CP v2

Tag: Jordanija

  • JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    Rugsėjo 8–9 dieną JAV oro gynyba virš Jordanijos panaudojo daugiau nei 60 „Patriot“ sistemos perėmimo raketų, siekdama sustabdyti į amerikiečių objektą nukreiptą Irano raketų ataką. Smūgis buvo siejamas su Muwaffaq Salti oro uostu, dar vadinamu Al-Azraq, kur dislokuojami JAV kariai ir technika.

    Jordanijos ginkluotosios pajėgos skelbė, kad oro gynyba perėmė 18 iš 20 balistinių raketų, o dvi nukrito negyvenamose teritorijose. JAV pareigūnai žalos mastą įvardijo kaip minimalų ir teigė, kad JAV personalas per incidentą nežuvo.

    Internete išplitę vaizdo įrašai iš naktinio dangaus virš Jordanijos rodo intensyvų perėmimų tempą, būdingą masinei atakai. Tokie epizodai ekspertams yra signalas, kaip greitai šiuolaikinė oro gynyba gali sudeginti brangias atsargas net ir vienos nakties metu.

    Milžiniška kaina ir ribotos atsargos

    Viena moderni „Patriot“ perėmimo raketa PAC-3 MSE tarptautinėje rinkoje dažnai vertinama maždaug 4 mln. JAV dolerių, tai yra apie 3,7 mln. eurų. Jei paleista per 60 raketų, vienos nakties sąskaita gali siekti apie 220 mln. eurų ar daugiau, priklausomai nuo naudotos modifikacijos ir realios įsigijimo kainos.

    Dar svarbiau ne vien kaina, o gamybos tempai ir sandėlių lygis. Analitiniai centrai, vertinantys Vakarų oro gynybos pajėgumus, pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad tokios aukštos klasės raketos atstatomos lėčiau, nei jos sunaudojamos per intensyvius konfliktus.

    Dėl to Pentagonas didina užsakymus ir plečia gamybos apimtis, tačiau pramonės pajėgumų didinimas paprastai trunka metus. Oro gynybos raketų gamyboje kliūtimi tampa tiek komponentų tiekimo grandinės, tiek sudėtinga kokybės kontrolė, tiek ribotas sertifikuotų gamybos linijų skaičius.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Ukrainai

    Europos šalys pastaraisiais metais sparčiai stiprina oro ir priešraketinę gynybą, tačiau „Patriot“ sistemos išlieka ribotas ir brangus išteklius. Kuo daugiau raketų sunaudojama Artimuosiuose Rytuose, tuo didesnė konkurencija dėl tų pačių gamybos partijų, kurios reikalingos ir Europos gynybai, ir paramai Ukrainai.

    Ukraina ne kartą viešai akcentavo, kad „Patriot“ raketos yra kritiškai svarbios atremiant balistines atakas, o atsargų trūkumas tiesiogiai didina riziką infrastruktūrai ir civiliams. Net ir santykinai ramesniais laikotarpiais perėmimo raketų poreikis išlieka didelis, o masinių smūgių metu jis gali šoktelėti kelis kartus.

    Ši situacija kuria nemalonią dilemą sąjungininkams: vienu metu reikia dengti JAV objektus regione, remti Ukrainos miestų gynybą ir tuo pačiu atkurti Europos atsargas. Kiekviena intensyvi naktis, kai paleidžiamos dešimtys perėmėjų, primena, kad oro gynyba nėra nei pigi, nei begalinė, o jos atstatymas dažnai trunka ilgiau nei užtrunka viena ataka.

  • JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    Smūgiai tanklaiviams ir įtampa jūroje

    JAV pajėgos pranešė surengusios smūgius prieš penkis su Iranu siejamus tanklaivius: keturi taikiniai buvo Omano įlankoje, dar vienas – netoli Charko salos, laikomos vienu svarbiausių Irano naftos eksporto mazgų. Pasak JAV kariškių, operacija buvo atsakas į pakartotinius bandymus atakuoti JAV karo laivą.

    Vienas iš tanklaivių, įvardijamas kaip M/T Riesco, po atakos užsidegė ir vėliau nuskendo. Teigiama, kad prieš smūgius įgulos buvo perspėtos ir joms nurodyta palikti laivus, o Iranas tvirtino, jog dviejų laivų įgulos spėjo pasitraukti gelbėjimosi valtimis.

