Tag: JT Saugumo Taryba

  • JT Saugumo Taryboje išryškėjo DI reguliavimo takoskyra: JAV prieš, Kinija ragina taisykles

    Jungtinių Tautų susitikime dėl dirbtinio intelekto saugumo Jungtinės Valstijos ir Kinija pristatė aiškiai skirtingas kryptis, kaip turėtų atrodyti tarptautinės taisyklės. Vašingtonas ragino neskurti naujos globalios DI valdymo sistemos, o Pekinas kalbėjo apie bendrus standartus ir tarptautinius saugiklius.

    Diskusija vyko JT sistemoje, kur vis dažniau keliami klausimai, kaip pažangių DI modelių plėtra gali paveikti saugumą, ekonomiką ir geopolitinę konkurenciją. Skirtingi požiūriai rodo, kad sutarti dėl vieningų principų bus sudėtinga net tada, kai abi pusės viešai pabrėžia dialogo svarbą.

    JAV atstovai akcentavo, kad DI reguliavimas pirmiausia turi išlikti nacionaliniu lygmeniu, o valstybės neturėtų perduoti sprendimų tarptautinėms institucijoms. Vašingtono argumentas remiasi suvereniteto principu ir baime, kad per griežti globalūs rėmai gali slopinti inovacijas ir technologinę lyderystę.

    „Jungtinės Valstijos visiškai atmeta bet kokius bandymus kurti globalų superintelekto kontrolės mechanizmą“, – sakė JAV atstovas, perteikdamas prezidento Donaldo Trumpo poziciją, išsakytą JT Generalinėje Asamblėjoje.

    Kinijos atstovas JT, priešingai, ragino greičiau kurti konsensusu paremtą pasaulinę DI valdymo sistemą, suderinant valstybių strategijas, techninius standartus ir saugumo priemones. Pekinas pabrėžė, kad tai esą padėtų įtvirtinti institucinius saugiklius, kurie mažintų rizikas tarptautinei taikai ir saugumui.

    „Turėtume stiprinti DI plėtros strategijų, valdymo ir techninių standartų suderinimą ir kuo anksčiau suformuoti konsensusu paremtą globalų valdymo pagrindą“, – sakė Kinijos atstovas Fu Cong.

    Kinijos pusė taip pat perspėjo, kad „mes prieš juos“ logika gali tapti įrankiu didžiosioms valstybėms siekiant išlaikyti technologinį pranašumą. Tai atspindi platesnį geopolitinį kontekstą, kuriame DI laikomas strategine technologija, darančia įtaką ne tik verslui, bet ir gynybai, žvalgybai bei informacinei erdvei.

    Tuo pat metu dalis JAV technologijų sektoriaus lyderių kalba apie būtinybę derinti nacionalinius ir tarptautinius „pažangiojo“ DI standartus. Tokia pozicija kyla iš praktinio poreikio turėti aiškesnes žaidimo taisykles kuriant galingus modelius, ypač kalbant apie jų testavimą, rizikų vertinimą ir atsakomybę už galimą žalą.

    Susitikimas išryškino, kad globalus DI reguliavimas artimiausiu metu greičiausiai judės ne viena bendra sutartimi, o keliomis lygiagrečiomis kryptimis. Viena jų būtų savanoriški saugumo įsipareigojimai ir standartai, kita – skirtingų regionų teisėkūra, kurioje valstybės bandys suderinti inovacijų skatinimą su rizikų kontrole.

  • Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą šalies istorijoje išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2027–2028 metų kadencijai. Valstybei, nepriklausomybę atkūrusiai 1991 metais, tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas ir retas Centrinės Azijos matomumo momentas globalioje darbotvarkėje.

    Balsavime dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno grupės vietos Kirgizija įveikė Filipinus ir užsitikrino vieną iš dešimties nenuolatinių vietų 15 narių taryboje. Pastarąjį dešimtmetį iš regiono šį mandatą buvo gavęs Kazachstanas, dirbęs 2017–2018 metų kadencijoje.

    Ką suteikia vieta taryboje

    Nenuolatiniai nariai taryboje dirba dvejus metus ir dalyvauja sprendžiant svarbiausius tarptautinės taikos ir saugumo klausimus. Nors veto teisę turi tik penkios nuolatinės narės, nenuolatiniai nariai formuoja darbotvarkę, inicijuoja diskusijas ir derasi dėl rezoliucijų formuluočių.

    Dabartinę tarybos struktūrą po Antrojo pasaulinio karo suformavo Jungtinių Tautų chartija, o nuolatinių narių veto teisė iki šiol kelia diskusijas dėl sprendimų priėmimo greičio ir politinio balanso. Todėl kiekvienas naujas nenuolatinis narys dažnai siekia išnaudoti mandatą didesniam savo regiono prioritetų matomumui.

    Reformos klausimas ir regiono argumentai

    Kirgizijos užsienio reikalų ministras Žeenbekas Kulubajevas šią savaitę ragino atnaujinti tarybos sudėtį ir didinti nuolatinių narių atstovavimą iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos. Panašias pozicijas ne kartą yra išsakę ir kiti Centrinės Azijos valstybių atstovai, argumentuodami, kad dabartinis modelis nebeatitinka geopolitinės realybės.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad pasaulis susiduria su naujo tipo grėsmėmis, kurios neapsiriboja tradiciniais kariniais konfliktais. Į darbotvarkę vis dažniau patenka klimato rizikos, maisto ir energetinio saugumo klausimai bei tarptautinės teisės pažeidimai.

    „Nė viena valstybė negali viena pati suvaldyti šiandienos grėsmių, todėl daugiašalė diplomatija yra kritiškai svarbi“, – sakė Žeenbekas Kulubajevas.

    Kas dar išrinkti ir kada pradės darbą

    Per tą patį balsavimą buvo užpildytos penkios nenuolatinių narių vietos: po vieną Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų regionų grupėms bei dvi vietos Vakarų Europos ir kitų valstybių grupei. Be Kirgizijos, mandatą gavo Zimbabvė, Trinidadas ir Tobagas, Portugalija ir Austrija.

    Naujai išrinktos šalys pareigas pradės eiti 2027 metų sausio 1 dieną, pakeisdamos Pakistaną, Somalį, Graikiją, Daniją ir Panamą. Kirgizijai tai bus proga ne tik prisidėti prie tarptautinių sprendimų, bet ir nuosekliai kelti kalnų bei sausumos valstybėms aktualius saugumo ir vystymosi iššūkius.