Tag: Jungtinės Valstijos

  • JAV per Heloviną nufilmuota lenkė bandė nusinešti visą kibirą saldainių – sureagavo namų šeimininkė

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas iš JAV, kuriame per Heloviną užfiksuotas bandymas pasisavinti ne kelis saldainius, o visą kibirą su vaišėmis, paliktomis prie namo durų.

    Įrašą „Instagram“ paskyroje @dorota_life_chicago paviešino turinio kūrėja Dorota. Pasak jos, video nufilmavo prie durų įrengta kamera.

    Įraše matyti dvi moterys, priėjusios prie namo, prie kurio šeimininkai buvo palikę indą su saldumynais vaikams – tai JAV miesteliuose per Heloviną gana įprasta praktika, kai gyventojai ne visada atidarinėja duris.

    Iš pradžių situacija atrodė įprasta, tačiau viena iš moterų, prabilusi lenkiškai, paklausė savo palydovės, ar paimti visą kibirą, ir netrukus jį pakėlė.

    Šeimininkė viską matė per vaizdo domofoną

    Pasak įrašo autorės, namo šeimininkė stebėjo situaciją realiu laiku ir sureagavo per vaizdo domofoną – išgirdus jos balsą, kibiras buvo skubiai padėtas atgal.

    Tačiau istorija tuo nesibaigė. Dorota teigė, kad maždaug po valandos viena iš tų pačių moterų dar kartą sugrįžo prie tos pačios sodybos patikrinti, ar saldainiai vis dar palikti lauke.

    Internautų reakcija: palyginimai su „chytra baba z Radomia“

    Vaizdo įrašas greitai paplito, o komentaruose netrūko griežtos kritikos dėl tokio elgesio. Dalis internautų moteris lygino su Lenkijoje plačiai žinomu memu apie „chytrą bobą iš Radomo“.

    Pati įrašo autorė incidentą komentavo su humoru, svarstydama, ką apskritai būtų galima nuveikti su tokiu kiekiu saldumynų.

  • Talibanas reiškia susirūpinimą dėl JAV planų afganus deportuoti per Pakistaną

    Talibanas reiškia susirūpinimą dėl JAV planų afganus deportuoti per Pakistaną

    Afganistano talibų valdžia pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad JAV planuoja deportuoti dalį Afganistano piliečių per Pakistaną, o vėliau juos grąžinti į Afganistaną.

    Kaip praneša „Euronews“, kalbama apie daugiau nei 150 afganų, kuriuos numatoma išsiųsti per Pakistaną, tarp jų – ir žmonių, susijusių su afganistaniečiais, iki 2021 metų talkinusiais JAV pajėgoms.

    Talibų užsienio reikalų ministerijos atstovas Abdul Qahar Balkhi pareiškime teigė, kad vadinamasis Afganistano Islamo Emyratas nerimauja dėl galimų deportacijų į Pakistaną asmenų, kurie dar nėra gavę teisėto leidimo gyventi šioje šalyje.

    Žmogaus teisių ir pagalbos organizacijos įspėja, kad buvusių Vakarų sąjungininkų ir jų šeimų narių išsiuntimas gali kelti grėsmę jų saugumui.

    JAV negali deportuoti tiesiogiai į Afganistaną

    Tekste nurodoma, kad JAV negali organizuoti deportacijų tiesiogiai į Afganistaną. Anoniminiai JAV pareigūnai „The New York Times“ sakė, jog būtent Pakistanas prižiūrėtų šių žmonių išsiuntimą į Afganistaną.

    Į numatomų deportuoti asmenų sąrašą, anot organizacijos „AfghanEvac“, patenka ir giminaičiai afganistaniečių, kurie iki Kabulo žlugimo padėjo JAV kariuomenei.

    Tuo metu talibai po sugrįžimo į valdžią buvo paskelbę visuotinę amnestiją tiems afganams, kurie dirbo su Vakarų remtomis pajėgomis ir vyriausybėmis, taip pat kartojo pažadus, kad buvę oponentai galėtų saugiai grįžti į šalį.

    Vis dėlto Jungtinės Tautos yra fiksavusios pranešimus apie neteismines egzekucijas, sulaikymus ir piktnaudžiavimą, todėl grįžtančiųjų saugumo klausimas išlieka itin jautrus.

