CP v2

Tag: Jungtinės Valstijos

  • JAV atstovas NATO: karių Europoje peržiūra remsis America First, įspėja dėl bazių ir oro erdvės

    JAV atstovas NATO: karių Europoje peržiūra remsis America First, įspėja dėl bazių ir oro erdvės

    JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitaker pareiškė, kad Vašingtonas peržiūri JAV karių dislokavimą Europoje ir vertins sąjungininkų pasirengimą suteikti prieigą prie karinių bazių bei oro erdvės. Pasak jo, šalys, kurios ateityje ribotų tokias galimybes, gali sulaukti griežtesnio JAV požiūrio į dvišalį bendradarbiavimą.

    Kalbėdamas gynybos ir kosmoso temoms skirtame „Euronews“ renginyje, Whitaker pabrėžė, kad peržiūra apima ne tik karių skaičių, bet ir praktinius klausimus: bazavimą, logistiką, leidimus skrydžiams bei operacinę paramą. Anot jo, tai yra platesnis pajėgų laikysenos ir infrastruktūros naudojimo NATO teritorijoje vertinimas.

    „Žiūrime į prieigos, bazavimo ir skrydžių virš valstybių klausimus, kai kurie jų per operaciją veikė ne taip sklandžiai, kaip turėtų“, – sakė Matthew Whitaker.

    JAV diplomatas nurodė, kad su keliomis valstybėmis jau vyksta derybos, siekiant susitarti dėl aiškesnių taisyklių ir išvengti panašių situacijų ateityje. Jis leido suprasti, kad jei apribojimai kartosis, Vašingtonas svarstytų, kaip tai turėtų atsispindėti JAV sprendimuose dėl pajėgų dislokavimo ir prioritetų Europoje.

    Whitaker teigimu, peržiūros kryptį lemia Donaldo Trumpo administracijos America First politika, kurią jis apibūdino kaip orientaciją į JAV interesus ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumą. Tai reiškia, kad pajėgų buvimas sąjungininkų teritorijoje bus vertinamas ir per sąjungininkų praktinės paramos prizmę.

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, esą iš NATO teritorijos galėtų būti išvesta iki 40 000 JAV karių. Whitaker tokius skaičius atmetė, teigdamas, kad galutiniai sprendimai dar nėra patvirtinti ir viešumoje sklandančios detalės gali būti spekuliatyvios.

    Nesutarimai dėl operacijos prieš Iraną

    Diskusijos dėl JAV pajėgų Europoje suintensyvėjo po įtampos, kilusios per JAV ir Izraelio konfliktą su Iranu, kai dalis Europos valstybių ribojo arba atsargiai vertino JAV prašymus naudotis jų oro erdve ir kariniais objektais. Šie nesutarimai išryškino, kad net ir sąjungininkų viduje sprendimai dėl prieigos gali priklausyti nuo vidaus politikos ir rizikos būti įtrauktiems į platesnį konfliktą.

    JAV gynybos sekretorius Pete Hegseth 2026 metų birželį NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje paskelbė apie pradedamą pajėgų laikysenos peržiūrą. Tuomet jis kritikavo šalis, kurios nesuteikė prašytos paramos, argumentuodamas, kad tokie sprendimai gali didinti rizikas JAV kariams ir apsunkinti operacijų planavimą.

    Tekste minimos valstybės, tarp jų Ispanija, Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, skirtingai vertino, kokiu mastu jos turėtų suteikti paramą. Pavyzdžiui, Ispanija, kaip nurodoma, laikėsi griežčiausios linijos ir nesuteikė prieigos prie oro erdvės bei bazių su Iranu susijusioms operacijoms, o kitos šalys taikė dalinius apribojimus.

    Ką gali reikšti NATO 3.0

    Publikacijoje taip pat minimas NATO viduje cirkuliavęs klausimynas, kuriuo sąjungininkų buvo prašoma pateikti informaciją apie jų veiksmus konflikto metu, įskaitant sprendimus dėl oro erdvės ir karinių bazių naudojimo. Tokia praktika leidžia NATO ir JAV tiksliau įvertinti, kur gali kilti spragų krizės metu, kai sprendimų reikia greitai.

    Kartu aptariama ir JAV remiama NATO gynybos laikysenos kryptis, įvardijama kaip NATO 3.0, kurioje didesnė atsakomybė už konvencinę Europos gynybą tektų Europos sąjungininkams. Ši logika dera su pastarųjų metų tendencijomis, kai NATO šalys vis dažniau kalba apie būtinybę didinti gynybos finansavimą, plėsti amunicijos atsargas ir stiprinti karinę pramonę, kad atgrasymas būtų paremtas realiais pajėgumais.

