CP v2

Tag: Jungtinės Valstijos

  • Amerikiečiai išgavo 99 proc. grynumo litį: žada švaresnę revoliuciją baterijoms

    Amerikiečiai išgavo 99 proc. grynumo litį: žada švaresnę revoliuciją baterijoms

    Litio gavyba šiandien laikoma viena didžiausių baterijų pramonės aplinkosauginių problemų. Kietųjų uolienų telkiniuose litis dažnai išgaunamas kaitinant spodumeną ir naudojant agresyvias chemines medžiagas, o sūrymo telkiniuose – pumpuojant vandenį į didžiulius baseinus ir ilgai jį garinant.

    Abu keliai reikalauja daug energijos ir vandens, palieka ryškų pėdsaką kraštovaizdyje ir kelia vietos bendruomenių pasipriešinimą. Augant elektromobilių ir energijos kaupimo sistemų paklausai, spaudimas rasti švaresnes alternatyvas tik didėja.

    JAV mokslininkų grupė paskelbė apie metodą, kuris leido gauti iki 99 proc. grynumo litį, pasitelkiant elektrocheminę interkaliaciją. Tai technologija, plačiai žinoma baterijų ir superkondensatorių srityje, kai elektros srovė „įstumia“ jonus į sluoksniuoto materialo struktūrą.

    Taikant šį principą vandens tirpaluose, galima kurti filtrus su priverstiniu srautu, kuriuose elektrinis laukas nukreipia įkrautus litio jonus per mikroskopinius kanalus. Esminis iššūkis tas, kad tais pačiais keliais linkę keliauti ir kiti jonai, ypač gerokai gausesni natrio jonai, todėl atranka tampa sudėtinga.

    Tyrėjai aiškina, kad jonų „eismo“ valdymą lemia dviejų procesų sąveika: pati interkaliacija ir jonų mainai, kai litis ir natris konkuruoja dėl vietos medžiagos sluoksniuose. Nors pusiausvyra nusistovi natūraliai, mokslininkai gali reguliuoti, kaip greitai „pumpuojami“ jonai, taip keisdami sistemos selektyvumą.

    Pasak tyrėjų, lėtesnis jonų įterpimas ir tinkamai parinktas dalelių dydis pagerino proceso grįžtamumą ir leido pasiekti itin aukštą grynumą. Tai svarbu ne tik moksliniu požiūriu: jei metodas būtų sėkmingai išplėstas iki pramoninio masto, jis galėtų sumažinti cheminių reagentų poreikį ir pagerinti litio gavybos tvarumą.

    Vis dėlto iki realaus proveržio rinkoje dar laukia ilgas kelias: teks įrodyti, kad technologija veikia su skirtingos sudėties sūrymais, yra atspari užterštumui, ekonomiškai pagrįsta ir lengvai integruojama į esamas tiekimo grandines. Būtent šie kriterijai dažniausiai nulemia, ar laboratorinis rezultatas virsta nauja pramonės norma.

  • D. Trumpas gąsdina komunizmu, o Vašingtone atšaukiamas paradas: laukiama 46 laipsnių

    D. Trumpas gąsdina komunizmu, o Vašingtone atšaukiamas paradas: laukiama 46 laipsnių

    Karščio banga keičia šventės planus

    JAV šeštadienį mini 250-ąsias nepriklausomybės metines, tačiau šventinę nuotaiką temdo ir rekordinė kaitra, ir politinė įtampa. Vašingtone dėl ekstremalių oro sąlygų buvo uždaryta dalis renginių, o suplanuotas Nepriklausomybės dienos paradas atšauktas.

    Sostinėje prognozuojama iki 46 laipsnių kaitra, todėl organizatoriai ir miesto tarnybos prioritetu įvardijo žmonių saugumą. Tuo pat metu kituose miestuose fejerverkai vis dar planuojami, tarp jų Čikagoje virš Navy Pier ir Niujorke.

