CP v2

Tag: Juanių atsiskaitymai

  • Putino vizitas Pekine po Trumpo: ką iš tiesų derasi Rusija ir Kinija ir kur čia Europa

    Putino vizitas Pekine po Trumpo: ką iš tiesų derasi Rusija ir Kinija ir kur čia Europa

    Kas slepiasi už darbotvarkės

    Praėjus mažiau nei savaitei po Donaldo Trumpo vizito Pekine, į Kinijos sostinę atvyko Vladimiras Putinas valstybiniam susitikimui su Xi Jinpingu. Iš pirmo žvilgsnio tai dar vienas rutininis viršūnių susitikimas, tačiau daug ką išduoda ne deklaracijos, o delegacijų sudėtis.

    Skirtingai nei JAV vadovo kelionėje, kurioje buvo ryškus technologijų ir finansų verslo atstovų vaidmuo, Kremlius į Pekiną atsivežė itin „valstybinę“ komandą. Tarp lydinčiųjų minimi penki vicepremjerai, aštuoni ministrai, regionų vadovai ir Rusijos centrinio banko vadovė.

    Ekonominė priklausomybė ir pigūs ištekliai

    Rusijai Kinija pastaraisiais metais tapo esmine ekonomine atrama, ypač sugriežtėjus Vakarų sankcijoms ir apribojus prieigą prie finansų infrastruktūros. Dvišalė prekyba jau keletą metų iš eilės viršija maždaug 185 mlrd. eurų ribą, o Maskva vis labiau remiasi Pekinu dėl pramoninių įrenginių, elektronikos ir transporto.

    Kartu auga ir atsiskaitymai juaniais: po 2022 metais įvykusio lūžio jų dalis Rusijos užsienio prekyboje šoktelėjo nuo pavienių procentų iki dešimčių procentų. Tai reiškia, kad Kinijos finansiniai kanalai Rusijai tampa nebe papildomu, o struktūriniu sprendimu.

    Pekinas tuo pat metu perka didelius kiekius su nuolaida parduodamos rusiškos naftos, o energetinėje darbotvarkėje išlieka ir naujo dujotiekio „Sibiro galia 2“ projektas. Kinijos logika paprasta: siekti pigesnių žaliavų, bet neperžengti ribos, kuri galėtų sukelti skausmingas Vakarų antrines sankcijas ir paveikti eksportą į Europos rinkas.

    Derybos dėl Ukrainos ir Taivano korta

    Vizito fone išryškėja ir geopolitiniai skaičiavimai. Į delegaciją įtrauktas Kirilas Dmitrijevas, vadovaujantis Rusijos tiesioginių investicijų fondui ir laikomas vienu svarbių Kremliaus derybininkų su Vašingtonu, o tai rodo, kad Maskvai svarbi ne tik ekonomika, bet ir Kinijos politinis svoris tarptautinėse derybose.

    Kinijai šis artumas su Rusija yra ir spaudimo instrumentas JAV atžvilgiu. Demonstruodama, kaip arti gali būti Maskvai, Kinija siekia stiprinti savo pozicijas dėl Taivano ir mažinti JAV politinę bei karinę paramą salai, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi.

    Putinas ir Xi yra susitikę daugiau nei 40 kartų ir viešai pabrėžia asmeninį ryšį, o tai kuria ilgalaikio bendradarbiavimo įspūdį. Europai tai signalas, kad vien laukti lyderių pasikeitimo ar „natūralaus atvėsimo“ gali būti rizikinga strategija, ypač kai ekonominiai ryšiai ir abipusė nauda giliai įsišakniję.

    Šio vizito žinutė Europai dviprasmė: viena vertus, Kinija vengia veiksmų, kurie galėtų tiesiogiai užkirsti kelią prekybai su ES, kita vertus, ji išnaudoja Rusiją kaip svertą derybose su Vašingtonu. Todėl Europos pasirinkimai dėl sankcijų vykdymo, technologijų kontrolės ir ekonominio atsparumo tampa nebe teoriniais, o praktiniais klausimais.