    JAV pajėgų dislokavimo peržiūra kol kas neįvardijama kaip konkretus pasitraukimo planas, tačiau signalas sąjungininkams aiškus: prieiga prie infrastruktūros ir politinis patikimumas krizių metu tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių JAV sprendimus Europoje. Artimiausiais mėnesiais daugiau aiškumo turėtų suteikti oficialios peržiūros išvados ir tolesnės konsultacijos NATO viduje.

  • JAV spaudžia Europą dėl dyzelino atsargų: Vokietijai ir Prancūzijai grasina eksporto ribojimu

    JAV administracija paragino Vokietiją ir Prancūziją atlaisvinti avarines dyzelino atsargas, siekiant sumažinti pasaulines degalų kainas. Pasak agentūros „Reuters“, Vašingtonas perspėjo, kad priešingu atveju gali riboti dyzelino eksportą į šias šalis.

    Šaltinių teigimu, JAV pusė yra nepatenkinta, kad abi valstybės, amerikiečių vertinimu, ne iki galo įgyvendino ankstesnius įsipareigojimus dėl strateginių naftos ir naftos produktų rezervų panaudojimo. Toks spaudimas didina įtampą tarp sąjungininkų, nors oficialiai pabrėžiama bendrų veiksmų nauda.

    Ko siekia JAV?

    „Reuters“ nurodo, kad spaudimas Europai siejamas su JAV vidaus politika ir siekiu mažinti degalų kainas vartotojams. Šaltiniai taip pat mini prašymą Europos Sąjungai per artimiausius šešis mėnesius į rinką išleisti 120 mln. barelių dyzelino atsargų.

    „Europai naudinga bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, nes ieškome būdų didinti rafinuotų produktų pasiūlą ir mažinti vartotojų išlaidas“, – sakė JAV pareigūnas, kurį cituoja „Reuters“.

    Kodėl Europa labiau priklausoma?

    Agentūra pabrėžia, kad Europos priklausomybė nuo dyzelino tiekimo iš JAV išaugo po to, kai buvo apribotas importas iš Rusijos dėl karo Ukrainoje. Papildomą spaudimą rinkai sukėlė ir tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų, susiję su regioniniais konfliktais.

    Dėl šių veiksnių dyzelino pasiūla Europoje tapo jautresnė bet kokiems prekybos ar logistikos pokyčiams, o kainų svyravimai greičiau persiduoda vartotojams ir verslui. Rinka atidžiai stebi tiek strateginių rezervų naudojimo sprendimus, tiek galimus JAV eksporto apribojimus.

  • JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija brėžia naują prekybos liniją

    JAV ir Kinija paskelbė prekių sąrašus, kuriems ateityje galėtų būti taikomi mažesni muitai pagal vadinamąjį 30 už 30 susitarimo rėmą. Abipusė prekybos apimtis, kuriai svarstomos lengvatos, siekia apie 26 mlrd. eurų per metus, tačiau nei tarifų dydžiai, nei įsigaliojimo data kol kas neįvardyti.

    Vašingtonas ir Pekinas pabrėžia, kad kalbama apie ne jautrių prekių grupes, kurioms būtų taikomos abipusės nuolaidos. Praktikoje tai reiškia, kad paliekama daug erdvės deryboms, o galutinis sprendimas gali priklausyti ir nuo politinio klimato, ir nuo vidaus pramonės spaudimo abiejose šalyse.

    Šie planai tęsia ankstesnę paliaubų logiką po muitų karo, kai abipusiai tarifai kai kuriose prekių kategorijose buvo perkopę 100 proc. JAV finansų ministerija yra patvirtinusi, kad prekybos paliaubos pratęstos iki 2027 metų sausio 10 dienos, todėl derybų langas išlieka atviras.

    Kokios prekės patenka į sąrašus

    Kinijos sąrašas apima 1 619 JAV prekių kategorijų ir jame dominuoja maistas bei žemės ūkio produkcija. Tarp jų minimi jautiena, kiauliena, paukštiena, jūros gėrybės, taip pat pieno produktai, grūdai, vynas ir viskis.

    Be maisto, Pekinas įtraukė anglį, medieną ir nemažai medienos gaminių. Taip pat atsiranda medicinos įranga, įskaitant magnetinio rezonanso sistemas, širdies stimuliatorius, stentus bei chirurginius robotus, nors kai kurios strategiškai svarbios žaliavos ir komponentai sąrašuose akivaizdžiai vertinami atsargiai.

    JAV sąrašas yra gerokai trumpesnis, jame numatytos 77 Kinijos prekių kategorijos, daugiausia vartojimo prekės. Tarp jų minimi buities prietaisai, namų apyvokos prekės, žaislai, sporto reikmenys, sezoninės prekės, o išmaniais ryšio moduliais aprūpintos prekės atskirai pažymimos kaip jautresnės.

