CP v2

Tag: Jonava

  • „Atostogos Knygų terasoje“ mini 10 metų: Jonavoje vasarą vyks 12 nemokamų renginių šeimoms

    „Atostogos Knygų terasoje“ mini 10 metų: Jonavoje vasarą vyks 12 nemokamų renginių šeimoms

    Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešosios bibliotekos Knygų terasoje startavo jubiliejinis ciklas „Atostogos Knygų terasoje“. Iniciatyva vyksta jau dešimtą vasarą, o šį sezoną ji pradėta teatralizuotu „Labai teatro“ koncertu „Šventė“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad per dešimtmetį Knygų terasa tapo nuolatine vasaros susitikimų vieta šeimoms, ieškančioms nemokamų kultūrinių veiklų mieste. Renginiai čia orientuoti į skirtingas amžiaus grupes – nuo kūdikių iki paauglių.

    „Sunku patikėti, kad „Atostogoms Knygų terasoje“ jau dešimt metų. Per šį laiką ji tapo vieta, kur vasaros būna turiningos, įspūdingos ir kupinos atradimų visai šeimai“, – sakė Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė.

    Šią vasarą Knygų terasoje suplanuota 12 nemokamų renginių: spektakliai, muzikiniai pasirodymai ir edukacijos. Programa sudėliota taip, kad lankytojai galėtų sugrįžti ne kartą – renginiai vyks nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos.

    Birželį numatyti keli teatro pasirodymai visai šeimai, tarp jų – teatras vaikams „Pradžia“ ir VšĮ „Šeimos erdvė“. Liepą programoje išsiskiria renginiai vyresniems vaikams ir paaugliams, taip pat edukacija kūdikiams nuo 5 iki 24 mėnesių.

    Rugpjūtį lankytojų lauks klounados spektaklis ir kelios judesio bei šokio edukacijos, kurias ves Teatras „No Shoes“. Organizatorių teigimu, toks žanrų derinys leidžia įtraukti ir tuos vaikus, kuriems artimesnis judesys bei praktinės veiklos.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė. Renginiai nemokami, todėl organizatoriai ragina sekti bibliotekos skelbiamą programą ir atvykti iš anksto, jei norisi patogesnės vietos.

  • Jonavoje Joninių slėnyje skambėjo tarptautinis chorų ir šokių festivalis „Čia mes laimingi“

    Jonavoje Joninių slėnyje skambėjo tarptautinis chorų ir šokių festivalis „Čia mes laimingi“

    Gegužės 30 dieną Jonavoje, Joninių slėnyje, surengtas keturioliktasis tarptautinis chorinės muzikos ir liaudies šokių festivalis „Čia mes laimingi“. Nuo popietės čia skambėjo chorų kūriniai, keitėsi šokių programos, o renginys sutraukė tiek vietos gyventojus, tiek svečius iš kitų miestų.

    Festivalio pradžią tradiciškai pažymėjo dalyvių eisena nuo Jonavos arenos iki Joninių slėnio. Žiūrovus pasitiko Jonavos kultūros centro simbolis jonvabalis Liucijonas, renginį vedė Liudas Mikalauskas, o šventišką toną eisenai ir atidarymui suteikė Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“, diriguojamas Martyno Bražo.

    Šių metų programoje ryškiai išsiskyrė užsienio kolektyvai, atnešę skirtingų tradicijų ir skambesio spalvų. Scenoje pasirodė Ukrainos vaikų choras „Gloria“, Čekijos folkloro ansamblis „Lučinka“ ir Latvijos mišrus choras „Nāc līdzās!“, kurių pasirodymai pabrėžė festivalio tarptautiškumą ir kultūrinį dialogą.

    Renginio metu dalyvius ir žiūrovus sveikino Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Festivalio žinutė rėmėsi bendrystės idėja, o pavadinimas „Čia mes laimingi“ tapo ne tik šūkiu, bet ir aiškiai juntama renginio nuotaika viso vakaro metu.

