CP v2

Tag: Jim Cramer

  • Investuotojai meta „Microsoft“ dėl DI žvaigždžių: Crameris įspėja, kad tai ilgai nesitęs

    Investuotojai meta „Microsoft“ dėl DI žvaigždžių: Crameris įspėja, kad tai ilgai nesitęs

    „Microsoft“ tampa patogiu pardavimu

    Rinkoje ryškėja tendencija, kai dalis investuotojų parduoda „Microsoft“ akcijas tam, kad galėtų perskirstyti kapitalą į labiau „karštas“ su DI susijusias bendroves. CNBC laidos vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris tai vadina laikinu reiškiniu, kuris, jo manymu, ilgainiui turėtų išsikvėpti.

    Anot jo, „Microsoft“ šiuo metu daliai portfelių valdytojų tampa patogiu finansavimo šaltiniu, kai reikia lėšų kitiems pirkiniams. Toks elgesys dažnai pasireiškia cikliškai, kai rinkoje išryškėja viena dominuojanti tema, šiuo atveju DI duomenų centrų ir skaičiavimo galios bumas.

    „Aš nemanau, kad jie tiesiog sėdės ir leis, kad taip nutiktų“, – sakė Jimas Crameris.

    Didžiausia baimė – verslo programinė įranga

    Vienas svarbiausių investuotojų nerimo šaltinių siejamas su „Microsoft“ verslo programinės įrangos segmentu, kuris tradiciškai generuoja didelę dalį pajamų. Rinkoje plinta nuogąstavimai, kad DI įrankiai ir automatizacija gali sumažinti poreikį daliai licencijų, ypač kai įmonės ieško būdų didinti efektyvumą ir mažinti darbuotojų skaičių.

    Šios baimės sustiprinamos ir konkurencijos iš DI startuolių pusės: jei programavimo bei automatizavimo įrankiai leidžia greičiau kurti vidinius sprendimus, kai kurios įmonės gali rečiau rinktis standartinius produktus. Tokia logika investuotojai bando vertinti ir „Microsoft 365“ ekosistemos perspektyvas.

    Rezultatai geri, bet rinkai neužtenka

    Naujausio ketvirčio ataskaitoje „Microsoft“ paskelbė, kad padalinio „Productivity and Business Processes“ pajamos augo 16 proc. ir siekė apie 32,2 mlrd. eurų. Vis dėlto rinkos dėmesys labiau krypo į debesijos verslą ir investicijų tempą, ypač kalbant apie infrastruktūrą, reikalingą DI apkrovoms.

    Debesijos padalinys „Intelligent Cloud“ taip pat augo, o „Azure“ išlieka vienu svarbiausių „Microsoft“ variklių, konkuruojančių su „Amazon“ AWS ir „Google“ debesija. Tačiau dalis investuotojų kelia klausimus dėl ilgalaikės priklausomybės nuo partnerystės su „OpenAI“ ir dėl to, kaip sparčiai „Microsoft“ pavyks išlaikyti technologinį pranašumą produktų lygmenyje.

    „Copilot“ augimas ir laiko faktorius

    „Microsoft“ vadovas Satya Nadella pastaruoju metu akcentuoja, kad „Copilot“ tampa reikšmingu augimo katalizatoriumi, o mokamų „Microsoft 365 Copilot“ vietų skaičius jau viršija 20 mln. Tokie skaičiai rodo, kad įmonės ne tik bando DI sprendimus, bet dalį jų perkelia į mokamą, mastelį galinčią pasiekti naudojimo fazę.

    Vis dėlto rinkai neužtenka vien vartotojų skaičiaus, ji tikisi aiškesnio atsakymo, kaip DI pakeis licencijavimo modelius, kainodarą ir maržas. Cramerio vertinimu, „Microsoft“ turi ribotą laiką įtikinti, kad „Copilot“ vertė ir produkto kokybė atlaikys palyginimus su konkurentais ir kartu sustiprins, o ne susilpnins tradicinį licencijų verslą.

  • Crameris įspėja: jei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ taupys DI, pinigai nubėgs pas konkurentus

    Crameris įspėja: jei „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ taupys DI, pinigai nubėgs pas konkurentus

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad didieji debesų kompiuterijos žaidėjai negali sau leisti taupyti plėsdami dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Pasak jo, ši rinka jau perėjo iš pažadų fazės į realią paklausą, todėl delsimas gali kainuoti užsakymus ir pajamas.

