CP v2

Tag: Jonava

  • Jonavos ligoninėje pasveikintas 200-asis šių metų naujagimis: kuo ši vieta traukia gimdyves

    Jonavos ligoninėje pasveikintas 200-asis šių metų naujagimis: kuo ši vieta traukia gimdyves

    Jonavos ligoninėje šią savaitę pasveikintas 200-asis šiais metais čia gimęs kūdikis. Jubiliejiniu naujagimiu tapo Domas – antrasis Gretos ir Ramūno šeimos vaikas.

    Šeimą pasveikino Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, pabrėžęs bendruomenės palaikymą jaunai šeimai ir palinkėjęs sveikatos bei ramių naktų. Tokios progos ligoninėms tampa ne tik simboliniu pasiekimu, bet ir priminimu apie gimdymo paslaugų prieinamumo svarbą regione.

    Kas išskiria Jonavos gimdymo skyrių?

    Ligoninė akcentuoja, kad gimdyves čia pritraukia patyrusi medikų komanda ir atnaujinta, jauki aplinka. Šeimyninėse palatose sudarytos sąlygos patogiau apsistoti kartu su artimaisiais, o infrastruktūra pritaikyta poilsiui ir kasdieniams poreikiams.

    Įstaiga taip pat siūlo gimdymą spalvų terapijai pritaikytoje aplinkoje, kai gimdyvė kūdikį pasitinka skirtingomis spalvomis apšviestoje erdvėje. Tokie sprendimai dažnai pristatomi kaip būdas mažinti įtampą ir kurti ramesnę atmosferą, nors svarbiausia gimdymo patirtį vis tiek lemia medicininė priežiūra ir individualūs poreikiai.

    Vienkartinė išmoka gimus Jonavoje

    Jonavos rajono savivaldybė, skatindama rinktis gimdymą Jonavoje, gimdyvėms skiria vienkartinę piniginę išmoką. Nurodoma, kad ši parama mokama visiems Jonavos ligoninėje gimusių kūdikių tėvams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios ar deklaruotos vietos.

    Tokios priemonės savivaldybėse dažniausiai siejamos su demografiniais iššūkiais ir noru stiprinti regionines sveikatos paslaugas. Praktikoje jos gali padėti šeimoms padengti pirmąsias kūdikio priežiūros išlaidas ir kartu prisidėti prie vietos gydymo įstaigos gimdymo skyriaus tvarumo.

    „Nuoširdžiai sveikinu tėvelius, sulaukusius didelės gyvenimo dovanos. Linkiu sveikatos, ramių naktų ir gražių akimirkų kartu. Tegul Domas auga laimingas, o Jonava jam visada būna saugūs bei mylimi namai“, – sakė Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius.

  • Jonavoje aptartos Kauno regiono investicijos: kur nukreips ES, biudžeto ir ILTE finansavimą

    Jonavoje aptartos Kauno regiono investicijos: kur nukreips ES, biudžeto ir ILTE finansavimą

    Jonavoje įvyko susitikimas, kuriame Finansų ministerijos atstovai kartu su Centrine projektų valdymo agentūra ir nacionaliniu plėtros banku ILTE pristatė Kauno regionui aktualias investicijų ir finansavimo galimybes. Dėmesys skirtas projektams, kurie vienu metu stiprintų verslo konkurencingumą, žemės ūkio modernizavimą ir savivaldybių viešąją infrastruktūrą.

    Finansų ministerija akcentuoja, kad Kauno regionas išlieka viena sparčiausiai augančių šalies teritorijų, tačiau tolesnei plėtrai svarbu kryptingai didinti investicijas į socialinę aplinką, viešąsias paslaugas ir aplinkosaugą. Pasak susitikime dalyvavusių atstovų, būtent šios sritys vis dažniau tampa lemiamu veiksniu tiek gyventojams renkantis gyvenamąją vietą, tiek investuotojams vertinant regiono patrauklumą.