    Be svečių iš užsienio, Joninių slėnyje pasirodė ir gausus būrys Lietuvos chorų bei liaudiškų šokių kolektyvų iš įvairių šalies miestų, tarp jų iš Ukmergės, Kėdainių, Kauno rajono, Vilniaus, Panevėžio, Kupiškio, Kaišiadorių ir kitur. Programoje chorinės muzikos numerius nuolat keitė šokio pasirodymai, todėl žiūrovai galėjo matyti skirtingų regionų tradicijas ir sceninę interpretaciją.

    Finaliniu akcentu tapo visų festivalio dalyvių kartu atlikta daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Organizatoriai padėkojo kolektyvams, vadovams ir žiūrovams, o Jonavos publika palydėjo pasirodymus ilgais aplodismentais, palikdama aiškią žinutę, kad šis renginys mieste tapo laukiamu kultūriniu susitikimu.

    Festivalį organizavo Jonavos kultūros centras, pabrėždamas tęstinumą ir norą kasmet stiprinti chorinės muzikos bei liaudies šokių tradicijas. Joninių slėnis, jau seniai tapęs didžiųjų Jonavos renginių erdve, ir šįkart patvirtino savo vaidmenį kaip vieta, kur susitinka skirtingos kartos, miestai ir šalys.

  • Paskutinis skambutis Jeronimo Ralio gimnazijoje: 79-oji laida atsisveikino su mokykla

    Paskutinis skambutis Jeronimo Ralio gimnazijoje: 79-oji laida atsisveikino su mokykla

    Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijoje praėjusią savaitę įvyko Paskutinio skambučio šventė, subūrusi 79-osios laidos abiturientus, jų artimuosius ir visą gimnazijos bendruomenę. Dvylika mokyklinių metų simboliškai susitelkė į vieną dieną, kurioje netrūko jaudulio, padėkų, prisiminimų ir žvilgsnio į artėjančius brandos egzaminus.

    Šventė prasidėjo mišiomis gimnazijos aktų salėje, o vėliau, laikantis tradicijos, gėlės buvo padėtos prie Jeronimo Ralio kapo. Ši akimirka tapo tylia pagarba gimnazijos istorijai ir vertybėms, kurios lydėjo abiturientus per visus mokymosi metus.

    Nuskambėjęs paskutinis skambutis šiemet skambėjo ne kaip pabaiga, o kaip slenkstis į naują etapą. Šventėje buvo prisiminti pirmieji žingsniai mokyklos koridoriuose, sukurti ryšiai ir patirtys, kurios dažnai tampa ne mažiau svarbios už pažymius ar pasiekimų sąrašus.

    Abiturientus sveikino Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė, taip pat gimnazijos alumnai Renata Mikalauskienė ir Naglis Petkevičius. Sveikinimų programoje dalyvavo Panerio pradinės mokyklos pirmokai, III klasių mokiniai, parengę šokių pasirodymą, o Ic klasės mokinė Vanesa Sipavičiūtė abiturientams skyrė muzikinį kūrinį.

    Gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė padėkojo geriausiai besimokantiems ir aktyviausiai bendruomenės gyvenime dalyvavusiems gimnazistams. IV klasių auklėtojai Jolanta Matonienė, Virginija Pažėraitė, Neringa Kukarinienė ir Eugenijus Leonavičius šventėje priminė, kad šis atsisveikinimas yra ir bendras mokytojų bei mokinių darbo rezultatas.

    Renginyje netrūko simbolinių akcentų, grąžinusių į vaikystės nuotaiką, ir bendrystės jausmo, kai vienoje erdvėje susitinka skirtingos kartos. Paskutinio skambučio šventė Jeronimo Ralio gimnazijoje dar kartą priminė, kad mokykla daugeliui lieka ne tik pastatas ar pamokų tvarkaraštis, bet ir bendruomenė, kuri palydi į naujas pradžias.

    Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos informacija

  • Jonavoje trečiąkart surengta „Jonavos mero taurė“: vėjas nesutrukdė sezono rekordams

    Jonavoje trečiąkart surengta „Jonavos mero taurė“: vėjas nesutrukdė sezono rekordams

    Jonavoje, miesto centriniame stadione, trečius metus iš eilės įvyko lengvosios atletikos varžybos „Jonavos mero taurė“. Į startus stojo pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai, o renginys pritraukė ir gausų žiūrovų dėmesį.

    Nors varžybų dieną sąlygos buvo sudėtingos, sportininkams teko prisitaikyti prie visų rungčių metu pūtusio stipraus vėjo. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios oro aplinkybės ypač keičia sprinto ir šuolių rungčių taktiką bei rezultatų stabilumą.

    „Džiugu, kad geriausi Lietuvos sezono rezultatai šįkart buvo pasiekti būtent Jonavoje. Tokie pasiekimai ir gausus sporto bendruomenės įsitraukimas rodo, kad mūsų miestas yra puiki vieta aukšto lygio sporto renginiams. Ačiū visiems, prisidėjusiems prie šios gražios sporto šventės“, – sakė meras Mindaugas Sinkevičius.

    Didžiausio dėmesio sulaukė olimpietis, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas Andrius Gudžius, laimėjęs vyrų disko metimo rungtį. Geriausiu bandymu jis diską nusviedė 65,01 metro ir užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą.

    Vyrų disko metime antrąją vietą iškovojo Mažvydas Paurys, jo geriausias bandymas siekė 56,57 metro. Trečias liko Armandas Miliauskas, numetęs 55,91 metro.

    Moterų disko metimo varžybas laimėjo Eglė Baranauskienė su 47,92 metro rezultatu. Antrąją vietą užėmė Sonata Rudytė, numetusi 46,30 metro, o trečiąją pelnė paralimpietė Oksana Dobrovolskaja, kurios rezultatas buvo 35,12 metro.

    Greitumo rungtyse taip pat fiksuoti solidūs laikai, nepaisant vėjo. Moterų 100 metrų bėgimą laimėjo Ema Rupšytė, finišavusi per 11,57 sekundės ir pasiekusi geriausią Lietuvos sezono rezultatą, o vyrų 100 metrų sprinto rungtyje greičiausias buvo Adas Dambrauskas.

    Varžybų organizatoriai pažymi, kad „Jonavos mero taurė“ tampa svarbiu sezono tašku, leidžiančiu sportininkams pasitikrinti formą ir užfiksuoti rezultatus prieš artėjančius čempionatus. Prizininkai buvo apdovanoti specialiai įsteigtais apdovanojimais ir piniginiais prizais.

  • Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonava stiprina pasirengimą ekstremalioms situacijoms: vieningas planas įstaigoms ir gyventojams

    Jonavos rajono savivaldybėje surengtame pasitarime su ugdymo įstaigų ir kitų savivaldybei pavaldžių organizacijų atstovais aptartas pasirengimas galimoms ekstremalioms situacijoms bei informacijos valdymas jų metu. Dėmesys sutelktas į tai, kaip veikti vieningai, kad sprendimai būtų priimami greitai, o gyventojus pasiektų aiški ir patikima informacija.

    Susitikimas surengtas po anksčiau dalyje Lietuvos skelbto oro pavojaus, kai visuomenėje kilo daug praktinių klausimų dėl veiksmų algoritmų ir institucijų tarpusavio koordinavimo. Savivaldybė akcentavo, kad tokiose situacijose svarbiausia yra suderintos procedūros ir iš anksto sutarti komunikacijos keliai, kad būtų išvengta informacijos chaoso.

    Vienas komunikacijos kanalas

    Pasitarime nutarta sukurti bendrą savivaldybei pavaldžių įstaigų komunikacijos kanalą, kuris leistų ekstremalių situacijų metu informaciją perduoti operatyviai ir koordinuotai. Tikimasi, kad toks sprendimas sutrumpins sprendimų priėmimo laiką ir padės išvengti skirtingų, tarpusavyje nesuderintų pranešimų.