    Kodėl Europa atsiduria rizikos zonoje

    Didžiausias poveikis Europai galėtų būti jaučiamas žemės ūkio ir maisto sektoriuose, ypač kiaulienos rinkoje. Remiantis rinkos duomenimis, Europos Sąjunga į Kiniją 2025 metais išsiuntė apie 1,07 mln. tonų kiaulienos, o didžiausi tiekėjai buvo Ispanija, Nyderlandai ir Danija.

    Problema ta, kad Europos kiaulienai Kinija jau yra pritaikiusi antidempingo muitus nuo 4,9 iki 19,8 proc., todėl JAV konkurentams gavus papildomą muitų palengvinimą kainų konkurencija gali pastebimai pasislinkti. Panaši logika galioja ir pieno produktams, kai daliai ES sūrių ir grietinėlės taikomi antisubsidijų muitai nuo 7,4 iki 11,7 proc.

    Alkoholio segmente JAV vynas ir viskis, atpigus dėl mažesnių muitų, galėtų agresyviau konkuruoti su Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos vynais, taip pat su airišku viskiu ir škotišku viskiu. Tai ypač aktualu, jei Pekinas paraleliai mažintų kliūtis JAV žemės ūkio logistikai ir sertifikavimo procedūroms.

    Kita medalio pusė Europai taip pat nepatogi: jei JAV rinkoje atpigtų Kinijos buities prekės, žaislai ar sporto inventorius, Europos gamintojams būtų sunkiau konkuruoti kainomis. Visa tai priklausys nuo to, kokio gylio bus tarifų mažinimas ir kada jis realiai pradės veikti, nes kol kas paskelbti tik prekių sąrašai be aiškių tarifinių parametrų.

    „Abi šalys svarstys prekes siekdamos abipusiškai taikyti mažesnius muitus“, – teigiama Baltųjų rūmų pozicijoje.

    Artimiausiais mėnesiais Europai svarbu stebėti ne tik tarifų dydžius, bet ir tai, ar kartu nebus supaprastintos fitosanitarinės, veterinarinės ir techninės patikros procedūros. Tokie sprendimai dažnai turi ne mažesnį efektą nei pats tarifas, nes gali pagreitinti tiekimą ir sumažinti kaštus, taip keičiant konkurencines sąlygas trečiosioms šalims.

  • Trumpo ir Xi vizitas Vašingtone baigėsi pareiškimu apie „nekonfrontaciją“: kas liko nutylėta

    Trumpo ir Xi vizitas Vašingtone baigėsi pareiškimu apie „nekonfrontaciją“: kas liko nutylėta

    Už uždarų durų

    Kinijos prezidentas Xi Jinpingas baigė valstybinį vizitą Jungtinėse Valstijose, kurio kulminacija tapo viešas abiejų lyderių akcentas apie siekį išvengti konfrontacijos. Vis dėlto konkrečių susitarimų detalės po susitikimų ilgą laiką nebuvo plačiai įvardijamos, todėl dėmesys krypo į tai, kas liko tarp eilučių.

    Oficialiai skelbta, kad Xi ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį privačiai kalbėjosi apie 90 minučių. Kinijos pusės santraukoje minėtos temos apėmė Artimuosius Rytus, Ukrainą ir Korėjos pusiasalį, o pokalbį apibūdino kaip varžymosi valdymą.

    JAV pusė viešai pateikė mažiau informacijos apie uždarą derybų dalį, todėl vertinant rezultatą daugiau remtasi simboliniais gestais ir viešomis kalbomis. Tai būdinga situacijoms, kai abi šalys siekia stabilumo retorikoje, bet nenori skubėti atskleisti jautrių detalių.

    Signalai verslui ir technologijoms

    Vizitas buvo gausus ceremonijų: Trumpas penktadienį pakvietė Xi į Nacionalinį archyvą, kur saugomi JAV valstybingumui svarbūs dokumentai. Toks maršrutas dažniausiai pasirenkamas norint pabrėžti istoriją, institucijas ir dvišalių santykių ilgaamžiškumą.

    Ketvirtadienio vakarą surengtoje oficialioje vakarienėje dalyvavo ryškūs JAV technologijų ir verslo lyderiai, o tai tapo papildomu signalu, kad ekonominė darbotvarkė išlieka vienu svarbiausių santykių ramsčių. Tarp svečių minėti Jeffas Bezosas, Elonas Muskas, Samas Altmanas, Jensenas Huangas, Michaelas Dellas ir Sundaras Pichai, taip pat prabangos prekių grupės LVMH vadovas Bernard’as Arnault.