    Jis atmeta skeptikų argumentą, esą duomenų centrų bumas primena logiką pirmiausia pastatyti, o klientai atsiras vėliau. Cramerio vertinimu, klientai jau yra, o debesų paslaugų teikėjai tiesiog varžosi, kas greičiau užtikrins pakankamus skaičiavimo pajėgumus.

    „Visa šio duomenų centrų ralio esmė ta, kad tai ne pasaka: duomenų centrai statomi, o klientai iš tiesų ateina“, – sakė J. Crameris.

    Komentuodamas situaciją, jis išskyrė „Amazon“ planus 2026 metais kapitalo išlaidoms skirti apie 200 mlrd. JAV dolerių, didžiąją dalį nukreipiant duomenų centrų plėtrai. Perskaičiavus apytiksliu 0,92 euro už dolerį kursu, tai sudaro apie 184 mlrd. eurų.

    Tokio masto investicijos, pasak analitikų, atspindi dvi tendencijas: generatyvinio DI modeliams reikia vis daugiau grafinių procesorių ir energijos, o įmonės vis dažniau perka skaičiavimo galią kaip paslaugą. Praktikoje tai reiškia, kad laimi tie, kurie gali pasiūlyti ne tik lustus, bet ir duomenų centrus, tinklus, aušinimą bei patikimą tiekimą.

    J. Cramerio teigimu, dideli mokantys klientai, tokie kaip „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Meta“, jau aktyviai ieško partnerių, galinčių aptarnauti milžiniškas DI darbo apkrovas. Tai, jo nuomone, didina spaudimą debesų paslaugų teikėjams nestabdyti plėtros.

    „Jei nepastatysi stadiono, jie eis kitur ir paliksi daug pinigų ant stalo“, – teigė J. Crameris.

    Jis įspėjo, kad investicijas pristabdžiusios bendrovės rizikuoja, jog užsakymai persikels pas konkurentus. Kaip pavyzdžius jis mini „Alphabet“ ir „Microsoft“, kurie taip pat plečia duomenų centrų tinklus ir DI paslaugų pasiūlą.

    Rinkoje vis dažniau kalbama ir apie ribojančius veiksnius: elektros įvado pajėgumus, transformatorių ir aušinimo įrangos tiekimo grandines, specialistų trūkumą, taip pat leidimų procesus. Dėl to infrastruktūra tampa ne vien technologiniu, bet ir strateginiu pranašumu, kurį sunku greitai nukopijuoti.

    Cramerio žinutė investuotojams ir rinkos dalyviams paprasta: dirbtinio intelekto paklausa jau dabar materializuojasi sutartyse ir pajamose, todėl taupymas gali atsisukti prieš pačias bendroves. Jo vertinimu, konkurencinėje kovoje laimės tie, kurie laiku pastatys pajėgumus ir užsitikrins ilgalaikius klientus.

  • Jimas Crameris sudėliojo DI laimėtojų sąrašą 2026-iesiems: štai kur, jo manymu, plauks pinigai

    Jimas Crameris sudėliojo DI laimėtojų sąrašą 2026-iesiems: štai kur, jo manymu, plauks pinigai

    DI bumas plečiasi už technologijų ribų

    JAV rinkų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad duomenų centrų ir dirbtinio intelekto bumas tampa vis labiau visa apimančiu reiškiniu, o nauda ima sklisti po įvairius sektorius – nuo energetikos iki pramonės. Jo vertinimu, tai nebe siaura technologijų istorija, o platesnis ekonomikos persitvarkymas, kurį skatina milžiniškos investicijos į skaičiavimo galią.

    Tokį vaizdą sustiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kryptis: „Microsoft“, „Amazon“ ir „Google“ per savo debesijos padalinius didina pajėgumus, kad galėtų aptarnauti augantį DI modelių poreikį. Rinkoje tai dažnai atsispindi stipresniais lūkesčiais įmonėms, kurios tiekia infrastruktūrą, įrangą ir energiją.

