kodėl pasirinko vykti į Uzbekistaną tuo metu, kai tarptautinėje arenoje netrūksta krizių.

    „Dažnai nukenčia strateginis darbas, nes dėmesys sutelkiamas į neatidėliotinas problemas. Tačiau yra šalių, su kuriomis norime nuosekliai stiprinti ryšius“, – pridūrė jis.

    C5+1 formatas ir jo raida

    C5+1 dialogas pradėtas būtent Samarkande 2015 metais, kai tuometinis JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pirmą kartą susitiko su penkių Centrinės Azijos respublikų užsienio reikalų ministrais. Vėliau formatas išaugo iki aukščiausio lygio susitikimų, kuriuose dalyvavo ir JAV prezidentai.

    Pastaraisiais metais C5+1 darbotvarkėje vis dažniau dominuoja prekyba, investicijos ir vadinamieji kritiniai mineralai. Jungtinių Valstijų institucijos akcentuoja, kad tokios žaliavos yra reikšmingos moderniai pramonei, energetikos sistemoms ir pažangioms technologijoms, todėl Vašingtonas ieško alternatyvių tiekimo šaltinių bei patikimų partnerių.

    JAV valdžios institucijų vertinimu, per 2025 metais vykusius C5+1 renginius Vašingtone buvo paskelbta apie maždaug 22 mlrd. eurų vertės komercinius susitarimus ir įsipareigojimus. Pabrėžiama, kad tai apėmė skirtingų stadijų projektus, o ne vien jau įgyvendintas investicijas.

    Prekyba, investicijos ir saugumas

    Kazachstanas ir Uzbekistanas išlieka vieni svarbiausių JAV ekonominių partnerių regione, o abipusės prekybos apimtys pastaraisiais metais augo. Be tradicinių sektorių, Centrinė Azija Vašingtonui patraukli ir dėl galimybių plėtoti energetikos, transporto infrastruktūros, skaitmeninių sprendimų bei kasybos projektus.

    Regiono šalys savo ruožtu siekia pritraukti daugiau Vakarų investicijų ir technologijų, kartu išlaikydamos glaudžius ekonominius ryšius su Rusija ir Kinija. Tokia pusiausvyra Centrinėje Azijoje laikoma viena svarbiausių geopolitinių temų, nes valstybės stengiasi diversifikuoti partnerystes ir sumažinti priklausomybę nuo vienos krypties.

    Saugumo darbotvarkėje akcentuojama ir kova su terorizmu bei sienų saugumas, ypač atsižvelgiant į regiono artumą Afganistanui ir platesnę nestabilumo riziką. JAV pareigūnai yra nurodę, kad su kai kuriomis regiono šalimis mato erdvės glaudesniam bendradarbiavimui šioje srityje.

    Derybos su Uzbekistanu ir kelionės tęsinys

    Samarkande numatytas ir išplėsto strateginės partnerystės dialogo etapas su Uzbekistanu, kuriame Rubio turėtų susitikti su šalies užsienio reikalų ministru Bakhtiyor Saidov. Uzbekistano pusė skelbia, kad dėmesys bus skiriamas politiniams santykiams, prekybai, investicijoms bei aktualijoms regione ir tarptautinėje arenoje.

    Prieš vizitą Uzbekistano prezidentas Shavkat Mirziyoyev susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu Pietų ir Centrinei Azijai Sergio Gor, aptardamas pasirengimą C5+1 susitikimui ir investicijų darbotvarkei. Taip pat pranešta apie laikinus eismo ribojimus Samarkande kelioms dienoms, siekiant užtikrinti saugumą renginių metu.

    Po susitikimų Uzbekistane Rubio planuoja vykti į Indiją, kur numatyti pokalbiai su valdžios atstovais ir verslo lyderiais. Skelbiama, kad vienos pagrindinių temų turėtų būti prekyba ir energetika, o kelionė regione turėtų baigtis savaitės pabaigoje.

  • Trumpas svarsto atleisti ambasadorę Graikijoje: nepasitenkinimą kursto etikos šešėliai

    Trumpas svarsto atleisti ambasadorę Graikijoje: nepasitenkinimą kursto etikos šešėliai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad svarsto atleisti JAV ambasadorę Graikijoje Kimberly Guilfoyle. Sprendimas, anot pranešimų JAV žiniasklaidoje, bręsta po virtinės kaltinimų dėl galimų etikos ir procedūrų pažeidimų, kurie sukėlė įtampą Vašingtone.

