Tag: Jungtinės Amerikos Valstijos

  • Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos už 15 mlrd. eurų

    Kinija sutiko iki 2028 metų kasmet papildomai pirkti JAV žemės ūkio produkcijos mažiausiai už maždaug 15 mlrd. eurų, pranešė Baltieji rūmai. Tai vienas konkrečiausių rezultatų po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pekine.

    Pagal Baltųjų rūmų pateiktą informaciją, šie pirkimai būtų papildomi prie anksčiau aptartų sojų įsipareigojimų. JAV administracija teigia, kad tai turėtų suteikti daugiau stabilumo ūkininkams ir maisto pramonės eksportuotojams.

    Taip pat nurodoma, kad Kinija atnaujino daugiau nei 400 JAV jautienos gamybos įmonių registracijas ir įtraukė naujus objektus. Kartu žadama dirbti su JAV reguliuotojais, kad būtų panaikinti dalies gamyklų veiklos apribojimai ir išplėsta prieiga prie rinkos.

    Dar vienas žingsnis, anot Baltųjų rūmų, yra paukštienos importo atnaujinimas iš tų JAV valstijų, kurias JAV Žemės ūkio departamentas yra pripažinęs laisvomis nuo paukščių gripo. Tokie sprendimai paprastai turi tiesioginę įtaką kainoms ir atsargų planavimui, ypač dideliems perdirbėjams.

    Nauji pirkimai papildo platesnį prekybos santykių „paliaubų“ paketą, dėl kurio, pasak JAV pusės, šalys buvo sutarusios ankstesniame etape. Tuomet Kinija įsipareigojo kasmet pirkti po 25 mln. metrinių tonų JAV sojų iki 2028 metų, o abi pusės sustabdė platesnį muitų didinimą.

    Vis dėlto viešojoje erdvėje matyti ir skirtingos interpretacijos: Kinijos prekybos ministerija yra užsiminusi apie preliminarų susitarimą mažinti kai kuriuos tarifus ir patvirtinusi žemės ūkio bei orlaivių sandorius, tačiau be detalių. Dėl to rinkos dalyviai paprastai laukia ne tik politinių pareiškimų, bet ir praktinių įgyvendinimo dokumentų, kvotų bei tiksliai apibrėžtų produktų grupių.

    Baltieji rūmai taip pat skelbia, kad Kinija sutiko pradiniu etapu įsigyti 200 „Boeing“ orlaivių. Be to, minima, kad būtų sprendžiami su retųjų žemių gavybos ir perdirbimo įrangos bei technologijų ribojimais susiję klausimai, nors konkrečių įsipareigojimų šioje dalyje nepateikiama.

    Analitikai paprastai tokio tipo paketus vertina kaip bandymą sukurti nuspėjamesnį prekybos režimą bent daliai sektorių, tačiau pabrėžia, kad rezultatai priklauso nuo vykdymo mechanizmų. Skelbiama, kad abi šalys ketina steigti dvišales tarybas prekybai ir investicijoms valdyti mažiau jautriuose sektoriuose.

    Tuo pat metu išlieka rizika, kad dalis susitarimų gali keistis priklausomai nuo vidaus politikos, reguliacinių sprendimų ir geopolitinių įtampų. Baltieji rūmai nurodo, kad D. Trumpas ir Xi Jinpingas šiemet dar gali susitikti kelis kartus, o kitas jų susitikimas numatomas rudenį Vašingtone.

  • JAV taikiklyje – su Iranu siejami įsilaužėliai: taikėsi į degalinių sistemas, skylė gąsdina

    JAV taikiklyje – su Iranu siejami įsilaužėliai: taikėsi į degalinių sistemas, skylė gąsdina

    JAV žvalgybos ir kibernetinio saugumo pareigūnai aiškinasi virtinę incidentų, kai buvo taikomasi į degalinių įrangą, skirtą stebėti kuro lygį talpyklose. Tyrimo kryptis, apie kurią pranešė JAV žiniasklaida, veda į su Iranu siejamus įsilaužėlius, nors galutinis priskyrimas dažnai būna sudėtingas.

    Pasak su tyrimu susipažinusių šaltinių, atakuoti bandyta automatines degalų talpyklų matavimo sistemas, kurios kai kuriose vietose buvo prijungtos prie interneto be bazinių apsaugos priemonių. Tokiu atveju užpuolikai gali pasiekti nuotolinę prieigą, perimti valdymą ar iškraipyti rodomus duomenis, sukeldami klaidingus signalus apie atsargas.

    Svarbi detalė ta, kad viešai aptartuose epizoduose nebuvo pranešta apie fizinę žalą ar realų kuro kiekio pakeitimą talpyklose. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien galimybė manipuliuoti stebėsenos duomenimis gali turėti rimtų pasekmių tiek logistikai, tiek reagavimui į incidentus, ypač jei tokios sistemos susietos su kitais procesais.