    Penkių sluoksnių „pyragas“: kas laimi iš DI

    Aiškindamas, kodėl DI tema paliečia vis daugiau bendrovių, Crameris rėmėsi „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango populiarinta penkių sluoksnių schema. Ji aprašo susijusių pramonės šakų grandinę, kur kiekvienas sluoksnis yra būtinas tam, kad DI sprendimai veiktų ir būtų diegiami mastu.

    Pirmasis sluoksnis – energija. Duomenų centrams reikia didžiulių elektros kiekių, todėl investuotojų dėmesys dažniau krypsta į elektros gamintojus ir tinklų infrastruktūros grandį, o šalia to – įrangą, kuri padeda užtikrinti patikimą tiekimą ir rezervą.

    Antrasis sluoksnis – puslaidininkiai. Crameris kaip pavyzdžius mini „Nvidia“ ir jos konkurentus, taip pat atminties, duomenų saugyklų ir lustų gamybos įrangos bendroves, nes be jų neįmanoma nei treniruoti, nei vykdyti DI modelių dideliu mastu.

    Trečiasis sluoksnis – duomenų centrų techninė infrastruktūra. Čia patenka serveriai, aušinimas, elektros įranga, tinklo sprendimai ir optiniai ryšiai, nes būtent šios sritys leidžia sujungti tūkstančius spartintuvų į vieną veikiančią sistemą ir išlaikyti stabilų darbą.

    Nuo debesijos iki programų: viršutinis sluoksnis

    Ketvirtasis sluoksnis – DI modeliai ir debesija. Cramerio logika paprasta: kuo daugiau įmonių diegia DI, tuo daugiau skaičiavimo ir duomenų apdorojimo perkelia į debesijos platformas, o tai didina paklausą tokiems sprendimams kaip „Microsoft“ Azure, „Amazon“ Web Services ar „Google Cloud“.

    Penktasis sluoksnis – programos, su kuriomis tiesiogiai dirba vartotojai ir verslai. Jis pabrėžia, kad būtent šiame etape DI tampa matomas kasdienybėje, o spartėjantis įrankių diegimas skatina naują paklausą visai grandinei – nuo elektros iki tinklų ir lustų.

    „Dirbtinis intelektas yra neišvengiamas. Jis nuožmus. Ir jis neša turtus tiems, kurie tuo patikėjo“, – sakė J. Crameris.

    Vis dėlto tokios rekomendacijos išlieka nuomonės pobūdžio ir negarantuoja rezultatų. Analitikai dažnai pabrėžia, kad DI temoje svarbiausios rizikos yra vertinimų šuoliai, cikliškos puslaidininkių paklausos bangos, energijos ir tinklų pralaidumo ribojimai bei griežtėjantis reguliavimas, ypač duomenų ir modelių naudojimo srityse.

  • Po „HSBC“ verdikto „AMD“ smuko, bet Crameris ramina: agentų DI era dar tik įsibėgėja

    Po „HSBC“ verdikto „AMD“ smuko, bet Crameris ramina: agentų DI era dar tik įsibėgėja

    Po to, kai „HSBC“ sumažino „Advanced Micro Devices“ (AMD) rekomendaciją iš pirkti į laikyti, bendrovės akcijos prekybos pradžioje smuko daugiau nei 4 proc. Vis dėlto CNBC komentatorius Jimas Crameris viešai stojo ginti gamintojo ir teigė, kad potencialas dar neišsemtas.

    Pasak J. Cramerio, augant dirbtinio intelekto sistemoms, kurios gali atlikti užduotis su mažesne žmogaus priežiūra, didėja paklausa būtent centriniams procesoriams. Jo vertinimu, tai palaiko AMD perspektyvą, nes bendrovė yra viena svarbiausių serverių CPU tiekėjų.

    „Advanced Micro turi CPU, o būtent jie naudojami agentų sistemose, todėl ši akcija dar kils“, – sakė J. Crameris.

    Rinkoje vis dažniau kalbama apie vadinamąją agentinę dirbtinio intelekto kryptį, kai DI ne tik generuoja turinį, bet ir planuoja veiksmų seką, naudoja įrankius, vykdo užklausas bei grįžta su rezultatu. Tokiems scenarijams reikia ne tik grafikos procesorių, bet ir didelio bendro skaičiavimo pajėgumo, atminties pralaidumo bei stabilios infrastruktūros, kur svarbų vaidmenį atlieka CPU.

