Tag: Jensen Huang

  • „SoftBank Group“ akcijos šovė beveik 20 proc.: „Nvidia“ rezultatai įkaitino DI euforiją

    „SoftBank Group“ akcijos šovė beveik 20 proc.: „Nvidia“ rezultatai įkaitino DI euforiją

    Japonijos investicijų milžinės „SoftBank Group“ akcijos ketvirtadienį pabrango beveik 20 proc., investuotojams sureagavus į itin stiprius lustų gamintojos „Nvidia“ finansinius rezultatus. Rinka tai interpretavo kaip signalą, kad DI bumas toliau įgauna pagreitį.

    Staigus šuolis nutraukė kelias iš eilės trukusį „SoftBank Group“ akcijų smukimą ir reikšmingai padidino bendrovės rinkos vertę. Tokie judesiai dažnai rodo, kad investuotojai vėl aktyviai pervertina su DI susijusius aktyvus.

    Ryšys su „Arm“ ir „OpenAI“

    „SoftBank Group“ rezultatai ir akcijų kaina glaudžiai siejami su DI plėtra per jos turimas pozicijas „Arm Holdings“ bei investicijas į „OpenAI“. „Arm“ technologijos plačiai naudojamos duomenų centruose ir serveriuose, kuriuose diegiami „Nvidia“ sprendimai.

    Remiantis viešai skelbta informacija, „SoftBank Group“ į „OpenAI“ yra investavusi daugiau kaip 30 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 27 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat nurodė, kad per finansinius metus iki kovo pabaigos su „OpenAI“ susietas prieaugis siekė apie 45 mlrd. JAV dolerių, arba apie 41 mlrd. eurų.

    Lūkesčiai dėl „OpenAI“ akcijų platinimo

    Rinkoje atsinaujino optimizmas, kad „OpenAI“ ateityje gali žengti į biržą, o tokie lūkesčiai paprastai kelia ir su šia ekosistema susijusių investuotojų vertinimus. Dėl to šalia „SoftBank Group“ dėmesio sulaukė ir „Arm Holdings“ akcijos, kurios JAV prekybos metu taip pat kilo dviženkliu tempu.

    „SoftBank Group“ yra laikoma viena ryškiausių DI investavimo istorijų Azijoje, todėl „Nvidia“ ataskaitos dažnai tampa katalizatoriumi platesniam sentimentui. Kuo aukštesnė „Nvidia“ paklausa duomenų centrų rinkoje, tuo daugiau kapitalo nukreipiama į visą DI tiekimo grandinę.

    Banga per visą puslaidininkių sektorių

    Kartu su „SoftBank Group“ kilo ir kitos su „Nvidia“ tiekimo grandine siejamos puslaidininkių bendrovės. Tarp jų išsiskyrė Taivano TSMC, Japonijos „Renesas Electronics“, taip pat įrangos gamintoja „Tokyo Electron“ ir testavimo sprendimų tiekėja „Advantest“.

    Stiprų impulsą rinkoms suteikė tai, kad „Nvidia“ paskelbė dar vieną ypač sėkmingą ketvirtį: pajamos šoktelėjo 85 proc. ir pasiekė 81,62 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 74 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat pranešė apie 80 mlrd. JAV dolerių, arba apie 73 mlrd. eurų, akcijų supirkimo programą ir padidino dividendus.

    Vis dėlto po prekybos valandų „Nvidia“ akcijų kaina svyravo, nes įmonės vadovas Jensenas Huangas pripažino, kad bendrovė iš esmės nusileido Kinijos DI lustų rinkoje konkurentams, ypač „Huawei“. Tai priminė, kad geopolitiniai ribojimai ir eksporto kontrolė išlieka vienu didžiausių rizikos veiksnių sektoriuje.

    Analitikai pabrėžia, kad DI infrastruktūros ciklas kol kas rodo tvarumo ženklus, tačiau investuotojams svarbūs ir tokie klausimai kaip duomenų centrų investicijų tempas, atminties lustų pasiūla bei tiekimo grandinės pajėgumai. Būtent todėl „Nvidia“ rezultatai dažnai turi grandininį poveikį tiek „SoftBank Group“, tiek platesnei technologijų rinkai.

  • Nvidia akcijos krito po rekordo: kodėl analitikai sako pirkti dabar ir laikyti ilgam?

    Nvidia akcijos krito po rekordo: kodėl analitikai sako pirkti dabar ir laikyti ilgam?

    Nvidia akcijos po pasiekto rekordo per kelias dienas smuktelėjo, o rinkoje vėl kilo klausimas, ar į šią bendrovę dar nevėlu įeiti. Tokie trumpalaikiai svyravimai šiai akcijai būdingi, ypač prieš finansinių rezultatų skelbimą, kai lūkesčiai būna maksimaliai išaugę.