    Taip pat įstaigoms pavesta įsivertinti savo veiksmų algoritmus oro pavojaus ir kitų grėsmių atvejais. Surinkta informacija bus naudojama derinant procedūras, kad visoje savivaldybėje būtų taikoma kuo labiau vieninga reagavimo tvarka.

    Ką daryti paskelbus oro pavojų?

    Gyventojų informavimas įvardytas kaip viena svarbiausių pasirengimo dalių, nes realių grėsmių metu žmonėms dažnai kyla klausimų, kur eiti ir ką daryti per pirmąsias minutes. Savivaldybė primena, kad paskelbus oro pavojų ne visada būtina skubėti į lauką ieškoti priedangos, ypač jei artimiausios vietos neįmanoma pasiekti greitai.

    Rekomenduojama įvertinti, ar artimiausią priedangą galima pasiekti per kelias minutes. Jei tai neįmanoma, saugesnės vietos patariama ieškoti tame pačiame pastate: rūsyje, cokoliniame aukšte, patalpoje be langų arba tokioje vietoje, kurią nuo lauko skiria kelios sienos.

    „Susitikimo metu įstaigų vadovai pasidalijo praktine patirtimi: papasakojo, kaip klostėsi situacija, kaip reagavo tėvai ir vaikai. Aptarėme įvairius scenarijus, kad galėtume geriau pasirengti ateičiai ir aiškiai žinotume veiksmų planą: kas, kada ir už ką yra atsakingas“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

    Priedangos ir informacija gyventojams

    Savivaldybė primena, kad išsami informacija apie elgesį ekstremalių situacijų metu skelbiama svetainėje lt72.lt. Čia pateikiami pagrindiniai principai, kaip pasirengti iš anksto ir kaip elgtis skirtingų grėsmių metu.

    Taip pat nurodoma, kad programėlėje „Jonava“ gyventojams pateikiamas priedangų sąrašas. Esant techniniams trikdžiams ar padidėjus nacionalinių informacinių sistemų apkrovai, savivaldybė ragina turėti alternatyvų informacijos šaltinį ir priedangų vietas pasitikrinti iš anksto.

    Pasak savivaldybės, tokie susitikimai bus tęsiami, siekiant nuosekliai stiprinti įstaigų pasirengimą, derinti veiksmus ir užtikrinti, kad gyventojams kritiniu metu būtų pateikiamos vieningos, aiškios instrukcijos. Tikimasi, kad sistemingas pasirengimas padės sumažinti sumaištį ir pagerins reagavimą realių incidentų atvejais.

  • Paskutinis skambutis Jonavos Senamiesčio gimnazijoje: sveikinimai, palinkėjimai ir simboliai

    Paskutinis skambutis Jonavos Senamiesčio gimnazijoje: sveikinimai, palinkėjimai ir simboliai

    Jonavos Senamiesčio gimnazijoje nuaidėjo Paskutinis skambutis, subūręs XXVIII laidos abiturientus, jų artimuosius, mokytojus ir gimnazijos bendruomenę. Šventė tapo ne tik atsisveikinimu su pamokomis, bet ir prasmingu akcentu prieš artėjančią brandos egzaminų sesiją.

    Renginyje abiturientus sveikino Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Violeta Kolesnikienė bei Seimo nario Eugenijaus Sabučio padėjėja Audronė Bagdonavičienė. Sveikinimuose skambėjo padrąsinimai nebijoti pokyčių ir atsakingai žengti į kitą etapą.

    „Tegul visi gyvenimo vėjai būna palankūs, o jei atsitiktų priešingai, lai jie tik sustiprina jūsų bures“, – sakė Birutė Gailienė.

    Šventės metu abiturientams skirti žodžiai ir dėmesys atskleidė tradicijos svarbą mokyklos gyvenime: prisiminti nueitą kelią, padėkoti mokytojams ir tėvams, o kartu aiškiai įvardyti artimiausius iššūkius. Paskutinis skambutis daugelyje Lietuvos mokyklų simboliškai žymi perėjimą nuo kasdienio mokymosi ritmo prie savarankiškumo ir sprendimų, kurie nulems artimiausius metus.