    Talibanas ragina Vašingtoną koordinuoti sprendimus

    A. Q. Balkhi teigė, kad talibų valdžia ragina Jungtines Valstijas imtis „atsakingo ir apgalvoto požiūrio“ bei sprendimus dėl Afganistano piliečių likimo derinti ir koordinuoti, atsižvelgiant į pačių asmenų teises ir „teisėtus reikalavimus“.

    Jis pridūrė, kad Afganistano pusė esą pasirengusi bendrauti ir ieškoti „praktinių sprendimų“ abipusio supratimo pagrindu.

    Straipsnyje taip pat primenama, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija praėjusiais metais buvo įvedusi kelionių draudimus kai kurioms šalims, tarp jų ir Afganistanui, kaip platesnės imigracijos politikos dalį.

    Be to, siekta nutraukti daliai afganų taikytą apsaugą nuo deportacijos; kai kurie jų po 2021 metų talibų perėmimo buvo gavę specialias imigrantų vizas.

    Pakistanas griežtina politiką afganų atžvilgiu

    Pakistanas šiais metais buvo nurodęs teisėsaugai visoje šalyje suimti afganistaniečius, neturinčius vizų. Tai – ilgametės repatriacijos politikos dalis, per kurią, kaip teigiama, per kelerius metus iš Pakistano buvo išstumti milijonai afganų, bėgusių nuo dešimtmečius trukusių karų.

    Islamabado ir Kabulo santykiai išlieka įtempti nuo tada, kai talibai perėmė valdžią Afganistane, o padėtis dar labiau pablogėjo po praėjusį spalį kilusių mirtinų susirėmimų pasienyje, po kurių siena buvo beveik visiškai uždaryta.

    Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais Afganistano piliečius tiesiogiai į Afganistaną deportavo ir Vokietija bei Turkija, nors žmogaus teisių organizacijos reiškė susirūpinimą dėl grįžtančiųjų laukiančių rizikų.

  • JAV ir Kinija dalijasi DI pasaulį: Europa skuba kurti trečią kelią, bet kliūčių daug

    JAV ir Kinija dalijasi DI pasaulį: Europa skuba kurti trečią kelią, bet kliūčių daug

    JAV ir Kinijai telkiant aplink save atskirus dirbtinio intelekto (DI) technologijų ir tiekimo grandinių blokus, Europos Sąjunga vis dažniau atsiduria spaudimo taške. Europos sostinėse stiprėja suvokimas, kad priklausomybė nuo užsienio lustų, debesijos ir pažangiausių DI modelių tampa ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo rizika.

    Ekspertai įspėja, kad galimybės laisvai rinktis tarp JAV ir Kinijos technologinių ekosistemų gali siaurėti. Kuo labiau DI siejamas su gynyba, kritine infrastruktūra ir duomenų valdymu, tuo daugiau sprendimų gali būti grindžiama geopolitine lojalumo logika, o ne vien kaina ar našumu.

    Europa ieško technologinio suvereniteto

    Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau kalba apie technologinį suverenitetą, akcentuodama, kad vien turėti vietinį DI modelį nepakanka. Norint konkuruoti, būtina turėti skaičiavimo galios bazę, duomenų centrų infrastruktūrą, prieigą prie pažangių lustų ir tvirtą tiekimo grandinę.

    Vienu iš kertinių instrumentų laikomas ES Lustų aktas, kuriuo siekiama didinti puslaidininkių gamybą Europoje ir mažinti priklausomybę nuo Azijos gamintojų. Valstybės pagalbos schemos ir naujos gamyklos turėtų sustiprinti žemyno pozicijas, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad iki realaus proveržio prireiks laiko, specialistų ir stabilios energijos pasiūlos.

    Europa turi ir ryškių pranašumų puslaidininkių grandinėje, ypač aukštos pridėtinės vertės įrangos bei medžiagų segmentuose. Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka pažangiausių DI sistemų kūrimas ir jų mastelio didinimas, kai konkurentai gali remtis milžiniškomis investicijomis, duomenų masyvais ir globaliomis platformomis.

    Priklausomybė nuo modelių, debesijos ir žaliavų

    Šiuo metu pažangiausių universalių DI modelių rinkoje dominuoja JAV ir Kinijos laboratorijos, o Europa neturi aiškiai lygiaverčio, pasauliniu mastu dominuojančio sprendimo. Prancūzijos „Mistral“ įvardijama kaip vienas ryškiausių Europos bandymų kurti konkurencingus modelius, tačiau atotrūkis nuo lyderių išlieka jautrus.