    Nors oficialiuose pareiškimuose daugiausia kalbėta apie norą palaikyti konstruktyvius ryšius, realioji įtampa paprastai kyla dėl prekybos, tiekimo grandinių, eksporto ribojimų ir pažangių technologijų kontrolės. Pastaraisiais metais papildoma tema tapo ir dirbtinis intelektas, kurio saugumas bei reguliavimas vis dažniau įtraukiamas į aukščiausio lygio derybas.

    Retorika apie santykius

    Per tostą oficialioje vakarienėje Trumpas pabrėžė, kad abi šalys atstovauja skirtingoms sistemoms, tačiau žmonių ryšiai esą išlieka tvirti. Toks tonas leido sušvelninti konfrontacijos įspūdį ir sustiprinti žinutę apie pragmatišką bendradarbiavimą ten, kur interesai sutampa.

    „Prezidentas Xi ir aš suprantame, kad atstovaujame skirtingoms sistemoms, tačiau mūsų žmonių ryšiai išlieka, o sutariame geriau nei bet kada“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Xi savo kalboje akcentavo abiejų valstybių vidaus politinius tikslus, taip parodydamas, kad retorinis dialogas grindžiamas lygiagrečiai kuriamais nacionaliniais pasakojimais. Praktikoje tai reiškia, kad viešas tonas gali švelnėti, tačiau derybose dėl konkrečių klausimų kompromisai nebūtinai bus greiti.

    „Prezidentas Trumpas yra pažadėjęs vėl padaryti Ameriką didžią, o Kinija yra pasiryžusi siekti didžio nacionalinio atgimimo“, – sakė Xi Jinpingas.

    Vizito pabaiga su iškilmingais simboliais ir santūria, bet teigiama retorika siunčia signalą rinkoms, kad abi pusės siekia valdyti konkurenciją. Tačiau kol neįvardijami konkretūs sprendimai dėl prekybos, technologijų ir saugumo, pagrindiniai klausimai lieka atviri, o tikrasis vizito svoris paaiškės vėlesniuose žingsniuose.

  • JAV meta 175 mln. eurų į TRIPP koridorių: ar Armėnijos ir Azerbaidžano taika taps verslu?

    JAV meta 175 mln. eurų į TRIPP koridorių: ar Armėnijos ir Azerbaidžano taika taps verslu?

    Jungtinės Valstijos stiprina ekonominį įsitraukimą Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje, siekdamos, kad Armėnijos ir Azerbaidžano politinis suartėjimas virstų konkrečiais prekybos bei infrastruktūros projektais. Niujorke surengtas renginys subūrė regiono pareigūnus ir verslo atstovus, o pagrindinis akcentas teko vadinamajam TRIPP koridoriui.

    Vašingtonas tam tikslui skyrė 175 mln. eurų valstybės lėšų Trans-Kaspijos investicijų fondui, kuris turėtų veikti kaip katalizatorius privačiam kapitalui. Idėja paprasta, bet ambicinga: diplomatinius susitarimus paversti bankams ir investuotojams suprantamais projektais, su aiškiomis grąžos ir rizikos valdymo taisyklėmis.

    Renginyje dalyvavo Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Džeihunas Bairamovas, taip pat JAV administracijos atstovai ir politikai. Kartu prisijungė Gruzijos bei penkių Centrinės Azijos valstybių pareigūnai, o tai signalizuoja, kad maršrutas suvokiamas kaip platesnės regioninės jungties dalis.

    „Taikos susitarimo politinė vertė didelė, tačiau svarbu, kad jis atvertų realias galimybes prekybai ir infrastruktūrai“, – sakė Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas, kalbėdamas apie regiono komunikacijų atblokavimą.

    Nuo susitarimų prie pinigų

    Trans-Kaspijos investicijų fondas pristatomas kaip privatus ne pelno subjektas, kuriam skiriamas viešasis finansavimas turėtų pritraukti papildomų investuotojų. Praktikoje tai dažnai reiškia dalinį rizikos pasidalijimą, ankstyvos stadijos projektų parengimą ir konsultacinę pagalbą, kad idėjos taptų finansuojamos.

    JAV diplomatai pabrėžia, kad dėmesys regionui didėja dėl geopolitinių ir ekonominių priežasčių. Vienas svarbiausių veiksnių yra tiekimo grandinių diversifikavimas: įmonės ir valstybės ieško patikimesnių alternatyvų, kurios sumažintų priklausomybę nuo vieno tranzito kelio ir leistų greičiau gabenti krovinius tarp Azijos ir Europos.

    Kas yra Vidurinis koridorius

    TRIPP iniciatyva siejama su vadinamuoju Viduriniu koridoriumi, kuris jungia Centrinę Aziją per Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną ir Gruziją į Turkiją, o toliau į Europos rinkas. Šis maršrutas konkuruoja dėl krovinių srautų ir investicijų, todėl jo patrauklumas priklauso nuo sienų procedūrų greičio, transporto pajėgumų ir politinio stabilumo.