    Iranas smogė raketomis į Jordaniją

    Teheranas netrukus atsakė, paleisdamas balistinių raketų seriją Jordanijos kryptimi. Iranas teigė taikęsis į Muwaffaq Salti oro bazę, kuri, pasak Irano pareiškimų, naudojama JAV pajėgų.

    Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi 18 iš 20 raketų, o likusios dvi nukrito negyvenamose teritorijose. Apie žuvusiuosius nepranešta, tačiau incidentas sustiprino baimes, kad įtampa gali peržengti tiesioginės JAV ir Irano konfrontacijos ribas.

    Grasinimai dėl tanklaivių ir platesnė eskalacija

    Iranas taip pat pagrasino atakomis prieš tanklaivius, esančius netoli Bahreino ir Kuveito uostų, kur dislokuotos JAV pajėgos. Tai reikštų naują konflikto etapą, kuriame papildomu spaudimo tašku taptų ne tik strateginis Hormūzo sąsiauris, bet ir laivyba prie regiono uostų.

    Vašingtonas signalizuoja, kad atsakas gali būti griežtinamas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, jog kiekvienas naujas bandymas atakuoti amerikiečių laivus gali reikšti tolesnius smūgius Irano tanklaiviams.

    Kartu JAV didina ekonominį spaudimą, plėsdamos sankcijas aviacijos ir paslaugų sektoriui, argumentuodamos ryšiais su sankcionuotais vežėjais ir struktūromis. Analitikai perspėja, kad tokia dinamika kelia riziką naftos tiekimo grandinėms ir didina platesnio regioninio konflikto tikimybę.

  • Karalienė Rania dar 2026-ųjų vasarį parodė, koks paltas rudenį užkariaus spintas

    Karalienė Rania dar 2026-ųjų vasarį parodė, koks paltas rudenį užkariaus spintas

    2026 metų vasarį Jordanijoje vykusiame oficialiame susitikime karalienė Rania pademonstravo derinį, kuris, stilistų vertinimu, puikiai atitinka 2026 metų rudens kryptis. Kartu su karaliumi Abdullahu II ji pasitiko Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį ir pirmąją ponią Elke Büdenbender.

    Rania pasirinko „Ferragamo“ pelerinos tipo paltą, kuris tapo pagrindiniu įvaizdžio akcentu. Tokie viršutiniai drabužiai šį sezoną vėl grįžta į dėmesio centrą, nes mados namai vis dažniau pabrėžia formą, sluoksniavimą ir architektūriškas linijas.

    Pelerinos efektas ir aiškios proporcijos

    Paltas buvo gilaus melanžinio pilko atspalvio ir siūtas iš vilnos bei medvilnės mišinio, todėl išlaikė ir struktūrą, ir minkštumą. Svarbiausia detalė buvo platus asimetriškas atvartas, krintantis ant pečių tarsi pelerina.

    Kimoninės rankovės ir diržu pažymėta talija sukūrė aiškias proporcijas ir paneigė įsitikinimą, kad sluoksniavimas būtinai „apsunkina“ siluetą. Tokia konstrukcija leidžia išlaikyti eleganciją net renkantis didesnės apimties viršutinį drabužį.

    Kas madinga 2026 metų rudenį

    2026 metų rudenį ryškėja kryptis, kai paltas nebėra tik fonas visam deriniui, o tampa centrine jo dalimi. Mados industrijoje vis dažniau akcentuojami pelerinos motyvai, platūs atvartai, minkštos konstrukcijos ir asimetrija.

    Vietoje gausių raštų ar perteklinių dekoracijų į pirmą planą stumiami kirpimai ir apgalvotos proporcijos. Dėl to tokie drabužiai lengviau pritaikomi kasdienai, o vienas išraiškingas paltas gali „nešti“ visą įvaizdį net su minimalistiniais likusiais elementais.

    Spalvų akcentas ir aksesuarai

    Prie pilko palto karalienė priderino blizgius „Aquazzura“ aukštakulnius sodraus baklažano atspalvio. Stilistikos požiūriu tai klasikinis sprendimas, kai neutrali bazė praskaidrinama vienu gilesniu, sezoniškai tinkančiu tonu.

    Rania pasirinko ir „Ferragamo“ rankinę „Hug“ su pintos nappa odos tekstūra bei metalinėmis detalėmis. Lengvesnė rankinės konstrukcija subalansavo masyvesnį palto siluetą, parodydama, kad prie ryškaus viršutinio drabužio aksesuarams nebūtina konkuruoti dėl dėmesio.

