Tag: Jeanas-Lucas Mélenchonas

  • Prancūzijos debatuose įkaito atmosfera: kandidatai susikirto dėl skolų, pensijų ir ES

    Prancūzijos debatuose įkaito atmosfera: kandidatai susikirto dėl skolų, pensijų ir ES

    Pirmasis mūšis dėl Eliziejaus

    Prancūzijos prezidento rinkimų kampanija įgauna pagreitį: pirmajame didžiųjų kandidatų debatuose pagrindine tema tapo ekonomika, valstybės skola ir pensijų reforma. Diskusiją surengė didžiausia šalies darbdavius vienijanti federacija MEDEF, o renginys vyko Roland-Garros komplekse Paryžiuje.

    Iki rinkimų likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams, kandidatai stengėsi įtikinti verslo bendruomenę, tačiau kartu gynė skirtingas politines vizijas. Debatuose dalyvavo septyni kandidatai iš skirtingų politinio spektro pusių.

    Tarp jų buvo du buvę prezidento Emmanuelio Macrono premjerai: centristas Gabrielis Attalis ir centro dešinės atstovas Edouardas Philippe’as. Taip pat dalyvavo kraštutinių pažiūrų lyderiai Jeanas-Lucas Mélenchonas ir Marine Le Pen, centro kairės europarlamentaras Raphaëlis Glucksmannas, konservatorius Bruno Retailleau ir žaliųjų lyderė Marine Tondelier.

    Europa tapo takoskyra

    Diskusijoje ryškiai išsiskyrė kandidatų požiūriai į Europos Sąjungą ir Prancūzijos vaidmenį joje. Jeanas-Lucas Mélenchonas akcentavo idėją, kad Prancūzija turėtų nesilaikyti ES sprendimų, jei jie, jo teigimu, kertasi su šalies interesais.

    „Jei tai prieštarauja prancūzų žmonių interesams, mes to nevykdysime“, – sakė Jeanas-Lucas Mélenchonas.

    Marine Le Pen daug dėmesio skyrė viešųjų išlaidų mažinimui tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu ir kritikavo augančias Prancūzijos įmokas į bendrijos biudžetą. Kiti kandidatai pabrėžė, kad didžiausią spaudimą Prancūzijos konkurencingumui kelia globali konkurencija, ypač Kinijos pramonės pajėgumai, o ne ES partneriai.

    Edouardas Philippe’as ragino Europą griežčiau kalbėti su Kinija ir JAV, o Raphaëlis Glucksmannas teigė, kad naujasis prezidentas turės aktyviau ginti Prancūzijos interesus Briuselyje. Debatuose taip pat skambėjo kritika dėl perteklinių reguliavimo normų ir jų poveikio verslui.

    Skola ir pensijos – sprendimai išsiskyrė

    Valstybės skolą kandidatai įvardijo vienu didžiausių iššūkių, tačiau siūlomi sprendimai kardinaliai skyrėsi. Edouardas Philippe’as kritikavo Jeano-Luco Mélenchono idėjas apie dalies skolos nurašymą, teigdamas, kad tai keltų dideles rizikas finansiniam stabilumui.

    „Siūlymas nurašyti skolą yra pavojingas“, – sakė Edouardas Philippe’as.

    Gabrielis Attalis taip pat atmetė skolos nurašymo logiką ir aštriai kėlė klausimą, kaip tai derėtų su didesnių mokesčių idėja. Tuo metu Jeanas-Lucas Mélenchonas tvirtino, kad ekonomikoje esą yra erdvės manevrui, o atlyginimų nedidinimas, jo teigimu, didintų recesijos riziką.

    Marine Le Pen pareiškė ketinanti pristatyti maždaug 125 milijardų eurų valstybės išlaidų mažinimo planą. Tai būtų siūloma kaip priemonė mažinti deficitą ir stabilizuoti viešuosius finansus prieš svarbiausias biudžeto diskusijas.

    Ne mažiau aštriai aptarta ir pensijų reforma, kuri Prancūzijoje pastaraisiais metais tapo politinės įtampos židiniu. Po masinių protestų ir politinio spaudimo Nacionalinė Asamblėja buvo pritarusi reformos sustabdymui iki 2028 metų sausio, todėl klausimas neišvengiamai sugrįš naujojo prezidento kadencijoje.

    Žaliųjų lyderė Marine Tondelier pasisakė prieš pensinio amžiaus didinimą, o Jeanas-Lucas Mélenchonas gynė grįžimą prie 62 metų ir siekį kuo greičiau pasiekti 60 metų ribą. Marine Le Pen kalbėjo apie pensinio amžiaus grąžinimą iki 62 metų daugumai, kartu numatant ankstesnį išėjimą dirbti pradėjusiems labai jauniems žmonėms.

    Bruno Retailleau siūlė pensinio amžiaus klausimą labiau sieti su tikėtina gyvenimo trukme, o Edouardas Philippe’as akcentavo, kad norint suvaldyti deficitą ir skolą, Prancūzija turės dirbti ilgiau. MEDEF vadovas Patrickas Martinas prieš debatą kritikavo, jo teigimu, verslą varžantį perteklinį reguliavimą ir mikrovadybą.

    „Valstybė pernelyg dažnai bando viską sureguliuoti iki smulkmenų, o tai dusina šalį“, – sakė Patrickas Martinas.