    Trumpas žada kalbą Vašingtone

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų užimti centrinę vietą minėjime ir planuoja kalbėti National Mall erdvėje prieš didelį fejerverkų šou. Penktadienį jis lankėsi prie Mount Rushmore memorialo, kur savo kalboje akcentavo komunizmo grėsmę.

    „Komunizmas yra mirtina grėsmė Amerikos laisvei. Tai didžiausia grėsmė mūsų šaliai“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Gaisrai Vakaruose ir kontrastai kituose regionuose

    Kol rytinę pakrantę ir sostinę spaudžia karščio banga, vakarinėse JAV valstijose situaciją aštrina miškų gaisrai. Pranešama, kad Kolorade ir Jutoje liepsnos privertė evakuoti tūkstančius gyventojų ir sunaikino daugiau nei 160 statinių.

    Į pagalbą saugumo ir gelbėjimo operacijoms kai kuriose vietovėse buvo pasitelkta Nacionalinė gvardija. Tuo metu Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose vyravo gerokai vėsesni orai, apie 15 laipsnių, vietomis sulaukta ir trumpų liūčių.

    Sinoptikai pabrėžia, kad ekstremalūs karščiai JAV pastaraisiais metais vis dažnesni, o miestams vis sunkiau užtikrinti masinių renginių saugumą. Dėl to organizatoriai vis dažniau remiasi rizikos vertinimu ir koreguoja programas, kai temperatūra artėja prie sveikatai pavojingų ribų.

  • Europa vejasi JAV ekonomiką: kodėl Pietų šalys atsilieka, o Šiaurė didina pranašumą

    Jungtinės Valstijos pastaraisiais dešimtmečiais ekonomiškai paspartėjo greičiau nei Europos Sąjunga, o atotrūkis ES viduje ryškėja. Vis dažniau pripažįstama, kad problema ne vien išorės konkurentai, bet ir pačios Europos gebėjimas augti, diegti inovacijas ir didinti našumą.

    Ekonomistų vertinimu, viena pagrindinių priežasčių yra silpnesnis ES įmonių konkurencingumas, kurį apsunkina nevienodi reikalavimai tarp valstybių ir didelė administracinė našta. Skandinavijos ir kitos Šiaurės Europos valstybės šią problemą kelia ypač aktyviai, ragindamos paprastinti taisykles ir labiau suvienodinti vidaus rinką.

    „Europos Sąjungai būtina didinti konkurencingumą, o verslui šiandien per sunku veikti skirtingų taisyklių ir per gausių reguliavimų sąlygomis“, – sakė Švedijos ambasadorė Lenkijoje Martina Quick.

    Technologinė priklausomybė – silpna vieta

    ES lygiu vis daugiau dėmesio skiriama aukštosioms technologijoms: automatizacijai, DI, kvantinėms technologijoms ir debesijos sprendimams. Tikslas aiškus – atsiremti į didesnę pridėtinę vertę kuriančius sektorius, kurie JAV ekonomikai padėjo išlaikyti spartesnį našumo augimą.

    Europos Komisija pastaruoju metu akcentuoja technologinio suvereniteto kryptį, siekdama mažinti priklausomybę nuo tiekėjų už ES ribų. Daugiausia dėmesio skiriama puslaidininkiams, DI ir debesijos paslaugoms – sritims, kuriose Europa ilgai atsiliko tiek investicijų mastu, tiek pasaulinių lyderių skaičiumi.

    Pietūs atsilieka, Šiaurė išsiskiria

    Skirtumai tarp ES regionų išryškėja lyginant augimą su JAV. Remiantis Lenkijos ekonomikos instituto skaičiavimais, 2000–2024 metais Pietų Europos šalių grupėje Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kipre, Maltoje ir Portugalijoje bendrasis vidaus produktas, skaičiuojamas pagal perkamosios galios paritetą, augo 25 proc. punktų lėčiau nei JAV.