    „Kauno regionas sparčiai vystosi, pritraukia investuotojų ir verslų, o pasinaudojus Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonėmis jis galėtų tapti dar patrauklesne vieta įvairioms veikloms“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

    Daugiau sprendimų pačioms savivaldybėms

    Susitikime pabrėžta, kad savivaldybėms suteikiama daugiau galimybių pačioms planuoti investicijas, remiantis vietos poreikiais ir turimais ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad projektai numatomi vietos plėtros planuose, o prioritetai formuojami arčiau bendruomenių: nuo švietimo ir sveikatos infrastruktūros iki susisiekimo ir viešųjų erdvių kokybės.

    Toks modelis atitinka ir Europos Sąjungos finansavimo kryptis, kur vis daugiau dėmesio skiriama ne pavieniams objektams, o ilgalaikiam poveikiui: socialinės atskirties mažinimui, paslaugų prieinamumui, klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui. Savivaldybėms tai tampa ir atsakomybe, ir galimybe greičiau suderinti investicijas su realiomis gyventojų problemomis.

    Kur numatomas ILTE finansavimas

    Pasak pristatymo dalyvių, ILTE finansinių priemonių portfelis siekia 2,3 mlrd. eurų, o šios lėšos gali būti nukreipiamos keliomis kryptimis. Tarp jų įvardyti gynybos ir saugumo projektai, taip pat laisvųjų ekonominių zonų vystymas, kai finansavimas gali prisidėti prie gamybos, pramonės ar mokslo paskirties pastatų statybos bei rekonstravimo.

    Taip pat akcentuotos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros iniciatyvos ir žemės ūkio projektai. Praktinis tokio finansavimo tikslas yra mažinti energijos sąnaudas, didinti vietinės energetikos savarankiškumą ir remti technologinius sprendimus, kurie padeda kelti produktyvumą bei atsparumą rinkos svyravimams.

    Kiek investuota Kauno regione

    Skelbiama, kad Kauno regione iš viso įgyvendinama arba jau baigta daugiau kaip 1 000 projektų, kuriems skirta 680,9 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų programos lėšų. Iš šios sumos 212,3 mln. eurų tenka 94 projektams, suplanuotiems regioninio planavimo būdu.

    Didžiausia investicijų dalis, 177,5 mln. eurų, nukreipta į socialinius projektus: socialinį būstą, sveikatos paslaugas, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą. Mokslo ir inovacijų projektams numatyta 160,3 mln. eurų, o integruotai socialinei, ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai skirta 115,4 mln. eurų.

    Reikšminga dalis, 102,6 mln. eurų, susijusi su Teisingos pertvarkos fondo lėšomis finansuojamais projektais. Tokie projektai paprastai orientuoti į ekonominę transformaciją ir tvaresnių veiklų plėtrą, kai regionams svarbu ne tik sukurti naujas darbo vietas, bet ir užtikrinti, kad pokyčiai būtų socialiai subalansuoti.

  • Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajono maudyklų patikra: visi 11 telkinių atitiko higienos normas prieš sezoną

    Jonavos rajone oficialiai įvertinta maudyklų vandens kokybė prieš prasidedant intensyvesniam maudymosi sezonui. Gegužės 25 dieną specialistai paėmė vandens mėginius iš 11 poilsio zonų, kurias gyventojai dažniausiai renkasi vasaros metu.

    Tyrimai atlikti Neries ir Šventosios upių maudymosi vietose, taip pat Joninių, Gulbių, Žeimių, Šveicarijos, Užusalių, Beržų ir Taurostos tvenkiniuose. Į patikrą įtraukti ir Zatyšių karjeras bei Ruklos tvenkinys.

    Vertinant laboratorinių tyrimų rezultatus nustatyta, kad visų tirtų vandens telkinių kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė reikalavimus. Tai reiškia, kad pagal pagrindinius mikrobiologinius ir kitus privalomus rodiklius maudytis šiose vietose yra saugu.

    Higienos norma HN 92:2018 numato, jog maudyklų vanduo turi atitikti nustatytas ribines vertes, o savivaldybės ir atsakingos tarnybos privalo reguliariai stebėti situaciją viso sezono metu. Praktikoje vandens kokybė gali kisti po gausių liūčių, staigių karščių ar padidėjusio poilsiautojų srauto, todėl vienkartinis patikrinimas nėra galutinis sezono įvertinimas.

