Tag: Jordanija

  • Jordanijos karalienė Rania RPA sužavėjo lengvu įvaizdžiu: palaidinė su „pelerine“ ir raštuotas midi sijonas

    Jordanijos karalienė Rania viešnagės Pietų Afrikos Respublikoje metu dėmesį patraukė ne tik savo darbotvarke, bet ir lengvu, kruopščiai apgalvotu įvaizdžiu. Kapsštate vykstančiame jaunųjų lyderių susitikime „One Young World“ ji pasirodė deriniu, kuriame susiliejo neutralios spalvos ir ryški silueto idėja.

    Kaip rašoma, renginys Kapsštate vyks iki lapkričio 6 dienos, o antradienį, lapkričio 3-iąją, karalienė Rania lankėsi Desmondo ir Leah Tutu fonde. Čia ji apžiūrėjo parodą, skirtą velionio arkivyskupo gyvenimui.

    Tą pačią dieną ji taip pat susitiko su Graça Machel – Nelsono Mandelos našle – ir Nobelio taikos premijos laureatu Muhammadu Yunusu. Tačiau būtent vizito apranga tapo viena ryškiausių šios kelionės detalių.

    Stilizacijos akcentu tapo ecru spalvos palaidinė, kuri atrodė taip, tarsi ant pečių būtų užmesta lengva pelerina. Aukštas, švelniai drapiruotas kaklas apgaubė kaklą, o nuo pečių laisvai krito platūs, minkšti tos pačios medžiagos „paneliai“, judėję su kiekvienu žingsniu.

    Palaidinė su „pelerinos“ efektu

    Po krintančia viršutine dalimi slėpėsi ilgos rankovės su rankogaliais – detalė, kuri, nepaisant audinio gausos, suteikė formai tvarkos. Dėl to palaidinė neatrodė sunki: apimtis telkėsi ties pečiais, o apatinė dalis liko lygi ir tvarkingai sukišta į sijoną.

    Audinys subtiliai blizgėjo ir atrodė lengvai krintantis – greičiausiai šilkinis arba satininis. Būtent tai ir kūrė „plazdančios“ pelerinos įspūdį: ji nekyšojo, o krito minkštomis klostėmis.

    Karamelinis midi sijonas su raštu

    Antruoju derinio centru tapo šilto karamelės atspalvio pieštuko silueto midi sijonas. Jis turėjo aukštą liemenį, ryškiau pabrėžusį taliją, ir siekė blauzdos vidurį, o matinė medžiaga priminė minkštą zomšą.

    Sijoną puošė šviesus, ecru spalvos geometrinis raštas: spiralės, zigzagai, rombai ir plonos linijos buvo sudėliotos į vertikalias juostas. Motyvai atrodė ne atsitiktiniai – ryškiausia dalis buvo priekyje, o vertikalios linijos vizualiai „tempė“ siluetą žemyn, suteikdamos daugiau grakštumo.

    Neutralios spalvos ir proporcijų žaidimas

    Visą įvaizdį jungė šiltų neutralių spalvų paletė: ecru atspalvis kartojosi ir palaidinėje, ir sijono rašte, todėl abu drabužiai atrodė lyg sukurti kaip komplektas. Karamelinis sijono tonas derėjo prie karalienės plaukų atspalvių.

    Prie derinio buvo priderinti smailianosių aukštakulniai – rožinio aukso atspalvio, su metaliniu blizgesiu, ir nedidelė kreminė rankinė su trumpa rankenėle bei auksiniais akcentais. Tamsūs akiniai nuo saulės tapo vieninteliu ryškesniu kontrastu.

    Stilizacijos logika rėmėsi proporcijomis: viršus – laisvesnis ir judrus, apačia – siaura ir prigludusi. Pelerinos efektas praplėtė pečių liniją, pieštuko formos sijonas pabrėžė klubus, o aukštas liemuo aiškiai pažymėjo taliją, sukuriant klasikinį „smėlio laikrodžio“ siluetą.

    Nors įvaizdis buvo ryškus, jis neatrodė sunkus: šviesios spalvos suteikė gaivumo, krintantis audinys pridėjo lengvumo, o raštas neleido sijonui virsti vientisa tamsia mase. Taip buvo pasiektas balansas tarp išskirtinumo ir subtilumo.