    Tuo metu Šiaurės Europos grupė, į kurią įtraukiamos Belgija, Danija, Airija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija, atrodo tvirčiau. Šios valstybės ne tik sparčiau didino ekonomikos apimtį, bet ir išsiskyrė nuoseklesniu našumo gerėjimu, ypač vertinant BVP pagal perkamosios galios paritetą vienai darbo valandai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien bendrų iniciatyvų nepakaks, jei ES nepajudės keliomis kryptimis vienu metu: mažins reguliacinę fragmentaciją, didins investicijas į inovacijas ir stiprins kapitalo bei darbo jėgos mobilumą. Priešingu atveju atotrūkis nuo JAV gali tapti ne ciklinis, o struktūrinis, o ES vidinės „dviejų greičių“ ekonomikos rizika tik augs.

  • Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija kreipėsi į JAV dėl Tomahawk ir Patriot raketų: nauda gali pasiekti ir Lenkiją

    Vokietija veda pažangias derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl strateginių amerikietiškų ginklų gamybos paleidimo Vokietijos teritorijoje. Pagrindiniai aptariami produktai – sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ir priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ perėmimo raketos PAC-3 MSE. Berlynas siekia susitarimą pasiekti artimiausiu metu, kad realiai sustiprintų Europos atgrasymo pajėgumus.

    Deryboms postūmį suteikė Vašingtono sprendimai persvarstyti dalies pajėgumų dislokavimo Europoje planus, įskaitant sausumos bazavimo sprendimus. Kaip viena iš priežasčių viešai minima ribota kai kurių raketų pasiūla ir poreikis prioritetą teikti jau vykdomiems įsipareigojimams. Vokietija, ilgiau kaip metus siekusi įsigyti „Tomahawk“, dabar vis daugiau dėmesio skiria gamybai vietoje.

    „Tomahawk“ – didelio nuotolio, itin tiksli, žemai skrendanti sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į antžeminius taikinius. Plačiai nurodoma, kad kai kurie jos variantai gali pasiekti daugiau kaip 1 600 kilometrų nuotolį, todėl tokio tipo ginkluotė Europoje laikoma svarbia spragų užpildymo priemone. Vokietijai tai būtų būdas greičiau susikurti ilgo nuotolio smūgio galimybes ir mažinti priklausomybę nuo importo.

    Antras derybų ramstis – PAC-3 MSE, laikomos vienomis pažangiausių „Patriot“ sistemos perėmėjų. Šios raketos skirtos naikinti balistines ir sparnuotąsias raketas, o taip pat stiprinti apsaugą nuo vis sudėtingesnių, dideliu greičiu artėjančių grėsmių. Modernizuoti perėmėjai iš esmės lemia, kokio lygio realią priešraketinę apsaugą gali užtikrinti „Patriot“ baterijos.

    Vokietijos pusė akcentuoja pramoninę logiką: dalies gamybos perkėlimas į Europą galėtų pagreitinti tiekimą ir sumažinti spaudimą JAV gamybos linijoms. Pastarosios pastaraisiais metais dirba intensyviai, nes vienu metu vykdomi dideli užsakymai sąjungininkams ir partneriams. Kartu Berlynas tikisi, kad gamyba Vokietijoje leistų sukurti daugiau atsargų ir užtikrinti stabilesnį tiekimo planavimą.

    Viešumoje minimas ir Europos pramoninis aspektas: bendradarbiavimas tarp „MBDA“ ir JAV gynybos pramonės, taip pat jau esamos kooperacijos plėtra, susijusi su „Patriot“ raketomis. Vokietijos įmonės jau gamina atskiras komponentų grupes įvairioms NATO programoms, todėl Berlynas argumentuoja turintis bazę, nuo kurios galima pereiti prie platesnės integracijos. Vis dėlto sprendimai dėl technologijų perdavimo ir intelektinės nuosavybės apsaugos išlieka jautrūs.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos reikšmė neapsiriboja vien Vokietija. Jei Europoje didėtų „Patriot“ perėmėjų ir kitų kritinių raketų pasiūla, tai galėtų palengvinti regioninį planavimą ir prisidėti prie rytinio NATO sparno saugumo, įskaitant Lenkiją. Tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo politinių sprendimų Vašingtone, licencijavimo sąlygų ir to, kokios apimties gamyba realiai būtų leista Europoje.