  • Trumpas grasina smogti Irano civilinei infrastruktūrai už atakas Hormūzo sąsiauryje: kas vyksta

    Trumpas grasina smogti Irano civilinei infrastruktūrai už atakas Hormūzo sąsiauryje: kas vyksta

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas smogs Irano civilinei infrastruktūrai kaskart, kai Teheranas apšaudys laivus strateginėje Hormūzo sąsiaurio zonoje. Savo žinutėje socialiniame tinkle „Truth Social“ jis teigė, jog taikiniais galėtų tapti, pavyzdžiui, tiltai ar elektrinės, taip pat objektai netoli Teherano.

    Šie pareiškimai nuskambėjo konflikto eskalacijos fone, kai JAV tęsė smūgius Iranui jau vienuoliktą dieną iš eilės. Iranas atsakė apšaudymais JAV kariniams objektams Persijos įlankos regione, o tai didina riziką, kad karo veiksmai gali išsiplėsti ir apimti daugiau šalių bei svarbiausių transporto ir energetikos maršrutų.

    Hormūzo sąsiauris: kodėl jis svarbus?

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga dalis naftos ir dujų eksporto iš Persijos įlankos. Dėl to kiekvienas karinis incidentas šiame regione beveik iš karto kelia įtampą rinkose ir stiprina baimes dėl tiekimo sutrikimų.

    Tekste minima, kad JAV visuomenėje auga nerimas dėl karo kainos ir dėl poveikio pragyvenimo išlaidoms, ypač degalų kainoms. Trumpas atmetė apklausas, rodančias nepalankias nuotaikas, ir tvirtino, kad amerikiečiai esą nėra nusiteikę prieš karą.

    Smūgiai regione ir aukų skaičiai

    Jordanijos kariuomenė pranešė, kad virš Akabos buvo perimtos Irano raketos ir bepiločiai, o dalis raketų nukrito negyvenamose teritorijose. Situacija prie Akabos ypač jautri, nes tai arti Izraelio Eilato, todėl bet koks netikslus smūgis ar klaida gali įtraukti papildomus žaidėjus.

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė apie sprogimus keliuose šalies regionuose, o Irano sveikatos apsaugos institucijos nurodė, kad per pastarąsias vienuolika dienų per JAV smūgius žuvo 53 žmonės, tarp jų moterų ir vaikų, o sužeistųjų skaičius artėjo prie 600. Tuo metu Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad atsakomosios atakos bus tęsiamos.

    JAV karių žūtys ir politinis spaudimas

    JAV kariuomenė nurodė, kad Doverio oro bazėje vyko žuvusių karių palaikų sutikimo ceremonija. Pranešta apie žūtis po Irano atakų prieš JAV objektus regione, taip pat apie dingusį JAV karį, kurio paieška tęsiama.

    Tekste taip pat minima, kad konfliktas Vašingtonui jau kainavo apie 32,8 mlrd. eurų. Kartu Trumpas kartojo, kad Iranui negali būti leista įgyti branduolinį ginklą, o tai išlieka centrine JAV retorikos ir spaudimo Teheranui ašimi.

    Be to, Trumpas dar kartą užsiminė apie galimą smūgį, jo teigimu, slaptam Irano branduoliniam kompleksui, vadinamam Pickaxe Mountain, nors Iranas tokio objekto egzistavimą neigia ir pateikia kitą vietovės pavadinimą. Toks viešas taikinių įvardijimas paprastai didina įtampą, nes mažina erdvę deeskalacijai ir sustiprina abipusio atgrasymo logiką.

  • Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Socialiniuose tinkluose ir regiono žiniasklaidoje pasklidus kadruose matomai neįprastai dangaus formacijai virš Jordanijos, gynybos analitikai ėmė svarstyti, kad tai galėjo būti daugiaetapis balistinis vidutinio nuotolio užtaisas. Dažniausiai minima versija – Iranui priskiriama „Sejjil“ raketa, laikoma viena pažangiausių jo arsenale.

    Vertinimai, paremti viešai prieinamais vaizdais ir ankstesniais Irano bandymų duomenimis, rodo, kad „Sejjil“ siejama su kietojo kuro technologija. Kietasis kuras paprastai leidžia greičiau parengti paleidimą ir sutrumpina laiką, kai paleidimo sistema yra pažeidžiama, palyginti su dalimi skystojo kuro sprendimų.

    Kas yra „Sejjil“?