  • JAV plečia sankcijas Kinijos rafinerijoms dėl Irano naftos: Pekinas atsako, o importas neslūgsta

    Jungtinių Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) išplėtė sankcijų sąrašą, į kurį įtrauktos kelios Kinijos nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės. Vašingtonas teigia, kad šios bendrovės importuoja ir perdirba Irano kilmės naftą, taip prisidėdamos prie Teherano pajamų srautų.

    Sankcijos paprastai nukreiptos į veiklą, kuri gali pasiekti JAV finansų sistemą ar JAV jurisdikcijoje veikiančius partnerius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, laivybos, draudimo ir logistikos grandinei, todėl sandoriai tampa brangesni ir sunkiau įgyvendinami.

    Kinija sankcijų nepripažįsta

    Kinijos Prekybos ministerija viešai atmetė JAV sprendimus, pabrėždama, kad tokios priemonės, Pekino vertinimu, neturi tarptautinės teisės pagrindo ir neturėtų būti taikomos Kinijos subjektams. Kinija ne kartą kritikavo vadinamąsias vienašales sankcijas ir jų taikymą trečiųjų šalių įmonėms.

    „Tokios priemonės trukdo arba smarkiai riboja įprastą Kinijos įmonių ekonominę ir prekybinę veiklą su trečiosiomis šalimis ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – sakė Kinijos Prekybos ministerija.

    Vis dėlto Kinijos praktika ilgą laiką buvo nevienalytė: didžiosios, valstybės kontroliuojamos naftos bendrovės dažnai elgiasi atsargiau, kad apsaugotų platesnius prekybinius interesus ir prieigą prie tarptautinių atsiskaitymų. Tuo metu dalis nepriklausomų pakrantės rafinerijų išlaiko lankstesnį pirkimų modelį.

    Kaip sandoriai apeina ribojimus

    Viena dažniausiai minima priežastis, kodėl sankcijų poveikis ne visada sustabdo naftos srautus, yra atsiskaitymų struktūra. Jei mokėjimai vykdomi ne JAV doleriais, o, pavyzdžiui, juaniais, sumažėja poreikis naudotis infrastruktūra, kurią lengviau pasiekti JAV reguliuotojams.

    Tačiau net ir tokiais atvejais išlieka antrinių pasekmių rizika: tarptautiniai vežėjai, brokeriai ar draudikai gali vengti sandorių dėl reputacinių ir reguliacinių grėsmių. Dėl to dalis srautų persitvarko į mažiau skaidrias grandines, kuriose svarbesnį vaidmenį įgyja tarpininkai ir vietinis realizavimas.

    Prie naujai sankcionuotų subjektų paminėta ir Qingdao Haiye Oil Terminal Corp. Tokių įmonių veiklos modelis neretai remiasi tuo, kad perdirbti produktai realizuojami daugiausia vidaus rinkoje, todėl tiesioginė priklausomybė nuo Vakarų pirkėjų ar finansavimo gali būti mažesnė.

    Kinijos importo mastas ir Irano dalis

    Kinija yra didžiausia pasaulyje naftos importuotoja, o jos dienos importo apimtys vertinamos apie 12 mln. barelių. Didžiausi srautai paprastai siejami su Rusija, o atskirais laikotarpiais reikšmingą dalį sudaro ir Irano kilmės nafta.

    Rinkoje Irano nafta dažnai minima kaip tiekiama su nuolaidomis, kurios padeda pirkėjams mažinti žaliavos savikainą. Toks kainodaros pranašumas ypač svarbus nepriklausomoms rafinerijoms, kurių pelningumas jautriai reaguoja į žaliavos kainų svyravimus ir vidaus paklausos pokyčius.

    JAV ir Kinijos įtampa dėl energetikos, sankcijų ir prekybos taisyklių gali būti keliama ir aukščiausio politinio lygmens susitikimuose. Artimiausiais mėnesiais ši tema išliks jautri dėl platesnio konteksto: konflikto Artimuosiuose Rytuose, naftos kainų dinamikos ir atsiskaitymų sistemų persitvarkymo.