    Vokietijos politinėje erdvėje netrūksta ir skeptikų, perspėjančių, kad derybos gali užtrukti, o pažadėtas efektas pasiekiamas tik tada, kai suderinami eksporto kontrolės, technologijų apsaugos ir ilgalaikių užsakymų klausimai. Vis dėlto pati kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po Rusijos karo Ukrainoje valstybės skubina oro gynybos ir raketinių pajėgumų plėtrą, o gynybos pramonės pajėgumų didinimas tampa vienu svarbiausių prioritetų.

  • Prancūzija ruošia Laisvės statulos šviesų reginį JAV 250 metų sukakčiai: kas numatyta liepos 4 dieną

    Prancūzija ruošia Laisvės statulos šviesų reginį JAV 250 metų sukakčiai: kas numatyta liepos 4 dieną

    Prancūzija planuoja surengti specialų šviesų reginį prie Laisvės statulos Niujorke, taip pažymėdama artėjančią Jungtinių Valstijų 250 metų sukaktį. Apie iniciatyvą pranešė Prancūzijos konsulatas, pabrėždamas, kad tai bus atskiras meninis projektas, skirtas sustiprinti simbolinę paminklo žinutę.

    Skelbiama, kad šou bus iš anksto įrašytas ir transliuojamas JAV televizijos kanalo ABC programoje. Jis turėtų pasirodyti kaip dalis liepos 4 dieną rodomos šventinės programos, kai JAV mini Nepriklausomybės dieną ir 1776 metų Nepriklausomybės deklaracijos metines.

    „Laisvės statula bus pristatyta taip, kaip jos dar niekada nematėte, – specialiai sukurtoje produkcijoje, pabrėžiančioje jos simbolinę ir emocinę galią“, – teigiama konsulato pranešime.

    Pasak Prancūzijos atstovų, projektas finansuojamas privačių rėmėjų lėšomis, o tikslas – parodyti prancūzų technologijų ir kūrėjų pajėgumą. Tam taip pat reikėjo atskiro leidimo iš JAV Nacionalinės parkų tarnybos, kuri prižiūri Laisvės statulą, todėl organizatoriai kelis mėnesius derino sąlygas ir techninius sprendimus.

    Laisvės statula Niujorko uoste – vienas atpažįstamiausių JAV simbolių, tačiau jos ištakos glaudžiai susijusios su Prancūzija. Skulptūrą sukūrė prancūzų menininkas Auguste’as Bartholdi, o konstrukciniai sprendimai siejami su inžinerine tradicija, kuriai vėliau atstovavo ir Gustave’as Eiffelis.

    Paminklas Jungtinėms Valstijoms buvo perduotas 1886 metais kaip Prancūzijos dovana, tapusi ilgalaikės politinės ir kultūrinės partnerystės ženklu. Dėl šios istorijos sukakties minėjimas Prancūzijai yra proga dar kartą priminti, kad transatlantiniai ryšiai kuriami ne tik diplomatijoje, bet ir per bendrus simbolius.

    Pranešime taip pat akcentuojama, kad šviesų projektas nėra vienintelė iniciatyva. Pastarosiomis savaitėmis Prancūzija į JAV jau siuntė savo akrobatinio skraidymo komandą Patrouille de France, kuri skrydžio virš Manhatano metu danguje paliko Prancūzijos vėliavos spalvų dūmų pėdsaką.

    Numatoma, kad liepos 4 dieną Niujorke taip pat gali vykti papildomi skrydžiai, kuriems ruošiamas didesnis karinių orlaivių ir personalo kontingentas. Tokie pasirodymai paprastai derinami su JAV institucijomis dėl saugumo, oro erdvės ribojimų ir renginių logistikos, todėl sprendimai gali būti tikslinami iki pat šventės.