    „Sejjil“ dažniausiai apibūdinama kaip dviejų pakopų balistinė vidutinio nuotolio raketa, kurią Iranas kūrė kaip strategiškai svarbią sistemą. Ji pirmą kartą viešai pristatyta 2008 metais, o nuo tada reguliariai minima Irano pareiškimuose apie atgrasymo priemones ir raketinės programos pažangą.

    Vakarų analitikai „Sejjil“ dažniausiai priskiria maždaug iki 2 000 kilometrų nuotolio klasei, todėl ji patenka į vidutinio nuotolio balistinių raketų kategoriją. Tokia distancija teoriškai leidžia pasiekti platų regioną, o tai keičia gynybos planavimą ir oro gynybos sistemų išdėstymo prioritetus.

    Atviruose šaltiniuose taip pat nurodoma, kad raketa galėtų gabenti kelis šimtus kilogramų ar didesnės masės kovinę galvutę, nors tikslūs pajėgumai viešai nėra patvirtinti. Dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad Irano raketų programa tarptautinėje erdvėje nuolat vertinama ir per galimo branduolinio potencialo prizmę, tačiau konkrečių šio incidento įrodymų tam nėra pateikta.

    Ką žinoma apie smūgio padarinius?

    Apie konkrečius tariamo smūgio padarinius Jordanijoje šiuo metu patikimos, vienareikšmės informacijos trūksta, o oficialūs pranešimai gali vėluoti dėl saugumo ir informacijos tikslinimo. Dėl to dalis vertinimų remiasi netiesioginiais požymiais, tokiais kaip trajektorijos pobūdis ir matomi pėdsakai danguje.

    Jordanija laikoma strategiškai jautria kryptimi, nes šalyje ir jos apylinkėse yra svarbių JAV karinių pajėgų objektų, taip pat logistikos ir oro gynybos infrastruktūros. Regiono eskalacijos sąlygomis bet koks incidentas, susijęs su balistinėmis raketomis, gali turėti poveikį tiek kariniams sprendimams, tiek diplomatijai.

    JAV atsakas ir platesnis kontekstas

    JAV pastaruoju metu viešai deklaruoja siekį mažinti Irano galimybes vykdyti atakas prieš regiono interesus ir tarptautinę laivybą, ypač strategiškai svarbiose vietose. Pranešimuose akcentuojama, kad smūgiai prieš karinę infrastruktūrą gali būti nukreipti į pajėgumų, naudojamų grasinimui laivybai, silpninimą.

    „Mums svarbu apsaugoti kariškius regione ir užtikrinti, kad tarptautinė laivyba galėtų veikti be grasinimų“, – sakė JAV pareigūnų poziciją apibendrinantys komentarai, cituojami tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Tuo pat metu ekspertai pabrėžia, kad balistinių sistemų naudojimas regione didina klaidingo vertinimo riziką, nes tokie ginklai pasižymi trumpu perspėjimo laiku. Dėl to oro gynybos ir žvalgybos sistemos regione paprastai dirba padidinto budrumo režimu, o incidentų interpretavimas viešoje erdvėje gali tapti informacinio karo dalimi.

  • Iš oro matomos paslaptingos akmenų figūros: kai kurios senesnės už civilizaciją – kam jos?

    Iš oro matomos paslaptingos akmenų figūros: kai kurios senesnės už civilizaciją – kam jos?

    Artimųjų Rytų dykumose archeologai fiksuoja tūkstančius milžiniškų akmeninių konstrukcijų, kurių paskirtis iki šiol kelia diskusijų. Dalis jų sudaro geometrinius raštus, aiškiai įžiūrimus tik iš oro, o kai kurie objektai savo mastu prilygsta šiuolaikiniams gyvenamiesiems kvartalams.

    Šios struktūros aptinkamos Jordanijoje, Saudo Arabijoje ir kitose regiono šalyse. Tyrėjai nurodo, kad dalis statinių gali būti maždaug 12 000 metų senumo, taigi atsiradę gerokai anksčiau nei Egipto piramidės ar Stounhendžas. Tokie datavimai rodo, kad organizuota bendruomeninė veikla čia vyko dar neolito laikotarpiu.

    Paslaptį išryškino skrydžiai

    Pirmieji modernūs pranešimai apie keistus akmenų raštus pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo, kai britų pilotai skrisdami maršrutais tarp Kairo ir Bagdado pastebėjo dykumoje išsidėsčiusius apskritimus, tinklus ir linijas. Vietos beduinų bendruomenės šiuos objektus žinojo seniai, tačiau jų kilmės paaiškinti negalėjo.