    Žurnalistams Baltuosiuose rūmuose Trumpas teigė, kad situacija vertinama, o pasitenkinimo ambasadorės darbu nėra. Jo sprendimo kryptį esą artimiausiu metu turėtų nulemti papildomos aplinkybės ir vidinės konsultacijos administracijoje.

    „Mes tai tikriname. Mes nesame patenkinti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad dėl Guilfoyle ateities šią savaitę gali tartis Trumpas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Pasak su klausimu susipažinusių šaltinių, administracija ypač jautriai vertina bet kokias užuominas apie galimą interesų konfliktą, dovanų priėmimą ar diplomatinei tarnybai netinkamą elgesį.

    Istoriją paaštrino publikacijos, kuriose aprašomi kaltinimai dėl esą netinkamų paslaugų ar dovanų priėmimo, privataus skrydžio aplinkybių ir bandymų daryti įtaką. Taip pat minimi teiginiai apie galimą spaudimą pareigūnams bei tariamą siūlymą panaudoti ryšius administracijoje mainais į finansinių įsipareigojimų sureguliavimą.

    Pati Kimberly Guilfoyle kaltinimus kategoriškai neigia ir per teisininkus pateikė atsaką, kuriame teigiama, jog jai metami priekaištai neatitinka tikrovės. Ji nurodė, kad konfliktas susijęs su ginču su JAV verslininku Ericu Detersu dėl neapmokėtų paslaugų, kurios, pasak ambasadorės, siekia apie 134 000 eurų.

    Ambasadorės komanda taip pat tvirtina, kad dėl kelionių ar dovanų buvo laikytasi nustatytų Valstybės departamento prašymo ir derinimo procedūrų. Jos atstovai pabrėžia, kad bet kokie teiginiai apie etikos taisyklių pažeidimus yra nepagrįsti, o sprendimus turi lemti faktai ir oficialūs vertinimai.

    Diplomatinėje praktikoje ambasadorių skyrimai ir atšaukimai yra politinio pasitikėjimo klausimas, todėl net ir neįrodytos, bet plačiai aptariamos istorijos gali tapti pakankamu pagrindu keisti atstovą. Artimiausiomis dienomis tikimasi aiškesnių signalų, ar bus pradėtos formalios procedūros dėl Guilfoyle atšaukimo iš pareigų Atėnuose.

  • ES, Kanada ir Lietuva pasitraukė iš konferencijos Vilniuje: po JAV spaudimo dėl dezinformacijos temų

    Europos Sąjunga, Kanada ir Lietuva pasitraukė iš tarptautinės konferencijos apie dezinformaciją Vilniuje po Jungtinių Valstijų diplomatinio spaudimo. Apie tai skelbiama remiantis JAV Valstybės departamento diplomatinio pranešimo ištraukomis, kurias matė žiniasklaida.

    Konferencijos programoje buvo numatytos diskusijos, kuriose JAV įvardijama kaip užsienio informacinės manipuliacijos ir kišimosi veikėja. Būtent toks apibūdinimas, anot pranešimo, sukėlė Vašingtono nepasitenkinimą ir tapo pagrindu kreiptis į sąjungininkus.

    Kas sukėlė Vašingtono reakciją

    Diplomatiniame pranešime nurodoma, kad JAV institucijos prašė ambasadų Europoje ir atstovų ryšių su ES kanaluose perduoti organizatoriams ir dalyvaujančioms šalims savo nuogąstavimus. Taip pat siekta įvertinti, ar konferencijoje dalyvaujančios vyriausybės sutinka su JAV priskyrimu prie išorės informacinių grėsmių.

    Vašingtono pozicija, kaip teigiama dokumente, grindžiama argumentu, kad JAV sugretinimas su priešiškais režimais iškreipia kontekstą. Amerikos diplomatai tai vertino kaip klaidingą lygiagretę, kuri gali sumenkinti Rusijos ir Kinijos priskiriamų informacinių operacijų mastą ir pobūdį.