  • „OpenAI“ GPT-5.6 gali negauti visi: JAV valdžia nori spręsti, kas bus įleistas pirmas

    „OpenAI“ GPT-5.6 gali negauti visi: JAV valdžia nori spręsti, kas bus įleistas pirmas

    „OpenAI“ jau ruošia naują dirbtinio intelekto modelį GPT-5.6, tačiau jo startas gali būti neįprastas: prieiga iš pradžių būtų suteikiama tik atrinktiems klientams. Toks etapinis paleidimas, remiantis žiniasklaidos publikacijomis, siejamas su JAV federalinės valdžios reikalavimais.

    Skelbiama, kad pirmojoje fazėje prieiga prie GPT-5.6 būtų tvirtinama individualiai, klientas po kliento. Plačiau modelis galėtų tapti pasiekiamas po kelių savaičių, tačiau kol kas neaišku, ar vėliau jis būtų atvertas visiems norintiems.

    Kas keičiasi „OpenAI“ planuose

    Etapinis diegimas reiškia, kad naujausias modelis pirmiausia galėtų būti skirtas ribotai įmonių grupei, ypač toms, kurios dirba su jautriais duomenimis ar kritine infrastruktūra. Tai leidžia testuoti saugumo priemones realiose situacijose, bet kartu kuria nelygią prieigos dinamiką rinkoje.

    Tokių ribojimų fonas siejamas su JAV politika, kai pažangiausi dirbtinio intelekto modeliai vis dažniau vertinami ir kaip inovacijų variklis, ir kaip nacionalinio saugumo rizikos veiksnys. Pastaraisiais metais daugėja diskusijų apie tai, ar labai galingi modeliai turėtų būti tikrinami prieš viešą paleidimą.

    Valdžios argumentas – nacionalinis saugumas

    Žiniasklaida nurodo, kad valdžios institucijos ragino „OpenAI“ atidėti arba išskaidyti išleidimą, motyvuodamos nacionalinio saugumo sumetimais. Tokia logika dažniausiai siejama su piktnaudžiavimo scenarijais, kai pažangūs modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar biologinių rizikų didinimui.

    „Mes paaiškinome JAV vyriausybei, kad tai nėra mūsų pageidaujamas ilgalaikis modelis, ir bendradarbiausime siekdami labiau subalansuoto požiūrio būsimuose leidimuose“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

    JAV institucijos pastaruoju metu aktyviau ieško vieningų kriterijų, kaip vertinti pažangius DI modelius, ypač prieš jų masinį pritaikymą. Praktikoje tai gali reikšti rizikos vertinimus, ribotos prieigos testus, incidentų valdymo procedūras ir aiškesnes taisykles, kam leidžiama naudoti galingiausius įrankius.

    Rinka nerimauja dėl nelygių taisyklių

    Etapinė prieiga gali turėti ir konkurencinių pasekmių: jei vieni rinkos dalyviai naujausius modelius gauna anksčiau, jų pranašumas kuriant produktus ir automatizuojant procesus didėja. Technologijų sektoriuje tai kelia klausimų, ar taisyklės bus taikomos vienodai skirtingoms bendrovėms.

    Be to, tokia praktika stiprina tendenciją, kad pažangiausios DI galimybės pirma pasiekia dideles organizacijas, o ne plačią visuomenę. Tai gali gilinti atotrūkį tarp įmonių, kurios gali greitai diegti automatizaciją, ir tų, kurios turi laukti vėlesnių, labiau prieinamų versijų.

    Kol kas „OpenAI“ nėra paskelbusi viešo grafiko, kada GPT-5.6 būtų prieinamas plačiai, todėl pagrindinis klausimas lieka atviras: ar etapinis modelio paleidimas taps laikina priemone, ar nauju standartu pažangiausiam DI JAV reguliavimo aplinkoje.

  • Iranas ir JAV atidarė tiesioginį ryšio kanalą: siekia mažinti incidentų riziką Ormuzo sąsiauryje

    Iranas ir JAV pradėjo veikti nauju tiesioginės komunikacijos kanalu, kuris, kaip skelbia Irano transliuotojas Press TV, turėtų padėti mažinti ginkluotų incidentų riziką strategiškai svarbiame Ormuzo sąsiauryje. Šis žingsnis pristatomas kaip praktinis mechanizmas, skirtas greičiau spręsti įtampas jūroje ir išvengti klaidingų interpretacijų.

