Tag: JT Saugumo Taryba

  • „Wall Street Journal“: JAV, Rusija ir Kinija svarsto Viktorą Orbaną į JT vadovus – Lenkija piktinasi

    „Wall Street Journal“ paskelbė, kad JAV diplomatiniuose užkulisiuose esą svarstomas netikėtas scenarijus: Vengrijos politikas Viktoras Orbanas galėtų tapti bendru kandidatu į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus postą. Leidinio teigimu, idėja aptarinėjama taip, kad paramos galėtų sulaukti ir iš Rusijos bei Kinijos.

    Kol kas tai nėra oficialiai patvirtinta informacija, o pats planas, anot publikacijos, neva nėra galutinai patvirtintas nė vienoje iš minimų sostinių. Tai reiškia, kad kalbama apie galimas konsultacijas, o ne formalų kandidatūros iškėlimą ar realų rinkimų startą.

    Kas žinoma apie galimą kandidatūrą?

    Pasak „Wall Street Journal“, šaltiniai keliuose kraštuose patvirtino, jog diskusijos dėl tokios kandidatūros iš tiesų vyksta. Vis dėlto pabrėžiama, kad net ir išankstinis didžiųjų valstybių pritarimas automatiškai nereiškia, kad kandidatas bus iškeltas ar turės daugumos palaikymą platesniame tarptautiniame kontekste.

    JT generalinį sekretorių skiria Generalinė Asamblėja, tačiau lemiamą vaidmenį atrankoje turi JT Saugumo Taryba, kurioje penkios nuolatinės narės turi veto teisę. Todėl bet koks signalas apie galimą suderintą JAV, Rusijos ir Kinijos poziciją tarptautinėje arenoje iškart sukelia spekuliacijas.

    Lenkijos reakcija: patvirtinimo nėra, bet kritika griežta

    Į žiniasklaidos pranešimus sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovybė. Viceministras Ignacy Niemczyckis teigė, kad oficialaus patvirtinimo Varšuva nėra gavusi, todėl formaliai kalbėti apie realią kandidatūrą esą per anksti.

    „Tai nėra žmogus, kuris atstovauja Europos vertybėms“, – sakė Ignacy Niemczyckis.

    Ši pastaba atspindi platesnę įtampą tarp dalies Europos politikų ir Vengrijos lyderystės, ypač dėl Budapešto laikysenos Rusijos karo Ukrainoje klausimu, sankcijų politikos ir nuolatinių konfliktų su Europos Sąjungos institucijomis dėl teisės viršenybės.

    Kodėl šis scenarijus kelia triukšmą?

    JT vadovo postas tradiciškai siejamas su kandidato gebėjimu tarpininkauti tarp skirtingų blokų, o ne su vienos stovyklos politine linija. Dėl to vien tik prielaida, kad dėl vieno vardo galėtų sutarti Vašingtonas, Maskva ir Pekinas, vertinama kaip neįprastas signalas apie galimus užkulisius.

    Kartu ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad JT generalinio sekretoriaus rinkimų procesą dažnai lydi neoficialios derybos, o galutinį rezultatą lemia ne tik geopolitika, bet ir kandidato reputacija, regioninė rotacija bei priimtinumas platesnei JT narių daugumai.

    Šiuo metu informacija apie Viktoro Orbano galimą kandidatūrą išlieka žiniasklaidos pranešimų lygmenyje. Nei JAV, nei Rusija, nei Kinija oficialiai nėra paskelbusios, kad remtų tokį pasirinkimą, o JT procedūros dar nenumato jokio formalaus šio scenarijaus tęsimo.

  • Airija atsisako potrójos blokados: karių misijoms nebereikės JT mandato, auga limitai iki 50

    Airijos parlamentas žengė reikšmingą žingsnį keisdamas vadinamąją potróją blokadą, iki šiol ribojusią karių siuntimą į užsienio misijas. Esminė naujovė – misijoms nebereikės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandato, o tai keičia Dublino manevro laisvę saugumo politikoje.

    Iki šiol Airijoje galiojo trijų pakopų sprendimo mechanizmas, pagal kurį didesniam karių dislokavimui reikėdavo Vyriausybės pritarimo, parlamento sprendimo ir JT mandato. Praktikoje tai reiškė, kad kai kuriais atvejais misijos galėjo būti netiesiogiai blokuojamos, jei Saugumo Taryboje veto pasinaudotų Rusija ar Kinija.

    Kas pasikeis praktikoje?

    Airijos parlamento žemieji rūmai nubalsavo už tai, kad JT mandatas nebeprivalėtų būti trečiąja sąlyga siunčiant karius į užsienį. Kartu didinamas karių skaičiaus slenkstis: jei anksčiau be papildomų procedūrų kalbėta apie itin mažas pajėgas, dabar parlamentui leidus į misijas galės būti siunčiama iki 50 karių.