    Kartu svarbi ir infrastruktūros pusė: DI plėtrą riboja duomenų centrų pajėgumai, energijos kainos bei elektros tinklų pritaikymas dideliems skaičiavimo klasteriams. Dėl to ES vis dažniau kalba apie duomenų centrų integravimą į energetikos sistemą ir efektyvumo didinimą, kad DI augimas netaptų nepakeliama našta elektros rinkai.

    Ne mažiau reikšminga žaliavų dimensija. Retųjų žemių elementai, magnetai ir kiti komponentai būtini tiek lustams, tiek serverių įrangai, o Europoje ilgą laiką vyravo priklausomybė nuo importo, ypač iš Kinijos. Tai didina kainų, tiekimo sutrikimų ir politinio spaudimo riziką, ypač kai DI infrastruktūra tampa strateginiu prioritetu.

    Taisyklės kaip Europos svertas

    Siekiant stiprinti įtaką, Europa bando veikti kaip globalus DI taisyklių formuotojas. ES DI aktas nustato rizikos lygių sistemą, pagal kurią griežčiausi reikalavimai taikomi didžiausios rizikos sprendimams, o tam tikros praktikos draudžiamos.

    Tačiau verslo bendruomenė perspėja, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali slopinti inovacijas tuo metu, kai Europa mėgina vytis lyderius. Dėl to politinė darbotvarkė vis dažniau sukasi apie balansą: kaip vienu metu užtikrinti saugumą, skaidrumą ir konkurencingumą, neprarandant greičio globaliose lenktynėse.

    Didėjant įtampai tarp JAV ir Kinijos, vis daugiau valstybių bando laviruoti ir pasinaudoti abiem ekosistemomis, derėdamosi dėl investicijų, lustų, duomenų centrų projektų ar prieigos prie modelių. Tačiau ilgainiui pasirinkimus gali nulemti ne technologijų patrauklumas, o tai, kas kontroliuoja infrastruktūrą, standartus ir kritinius tiekimo kanalus.

  • JAV svarsto smūgius Iranui: Teheranas grasina Persijos įlankoje kertant povandeninius ryšio kabelius

    Auganti įtampa tarp JAV ir Irano

    Jungtinės Valstijos svarsto galimybę imtis naujų karinių veiksmų prieš Iraną, jei diplomatiniu keliu nepavyktų pasiekti susitarimo. Įtampą kursto ir signalai apie didesnį JAV karinių pajėgų aktyvumą Artimuosiuose Rytuose.

    Tokiose situacijose abi pusės paprastai siunčia atgrasymo žinutes, tačiau šįkart dėmesys krypsta ne tik į raketas ar dronus. Vis daugiau kalbama apie infrastruktūrą, kurios pažeidimas paveiktų ne vien regioną, bet ir tarptautines paslaugas.

    Iranas taikytųsi į ryšio kabelius

    Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Iranas yra parengęs scenarijus, kaip Persijos įlankoje būtų galima atakuoti povandeninius telekomunikacijų kabelius. Teigiama, kad planuose numatytas ne tik kabelių pažeidimas, bet ir bandymai trukdyti jų remonto darbams.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokia kryptis būtų skausminga alternatyva tradicinei eskalacijai, nes smūgis būtų nukreiptas į skaitmeninės ekonomikos pagrindą. Tokiu atveju pasekmės galėtų būti juntamos plačiau nei vien per energijos tiekimo ar laivybos trikdžius.

    Kodėl kabeliai svarbesni nei atrodo?

    Per Hormūzo sąsiaurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokią įtampą šiame ruože. Tačiau jūros dugnu driekiasi ir strateginiai šviesolaidiniai kabeliai, kurie sujungia regiono valstybes su pasauline interneto ir duomenų perdavimo infrastruktūra.

    Kasdienė bankų, biržų, mokėjimų sistemų, debesijos paslaugų, duomenų centrų, telekomunikacijų operatorių ir viešojo sektoriaus veikla remiasi būtent šiais ryšiais. Dauguma vartotojų jų nemato, tačiau jų pralaidumas ir patikimumas lemia, kaip greitai veikia skaitmeninės paslaugos.