    Kas yra ATG ir kodėl tai rizika

    Automatinės talpyklų matavimo sistemos, dažnai vadinamos ATG, naudojamos degalinėse ir kuro bazėse kuro lygiui, nuotėkiams bei kitiems parametrams sekti. Problema kyla tada, kai tokia įranga paliekama pasiekiama iš išorės, naudojami silpni slaptažodžiai, neįjungiamas šifravimas arba neatnaujinama programinė įranga.

    Tokios spragos pavojingos ne vien dėl duomenų klastojimo. Jei pažeidžiamas ryšys su kitomis sistemomis, atsiranda prielaidos trikdyti tiekimo grandines, sukelti prastovas, klaidingai nukreipti degalų pristatymus ar apsunkinti avarijų prevenciją.

    Iranas ir kibernetinės kampanijos prieš infrastruktūrą

    JAV institucijos pastaraisiais metais ne kartą įspėjo, kad su Iranu siejamos grupės domisi kritine infrastruktūra, įskaitant energetikos, vandentvarkos ir pramonės valdymo sistemas. Po 2023 metais paaštrėjusių geopolitinių įtampų fiksuota daugiau bandymų pasinaudoti prastai apsaugota įranga ir viešai prieinamais valdymo skydais.

    Kibernetinių atakų priskyrimas konkrečiai valstybei ar grupei paprastai remiasi techniniais pėdsakais, infrastruktūros analize ir žvalgybine informacija, tačiau užpuolikai dažnai slepia kilmę, naudoja tarpinę infrastruktūrą ir klaidinančius elementus. Dėl to net ir esant stipriems įtarimams oficialūs vertinimai dažnai formuluojami atsargiai.

    Kodėl perspėjimai vėl sugrįžo į darbotvarkę

    Kritinės infrastruktūros pažeidžiamumų tema JAV kartojasi ne vienerius metus, o ATG sistemų rizikos buvo aptariamos dar ankstesnį dešimtmetį. Saugumo tyrėjai yra demonstravę, kad net paprastas, viešai matomas įrenginys gali pritraukti įsilaužėlių dėmesį, jei nėra tinkamai izoliuotas nuo interneto.

    Pastaruoju metu papildomu iššūkiu tampa ir tai, kad dirbtinis intelektas mažina techninį slenkstį atakoms planuoti, automatizuoja pažeidžiamų įrenginių paiešką ir pagreitina socialinės inžinerijos kampanijas. Tai nereiškia, kad DI sukuria naujas spragas, tačiau gali paspartinti jų išnaudojimą, jei bazinė higiena organizacijose neįgyvendinta.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia pamoka iš tokių incidentų paprasta: net ir be tiesioginių sugadinimų vien prieiga prie kritinių stebėsenos sistemų yra raudona vėliava. Tokių rizikų mažinimui būtini tinklo segmentavimas, nuotolinės prieigos ribojimas, atnaujinimai, auditas ir nuolatinis stebėjimas.

  • JAV atsisako iki 12 800 eurų vizos užstato daliai 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato sirgalių

    JAV atsisako iki 12 800 eurų vizos užstato daliai 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato sirgalių

    JAV administracija sustabdo prieštaringai vertintą vizos užstato reikalavimą, pagal kurį kai kurių šalių piliečiai, vykstantys į JAV, turėjo sumokėti iki 12 800 eurų. Šis sprendimas taikomas daliai 2026 metų FIFA Pasaulio futbolo čempionato sirgalių ir turėtų sumažinti vieną didžiausių kelionės kaštų.

    Užstatas buvo numatytas kaip papildoma priemonė keliautojams iš valstybių, kurias JAV siejo su didesne vizų režimo pažeidimų rizika, įskaitant pasilikimą šalyje pasibaigus vizos galiojimui. Kritikai teigė, kad tokia tvarka praktiškai veiktų kaip finansinis barjeras ir mažintų turnyro pasiekiamumą daliai gerbėjų.

    Kam taikoma išimtis?

    Pagal paskelbtą tvarką, užstato nebereikės tam tikrų šalių piliečiams, jei jie yra įsigiję oficialius FIFA bilietus. Išimtis įvardijama sirgaliams iš Alžyro, Žaliojo Kyšulio, Dramblio Kaulo Kranto, Senegalo ir Tuniso, kurių rinktinės yra patekusios į turnyrą.

    JAV Valstybės departamentas anksčiau buvo įtraukęs šias ir kitas šalis į sąrašą, kuriam būtų taikomas užstatas, tačiau turnyro kontekste sprendimas buvo peržiūrėtas. Žaidėjams, treneriams ir daliai komandų personalo išimtys buvo numatytos ir anksčiau.