  • Šaudynės per laidotuves Jordanijoje: prie bažnyčios žuvo 6 žmonės, dešimtys sužeistų

    Jordanijos pietuose per laidotuvių ceremoniją prie bažnyčios nuaidėjo šūviai, o gedulas virto kruvina drama. Naujausiais oficialiais duomenimis, žuvo 6 žmonės, dar 28 buvo sužeisti. Saugumo pajėgos pradėjo plataus masto paiešką, o įvykis tiriamas kaip galimas teroro aktas.

    Incidentas įvyko Karako provincijoje, Hammoudo gyvenvietėje, prie vietos stačiatikių bažnyčios, kur susirinko gedintieji atsisveikinti su mirusiuoju. Pasak liudininkų, prie šventovės privažiavo automobilis, iš kurio išlipo ginkluoti vyrai. Netrukus jie atidengė ugnį į žmones bažnyčios prieigose.

    Liudininkai teigė matę skirtingus ginklus, o šūviai, jų žodžiais, tęsėsi kelias minutes. Tuo metu teritorijoje galėjo būti apie 150–200 žmonių, todėl sužeistųjų skaičius greitai augo. Dalis žmonių bandė slėptis už pastatų ir tvorų, kiti puolė ieškoti prieglobsčio pačioje bažnyčioje.

    Skaičiai keitėsi, patvirtinti 6 žuvusieji

    Iš pradžių vietos žiniasklaidoje pasirodė prieštaringa informacija apie aukų skaičių, minėta ir daugiau žuvusiųjų bei sužeistųjų. Vėliau Jordanijos viešojo saugumo institucijos patikslino, kad žuvo 6 žmonės, o 28 sužeistieji perduoti medikams. Dalis jų, kaip įprasta tokiais atvejais, galėjo būti sunkios būklės, tačiau detalių apie sužeidimų pobūdį viešai paskelbta nedaug.

    Į įvykio vietą buvo permestos papildomos saugumo pajėgos, pradėtas teritorijos patikrinimas ir įtariamųjų paieška. Tyrėjai aiškinasi, ar užpuolimas buvo nukreiptas prieš konkrečią bendruomenę, ar pasirinktas taikinys buvo atsitiktinis, pasinaudojant dideliu žmonių susibūrimu.

    Karalius Abdullah II: tai teroro aktas

    Dėl šaudynių pasisakė Jordanijos karalius Abdullah II, pareiškęs, kad tai teroro išpuolis, o atsakas esą bus griežtas. Valdžia pabrėžė, kad bus siekiama kuo greičiau nustatyti užpuolikų tapatybes ir motyvus. Kol kas oficialiai neskelbiama, kas buvo užpuolikai ir ar jie veikė organizuotoje grupėje.

    „Šis teroro išpuolis sulauks pačio griežčiausio atsako, o atsakingi asmenys bus nubausti“, – sakė Jordanijos karalius Abdullah II.

    Pastaraisiais metais saugumo ekspertai dažnai pabrėžia, kad religinės šventovės ir masiniai susibūrimai išlieka jautrūs taikiniai, nes tokiose vietose užpuolikai siekia sukelti kuo didesnį chaosą ir baimę. Jordanijos institucijos tęsia tyrimą ir žada pateikti daugiau informacijos, kai bus patikrintos pirminės versijos ir surinkti liudijimai.

  • Karalienė Rania ištraukė iš spintos seną hitą: šis aksesuaras vėl grįžta į madą

    Karalienė Rania ištraukė iš spintos seną hitą: šis aksesuaras vėl grįžta į madą

    Jordanijos karalienė Rania, kartu su karaliumi Abdullah II, Akaboje apsilankė koedukacinėje pradinėje mokykloje Pasaulinės mokytojų dienos proga. Vizitui ji pasirinko dramblio kaulo atspalvio suknelę, kuri išsiskyrė midi ilgiu, pūstomis rankovėmis, subtiliu apykaklės akcentu ir kontrastingomis tamsiomis sagomis.

    Toks kirpimas mados pasaulyje laikomas universaliu, nes padeda subalansuoti proporcijas skirtingiems figūros tipams. Platėjantis sijonas vizualiai sušvelnina klubų ir šlaunų liniją, o apimties suteikiančios rankovės kuria simetriškesnį siluetą.

    Detalė, pakeitusi visą įvaizdį

    Daugiausia dėmesio šįkart patraukė ne pati suknelė, o platus korseto tipo diržas, kuriuo karalienė ryškiai pabrėžė liemenį. Tokie diržai dažnai naudojami kaip stiliaus priemonė, kai norima klasikiniam drabužiui suteikti daugiau struktūros ir modernumo.

