Tag: Jungtinės Valstijos

  • „Katonomika“: pasaulinė kačių rinka perkopė 100 mlrd. eurų ir augina augintinių ekonomiką

    „Katonomika“: pasaulinė kačių rinka perkopė 100 mlrd. eurų ir augina augintinių ekonomiką

    Katės vis dažniau tampa ne tik augintiniais, bet ir reikšmingu ekonomikos varikliu: pasaulinė su jomis susijusių prekių ir paslaugų rinka jau vertinama daugiau kaip 100 mlrd. eurų.

    Šis reiškinys vadinamas „katonomika“ („Catnomics“) – jis apima ne vien pašarų pardavimus, bet ir įvairius aksesuarus, technologinius sprendimus, veterinarijos paslaugas bei net suvenyrų rinką, praneša „Euronews“.

    Tendencijos mastą iliustruoja ir skaičiai: pagal „PW Consulting“ ataskaitą, kačių segmentas sudaro 38,5 proc. visų išlaidų augintinių ekonomikoje.

    Kitaip tariant, augantis kačių populiarumas tiesiogiai didina vartojimą – nuo kasdienių pirkinių iki ilgalaikių investicijų į augintinio priežiūrą ir gerovę.

    Japonijoje „nekonomika“ jau tapo reiškiniu

    Japonijoje katėms skirtas vartojimas net turi atskirą pavadinimą – „nekonomika“. Profesoriaus Katsuhiro Miyamoto iš Kansai universiteto skaičiavimu, 2026 metais ši rinka beveik pasiekė 17 mlrd. eurų vertę (apie 3 000 mlrd. jenų), įskaitant kačių kavines, įvairius įrenginius ir prekes.

    Japonijos Gyvūnų maisto asociacijos apklausa rodo, kad 2025 metais šalyje buvo 8,8 mln. kačių – daugiau nei šunų (6,8 mln.). Toje pačioje ataskaitoje nurodoma, kad per visą katės gyvenimą šeima vidutiniškai išleidžia beveik 10 300 eurų (apie 1,8 mln. jenų).

    Europa taip pat renkasi kates: jų daugiau nei šunų

    Kačių populiarumą rodo ir Europos duomenys. Pagal 2026 metų FEDIAF „Facts & Figures“ ataskaitą, 2024 metais Europoje augintinius laikė apie 149 mln. namų ūkių (49 proc.), o iš viso buvo suskaičiuota 306 mln. gyvūnų kompanionų.

    Iš jų 111 mln. sudarė katės, 91 mln. – šunys. Įdomu tai, kad kačių pašarai generuoja didžiausią rinkos vertę (50 proc.), nors didesnė dalis Europoje pagaminamo augintinių maisto tenka šunims (58 proc.), o katėms – 41 proc.

    „Statista“ taip pat pažymi, kad kačių skaičius Europoje ryškiai augo nuo 2010 metų, o Europos Sąjungoje 2024 metais jos išliko populiariausiais gyvūnais kompanionais.

    JAV ir Kinijoje rinka plečiasi, o katės sensta kartu su šeimininkais

    Jungtinėse Valstijose augantį įsivaikinamų kačių skaičių, remiantis American Pet Products Association ataskaita, ypač skatina Z kartos vyrai. Nurodoma, kad vyrai sudaro 43 proc. kačių šeimininkų, o Z kartos grupėje įsivaikintų kačių dalis per metus išaugo 27 proc.

    Ataskaitoje taip pat teigiama, kad kačių turinčių JAV namų ūkių skaičius pasiekė 53 mln. – tai apie 39 proc. visų namų ūkių, o 2024–2025 metais fiksuotas 5 proc. augimas. Be to, nuo 2018 metų didėjo šeimų, laikančių bent tris kates, dalis – nurodomas 45 proc. šuolis.

    Kinijoje katėms skirta rinka auga greičiau nei šunų: miestuose suskaičiuojama 72,9 mln. kačių ir 53,4 mln. šunų. Teigiama, kad katėms skirto sektoriaus ekonominė vertė didėja 5,2 proc., kai šunų rinkos augimas siekia 3,2 proc.

    Dar viena kryptis – vadinamoji „sidabrinių kačių ekonomika“, siejama su senstančių kačių priežiūra, kuri sparčiai auga Honkonge. Tai rodo, kad šeimininkai vis dažniau investuoja į augintinių ilgaamžiškumą, o ryšys su katėmis tampa vis svarbesnis augintinių rinkai.