    „HSBC“ analitikai pripažino, kad paklausa išlieka stipri, tačiau perspėjo, kad AMD gali būti sudėtinga viršyti jau dabar aukštus lūkesčius dėl serverių CPU augimo. Jų teigimu, pastarojo meto akcijų ralis didelę dalį optimizmo jau įkainavo, todėl vietos teigiamiems netikėtumams gali būti mažiau.

    Per pastarąjį mėnesį AMD akcijos buvo pabrangusios apie 58 proc., tad dalis investuotojų į „HSBC“ žingsnį sureagavo kaip į signalą fiksuoti pelną. Tuo pat metu rinkos dalyviai akylai laukia bendrovės ketvirčio rezultatų, nes jie gali padėti įvertinti, ar duomenų centrų paklausa iš tiesų atsispindi užsakymų ir maržų dinamikoje.

    „HSBC“ ataskaitoje taip pat išskirta rizika, susijusi su AMD priklausomybe nuo gamybos partnerio „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC). Kai pažangiausių technologinių procesų pajėgumai yra riboti, naujų lustų apimčių didinimas gali užtrukti, o tai riboja galimybes greitai patenkinti staiga šoktelėjusią paklausą.

    Analitikai lygino situaciją su AMD konkurentu „Intel“, kuris turi ir savo gamyklas, todėl teoriškai gali lanksčiau planuoti pajėgumus. „HSBC“ „Intel“ vertina palankiau ir bendrovei paliko pirkti rekomendaciją, argumentuodami, kad artimiausiais ketvirčiais investuotojai gali sulaukti daugiau netikėtų teigiamų staigmenų.

    J. Crameris tokį argumentą atmetė, teigdamas, kad ribota pasiūla tik išryškina disbalansą, kuris didina paklausą ir suteikia kainodaros galios. Jo nuomone, esant tokioms sąlygoms parduoti AMD akcijas būtų per anksti, ypač jei agentinių DI sprendimų diegimas duomenų centruose išliks spartus.

    Investuotojams artimiausiomis dienomis svarbiausia bus įmonės pateikiamos prognozės ir komentarai apie duomenų centrų segmentą, produktų ciklą bei pajėgumų užsitikrinimą pas TSMC. Rinka taip pat vertins, kaip AMD sekasi konkuruoti tiek CPU, tiek GPU kryptimis, nes didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų investicijos į infrastruktūrą išlieka viena pagrindinių lustų sektoriaus varomųjų jėgų.

  • Jimas Crameris įvardijo akcijas, kurios gali laimėti naują ekonomiką: akys krypsta į DI

    Jimas Crameris įvardijo akcijas, kurios gali laimėti naują ekonomiką: akys krypsta į DI

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad geopolitiniai sukrėtimai ir trumpalaikiai rinkų kritimai neturėtų išgąsdinti investuotojų. Jo vertinimu, didžiausia ilgalaikė galimybė slypi bendrovėse, kurios kuria ir valdo infrastruktūrą naujam ekonomikos augimo etapui.

    Pastaruoju metu rinkos jautriai reaguoja į įtampą Artimuosiuose Rytuose, nes tokios naujienos dažnai kelia naftos kainas ir didina obligacijų pajamingumus. Tai brangina skolinimąsi ir trumpuoju laikotarpiu gali spausti akcijas, ypač cikliniuose sektoriuose.

    Kompiuteriais paremta ekonomika

    Anot J. Cramerio, JAV ekonomika vis labiau remiasi skaičiavimo pajėgumais, debesų kompiuterija ir duomenų centrų plėtra. Dėl to dalis technologijų ir infrastruktūros bendrovių gali būti atsparesnės svyravimams, kuriuos sukelia naftos ar palūkanų normų šuoliai.

    „Tai kompiuteriais paremta ekonomika. Mes gyvename iš skaičiavimo galios“, – sakė J. Crameris.

    Šią tendenciją stiprina DI plėtra, kuri didina paklausą serveriams, lustams, duomenų saugojimui, tinklų pralaidumui ir energijos tiekimui. Rinkoje tai dažnai atsispindi tuo, kad investuotojai pirmenybę teikia bendrovėms, kurios tiekia DI infrastruktūrą arba pačios ją naudoja našumui kelti.