    Gyventojams rekomenduojama maudymuisi rinktis oficialias maudymosi vietas ir sekti atnaujinamus pranešimus apie vandens būklę, ypač jei telkinyje pastebimi vandens žydėjimo požymiai ar neįprastas kvapas. Tokiais atvejais saugiausia laikinai vengti maudynių, net jei ankstesni tyrimai rodė gerą rezultatą.

  • Rukloje susitiko moksleivių folkloro kolektyvai: repeticija prieš Dainų šventę Vilniuje

    Rukloje susitiko moksleivių folkloro kolektyvai: repeticija prieš Dainų šventę Vilniuje

    Renginys Rukloje subūrė kolektyvus

    Rukloje praėjusią savaitę vyko folkloro šventė Suskrido visi paukšteliai, į kurią atvyko kolektyvai iš Jonavos, Kėdainių, Kauno, Kaišiadorių ir Utenos rajonų. Renginys tapo bendra repeticija ir susitikimu prieš vasarą Vilniuje vyksiančią Lietuvos moksleivių dainų šventę.

    Šventės dalyviai kartu dainavo, šoko ir grojo, derino repertuarą bei sceninį judesį. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie regioniniai susibūrimai padeda suvienodinti atlikimo manierą ir sustiprinti bendrą kolektyvų skambesį.

    Pasiruošimas šventei Vilniuje

    Artėjant Lietuvos moksleivių dainų šventei Laiku ratu kartu, daugelyje savivaldybių vyksta intensyvios repeticijos, stovyklos ir bendri pasirodymai. Šiemet šventė Vilniuje ypač laukiama, nes po maždaug dešimtmečio pertraukos ji vėl sugrįžta kaip didelis visos šalies jaunimo kultūrinis įvykis.

    Moksleivių dainų šventė tradiciškai suburia tūkstančius vaikų ir jaunuolių, o programoje greta chorinės muzikos svarbi vieta tenka folklorui, šokiui ir instrumentinei tradicijai. Dalyviams tai tampa proga ne tik pasirodyti, bet ir gyvai patirti, kaip bendras dainavimas ir šokis kuria bendruomeniškumą.

    Akcentas tradicijos tęstinumui

    Rukloje vykusi šventė buvo ir simbolinis priminimas, kad tautinė kultūra išlieka gyva tada, kai ją praktikuoja jauniausieji. Tokie susitikimai dažnai tampa vieta, kur mokytojai ir vadovai dalijasi metodika, o moksleiviai užmezga pažintis, kurios tęsiasi ir po didžiųjų renginių.

    „Lietuvių liaudies kultūra nėra praeitis – ją kuria kiekvienas vaikas ar jaunuolis, kuris su pasididžiavimu vilki tautinį kostiumą, dainuoja, šoka ir perduoda tradiciją ateities kartoms“, – dalyvius sveikino vicemerė Birutė Gailienė.

    Organizatoriai tikisi, kad Rukloje vykusi repeticija padės kolektyvams užtikrinčiau pasiruošti pasirodymams sostinėje, o jauniesiems dalyviams suteiks papildomos motyvacijos tęsti folkloro veiklas ir po šventės.

  • Finansų ministras rytoj atvyksta į Jonavą: ką žada verslui, ūkininkams ir savivaldai

    Finansų ministras rytoj atvyksta į Jonavą: ką žada verslui, ūkininkams ir savivaldai

    Gegužės 28 dieną 11 valandą Jonavoje numatytas susitikimas su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu. Į renginį kviečiami Jonavos rajono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovai.

    Susitikime planuojama aptarti regiono plėtros kryptis, investicijų pritraukimo galimybes ir valstybės finansavimo priemones, kurios gali turėti tiesioginį poveikį savivaldybės projektams. Organizatoriai akcentuoja, kad diskusija orientuota į praktinius sprendimus ir realiai įgyvendinamus projektus.

    Kas dalyvaus susitikime?

    Kartu su ministru renginyje dalyvaus nacionalinio plėtros banko ILTE generalinis direktorius Dainius Vilčinskas ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jie ketina pristatyti finansavimo instrumentus, aktualius tiek verslui ir ūkininkams, tiek savivaldos bei viešojo sektoriaus iniciatyvoms.