    Naujasis kanalas siejamas su neseniai suderintais saugumo principais, kurių tikslas – stabilizuoti laivybą Persijos įlankoje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl bet kokie incidentai čia greitai persiduoda naftos ir dujų kainoms bei draudimo tarifams.

    Kas numatyta dėl laivybos?

    Pagal Irano pateikiamą informaciją Teheranas įsipareigojo 60 dienų užtikrinti laisvą komercinių laivų judėjimą per sąsiaurį be kliūčių ir be papildomų mokesčių. Tokia formuluotė rinkoms svarbi, nes pastaraisiais mėnesiais įtampai išaugus būta signalų, kad Iranas gali griežtinti kontrolę arba taikyti rinkliavas.

    Pastaruoju metu laivybos saugumas regione tapo ypač jautrus po karo eskalacijos, kai buvo kilę realių rizikų maršrutų sutrikimams. Ormuzo sąsiauryje laivai juda siaurais, intensyviai naudojamais koridoriais, todėl net pavienis incidentas gali sukelti grandininį vėlavimų ir kainų šuolių efektą.

    Tiesioginiai kariškių kontaktai Dohoje

    JAV viceprezidentas J.D. Vance yra nurodęs, kad naujoje deeskalacijos schemoje numatomi tiesioginiai kontaktai tarp JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) atstovų ir Irano Revoliucinės gvardijos pareigūnų. Planuojama, kad susitikimai vyks Katare, Dohoje, siekiant greitai aptarti incidentus ir sumažinti netyčinių susidūrimų tikimybę.

    Toks modelis tarptautinėje praktikoje dažnai laikomas „karštąja linija“, kai įtampos sąlygomis kuriamas minimalus, bet patikimas ryšys tarp potencialiai konfliktuojančių pusių. Pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijoms, kai vienos pusės veiksmai interpretuojami kaip tyčinė eskalacija.

    Įtampa išlieka: ataka ir ginčai dėl maršrutų

    Pranešta, kad Ormuzo sąsiauryje įvyko išpuolis prieš pro šalį plaukusį laivą, o Vakarų šaltiniai incidentą siejo su Iranu, nors Teheranas to nepatvirtino. Iranas anksčiau yra perspėjęs, kad negali garantuoti saugumo laivams, kurie juda ne jo nurodytais maršrutais.

    Tuo pat metu regione tęsiasi ginčai dėl „saugių“ kelių – Omanas buvo paskelbęs laikiną maršrutą savo pusėje, tačiau Iranas viešai teigė, kad saugus plaukimas galimas tik pagal Teherano nurodytą trajektoriją. Kadangi sąsiauris yra prie Irano ir Omano teritorinių vandenų, praktiniai laivybos sprendimai čia neišvengiamai turi ir politinį, ir karinį atspalvį.

    Incidentai jūroje taip pat gali paveikti tarptautines operacijas, skirtas „užstrigusiems“ laivams ir įguloms išvesti iš rizikingų zonų. Todėl naujasis Iraną ir JAV siejantis ryšio kanalas vertinamas kaip bandymas įvesti daugiau nuspėjamumo, nors platesnė regiono įtampa išlieka aukšta.

  • Tailande sulaikyta 284 tonų elektronikos atliekų siunta: klaidintos etiketės, o krovinys grįš į JAV

    Tailande sulaikyta 284 tonų elektronikos atliekų siunta: klaidintos etiketės, o krovinys grįš į JAV

    Tailando Laem Chabang uoste Chon Buri provincijoje per įprastą patikrą sulaikyta 12 konteinerių siunta, dokumentuose įvardyta kaip metalo laužas. Atidarius krovinius paaiškėjo, kad dalis turinio yra elektronikos atliekos, įskaitant spausdintinių plokščių atliekas.

    Tailando muitinė nurodė, kad iš viso aptikta apie 284 tonos elektronikos atliekų, kurios buvo paslėptos tarp deklaruoto metalo laužo. Siunta buvo papildomai patikrinta gavus informaciją apie galimą neteisėtą pavojingų atliekų gabenimą.