  • Rubio: nėra įrodymų, kad JAV tech sutrikimai susiję tarpusavyje ar su kibernetine ataka

    Rubio: nėra įrodymų, kad JAV tech sutrikimai susiję tarpusavyje ar su kibernetine ataka

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad valdžia neturi jokių įrodymų, jog pastarieji technologiniai sutrikimai JAV būtų tarpusavyje susiję arba sukelti „piktavalių veikėjų“.

    Tokius komentarus jis išsakė diplomatinio susitikimo Pietryčių Azijoje metu, reaguodamas į pastarosiomis dienomis fiksuotus trikdžius – nuo oro eismo valdymo iki „Microsoft“ el. pašto ir susirašinėjimo paslaugų, bankininkystės programėlių bei mobiliojo atsiskaitymo sistemų.

    Pasak M. Rubio, nors viešojoje erdvėje gali susidaryti įspūdis, kad kyla banga koordinuotų kibernetinių incidentų, šiuo metu tam nėra pagrindo. Jis pabrėžė, kad technologijos yra giliai įaugusios į kasdienį gyvenimą, todėl ir pažeidžiamumų rizika tampa labiau matoma.

    Valstybės sekretorius pridūrė, kad šiandien nusikaltimai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu – „už kompiuterio ekrano“, ir tai yra iššūkis visoms didžiosioms pasaulio ekonomikoms. Vis dėlto konkrečių pastarųjų incidentų jis nesiejo su įsilaužėliais, nusikaltėliais ar priešiškomis valstybėmis.

    Trumpam sutriko NSA vidinis tinklas

    Antradienį laikinai neveikė itin slaptas Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) vidinių ryšių tinklas, ką pati agentūra pripažino. NSA aiškino, kad tai buvo „laikinas veikimo pablogėjimas“ per suplanuotą įprastą techninę priežiūrą.

    Agentūra tikino, jog jos pajėgumai išliko operatyvūs, o galimybės ginti nacionalinį saugumą nenutrūko. NSA, priklausanti JAV Gynybos departamentui, užsiima pasauliniu informacijos stebėjimu, rinkimu ir apdorojimu žvalgybos bei kontržvalgybos tikslams.

    Tuo pat metu Trumpo administracija viešai kartojo, kad šalies sistemos yra saugios. JAV vidaus saugumo sekretorius Markwayne’as Mullinas CNBC sakė esąs tikras, jog šalis „nėra puolama“ ir kad šie sutrikimai nėra susiję su vykstančia kibernetine grėsme.

    Skrydžiai buvo stabdyti dėl pasenusios įrangos

    Pastarosiomis dienomis didelį atgarsį sukėlė ir oro eismo sutrikimai: reguliuotojai penktadienio vakarą kelioms valandoms sustabdė visų skrydžių išvykimą. Trumpo administracija tai siejo su pasenusia įranga.

    Dėl susidariusios sumaišties daliai keleivių ir įgulų problemos persimetė į savaitgalį ir šios savaitės pradžią. Plačiai aptarti buvo ir praėjusią savaitę fiksuoti „Microsoft“ paslaugų sutrikimai, paveikę „Outlook“ ir „Teams“ naudotojus įvairiose šalyse.

    Be to, pirmadienį keli dideli bankai susidūrė su trikdžiais savo programėlėse ir internetiniuose portaluose. Tai dar labiau sustiprino visuomenės nerimą, ar skirtingi incidentai nėra vienos grandinės dalis.

    Opozicija kaltina valdžią nekompetencija

    Demokratų partija, kuri šį mėnesį, per vidurio kadencijos rinkimus, pasiekė ryškią pergalę, kaltino administraciją nekompetencija ir skaidrumo stoka. Kongreso demokratas Hakeemas Jeffriesas teigė, kad valdžia turėtų atvykti į Kongresą ir paaiškinti, kas vyksta ir kokių veiksmų imamasi.

    Jis atkreipė dėmesį į kelis ryškius pastarųjų savaičių atvejus – „Microsoft“ incidentą, šalies masto skrydžių sustabdymą ir nerimą dėl itin slaptų NSA serverių. Vis dėlto M. Rubio pabrėžė, kad šiuo metu nėra indikacijų, jog šie įvykiai būtų susiję tarpusavyje ar su piktavališka kibernetine veikla.