    Greitesnės procedūros per FIFA sistemą

    Sirgaliai, kuriems užstatas nebetaikomas, galės naudotis FIFA sukurta leidimų ir patvirtinimų sistema, siejama su spartesniu vizų pokalbių laiko gavimu. Tai ypač aktualu didelio renginio metu, kai paraiškų skaičius ir konsulinių paslaugų apkrova paprastai išauga.

    Vis dėlto išimtis nereiškia, kad visos kelionės kliūtys išnyksta: daliai keliautojų gali išlikti papildomi patikros ar atvykimo procedūrų reikalavimai, priklausomai nuo bendros JAV migracijos ir saugumo politikos.

    Turizmo sektorius spaudė dėl pokyčių

    Viešbučių ir turizmo sektoriaus atstovai pastaraisiais mėnesiais viešai kėlė klausimą, kad vizų barjerai, ilgos laukimo eilės ir išaugusios išlaidos gali sumažinti atvykstančiųjų srautus. JAV, Kanada ir Meksika 2026 metais kartu rengs čempionatą, todėl lankytojų patirtis ir logistiniai sprendimai taps vienu pagrindinių turnyro sėkmės veiksnių.

    FIFA pareiškime teigė vertinanti sprendimą ir pabrėžė bendradarbiavimą su JAV institucijomis, siekiant sklandaus turnyro organizavimo. Organizacija tikisi, kad sušvelnintos sąlygos padės pritraukti daugiau sirgalių ir sumažins neapibrėžtumą planuojant keliones.

  • JAV perspėja Lenkiją dėl skaitmeninio mokesčio: ką reikštų 3 proc. įnašas „big tech“ įmonėms

    Skaitmeninis mokestis grįžta į darbotvarkę

    Lenkijos Vyriausybė ruošiasi pradėti darbą dėl vadinamojo skaitmeninio mokesčio, kuris būtų taikomas didžiausioms pasaulinėms technologijų bendrovėms, veikiančioms Lenkijos rinkoje. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad projektas bus svarstomas, o jo priėmimas numatomas 2026 metų trečiąjį ketvirtį.

    Pagal viešai aptartą kryptį, mokestis siektų 3 proc. ir būtų orientuotas į didžiausius rinkos dalyvius, dažnai vadinamus „big tech“. Tokie sprendimai Europoje paprastai argumentuojami tuo, kad skaitmeninės paslaugos leidžia uždirbti vietos rinkose, tačiau pelnas ir apmokestinimas dažnai nukreipiami į palankesnes jurisdikcijas.

    JAV signalas: ginčas gali virsti prekybinėmis priemonėmis

    Vašingtonas į Lenkijos planus reagavo kritiškai. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras, kalbėdamas apie galimus padarinius, priminė ankstesnį JAV ir Prancūzijos ginčą dėl panašaus skaitmeninių paslaugų mokesčio.

    Tuomet JAV buvo pradėjusios tyrimus ir svarstė atsakomąsias prekybines priemones, o pats konfliktas tapo įspėjamuoju pavyzdžiu kitoms šalims, planuojančioms nacionalinius mokesčius technologijų milžinams. JAV pozicija dažnai remiasi argumentu, kad tokie mokesčiai gali neproporcingai paveikti JAV įmones ir iškreipti konkurenciją.

    „Nenorėčiau atsidurti situacijoje, kai tektų skelbti ataskaitą, kurioje vietoj Prancūzijos būtų minima Lenkija“, – sakė Jamiesonas Greeras.

    Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Lenkijos finansų ministras, pabrėžęs valstybės teisę savarankiškai spręsti dėl mokesčių sistemos. Jis taip pat akcentavo principą, kad naujųjų technologijų sektoriaus įmonės turėtų mokėti mokesčius kaip ir kiti rinkos dalyviai, o apmokestinimas turi atitikti ekonominės veiklos realybę šalyje.

    „Lenkija pati nustato, kokie mokesčiai galioja Lenkijoje. Technologijų įmonės turi mokėti mokesčius kaip visi“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl skaitmeninis mokestis kelia tiek įtampos?

    Skaitmeninių paslaugų apmokestinimas Europoje tapo viena jautriausių temų, nes ji atsiduria tarp dviejų tikslų: didesnio mokesčių teisingumo ir stabilios tarptautinės prekybos. Dalis valstybių renkasi nacionalinius sprendimus, kai tarptautinės reformos juda lėčiau, nei tikimasi.

    Tokio tipo mokesčiai jau taikomi arba buvo taikyti keliose Europos ir kaimyninėse šalyse, o jų dizainas dažniausiai orientuotas į dideles pajamas iš skaitmeninės reklamos, platformų tarpininkavimo ar vartotojų duomenų panaudojimo. Verslui tai reiškia papildomą naštą, o politikams tai tampa instrumentu parodyti, kad skaitmeninė ekonomika nėra „už mokesčių ribų“.