    Pasak Tailando pareigūnų, konteineriai buvo neteisingai deklaruoti, siekiant apeiti šalyje galiojančius draudimus importuoti elektronikos atliekas. Tailande tokios atliekos laikomos didesnės rizikos kroviniu dėl galimų pavojingų medžiagų, kurios gali patekti į aplinką netinkamai perdirbant.

    Elektronikos atliekose dažnai aptinkama švino, gyvsidabrio, kadmio ir kitų junginių, todėl jų ardymas be kontrolės kelia grėsmę dirvožemiui ir vandeniui. Dėl to daug valstybių griežtina kontrolę, o neteisėtai gabenami kroviniai vis dažniau slepiami po neutraliomis etiketėmis, tokiomis kaip metalo laužas ar mišrios žaliavos.

    Šiuo atveju Tailando institucijos pranešė, kad siunta bus grąžinta į kilmės šalį Jungtines Valstijas eksportuotojo lėšomis. Toks sprendimas siejamas su tarptautiniais įsipareigojimais pagal Bazelio konvenciją, kuri numato, kad neteisėtai išsiųstos pavojingos atliekos turi būti pargabentos atgal.

    Tailande elektronikos atliekų importo kontrolė pastaraisiais metais buvo sugriežtinta, o pareigūnai pabrėžia, kad tikrinimai uostuose bus tęsiami. Tuo pat metu tarptautinės organizacijos perspėja, kad pasauliniai elektronikos atliekų srautai auga, todėl rizika, jog atliekos bus nukreipiamos į trečiąsias šalis apeinant taisykles, išlieka didelė.

    Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad elektronikos atliekų kiekiai pasaulyje nuosekliai didėja, o didelė dalis jų vis dar nėra tinkamai surenkama ir perdirbama. Ekspertai pabrėžia, kad veiksmingiausia priemonė mažinti nelegalius srautus yra skaidresnė atliekų apskaita, griežtesnė muitinių kontrolė ir atsakomybė atliekų kilmės šalyse.

    Tailandas skelbia tęsiantis tyrimą dėl deklaravimo aplinkybių ir galimų atsakingų grandžių. Pareigūnai taip pat neatmeta, kad bus tikrinami ir kiti su šia siunta susiję kroviniai, jei atsiras požymių, jog neteisėtas gabenimas galėjo būti platesnio masto.

  • JAV skiria Lenkijai apie 3,7 mlrd. eurų ginklams: pinigai gali atverti kelią naujiems F-35

    JAV skiria Lenkijai apie 3,7 mlrd. eurų ginklams: pinigai gali atverti kelią naujiems F-35

    Jungtinės Valstijos paskelbė didinančios finansinę paramą Lenkijai pagal užsienio karinio finansavimo programą Foreign Military Financing, kuri leidžia palankesnėmis sąlygomis įsigyti amerikietiškos ginkluotės. Kalbama apie papildomą paketą, kurio vertė siekia maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Apie sprendimą pranešta per ceremoniją, susijusią su pirmųjų Lenkijai skirtų F-35A priėmimu tarnybai. Parama suteikiama per mechanizmą, kuriuo sąjungininkams gali būti skiriamos subsidijos, kreditų garantijos ar lengvatinės paskolos per Foreign Military Sales sistemą.

    Kur gali būti nukreiptos lėšos?

    Lenkija jau yra užsakiusi 32 naikintuvus F-35A, o jų pristatymus planuojama užbaigti iki 2029 metų. Papildomas finansavimas sustiprina galimybes plėsti penktosios kartos aviacijos parką arba finansuoti kitas prioritetines programas, susijusias su oro gynyba, aviacija ir aukštųjų technologijų ginkluote.

    Kokiam pirkiniui bus skirti nauji pinigai, spręs Lenkijos gynybos institucijos, įvertinus bendrą 2025–2039 metų ginkluotųjų pajėgų vystymo planą. Pastaraisiais metais Varšuva sparčiai didina užsakymus, orientuodamasi į NATO standartus, sąveikumą ir greitą kovinių pajėgumų stiprinimą.