    Šio tipo aksesuarai į madą sugrįžta ciklais, dažnai kas dešimtmetį, o pastaruoju metu jų populiarumą dar labiau skatina Y2K estetika ir 2000-ųjų mados nostalgija. Stilistai pastebi, kad korseto tipo diržas vėl dažnai derinamas su suknelėmis, švarkais ar net paltų siluetais, nes greitai sukuria aiškesnę figūros liniją.

    Batai, kurių daugelis nesirinktų

    Kitas netikėtas akcentas buvo avalynė: vietoj neutralių, prie visko derinamų spalvų karalienė pasirinko sodrius burgundiškus aukštakulnius. Toks sprendimas veikia kaip sąmoningas kontrastas ir leidžia net santūriam deriniui atrodyti įsimintiniau.

    Mados tendencijų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad burgundiški atspalviai pastaraisiais sezonais vėl įsitvirtina kaip viena pagrindinių alternatyvų juodai spalvai. Jie dažnai pasirenkami norint išlaikyti eleganciją, bet kartu suteikti įvaizdžiui gylio ir šiltesnį toną.

  • Negyvoji jūra nyksta metru per metus, bet mokslininkai aptiko netikėtą efektą: ji pati šyla

    Negyvoji jūra nyksta metru per metus, bet mokslininkai aptiko netikėtą efektą: ji pati šyla

    Negyvoji jūra, itin sūrus uždaras ežeras tarp Izraelio, Palestinos ir Jordanijos, pastaraisiais dešimtmečiais traukiasi ypač sparčiai. Vanduo iš jos pasišalina beveik vien dėl garavimo, o gėlo vandens įtekėjimas sumažėjo dėl Jordano upės vandens naudojimo ir regiono sausrų.

    Mokslininkai skaičiuoja, kad vandens lygis dabar krenta maždaug 1 metru per metus. Per 1979–2019 metus bendras kritimas siekė apie 34 metrus, o kartu pastebėtas ir aiškus vandens temperatūros augimas skirtinguose sluoksniuose.

    Duomenys rodo, kad gilesni vandens sluoksniai per šį laikotarpį sušilo apie 2,8 laipsnio Celsijaus, o viršutiniai sluoksniai – maždaug 1,7 laipsnio. Naujas tyrimas kelia klausimą, ar šį šilimą lemia vien šylantis oras, ar ir pati ežero nykimo dinamika.

    Kaip druska keičia garavimą

    Įprastai garavimas vandenį vėsina, panašiai kaip žmogaus odą vėsina prakaito garavimas. Tačiau Negyvojoje jūroje situaciją keičia druskingumas: mažėjant vandens kiekiui druskų koncentracija didėja, o tai slopina garavimą.

    Kai garavimas tampa mažiau efektyvus, silpnėja ir natūralus vėsinimas, todėl likęs vanduo gali šilti greičiau. Jei vanduo tampa šiltesnis už virš jo esantį orą, temperatūrų skirtumas gali skatinti tolesnį šilumos ir drėgmės mainą, palaikant sudėtingą vietinį ciklą.

    Modelis atskyrė du poveikius

    Tyrėjų sudarytas modelis leido atskirti atmosferos šiltėjimo poveikį nuo paties ežero lygio kritimo poveikio. Iki maždaug 2010 metų oro temperatūros kilimas galėjo paaiškinti apie 1,3 laipsnio gilesnių sluoksnių šilimą.

    Tuo pat metu ežero lygio kritimas, pasak skaičiavimų, prisidėjo dar maždaug 1,5 laipsnio. Tai reiškia, kad traukimasis ir druskingumo didėjimas gali daryti į Negyvosios jūros temperatūrai panašiai didelę įtaką kaip ir bendras regiono klimato šiltėjimas.

    Vasarą sninga druska

    Temperatūros ir druskingumo pokyčiai turi ir neįprastų pasekmių. Mokslininkai fiksuoja reiškinį, kai halito, tai yra akmens druskos, kristalai Negyvojoje jūroje gali formuotis net vasarą.