    Azerbaidžanas šiame kontekste įvardijamas kaip svarbus mazgas, nes per jį sutelpa sausumos ir jūrinių grandžių jungtys. Kartu tai reiškia, kad bet kokie politiniai ar saugumo incidentai gali tiesiogiai paveikti tranzito patikimumą, todėl investuotojams svarbiausia tampa ilgalaikės taisyklės ir garantijos.

    Kokius sektorius taikosi finansuoti

    JAV pareigūnai viešai mini kelias prioritetines kryptis, kurios dažniausiai lydi didelius transporto koridorius: elektros perdavimo tinklai, energetika, kibernetinis saugumas ir skaitmeninis ryšys. Taip pat akcentuojama DI infrastruktūra, kuriai reikia didelio patikimumo elektros tiekimo, duomenų perdavimo linijų ir atsparumo atakoms.

    Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Jalqinas Rafijevas renginyje pabrėžė, kad TRIPP gali kurti ne tik ekonominę vertę, bet ir bendrų interesų pagrindu stiprinti stabilumą. Vis dėlto esminis klausimas išlieka tas pats: ar politinis langas bus pakankamai platus, kad per jį spėtų įeiti privatūs pinigai, o planai virstų sutartimis ir statybomis.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar pavyks suderinti techninius standartus, muitinės procedūras ir krovinių logistiką tarp skirtingų valstybių. Jei projektai bus įforminti kaip aiškūs, skaidrūs ir pelningi, TRIPP gali tapti ne vien diplomatiniu simboliu, bet ir realiai veikiančiu prekybos koridoriumi.

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europa gali sulaukti dar vieno kainų šoko

    JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europa gali sulaukti dar vieno kainų šoko

    Jungtinėms Valstijoms svarstant galimus dyzelino eksporto ribojimus, Europos šalys įspėjamos apie naują kainų šoko riziką. Degalinių lentynos greičiausiai neištuštėtų per naktį, tačiau dyzelino kaina galėtų šoktelėti, o valdžioms tektų grįžti prie krizių valdymo priemonių.

    Situacija ypač nepatogi Europos Komisijai, nes po rusiškų energijos išteklių atsisakymo Europos Sąjunga tapo labiau priklausoma nuo importuojamų naftos produktų. Komisija nurodo, kad klausimas aptariamas su ES valstybėmis ir pramone, o problemą imasi vertinti kaip energetinio saugumo temą.

    Pasaulinė dyzelino rinka pastaraisiais mėnesiais išlieka įtempta: tiekimą trikdo geopolitiniai sukrėtimai, o dalis eksportuotojų riboja pardavimus į užsienį. Tuo pat metu naftos perdirbimo gamyklos daugelyje regionų dirba arti pajėgumų ribos, todėl staiga padidinti gamybą yra sudėtinga.

    Priklausomybė nuo JAV dyzelino

    Rinkos dalyvių vertinimu, JAV dyzelinas šiemet sudaro reikšmingą dalį ES importo iš trečiųjų šalių, o kai kuriuose regionuose ši priklausomybė dar ryškesnė. Dėl to net dalinis eksporto ribojimas galėtų neproporcingai stipriai paveikti kainas, nes pirkėjai pradėtų varžytis dėl ribotos alternatyvių krovinių pasiūlos.

    „Europai tiesioginis poveikis būtų kainų augimas: Šiaurės Vakarų Europa turėtų permokėti, kad pritrauktų pakaitinius krovinius“, – sakė energetikos analitikas Zameer Yusof.

    Analitikų logika paprasta: jei dingsta dalis tiekimo, kainos nebūtinai kyla tiek pat, kiek sumažėja importas, tačiau konkurencija dėl pakaitinių kiekių gali staigiai padidinti kainodarą biržose ir didmeninėje prekyboje. Tai galiausiai persiduoda transporto, žemės ūkio ir logistikos sąnaudoms, o kartu ir vartotojų kainoms.

    Kur smūgis būtų didžiausias?

    Didžiausio pažeidžiamumo ženklai matomi Prancūzijoje, kur dyzelino importo struktūroje JAV dalis yra viena didžiausių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad toks sprendimas Europai būtų itin skausmingas, ypač kai energijos kainos jau tapo jautria politine tema.

    Šalia Prancūzijos analitikų minimos ir kitos importui jautrios rinkos, tarp jų Jungtinė Karalystė, kuri po dalies naftos perdirbimo pajėgumų sumažėjimo dar labiau remiasi įvežtiniais degalais. Tiesa, Europos regione dyzelinas yra vienas labiausiai kaupiamų naftos produktų, todėl atsargos galėtų sušvelninti pradinį tiekimo sutrikimą, nors kainų spaudimo jos nepanaikintų.