    Ką reiškia FIMI terminas

    FIMI sąvoka yra ES vartojamas terminas, apibūdinantis užsienio informacinę manipuliaciją ir kišimąsi į demokratinius procesus. Juo paprastai aprašomos koordinuotos pastangos iškraipyti viešąją informaciją, daryti įtaką auditorijoms ir didinti visuomenės poliarizaciją, ypač skaitmeninėje erdvėje.

    ES institucijos pastaraisiais metais akcentuoja informacinio atsparumo stiprinimą, įskaitant valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, platformų atsakomybę bei greitesnį reagavimą į koordinuotas kampanijas. Tokiame fone konferencijos darbotvarkė ir terminų vartojimas tampa ypač jautrūs diplomatiškai.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai

    Lietuva, būdama NATO rytiniame flange, dezinformacijos temą tradiciškai laiko nacionalinio saugumo klausimu ir dažnai pabrėžia Rusijos informacinių operacijų rizikas regione. Todėl viešas sąjungininkų nesutarimas dėl formuluočių ir grėsmių rėminimo Vilniuje gali turėti platesnių politinių pasekmių.

    Ši situacija rodo, kad kova su dezinformacija tampa ne tik technologijų ir saugumo, bet ir diplomatijos sritimi, kur svarbi kiekviena sąvoka bei jos interpretacija. Konferencijų turinys, net ir akademinis, gali tiesiogiai paveikti tarptautinius santykius ir partnerių tarpusavio pasitikėjimą.

  • Lenkijos sienos apsauga stiprinama JAV parama: gauti dronai, termovizinės kameros ir IFAK rinkiniai

    Lenkijos pasienio apsaugos pajėgos pranešė gavusios naujos įrangos iš JAV pagal susitarimą, pasirašytą Varšuvoje su JAV Valstybės departamentu. Paramos paketo vertė siekia apie 1 940 000 eurų, o jis skirtas sustiprinti sienų stebėjimą ir pareigūnų pasirengimą.

    Susitarimas įformintas Lenkijos pasienio apsaugos vadovybėje, jį pasirašė pasienio tarnybos vadas generolas Robertas Bagan ir JAV ambasados Varšuvoje atstovė Stephanie Holmes. Lenkijos pareigūnai pabrėžė, kad tai dalis platesnės JAV materialinės paramos programos, orientuotos į Lenkiją ir Baltijos valstybes.

    Kas perduota Lenkijos pasieniečiams?

    Pasak tarnybos, iki šiol perduoto paketo pagrindą sudaro 45 mažieji bepiločiai orlaiviai ir 9 pažangios termovizinės kameros. Taip pat gauta 800 individualių pirmosios pagalbos rinkinių IFAK, skirtų darbui sudėtingomis lauko sąlygomis.

    Numatoma, kad tolesniais etapais parama bus tęsiama, o 2027 metais planuojamas papildomas pristatymas, įskaitant 15 sniego motociklų. Tokia įranga ypač aktuali šaltuoju sezonu pasienio ruožuose, kur judėjimas tampa sudėtingesnis.

    Mokymai ir kontekstas prie sienos

    Kartu su technika finansuojami ir taktiniai bei techniniai mokymai, kuriuos apmoka JAV pusė. Lenkijos pasieniečiai nurodo, kad JAV ekspertai dalijasi patirtimi Kentrzino pasienio apsaugos mokymo centre, kur dėmesys skiriamas tiek medicininei pagalbai, tiek sienos apsaugos taktikai.

    JAV ambasada Varšuvoje viešai komunikavo, kad parama apima dronus „Skydio X10“ ir termovizines kameras „Recon V“, o bendradarbiavimas bus tęsiamas ir ateityje. Lenkijos institucijos šią iniciatyvą sieja su išaugusiais iššūkiais pasienyje su Baltarusija, kur svarbiausiu prioritetu įvardijamas greitesnis pažeidimų nustatymas ir saugesnis pareigūnų darbas.

  • JAV Kongresas spręs dėl Turkijos ginklų Ukrainai: ATACMS ir kasetinė amunicija kelyje?

    JAV Kongresas spręs dėl Turkijos ginklų Ukrainai: ATACMS ir kasetinė amunicija kelyje?

    JAV Kongrese pradėta procedūra, galinti atverti kelią Turkijai reeksportuoti Ukrainai JAV kilmės ginkluotę, įskaitant ATACMS raketas ir kasetinę amuniciją. Apie tai viešuose dokumentuose informuojama remiantis JAV Valstybės departamento pranešimu pagal Arms Export Control Act.