    Šį procesą lemia skirtingo tankio vandens sluoksnių maišymasis: šiltesnis ir sūresnis viršutinis vanduo gali atvėsti ir leistis žemyn, o vėsesnis gilesnis vanduo pakyla aukštyn. Druska tuomet iškrenta iš tirpalo ir grimzta žemyn tarsi sniegas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie procesai padeda geriau suprasti, kaip per geologinius laikotarpius galėjo formuotis milžiniški druskos klodai kitur pasaulyje. Negyvoji jūra, nors ir nykstanti, tampa natūralia laboratorija, leidžiančia realiu laiku stebėti, kaip vandens netektis keičia viso telkinio temperatūrą, cirkuliaciją ir chemiją.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad lygio kritimas regione siejamas ne tik su klimato veiksniais, bet ir su vandens išteklių valdymu bei pramone. Dėl traukimosi pakrantėse daugėja įgriuvų, kinta infrastruktūros rizikos, o ilgalaikiai sprendimai priklauso nuo tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir vandens vartojimo politikos.

  • JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    JAV per vieną naktį paleido 60 „Patriot“ raketų: kodėl tai bloga žinia Europai

    Rugsėjo 8–9 dieną JAV oro gynyba virš Jordanijos panaudojo daugiau nei 60 „Patriot“ sistemos perėmimo raketų, siekdama sustabdyti į amerikiečių objektą nukreiptą Irano raketų ataką. Smūgis buvo siejamas su Muwaffaq Salti oro uostu, dar vadinamu Al-Azraq, kur dislokuojami JAV kariai ir technika.

    Jordanijos ginkluotosios pajėgos skelbė, kad oro gynyba perėmė 18 iš 20 balistinių raketų, o dvi nukrito negyvenamose teritorijose. JAV pareigūnai žalos mastą įvardijo kaip minimalų ir teigė, kad JAV personalas per incidentą nežuvo.

    Internete išplitę vaizdo įrašai iš naktinio dangaus virš Jordanijos rodo intensyvų perėmimų tempą, būdingą masinei atakai. Tokie epizodai ekspertams yra signalas, kaip greitai šiuolaikinė oro gynyba gali sudeginti brangias atsargas net ir vienos nakties metu.

    Milžiniška kaina ir ribotos atsargos

    Viena moderni „Patriot“ perėmimo raketa PAC-3 MSE tarptautinėje rinkoje dažnai vertinama maždaug 4 mln. JAV dolerių, tai yra apie 3,7 mln. eurų. Jei paleista per 60 raketų, vienos nakties sąskaita gali siekti apie 220 mln. eurų ar daugiau, priklausomai nuo naudotos modifikacijos ir realios įsigijimo kainos.

    Dar svarbiau ne vien kaina, o gamybos tempai ir sandėlių lygis. Analitiniai centrai, vertinantys Vakarų oro gynybos pajėgumus, pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad tokios aukštos klasės raketos atstatomos lėčiau, nei jos sunaudojamos per intensyvius konfliktus.

    Dėl to Pentagonas didina užsakymus ir plečia gamybos apimtis, tačiau pramonės pajėgumų didinimas paprastai trunka metus. Oro gynybos raketų gamyboje kliūtimi tampa tiek komponentų tiekimo grandinės, tiek sudėtinga kokybės kontrolė, tiek ribotas sertifikuotų gamybos linijų skaičius.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Ukrainai

    Europos šalys pastaraisiais metais sparčiai stiprina oro ir priešraketinę gynybą, tačiau „Patriot“ sistemos išlieka ribotas ir brangus išteklius. Kuo daugiau raketų sunaudojama Artimuosiuose Rytuose, tuo didesnė konkurencija dėl tų pačių gamybos partijų, kurios reikalingos ir Europos gynybai, ir paramai Ukrainai.

    Ukraina ne kartą viešai akcentavo, kad „Patriot“ raketos yra kritiškai svarbios atremiant balistines atakas, o atsargų trūkumas tiesiogiai didina riziką infrastruktūrai ir civiliams. Net ir santykinai ramesniais laikotarpiais perėmimo raketų poreikis išlieka didelis, o masinių smūgių metu jis gali šoktelėti kelis kartus.

    Ši situacija kuria nemalonią dilemą sąjungininkams: vienu metu reikia dengti JAV objektus regione, remti Ukrainos miestų gynybą ir tuo pačiu atkurti Europos atsargas. Kiekviena intensyvi naktis, kai paleidžiamos dešimtys perėmėjų, primena, kad oro gynyba nėra nei pigi, nei begalinė, o jos atstatymas dažnai trunka ilgiau nei užtrunka viena ataka.

  • JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    JAV nuskandino Irano tanklaivį, Teheranas atsakė raketomis į Jordaniją: kas toliau?

