Pirmasis mūšis dėl Eliziejaus
Prancūzijos prezidento rinkimų kampanija įgauna pagreitį: pirmajame didžiųjų kandidatų debatuose pagrindine tema tapo ekonomika, valstybės skola ir pensijų reforma. Diskusiją surengė didžiausia šalies darbdavius vienijanti federacija MEDEF, o renginys vyko Roland-Garros komplekse Paryžiuje.
Iki rinkimų likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams, kandidatai stengėsi įtikinti verslo bendruomenę, tačiau kartu gynė skirtingas politines vizijas. Debatuose dalyvavo septyni kandidatai iš skirtingų politinio spektro pusių.
Tarp jų buvo du buvę prezidento Emmanuelio Macrono premjerai: centristas Gabrielis Attalis ir centro dešinės atstovas Edouardas Philippe’as. Taip pat dalyvavo kraštutinių pažiūrų lyderiai Jeanas-Lucas Mélenchonas ir Marine Le Pen, centro kairės europarlamentaras Raphaëlis Glucksmannas, konservatorius Bruno Retailleau ir žaliųjų lyderė Marine Tondelier.
Europa tapo takoskyra
Diskusijoje ryškiai išsiskyrė kandidatų požiūriai į Europos Sąjungą ir Prancūzijos vaidmenį joje. Jeanas-Lucas Mélenchonas akcentavo idėją, kad Prancūzija turėtų nesilaikyti ES sprendimų, jei jie, jo teigimu, kertasi su šalies interesais.
„Jei tai prieštarauja prancūzų žmonių interesams, mes to nevykdysime“, – sakė Jeanas-Lucas Mélenchonas.
Marine Le Pen daug dėmesio skyrė viešųjų išlaidų mažinimui tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu ir kritikavo augančias Prancūzijos įmokas į bendrijos biudžetą. Kiti kandidatai pabrėžė, kad didžiausią spaudimą Prancūzijos konkurencingumui kelia globali konkurencija, ypač Kinijos pramonės pajėgumai, o ne ES partneriai.
Edouardas Philippe’as ragino Europą griežčiau kalbėti su Kinija ir JAV, o Raphaëlis Glucksmannas teigė, kad naujasis prezidentas turės aktyviau ginti Prancūzijos interesus Briuselyje. Debatuose taip pat skambėjo kritika dėl perteklinių reguliavimo normų ir jų poveikio verslui.
Skola ir pensijos – sprendimai išsiskyrė
Valstybės skolą kandidatai įvardijo vienu didžiausių iššūkių, tačiau siūlomi sprendimai kardinaliai skyrėsi. Edouardas Philippe’as kritikavo Jeano-Luco Mélenchono idėjas apie dalies skolos nurašymą, teigdamas, kad tai keltų dideles rizikas finansiniam stabilumui.
„Siūlymas nurašyti skolą yra pavojingas“, – sakė Edouardas Philippe’as.
Gabrielis Attalis taip pat atmetė skolos nurašymo logiką ir aštriai kėlė klausimą, kaip tai derėtų su didesnių mokesčių idėja. Tuo metu Jeanas-Lucas Mélenchonas tvirtino, kad ekonomikoje esą yra erdvės manevrui, o atlyginimų nedidinimas, jo teigimu, didintų recesijos riziką.
Marine Le Pen pareiškė ketinanti pristatyti maždaug 125 milijardų eurų valstybės išlaidų mažinimo planą. Tai būtų siūloma kaip priemonė mažinti deficitą ir stabilizuoti viešuosius finansus prieš svarbiausias biudžeto diskusijas.
Ne mažiau aštriai aptarta ir pensijų reforma, kuri Prancūzijoje pastaraisiais metais tapo politinės įtampos židiniu. Po masinių protestų ir politinio spaudimo Nacionalinė Asamblėja buvo pritarusi reformos sustabdymui iki 2028 metų sausio, todėl klausimas neišvengiamai sugrįš naujojo prezidento kadencijoje.
Žaliųjų lyderė Marine Tondelier pasisakė prieš pensinio amžiaus didinimą, o Jeanas-Lucas Mélenchonas gynė grįžimą prie 62 metų ir siekį kuo greičiau pasiekti 60 metų ribą. Marine Le Pen kalbėjo apie pensinio amžiaus grąžinimą iki 62 metų daugumai, kartu numatant ankstesnį išėjimą dirbti pradėjusiems labai jauniems žmonėms.
Bruno Retailleau siūlė pensinio amžiaus klausimą labiau sieti su tikėtina gyvenimo trukme, o Edouardas Philippe’as akcentavo, kad norint suvaldyti deficitą ir skolą, Prancūzija turės dirbti ilgiau. MEDEF vadovas Patrickas Martinas prieš debatą kritikavo, jo teigimu, verslą varžantį perteklinį reguliavimą ir mikrovadybą.
„Valstybė pernelyg dažnai bando viską sureguliuoti iki smulkmenų, o tai dusina šalį“, – sakė Patrickas Martinas.
Šis debatas parodė, kad rinkimų kampanijoje dominuos ne tik socialinės garantijos, bet ir klausimas, kaip Prancūzija derins viešųjų finansų drausmę, konkurencingumą ir santykį su Europa. Artėjant kitiems debatams, kandidatų planai dėl skolos, pensijų ir ekonomikos augimo taps pagrindiniu rinkėjų sprendimo faktoriumi.
