CP v2

Tag: Jeilio universitetas

  • Mokslininkai suskaičiavo: kondicionierius per karščius gali sumažinti mirčių skaičių 57 proc.

    Mokslininkai suskaičiavo: kondicionierius per karščius gali sumažinti mirčių skaičių 57 proc.

    Ką parodė Jeilio tyrimas

    Karščio bangos vis dažniau tampa ne tik nepatogumu, bet ir realia grėsme sveikatai bei gyvybei. Jeilio universiteto mokslininkai nustatė, kad namų ūkiuose naudojamas oro kondicionierius su karščiu susijusių mirčių riziką gali sumažinti 57 proc.

    Tyrimas išsiskiria tuo, kad vertino ne vien kondicionieriaus turėjimą, o faktinį jo naudojimą. Analizuoti 3 108 JAV grafysčių 2010–2020 metų duomenys, kurie sieti su temperatūrų pokyčiais ir mirtingumo statistika.

    Kodėl ne visada daugiau reiškia geriau

    Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad didėjant kondicionavimo intensyvumui nauda neauga be ribų. Pasiekus tam tikrą naudojimo lygį, apsauginis efektas ima silpnėti, o dalis vėsinimo gali būti „iššvaistoma“ dienomis, kai karštis dar nėra ekstremalus.

    „Mūsų duomenų rinkinys leido susieti kondicionierių naudojimą su mirtingumu ir temperatūra reikšmingu geografiniu mastu“, – sakė vienas tyrimo bendraautorių, energetikos sistemų profesorius Narasimha Rao.

    Rizika niekur nedingsta, ypač per ekstremalius karščius

    Tyrimas pabrėžia, kad net ir plačiai naudojamas kondicionavimas visiškai neeliminuoja pavojaus. Esant pačioms aukščiausioms temperatūroms, mirtingumo rizika vėl ima augti, todėl vien techninio vėsinimo gali nepakakti.

    Vis dėlto bendras efektas išlieka labai ryškus: skaičiuojama, kad kondicionierių naudojimas galėjo padėti išvengti daugiau nei 5 000 mirčių per metus. Tai rodo, kad vėsinimas karščio bangų metu yra svarbi visuomenės sveikatos priemonė, o ne vien komforto klausimas.

    Energijos kaina ir socialinė nelygybė

    Dar viena svarbi įžvalga susijusi su išlaidomis energijai. Daugiau nei ketvirtadalis analizuotų namų ūkių nurodė sunkiai apmokantys elektros sąskaitas, todėl dalis žmonių riboja kondicionavimą būtent tada, kai jis labiausiai reikalingas.

    „Kai kurie įjungia kondicionierių, o kiti turi rinktis ir ištverti karštį, kad sutaupytų pinigų maistui“, – teigė prof. N. Rao.

    Mokslininkai pažymi, kad sprendimai turėtų būti platesni nei vien kondicionierių prieinamumas. Tarp prioritetų įvardijamas ir miestų žalinimas, nes medžiai, pavėsis ir mažesnis įkaitimas gali sumažinti karščio poveikį dar prieš prireikiant intensyvaus vėsinimo.

  • Mokslininkai atskleidė prarastą kalbų aukso amžių: tūkstančiai dingo dar iki kolonializmo

    Mokslininkai atskleidė prarastą kalbų aukso amžių: tūkstančiai dingo dar iki kolonializmo

    Naujas tyrimas meta iššūkį paplitusiai nuomonei, kad masinis kalbų nykimas prasidėjo tik Europai pradėjus kolonijinę ekspansiją prieš maždaug 500 metų. Mokslininkų teigimu, kalbų mažėjimo procesas galėjo prasidėti gerokai anksčiau, formuojantis pirmosioms valstybėms ir didelėms imperijoms.

    Šiandien pasaulyje vartojama apie 7 600 šnekamųjų ir gestų kalbų, tačiau tyrėjai įtaria, kad tai tik nedidelė istorinės įvairovės dalis. Didžioji dalis senųjų kalbų galėjo išnykti nepalikdamos tiesioginių pėdsakų, nes dauguma bendruomenių neturėjo rašto tradicijos.

    Kaip atkūrė praeities vaizdą

    Kadangi raštas atsirado tik maždaug prieš 6 000 metų, ankstesnių laikotarpių kalbinę įvairovę tenka atkurti netiesiogiai. Tyrime pasitelkti etnografiniai duomenys, priešistorinių populiacijų dydžių vertinimai ir statistiniai modeliai, leidžiantys rekonstruoti kalbų kaitą nuo holoceno pradžios, tai yra maždaug prieš 12 000 metų.

    Analizėje naudoti duomenys apie 171 medžiotojų-rinkėjų, žvejų ir panašaus tipo bendruomenę. Remdamiesi jais, mokslininkai skaičiuoja, kad holoceno pradžioje, kai žmonių pasaulyje galėjo būti apie 4,4–7 milijonai, egzistavo maždaug 4 500–6 200 kalbų, o vėliau, plečiantis žemdirbystei ir augant gyventojų skaičiui, kalbų daugėjo.

    Kada buvo kalbų aukso era

    Modeliai rodo, kad didžiausia kalbų įvairovė galėjo būti pasiekta palyginti neseniai istorijos masteliu, maždaug prieš 1 000–3 000 metų. Tyrėjų vertinimu, tuo laikotarpiu pasaulyje galėjo egzistuoti net dešimtys tūkstančių kalbų, nes vietinės bendruomenės dar turėjo daugiau erdvės vystytis atskirai.