    Vyriausybė aiškina, kad sprendimas susijęs su tuo, jog JT Saugumo Taryba vis dažniau tampa paralyžiuota dėl nuolatinių narių veto. Pasak Dublino, tai riboja galimybes greitai reaguoti į krizes ir prisidėti prie tarptautinių operacijų, ypač kai mandatai tampa geopolitinių derybų įkaitais.

    Neutralumo klausimas ir politinis ginčas

    Opozicija pokyčius vertina kaip jautrų posūkį šaliai, kuri ilgą laiką pabrėžia neutralumo tradiciją. Kritikai tvirtina, kad atsisakius JT mandato filtro atsiranda daugiau erdvės politiniams sprendimams, kurie gali priartinti Airiją prie NATO veiklos logikos ar spartesnio įsitraukimo į Europos Sąjungos gynybos iniciatyvas.

    „Tai yra neutralumo principo silpninimas ir žingsnis į pavojingesnius įsipareigojimus“, – sakė opozicijos lyderė Mary Lou McDonald.

    Valdantieji atkerta, kad sprendimas nereiškia automatinio įsitraukimo į karinius aljansus, o tik atnaujina teisinį mechanizmą, kad jis būtų funkcionalus pasikeitus tarptautinei aplinkai. Airijos neutralumas, jų teigimu, ir toliau remsis nacionaliniais sprendimais, o ne išorinių valstybių veto teisėmis.

    Hibridinės grėsmės ir kritinė infrastruktūra

    Diskusijos dėl potrójos blokados sutapo su augančiu dėmesiu hibridinėms grėsmėms Europoje. Airija, nors ir nutolusi nuo pagrindinių karinių įtampų židinių, yra svarbi transatlantinių ryšių grandis: aplink salą driekiasi povandeniniai telekomunikacijų kabeliai, kuriais keliauja didelė dalis duomenų srautų tarp Europos ir JAV.

    Dėl šios priežasties Airijos vaidmuo kritinės infrastruktūros apsaugoje tapo strategiškai reikšmingas, o saugumo institucijos vis dažniau kalba apie rizikas, susijusias su sabotažu, žvalgybine veikla ir kibernetinėmis operacijomis. Pranešimuose viešai minima, kad panašios hibridinės taktikos siejamos ir su Rusijos veikimo modeliu įvairiuose regionuose.

    Kontekstą papildo ir tai, kad Airija ilgą laiką skyrė gynybai itin nedidelę dalį bendrojo vidaus produkto, todėl jos karinių pajėgumų klausimas nuolat kelia politines diskusijas. Teisiniai pokyčiai Dublino sprendimų priėmime dabar gali tapti atspirties tašku platesniam debatui, kiek ir kaip šalis turėtų prisidėti prie Europos saugumo architektūros.

  • JT Saugumo Taryboje išryškėjo DI reguliavimo takoskyra: JAV prieš, Kinija ragina taisykles

    Jungtinių Tautų susitikime dėl dirbtinio intelekto saugumo Jungtinės Valstijos ir Kinija pristatė aiškiai skirtingas kryptis, kaip turėtų atrodyti tarptautinės taisyklės. Vašingtonas ragino neskurti naujos globalios DI valdymo sistemos, o Pekinas kalbėjo apie bendrus standartus ir tarptautinius saugiklius.

    Diskusija vyko JT sistemoje, kur vis dažniau keliami klausimai, kaip pažangių DI modelių plėtra gali paveikti saugumą, ekonomiką ir geopolitinę konkurenciją. Skirtingi požiūriai rodo, kad sutarti dėl vieningų principų bus sudėtinga net tada, kai abi pusės viešai pabrėžia dialogo svarbą.

    JAV atstovai akcentavo, kad DI reguliavimas pirmiausia turi išlikti nacionaliniu lygmeniu, o valstybės neturėtų perduoti sprendimų tarptautinėms institucijoms. Vašingtono argumentas remiasi suvereniteto principu ir baime, kad per griežti globalūs rėmai gali slopinti inovacijas ir technologinę lyderystę.

    „Jungtinės Valstijos visiškai atmeta bet kokius bandymus kurti globalų superintelekto kontrolės mechanizmą“, – sakė JAV atstovas, perteikdamas prezidento Donaldo Trumpo poziciją, išsakytą JT Generalinėje Asamblėjoje.

    Kinijos atstovas JT, priešingai, ragino greičiau kurti konsensusu paremtą pasaulinę DI valdymo sistemą, suderinant valstybių strategijas, techninius standartus ir saugumo priemones. Pekinas pabrėžė, kad tai esą padėtų įtvirtinti institucinius saugiklius, kurie mažintų rizikas tarptautinei taikai ir saugumui.