    Situaciją ilgai apsunkino tai, kad daug vietų yra atokiose teritorijose, o dalies objektų archeologai nėra išsamiai ištyrę ant žemės. Dėl to nemažai interpretacijų ilgą laiką rėmėsi aerofotografija ir palydoviniais vaizdais, o ne kasinėjimais.

    Ko ieško mokslininkai?

    Vieni mįslingiausių objektų yra vadinamieji ratai ir medūzos, kurie iš viršaus primena didžiulius apskritimus su spinduliniais segmentais. Kai kurių skersmuo siekia kelis šimtus metrų, tačiau jų funkcija nėra aiški: svarstoma, kad tai galėjo būti ritualinės erdvės, laikinos stovyklavietės arba kelių paskirčių kompleksai.

    Dar geriau ištirtos vadinamosios dykumų aitvarų konstrukcijos, laikomos masinėms medžioklėms pritaikytomis akmeninių sienų sistemomis. Tokios struktūros paprastai sudarytos iš dviejų ar daugiau ilgų sienų, kurios siaurėdamos veda į aptvertą plotą ar įdubą, kur galėjo būti sugenami gyvūnai, pavyzdžiui, gazelės.

    Mustatilai keičia vaizdą

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė Saudo Arabijos šiaurės vakaruose aptinkami mustatilai, pailgi akmeniniai stačiakampiai. Identifikuota daugiau nei 1 000 tokių objektų, o kai kurie jų tęsiasi ilgiau nei 600 metrų, todėl akivaizdu, kad statybai reikėjo didelių darbo jėgos ir organizavimo išteklių.

    Datavimo rezultatai rodo, kad dalis mustatilų galėjo būti pastatyti maždaug prieš 7 000 metų, kai šiandieninės dykumų teritorijos buvo drėgnesnės ir žalesnės. Tai svarbu aiškinant, kaip žmonės galėjo telktis, keliauti ir planuoti didelius projektus visiškai kitokiomis klimato sąlygomis.

    Interpretacijas keičia ir radiniai: kai kur aptikta šimtai galvijų, ožkų bei laukinių gyvūnų ragų ir kaukolių fragmentų sankaupų, susietų su vertikaliais akmens elementais. Dalis tyrėjų tai sieja su ankstyvosiomis apeigomis ir aukojimo praktikomis, o ne vien praktinėmis ūkinėmis funkcijomis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vieno tokio komplekso įrengimas galėjo reikšti tūkstančių tonų akmenų perkėlimą, todėl tai netiesiogiai rodo aukštesnį socialinės organizacijos lygį, nei ilgai manyta apie kai kurias neolito bendruomenes. Vis dėlto lieka esminiai klausimai, kodėl tokie objektai paplito milžiniškame plote ir kodėl jų kūrėjai investavo tiek pastangų į statinius, neturinčius akivaizdžios gynybinės ar gyvenamosios paskirties.

    Tyrėjai tikisi, kad palydoviniai duomenys, sistemingi dronų skrydžiai ir tikslesni datavimo metodai leis susieti atskiras struktūras su konkrečiomis bendruomenėmis bei laikotarpiais. Kuo daugiau objektų bus ištirta vietoje, tuo aiškiau bus galima atskirti medžioklės infrastruktūrą nuo ritualinių kompleksų ir suprasti, kaip iš tikrųjų atrodė ankstyvųjų Artimųjų Rytų visuomenių gyvenimas.

  • Jordanijos nepriklausomybės šventėje sužibėjo Rania ir Rajwa: detalė, kurią aptarinėja visi

    Jordanijos nepriklausomybės šventėje sužibėjo Rania ir Rajwa: detalė, kurią aptarinėja visi

    Gegužės 25 dieną Jordanija minėjo 80-ąsias nepriklausomybės metines – tai viena svarbiausių šalies nacionalinių švenčių, kasmet sutraukianti aukščiausius valstybės vadovus ir Hašimitų karališkąją šeimą. Iškilmės siejamos su modernios Jordanijos valstybingumo istorija ir karališkosios dinastijos vaidmeniu ją formuojant.

    Oficialiuose minėjimuose dalyvavo karalius Abdullah II, karalienė Rania, sosto įpėdinis princas Husseinas ir jo žmona princesė Rajwa bei kiti karališkosios šeimos nariai. Greičta greta ceremonijų ir apdovanojimų visuomenės dėmesį tradiciškai patraukė ir tai, kaip šventėje save pristatė monarchijos moterys.