  • JAV po 26 metų neteko „tymų nebelikusios šalies“ statuso: ką tai reiškia ir kas toliau

    JAV po 26 metų neteko „tymų nebelikusios šalies“ statuso: ką tai reiškia ir kas toliau

    Jungtinės Valstijos po 26 metų neteko tymų eliminavimo – kitaip tariant, „tymų nebelikusios šalies“ – statuso. Tai siejama su protrūkiu, kuris prasidėjo Teksase 2025 metų pradžioje ir vėliau išplito po šalį.

    Kaip skelbia „Euronews“, šiemet JAV registruota 5 739 tymų atvejų, o 2025 metais jų buvo 2 286. Beveik visi susirgimai fiksuoti tarp neskiepytų žmonių arba tų, kurių skiepijimo būklė nežinoma.

    Valstijų sveikatos departamentai 2026 metais pranešė apie 10 su tymais siejamų mirčių. Dėl šios situacijos ekspertai vertina, kad šalyje liga pirmą kartą nuo 2000 metų vėl įsitvirtino taip, kaip būdinga endeminėms infekcijoms.

    Sprendimą dėl eliminavimo statuso svarstė Panamerikos sveikatos organizacijos (PAHO) ekspertų grupė. Infekcinių ligų gydytoja Wendy Armstrong šį pokytį apibūdino kaip reikšmingą visuomenės sveikatos pasiekimų atsitraukimą.

    Kaip prarandamas tymų eliminavimo statusas?

    Šalyse, kur tymai laikomi endeminiais, virusas gali plisti nenutrūkstama grandine nuo žmogaus žmogui metus ar ilgiau. Tuo metu eliminavus tymus, nuolatinis plitimas neįsitvirtina, nes bendruomenėje pakanka paskiepytų žmonių.

    Vis dėlto net ir eliminavimo statusą turinčiose valstybėse gali kilti pavieniai protrūkiai, dažniausiai susiję su tarptautinėmis kelionėmis. Skirtumas tas, kad jie paprastai suvaldomi pakankamai greitai, kad plitimas netaptų ilgalaikis.

    Pagal PAHO taikomą apibrėžimą, šalis netenka eliminavimo statuso, jei tymai vėl pradeda plisti be pertraukos mažiausiai vienerius metus. Vertinant taip pat stebima, ar protrūkius sieja tas pats viruso variantas (genotipas ir linija).

    JAV buvo paskelbtos tymų nebeturinčia šalimi 2000 metais – po plataus masto vakcinacijos kampanijų ir programos, kuri leido milijonams vaikų skiepytis nemokamai.

    Kur dar netekta tymų eliminavimo statuso?

    JAV nėra vienintelė šalis, praradusi šį statusą. Kanada jį neteko 2025 metais, o protrūkis, kaip nurodoma, sukėlė daugiau nei 6 400 atvejų 10 provincijų ir teritorijų.

    Be to, 2026 metų sausį tymų eliminavimo statuso neteko šešios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono šalys: Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Uzbekistanas. Tai sieta su išaugusiais atvejų skaičiais 2024 metais.

    Tuo pat metu kai kuriose Europos ir Centrinės Azijos šalyse tymai jau buvo laikomi endeminiais – tarp jų įvardijamos Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Rumunija. PSO duomenimis, 2025 metais regione fiksuota beveik 34 000 tymų atvejų.

    Sveikatos pareigūnai pabrėžia, kad ligai plisti padeda mažėjantys skiepijimo mastai. Tymai yra itin užkrečiami, todėl protrūkiams stabdyti, nurodoma, reikia, kad būtų paskiepyta bent 95 proc. bendruomenės, o dvi vakcinos dozės gali suteikti iki 97 proc. apsaugą.

    Kada statusą galima susigrąžinti?

    Šalys gali susigrąžinti eliminavimo statusą, jei ligos plitimas nutraukiamas bent vieneriems metams. Tai reiškia, kad nebevyksta nenutrūkstama perdavimo grandinė nuo žmogaus žmogui.

    Kanados pavyzdys rodo, kad tai gali užtrukti: protrūkis prasidėjo 2024 metų spalį ir, kaip nurodoma, oficialiai baigėsi 2026 metų spalį. Skelbiama, kad stabdant plitimą buvo identifikuojami užsikrėtę žmonės ir jų kontaktai, atliekami laboratoriniai tyrimai ir aktyviai skatinama vakcinacija.

