CP v2

Tag: Jėgos pratimai

  • Po 60-ies vien tik pasivaikščiojimo neužtenka: šie pratimai padeda išsaugoti jėgą

    Po 60-ies vien tik pasivaikščiojimo neužtenka: šie pratimai padeda išsaugoti jėgą

    Kodėl vien žingsnių nepakanka?

    Ėjimas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, padeda palaikyti ištvermę ir didina kasdienį fizinį aktyvumą. Tačiau jis nesuteikia tokio stipraus stimulo raumenims kaip pratimai su pasipriešinimu, todėl jėga ir raumenų masė gali mažėti greičiau.

    Su amžiumi natūraliai silpnėja raumenys, prastėja nervų ir raumenų sąveika, didėja sarkopenijos rizika. Tai svarbu ne tik sportuojant: silpnesnės kojos ir liemuo dažniau apsunkina atsistojimą nuo kėdės, lipimą laiptais ar greitą reakciją suklupus.

    Vyresniame amžiuje didžiausią naudą sveikatai duoda ne viena „stebuklinga“ veikla, o skirtingų tipų judėjimo derinys. Ėjimas palaiko ištvermę, o jėgos pratimai padeda išsaugoti funkcionalumą, stabilumą ir savarankiškumą kasdienybėje.

    Ką rekomenduoja pasaulinės gairės?

    Pasaulio sveikatos organizacija vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduoja neapsiriboti vien aerobine veikla, tokia kaip ėjimas ar važiavimas dviračiu. Gairėse pabrėžiama, kad pagrindines raumenų grupes stiprinantys pratimai turėtų būti atliekami bent 2 kartus per savaitę.

    Ne mažiau svarbi ir pusiausvyros treniruotė, nes būtent ji siejama su mažesne kritimų rizika. Praktikoje tai reiškia, kad judėjimo planas turėtų apimti ir jėgą, ir koordinaciją, ir ištvermę, net jei treniruotės trumpos.

    Reguliarumas dažnai svarbesnis nei treniruotės trukmė ar „tobula“ programa. Pradėti galima nuo paprastų, namuose atliekamų pratimų, palaipsniui didinant krūvį pagal savijautą.

    Paprasti pratimai namuose ir svarbios saugumo taisyklės

    Geras startas po 60-ies yra pratimai su kūno svoriu ar elastinėmis pasipriešinimo gumomis. Dažniausiai rekomenduojami atsistojimai nuo kėdės, pasistiebimai ant pirštų, gumos traukimas link liemens, taip pat atsispaudimai nuo sienos ar stalo.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad net nedidelės apimties jėgos treniruotės gali prisidėti prie raumenų masės, fizinio pajėgumo ir kasdienės funkcijos gerėjimo. Didesnė apimtis dažniau siejama su ryškesniu apatinių galūnių jėgos prieaugiu, tačiau pradžioje svarbiausia saugiai suformuoti įprotį.

    Vis dėlto vieno recepto visiems nėra. Jei pastaruoju metu patyrėte kritimų, turite pažengusią osteoporozę, ryškų sąnarių skausmą, pusiausvyros sutrikimų ar širdies ligų, treniruočių pobūdį reikėtų aptarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

    Pasivaikščiojimų atsisakyti nereikia, nes jie išlieka vertingi širdžiai, nuotaikai ir bendrai ištvermei. Tačiau po 60-ies verta neapsiriboti vien žingsnių skaičiumi: jėgos ir pusiausvyros pratimai padeda ilgiau išlaikyti tvirtą kūną ir didesnę judėjimo laisvę.

  • Spaceris – per mažai: štai kaip po 60 metų parke saugiai sustiprinti kūną ir pusiausvyrą

    Spaceris – per mažai: štai kaip po 60 metų parke saugiai sustiprinti kūną ir pusiausvyrą

    Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje gali duoti apčiuopiamos naudos net ir be sporto klubo: parkas tam ypač palanki vieta. Grynas oras, ramesnis tempas ir galimybė dažniau išeiti iš namų padeda išlaikyti reguliarumą, kuris sveikatai svarbesnis už vienkartinį intensyvumą.