    Kodėl minimas „Amazon“

    Kaip pavyzdį J. Crameris išskyrė „Amazon“, pabrėždamas jos mastą ir veiklų įvairovę: nuo logistikos iki debesų paslaugų, kurios glaudžiai susijusios su DI bumu. Jo nuomone, tokio tipo bendrovės gali geriau atlaikyti laikotarpius, kai vartotojai taupo, o kapitalas brangsta.

    „Didesnės palūkanų normos gali pakirsti ne vieną bendrovę. Bet jei spėliotumėte, kas išliks paskutinis, lažintis už „Amazon“ nebūtų blogiausias sprendimas“, – sakė J. Crameris.

    Jis akcentavo, kad trumpalaikiai išpardavimai, kuriuos sukelia makroekonominiai ar geopolitiniai šokai, investuotojams dažnai atrodo baisesni, nei yra iš tiesų. Ilgalaikėje perspektyvoje, anot jo, skaitmeninimas, debesų kompiuterija ir DI infrastruktūros plėtra išlieka kryptis, stumianti rinkos lyderius į priekį.

  • Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Po įtemptos nakties, kai finansines ataskaitas paskelbė dalis didžiųjų technologijų bendrovių, televizijos laidų vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris išskyrė dvi akcijas, kurias, jo teigimu, verta svarstyti kaip pirkinius. Rinka į rezultatus reagavo nevienodai, o nuotaikas papildomai kaitino diskusijos apie dirbtinio intelekto investicijų grąžą.

    Remiantis jo aptarta rinkos dinamika, „Alphabet“ po rezultatų išsiskyrė teigiama reakcija, o „Meta Platforms“ sulaukė daugiausia kritikos iš investuotojų ir patyrė ryškiausią smukimą. J. Crameris teigė, kad jo aiškiausia pirkimo rekomendacija tarp didžiųjų technologijų bendrovių šį kartą tenka „Amazon“.

    Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad būtent šis ketvirtis taps lūžio tašku, kai įmonių išlaidos DI infrastruktūrai pradės labiau atsispindėti pajamose ir pelningume. Tačiau įmonių komentarai apie savo lustus ir spartinimo sprendimus, pasak investuotojų, kelia klausimų, ar DI grandinėje neįvyks persiskirstymas.

    Vienu didesnių pralaimėtojų po šių rezultatų bangos buvo laikoma „Nvidia“, kurios akcijos krito, nors pastarosiomis savaitėmis buvo pradėjusios atsigauti. J. Crameris akcentavo, kad dalį kritimo gali lemti ne fundamentiniai veiksniai, o rinkos baimė dėl to, kaip greitai didžiosios bendrovės gali keisti tiekėjus ar daugiau remtis vidiniais sprendimais.

    Jis pabrėžė, kad net ir kalbėdamos apie nuosavus procesorius, tokios bendrovės kaip „Alphabet“ ar „Amazon“ vis dar išlieka reikšmingos „Nvidia“ klientės. Jo vertinimu, aiškesnį vaizdą, kiek realiai didieji žaidėjai išleido „Nvidia“ produkcijai, turėtų parodyti būsimi pačios bendrovės rezultatai.

    J. Cramerio teigimu, investuotojams, kurie jau turi „Nvidia“ poziciją, skubėti parduoti nereikėtų, o neturintys šios akcijos galėtų svarstyti įėjimą, ypač jei kaina dar šiek tiek sumažėtų. Tuo pat metu jis išlaikė aiškią žinutę dėl „Amazon“ kaip pagrindinio pasirinkimo tarp vadinamųjų hiperskalerų po šios rezultatų nakties.

    Analitikai pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžia, kad didžiausia rizika DI temoje slypi ne pačiose technologijose, o lūkesčių tempuose: rinkai svarbu ne tik augančios pajamos, bet ir tai, kaip greitai investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus virsta pelningumu. Dėl to trumpalaikiai akcijų kainų svyravimai po ataskaitų dažnai būna didesni nei įprastai.

  • Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad „Amazon“ akcijoms dar yra daug erdvės kilti, o pastarojo ketvirčio rezultatai, jo vertinimu, buvo vieni įspūdingiausių, kokius jis yra matęs. Anot jo, rinka dar iki galo neįkainavo, kaip sparčiai stiprėja bendrovės pelno variklis.