    Europos sveikatos pareigūnai taip pat yra akcentavę, kad svarbu stiprinti ligų stebėseną, protrūkių valdymą ir pasiekti bendruomenes, kuriose skiepijimo apimtys mažesnės.

    JAV Wendy Armstrong ragino investuoti į valstijų ir vietos sveikatos departamentų finansavimą, stiprinti infekcinių ligų specialistų pajėgas ir aktyviau skatinti skiepijimą nuo tymų, nes liga vėl tapo apčiuopiama grėsme bendruomenėms.

  • Kanada spaudžia „Stellantis“: dėl Brampton gamyklos pardavimo gali tekti grąžinti šimtus milijonų

    Kanados vyriausybė perspėja „Stellantis“, kad bendrovei gali tekti prisiimti finansinę atsakomybę, siekiančią kelis šimtus milijonų dolerių. Įtampa kilo dėl sprendimo parduoti gamyklą Brampton mieste, nors anksčiau įmonė buvo gavusi valstybės paramą.

    Kaip skelbia „Global News“, Kanados pramonės ministrė Melanie Joly teigia, kad „Stellantis“ pažeidžia sutartinius įsipareigojimus valdžiai, kanadiečiams ir – svarbiausia – darbuotojams. Ministrė pridūrė, jog tuo pat metu kiti automobilių gamintojai Ontarijuje didina užimtumą.

    Ministrės teigimu, vyriausybė turi priemonių iš bendrovės išsireikalauti atsakomybę ir ketina jomis pasinaudoti. Ji taip pat pranešė artimiausiomis savaitėmis planuojanti susitikti su „Stellantis“ vadovybe.

    Situacija jautri ir dėl skirtingai pateikiamų skaičių: pagal Kanados vyriausybės duomenis, „Stellantis“ buvo suteikta apie 220 mln. Kanados dolerių parama, o pati įmonė tvirtina federalinei vyriausybei esanti skolinga 24 mln. Kanados dolerių.

    Gamyklos pardavimas ir 30 dienų terminas

    Sandoris dėl Brampton gamyklos pardavimo buvo paskelbtas pirmadienį. Naujuoju pirkėju įvardijama Kanados šarvuotų transporto priemonių gamintoja „Roshel“.

    Vis dėlto M. Joly pripažino, kad vyriausybė negali šio sandorio tiesiogiai užblokuoti. Vietoje to Ottawa siekia priversti bendrovę laikytis anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir įvertinti galimas finansines pasekmes.

    Kanados visuomeninis transliuotojas CBC nurodė, kad ministrė ketvirtadienį oficialiai kreipėsi į „Stellantis Canada“ ir informavo, jog įmonė nevykdo 2022 metų susitarimo. Laiške esą nurodyta per 30 dienų įgyvendinti taisomuosius veiksmus.

    Ką „Stellantis“ buvo pažadėjusi Kanadoje

    Kanada su „Stellantis“ sieja ankstesni planai modernizuoti gamyklas ir ruoštis, be kita ko, elektromobilių gamybai. 2022 metais federalinė vyriausybė dviem „Stellantis“ gamykloms – Brampton ir Vindzore – iš viso skyrė 529 mln. Kanados dolerių.

    Pranešama, kad darbus „Stellantis“ pradėjo 2023 metais, tuomet atleisdama daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų. Tuo pačiu bendrovė buvo įsipareigojusi neuždaryti Brampton gamyklos iki 2035 metų, nebent atsirastų nuo įmonės nepriklausančios aplinkybės.

    Tačiau 2025 metų pradžioje „Stellantis“ sustabdė darbus Brampton, o spalį paskelbė ketinanti perkelti gamybą į Jungtines Valstijas. Būtent šie sprendimai ir paskatino Kanados valdžią viešai kelti klausimą dėl įsipareigojimų vykdymo bei galimų finansinių sankcijų.

    Situaciją pakomentavo ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, pareiškęs, kad vyriausybė ketina priversti „Stellantis“ laikytis įsipareigojimų, o sprendimo pateikimą pavadino pačios bendrovės atsakomybe.