    Lenkijos atveju papildoma intriga yra vidaus politinė. Net jei parlamentas pritartų skaitmeninio mokesčio įstatymui, jo įsigaliojimą gali sustabdyti prezidento veto, kuris jau dabar minimas kaip viena realiausių kliūčių šiam planui.

    Dėl to tikėtina, kad diskusija 2026 metais vyks dviem kryptimis: kaip suformuoti mokestį taip, kad jis atlaikytų vidaus politinius barjerus, ir kaip išvengti konflikto su JAV, jei Vašingtonas nuspręstų, kad priemonė nukreipta prieš JAV technologijų bendroves.

  • Irano atsakas JAV per Pakistaną: tuo pat metu dronai smogė Persijos įlankoje

    Irano atsakas JAV per Pakistaną: tuo pat metu dronai smogė Persijos įlankoje

    By&nbspManuela Scarpellini
    Published on

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    Iran has sent its response to a US proposal to end the war through Pakistani mediators, the official IRNA news agency reported on Sunday, without offering details.

    The Islamic Republic of Iran’s response to the latest US proposed draft aimed at ending the war was delivered today through a Pakistani mediator, the official IRNA news agency reported on Sunday, without offering details.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Meanwhile, drones were launched at multiple targets across the Gulf on Sunday, with one striking a freighter bound for Qatar, as Tehran warned the United States it would no longer refrain from retaliatory attacks.

    Qatar’s Prime Minister has warned Iran that using the Strait of Hormuz “as a pressure card would only lead to deepening the crisis”.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Iran reviewing US proposal on deal to end war as Trump ramps up pressure


    Trump says Iran has ‘not yet paid a big enough price’ as he reviews new peace proposal


    Iran war impact on shipping affecting refugee aid with freight rates soaring, UNHCR says

  • Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Parlamentas kietina poziciją dėl ES ir JAV prekybos sutarties: kodėl derybos stringa

    Europos Komisija gegužės 7 dieną tikino, kad vėlyvose derybose su europarlamentarais ir valstybių narių atstovais dėl ES ir JAV prekybos sutarties įgyvendinimo padaryta pažanga. Tačiau už uždarų durų pozicijos išlieka toli viena nuo kitos, o kompromiso kol kas nematyti.

    Ginčas tęsiasi devintą mėnesį po to, kai Briuselis ir Vašingtonas susitarė dėl politiniu požiūriu jautraus sandorio. Sutarties įgyvendinimas įstrigo trišalėse derybose tarp Europos Parlamento, Komisijos ir ES šalių, o įtampą dar labiau didina Donaldo Trumpo spaudimas ir nauji grasinimai tarifais.

    Kas numatyta susitarime?

    Pagal aptariamą modelį ES turėtų atsisakyti tarifų JAV pramonės prekėms, o JAV tarifai europietiškoms prekėms būtų ribojami iki 15 proc. Vis dėlto JAV pusė, nepatenkinta delsimu, viešai grasina sugriežtinti priemones ir įvesti 25 proc. tarifą iš Europos importuojamiems automobiliams ir sunkvežimiams, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.

    Europos Komisija ir dauguma ES valstybių narių siekia kuo spartesnio patvirtinimo, argumentuodamos verslui būtinu aiškumu ir prognozuojamumu. Tačiau Europos Parlamente stiprėja nuostata, kad skubėjimas be aiškių saugiklių galėtų paversti susitarimą pažeidžiamu, jei Vašingtonas vėliau vėl grįžtų prie spaudimo tarifais.

    Europarlamentarai reikalauja saugiklių

    Gegužės 7 dieną vykusios trišalės derybos, kuriose dalyvavo už prekybą atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius, europarlamentarai ir nacionalinių vyriausybių atstovai, nutrūko po maždaug šešių valandų. Nors Komisijos atstovai kalbėjo apie konstruktyvią atmosferą, sprendimų nepasiekta, o kitas derybų etapas numatytas gegužės 19 dieną.

    Europos Parlamento politinės grupės spaudžia į susitarimą įrašyti aiškias apsaugos priemones. Pirmiausia siekiama mechanizmų, kurie leistų greitai reaguoti, jei JAV vienašališkai įvestų naujus tarifus ar kitus ribojimus, pažeisdama susitarimo dvasią.

    Kitas reikalavimas susijęs su galimybe sustabdyti sutarties taikymą, jei JAV vadovybė vėl imtų kelti grėsmes, susijusias su Europos teritoriniu vientisumu. Ši tema iškilo po to, kai anksčiau šiais metais viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymai apie galimą Grenlandijos aneksiją.

    Taip pat keliama idėja dėl apsaugos priemonės, jei į ES rinką staiga plūstelėtų JAV importas ir iškreiptų konkurenciją bendrojoje rinkoje. Europos Parlamento derybininkai papildomai siūlo ir vadinamąją galiojimo pabaigos nuostatą, pagal kurią tarifų lengvatos nustotų galioti 2028 metų kovo pabaigoje, jei šalys aiškiai nenuspręstų jų pratęsti.