    Rania ir „tylioji diplomatija“

    Karalienė Rania, karaliaus sutuoktine tapusi 1999 metais, jau seniai laikoma viena ryškiausių monarchijų stiliaus ikonų. Jos aprangos pasirinkimai dažnai vertinami ne tik kaip estetika, bet ir kaip subtili žinutė apie Jordanijos tapatybę bei regiono kultūrinį paveldą.

    Pastaraisiais metais ji ne kartą rinkosi tradicijos įkvėptus siluetus, dekoratyvinius siuvinėjimus, kaftanus ar thobe tipo drabužius, kuriuose atsispindi vietos amatų meistrystė. Tokia kryptis mados apžvalgininkų neretai įvardijama kaip tylioji diplomatija, kai per audinius, raštus ir kirpimus komunikuojama valstybės laikysena.

    „Man svarbu, kad oficialiuose renginiuose apranga gerbtų progą ir atspindėtų mūsų kultūrą“, – sakė Rania, kalbėdama apie viešo įvaizdžio svarbą.

    Rajwa suknelė ir labiausiai aptarinėjamas akcentas

    Didelio dėmesio sulaukė ir princesė Rajwa, sosto įpėdinio Husseino žmona, vis dažniau pastebima tarptautinėje žiniasklaidoje. Šventėje ji pasirodė vilkėdama švelnaus, pudrinio melsvumo suknelę, išsiskyrusią minimalistiniu kirpimu, ilgomis rankovėmis ir iki žemės krentančiu sijonu.

    Įvaizdžiui modernumo suteikė asimetriška pelerinos tipo detalė ir subtilūs drapiravimai ties liemeniu, sukūrę elegantišką, bet neperkrautą siluetą. Papuošalai buvo parinkti santūriai, tačiau išraiškingai, o didžiausių diskusijų sukėlė rankinė, tapusi vakaro akcentu.

    Rajwa pasirinko „Bottega Veneta“ modelį „Knot Minaudière“, atpažįstamą pagal metalinį užsegimą, primenantį mazgą. Šio tipo rankinės dažnai siejamos su aukščiausio lygio protokoliniais renginiais ir karališkųjų šeimų garderobu, o jų kaina paprastai siekia kelis tūkstančius eurų.

    Šių metų Jordanijos nepriklausomybės minėjimas dar kartą parodė, kad monarchijos įvaizdis kuriamas ne vien kalbomis ir ceremonijomis. Rania nuosekliai formuoja tradicijos ir šiuolaikiškumo pusiausvyrą, o Rajwa, panašu, vis drąsiau perima šią kryptį ir tampa viena labiausiai stebimų jaunosios kartos karališkųjų šeimų atstovių.

  • Jordanijoje pasirašyta sutartis dėl žaliojo amoniako gamyklos: energiją tieks 550 MW saulės elektrinės

    Jordanijoje žengtas svarbus žingsnis link didelės žaliojo amoniako gamyklos statybų: projekto vystytoja Jordan Green Ammonia (JGA) pasirašė investicinę sutartį su Jordanijos vyriausybe. Sutartis pasirašyta dalyvaujant šalies ministrui pirmininkui Jafarui Hassanui, o iš Jordanijos pusės ją patvirtino energetikos ir mineralinių išteklių ministras Salehas Al-Kharabshehas.

    JGA yra projekto bendrovė, kurią kartu vysto Lenkijos grupė „Hynfra“ ir Jordanijos „Fidelity Group“. Projekto tikslas – gaminti žaliąjį vandenilį vandens elektrolizės būdu, naudojant atsinaujinančią elektros energiją, o vėliau vandenilį sintetinti į amoniaką, tinkamą pramonei ir energetikai.

    Gamyba Akaboje, be tinklo

    Numatyta, kad kompleksas bus statomas Akaboje – strategiškai svarbiame Jordanijos uoste, kuris dešimtmečius išlieka pagrindiniais šalies eksporto vartais. Projektas suplanuotas taip, kad galėtų veikti nepriklausomai nuo nacionalinio elektros tinklo.

    Elektros tiekimą užtikrins iki 550 MW galios fotovoltinė saulės elektrinių infrastruktūra, o stabilumui numatytos apie 500 MWh energijos kaupimo sistemos. Toks derinys leidžia mažinti gamybos savikainos svyravimus ir užtikrinti elektrolizerių darbą tada, kai saulės generacija krenta.