    „Šiuolaikinės valstybės ir verslai priklausomi ne tik nuo uostų ar elektrinių, bet ir nuo nematomų ryšio arterijų jūros dugne“, – sakė tarptautinių santykių analitikas.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno kabelio pažeidimas nebūtinai reiškia plataus masto interneto „išjungimą“. Duomenų srautai dažnai peradresuojami kitais maršrutais, tačiau kelių kritinių jungčių sutrikimai gali sukelti ryškius sulėtėjimus, ryšio nestabilumą ir paslaugų sutrikimus, ypač ten, kur alternatyvų nedaug.

    Tokio tipo incidentai taip pat reikštų didesnę riziką finansų rinkoms ir tarptautinei prekybai, nes išauga sandorių vėlavimų, ryšio trikdžių ir kibernetinio nesaugumo tikimybė. Be to, vien grėsmė kabeliams gali veikti kaip spaudimo priemonė, nes kelia neapibrėžtumą verslui ir investuotojams.

  • Irano prezidentas ragina grįžti prie derybų su JAV: kaltina Vašingtoną žlugdžius ankstesnius susitarimus

    Irano prezidentas Masudas Pezeškianas pareiškė, kad Teheranas turėtų imtis naujų pastangų pasiekti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, nors kartu kaltino Vašingtoną sužlugdžius ankstesnes derybas. Jo pasisakymą perdavė naujienų agentūra „Reuters“.

    Kalbėdamas Irano valstybinėje televizijoje prezidentas pabrėžė, kad, jo manymu, procesą vis tiek verta tęsti, net jei iki šiol pažangos nebuvo. Pasak jo, ankstesni bandymai susitarti žlugo dėl JAV veiksmų ir pozicijos derybose.

    „Mes vedėme derybas, bet amerikiečiai viską sugadino. Vis tiek manau, kad turime šį reikalą užbaigti“, – sakė Masudas Pezeškianas.

    Retorika griežtėja, įtampa išlieka

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai regione išlieka padidėjusi karinė ir politinė įtampa, o viešojoje erdvėje daugėja signalų apie galimus naujus smūgius ar atsakomąsias atakas. Irano pusėje skamba vis griežtesni pareiškimai, akcentuojant pasirengimą ilgesnei konfrontacijai.

    Irano Revoliucijos gvardijos atstovas Hoseynas Mohebbi teigė, kad Iranas esą pasieks pergalę prieš JAV. Jis taip pat įspėjo, kad bet koks konfliktas gali turėti padarinių ir už Irano ribų, paveikdamas platesnio regiono stabilumą.

    „Mūsų lemtis šiame kare yra visiška pergalė, o mes tapsime pasauline supergalia“, – sakė Hoseynas Mohebbi.

    Kalbama apie grėsmes pasienyje ir galimą eskalaciją

    Irano Nacionalinio saugumo komiteto narys Fadahoseynas Malekis vietos žiniasklaidai tvirtino, kad Irano priešininkai neva planuoja sausumos atakas rytinėje ir vakarinėje šalies pasienio zonose. Konkrečių įrodymų ar šaltinių jis nepateikė, tačiau tokie pareiškimai paprastai signalizuoja vidaus auditorijai apie tariamą išorinę grėsmę.

    Jis taip pat apkaltino dvi arabų valstybes, jų neįvardydamas, esą prisidėjus prie neseniai kilusių neramumų pietryčių Irane. Tokio tipo kaltinimai regione yra dažni, ypač paaštrėjus geopolitinei konkurencijai ir konfliktams per tarpininkus.

    JAV karinis pasirengimas ir ribotos sausumos galimybės

    Tuo pat metu JAV karinės jūrų pajėgos, kaip skelbta žiniasklaidoje, ruošiasi galimiems tolesniems veiksmams, įskaitant šaudmenų krovimą ir orlaivių parengtį lėktuvnešių deniuose. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie signalai dažnai reiškia siekį atgrasyti nuo eskalacijos arba pasirengimą greitai reaguoti į galimas atakas.

    Artimųjų Rytų instituto analitikas Jasonas Campbellas teigė, kad pastaruoju metu matyti požymių, jog galėtų būti rengiamasi naujiems smūgiams arba kad JAV tikisi Irano ar jo remiamų grupuočių atsakomųjų veiksmų. Jis taip pat pabrėžė, kad bet kokia platesnė sausumos operacija būtų labai sudėtinga dėl rizikų ir infrastruktūros pažeidžiamumo regione.