    Smūgiai tanklaiviams ir įtampa jūroje

    JAV pajėgos pranešė surengusios smūgius prieš penkis su Iranu siejamus tanklaivius: keturi taikiniai buvo Omano įlankoje, dar vienas – netoli Charko salos, laikomos vienu svarbiausių Irano naftos eksporto mazgų. Pasak JAV kariškių, operacija buvo atsakas į pakartotinius bandymus atakuoti JAV karo laivą.

    Vienas iš tanklaivių, įvardijamas kaip M/T Riesco, po atakos užsidegė ir vėliau nuskendo. Teigiama, kad prieš smūgius įgulos buvo perspėtos ir joms nurodyta palikti laivus, o Iranas tvirtino, jog dviejų laivų įgulos spėjo pasitraukti gelbėjimosi valtimis.

    Iranas smogė raketomis į Jordaniją

    Teheranas netrukus atsakė, paleisdamas balistinių raketų seriją Jordanijos kryptimi. Iranas teigė taikęsis į Muwaffaq Salti oro bazę, kuri, pasak Irano pareiškimų, naudojama JAV pajėgų.

    Jordanijos kariuomenė pranešė perėmusi 18 iš 20 raketų, o likusios dvi nukrito negyvenamose teritorijose. Apie žuvusiuosius nepranešta, tačiau incidentas sustiprino baimes, kad įtampa gali peržengti tiesioginės JAV ir Irano konfrontacijos ribas.

    Grasinimai dėl tanklaivių ir platesnė eskalacija

    Iranas taip pat pagrasino atakomis prieš tanklaivius, esančius netoli Bahreino ir Kuveito uostų, kur dislokuotos JAV pajėgos. Tai reikštų naują konflikto etapą, kuriame papildomu spaudimo tašku taptų ne tik strateginis Hormūzo sąsiauris, bet ir laivyba prie regiono uostų.

    Vašingtonas signalizuoja, kad atsakas gali būti griežtinamas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, jog kiekvienas naujas bandymas atakuoti amerikiečių laivus gali reikšti tolesnius smūgius Irano tanklaiviams.

    Kartu JAV didina ekonominį spaudimą, plėsdamos sankcijas aviacijos ir paslaugų sektoriui, argumentuodamos ryšiais su sankcionuotais vežėjais ir struktūromis. Analitikai perspėja, kad tokia dinamika kelia riziką naftos tiekimo grandinėms ir didina platesnio regioninio konflikto tikimybę.

  • Karalienė Rania dar 2026-ųjų vasarį parodė, koks paltas rudenį užkariaus spintas

    Karalienė Rania dar 2026-ųjų vasarį parodė, koks paltas rudenį užkariaus spintas

    2026 metų vasarį Jordanijoje vykusiame oficialiame susitikime karalienė Rania pademonstravo derinį, kuris, stilistų vertinimu, puikiai atitinka 2026 metų rudens kryptis. Kartu su karaliumi Abdullahu II ji pasitiko Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį ir pirmąją ponią Elke Büdenbender.

    Rania pasirinko „Ferragamo“ pelerinos tipo paltą, kuris tapo pagrindiniu įvaizdžio akcentu. Tokie viršutiniai drabužiai šį sezoną vėl grįžta į dėmesio centrą, nes mados namai vis dažniau pabrėžia formą, sluoksniavimą ir architektūriškas linijas.

    Pelerinos efektas ir aiškios proporcijos

    Paltas buvo gilaus melanžinio pilko atspalvio ir siūtas iš vilnos bei medvilnės mišinio, todėl išlaikė ir struktūrą, ir minkštumą. Svarbiausia detalė buvo platus asimetriškas atvartas, krintantis ant pečių tarsi pelerina.

    Kimoninės rankovės ir diržu pažymėta talija sukūrė aiškias proporcijas ir paneigė įsitikinimą, kad sluoksniavimas būtinai „apsunkina“ siluetą. Tokia konstrukcija leidžia išlaikyti eleganciją net renkantis didesnės apimties viršutinį drabužį.

    Kas madinga 2026 metų rudenį

    2026 metų rudenį ryškėja kryptis, kai paltas nebėra tik fonas visam deriniui, o tampa centrine jo dalimi. Mados industrijoje vis dažniau akcentuojami pelerinos motyvai, platūs atvartai, minkštos konstrukcijos ir asimetrija.