    Programoje skambėjo pirmųjų mokytojų sveikinimai, abiturientus palaimino Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos dekanas Virginijus Birjotas. Į susirinkusiuosius kreipėsi gimnazijos direktorius Darius Mockus, o gimnazijos bendruomenė dėkojo tėvams už bendradarbiavimą ir paramą mokyklos veiklose.

    Šventinę nuotaiką kūrė abiturientų ir trečiųjų klasių mokinių pasirodymai, mokytojų įsitraukimas, taip pat Mindaugo Rozenbergo atliekamos saksofono melodijos. Renginyje pristatytas ir alumnės Kamilės Valvonytės kurtas šokis, o finaliniu akcentu tapo abiturientų pasirodymas bei simbolinis šachmatų žaidimas, priminęs apie strategiją, kantrybę ir atsakomybę renkantis tolesnį kelią.

  • Jonavos ligoninėje pasveikintas 200-asis šių metų naujagimis: kuo ši vieta traukia gimdyves

    Jonavos ligoninėje pasveikintas 200-asis šių metų naujagimis: kuo ši vieta traukia gimdyves

    Jonavos ligoninėje šią savaitę pasveikintas 200-asis šiais metais čia gimęs kūdikis. Jubiliejiniu naujagimiu tapo Domas – antrasis Gretos ir Ramūno šeimos vaikas.

    Šeimą pasveikino Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, pabrėžęs bendruomenės palaikymą jaunai šeimai ir palinkėjęs sveikatos bei ramių naktų. Tokios progos ligoninėms tampa ne tik simboliniu pasiekimu, bet ir priminimu apie gimdymo paslaugų prieinamumo svarbą regione.

    Kas išskiria Jonavos gimdymo skyrių?

    Ligoninė akcentuoja, kad gimdyves čia pritraukia patyrusi medikų komanda ir atnaujinta, jauki aplinka. Šeimyninėse palatose sudarytos sąlygos patogiau apsistoti kartu su artimaisiais, o infrastruktūra pritaikyta poilsiui ir kasdieniams poreikiams.

    Įstaiga taip pat siūlo gimdymą spalvų terapijai pritaikytoje aplinkoje, kai gimdyvė kūdikį pasitinka skirtingomis spalvomis apšviestoje erdvėje. Tokie sprendimai dažnai pristatomi kaip būdas mažinti įtampą ir kurti ramesnę atmosferą, nors svarbiausia gimdymo patirtį vis tiek lemia medicininė priežiūra ir individualūs poreikiai.

    Vienkartinė išmoka gimus Jonavoje

    Jonavos rajono savivaldybė, skatindama rinktis gimdymą Jonavoje, gimdyvėms skiria vienkartinę piniginę išmoką. Nurodoma, kad ši parama mokama visiems Jonavos ligoninėje gimusių kūdikių tėvams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios ar deklaruotos vietos.

    Tokios priemonės savivaldybėse dažniausiai siejamos su demografiniais iššūkiais ir noru stiprinti regionines sveikatos paslaugas. Praktikoje jos gali padėti šeimoms padengti pirmąsias kūdikio priežiūros išlaidas ir kartu prisidėti prie vietos gydymo įstaigos gimdymo skyriaus tvarumo.

    „Nuoširdžiai sveikinu tėvelius, sulaukusius didelės gyvenimo dovanos. Linkiu sveikatos, ramių naktų ir gražių akimirkų kartu. Tegul Domas auga laimingas, o Jonava jam visada būna saugūs bei mylimi namai“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

  • Jonavoje aptartos Kauno regiono investicijos: kur nukreips ES, biudžeto ir ILTE finansavimą

    Jonavoje aptartos Kauno regiono investicijos: kur nukreips ES, biudžeto ir ILTE finansavimą

    Jonavoje įvyko susitikimas, kuriame Finansų ministerijos atstovai kartu su Centrine projektų valdymo agentūra ir nacionaliniu plėtros banku ILTE pristatė Kauno regionui aktualias investicijų ir finansavimo galimybes. Dėmesys skirtas projektams, kurie vienu metu stiprintų verslo konkurencingumą, žemės ūkio modernizavimą ir savivaldybių viešąją infrastruktūrą.