    Politinis spaudimas auga

    Europarlamentarai atmeta raginimus „patvirtinti automatiškai“ ir pabrėžia, kad parlamentinis procesas negali būti pakeistas grasinimais. Jų teigimu, būtent griežta JAV retorika yra argumentas, kodėl būtina įtvirtinti saugiklius, užkertančius kelią spaudimui ateityje.

    „Mes nesame čia tam, kad mus stumdytų. Tai užtrunka, bet tai yra įprastas ES teisėkūros procesas, ir dirbame konstruktyviai“, – sakė vienas S&D frakcijai artimas šaltinis.

    „Parlamentas neblokuoja susitarimo, mes dirbame ties jo įgyvendinimu“, – sakė Žaliųjų frakcijos europarlamentarė Anna Cavazzini.

    Parlamento pareigūnai neatmeta, kad sprendimai gali būti priimti per artimiausias dvi savaites, jei pavyktų suderinti esminius saugiklius. Taip pat svarstoma galimybė surengti neeilinį posėdį, kad procedūros neužsitęstų ir verslas greičiau gautų aiškumą dėl būsimų tarifų taisyklių.

    „Kuo anksčiau užbaigsime šias derybas, tuo anksčiau suteiksime aiškumo verslui ir daugiau prognozuojamumo neramioje situacijoje“, – sakė Europos liaudies partijos europarlamentaras Jörgen Warborn.

  • „McDonald’s“ I ketvirtį nepasiekė pardavimų plano JAV: brangūs degalai ir infliacija keičia įpročius

    „McDonald’s“ 2026 metų pirmąjį ketvirtį pranešė augus pajamas ir grynąjį pelną, tačiau JAV rinkoje nepasiekė išsikeltų pardavimų augimo tikslų. Bendrovė tai sieja su vairuotojų kelionių mažėjimu ir jautresniu vartotojų elgesiu, kai degalų bei maisto kainos išlieka aukštos.

    Įmonės duomenimis, JAV planuotas organinis pardavimų augimas turėjo siekti 4,2 proc., bet faktinis rezultatas buvo mažesnis – 3,9 proc. Nors skirtumas nėra didelis, „McDonald’s“ tai vertina kaip signalą, kad net ir žemų kainų pasiūlymai ne visada sukuria pakankamą papildomą paklausą, kai namų ūkių biudžetai įtempti.

    Per ketvirtį „McDonald’s“ nurodė gavusi apie 6,0 mlrd. eurų pajamų, o grynasis pelnas siekė apie 1,8 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pelnas augo 6 proc., o pajamos – 9 proc., tačiau JAV vartotojų srautai ir vidutinis užsakymas, pasak bendrovės, buvo paveikti kainų spaudimo.

    Degalų brangimas keičia vairuotojų pasirinkimus

    Bendrovė akcentuoja, kad augant degalų kainoms dalis amerikiečių rečiau leidžiasi į ilgesnes keliones automobiliu, o sustoję pakelės restoranų segmentui priklausančiose vietose dažniau renkasi pigesnius patiekalus. Tokiose situacijose, anot įmonės, dažniau atsisakoma desertų ar kavos, o tai mažina vidutinę krepšelio vertę.

    Ši dinamika ypač svarbi JAV rinkoje, kur „McDonald’s“ turi didžiausią restoranų skaičių pasaulyje. Ketvirčio pabaigoje po „McDonald’s“ prekės ženklu visame pasaulyje veikė apie 38 000 restoranų, iš jų JAV – 13 820.

    „Strategija, paremta žemų kainų pasiūlymais, nesukūrė pakankamo paklausos impulso, nes amerikiečių biudžetus stipriai spaudžia brangstantys degalai ir maistas“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kainos, akcijos ir regionų skirtumai

    Siekdama išlaikyti lankytojų srautus, bendrovė JAV rinkoje remiasi akcijomis ir fiksuotų kainų pasiūlymais. Straipsnyje minėta, kad kai kurie rinkiniai buvo siūlomi už maždaug 4 JAV dolerius, tai yra apie 4 eurus, tačiau įmonė pripažįsta, kad vien nuolaidomis ne visada pavyksta kompensuoti vartotojų atsargumą.

    Antrąjį 2026 metų ketvirtį rezultatams, tikėtina, įtakos turės ir veiklos ribojimai dalyje Persijos įlankos regiono šalių, kur mažėja turistų srautai, keičiasi darbo rinkos situacija ir krenta vartojimas. Tokie veiksniai paprastai greitai atsispindi greitojo maisto sektoriuje, kuris ypač priklausomas nuo kasdienio žmonių judėjimo.