    Pietų Europos šalys, turinčios didesnį vietinių perdirbimo pajėgumų ir Viduržemio jūros regiono tiekimo „pagalvę“, dažnai laikomos atsparesnėmis. Vis dėlto kainodara bendroje rinkoje linkusi „užkrėsti“ ir mažiau priklausomas šalis, nes degalai yra globali prekė, o kroviniai nukreipiami ten, kur mokama daugiau.

    Europa turi mažai greitų alternatyvų

    Esminė problema, kurią išryškina JAV planai, yra ribotos galimybės greitai pakeisti tiekėją. Kaip viena realiausių alternatyvų įvardijama Indija, tačiau jos eksporto apimtys yra nepastovios, o dalis srautų nukreipiama į kitas rinkas, kur maržos patrauklesnės.

    Kiti galimi šaltiniai, tokie kaip Kinija ar Pietų Korėja, vertinami kaip mažai pajėgūs greitai užpildyti spragą dėl nedidelių esamų srautų į Europą ir dėl prekybos apribojimų. Todėl politinės diskusijos Europoje vis dažniau krypsta į tai, ar nereikia lanksčiau taikyti kuro specifikacijų, geriau koordinuoti atsargas ir stiprinti vietinę perdirbimo bazę.

    Tuo pat metu JAV vidaus politika taip pat spaudžia sprendimų priėmėjus: aukštos degalų kainos kelia nepasitenkinimą rinkėjams, o valdžia ieško būdų, kaip mažinti kainų spaudimą šalies viduje. JAV energetikos sektoriuje svarstomos ir švelnesnės alternatyvos, pavyzdžiui, savanoriški eksporto ribojimai vietoje plataus laikino draudimo.

    Ekspertai įspėja, kad visiškas eksporto ribojimas gali atsisukti prieš pačias JAV, nes perdirbėjai, netekę eksporto rinkų, gali mažinti gamybą dėl logistikos ir atsargų kaupimo ribų. Tokiu atveju pasaulinėje rinkoje sumažėtų ir kitų produktų pasiūla, o tai reikštų dar didesnį kainų spaudimą abiejose Atlanto pusėse.

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europai ir Lenkijai gresia kainų šuolis, benzinas gali brangti

    JAV administracijoje svarstoma laikina dyzelino eksporto ribojimo priemonė sukėlė naują įtampą naftos produktų rinkoje. Europos Komisija patvirtino, kad šiuo klausimu vyksta aukšto lygio pokalbiai su JAV atstovais, o pati rizika jau kelia dyzelino kainų lūkesčius.

    Remiantis viešai skelbiamais vertinimais, galėtų būti svarstomas maždaug 90 dienų ribojimas, siekiant sumažinti degalų kainų spaudimą JAV vidaus rinkoje. Nors JAV energetikos pareigūnai viešai ne kartą suabejojo tokiu scenarijumi, rinka į galimybę reagavo nedelsdama.

    Kodėl Europa jautri dyzelinui

    Europa yra grynoji dyzelino importuotoja, todėl JAV eksporto apribojimas reikštų didesnę konkurenciją su pirkėjais Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje dėl mažesnio degalų kiekio. Situaciją dar labiau komplikuoja ribojimai iš Rusijos pusės ir bendras įtemptas rafinuotų produktų tiekimas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į paradoksą: ribojant dyzelino eksportą, JAV perdirbėjai gali sumažinti naftos perdirbimą, o tai kartu sumažintų ir benzino gamybą. Tokiu atveju bandymas numušti vieno produkto kainą galėtų netiesiogiai kilstelėti kitų degalų kainas.

    Ropa gali pigti, bet dyzelinas nebūtinai

    Tuo pat metu rinkoje atsiranda ir priešingas signalas: svarstomi etapinio susitarimo kontūrai, kurie galėtų pagerinti naftos pasiūlą ir sumažinti geopolitinę įtampą svarbiuose transporto keliuose. Jei įtampa sumažėtų, nafta teoriškai galėtų atpigti, tačiau tai automatiškai nereiškia greito dyzelino atpigimo Europoje.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad naftos ir dyzelino kainų judėjimas dažnai išsiskiria, nes siaurąja vieta tampa rafinavimo pajėgumai ir prekyba jau pagamintais produktais. Dėl to vartotojai gali matyti situaciją, kai žaliava pinga, o dyzelinas išlieka brangus.

    Ką rodo kainos Lenkijoje

    Lenkijoje didžiausias rinkos žaidėjas „Orlen“ pastarosiomis dienomis vėl kėlė didmenines kainas. Skaičiuojant su 23 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, viešai minimi lygiai siekia apie 1,85 euro už litrą benzino 95 ir apie 2,14 euro už litrą dyzelino.