    Finansų ministerija akcentuoja, kad Kauno regionas išlieka viena sparčiausiai augančių šalies teritorijų, tačiau tolesnei plėtrai svarbu kryptingai didinti investicijas į socialinę aplinką, viešąsias paslaugas ir aplinkosaugą. Pasak susitikime dalyvavusių atstovų, būtent šios sritys vis dažniau tampa lemiamu veiksniu tiek gyventojams renkantis gyvenamąją vietą, tiek investuotojams vertinant regiono patrauklumą.

    „Kauno regionas sparčiai vystosi, pritraukia investuotojų ir verslų, o pasinaudojus Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonėmis jis galėtų tapti dar patrauklesne vieta įvairioms veikloms“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

    Daugiau sprendimų pačioms savivaldybėms

    Susitikime pabrėžta, kad savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių pačioms planuoti investicijas, remiantis vietos poreikiais ir turimais ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad projektai numatomi vietos plėtros planuose, o prioritetai formuojami arčiau bendruomenių: nuo švietimo ir sveikatos infrastruktūros iki susisiekimo ir viešųjų erdvių kokybės.

    Toks modelis atitinka ir Europos Sąjungos finansavimo kryptis, kur vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams objektams, o ilgalaikiam poveikiui: socialinės atskirties mažinimui, paslaugų prieinamumui, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui. Savivaldybėms tai tampa ir atsakomybe, ir galimybe greičiau suderinti investicijas su realiomis gyventojų problemomis.

    Kur numatomas ILTE finansavimas

    Pasak pristatymo dalyvių, ILTE finansinių priemonių portfelis siekia 2,3 mlrd. eurų, o šios lėšos gali būti nukreipiamos keliomis kryptimis. Tarp jų įvardyti gynybos ir saugumo projektai, taip pat laisvųjų ekonominių zonų vystymas, kai finansavimas gali prisidėti prie gamybos, pramonės ar mokslo paskirties pastatų statybos bei rekonstravimo.

    Taip pat akcentuotos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros iniciatyvos ir žemės ūkio projektai. Praktinis tokio finansavimo tikslas yra mažinti energijos sąnaudas, didinti vietinės energetikos savarankiškumą ir remti technologinius sprendimus, kurie padeda kelti produktyvumą bei atsparumą rinkos svyravimams.

    Kiek investuota Kauno regione

    Skelbiama, kad Kauno regione iš viso įgyvendinama arba jau baigta daugiau kaip 1 000 projektų, kuriems skirta 680,9 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų programos lėšų. Iš šios sumos 212,3 mln. eurų tenka 94 projektams, suplanuotiems regioninio planavimo būdu.

    Didžiausia investicijų dalis, 177,5 mln. eurų, nukreipta į socialinius projektus: socialinį būstą, sveikatos paslaugas, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Mokslo ir inovacijų projektams numatyta 160,3 mln. eurų, o integruotai socialinei, ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai skirta 115,4 mln. eurų.

    Reikšminga dalis, 102,6 mln. eurų, susijusi su Teisingos pertvarkos fondo lėšomis finansuojamais projektais. Tokie projektai paprastai orientuoti į ekonominę transformaciją ir tvaresnių veiklų plėtrą, kai regionams svarbu ne tik sukurti naujas darbo vietas, bet ir užtikrinti, kad pokyčiai būtų socialiai subalansuoti.

  • Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajone oficialiai įvertinta maudyklų vandens kokybė prieš prasidedant intensyvesniam maudymosi sezonui. Gegužės 25 dieną specialistai paėmė vandens mėginius iš 11 poilsio zonų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi vasaros metu.