  • Rusija siūlo NATO šalims nepuolimo paktus: Lenkija gali tapti derybų tarp Maskvos ir Vašingtono objektu

    JAV pasiuntinių derybos su Vladimiru Putinu Maskvoje kelia nerimą dėl galimų pasekmių NATO vienybei ir Lenkijos saugumui. Pasak apžvalgininkų, Rusija siekia įkalbėti atskiras Aljanso valstybes pasirašyti nepuolimo paktus, kurie apribotų jų karinį bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis.

    Tekste nurodoma, kad į Maskvą vyko JAV atstovai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, o vėliau Dubline jie susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šios derybos vyksta platesnio kontakto formate, kuriame minimos ir anksčiau Abu Dabyje vykusios trišalės Ukrainos, Rusijos ir JAV diskusijos.

    V. Zelenskis po susitikimo su JAV pasiuntiniais išskyrė kelis iki šiol pasiektus rezultatus: belaisvių išlaisvinimą planuojant didžiausią apsikeitimą nuo karo pradžios, aktyvesnį Europos įtraukimą į taikos pokalbius ir pasirengimą tolesniems daugiašaliams susitikimams.

    Taip pat teigiama, kad kita derybų runda turėtų vykti jau kitą savaitę. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vis garsiau svarstoma, jog Maskva gali bandyti išnaudoti derybų procesą ne tik dėl Ukrainos, bet ir siekdama ilgalaikių strateginių pokyčių Europoje.

    Maskvos siūlymas: nepuolimo paktai su NATO šalimis

    Apžvalgininkas Zbigniewas Parafianowiczius atkreipia dėmesį, kad iš Lenkijos perspektyvos Rusijos ir JAV pokalbiai turi strateginę reikšmę. Jo vertinimu, vienas jautriausių klausimų – Rusijos užsienio reikalų ministerijos siūlymas sudaryti vadinamuosius nepuolimo paktus su pasirinktomis NATO valstybėmis.

    Tokie susitarimai, kaip teigiama, įpareigotų jas nebegilinti karinio bendradarbiavimo su JAV. Kritikai tai vertina kaip bandymą diplomatinėmis priemonėmis suskaldyti Aljansą ir grąžinti padėtį į laikus iki NATO plėtros Vidurio ir Rytų Europoje.

    Lenkija – galimas derybų „mainų objektas“

    Pasak autoriaus, Lenkijai tokie paktai reikštų riziką, kad būtų pakirsta NATO kaip organizacijos bendra politika Rusijos atžvilgiu. Todėl esminiu faktoriumi tampa naujosios JAV administracijos pozicija ir tai, kokius kompromisus ji būtų linkusi svarstyti.

    Tekste keliama ir konkreti baimė: nuolatinės JAV bazės Lenkijoje idėja, viešai vadinama „Fort Trump“, galėtų tapti derybų objektu Maskvos ir Vašingtono pokalbiuose. Kartu primenama, kad anksčiau Vašingtonas jau buvo atsitraukęs nuo planų statyti priešraketinės gynybos skydą, prioritetą tuomet teikdamas santykių su Rusija gerinimui.

    Įspėjama, jog Lenkija neturėtų tapti didžiųjų valstybių derybų „mainų korta“, kai sprendimai priimami ieškant platesnių geopolitinių susitarimų. Šiame kontekste svarbiausiu klausimu išlieka, ar Rusijos siūlymai bus vertinami kaip reali diplomatinė iniciatyva, ar kaip bandymas susilpninti NATO iš vidaus.

  • Iranas grasina JAV iždo sekretoriui: Scottas Bessentas su šeima persikėlė į karinę bazę

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas, sulaukęs grasinimų iš Irano, kartu su šeima persikėlė iš namų į karinę bazę. Tai patvirtino JAV Iždo departamentas.

    Apie sprendimą pranešta po to, kai, kaip skelbė „Fox News Digital“, grasinimų lygis pasiekė tokią stadiją, kad aukšto rango pareigūnas ėmėsi papildomų apsaugos priemonių.

    Iždo departamento atstovas teigė, kad S. Bessentas nesileis įbauginamas Irano režimo grasinimų. Tuo pat metu administracijos pareigūnai tokį Teherano elgesį sieja su Vašingtono ekonominio spaudimo kampanija.

    S. Bessentas yra vienas pagrindinių JAV sankcijų politikos vykdytojų Irano atžvilgiu. Pasak administracijos atstovų, ši kampanija daro pastebimą poveikį: traukiasi Irano ekonomika, silpnėja rialas, o gyvenimo sąlygos šalyje prastėja.