    Tokio tipo susitikimai regionuose paprastai siejami su investicinių projektų parengties didinimu, aiškesniu finansavimo keliu ir geresniu institucijų bei pareiškėjų susikalbėjimu. Verslui tai dažnai reiškia daugiau aiškumo dėl paskolų, garantijų ir kitų plėtros finansavimo galimybių, o savivaldai ir įstaigoms svarbu suderinti projektų prioritetus bei įgyvendinimo terminus.

    Numatyta programa ir konsultacijos

    Renginio programoje numatyta pradžia 11 valandą, po kurios bus pristatytos ILTE galimybės regioninei ekonomikai ir Jonavos rajono plėtra per projektų prizmę. Vėliau planuojama diskusija apie rajono investicinę kryptį ir valstybės finansavimo įrankius.

    Nuo 13 valandos iki 16 valandos numatytos individualios konsultacijos su ILTE ir CPVA ekspertais. Skelbiama, kad CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o konsultacijoms su ILTE rekomenduojama registruotis iš anksto.

  • Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono atnaujinimas: sporto šventė parodė, kuo gyva bendruomenė

    Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono atnaujinimas: sporto šventė parodė, kuo gyva bendruomenė

    Atnaujintas Jeronimo Ralio gimnazijos stadionas pavasarį pasitiko ne tik nauja danga ir šiuolaikiškomis erdvėmis, bet ir tradicine Sporto švente, subūrusia mokinius, mokytojus bei svečius. Mokyklos bendruomenei tai tapo proga išbandyti infrastruktūrą realiomis sąlygomis ir kartu priminti, kad judėjimas ugdo ne vien fizinę formą, bet ir pasitikėjimą savimi.

    Gimnazijoje sportas nuosekliai laikomas ugdymo dalimi: veikia sporto krypties klasės, o mokiniai raginami dalyvauti įvairiose veiklose, kurios stiprina ištvermę, koordinaciją ir komandinio darbo įgūdžius. Tokie renginiai mokyklose dažnai tampa ta vieta, kur sportiniai tikslai susijungia su emocine savijauta ir bendruomeniškumu.

    Sporto šventės metu mokiniai varžėsi trijose pagrindinėse rungtyse: bėgo laikui aplink stadioną, šoko į tolį ir metė kamuolius į krepšinio lanką. Šalia rezultatų svarbiu akcentu tapo palaikymas ir dalyvių įsitraukimas, nes būtent tokia atmosfera dažniausiai skatina mokinius sugrįžti į sportą ir po šventės.

    Azarto netrūko ir futbolo bei tinklinio aikštelėse, kur komandinis žaidimas leido pasitikrinti ne tik techniką, bet ir tarpusavio susikalbėjimą. Mokytojai pastebi, kad varžybinės situacijos mokiniams padeda išmokti priimti sprendimus, susitarti ir konstruktyviai reaguoti į nesėkmes.

    Gimnazijos direktorė Zita Gudonavičienė pasveikino sportiškiausia ir aktyviausiai sirgusią klasę, o visoms komandoms buvo įteiktos saldžios dovanos. Renginyje taip pat dalyvavo Nacionalinės sporto agentūros projekto vadovas Saulenis Pociūnas ir Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė.

    „Pasitinkant vasarą, tai puiki proga išbandyti savo jėgas puikiai atnaujintoje infrastruktūroje. Sporto miestas Jonava turi turėti į sportą orientuotą gimnaziją – jūs būtent tokie ir esate. Turite puikiai sutvarkytą stadioną bei kitas erdves, kuriose galite atskleisti savo talentus. Linkiu, kad tie talentai čia užgimtų, augtų, stiprėtų ir kurtų vertę“, – sakė Birutė Gailienė.

    Šventė tapo ir simboliniu stadiono atnaujinimo įprasminimu: moderni erdvė skirta ne vien varžyboms, bet ir kasdieniam fiziniam aktyvumui, pamokoms bei bendruomenės renginiams. Tokia infrastruktūra ypač svarbi jaunimui, nes patogios, saugios ir prieinamos sporto erdvės didina tikimybę, kad aktyvus gyvenimo būdas taps įpročiu.