    Europos rinkose „McDonald’s“ situacija apibūdinama kaip stabilesnė: augimas išliko nuosaikus ir panašaus tempo kaip kai kuriose kitose brandžiose rinkose. Bendrovė taip pat pabrėžė, kad tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Japonija ir Australija pardavimų augimas siekė apie 3,8–3,9 proc., o Kinija, turinti maždaug 3 500 restoranų, išliko antra pagal dydį rinka.

    Lenkijoje ir kitose Vidurio Europos šalyse tinklas ir toliau plečiasi, o plėtrą dažniausiai palaiko franšizės modelis ir naujų lokacijų paieška. Tuo metu JAV rinkoje pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: vartotojai dažniau skaičiuoja išlaidas, o degalų kainų šuoliai greitai keičia kelionių ir sustojimų įpročius.

  • Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų: ką tai keičia žaliavų grandinėse Europoje

    Lenkija ir JAV pasirašė susitarimą dėl kritinių mineralų: ką tai keičia žaliavų grandinėse Europoje

    Lenkija ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė strateginį memorandumą, kuriuo siekiama stiprinti kritinių žaliavų tiekimo grandines. Dokumentą pasirašė Lenkijos vyriausiasis nacionalinis geologas Krzysztofas Galosas ir JAV Valstybės departamento pareigūnė Allison Hooker.

    Susitarimas apima mineralų, svarbių gynybos pramonei ir žaliajai energetikai, gavybą, perdirbimą bei pakartotinį panaudojimą perdirbant atliekas. Pagrindinis tikslas – didinti tiekimo skaidrumą ir mažinti priklausomybę nuo vieno dominuojančio tiekėjo.

    Kas laikoma kritinėmis žaliavomis

    Kritinės žaliavos paprastai apibrėžiamos kaip ištekliai, kurių reikia strateginėms technologijoms, o jų tiekimas yra pažeidžiamas dėl geopolitinių ar rinkos veiksnių. Tai apima ir retųjų žemių elementus, plačiai naudojamus nuolatiniuose magnetuose, baterijose, elektronikoje bei vėjo jėgainių ir elektromobilių komponentuose.

    Europos Sąjungoje kritinių žaliavų tema pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių pramonės politikos krypčių, nes sparčiai augant elektromobilių, tinklų modernizavimo ir atsinaujinančios energetikos poreikiams didėja ir metalų paklausa. Todėl valstybių partnerystės, apimančios ne tik gavybą, bet ir perdirbimo pajėgumus, vertinamos kaip strateginis saugumo klausimas.

    Ko siekiama šiuo memorandumu

    Šalys deklaruoja siekį kurti įvairesnį tiekimo šaltinių tinklą ir taip mažinti riziką, kad priėjimas prie žaliavų būtų naudojamas politiniam spaudimui. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiek naujiems projektams, tiek alternatyvoms, pavyzdžiui, perdirbimui ir žiedinės ekonomikos sprendimams.

    Memorandume numatytos kryptys apima retųjų žemių apdorojimo ir perdirbimo kompetencijų stiprinimą bei geologinių išteklių žemėlapių ir duomenų atnaujinimą. Taip pat akcentuojama rinkos skaidrumo svarba, nes kritinių mineralų grandinėse reikšmingą vaidmenį vaidina ne tik gavyba, bet ir rafinavimas, medžiagų gryninimas bei tarpiniai komponentai.

    Investicijos, leidimai ir technologijos

    Abi pusės įvardijo ketinimus spręsti finansinius ir reguliacinius barjerus, kurie dažnai stabdo kasybos ir perdirbimo projektus. Tarp prioritetų – investicijų pritraukimas ir leidimų išdavimo procesų efektyvinimas, išlaikant aplinkosaugos reikalavimus.

    Susitarime taip pat pabrėžiama technologinė pažanga, įskaitant pažangesnius atskyrimo ir gryninimo metodus bei perdirbimo sprendimus, leidžiančius atgauti vertingus metalus iš metalo laužo ir pramoninių atliekų. Tokia kryptis laikoma viena realistiškiausių priemonių mažinti importo priklausomybę, nes perdirbimas gali greičiau papildyti rinką nei naujų telkinių vystymas.

    Lenkijos institucijos akcentuoja, kad partnerystė dera su šalies žaliavų politika ir platesniais regiono saugumo tikslais. Artimiausiu laikotarpiu rinkos dalyviai stebės, ar susitarimas virs konkrečiais projektais, ypač perdirbimo infrastruktūros ir tiekimo grandinių diversifikavimo srityse.