    Sankcijų tikslas – finansų srautai į IRGC

    „The New York Times“ priminė, kad S. Bessentas vadovauja veiksmams, susijusiems su sankcijų griežtinimu. Pagrindinis JAV ekonominio spaudimo tikslas – apriboti pinigų srautus Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusui (IRGC), laikomam galingiausia Irano karine struktūra, turinčia didelę įtaką ir šalies ekonomikai.

    Administracija tikisi, kad ekonominis spaudimas leis išvengti būtinybės grįžti prie plataus masto karinių operacijų kare, kurį Donaldas Trumpas kartu su Izraeliu pradėjo vasario 28 dieną.

    Po grėsmių – ir diplomatinio personalo pokyčiai

    Pranešime taip pat pažymima, kad S. Bessentas nėra vienintelis aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, kuris persikėlė į saugesnę vietą. Pernai taip pasielgė mažiausiai keli asmenys, tarp jų D. Trumpo patarėjas Stephenas Milleris (dabar – Baltųjų rūmų personalo vadovas) ir tuometinė generalinė prokurorė Pam Bondi.

    Tekste primenama ir apie ankstesnį JAV sprendimą sustiprinti budrumą Artimuosiuose Rytuose: spalį JAV valdžia dėl žvalgybinės informacijos ėmėsi priemonių mažinti darbuotojų skaičių ambasadose ir konsulatuose bei įvedė padidintos parengties režimą.

    Tuo metu, remiantis žvalgybos duomenimis, Iranas esą buvo pažengusiame planavimo etape dėl galimų atakų prieš amerikiečius. Taip pat buvo pranešta, kad JAV kariuomenė perkėlė bombonešius iš bazės Jungtinėje Karalystėje, kilus įtarimams dėl galimo teroristinio išpuolio.

  • Abu Dabyje baigėsi Ukrainos–JAV–Rusijos derybos: Kyjivas pradėjo konsultacijas su Europa

    Trečiadienį Abu Dabyje baigėsi derybos formatu Ukraina–JAV–Rusija, o iškart po jų prasidėjo Ukrainos atstovų susitikimas su Europos valstybių partneriais.

    Apie tai pranešė agentūra „Interfax-Ukraina“, remdamasi savo šaltiniu.

    Ši diena buvo antroji ir paskutinė trišalių derybų diena Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje. Skelbiama, kad tai buvo pirmasis toks susitikimas nuo vasario.

    Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas anksčiau buvo nurodęs, kad po pokalbių su Rusija, tarpininkaujant JAV, delegacija planuoja atskirai tartis ir su Europos partneriais.

    Kalbėta ir apie belaisvius

    Antradienį, šaltinių teigimu, Ukrainos, Rusijos ir JAV derybose sutarta netrukus surengti „plataus masto belaisvių apsikeitimą“.

    Taip pat nurodoma, kad trečiadienį aptartos temos apėmė saugumo garantijas Ukrainai ir visai Europai, Ukrainos pokarinės atstatymo planus bei naują Europos saugumo architektūrą pasitikėjimo krizės sąlygomis.

    Pasak agentūros šaltinio, atskirai esą nagrinėti ir Rusijos reikalavimai dėl saugumo garantijų pačiai Rusijai.

    Kas dalyvavo derybose

    Į Ukrainos delegaciją įėjo Rustemas Umerovas, prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas, valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ frakcijos vadovas Davydas Arachamija, pirmasis Prezidento biuro vadovo pavaduotojas Serhijus Kyslyca ir Ukrainos karinės žvalgybos (HUR) vadovo pavaduotojas Vadymas Skibyckis.

    Rusijos delegacijai vadovavo vienas artimesnių Vladimiro Putino patarėjų Vladimiras Medinskis, laikomas vienu pagrindinių Kremliaus ideologų.

    JAV derybose atstovavo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas.

  • Prie JAV rytinės pakrantės sustojo pirmasis tanklaivis su rusišku dyzelinu: uostas dar nežinomas

    Pirmasis tanklaivis su rusiško dyzelino kroviniu, skirtu Jungtinėms Valstijoms, sustojo prie JAV rytinės pakrantės. Vis dar neaišku, į kurį uostą jis galiausiai plauks.