    J. Crameris viešai svarstė, kad „Amazon“ akcijų kaina gali kilti dar apie 15 proc., o judėjimas aukštyn esą neturėtų tuo pasibaigti. Jis taip pat akcentavo, kad po rekordinėmis kainomis pasibaigusio laikotarpio pasitaikęs trumpalaikis kritimas gali būti proga investuotojams.

    „Amazon“ paskelbė geresnius nei tikėtasi finansinius rodiklius, o didžiausias dėmesys teko debesijos padaliniui „Amazon Web Services“. Būtent AWS augimo pagreitėjimas tapo centrine istorija, nes paklausą vis labiau kelia dirbtinis intelektas ir su juo susijusi skaičiavimo infrastruktūra.

    Pasak J. Cramerio, AWS reikšmė „Amazon“ finansams didėja dėl didesnio masto ir pelningumo, o bendrovė vis aktyviau investuoja į specializuotus lustus, skirtus DI užduotims. Tokie sprendimai leidžia mažinti priklausomybę nuo bendros paskirties grafinių procesorių ir optimizuoti kaštus dideliems skaičiavimo krūviams.

    „Jie dabar uždirba milžiniškus pinigus iš Amazon Web Services, tai tikros fortūnos“, – sakė Jimas Crameris.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy per rezultatų pristatymą pabrėžė, kad naujesnės kartos „Trainium“ lustai jau turi didelę paklausą, o kainos ir našumo santykis, bendrovės teigimu, gerėja. Tai svarbu platesniame kontekste, nes didžiosios technologijų įmonės toliau didina išlaidas DI infrastruktūrai, siekdamos neprarasti tempo konkurencinėje kovoje.

    Rinkoje ši tema vertinama kaip viena pagrindinių artimiausių metų tendencijų: debesijos paslaugų teikėjai stengiasi ne tik parduoti skaičiavimo galią, bet ir pasiūlyti efektyvesnius komponentus, kurie mažintų klientų sąnaudas. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien pajamų augimą, bet ir tai, kaip greitai įmonė geba paversti DI paklausą tvariu pelningumu.

  • Cramerį suerzino „Microsoft“ rezultatai: akcijos smuko, o DI kelia grėsmę „Office“ modeliui

    Cramerį suerzino „Microsoft“ rezultatai: akcijos smuko, o DI kelia grėsmę „Office“ modeliui

    JAV rinkų komentatorius Jimas Crameris po „Microsoft“ paskelbto ketvirčio rezultato teigė likęs nusivylęs bendru vaizdu, nors pripažino, kad buvo ir teigiamų signalų. Po ataskaitos „Microsoft“ akcijos krito apie 5 proc., o nuo metų pradžios bendrovės vertė, jo žodžiais, buvo susitraukusi daugiau nei 16 proc.

    Crameris „Microsoft“ pasirodymą įvertino prasčiau nei kitų didžiųjų technologijų bendrovių, kurias investuotojai dažnai lygina tarpusavyje, ir akcentavo, kad rinkoje po ataskaitos vyravo nevienareikšmės nuotaikos. Pasak jo, daliai investuotojų pritrūko aiškios žinutės, kad augimo tempas bus tvarus visuose pagrindiniuose verslo segmentuose.

    „Azure“ prognozė nustebino rinką

    Nors Crameris kritikavo bendrą ataskaitos toną, „Microsoft“ skelbė ketvirčio rezultatus, kurie viršijo analitikų lūkesčius. Ypač daug dėmesio sulaukė „Azure“ debesijos verslo gairės: bendrovė prognozavo 39–40 proc. augimą, kai rinkos konsensusas siekė apie 37 proc.

    „Microsoft“ nurodė, kad debesijos pajamos per ketvirtį perkopė 54 mlrd. eurų ir augo apie 29 proc. per metus. Būtent šie skaičiai trumpam sustiprino optimizmą, tačiau vėliau investuotojai grįžo prie klausimo, ar likusi bendrovės dalis auga taip pat įtikinamai.

    Didžiausia rizika – „Office“ licencijų modelis

    Vienas ryškiausių Cramerio akcentų – „Microsoft“ „Office“ paketo licencijavimas, paremtas vartotojų vietų principu. Jis atkreipė dėmesį, kad Volstrite stiprėja diskusijos, jog šį modelį gali spausti spartėjanti automatizacija ir DI įrankiai, ypač susiję su programavimo bei turinio kūrimo efektyvinimu.

    Rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar įmonės, augant DI produktyvumui, ilgainiui nemažins licencijų skaičiaus, konsoliduodamos darbo vietas ar perskirstydamos užduotis. Tokia kryptis investuotojams svarbi, nes „Office“ ir prenumeratų pajamos laikomos vienu stabiliausių „Microsoft“ pelno šaltinių.

    Analitikai išlieka optimistiški

    Nepaisant Cramerio skeptiškos pozicijos, didelė dalis rinkos analitikų po ataskaitos išlaikė palankų požiūrį į „Microsoft“ akciją. Jis stebėjosi gausybe teigiamų vertinimų ir pabrėžė, kad pats nemato priežasčių skubėti pirkti akcijas esamu kainų lygiu.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją technologijų sektoriuje: investuotojai vienu metu vertina ir augimo perspektyvas, ir rizikas, susijusias su DI pokyčiais, debesijos konkurencija bei įmonių IT biudžetų ciklais. „Microsoft“ atveju rinkos dėmesio centre išlieka klausimas, ar „Azure“ tempas ir toliau kompensuos lėtesnes brandesnių produktų augimo kreives.

    „Nemanau, kad jums reikia pirkti „Microsoft“ dabar“, – sakė Jimas Crameris.

  • Jimas Crameris atskleidė, kas dabar kelia rinką: didžiausi laimėtojai turi vieną bruožą

    Jimas Crameris atskleidė, kas dabar kelia rinką: didžiausi laimėtojai turi vieną bruožą

    Investuotojų nuotaikas JAV akcijų rinkoje vis labiau formuoja viena tema – duomenų centrai ir su dirbtinio intelekto plėtra susijusi infrastruktūra. CNBC laidos „Mad Money“ vedėjas Jimas Crameris teigė, kad šiuo metu rinką galima skirstyti į dvi dalis: duomenų centrų akcijas ir visą kitką.

    Jo vertinimu, naujausi įmonių rezultatai tik patvirtino tendenciją: didžiausi rinkos laimėtojai tiesiogiai ar netiesiogiai yra susieti su didžiule skaičiavimo galios, ryšio ir elektros poreikių plėtra. Duomenų centrai tapo kertiniu tašku, aplink kurį rikiuojasi ne vien technologijų, bet ir pramonės, energetikos bei nekilnojamojo turto sektoriai.

    Duomenų centrai kelia ne tik lustus

    Pasak J. Cramerio, DI bumas reiškia ne vien didesnę serverių ir puslaidininkių paklausą. Augant skaičiavimo pajėgumams, didėja poreikis elektros tinklams, transformatoriams, kabeliams, aušinimo sistemoms ir atsarginės energijos sprendimams.

    Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių jis išskyrė bendrovę „Quanta Services“, kuri stato elektros linijas ir vykdo tinklų infrastruktūros projektus. Auganti duomenų centrų koncentracija, ypač didžiųjų debesijos tiekėjų projektuose, verčia komunalines įmones spartinti tinklų modernizavimą ir pajėgumų didinimą.

    „Duomenų centrai yra milžiniškos burnos, kurias reikia maitinti nesibaigiančia elektra“, – sakė J. Crameris.

    Kas laimi iš elektros ir aušinimo

    Tarp laiminčiųjų jis minėjo ir energijos valdymo bei aušinimo sprendimų tiekėjus, tokius kaip „Eaton“ ir „Vertiv“. Duomenų centrams plečiantis, didėja aukštos įtampos įrangos, UPS sistemų, skirstymo spintų, aušinimo ir efektyvumo sprendimų paklausa, nes energijos sąnaudos tampa vienu svarbiausių kaštų veiksnių.

    J. Cramerio teigimu, prie šios bangos prisijungia ir „Carrier Global“, kuri sieja atsigavimo istoriją su duomenų centrų aušinimo sprendimais. Jo vertinimu, tai gali būti ne trumpalaikis šuolis, o kelių metų trukmės judėjimas, jei investicijų ciklas išsilaikys.

    Nuo ryšio įrangos iki nekilnojamojo turto

    DI infrastruktūros plėtra, pasak J. Cramerio, atsispindi ir kituose segmentuose. Jis atkreipė dėmesį į „Teradyne“, kurios veiklą palaiko intensyvėjanti lustų gamyba ir testavimo paslaugų poreikis, taip pat į „Qualcomm“, kuri, anot jo, žengia į duomenų centrų rinką su nauju klientu.