  • 2026 metų pasaulio futbolo čempionatas kelia kelionių paklausą: ne visi miestai laimės vienodai

    2026 metų pasaulio futbolo čempionatas kelia kelionių paklausą: ne visi miestai laimės vienodai

    Paklausa auga, bet netolygiai

    Artėjant 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatui, tarptautinių kelionių paklausa JAV, Kanadoje ir Meksikoje didėja. Vis dėlto naujausi turizmo duomenys rodo, kad ekonominė nauda pasiskirstys nevienodai, o kai kurios vietovės sulauks mažesnio efekto nei tikėtasi.

    Turizmo analitikos bendrovių „Data Appeal“ ir „Mabrian“, bendradarbiaujant su „PredictHQ“, vertinimu, kelionių ketinimai auga visose trijose šalyse, tačiau skirtingu tempu. Meksikoje augimas iki šiol buvo nuosekliausias, JAV fiksuotas ryškesnis šuolis metų pradžioje, o Kanadoje kreivė kyla stabiliau, bet lėčiau.

    Miestų varžybos: kas pritrauks srautus?

    Miestų lygiu susidomėjimas labiausiai telkiasi aplink didžiuosius traukos centrus. Tarp sparčiausiai augančių krypčių minimi Bostonas, Meksikas ir Vankuveris, o Niujorkas toliau stiprina globalios kelionių „inkaro“ vietos poziciją.

    Tačiau vien paieškų ar susidomėjimo rodikliai negarantuoja realių atvykimų ir pajamų. Ataskaitoje pabrėžiama, kad lemiamą vaidmenį turės oro susisiekimas ir vidaus turizmas, nes būtent jie greičiausiai pavers ketinimą į konkrečius bilietus, nakvynes ir išlaidas.

    JAV, turinčios tiesioginius oro ryšius su 40 iš 48 čempionato dalyvių, tikimasi taps pagrindiniais vartais tarptautiniams sirgaliams. Tuo pat metu vidaus kelionių paklausa čempionato laikotarpiu per metus, skaičiuojant vidurkį per miestus šeimininkus, ūgtelėjo 3,82 procentinio punkto.

    „2026 metų FIFA pasaulio čempionato formatas turėtų paskirstyti paklausą ir renginio poveikį per kelias erdves, miestus ir šalis, sukurdamas vienalaikius pikus skirtingose vietose ir suteikdamas galimybių kiekvienai šeimininkei“, – sakė „Data Appeal“ Šiaurės Amerikos rinkos vadovė Maria Pradissitto.

    „Ankstyvieji signalai iš oro pasiūlos, paieškų elgsenos ir užsakymų modelių rodo, kad paklausa bus itin dinamiška. Sėkmę lems ne vien matomumas, o gebėjimas realiu laiku suprasti paklausą, optimizuoti susisiekimą, kainodarą ir pajėgumus“, – pridūrė ji.

    Kainos kyla, tačiau poveikis gali būti trumpas

    Prognozuojama, kad su renginiu susijusios turizmo išlaidos gali siekti apie 3,66 mlrd. eurų, o daugiau nei 80 proc. šios sumos tektų svetingumo sektoriui. Tai reiškia, kad didžiausią tiesioginę naudą pirmiausia pajus viešbučiai, nuomos paslaugos, maitinimo ir pramogų verslai.

    Viešbučių kainos čempionato miestuose jau kyla, o didžiausi šuoliai siejami su aukšto profilio rungtynėmis. Tarp labiausiai išskiriamų datų nurodomos atidarymo rungtynės Meksike birželio 11 dieną ir finalas Niujorko ir Naujojo Džersio regione liepos 19 dieną.

    Vis dėlto atskiri vertinimai įspėja, kad bendras ekonominis efektas gali būti kuklesnis. „Oxford Economics“ išvada dėl JAV miestų šeimininkų teigia, kad poveikis BVP ir užimtumui gali būti „nedidelis ir trumpalaikis“, daugiausia susitelkęs laisvalaikio ir svetingumo segmentuose.

    Tai aiškinama tuo, kad renginiui dažnai nereikia masiškai statyti naujos infrastruktūros, todėl dalis srautų gali tiesiog „perstumti“ įprastą turizmą, o ne sukurti visiškai naują paklausą. Kitaip tariant, dalis keliautojų atvyks ne papildomai, o vietoje kelionių kitu metu ar į kitas kryptis.

    „Kadangi šiemet pasaulio čempionatui pastatyta labai mažai naujos infrastruktūros, vidutinės trukmės poveikis augimui bus ribotas, o turizmo aktyvumas aplink rungtynes dažniausiai tik pakeis esamą turizmą“, – sakė „Oxford Economics“ vyriausioji ekonomistė ir ataskaitos autorė Barbara Denham.

    „Todėl bendram miestų BVP ir darbo vietų augimui poveikis bus nedidelis ir trumpalaikis“, – pridūrė ji.