    Laivybos duomenis fiksuojančios bendrovės LSEG stebėjimai rodo, kad laivas „Agioi Fanendes“, plaukiantis su Maltos vėliava, į JAV krantus atvyko po reiso iš Rusijos Baltijos uosto Primorsko.

    Skelbiama, kad 2026 metų spalio 22 dieną Primorske į tanklaivį buvo pakrauta 40 tūkst. tonų mažo sieringumo dyzelino. Toks krovinys laikomas pirmuoju, kuris po politinių sprendimų ir leidimų derinimo pasiekė JAV prieigas.

    Pristatymo buvo tikimasi 2026 metų lapkričio 7 dieną, tačiau laivo operatorė – Graikijos bendrovė „Eastmed“ – spalio pabaigoje nurodė, kad tanklaivis dar laukia reikalingų leidimų, o galutinis uostas kol kas nenustatytas.

    Kiti laivai pakeitė kursą

    Laivybos srautų stebėsena taip pat rodo, kad dalis kitų tanklaivių su rusišku dyzelinu, kurie turėjo vykti JAV Atlanto pakrante, pakeitė kursą. Kodėl taip nutiko, pateiktoje informacijoje nedetalizuojama.

    Ši siunta siejama su 2026 metų spalio 9 dieną viešai paskelbtu JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu, kad jis susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino importo į JAV ir kitas šalis artimiausiais mėnesiais.

    Teigiama, kad tai reikštų JAV sankcijų rusiškam dyzelinui sustabdymą iki 2027 metų balandžio.

    Susitarimas – ir Rusijos eksporto ribojimų fone

    Publikacijoje taip pat pabrėžiama, kad susitarimas pasiektas nepaisant Rusijoje formaliai galiojusio laikino dyzelino eksporto draudimo, kuris buvo įvestas dar liepą po Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.

    Tokia situacija, anot pranešimų, meta šešėlį ir platesniam geopolitiniam kontekstui: kalbama apie įtampas JAV ir Ukrainos santykiuose bei reakcijas Vakarų sostinėse.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo sprendimą švelninti sankcijas Rusijai, pabrėždamas, kad jis nepritaria bet kokiam sankcijų atšaukimui.

  • JAV siūlo iki 20 mln. dolerių ir galimą perkėlimą už informaciją apie Irano branduolinę programą

    JAV siūlo iki 20 mln. dolerių ir galimą perkėlimą už informaciją apie Irano branduolinę programą

    Jungtinės Valstijos paskelbė siūlančios iki 20 mln. JAV dolerių atlygį ir „galimą perkėlimą“ už informaciją apie Irano branduolinę programą.

    Kaip praneša „Euronews“, iniciatyva siejama su JAV Valstybės departamento programa „Rewards for Justice“, o apie ją taip pat informavo JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM).

    Skelbiama, kad atlygį būtų galima gauti už žinias apie programos infrastruktūrą: objektus, įrangą ir su ja susijusius asmenis, įskaitant mokslo bendruomenės atstovus, taip pat už informaciją apie šių dalykų judėjimą.

    Ši programa įkurta 1984 metais ir numato finansinius atlygius už informaciją, kuri, JAV vertinimu, gali padėti apsaugoti nacionalinį saugumą.

    IAEA minima „žinių tęstinumo“ problema

    JAV Valstybės departamentas, pristatydamas atlygį, akcentavo Irano bendradarbiavimo su Tarptautine atominės energijos agentūra (IAEA) klausimą.

    Pasak pranešimo, režimo nepakankamas įsipareigojimų laikymasis dėl apsaugos priemonių esą prisidėjo prie to, kad agentūra prarado „žinių tęstinumą“ apie Irano gamybą ir atsargas svarbių komponentų, pavyzdžiui, centrifugų.

    Trumpo pareiškimai ir derybų fonas

    Tekste primenama, kad prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra teigęs, jog JAV pajėgos esą „sunaikino“ Irano branduolinius objektus.

    Penktadienį sakydamas kalbą Kenedžio kosminiame centre Floridoje jis kartojo, kad JAV užtikrina, jog Iranas neturėtų branduolinio ginklo.

    Teherano branduolinės ambicijos, kaip nurodoma publikacijoje, yra vienas pagrindinių klausimų derybose dėl Irano karo užbaigimo – konfliktas prasidėjo vasario pabaigoje po JAV ir Izraelio smūgių šaliai.