    100 tūkst. tonų per metus

    Planuojama, kad gamyklos metinė gamyba sieks apie 100 000 tonų žaliojo amoniako. Skelbiama investicijų vertė – apie 930 000 000 eurų, o finansavimo uždarymą ketinama pasiekti 2027 metų rugsėjį.

    Komercinis projekto paleidimas numatomas 2030 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tokie terminai atitinka didelių vandenilio ir amoniako projektų praktiką, kai didžiausią dalį laiko užima leidimai, tinklo ar autonominės infrastruktūros sprendiniai, įrangos tiekimo grandinės ir ilgalaikės produkcijos pardavimo sutartys.

    Kodėl žaliasis amoniakas svarbus?

    Žaliasis amoniakas tradiciškai siejamas su trąšų ir chemijos pramone, tačiau jo panaudojimas plečiasi. Pastaraisiais metais amoniakas vis dažniau vertinamas ir kaip energijos nešėjas, galintis padėti perkelti atsinaujinančios energijos perteklių į transportuojamą ir sandėliuojamą produktą.

    Be to, kai kuriose rinkose žaliasis amoniakas naudojamas kaip pereinamasis sprendimas energetikoje, pavyzdžiui, bendrai deginant su iškastiniu kuru, taip mažinant išmetimus nekeičiant visos infrastruktūros iš karto. Šią kryptį ypač aktyviai bando tokios šalys kaip Japonija ir Pietų Korėja, kurios ieško būdų mažinti anglies intensyvumą importuojant mažiau taršius energijos išteklius.

    Prie projekto, kaip technologinis partneris, prisijungė Danijoje įsikūrusi „Topsoe“, teikianti sprendimus energetikos transformacijai ir chemijos pramonei. Tokios partnerystės dažnai yra svarbios ne tik technologijų parinkimui, bet ir bankiniam projekto vertinimui, kai finansuotojai vertina riziką, susijusią su pasirinkta technologine grandine.

  • Karalienė Rania nustebino biuro įvaizdžiu: boho marškiniai tapo sezono hitu

    Karalienė Rania nustebino biuro įvaizdžiu: boho marškiniai tapo sezono hitu

    Jordanijos karalienė Rania dar kartą patvirtino, kad oficialus stilius nebūtinai turi būti griežtas. Apsilankydama socialinėje iniciatyvoje Ezwitti Amano mieste ji pasirinko vasariškai lengvą derinį, kuriame klasika susiliejo su subtiliu boho akcentu.

    Vietoj įprastų džinsų karalienė vilkėjo smėlio spalvos medvilninius „Max Mara“ kelnių modelį. Aukštas liemuo, lengvos klostės ir siaurėjančios klešnės sukūrė tvarkingą, bet nevaržantį siluetą, tinkantį tiek susitikimams, tiek ilgesnei dienai mieste.

    Šiltas, neutralus atspalvis tapo universaliu pagrindu aksesuarams ir viršutinei daliai. Stilistai pastebi, kad būtent tokios spalvos vasarą grįžta į madą dėl praktiškumo: jos lengvai derinamos ir atrodo solidžiau nei dauguma kasdienių audinių bei faktūrų.

    Ryškiausias įvaizdžio akcentas buvo balti marškiniai su apykakle, dekoruoti subtiliu, spalvingu siuvinėjimu, primenančiu lauko gėlių motyvus. Nors marškinių kirpimas atitiko biuro aprangos logiką, siuvinėjimas suteikė lengvumo ir individualumo, todėl derinys neatrodė nei nuobodus, nei pernelyg formalus.

    Tokio tipo detalės pastaraisiais sezonais vis dažniau matomos ir verslo aprangoje, ypač šiltuoju metų laiku, kai norisi patogumo, bet išlaikyti reprezentatyvumą. Subtilus boho motyvas leidžia išsaugoti profesionalų įspūdį ir kartu išsiskirti be ryškių, dėmesį rėžiančių sprendimų.

    Įvaizdį papildė balti aukštakulniai, optiškai pailginę siluetą, ovalūs akiniai nuo saulės su lengvu retro atspalviu ir smėlio spalvos klostuotos odos rankinė, derėjusi prie kelnių tono. Dėmesio sulaukė ir tai, kad rankinę ji nešė ant peties, laisvesniu, šiuolaikiškesniu būdu, rečiau būdingu karališkųjų šeimų protokolui.