    Prognozuojama, kad santykinai didesnį užimtumo postūmį gali pajausti mažesnės rinkos, tokios kaip Kanzas Sitis, taip pat San Chosė, Atlanta, Hiustonas ir Los Andželas. Tuo metu didieji turizmo centrai, pavyzdžiui, Majamis, Niujorkas ar Sietlas, gali matyti mažesnį pokytį, nes jau įprastai pritraukia didelius tarptautinių lankytojų srautus.

    Bendra kryptis aiški: laisvalaikio ir svetingumo sektorius turėtų augti sparčiau nei įprastai, tačiau už šios ribos čempionato įtaka platesniam miestų ekonominiam vaizdui gali būti menkai pastebima. Ankstesnių turnyrų patirtis rodo panašų scenarijų, kai ilgalaikis efektas miestuose būna ribotas.

  • ES metalų eksportui į JAV – nauja tarifų rizika: Europos Komisija įvardijo 23 mlrd. eurų

    ES metalų eksportui į JAV – nauja tarifų rizika: Europos Komisija įvardijo 23 mlrd. eurų

    Beveik pusė Europos Sąjungos eksporto į JAV, kuriame yra plieno ar aliuminio, gali susidurti su didesniais muitais po naujausių JAV administracijos tarifų pakeitimų. Tokį vertinimą, remdamasi preliminaria analize, ES šalims ir Europos Parlamentui pristatė Europos Komisija.

    Komisija skaičiuoja, kad iš viso pagal atnaujintas taisykles į tarifų taikymo lauką patenka apie 52 mlrd. eurų vertės ES prekių per metus. Vis dėlto didžiausią nerimą kelia maždaug 23 mlrd. eurų vertės eksportas, kuriam nauja struktūra gali reikšti aukštesnius tarifus nei anksčiau.

    Kas pasikeitė JAV tarifų schemoje

    JAV balandžio pradžioje pertvarkė plieno, aliuminio ir vario muitus, pakeisdama skaičiavimo logiką: tarifai labiau siejami su visa produkto verte, o ne vien metalo dalimi gaminyje. Dėl to daliai prekių apskaita supaprastėja, tačiau kai kurioms – ypač mišrios sudėties – gali pabrangti prieiga prie JAV rinkos.

    Pagal preliminarius duomenis, apie 28,3 mlrd. eurų vertės ES eksportas turėtų atsidurti palankesnėje situacijoje. Į šią dalį patenka maždaug 17,6 mlrd. eurų vertės prekių, kurios išvis išbrauktos iš sąrašo, ir apie 10,7 mlrd. eurų vertės prekių, kurioms taikoma 15 proc. tarifų riba.

    Trys tarifų lygiai ir išimtys

    Naujojoje JAV schemoje įtvirtinti trys pagrindiniai tarifų lygiai. Aukščiausias lygis numato 50 proc. muitą žaliaviniam plienui, aliuminiui, variui ir produktams, pagamintiems iš esmės vien iš šių metalų.

    Kitas lygis numato 25 proc. tarifą vadinamiesiems išvestiniams gaminiams, kurie reikšmingai pagaminti iš metalo, tačiau nėra vien metalas. Trečiasis lygis siejamas su 10 proc. tarifu prekėms, pagamintoms užsienyje, bet turinčioms JAV kilmės metalo, taip skatinant tiekimo grandines labiau remtis JAV žaliavomis.

    Numatyta ir aiški išimtis: jei gaminyje plieno, aliuminio ar vario yra mažiau nei 15 proc., tokioms prekėms šie muitai neturėtų būti taikomi. Tačiau praktikoje eksportuotojams tai reiškia papildomą pareigą tiksliai dokumentuoti sudėtį ir pasirengti muitinės patikroms.

    Derybos dėl 15 proc. ribos

    ES siekia, kad daliai plieno ir su juo susijusių produktų muitai būtų sumažinti arba apskritai netaikomi, o platesniam prekių krepšeliui būtų užtikrinta 15 proc. riba. Šią poziciją Vašingtone kėlė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su JAV pareigūnais.

    „Buvau patikintas, kad susitarimas yra susitarimas abiem pusėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Europos institucijose vis dar vyksta diskusijos, kaip užtikrinti, kad ankstesni transatlantiniai įsipareigojimai realiai įsigaliotų ir apimtų kuo daugiau jautrių prekių kategorijų. Europos Parlamento dalis politikų ragina numatyti papildomas saugiklines nuostatas, kurios susietų susitarimo įgyvendinimą su faktiniu tarifų sumažinimu.

    Europos Komisija viešų komentarų apie preliminarią analizę kol kas pateikia minimaliai, tačiau signalas rinkai aiškus: net ir sumažinus bendrą apimtį, kuriai taikomi muitai, daliai ES eksportuotojų rizika didėja. Įmonėms tai reiškia būtinybę peržiūrėti kainodarą, tiekimo grandines ir muitinės atitikties procesus, ypač toms prekėms, kurios patenka į mišrios sudėties kategoriją.