    Investuotojai paprastai bijo pirkti prieš ataskaitas, nes net ir geri skaičiai ne visada garantuoja kainos augimą. Vis dėlto dalis rinkos dalyvių akcentuoja ne artimiausios dienos reakciją, o ilgalaikę tendenciją: duomenų centrų paklausą, DI infrastruktūros plėtrą ir didžiųjų technologijų bendrovių išlaidų ciklą.

    „Jei norite pradėti poziciją, aš tai palaikau. Mes tai laikome, o ne prekiaujame“, – sakė Jim Cramer.

    Vienas iš argumentų, kurį kartoja Nvidia šalininkai, yra vertinimas lyginant su konkurentais. Rinkoje dažnai remiamasi prognozuojamu pelno daugikliu, o Nvidia, nepaisant lyderystės DI lustų segmente, neretai vertinama panašiai ar net kukliau nei dalis kitų puslaidininkių sektoriaus vardų.

    Kita svarbi prielaida yra kapitalo investicijos į skaičiavimo pajėgumus. „Alphabet“, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Meta“ pastaruoju metu viešai signalizavo, kad duomenų centrų ir DI infrastruktūros biudžetai išlieka dideli, o šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su serverių, spartintuvų ir tinklo įrangos paklausa.

    Ilgalaikį pasakojimą stiprina ir tai, kad DI modelių mokymas bei jų paleidimas realiomis sąlygomis reikalauja vis daugiau skaičiavimo resursų. Nvidia vadovas Jensen Huang viešai yra įvardijęs, kad kitas DI raidos etapas gali pareikalauti kartais didesnės skaičiavimo galios, o tai didina tikimybę, kad infrastruktūros ciklas dar nėra pasiekęs piko.

    Rizika išlieka akivaizdi: akcija gali smarkiai svyruoti po rezultatų, o lūkesčių kartelė įprastai būna labai aukšta. Tačiau ilgesnio laikotarpio investuotojams svarbiausia tampa ne bandymas tiksliai pagauti dugną, o disciplina ir aiškus planas, kaip pozicija bus didinama ar valdoma, jei rinka judės priešinga kryptimi.

    Galiausiai, argumentas „pirkti ir laikyti“ remiasi trimis kertiniais dėmenimis: DI paklausos struktūriniu augimu, didžiųjų technologijų bendrovių investicijomis ir Nvidia pozicija ekosistemoje. Dėl to dalis analitikų siūlo ne spekuliuoti trumpalaikiais šuoliais, o vertinti Nvidia kaip ilgalaikę portfelio dalį.

  • Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    Trumpo vizitas Pekine virto šou: „Tesla“ ir „Nvidia“ vadovai, asmenukės ir makaronai

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitas Pekine tapo ne vien diplomatine kelione, o kruopščiai surežisuotu reginiu, kurį lydėjo verslo lyderių delegacija ir išskirtinis Kinijos protokolas. Pirmasis per beveik dešimtmetį einančio pareigas JAV prezidento apsilankymas Kinijoje buvo pilnas simbolinių gestų, viešų ceremonijų ir derybų užkulisių.

    Kinijos sostinė sutelkė visą reprezentacinę galią: pasitikimas su orkestru ir mokiniais, valstybinis banketas Liaudies Didžiojoje salėje, privati ekskursija ir uždarymo pasivaikščiojimas po Džongnanhaį. Tokie elementai tarptautinėje diplomatijoje dažnai naudojami kaip signalai apie santykių toną ir siekį mažinti įtampą.

    „Viešuose pasirodymuose buvo neįprastai daug šiltų gestų, ilgų rankos paspaudimų ir sinchroniško ėjimo“, – sakė Azijos politikos instituto Asia Society politikos analitikas Lyle’as Morrisas.

    Valstybiniame bankete skambėjo tostas, o meniu buvo parinktas taip, kad atrodytų kaip atskira žinutė: šalia kinų virtuvės patiekalų atsirado ir labiau tarptautiniai pasirinkimai. Kinijai tai įprastas minkštosios galios instrumentas, kai maistas, ceremonijos ir dovanos tampa politinio pasakojimo dalimi.

    Didžiausio dėmesio sulaukė ne tik lyderiai, bet ir technologijų verslo elitas. Socialiniuose tinkluose Kinijoje plačiai išplito vaizdai, kuriuose „Xiaomi“ vadovas Lei Junas bandė nusifotografuoti su „Tesla“ vadovu Elonu Musku, o šis reagavo santūriai, kas iš karto virto memais ir diskusijomis.