    „Kalbų nykimas, tikėtina, prasidėjo ne kolonializmo laikais, o anksčiau, kai valstybės ir imperijos ėmė centralizuoti valdžią“, – sakė tyrėjai, apibendrindami modelių rezultatus.

    Kodėl kalbos ėmė trauktis

    Tyrime pabrėžiama, kad lūžis galėjo sutapti su vis labiau centralizuotų valstybių kūrimusi ir daugiatautėmis imperijomis. Plėtra dažnai reiškė ne tik teritorijų ir institucijų, bet ir dominuojančios kalbos sklaidą, o mažesnės bendruomenės ilgainiui būdavo asimiliuojamos.

    Autorių teigimu, kalbų nykimą stiprino ir platesni procesai: migracija, socialinių normų kaita, religijų plitimas, ligos bei demografiniai sukrėtimai. Europos kolonializmas, jų vertinimu, vėliau tik paspartino seniau prasidėjusią tendenciją, todėl dabartinis kalbų žemėlapis yra ilgos istorinės atrankos rezultatas.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ši perspektyva keičia požiūrį į kalbų apsaugą šiandien. Jei kalbų nykimas yra ilgametis politinių ir demografinių jėgų procesas, vien kultūrinės iniciatyvos gali būti nepakankamos, o didžiausią poveikį duoda švietimas, bendruomenių stiprinimas, viešųjų paslaugų prieinamumas gimtąja kalba ir skaitmeninės priemonės, įskaitant DI sprendimus.

  • Mokslininkai atkasė ištrintą istoriją: trys Asirijos karaliai grįžo po 3 000 metų

    Mokslininkai atkasė ištrintą istoriją: trys Asirijos karaliai grįžo po 3 000 metų

    Mokslininkai teigia aptikę įrodymų, kad Asirijoje egzistavo mažiausiai trys valdovai, kurių vardai sąmoningai nebuvo įtraukti į oficialias karalių kronikas. Naujas dantiraščio lentelių, stelų ir administracinių įrašų perskaitymas rodo, jog vadinamoji Asirijos karalių sąrašų tradicija galėjo būti ne tik istorinis dokumentas, bet ir politinės galios įrankis.

    Tyrimą parengė Miunsterio universiteto ir Jeilio universiteto mokslininkai, o rezultatai publikuoti akademiniame leidinyje Journal of Cuneiform Studies. Jų išvada paprasta, bet aštri: kai kurie trumpai valdę ar per sukilimus iškilę lyderiai galėjo būti tyčia ištrinti, kad vėlesnės dinastijos atrodytų vienintelės teisėtos.

    Pamiršti vardai iš dantiraščio

    Pirmuoju įvardijamas Aššur-uballit, kuris, kaip manoma, galėjo valdyti apie 913–912 metus prieš mūsų erą. Jo buvimą, tyrėjų vertinimu, patvirtina tekstas apie ritualinio sidabrinio indo atnaujinimą, skirtą dievui Ašurui, kuriame minimas karalius tokiu vardu, nors anksčiau jis nebuvo siejamas su jokiu žinomu valdovu.

    Antruoju laikomas Tiglat-Pileseras, galėjęs iškilti sukilimo metu prieš Aššur-daną III, kai valstybę krėtė gili krizė. Tyrėjai remiasi moline lentele, saugoma Britų muziejuje: joje esą fiksuotas žemės dovanojimas su karališkais atributais, o dokumento datavimas blogai dera su žinomų valdovų valdymo laikais.

    Trečiasis minimas valdovas yra Salmanasaras, kurio trumpas valdymas siejamas su laikotarpiu apie 747–745 metus prieš mūsų erą, prieš pat garsiojo Tiglat-Pilesero III įsigalėjimą. Šiuo atveju svarbūs kelių šaltinių sutapimai: aukšto pareigūno įrašas ir iš naujo įvertinta stela, kurioje, pasak interpretacijos, vieno karaliaus vardas vėliau galėjo būti pakeistas kitu.

    Kodėl valdovus ištrina iš istorijos?

    Tyrėjai pabrėžia, kad visus tris figūruojančius valdovus sieja viena detalė: kiekvienas jų galėjo valdyti trumpiau nei dvejus metus. Tokie epizodiniai valdymai, ypač kylant per vidaus konfliktus, vėlesnei politinei tvarkai tampa nepatogūs, todėl gali būti pašalinami iš oficialios atminties.

    Pasak darbo autorių, išlikę dokumentai leidžia manyti, kad tai nebuvo vien atsitiktiniai vietiniai maištininkai. Jie naudojosi karališkais antspaudais, leido administracinius potvarkius, disponavo resursais ir, tikėtina, turėjo dalies kariuomenės, šventyklų bei aukštųjų pareigūnų palaikymą.

    Ši istorija primena platesnę tendenciją senovės tyrimuose: didelė dalis „faktų“ priklauso nuo to, kas rašė, kam rašė ir kokiu tikslu. Dantiraščio tekstų perinterpretavimas, geresni datavimo metodai ir skaitmeninės kolekcijos leidžia mokslininkams tiksliau sugretinti fragmentus, o kartais ir pastebėti, kur oficiali istorija galėjo būti redaguota.

    Nors naujos išvados dar bus tikrinamos ir diskutuojamos, jos jau dabar keičia supratimą apie Asirijos politinę dinamiką. Valdžios perėmimai, paralelinės valdžios formos ir sąmoningas nepatogių valdovų nutylėjimas, panašu, buvo ne išimtis, o sistemos dalis.