    Šis debatas parodė, kad rinkimų kampanijoje dominuos ne tik socialinės garantijos, bet ir klausimas, kaip Prancūzija derins viešųjų finansų drausmę, konkurencingumą ir santykį su Europa. Artėjant kitiems debatams, kandidatų planai dėl skolos, pensijų ir ekonomikos augimo taps pagrindiniu rinkėjų sprendimo faktoriumi.

  • Mélenchonas vėl veržiasi į Eliziejų: Prancūzijos kairieji sako „gana“ ir stumia planą B

    Mélenchonas vėl veržiasi į Eliziejų: Prancūzijos kairieji sako „gana“ ir stumia planą B

    Prancūzijos radikaliosios kairės lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas paskelbė sieksiąs prezidento posto 2027 metais, tačiau jo žinia kairiajame politiniame spektre nesulaukė vieningo palaikymo. Dalis socialistų, žaliųjų ir kitų kairiųjų jėgų viešai suabejojo, ar ketvirtas bandymas gali suvienyti rinkėjus ir atverti kelią į antrąjį turą.

    Méchlenchonas yra ilgametis politikas ir partijos La France insoumise veidas, tačiau ankstesniuose prezidento rinkimuose jam pritrūko balsų patekti į finalinį etapą. Kritikai primena ir tai, kad pastaraisiais metais jis ne kartą buvo užsiminęs, jog jo kandidatura esą bus paskutinė, todėl naujas sprendimas daliai kairiųjų tapo papildomu dirgikliu.

    „Politikoje yra ne vien Jeanas-Lucas Mélenchonas“, – sakė socialistų parlamentaras Jérôme’as Guedj, komentuodamas naujieną nacionalinėje televizijoje.

    Socialistų partijos vadovybė ir kai kurie centro kairės atstovai Mélenchono kandidatūrą vadina prastu signalu prieš 2027 metų kovą, nes ji, jų manymu, didina susiskaldymą. Viešose diskusijose kartojama, kad daliai nuosaikesnių rinkėjų Mélenchonas yra pernelyg poliarizuojantis, o tai gali tapti patogia situacija kraštutinei dešinei.

    Ši įtampa išryškėjo ir savivaldos rinkimų kontekste, kur vietinės sąjungos su La France insoumise kai kur sulaukė kritikos iš centro kairės politikų. Pasak jų, trumpalaikiai susitarimai savivaldoje ne visada virsta tvariu nacionaliniu projektu, ypač kai kairėje nėra aiškaus bendro lyderio ir vienos programinės krypties.

    Kairieji ieško vieno kandidato

    Po Mélenchono pareiškimo kairiosios jėgos, kurios nėra susijusios su La France insoumise, ėmė aktyviau svarstyti pirminių rinkimų idėją. Paryžiuje surengtame renginyje, skirtame Populiariojo fronto 90-osioms metinėms, dalis politikų ragino siekti tikros vienybės ir bendro kandidato, kurį išrinktų kairiųjų pirminiai rinkimai.

    Iniciatyvos šalininkai teigia, kad pirminiai rinkimai galėtų tapti instrumentu suvaldyti ambicijas ir sumažinti riziką, jog kairės balsai vėl išsiskaidys. Tokia taktika Prancūzijos politikoje jau naudota, tačiau jos sėkmė priklauso nuo dalyvių pasirengimo pripažinti rezultatą ir palaikyti laimėtoją net ir pralaimėjus vidinę konkurenciją.

    „Šie pirminiai rinkimai nėra miražas. Mes pasirengę ir galime mobilizuoti milijonus rinkėjų“, – sakė buvusi kandidatė į premjeres Lucie Castets.

    Apie vienybę kalba ir kiti potencialūs kandidatai, tarp jų François Ruffinas, kuris viešai akcentuoja poreikį kurti platesnę koaliciją. Žaliųjų lyderystė taip pat skelbia, kad didelė jų rinkėjų dalis norėtų bendros kandidatūros, išrinktos per pirminį balsavimą, nes tai esą suteiktų daugiau legitimumo nei uždaros partijų derybos.

    Kodėl Mélenchono kandidatūra kelia ginčus?

    Prancūzijos prezidento rinkimų sistema ypač baudžia susiskaldymą, nes į antrąjį turą patenka tik du kandidatai. Dėl to kairėje nuolat grįžtama prie klausimo, ar verta remtis ryškia, bet poliarizuojančia figūra, ar geriau ieškoti kompromisinio kandidato, galinčio pritraukti platesnį elektoratą ir antrajame ture.

    Prie diskusijų prisideda ir sociologiniai signalai: apklausose vertinamas ne tik palaikymas, bet ir nepalankumas kandidatams, kuris gali būti kritinis faktorius antrajame ture. Dalis kairės politikų tvirtina, kad Mélenchono aukštas atmetimo lygis apsunkintų strategiją „prieš kraštutinę dešinę“, kuri Prancūzijoje dažnai remiasi platesniu politiniu frontu.

    Kol kas neaišku, ar Mélenchonas sutiktų dalyvauti bendruose kairiųjų pirminiuose rinkimuose, ar eis atskiru keliu. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad 2027 metų kampanija kairėje prasideda ne nuo vienybės demonstravimo, o nuo ginčo dėl lyderystės ir rinkimų strategijos.