    Vietoje gausių raštų ar perteklinių dekoracijų į pirmą planą stumiami kirpimai ir apgalvotos proporcijos. Dėl to tokie drabužiai lengviau pritaikomi kasdienai, o vienas išraiškingas paltas gali „nešti“ visą įvaizdį net su minimalistiniais likusiais elementais.

    Spalvų akcentas ir aksesuarai

    Prie pilko palto karalienė priderino blizgius „Aquazzura“ aukštakulnius sodraus baklažano atspalvio. Stilistikos požiūriu tai klasikinis sprendimas, kai neutrali bazė praskaidrinama vienu gilesniu, sezoniškai tinkančiu tonu.

    Rania pasirinko ir „Ferragamo“ rankinę „Hug“ su pintos nappa odos tekstūra bei metalinėmis detalėmis. Lengvesnė rankinės konstrukcija subalansavo masyvesnį palto siluetą, parodydama, kad prie ryškaus viršutinio drabužio aksesuarams nebūtina konkuruoti dėl dėmesio.

  • Trumpas grasina smogti Irano civilinei infrastruktūrai už atakas Hormūzo sąsiauryje: kas vyksta

    Trumpas grasina smogti Irano civilinei infrastruktūrai už atakas Hormūzo sąsiauryje: kas vyksta

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas smogs Irano civilinei infrastruktūrai kaskart, kai Teheranas apšaudys laivus strateginėje Hormūzo sąsiaurio zonoje. Savo žinutėje socialiniame tinkle „Truth Social“ jis teigė, jog taikiniais galėtų tapti, pavyzdžiui, tiltai ar elektrinės, taip pat objektai netoli Teherano.

    Šie pareiškimai nuskambėjo konflikto eskalacijos fone, kai JAV tęsė smūgius Iranui jau vienuoliktą dieną iš eilės. Iranas atsakė apšaudymais JAV kariniams objektams Persijos įlankos regione, o tai didina riziką, kad karo veiksmai gali išsiplėsti ir apimti daugiau šalių bei svarbiausių transporto ir energetikos maršrutų.

    Hormūzo sąsiauris: kodėl jis svarbus?

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga dalis naftos ir dujų eksporto iš Persijos įlankos. Dėl to kiekvienas karinis incidentas šiame regione beveik iš karto kelia įtampą rinkose ir stiprina baimes dėl tiekimo sutrikimų.

    Tekste minima, kad JAV visuomenėje auga nerimas dėl karo kainos ir dėl poveikio pragyvenimo išlaidoms, ypač degalų kainoms. Trumpas atmetė apklausas, rodančias nepalankias nuotaikas, ir tvirtino, kad amerikiečiai esą nėra nusiteikę prieš karą.

    Smūgiai regione ir aukų skaičiai

    Jordanijos kariuomenė pranešė, kad virš Akabos buvo perimtos Irano raketos ir bepiločiai, o dalis raketų nukrito negyvenamose teritorijose. Situacija prie Akabos ypač jautri, nes tai arti Izraelio Eilato, todėl bet koks netikslus smūgis ar klaida gali įtraukti papildomus žaidėjus.

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė apie sprogimus keliuose šalies regionuose, o Irano sveikatos apsaugos institucijos nurodė, kad per pastarąsias vienuolika dienų per JAV smūgius žuvo 53 žmonės, tarp jų moterų ir vaikų, o sužeistųjų skaičius artėjo prie 600. Tuo metu Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad atsakomosios atakos bus tęsiamos.

    JAV karių žūtys ir politinis spaudimas

    JAV kariuomenė nurodė, kad Doverio oro bazėje vyko žuvusių karių palaikų sutikimo ceremonija. Pranešta apie žūtis po Irano atakų prieš JAV objektus regione, taip pat apie dingusį JAV karį, kurio paieška tęsiama.

    Tekste taip pat minima, kad konfliktas Vašingtonui jau kainavo apie 32,8 mlrd. eurų. Kartu Trumpas kartojo, kad Iranui negali būti leista įgyti branduolinį ginklą, o tai išlieka centrine JAV retorikos ir spaudimo Teheranui ašimi.

    Be to, Trumpas dar kartą užsiminė apie galimą smūgį, jo teigimu, slaptam Irano branduoliniam kompleksui, vadinamam Pickaxe Mountain, nors Iranas tokio objekto egzistavimą neigia ir pateikia kitą vietovės pavadinimą. Toks viešas taikinių įvardijimas paprastai didina įtampą, nes mažina erdvę deeskalacijai ir sustiprina abipusio atgrasymo logiką.

  • Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Socialiniuose tinkluose ir regiono žiniasklaidoje pasklidus kadruose matomai neįprastai dangaus formacijai virš Jordanijos, gynybos analitikai ėmė svarstyti, kad tai galėjo būti daugiaetapis balistinis vidutinio nuotolio užtaisas. Dažniausiai minima versija – Iranui priskiriama „Sejjil“ raketa, laikoma viena pažangiausių jo arsenale.

    Vertinimai, paremti viešai prieinamais vaizdais ir ankstesniais Irano bandymų duomenimis, rodo, kad „Sejjil“ siejama su kietojo kuro technologija. Kietasis kuras paprastai leidžia greičiau parengti paleidimą ir sutrumpina laiką, kai paleidimo sistema yra pažeidžiama, palyginti su dalimi skystojo kuro sprendimų.

    Kas yra „Sejjil“?

    „Sejjil“ dažniausiai apibūdinama kaip dviejų pakopų balistinė vidutinio nuotolio raketa, kurią Iranas kūrė kaip strategiškai svarbią sistemą. Ji pirmą kartą viešai pristatyta 2008 metais, o nuo tada reguliariai minima Irano pareiškimuose apie atgrasymo priemones ir raketinės programos pažangą.

    Vakarų analitikai „Sejjil“ dažniausiai priskiria maždaug iki 2 000 kilometrų nuotolio klasei, todėl ji patenka į vidutinio nuotolio balistinių raketų kategoriją. Tokia distancija teoriškai leidžia pasiekti platų regioną, o tai keičia gynybos planavimą ir oro gynybos sistemų išdėstymo prioritetus.

    Atviruose šaltiniuose taip pat nurodoma, kad raketa galėtų gabenti kelis šimtus kilogramų ar didesnės masės kovinę galvutę, nors tikslūs pajėgumai viešai nėra patvirtinti. Dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad Irano raketų programa tarptautinėje erdvėje nuolat vertinama ir per galimo branduolinio potencialo prizmę, tačiau konkrečių šio incidento įrodymų tam nėra pateikta.

    Ką žinoma apie smūgio padarinius?

    Apie konkrečius tariamo smūgio padarinius Jordanijoje šiuo metu patikimos, vienareikšmės informacijos trūksta, o oficialūs pranešimai gali vėluoti dėl saugumo ir informacijos tikslinimo. Dėl to dalis vertinimų remiasi netiesioginiais požymiais, tokiais kaip trajektorijos pobūdis ir matomi pėdsakai danguje.

    Jordanija laikoma strategiškai jautria kryptimi, nes šalyje ir jos apylinkėse yra svarbių JAV karinių pajėgų objektų, taip pat logistikos ir oro gynybos infrastruktūros. Regiono eskalacijos sąlygomis bet koks incidentas, susijęs su balistinėmis raketomis, gali turėti poveikį tiek kariniams sprendimams, tiek diplomatijai.

    JAV atsakas ir platesnis kontekstas

    JAV pastaruoju metu viešai deklaruoja siekį mažinti Irano galimybes vykdyti atakas prieš regiono interesus ir tarptautinę laivybą, ypač strategiškai svarbiose vietose. Pranešimuose akcentuojama, kad smūgiai prieš karinę infrastruktūrą gali būti nukreipti į pajėgumų, naudojamų grasinimui laivybai, silpninimą.

    „Mums svarbu apsaugoti kariškius regione ir užtikrinti, kad tarptautinė laivyba galėtų veikti be grasinimų“, – sakė JAV pareigūnų poziciją apibendrinantys komentarai, cituojami tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Tuo pat metu ekspertai pabrėžia, kad balistinių sistemų naudojimas regione didina klaidingo vertinimo riziką, nes tokie ginklai pasižymi trumpu perspėjimo laiku. Dėl to oro gynybos ir žvalgybos sistemos regione paprastai dirba padidinto budrumo režimu, o incidentų interpretavimas viešoje erdvėje gali tapti informacinio karo dalimi.

  • Iš oro matomos paslaptingos akmenų figūros: kai kurios senesnės už civilizaciją – kam jos?

    Iš oro matomos paslaptingos akmenų figūros: kai kurios senesnės už civilizaciją – kam jos?

    Artimųjų Rytų dykumose archeologai fiksuoja tūkstančius milžiniškų akmeninių konstrukcijų, kurių paskirtis iki šiol kelia diskusijų. Dalis jų sudaro geometrinius raštus, aiškiai įžiūrimus tik iš oro, o kai kurie objektai savo mastu prilygsta šiuolaikiniams gyvenamiesiems kvartalams.