    Galutinė kaina degalinėse paprastai būna didesnė, nes prie didmeninės kainos prisideda mažmeninė marža ir logistikos kaštai. Dėl to bet koks dyzelino pasiūlos sumažėjimo signalas pasaulyje gali gana greitai būti jaučiamas ir regiono mažmeninėje rinkoje.

  • JT Saugumo Taryboje išryškėjo DI reguliavimo takoskyra: JAV prieš, Kinija ragina taisykles

    Jungtinių Tautų susitikime dėl dirbtinio intelekto saugumo Jungtinės Valstijos ir Kinija pristatė aiškiai skirtingas kryptis, kaip turėtų atrodyti tarptautinės taisyklės. Vašingtonas ragino neskurti naujos globalios DI valdymo sistemos, o Pekinas kalbėjo apie bendrus standartus ir tarptautinius saugiklius.

    Diskusija vyko JT sistemoje, kur vis dažniau keliami klausimai, kaip pažangių DI modelių plėtra gali paveikti saugumą, ekonomiką ir geopolitinę konkurenciją. Skirtingi požiūriai rodo, kad sutarti dėl vieningų principų bus sudėtinga net tada, kai abi pusės viešai pabrėžia dialogo svarbą.

    JAV atstovai akcentavo, kad DI reguliavimas pirmiausia turi išlikti nacionaliniu lygmeniu, o valstybės neturėtų perduoti sprendimų tarptautinėms institucijoms. Vašingtono argumentas remiasi suvereniteto principu ir baime, kad per griežti globalūs rėmai gali slopinti inovacijas ir technologinę lyderystę.

    „Jungtinės Valstijos visiškai atmeta bet kokius bandymus kurti globalų superintelekto kontrolės mechanizmą“, – sakė JAV atstovas, perteikdamas prezidento Donaldo Trumpo poziciją, išsakytą JT Generalinėje Asamblėjoje.

    Kinijos atstovas JT, priešingai, ragino greičiau kurti konsensusu paremtą pasaulinę DI valdymo sistemą, suderinant valstybių strategijas, techninius standartus ir saugumo priemones. Pekinas pabrėžė, kad tai esą padėtų įtvirtinti institucinius saugiklius, kurie mažintų rizikas tarptautinei taikai ir saugumui.

    „Turėtume stiprinti DI plėtros strategijų, valdymo ir techninių standartų suderinimą ir kuo anksčiau suformuoti konsensusu paremtą globalų valdymo pagrindą“, – sakė Kinijos atstovas Fu Cong.

    Kinijos pusė taip pat perspėjo, kad „mes prieš juos“ logika gali tapti įrankiu didžiosioms valstybėms siekiant išlaikyti technologinį pranašumą. Tai atspindi platesnį geopolitinį kontekstą, kuriame DI laikomas strategine technologija, darančia įtaką ne tik verslui, bet ir gynybai, žvalgybai bei informacinei erdvei.

    Tuo pat metu dalis JAV technologijų sektoriaus lyderių kalba apie būtinybę derinti nacionalinius ir tarptautinius „pažangiojo“ DI standartus. Tokia pozicija kyla iš praktinio poreikio turėti aiškesnes žaidimo taisykles kuriant galingus modelius, ypač kalbant apie jų testavimą, rizikų vertinimą ir atsakomybę už galimą žalą.

    Susitikimas išryškino, kad globalus DI reguliavimas artimiausiu metu greičiausiai judės ne viena bendra sutartimi, o keliomis lygiagrečiomis kryptimis. Viena jų būtų savanoriški saugumo įsipareigojimai ir standartai, kita – skirtingų regionų teisėkūra, kurioje valstybės bandys suderinti inovacijų skatinimą su rizikų kontrole.

  • Pietų Korėja pradeda 320 mlrd. eurų investicijas JAV: pirmasis žingsnis – dujinė elektrinė Teksase

    Pietų Korėjos valdžia pasirinko didelės dujinės elektrinės statybas Teksase kaip pirmąjį projektą, įgyvendinamą pagal paskelbtą investicijų paketą JAV. Apie planus pranešė agentūra „Yonhap“, pabrėždama, kad tai tik pradžia kelių metų programos.

    Skelbiama, kad visas investicijų paketas siekia apie 320 mlrd. eurų ir yra siejamas su derybomis dėl prekybos sąlygų. Pasak pranešimo, susitarimo kontekste JAV administracija sutiko sumažinti tarifus Pietų Korėjos produkcijai nuo 25 iki 15 proc.

    Pinigai – energetikai ir aukštosioms technologijoms

    Programą ministerija pristatė uždarame parlamento komiteto posėdyje, o Pietų Korėjos parlamentas anksčiau patvirtino vadinamojo strateginio fondo kūrimą. Numatyta apie 137 mlrd. eurų skirti bendradarbiavimui laivų statybos pramonėje ir dar apie 183 mlrd. eurų investicijoms į strategines sritis.