    „Šiuo metu nėra vietos, kur būtų galima saugiai dislokuoti tūkstančius, o kai kuriais scenarijais ir dešimtis tūkstančių karių, reikalingų tokiai operacijai“, – sakė Jasonas Campbellas.

    Nors Irano prezidento raginimas atnaujinti derybas rodo, kad diplomatinės durys formaliai neuždarytos, realią pažangą lems abiejų pusių politinė valia ir saugumo situacija regione. Kol kas vieša retorika išlieka kieta, o rizika netyčia peržengti eskalacijos ribą nemažėja.

  • Persijos įlankoje auga įtampa: JAV įspėja dėl Irano, o rinkimų fonas kelia karo grėsmę

    Persijos įlankoje auga įtampa: JAV įspėja dėl Irano, o rinkimų fonas kelia karo grėsmę

    Persijos įlankos šalys ir platesnis Artimųjų Rytų regionas vis atviriau ruošiasi galimam naujam JAV ir Irano karo etapui. Įtampą kaitina didėjantis JAV karinių pajėgų telkimas, pranešimai apie galimus smūgių planus ir Irano perspėjimai, kad atsakas būtų nukreiptas ne tik į JAV interesus, bet ir į regiono infrastruktūrą.

    Vašingtonas šią savaitę paskelbė kelionių ir saugumo perspėjimus, akcentuodamas, kad padėtis gali sparčiai blogėti. JAV Valstybės departamentas nurodė iš Saudo Arabijos išvykti nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimoms, motyvuodamas rizika, kad karo veiksmai gali greitai išplisti už vienos teritorijos ribų.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė pranešimų, esą analogiški nurodymai galėjo paliesti diplomatinio personalo šeimas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jordanijoje, Katare ir Bahreine. Vis dėlto JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Tommy Pigott šiuos teiginius paneigė ir pabrėžė, kad privalomas išvykimas paskelbtas tik Saudo Arabijai.

    Rinkimai ir grėsmė eskalacijai

    Politinis kalendorius regione ir JAV laikomas vienu iš veiksnių, didinančių nerimą dėl eskalacijos. Izraelyje artėjant įtemptiems rinkimams, o JAV vykstant vidurio kadencijos rinkimų kampanijai, dalis analitikų ir žiniasklaidos komentatorių neatmeta scenarijaus, kad karinė operacija galėtų būti svarstoma kaip spaudimo priemonė Iranui.

    Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad JAV ir Izraelis galėjo rengti konkretesnius planus galimiems smūgiams po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Minimi taikiniai apima Irano energetikos infrastruktūrą, branduolinius objektus bei raketų ir bepiločių arsenalą, o tikslas būtų priversti Teheraną daryti nuolaidas ir mažinti grėsmę laivybai.

    JAV regione stiprina atgrasymo pajėgumus, siųsdama papildomus karinius vienetus ir oro bei jūrų platformas. Toks telkimas Persijos įlankoje laikomas signalu, kad Vašingtonas siekia būti pasiruošęs tiek gynybai, tiek galimai greitai operacijai, jei situacija dar labiau paaštrėtų.

    Hormūzo sąsiauris ir energijos kainų rizika

    Didžiausias ekonominis pažeidžiamumas siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie sutrikimai šiame maršrute greitai persiduoda į pasaulines energijos kainas, o tai ypač jautru tiek Europos, tiek Azijos rinkoms.

    Pranešta, kad Hormūzo sąsiauryje užsidegė arba buvo apgadinti keli naftos tanklaiviai, o tai dar labiau sustiprino nervingumą rinkose ir laivybos sektoriuje. Įvykiai šiame ruože paprastai skatina draudimo įmokų augimą, didina krovinių gabenimo kaštus ir kelia grėsmę tiekimo grandinėms.

    Iranas jau anksčiau ne kartą demonstravo, kad sąsiauris gali tapti pagrindiniu svertu derybose ir spaudimo priemone konflikto metu. Dėl to Persijos įlankos valstybės vertina scenarijus, kuriuose jos gali atsidurti tiesioginėje rizikos zonoje, net jei smūgiai būtų nukreipti į Irano taikinius.