    Pagal JAV taisykles trečiosios šalies sandoriams, kuriuose dalyvauja amerikietiška ginkluotė, reikalingas Vašingtono pritarimas ir Kongreso informavimas. Pranešimas Kongresui pateiktas 2026 metų rugpjūčio 3 dieną, o sprendimas gali įsigalioti automatiškai, jei per nustatytą laiką nebus priimta bendra rezoliucija, blokuojanti operaciją.

    Valstybės departamentas nenurodė tikslios sandorio vertės, tačiau JAV įstatymai numato slenksčius, nuo kurių privaloma oficiali notifikacija Kongresui. Paprastai tai taikoma, jei didelės gynybos įrangos pradinė kaina siekia bent apie 13 milijonų eurų arba kitų gynybos prekių ir paslaugų bendra vertė viršija maždaug 47 milijonus eurų.

    Dokumentuose pažymima, kad Turkija siekia mažinti senesnių atsargų kiekį ir daugiau lėšų skirti savo pajėgų modernizacijai. Ukraina tokią ginkluotę galėtų panaudoti nedelsiant, tęsiantis karui su Rusija ir išliekant dideliam ilgo nuotolio smūgių bei artilerijos amunicijos poreikiui.

    Kas minima turkiškame pakete

    Tekste nurodoma, kad Turkija planuoja parduoti ATACMS balistines raketas M39 Block IA. Šio tipo raketoms dažniausiai priskiriamas iki 300 kilometrų nuotolis, o taikiniui pasiekti naudojamas inercinis valdymas ir palydovinis GPS.

    Taip pat aprašoma kasetinė kovinė galvutė, kurios turinį sudaro šimtai subamunicijos vienetų. Būtent kasetinės amunicijos tema išlieka viena jautriausių tarptautiniu mastu dėl ilgalaikių rizikų civiliams, ypač dėl ne visada sprogstančių elementų, kurie gali likti pavojingi po kovinių veiksmų.

    Be ATACMS, minimos M270 MLRS vikšrinės salvinės ugnies sistemos, galinčios per trumpą laiką paleisti keliolika 227 milimetrų kalibro raketų. Pažymima, kad tokios sistemos gali naudoti ir kitus pakete minėtus šaudmenis, įskaitant DPICM tipo kasetinę amuniciją.

    Politinė ir praktinė reikšmė

    Šis procesas rodo, kad Ukrainos ginklavimo grandinėje vis dažniau svarstomi ne tik tiesioginiai tiekimai, bet ir reeksporto modeliai, kai sąjungininkai perleidžia turimas atsargas. Tokios schemos paprastai paspartina pristatymą, tačiau reikalauja suderinimo su JAV, jei ginkluotė yra amerikietiškos kilmės.

    Jei Kongresas neprieštaraus, leidimas reeksportui įsigalios, o sandoris galės būti vykdomas per Turkijos, Bulgarijos ir JAV gynybos bei logistikos bendroves. Tuo pat metu politinės diskusijos dėl kasetinės amunicijos tikėtina neslops, nes visuomenės ir dalies politikų dėmesys dažnai krypsta į ilgalaikes humanitarines pasekmes.

  • Ukraina iš Turkijos perka amerikietišką ginkluotę: ATACMS raketos, M270 ir kasetinė amunicija

    Ukraina iš Turkijos planuoja įsigyti reikšmingą ginkluotės paketą, kuriame minimos balistinės raketos M39 ATACMS, daugkartinės raketų paleidimo sistemos M270 MLRS ir dideli kiekiai kasetinės amunicijos. Apie tai skelbta remiantis JAV Valstybės departamento pranešimais, įtrauktai į JAV Kongreso oficialų protokolą.

    Šių dokumentų viešinimas svarbus tuo, kad dalis numatomos perduoti ginkluotės yra amerikietiškos kilmės, todėl jos reeksportui į trečiąją šalį būtinas Vašingtono leidimas. Tokiais atvejais JAV administracija informuoja Kongresą ir inicijuoja formalų suderinimo procesą.