    Tarp prioritetų minimi puslaidininkiai, energetika, dirbtinis intelektas ir farmacijos pramonė. Tokia struktūra atspindi tendenciją, kai valstybės investicijas vis dažniau nukreipia į tiekimo grandinių saugumą, energetinį patikimumą ir aukštos pridėtinės vertės gamybą.

    Branduoliniai reaktoriai ir LNG Aliaskoje

    Kaip antrą ir trečią projektus ministerija nurodė planus JAV statyti aštuonis didelio masto branduolinius reaktorius bei projektą, susijusį su suskystintomis gamtinėmis dujomis Aliaskoje. Dėl branduolinės krypties, anot pranešimo, vyksta pokalbiai dėl 5–10 proc. JAV energetikos bendrovės „Westinghouse“ akcijų įsigijimo.

    Taip pat akcentuojama investicijų „lubų“ sąlyga: projektai neturėtų būti įgyvendinami, jei jų vertė viršytų apie 18 mlrd. eurų per metus arba apie 183 mlrd. eurų iš viso. Vienas komiteto narys žiniasklaidai teigė, kad Teksaso projektas vertinamas kaip potencialiai pelningas, o dėl Aliaskos iniciatyvos detalės dar nėra galutinai suderintos.

    Energetikos analitikų vertinimu, dujinių elektrinių plėtra JAV dažnai siejama su augančia elektros paklausa, kurią skatina pramonės grįžimas, duomenų centrai ir spartėjanti skaitmenizacija. Tuo pat metu branduolinės energetikos projektai vis dažniau pristatomi kaip ilgalaikis sprendimas užtikrinti stabilų, mažiau nuo kuro kainų svyravimų priklausantį elektros tiekimą.

  • JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    Jungtinės Valstijos pareiškė esančios atviros galimam susitikimui su Iranu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, kai iš Teherano pasigirdo prieštaringos žinutės apie galimą susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Apie tai pranešta po to, kai tarpininkų kanalais esą buvo perduotas pasiūlymas per septynias dienas atnaujinti laivybą, jei Vašingtonas sumažintų karinį spaudimą.

    Vis dėlto Irano valstybei artima žiniasklaida šiuos pranešimus greitai paneigė, pabrėždama, kad informacija yra netiksli. Toks skirtingų šaltinių vertinimas dar labiau sustiprino neapibrėžtumą, o rinkose ir diplomatiniuose sluoksniuose kilo klausimų, ar Teheranas iš tiesų siekia greito kompromiso, ar bando derybose sustiprinti savo pozicijas.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio JAV žiniasklaidai sakė, kad konkretaus susitikimo grafiko kol kas nėra, tačiau Vašingtonas neatmeta tokios galimybės. Pasak jo, bet koks kontaktas turėtų turėti aiškią perspektyvą duoti teigiamą rezultatą, o pagrindinis JAV tikslas išlieka tas pats.

    „Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Marco Rubio.

    Į Niujorką JT Generalinei Asamblėjai išvykęs Irano prezidentas Masoud Pezeshkian teigė, kad tarptautiniuose forumuose gins Irano pozicijas. Irano valstybinės televizijos transliuotuose kadruose jis kalbėjo apie pareigą pristatyti šalies padėtį tarptautinei bendruomenei ir pabrėžė, kad Teheranas neketina nusileisti, nepaisant, jo žodžiais, patiriamo neteisingumo.

    „Mes tvirtai ginsime savo pozicijas tarptautiniuose forumuose“, – sakė Masoud Pezeshkian.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių dalis. Dėl karo veiksmų ir saugumo incidentų laivyba šiame koridoriuje buvo sutrikusi, o tai didino spaudimą energijos kainoms ir pasauliniam tiekimo stabilumui.

    Tekste minimi ankstesni atvejai rodo, kad derybinė dinamika jau ne kartą buvo komplikuota viešais pareiškimais ir jų paneigimais. Ši situacija signalizuoja, kad sprendimų priėmimas Teherane gali būti nevieningas, o skirtingos politinės grupės ir institucijos siunčia skirtingas žinutes tiek vidaus auditorijai, tiek užsieniui.

    Irano parlamento vadovybės atstovai taip pat akcentuoja, kad spaudimas dėl sąsiaurio išliks, jei, jų teigimu, JAV ir sąjungininkai nekeis veiksmų regione. Tokia retorika leidžia manyti, kad Hormuzo tema išlieka viena pagrindinių svertų derybose, o galimi sprendimai priklausys ne tik nuo viešų pareiškimų, bet ir nuo realių veiksmų dėl saugumo bei sankcijų politikos.