    Tyrimai atlikti Neries ir Šventosios upių maudymosi vietose, taip pat Joninių, Gulbių, Žeimių, Šveicarijos, Užusalių, Beržų ir Taurostos tvenkiniuose. Į patikrą įtraukti ir Zatyšių karjeras bei Ruklos tvenkinys.

    Vertinant laboratorinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad visų tirtų vandens telkinių kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius ir kitus privalomus rodiklius maudytis šiose vietose yra saugu.

    Higienos norma HN 92:2018 numato, jog maudyklų vanduo turi atitikti nustatytas ribines vertes, o savivaldybės ir atsakingos tarnybos privalo reguliariai stebėti situaciją viso sezono metu. Praktikoje vandens kokybė gali kisti po gausių liūčių, staigių karščių ar padidėjusio poilsiautojų srauto, todėl vienkartinis patikrinimas nėra galutinis sezono įvertinimas.

    Gyventojams rekomenduojama maudymuisi rinktis oficialias maudymosi vietas ir sekti atnaujinamus pranešimus apie vandens būklę, ypač jei telkinyje pastebimi vandens žydėjimo požymiai ar neįprastas kvapas. Tokiais atvejais saugiausia laikinai vengti maudynių, net jei ankstesni tyrimai rodė gerą rezultatą.

  • Rukloje susitiko moksleivių folkloro kolektyvai: repeticija prieš Dainų šventę Vilniuje

    Rukloje susitiko moksleivių folkloro kolektyvai: repeticija prieš Dainų šventę Vilniuje

    Renginys Rukloje subūrė kolektyvus

    Rukloje praėjusią savaitę vyko folkloro šventė Suskrido visi paukšteliai, į kurią atvyko kolektyvai iš Jonavos, Kėdainių, Kauno, Kaišiadorių ir Utenos rajonų. Renginys tapo bendra repeticija ir susitikimu prieš vasarą Vilniuje vyksiančią Lietuvos moksleivių dainų šventę.

    Šventės dalyviai kartu dainavo, šoko ir grojo, derino repertuarą bei sceninį judesį. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie regioniniai susibūrimai padeda suvienodinti atlikimo manierą ir sustiprinti bendrą kolektyvų skambesį.

    Pasiruošimas šventei Vilniuje

    Artėjant Lietuvos moksleivių dainų šventei Laiku ratu kartu, daugelyje savivaldybių vyksta intensyvios repeticijos, stovyklos ir bendri pasirodymai. Šiemet šventė Vilniuje ypač laukiama, nes po maždaug dešimtmečio pertraukos ji vėl sugrįžta kaip didelis visos šalies jaunimo kultūrinis įvykis.

    Moksleivių dainų šventė tradiciškai suburia tūkstančius vaikų ir jaunuolių, o programoje greta chorinės muzikos svarbi vieta tenka folklorui, šokiui ir instrumentinei tradicijai. Dalyviams tai tampa proga ne tik pasirodyti, bet ir gyvai patirti, kaip bendras dainavimas ir šokis kuria bendruomeniškumą.

    Akcentas tradicijos tęstinumui

    Rukloje vykusi šventė buvo ir simbolinis priminimas, kad tautinė kultūra išlieka gyva tada, kai ją praktikuoja jauniausieji. Tokie susitikimai dažnai tampa vieta, kur mokytojai ir vadovai dalijasi metodika, o moksleiviai užmezga pažintis, kurios tęsiasi ir po didžiųjų renginių.

    „Lietuvių liaudies kultūra nėra praeitis – ją kuria kiekvienas vaikas ar jaunuolis, kuris su pasididžiavimu vilki tautinį kostiumą, dainuoja, šoka ir perduoda tradiciją ateities kartoms“, – dalyvius sveikino vicemerė Birutė Gailienė.

    Organizatoriai tikisi, kad Rukloje vykusi repeticija padės kolektyvams užtikrinčiau pasiruošti pasirodymams sostinėje, o jauniesiems dalyviams suteiks papildomos motyvacijos tęsti folkloro veiklas ir po šventės.