Jungtinių Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) išplėtė sankcijų sąrašą, į kurį įtrauktos kelios Kinijos nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės. Vašingtonas teigia, kad šios bendrovės importuoja ir perdirba Irano kilmės naftą, taip prisidėdamos prie Teherano pajamų srautų.
Sankcijos paprastai nukreiptos į veiklą, kuri gali pasiekti JAV finansų sistemą ar JAV jurisdikcijoje veikiančius partnerius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, laivybos, draudimo ir logistikos grandinei, todėl sandoriai tampa brangesni ir sunkiau įgyvendinami.
Kinija sankcijų nepripažįsta
Kinijos Prekybos ministerija viešai atmetė JAV sprendimus, pabrėždama, kad tokios priemonės, Pekino vertinimu, neturi tarptautinės teisės pagrindo ir neturėtų būti taikomos Kinijos subjektams. Kinija ne kartą kritikavo vadinamąsias vienašales sankcijas ir jų taikymą trečiųjų šalių įmonėms.
„Tokios priemonės trukdo arba smarkiai riboja įprastą Kinijos įmonių ekonominę ir prekybinę veiklą su trečiosiomis šalimis ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – sakė Kinijos Prekybos ministerija.
Vis dėlto Kinijos praktika ilgą laiką buvo nevienalytė: didžiosios, valstybės kontroliuojamos naftos bendrovės dažnai elgiasi atsargiau, kad apsaugotų platesnius prekybinius interesus ir prieigą prie tarptautinių atsiskaitymų. Tuo metu dalis nepriklausomų pakrantės rafinerijų išlaiko lankstesnį pirkimų modelį.
Kaip sandoriai apeina ribojimus
Viena dažniausiai minima priežastis, kodėl sankcijų poveikis ne visada sustabdo naftos srautus, yra atsiskaitymų struktūra. Jei mokėjimai vykdomi ne JAV doleriais, o, pavyzdžiui, juaniais, sumažėja poreikis naudotis infrastruktūra, kurią lengviau pasiekti JAV reguliuotojams.
Tačiau net ir tokiais atvejais išlieka antrinių pasekmių rizika: tarptautiniai vežėjai, brokeriai ar draudikai gali vengti sandorių dėl reputacinių ir reguliacinių grėsmių. Dėl to dalis srautų persitvarko į mažiau skaidrias grandines, kuriose svarbesnį vaidmenį įgyja tarpininkai ir vietinis realizavimas.
Prie naujai sankcionuotų subjektų paminėta ir Qingdao Haiye Oil Terminal Corp. Tokių įmonių veiklos modelis neretai remiasi tuo, kad perdirbti produktai realizuojami daugiausia vidaus rinkoje, todėl tiesioginė priklausomybė nuo Vakarų pirkėjų ar finansavimo gali būti mažesnė.
Kinijos importo mastas ir Irano dalis
Kinija yra didžiausia pasaulyje naftos importuotoja, o jos dienos importo apimtys vertinamos apie 12 mln. barelių. Didžiausi srautai paprastai siejami su Rusija, o atskirais laikotarpiais reikšmingą dalį sudaro ir Irano kilmės nafta.
Rinkoje Irano nafta dažnai minima kaip tiekiama su nuolaidomis, kurios padeda pirkėjams mažinti žaliavos savikainą. Toks kainodaros pranašumas ypač svarbus nepriklausomoms rafinerijoms, kurių pelningumas jautriai reaguoja į žaliavos kainų svyravimus ir vidaus paklausos pokyčius.
JAV ir Kinijos įtampa dėl energetikos, sankcijų ir prekybos taisyklių gali būti keliama ir aukščiausio politinio lygmens susitikimuose. Artimiausiais mėnesiais ši tema išliks jautri dėl platesnio konteksto: konflikto Artimuosiuose Rytuose, naftos kainų dinamikos ir atsiskaitymų sistemų persitvarkymo.
Leave a Reply