    Viraliniu tapo ir epizodas, kuriame Muskas grupinėje nuotraukoje sukosi filmuodamas telefonu, šalia „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango ir „Apple“ vadovo Timo Cooko. Tokie momentai Kinijos socialinėse platformose dažnai įgauna atskirą gyvenimą, o verslo lyderiai tampa popkultūros veikėjais.

    Penktadienį dėmesio centre atsidūrė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, pastebėtas vaikštantis istoriniame Pekino hutongų rajone ir valgantis makaronus. Nuotraukos ir vaizdo įrašai greitai paplito, o vietiniai gyventojai būriavosi norėdami nusifotografuoti, taip sustiprindami kelionės kaip spektaklio įspūdį.

    Ši detalė sutapo su geopolitiniu fonu: Vašingtono eksporto kontrolė pažangiems lustams pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių JAV ir Kinijos trinties linijų. „Nvidia“ atsidūrė pačiame šių ribojimų centre, nes leidimai ir licencijos gali nulemti, kiek bendrovė galės išlaikyti pozicijas milžiniškoje Kinijos rinkoje.

    Susitikimo pabaigoje Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas turėjo privatų pasivaikščiojimą Džongnanhaio komplekse, į kurį retai įleidžiami užsienio lyderiai. Išsiskiriant Xi įteikė rožių sėklų, o tai buvo interpretuojama kaip simbolinis palankumo gestas ir kvietimas tęsti dialogą.

    Vis dėlto už šiltų kadrų liko aiškios ribos: strateginiai nesutarimai dėl Taivano, technologijų eksporto kontrolės ir kitų saugumo klausimų niekur nedingo. Tokios kelionės dažnai kuria palankesnę atmosferą deryboms, tačiau pačios savaime negarantuoja, kad esminiai konfliktai bus išspręsti.

  • „Nvidia“ stato už 1 mlrd. eurų: ką žada britų „Ineffable Intelligence“ ir Davidas Silveris?

    „Nvidia“ stato už 1 mlrd. eurų: ką žada britų „Ineffable Intelligence“ ir Davidas Silveris?

    „Nvidia“ paskelbė pradedanti inžinerinio lygmens partnerystę su Londone įsikūrusia dirbtinio intelekto laboratorija „Ineffable Intelligence“. Įmonė įkurta vos prieš kelis mėnesius, o ją subūrė buvęs „Google“ „DeepMind“ sustiprinamojo mokymosi komandos vadovas ir UCL profesorius Davidas Silveris.

    Partnerystės esmė – kurti DI sistemas, kurios mokosi bandymų ir klaidų metodu, kitaip tariant, iš patirties. „Nvidia“ tokį kelią pristato kaip vieną svarbiausių kitų metų krypčių, kai vien tekstais ir vaizdais paremti modeliai ima susidurti su ribomis.

    Kodėl statoma ant patirties

    „Ineffable Intelligence“ akcentuoja sustiprinamąjį mokymąsi, kai modelis tobulėja atlikdamas veiksmus aplinkoje ir gaudamas grįžtamąjį ryšį, o ne tik analizuodamas žmonių sukurtus duomenis. Toks metodas išgarsėjo kuriant sistemas, gebėjusias pranokti žmogų sudėtinguose žaidimuose, tačiau dabar jis vis dažniau siejamas su robotika, optimizavimu ir autonominėmis sistemomis.

    Įmonė teigia, kad mokymas iš patirties reikalauja kitokių architektūrų ir treniravimo algoritmų, nes patirtis nėra tokia struktūruota kaip kalba ar vaizdai. Praktikoje tai reiškia didesnius skaičiavimo poreikius ir sudėtingesnį duomenų paruošimo vamzdyną, ypač kai mokoma dideliu mastu.

    Kas konkrečiai bus kuriama

    Abi pusės skelbia dirbsiančios kartu, kad sukurtų infrastruktūrą, galinčią nuolat maitinti sustiprinamojo mokymosi sistemas dideliais patirties srautais. Tam numatoma naudoti „Nvidia“ „Grace Blackwell“ lustus, taip pat „Vera Rubin“ platformą, orientuotą į naujos kartos skaičiavimą DI užduotims.

    Tokie projektai paprastai apima ne tik spartesnę aparatinę įrangą, bet ir efektyvesnį duomenų generavimą, simuliacijų paleidimą, eksperimentų valdymą bei mokymo stabilumą. Būtent šiose vietose sustiprinamasis mokymasis dažnai atsiremia į sąnaudų ir mastelio ribas.