    Stadionas sutvarkytas Jonavos rajono savivaldybės administracijai įgyvendinus projektą Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos stadiono atnaujinimas, kurio tikslas – sudaryti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias sportavimo sąlygas ir skatinti fiziškai aktyvią miesto bendruomenę. Projekto vertė siekė 998 852,23 eurų, iš jų 500 000,00 eurų skirta iš valstybės biudžeto lėšų, o 498 852,23 eurų – iš savivaldybės biudžeto.

  • Tarptautinė muziejų diena Jonavoje: kaip Krašto muziejaus komanda saugo ir pasakoja istorijas

    Tarptautinė muziejų diena Jonavoje: kaip Krašto muziejaus komanda saugo ir pasakoja istorijas

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena Jonavoje tapo proga padėkoti Jonavos krašto muziejaus darbuotojoms už kasdienį darbą, kuriuo saugoma vietos atmintis ir kuriami ryšiai su bendruomene. Sveikinimuose akcentuota, kad muziejus šiandien neapsiriboja eksponatų saugojimu, o vis dažniau tampa gyvu pasakojimų ir patirčių centru.

    Šventės metu dėmesys skirtas muziejininkių ir kitų darbuotojų kompetencijoms, kurios apima ne tik rinkinių priežiūrą, bet ir edukacijas, parodų rengimą, komunikaciją bei bendradarbiavimą su mokyklomis ir miesto organizacijomis. Tokios veiklos padeda istoriją pristatyti šiuolaikiškai ir suprantamai skirtingoms auditorijoms.

    „Didelis talentas slypi ne tik gebėjime išsaugoti praeitį, bet ir ją papasakoti taip, kad ji taptų artima šiuolaikiniam žmogui. Todėl muziejaus darbuotojų idėjos, kūrybiškumas ir atsidavimas profesijai kalba garsiau nei pats vertingiausias eksponatas“, – sakė vicemerė Birutė Gailienė.

    Kodėl muziejų darbas matomas vis labiau

    Pastaraisiais metais muziejai Lietuvoje vis aktyviau ieško būdų, kaip pritraukti lankytojus ne tik tradicinėmis ekspozicijomis, bet ir renginiais, edukacinėmis programomis bei skaitmeniniais sprendimais. Daugelyje institucijų plečiasi veiklos, susijusios su kultūros paveldo skaitmeninimu ir nuotoliniu turinio pasiekiamumu.

    Tarptautinė muziejų diena, minima kiekvienų metų gegužės 18 dieną, primena apie muziejų vaidmenį kuriant dialogą su visuomene. Ši data siejama ir su platesnėmis iniciatyvomis, kurios skatina bendruomenes į muziejus žvelgti kaip į atviras erdves diskusijoms, mokymuisi ir pažinimui.

    Jonavos krašto muziejaus darbuotojų pagerbimas pabrėžė, kad kultūros institucijų stiprybė dažnai priklauso nuo žmonių, kurie geba sujungti istoriją, švietimą ir šiuolaikinį pasakojimą. Tokie sveikinimai tampa ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir priminimu, kodėl muziejai išlieka svarbūs miestų ir regionų tapatybei.

  • Jonavos tarptautiniame stalo teniso turnyre spindėjo Eva Chalkovskytė: visi mačai 3:0

    Jonavos tarptautiniame stalo teniso turnyre spindėjo Eva Chalkovskytė: visi mačai 3:0

    Gegužės 15–16 dienomis Jonavoje surengtas XXIII tarptautinis stalo teniso turnyras, skirtas trenerių Valerijaus Moskovkos ir Violetos Šimanskienės atminimui. Į varžybas susirinko jaunieji sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos.

    Organizatorių duomenimis, pirmąją turnyro dieną prie stalų stojo 101 dalyvis, varžęsis skirtingose mergaičių ir berniukų amžiaus grupėse. Tokia konkurencija tradiciškai išryškina ne tik lyderius, bet ir artimiausią rezervą, kuriam svarbūs tarptautiniai startai.

    Užtikrinta pergalė be pralaimėjimų

    Jaunesniųjų mergaičių grupėje (gimusios 2013 metais ir jaunesnės) ryškiausiai sužibėjo Vilniaus rajono Nemenčinės sporto mokyklos auklėtinė Eva Chalkovskytė. Ji laimėjo visus susitikimus sausu rezultatu 3:0 ir tapo turnyro nugalėtoja.