    Vis dėlto vien ramus pasivaikščiojimas ne visada sprendžia svarbiausias problemas, su kuriomis dažniau susiduriama po 60 metų: mažėjančią raumenų jėgą, prastėjančią pusiausvyrą ir sąnarių judrumą. Būtent šie veiksniai didina griuvimų riziką ir apsunkina kasdienius judesius, todėl verta įtraukti paprastų, saugių pratimų.

    Tarptautinės rekomendacijos pabrėžia, kad vyresniems suaugusiesiems naudinga derinti ištvermės, jėgos ir pusiausvyros veiklas. Dažniausiai siūloma siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę, o jėgos pratimus daryti kelis kartus per savaitę, pritaikant krūvį pagal savijautą.

    Treniruotę parke saugiausia pradėti nuo 10–20 minučių ėjimo, kad sušiltų raumenys ir sąnariai. Po to tinka trumpa, švelni mankšta: pečių ir rankų sukimas, liemens pasisukimai, keli lėti atsistojimai ant pirštų galiukų, lengvas kelių lenkimas nekrentant giliai.

    Vienas praktiškiausių pratimų yra atsisėdimas ir atsistojimas nuo suoliuko. Šis judesys tiesiogiai susijęs su kasdienybe, stiprina šlaunis ir sėdmenis, o prireikus galima lengvai prisilaikyti rankomis, kad išliktų stabilumas ir nebūtų staigių trūkčiojimų.

    Pusiausvyrai ir čiurnų stabilumui gerai tinka lėti pasistiebimai ant pirštų, laikantis suoliuko atlošo ar turėklo. Taip pat galima atlikti nedidelės amplitudės kojos atvedimus į šoną, stovint tiesiai ir lengvai laikantis atramos, kad judesys būtų kontroliuojamas.

    Vertingas ir paprastas pusiausvyros pratimas yra stovėjimas ant vienos kojos šalia suoliuko, lengvai prisilaikant. Daugeliui vyresnių žmonių pusiausvyros gerinimas suteikia didesnę praktinę naudą nei bandymas vis greitinti ėjimo tempą, nes tai tiesiogiai mažina griuvimų tikimybę.

    Jei parke yra lauko treniruoklių, verta rinktis tuos, kurie leidžia judėti sklandžiai ir be didelio pasipriešinimo, pavyzdžiui, lėtai minti parkiniu dviračiu ar naudoti elipsinį treniruoklį. Reikėtų vengti įrenginių, kurie reikalauja staigių liemens sukimų ar didelės jėgos, ypač jei vargina nugaros, kelių ar pečių skausmai.

    Praktiškas ritmas daugeliui yra 20–30 minučių judesio 3–5 kartus per savaitę, kaitaliojant ėjimą ir kelis bazinius pratimus. Trumpesnės, reguliarios treniruotės paprastai duoda daugiau naudos nei reti, bet labai intensyvūs bandymai, po kurių tenka ilgai atsigauti.

    Saugumas prasideda dar prieš išeinant: stabilūs batai, pagal orą parinkti drabužiai ir vanduo ilgesniam pasivaikščiojimui. Jei atsiranda dusulys, spaudimas krūtinėje, galvos svaigimas ar staigus silpnumas, aktyvumą reikia nutraukti, o pasikartojant simptomams pasitarti su gydytoju.

    Reguliarus judėjimas parke ypač vertingas tuo, kad padeda išlaikyti savarankiškumą. Tvirtesnės kojos, lengvesnis atsistojimas, stabilesnė eisena ir drąsesnis judėjimas kasdienėse situacijose po 60 metų dažnai tampa svarbiausiu realiu rezultatu.