    Pramonės grandyje jis išskyrė „Caterpillar“ – didesnė duomenų centrų paklausa kelia susidomėjimą turbinomis ir energijos generavimo sprendimais, ypač kai projektams reikia patikimo atsarginio maitinimo. Tuo pat metu ryšio infrastruktūros įmonės „Ciena“, „Arista Networks“ ir „Cisco“ gauna naudą, nes duomenų centrams reikia vis didesnio pralaidumo ir spartesnių jungčių.

    Net ir nekilnojamojo turto investicijų fondai, tokie kaip „Iron Mountain“, J. Cramerio vertinimu, randa naują augimo kryptį – nuomoti erdves didiesiems debesijos paslaugų teikėjams, ieškantiems papildomų skaičiavimo pajėgumų. Tai rodo, kad duomenų centrų bumas persmelkia vis platesnę ekonomikos dalį, o investuotojai vis dažniau vertina ne vien technologijas, bet ir visą tiekimo grandinę.

    „Ką mes matome? Gamybos mozaiką. Mano požiūriu, duomenų centras yra netikėta sėkmė beveik kiekvienai ekonomikos daliai“, – sakė J. Crameris.

    Rinkos dalyviai šią kryptį sieja su ilgalaikėmis investicijomis į DI skaičiavimo pajėgumus, debesijos plėtrą ir energijos tinklų modernizavimą. Dėl to dėmesys vis dažniau krypsta į įmones, kurios gali užtikrinti elektrą, aušinimą, ryšį ir patikimą infrastruktūrą – būtent tai, ko duomenų centrams reikia labiausiai.

  • Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigė, kad rinkų reakcija į pranešimus apie „OpenAI“ augimo iššūkius parodė, jog pastaruoju metu su DI siejamų akcijų ralis buvo pernelyg įkaitęs. Pasak jo, pakako menkesnės neigiamos antraštės, kad dalis investuotojų skubiai fiksuotų pelnus.

    „Bet kas galėjo juos numušti. Net plunksna būtų numušusi šias akcijas“, – sakė Jimas Crameris.

    Publikacijoje akcentuojama, kad po pranešimų apie „OpenAI“ augimo rodiklius smuko dalies lustų gamintojų ir duomenų centrų tiekėjų akcijos. Investuotojai į tokią informaciją sureagavo jautriai, nes DI bumo metu šių bendrovių vertinimai pastaraisiais mėnesiais kilo itin sparčiai, o rinkoje daugėjo lūkesčių, kad augimas bus beveik be pertrūkių.

    Tekste minima, kad „Wall Street Journal“ šaltiniai skelbė apie „OpenAI“ nepasiektus vidinius vartotojų augimo ir pajamų tikslus, o tai sustiprino abejones, ar įmonė galės ilgiau išlaikyti dideles išlaidas kompiuterinei infrastruktūrai. DI produktų plėtrai reikalingi skaičiavimo pajėgumai ir specializuoti lustai yra brangūs, todėl investuotojai ypač vertina aiškų ir greitą pajamų augimą.

    „OpenAI“ suabejojo tokio vertinimo pagrįstumu ir teigė, kad informacija yra „juokinga“. Bendrovė taip pat nurodė, kad siekia užsitikrinti kuo daugiau skaičiavimo išteklių, nes tai tiesiogiai susiję su paslaugų plėtra ir konkurencija DI rinkoje.

    J. Crameris pabrėžė, kad toks korekcinis judėjimas jam atrodo suprantamas ir net naudingas, nes sumažina perkaitimo riziką. Jis priminė 2000 metų technologijų burbulo laikotarpį, kai, jo vertinimu, rinkos laiku neatvėso ir vėliau korekcija buvo gerokai skaudesnė.

    Analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad DI sektoriuje rinkos nuotaikos labai priklauso nuo trijų veiksnių: realių pajamų ir vartotojų augimo, kapitalo išlaidų tempo bei pažadų dėl pelningumo. Kai investuotojai pamato ženklų, kad augimo trajektorija gali neatitikti didelių lūkesčių, net ir pavienė naujiena gali išprovokuoti staigesnį išsipardavimą.