    Signalas NATO rytiniam flangui

    Šis žingsnis vertinamas kaip politinis signalas, kad Vašingtonas Lenkiją laiko vienu kertinių partnerių stiprinant NATO rytinį flangą. Rusijos karo Ukrainoje fone Lenkija išlieka tarp aktyviausiai į gynybą investuojančių Europos valstybių, o amerikietiška technika čia užima vis didesnę dalį.

    Programos FMF esmė yra ne vien pinigai, bet ir greitesnis priėjimas prie gamybos linijų, mokymų, atsarginių dalių bei logistikos. Praktikoje tai gali reikšti spartesnį modernių sistemų įvedimą į tarnybą ir mažesnę finansinę naštą biudžetui, ypač kai gynybos poreikiai auga visame regione.

    „Sprendimus dėl konkretaus techninio pasirinkimo turi priimti specialistai, o ne politikai, tačiau investicija į F-35 paprastai yra gera investicija“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Lenkijos pasirinkimai artimiausiais metais bus svarbūs ne tik jai pačiai, bet ir viso regiono oro erdvės apsaugai bei atgrasymo architektūrai. Papildomas JAV finansavimas didina tikimybę, kad svarstymų centre atsidurs tolesni aukštos klasės aviacijos ir oro gynybos pirkimai.

  • Irano žiniasklaida meta kaltinimus JAV: paviešino civilių objekto nuotraukas ir ginklo dalis

    Irano žiniasklaida meta kaltinimus JAV: paviešino civilių objekto nuotraukas ir ginklo dalis

    Irano pusiau oficiali naujienų agentūra Mehr paskelbė nuotraukas, kuriose matyti apgriautas geriamojo vandens rezervuaras ir šalia aptikti įtariami ginkluotės fragmentai. Teigiama, kad tai galėjo būti tikslaus valdymo amunicija, siejama su JAV naudojamomis sistemomis, tačiau šių teiginių nepriklausomai patvirtinti kol kas nepavyko.

    Apie šiuos kadrus pranešusi CNN nurodė, kad redakcija negalėjo patikrinti, ar visi parodyti metalo fragmentai tikrai yra iš įvykio vietos. Vis dėlto paties rezervuaro vieta, remiantis nepriklausomo analitiko geolokacija, siejama su Pietų Iranu, o tai sustiprino diskusijas dėl incidento aplinkybių.

    Ginklų ekspertai, kuriuos citavo CNN, atkreipė dėmesį, kad nuotraukose matomi elementai gali atitikti JAV gaminamos GBU-39 serijos mažo skersmens valdomos bombos komponentus. Tai precizinė amunicija, kurią naudoja ne tik JAV, todėl vien pagal fragmentus galutinai nustatyti paleidėją sudėtinga.

    Pranešimai pasirodė platesniame karinės eskalacijos kontekste, kai JAV viešai skelbė apie smūgius taikiniams Irane. Tuo pat metu neaišku, ar vandens infrastruktūra buvo tiesioginis šių operacijų rezultatas, ar incidentas susijęs su kitu smūgiu ar klaida pasirenkant taikinį.

    Irano institucijos skelbia, kad buvo apgadinti du betoniniai vandens rezervuarai, kurių bendra talpa siekia 2 500 kubinių metrų, ir jie aptarnavo tūkstančius gyventojų. Tokie objektai laikomi civiline infrastruktūra, todėl jų sunaikinimas ar apgadinimas tarptautinėje teisėje vertinamas itin jautriai ir gali kelti klausimų dėl galimų pažeidimų.

    JAV Centrinės vadovybės atstovas žurnalistams patvirtino, kad informacija apie incidentą yra vertinama, tačiau detalių nepateikė. Kol nėra nepriklausomai patikrintų papildomų duomenų, įskaitant tikslią smūgio seką, panaudotos amunicijos kilmę ir objekto paskirtį, incidento interpretacijos išlieka prieštaringos.