    „Turėtume stiprinti DI plėtros strategijų, valdymo ir techninių standartų suderinimą ir kuo anksčiau suformuoti konsensusu paremtą globalų valdymo pagrindą“, – sakė Kinijos atstovas Fu Cong.

    Kinijos pusė taip pat perspėjo, kad „mes prieš juos“ logika gali tapti įrankiu didžiosioms valstybėms siekiant išlaikyti technologinį pranašumą. Tai atspindi platesnį geopolitinį kontekstą, kuriame DI laikomas strategine technologija, darančia įtaką ne tik verslui, bet ir gynybai, žvalgybai bei informacinei erdvei.

    Tuo pat metu dalis JAV technologijų sektoriaus lyderių kalba apie būtinybę derinti nacionalinius ir tarptautinius „pažangiojo“ DI standartus. Tokia pozicija kyla iš praktinio poreikio turėti aiškesnes žaidimo taisykles kuriant galingus modelius, ypač kalbant apie jų testavimą, rizikų vertinimą ir atsakomybę už galimą žalą.

    Susitikimas išryškino, kad globalus DI reguliavimas artimiausiu metu greičiausiai judės ne viena bendra sutartimi, o keliomis lygiagrečiomis kryptimis. Viena jų būtų savanoriški saugumo įsipareigojimai ir standartai, kita – skirtingų regionų teisėkūra, kurioje valstybės bandys suderinti inovacijų skatinimą su rizikų kontrole.

  • Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą išrinkta į JT Saugumo Tarybą: ką reiškia 2027–2028 metų mandatas

    Kirgizija pirmą kartą šalies istorijoje išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2027–2028 metų kadencijai. Valstybei, nepriklausomybę atkūrusiai 1991 metais, tai reikšmingas diplomatinis laimėjimas ir retas Centrinės Azijos matomumo momentas globalioje darbotvarkėje.

    Balsavime dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno grupės vietos Kirgizija įveikė Filipinus ir užsitikrino vieną iš dešimties nenuolatinių vietų 15 narių taryboje. Pastarąjį dešimtmetį iš regiono šį mandatą buvo gavęs Kazachstanas, dirbęs 2017–2018 metų kadencijoje.

    Ką suteikia vieta taryboje

    Nenuolatiniai nariai taryboje dirba dvejus metus ir dalyvauja sprendžiant svarbiausius tarptautinės taikos ir saugumo klausimus. Nors veto teisę turi tik penkios nuolatinės narės, nenuolatiniai nariai formuoja darbotvarkę, inicijuoja diskusijas ir derasi dėl rezoliucijų formuluočių.

    Dabartinę tarybos struktūrą po Antrojo pasaulinio karo suformavo Jungtinių Tautų chartija, o nuolatinių narių veto teisė iki šiol kelia diskusijas dėl sprendimų priėmimo greičio ir politinio balanso. Todėl kiekvienas naujas nenuolatinis narys dažnai siekia išnaudoti mandatą didesniam savo regiono prioritetų matomumui.

    Reformos klausimas ir regiono argumentai

    Kirgizijos užsienio reikalų ministras Žeenbekas Kulubajevas šią savaitę ragino atnaujinti tarybos sudėtį ir didinti nuolatinių narių atstovavimą iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos. Panašias pozicijas ne kartą yra išsakę ir kiti Centrinės Azijos valstybių atstovai, argumentuodami, kad dabartinis modelis nebeatitinka geopolitinės realybės.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad pasaulis susiduria su naujo tipo grėsmėmis, kurios neapsiriboja tradiciniais kariniais konfliktais. Į darbotvarkę vis dažniau patenka klimato rizikos, maisto ir energetinio saugumo klausimai bei tarptautinės teisės pažeidimai.

    „Nė viena valstybė negali viena pati suvaldyti šiandienos grėsmių, todėl daugiašalė diplomatija yra kritiškai svarbi“, – sakė Žeenbekas Kulubajevas.

    Kas dar išrinkti ir kada pradės darbą

    Per tą patį balsavimą buvo užpildytos penkios nenuolatinių narių vietos: po vieną Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų regionų grupėms bei dvi vietos Vakarų Europos ir kitų valstybių grupei. Be Kirgizijos, mandatą gavo Zimbabvė, Trinidadas ir Tobagas, Portugalija ir Austrija.

    Naujai išrinktos šalys pareigas pradės eiti 2027 metų sausio 1 dieną, pakeisdamos Pakistaną, Somalį, Graikiją, Daniją ir Panamą. Kirgizijai tai bus proga ne tik prisidėti prie tarptautinių sprendimų, bet ir nuosekliai kelti kalnų bei sausumos valstybėms aktualius saugumo ir vystymosi iššūkius.