„Wall Street Journal“ paskelbė, kad JAV diplomatiniuose užkulisiuose esą svarstomas netikėtas scenarijus: Vengrijos politikas Viktoras Orbanas galėtų tapti bendru kandidatu į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus postą. Leidinio teigimu, idėja aptarinėjama taip, kad paramos galėtų sulaukti ir iš Rusijos bei Kinijos.
Kol kas tai nėra oficialiai patvirtinta informacija, o pats planas, anot publikacijos, neva nėra galutinai patvirtintas nė vienoje iš minimų sostinių. Tai reiškia, kad kalbama apie galimas konsultacijas, o ne formalų kandidatūros iškėlimą ar realų rinkimų startą.
Kas žinoma apie galimą kandidatūrą?
Pasak „Wall Street Journal“, šaltiniai keliuose kraštuose patvirtino, jog diskusijos dėl tokios kandidatūros iš tiesų vyksta. Vis dėlto pabrėžiama, kad net ir išankstinis didžiųjų valstybių pritarimas automatiškai nereiškia, kad kandidatas bus iškeltas ar turės daugumos palaikymą platesniame tarptautiniame kontekste.
JT generalinį sekretorių skiria Generalinė Asamblėja, tačiau lemiamą vaidmenį atrankoje turi JT Saugumo Taryba, kurioje penkios nuolatinės narės turi veto teisę. Todėl bet koks signalas apie galimą suderintą JAV, Rusijos ir Kinijos poziciją tarptautinėje arenoje iškart sukelia spekuliacijas.
Lenkijos reakcija: patvirtinimo nėra, bet kritika griežta
Į žiniasklaidos pranešimus sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovybė. Viceministras Ignacy Niemczyckis teigė, kad oficialaus patvirtinimo Varšuva nėra gavusi, todėl formaliai kalbėti apie realią kandidatūrą esą per anksti.
„Tai nėra žmogus, kuris atstovauja Europos vertybėms“, – sakė Ignacy Niemczyckis.
Ši pastaba atspindi platesnę įtampą tarp dalies Europos politikų ir Vengrijos lyderystės, ypač dėl Budapešto laikysenos Rusijos karo Ukrainoje klausimu, sankcijų politikos ir nuolatinių konfliktų su Europos Sąjungos institucijomis dėl teisės viršenybės.
Kodėl šis scenarijus kelia triukšmą?
JT vadovo postas tradiciškai siejamas su kandidato gebėjimu tarpininkauti tarp skirtingų blokų, o ne su vienos stovyklos politine linija. Dėl to vien tik prielaida, kad dėl vieno vardo galėtų sutarti Vašingtonas, Maskva ir Pekinas, vertinama kaip neįprastas signalas apie galimus užkulisius.
Kartu ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad JT generalinio sekretoriaus rinkimų procesą dažnai lydi neoficialios derybos, o galutinį rezultatą lemia ne tik geopolitika, bet ir kandidato reputacija, regioninė rotacija bei priimtinumas platesnei JT narių daugumai.
Šiuo metu informacija apie Viktoro Orbano galimą kandidatūrą išlieka žiniasklaidos pranešimų lygmenyje. Nei JAV, nei Rusija, nei Kinija oficialiai nėra paskelbusios, kad remtų tokį pasirinkimą, o JT procedūros dar nenumato jokio formalaus šio scenarijaus tęsimo.
Leave a Reply