    Šios struktūros aptinkamos Jordanijoje, Saudo Arabijoje ir kitose regiono šalyse. Tyrėjai nurodo, kad dalis statinių gali būti maždaug 12 000 metų senumo, taigi atsiradę gerokai anksčiau nei Egipto piramidės ar Stounhendžas. Tokie datavimai rodo, kad organizuota bendruomeninė veikla čia vyko dar neolito laikotarpiu.

    Paslaptį išryškino skrydžiai

    Pirmieji modernūs pranešimai apie keistus akmenų raštus pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo, kai britų pilotai skrisdami maršrutais tarp Kairo ir Bagdado pastebėjo dykumoje išsidėsčiusius apskritimus, tinklus ir linijas. Vietos beduinų bendruomenės šiuos objektus žinojo seniai, tačiau jų kilmės paaiškinti negalėjo.

    Situaciją ilgai apsunkino tai, kad daug vietų yra atokiose teritorijose, o dalies objektų archeologai nėra išsamiai ištyrę ant žemės. Dėl to nemažai interpretacijų ilgą laiką rėmėsi aerofotografija ir palydoviniais vaizdais, o ne kasinėjimais.

    Ko ieško mokslininkai?

    Vieni mįslingiausių objektų yra vadinamieji ratai ir medūzos, kurie iš viršaus primena didžiulius apskritimus su spinduliniais segmentais. Kai kurių skersmuo siekia kelis šimtus metrų, tačiau jų funkcija nėra aiški: svarstoma, kad tai galėjo būti ritualinės erdvės, laikinos stovyklavietės arba kelių paskirčių kompleksai.

    Dar geriau ištirtos vadinamosios dykumų aitvarų konstrukcijos, laikomos masinėms medžioklėms pritaikytomis akmeninių sienų sistemomis. Tokios struktūros paprastai sudarytos iš dviejų ar daugiau ilgų sienų, kurios siaurėdamos veda į aptvertą plotą ar įdubą, kur galėjo būti sugenami gyvūnai, pavyzdžiui, gazelės.

    Mustatilai keičia vaizdą

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė Saudo Arabijos šiaurės vakaruose aptinkami mustatilai, pailgi akmeniniai stačiakampiai. Identifikuota daugiau nei 1 000 tokių objektų, o kai kurie jų tęsiasi ilgiau nei 600 metrų, todėl akivaizdu, kad statybai reikėjo didelių darbo jėgos ir organizavimo išteklių.

    Datavimo rezultatai rodo, kad dalis mustatilų galėjo būti pastatyti maždaug prieš 7 000 metų, kai šiandieninės dykumų teritorijos buvo drėgnesnės ir žalesnės. Tai svarbu aiškinant, kaip žmonės galėjo telktis, keliauti ir planuoti didelius projektus visiškai kitokiomis klimato sąlygomis.

    Interpretacijas keičia ir radiniai: kai kur aptikta šimtai galvijų, ožkų bei laukinių gyvūnų ragų ir kaukolių fragmentų sankaupų, susietų su vertikaliais akmens elementais. Dalis tyrėjų tai sieja su ankstyvosiomis apeigomis ir aukojimo praktikomis, o ne vien praktinėmis ūkinėmis funkcijomis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vieno tokio komplekso įrengimas galėjo reikšti tūkstančių tonų akmenų perkėlimą, todėl tai netiesiogiai rodo aukštesnį socialinės organizacijos lygį, nei ilgai manyta apie kai kurias neolito bendruomenes. Vis dėlto lieka esminiai klausimai, kodėl tokie objektai paplito milžiniškame plote ir kodėl jų kūrėjai investavo tiek pastangų į statinius, neturinčius akivaizdžios gynybinės ar gyvenamosios paskirties.

    Tyrėjai tikisi, kad palydoviniai duomenys, sistemingi dronų skrydžiai ir tikslesni datavimo metodai leis susieti atskiras struktūras su konkrečiomis bendruomenėmis bei laikotarpiais. Kuo daugiau objektų bus ištirta vietoje, tuo aiškiau bus galima atskirti medžioklės infrastruktūrą nuo ritualinių kompleksų ir suprasti, kaip iš tikrųjų atrodė ankstyvųjų Artimųjų Rytų visuomenių gyvenimas.