    „Kita DI riba yra supermokiniai, tai yra sistemos, kurios nuolat mokosi iš patirties“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    „Tyrėjai daugmaž išsprendė lengvesnę DI problemą, kaip sukurti sistemas, kurios žino tai, ką žmonės jau žino. Dabar reikia išspręsti sunkesnę problemą, kaip sukurti sistemas, kurios pačios atranda naujas žinias“, – sakė Davidas Silveris.

    Milijardai į naujas laboratorijas

    „Ineffable Intelligence“ balandį pranešė pritraukusi rekordinę pradinę investiciją – apie 1,0 mlrd. eurų. Raundui bendrai vadovavo rizikos kapitalo fondai „Sequoia“ ir „Lightspeed“, dalyvavo ir pati „Nvidia“, taip pat DST Global, „Index“, „Google“ bei Jungtinės Karalystės suverenus DI fondas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: buvę didžiųjų technologijų įmonių tyrėjai vis dažniau kuria atskiras DI laboratorijas, o investuotojai jas finansuoja dar labai ankstyvame etape. Rinkoje formuojasi lenktynės ne tik dėl talentų, bet ir dėl skaičiavimo resursų bei prieigos prie pažangiausių lustų.

    „Nvidia“ partnerystė su „Ineffable Intelligence“ taip pat parodo, kaip lustų gamintojas stiprina ryšius su laboratorijomis, kurios gali tapti ilgalaikiais didžiulės infrastruktūros pirkėjais. Tuo pat metu tokios laboratorijos tikisi, kad glaudus darbas su aparatūros kūrėjais suteiks pranašumą kuriant efektyvesnius ir stabilesnius mokymo procesus.

  • Trumpo skambutis pakeitė planus: „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie kelionės į Kiniją

    Trumpo skambutis pakeitė planus: „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie kelionės į Kiniją

    „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie JAV prezidento Donaldo Trumpo delegacijos kelionėje į Kiniją po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, jog jis iš pradžių nebuvo įtrauktas į vykstančių vadovų sąrašą. Pasak su situacija susipažinusio šaltinio, sprendimą pakeitė asmeninis D. Trumpo skambutis.

    Teigiama, kad J. Huang išvyko į Aliaską, kur prisijungė prie prezidento lėktuvo. Baltieji rūmai iš karto nepateikė komentarų, tačiau pats D. Trumpas socialiniame tinkle patvirtino, kad „Nvidia“ vadovas yra delegacijoje.

    Susitikimai Pekine ir verslo darbotvarkė

    D. Trumpas šią savaitę į Pekiną atsivežė daugiau nei keliolika JAV verslo vadovų, o darbotvarkėje numatyti susitikimai su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. JAV prezidentas viešai pabrėžė, kad vienas pagrindinių jo siekių yra didesnis Kinijos atvirumas JAV įmonėms.

    „Jensen dalyvauja susitikime prezidento Trumpo kvietimu, siekdamas paremti Ameriką ir administracijos tikslus“, – sakė „Nvidia“ atstovas.

    Lustų apribojimai ir DI lenktynės

    J. Huango įtraukimas į delegaciją vyksta itin jautriame kontekste: per pastaruosius ketverius metus JAV nuosekliai griežtino pažangių lustų eksporto ribojimus į Kiniją. Būtent tokie lustai yra esminiai kuriant ir treniruojant didelio masto DI modelius, o „Nvidia“ šioje rinkoje išlieka viena svarbiausių žaidėjų.

    „Nvidia“ yra nurodžiusi, kad JAV valdžios patvirtintos kai kurių lustų versijos vis dar nebuvo leistos į Kinijos rinką. Dėl to Kinija spartina pastangas kurti vietines alternatyvas tiek puslaidininkių, tiek DI modelių srityse, siekdama mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

    Ką reiškia Huango dalyvavimas

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir simboliniai gestai, tokie kaip pagrindinių technologijų sektoriaus vadovų dalyvavimas aukšto lygio vizituose, gali signalizuoti apie bandymą atnaujinti dialogą dėl prekybos ir technologijų ribojimų. Vis dėlto lūkesčiai dėl greitų sprendimų išlieka riboti, nes eksporto kontrolė JAV politikoje siejama su nacionalinio saugumo argumentais.

    Viešojoje diskusijoje taip pat akcentuojama, kad puslaidininkiai tapo viena centrinių JAV ir Kinijos varžybų ašių, o DI proveržiai didina spaudimą abiem pusėms užsitikrinti tiekimo grandines ir skaičiavimo pajėgumus. Tai reiškia, kad verslo delegacijų sudėtis ir jų siunčiami signalai Pekine gali turėti įtakos ne tik prekybai, bet ir technologijų politikai artimiausiais mėnesiais.