    Karalienės Rania pasirinkimas tapo praktišku pavyzdžiu, kaip vasarą biuro aprangą paversti lengvesne, neaukojant elegancijos. Šis derinys parodė, kad kartais pakanka vieno išraiškingo, bet subtilaus akcento, kad klasikinė apranga atrodytų gaiviai ir moderniai.

  • Jordanija pritarė 930 mln. eurų žaliajam amoniako projektui Akaboje: ką tai pakeis eksportui

    Jordanija pritarė 930 mln. eurų žaliajam amoniako projektui Akaboje: ką tai pakeis eksportui

    Jordanijos Ministrų Taryba pritarė pirmajam šalies žaliajam vandenilio ir žaliojo amoniako projektui: Akabos uosto mieste planuojama maždaug 930 mln. eurų vertės gamykla. Projektą vysto bendra įmonė, kurioje dalyvauja su Japonija siejama „Hynfra Group“ ir regioninė pramonės bendrovė „Fidelity Group“.

    Numatoma, kad objektas veiks visiškai nepriklausomai nuo nacionalinio elektros tinklo, naudodamas nuosavą saulės elektrinių parką ir energijos kaupimą. Jordanijai, ilgą laiką priklausomai nuo energijos importo, tai reikšmingas signalas apie siekį kurti eksportui skirtą švarių energijos išteklių pramonę.

    Kaip veiks off-grid gamykla

    Pagal pristatytą koncepciją gamykla elektrą gamins iš maždaug 550 megavatų saulės elektrinių, o sistemos stabilumui numatytas apie 500 megavatvalandžių energijos kaupiklis. Vietoje elektros energija būtų naudojama vandens elektrolizei, taip gaminant žaliąjį vandenilį.

    Vėliau vandenilis būtų paverčiamas žaliuoju amoniaku, kurį lengviau sandėliuoti ir transportuoti nei vandenilį. Projektiniu pajėgumu planuojama pagaminti apie 100 000 tonų žaliojo amoniako per metus, o didžioji dalis produkcijos būtų skirta eksportui.

    Kodėl pasirinktas amoniakas

    Amoniakas pasaulyje laikomas vienu praktiškiausių būdų perkelti žaliąjį vandenilį į tarptautinę prekybą, nes jis turi išvystytą logistiką ir gali būti gabenamas jūrų keliais. Be to, amoniakas yra pagrindinė trąšų pramonės žaliava, todėl paklausa išlieka didelė net ekonomikai svyruojant.

    Kita kryptis, kuri pastaraisiais metais sparčiai auga, yra laivybos siekis mažinti taršą: amoniakas vertinamas kaip potencialus mažesnių emisijų kuras arba kurą pakeičianti žaliava. Būtent šie du sektoriai dažnai įvardijami kaip sritys, kuriose šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas yra sudėtingas, o alternatyvų reikia kuo greičiau.

    Terminai ir svarbiausias testas

    Skelbiama, kad finansinį projekto užbaigimą tikimasi pasiekti 2027 metų rugsėjį, o komercinė veikla galėtų startuoti 2030 metų lapkritį. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais svarbiausias rodiklis bus investuotojų ir kreditorių pasiryžimas finansuoti didelės apimties pramoninį objektą, kurio pajamos priklausys nuo būsimų ilgalaikių sutarčių.

    Projektas išsiskiria tuo, kad numato nuosavą energijos gamybą ir kaupimą, todėl kritiškai svarbu užtikrinti stabilų elektrolizės ir visos chemijos grandinės darbą. Jei deklaruojami terminai bus išlaikyti, Jordanija galėtų sustiprinti Akabos uosto vaidmenį kaip energijos produktų eksporto vartus ir papildyti tradicinį eksportą naujos kartos pramonine produkcija.

    „Šis sprendimas žymi naują etapą, kuriame Jordanija gali tapti reikšminga žaliojo vandenilio ir žaliojo amoniako tiekimo grandinės dalimi“, – sakė projekto atstovai, pristatydami vyriausybės pritarimą.

    Valstybės lygmens patvirtinimas dar nereiškia, kad gamykla bus pastatyta, tačiau jis sukuria aiškesnį teisinį ir institucinį kelią. Jei finansavimas bus užtikrintas, iki dešimtmečio pabaigos Jordanija galėtų pradėti eksportuoti žaliąjį amoniaką į tarptautines rinkas ir taip keisti šalies ekonominį profilį nuo energijos importuotojo link švarios pramonės eksportuotojo.