    Toks stabilumas jaunimo varžybose dažniausiai reiškia ne vien sėkmingą dieną, bet ir tvirtą bazę: gerą judėjimą, kamuoliuko kontrolę bei gebėjimą išlaikyti koncentraciją, kai varžovės bando keisti tempą ar taktiką. Turnyro formatas, kai per trumpą laiką tenka žaisti kelis mačus, papildomai tikrina ir fizinį pasirengimą.

    Kiti Nemenčinės sporto mokyklos rezultatai

    Mergaičių grupėje (gimusios 2009 metais ir jaunesnės) Erika Abulfatova tarp 20 dalyvių užėmė 8 vietą. Šioje amžiaus kategorijoje įprastai ryškesni jėgos ir greičio skirtumai, todėl vieta aštuntuke dažnai tampa svarbiu žingsniu prieš aukštesnio lygio startus.

    Berniukų grupėje (gimę 2012 metais ir jaunesni) Dominykas Grybauskas itin stiprioje 32 sportininkų konkurencijoje iškovojo 4 vietą. Toks rezultatas rodo, kad kova dėl medalių vyko iki paskutinių susitikimų, o keli taškai gali lemti galutinę rikiuotę.

    Vilniaus rajono Nemenčinės sporto mokyklos atstovų pasirodymas Jonavoje dar kartą patvirtino, kad tarptautiniai turnyrai Lietuvoje išlieka svarbia erdve jaunimui augti. Kuo daugiau tokių startų, tuo lengviau sportininkams prisitaikyti prie skirtingų žaidimo stilių ir didesnio psichologinio spaudimo.

  • Jonavoje Knygų terasa mini 10-metį: visą vasarą nemokami spektakliai ir edukacijos šeimoms

    Jonavoje Knygų terasa mini 10-metį: visą vasarą nemokami spektakliai ir edukacijos šeimoms

    Jonavos Grigorijaus Kanovičiaus viešoji biblioteka šią vasarą vėl atveria Knygų terasą ir kviečia į nemokamų renginių ciklą Atostogos Knygų terasoje. Birželio–rugpjūčio mėnesiais miesto centre vyks susitikimai, kuriuose dera literatūra, teatras, muzika, judesys ir kūrybinės veiklos.

    Šiemet Knygų terasa išskirtinė dar ir tuo, kad mini 10-ąjį gimtadienį. Per dešimtmetį ši erdvė tapo vasaros trečiadienių tradicija Jonavoje ir vieta, į kurią sugrįžta užaugę mažieji lankytojai, o naujos šeimos atranda biblioteką kaip gyvą bendruomenės centrą.

    12 renginių nuo kūdikių iki paauglių

    Renginiai planuojami vasaros trečiadieniais 11 valandą, o programa pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklų turinys numatytas tiek patiems mažiausiems, tiek vyresniems vaikams, paaugliams ir jų artimiesiems.

    Numatyti 12 nemokamų susitikimų, kuriuose bus rodomi spektakliai, rengiami teatralizuoti koncertai ir edukacijos. Dalis veiklų skirta net patiems mažiausiems vaikams nuo 5 iki 24 mėnesių, todėl dėmesys skiriamas ritmui, pojūčiams, judesiui ir ankstyvajai kultūrinei patirčiai.

    Kas atvyksta į Knygų terasą?

    Šių metų programoje dalyvaus profesionalūs teatrai ir edukatoriai, tarp jų LABAI teatras, NO SHOES teatras, Klounų teatro studija DULIDU, teatras PRADŽIA, TAŠKO teatras, VšĮ „Šeimos erdvė“, Vaidybos džiaugsmo teatras „Gerutė ir Nevaliukas“.

    Žiūrovų lauks teatralizuotas koncertas Šventė ir spektakliai Aplink pasaulį II, Cukrelis ir grūdelis, Lizdeikos repo legendos, Sesutė Gerutė ir broliukas Nevaliukas, Kuris kurį, 5 sekundės šlovės, Profesorius ir blusa, Pirštinė, taip pat judesio ir kūrybiškumo edukacijos.

    Kuo ši iniciatyva svarbi miestui?