    Skelbiamuose duomenyse nurodoma, kad Ukrainai gali būti perduota 12 M270 MLRS paleidimo įrenginių ir 70 M39 ATACMS raketų. Taip pat minimi 2 524 nevaldomi 227 mm M26 tipo raketiniai šaudmenys su DPICM kasetine kovine dalimi ir apie 47 000 vienetų 203 mm kasetinių artilerijos šaudmenų M509A1.

    Dokumentuose teigiama, kad perdavimo grandinėje dalyvaus Turkijos, Bulgarijos ir JAV gynybos bei logistikos sektoriaus įmonės, kurios specializuojasi ginkluotės eksporte ir tiekimo grandinėse. Tokia struktūra įprasta, kai perkama, sandėliuojama ir transportuojama skirtingose jurisdikcijose esanti technika.

    JAV Valstybės departamentas Kongresui nurodė esantis pasirengęs suteikti sutikimą, nes planuojamas perdavimas atitinka Jungtinių Valstijų saugumo pagalbos tikslus. Praktikoje tai reiškia, kad Ukraina gali stiprinti tiek puolamąsias, tiek gynybines ugnies paramos galimybes, ypač vidutinio ir didesnio nuotolio smūgių srityje.

    Kontekste pažymima ir Turkijos motyvacija: šalis siekia mažinti senstančių ginklų atsargas, kad finansinius resursus galėtų sutelkti turimų sistemų modernizavimui ir eksploataciniam palaikymui. Tuo metu Ukrainai prioritetas išlieka šaudmenų ir paleidimo sistemų užtikrinimas, nes intensyvus karo veiksmų tempas sparčiai eikvoja atsargas.

    Kasetinės amunicijos klausimas tarptautinėje erdvėje išlieka jautrus dėl humanitarinių rizikų, ypač nesprogusių elementų pavojaus civiliams. Vis dėlto dalis valstybių, įskaitant JAV ir Ukrainą, nėra prisijungusios prie Kasetinių šaudmenų konvencijos, todėl tokios ginkluotės naudojimą ir perdavimą vertina per nacionalinių sprendimų ir karo poreikių prizmę.

  • Trumpo perspėjimas Omanui dėl Hormūzo sąsiaurio: Vašingtonas atmeta Iranui palankų mokestį

    Ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo svarstomą planą, pagal kurį Omanas ir Iranas galėtų kartu taikyti mokestį laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį. Baltuosiuose rūmuose jis pareiškė, kad toks modelis būtų nepriimtinas, ir pažėrė griežtų perspėjimų Omanui.

    „Omanas elgsis kaip visi kiti, arba mums teks juos susprogdinti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, kuriuo, įvairių tarptautinių vertinimų duomenimis, paprastai keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos srautų. Dėl to net daliniai trikdžiai čia greitai persiduoda į naftos ir degalų kainas bei laivybos draudimo įkainius.

    Pastaraisiais mėnesiais sąsiaurio pralaidumas tapo vienu kertinių klausimų derybose, siekiant užbaigti JAV ir Irano karą. Straipsnyje minimų aplinkybių fone teigiama, kad Iranas faktiškai buvo apribojęs laivybą, o tai didino įtampą rinkose ir kėlė nerimą dėl tiekimo grandinių.

    Derybos ir Omano vaidmuo

    Omanas ilgą laiką palaiko darbinius ryšius su Vašingtonu ir dažnai veikia kaip tarpininkas regioniniuose konfliktuose. Šalis yra dalyvavusi užkulisinėse pastangose mažinti įtampą su Iranu, įskaitant kontaktus dėl Teherano branduolinės programos ir platesnių saugumo klausimų.

    Vis dėlto šį kartą Vašingtono pozicija išliko kieta: Trumpas pabrėžė, kad Iranas neturi įgyti jokios kontrolės ar išskirtinių teisių Hormūzo sąsiauryje. JAV lyderis taip pat akcentavo, kad sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    „Sąsiauris turi būti atviras visiems. Tai tarptautiniai vandenys. Niekas jo nekontroliuos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV Valstybės departamentas viešojoje erdvėje pakartojo prezidento toną, sustiprindamas signalą, kad bet kokie bandymai įvesti regioninį mokestį ar sukurti bendrą valdymo mechanizmą su Iranu būtų vertinami kaip grėsmė laisvai laivybai. Tuo metu Omano atstovai išsamiau komentuoti situacijos iš karto negalėjo.