    Tuo pat metu Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas patvirtino, kad jo vyriausybė tęsia pastangas konfliktą spręsti dialogu.

  • Eurostat: 2025 metais užsienio investicijos ES susitraukė beveik 200 mlrd. eurų

    Naujausi Eurostato duomenys rodo ryškų pokytį: 2025 metais užsienio kapitalas Europos Sąjungoje sumažėjo beveik 200 mlrd. eurų. Tai signalas, kad investuotojų apetitas Europai silpsta jau ne pirmus metus.

    Statistikos duomenimis, užsienio investicijų apimtis ES 2025 metų pabaigoje siekė 6,99 trln. eurų, kai prieš metus buvo 7,19 trln. eurų. Skirtumas – 198 mlrd. eurų, arba 2,8 proc.

    Eurostatas pabrėžia, kad tai nėra vienkartinis šuolis – užsienio tiesioginių investicijų vertė ES nuosekliai mažėja nuo 2022 metų. Tais metais buvo pasiektas rekordas – 7,88 trln. eurų, aukščiausias lygis per daugiau nei dešimtmetį.

    Lietuvos skaitytojams ši tendencija svarbi tuo, kad investicijų srautai veikia Europos ekonomikos augimą, o kartu – ir verslo plėtros, darbo rinkos bei eksporto perspektyvas visame regione.

    Didžiausias kritimas – iš JAV

    Didžiausią įtaką bendram smukimui turėjo Jungtinės Valstijos. Eurostato duomenimis, JAV investuotojų kapitalas ES per metus sumažėjo 5,7 proc.

    Skaičiuojama, kad amerikiečiai per 2025 metus iš ES atitraukė 125 mlrd. eurų. Kadangi bendras kritimas siekė 198 mlrd. eurų, būtent šis pokytis tapo pagrindiniu statistikos „svoriu“.

    Nepaisant pasitraukimo, JAV išlieka didžiausia investuotoja ES: jų kapitalas Bendrijoje siekia 2,07 trln. eurų, arba beveik 30 proc. visų užsienio investicijų.

    Kas dar investuoja į Europą

    Ne visi investuotojai traukėsi. Priešinga kryptimi judėjo Jungtinė Karalystė – jos įmonių investicijos ES 2025 metais padidėjo 1,1 proc.

    JK kapitalas ES išaugo iki 1,26 trln. eurų ir sudarė daugiau nei 18 proc. visų užsienio investicijų.

    Tarp didžiausių investuotojų ES, be JAV ir Jungtinės Karalystės, išskiriamos Šveicarija (602 mlrd. eurų), Kaimanų Salos (323 mlrd. eurų) ir Japonija (249 mlrd. eurų).

    Mažėjo ir ES investicijos užsienyje

    Eurostato duomenys rodo, kad atsargesnės tapo ne tik užsienio bendrovės – mažėjo ir pačios ES įmonių investicijos už Bendrijos ribų. 2025 metais jų vertė smuko 2,3 proc., iki 9,48 trln. eurų (nuo 9,7 trln. eurų prieš metus).

    Pagrindinė ES kapitalo kryptis išliko JAV: ten sutelkta 2,79 trln. eurų, arba beveik 30 proc. visų ES investicijų užsienyje. Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė (1,88 trln. eurų) ir Šveicarija (0,81 trln. eurų).

    Tiek į ES atkeliaujančių, tiek iš jos išeinančių investicijų partnerių trejetukas sutampa – JAV, Jungtinė Karalystė ir Šveicarija. Tai pabrėžia, kokie glaudūs išlieka finansiniai ryšiai tarp šių regionų.

    Trečdalis kapitalo – per „specialios paskirties“ įmones

    Eurostatas atkreipia dėmesį ir į vadinamąsias specialios paskirties įmones – struktūras, kurios dažnai kuriamos ne gamybai ar paslaugoms, o kapitalo srautams valdyti.

    Skaičiuojama, kad 33,3 proc. viso užsienio kapitalo ES juda per tokias įmones. Investuojant iš ES į užsienį jų dalis taip pat reikšminga – 26,2 proc.

    Tai reiškia, kad dalis įspūdingų sumų statistikoje gali atspindėti ne tiesiogines investicijas į gamybą ar darbo vietas, o sudėtingesnes tarptautines finansines operacijas.