    Biblioteka pabrėžia, kad Knygų terasa yra ne tik pramogų ciklas, bet ir nuoseklus kultūrinio prieinamumo projektas, kai profesionalus menas atkeliauja į atvirą, nemokamą ir patogiai pasiekiamą miesto erdvę. Tokie formatai ypač aktualūs vasarą, kai dalis šeimų atostogauja mieste ir ieško turiningų veiklų be papildomų išlaidų.

    Ankstesniais metais renginiai suburdavo daugiau nei 1 000 dalyvių, o į atskirus susitikimus susirinkdavo po 100–300 žiūrovų. Organizatoriai tikisi, kad 10-mečio sezonas išlaikys šį tempą ir dar labiau sustiprins bendruomeniškumą.

    Visi Knygų terasos renginiai nemokami, o programos detalės bus skelbiamos bibliotekos informaciniuose kanaluose. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė.

  • Po 38 metų tarnybos Utenoje ugniagesys Gintautas Varatinskas baigia budėjimus: ką prisimena labiausiai

    Po 38 metų tarnybos Utenoje ugniagesys Gintautas Varatinskas baigia budėjimus: ką prisimena labiausiai

    Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje paskutinį budėjimą baigė ilgametis budinčios pamainos skyrininkas Gintautas Varatinskas. Jis tarnybą paliko sulaukęs įstatymuose numatyto maksimalaus tarnybos amžiaus.

    Su šiuo pokyčiu sutapo ir asmeninė sukaktis: ugniagesys mini 60-ąjį gimtadienį. Kolegos pabrėžia, kad jo karjera tarnyboje tapo nuoseklaus profesionalumo ir pareigos jausmo pavyzdžiu.

    Tarnybą paskatino šeimos pavyzdys

    Pasak paties G. Varatinsko, rinktis ugniagesio gelbėtojo kelią paskatino artimųjų patirtis. Į profesiją jį atvedė pusbrolis Romas, tuo metu jau dirbęs ugniagesiu gelbėtoju.

    Per metus tarnyba tapo ir šeimos tradicija: ugniagesiais gelbėtojais dirbo ar dirba keli jo artimieji, tarp jų brolis Antanas, brolio sūnus ir švogeriai. Tokia aplinka, anot kolegų, dažnai sustiprina atsakomybės jausmą ir komandinio darbo supratimą.

    Ryškiausias įvykis atmintyje

    Per beveik keturis dešimtmečius G. Varatinskui teko patirti daug sudėtingų iškvietimų, tačiau vienas jų iki šiol išlieka itin ryškus. Jis prisimena 1989 metų kovo 20 dieną įvykusią technologinę avariją Jonavos „Azote“, vėliau tapusiame „Achema“.

    Tą kartą nelaimė nusinešė septynias gyvybes, dar apie 50 žmonių patyrė sužalojimų ir pateko į gydymo įstaigas. Likviduojant avarijos padarinius dalyvavo ir G. Varatinskas, o šis įvykis, jo teigimu, ilgam suformavo supratimą, kokia svarbi yra parengtis pramoninėms nelaimėms.

    Kokio charakterio reikia ugniagesiui

    Kalbėdamas apie profesiją, ilgametis ugniagesys gelbėtojas pabrėžia kantrybę, šaltus nervus ir sąmoningumą. Jo vertinimu, kritinėse situacijose vien fizinės ištvermės neužtenka, būtina mokėti išlaikyti ramybę ir greitai priimti sprendimus.

    Per 38 tarnybos metus, anot jo, keitėsi ir visuomenės požiūris į saugumą: daugiau dėmesio skiriama prevencijai, atsargesniam elgesiui namuose ir aplinkoje. Tai, ugniagesio vertinimu, padeda mažinti riziką, tačiau kartu išlaiko poreikį nuolatiniam budrumui ir mokymams.

    Kolegos G. Varatinską apibūdina kaip ramų, atsakingą ir pareigingą žmogų, kuriuo visada buvo galima pasitikėti. Baigdamas tarnybą jis palieka ryškų pėdsaką Utenos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir platesnėje ugniagesių bendruomenėje.

    Po atsisveikinimo su budinčia pamaina G. Varatinskui linkima sėkmės naujame gyvenimo etape, o jo patirtis, pasak kolegų, išlieka svarbiu orientyru jaunesniems ugniagesiams gelbėtojams.