    Diplomatija tęsiasi, bet neapibrėžtumas išlieka

    Nors kariniai signalai ryškėja, tarpininkaujant tarptautiniams partneriams toliau vyksta kontaktai ir bandymai išlaikyti diplomatinį kanalą. Regiono valstybės, tarp jų Kataras, dažnai vaidina tarpininko vaidmenį, nes palaiko ryšius su skirtingomis konflikto pusėmis ir turi interesą stabilizuoti laivybą bei energijos eksportą.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vizito Katare metu paragino elgtis itin atsargiai, pabrėždamas, kad situacija yra trapi ir jos raida artimiausiomis dienomis bei savaitėmis sunkiai prognozuojama. Jo vertinimu, rinkimų laikotarpis JAV ir Izraelyje didina riziką, todėl diplomatinės pastangos turi būti stiprinamos, o ne silpninamos.

    „Turime elgtis itin atsargiai, nes šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kaip situacija klostysis artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad plataus masto karas regione turėtų tiesiogines pasekmes civiliams, o net ir ribota eskalacija greitai paveiktų energijos kainas, trąšų ir chemijos produktų rinkas bei krovinių gabenimą. Dėl to Persijos įlankos šalys siekia apsidrausti, tačiau kartu vengia žingsnių, kurie galėtų būti interpretuojami kaip tiesioginis įsitraukimas.

  • Donaldas Trumpas perspėja Europą dėl migracijos: jei kryptis nesikeis, JAV pasitrauks

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas per rinkimų kampanijos renginį Kanzase pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gali „pasitraukti“, jei Europa, jo teigimu, greitai nepakeis savo kurso. Savo kalboje jis daug dėmesio skyrė migracijos temai ir ragino Europą griežtinti sienų kontrolę.

    Trumpas argumentavo, kad Europoje kylantys neramumai rodo esą ilgą laiką ignoruotas problemas, susijusias su migracijos politika ir vidaus saugumu. Jis taip pat kritikavo Europos lyderius, teigdamas, kad šie nepakankamai ryžtingai reaguoja į situaciją.

    Užuomina apie JAV pasitraukimą

    Renginyje prezidentas tikino, kad Vašingtonas „stovi Europos pusėje“, tačiau esą kantrybė turi ribas. Jo žinutė buvo suformuluota kaip įspėjimas: jei Europa nepasuks, anot jo, „teisingu keliu“, JAV gali atsitraukti nuo dabartinio įsitraukimo.

    „Jei jie greitai neras teisingo kelio, mes neturėsime kito pasirinkimo, kaip tik pasitraukti. Situacija labai rimta“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kritika dėl NATO ir saugumo

    Trumpas pakartojo seniau kartotą argumentą, kad JAV skiria didžiules lėšas Europos saugumui, o sąjungininkai ne visada, jo vertinimu, atliepia Vašingtono lūkesčius. Tokie pareiškimai dera su jo ankstesne linija, kai NATO narėms nuolat primenama dėl gynybos finansavimo įsipareigojimų.

    Kalboje jis taip pat palietė Artimųjų Rytų temą, kritikuodamas Europos poziciją JAV vykdytos konfrontacijos su Iranu kontekste. Šiuos argumentus prezidentas panaudojo kaip platesnį pavyzdį, kodėl, jo manymu, Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą.

    Vidaus politika ir aštri retorika

    Trumpas dalį pasisakymų nukreipė į JAV vidaus politiką, teigdamas, kad demokratų pergalė rinkimuose galėtų paskatinti neramumus Jungtinėse Valstijose. Jis lygino protestų ir riaušių vaizdus Europoje su tuo, ką, jo teigimu, šalyje esą skatintų politiniai oponentai.

    Vėliau socialiniame tinkle „Truth Social“ Trumpas dar kartą ragino Europą „uždaryti sienas“ ir imtis greitų sprendimų. Šie pareiškimai atspindi jo kampanijose nuosekliai naudojamą liniją, kur migracija pristatoma kaip viena pagrindinių saugumo ir politinio stabilumo rizikų.

  • JAV stiprina pozicijas Vidurinėje Azijoje: Uzbekistanas pasirašė 54 susitarimus už 11 mlrd. eurų

    Uzbekistanas pranešė pasirašęs 54 susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis, kurių bendra vertė siekia apie 11 mlrd. eurų. Susitarimai apima technologijų, transporto, energetikos ir pramonės modernizavimo projektus, o Taškentas tai pristato kaip reikšmingą postūmį ekonomikos pertvarkai.

    Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas yra atnaujinti pramonę, stiprinti energetikos sektorių, plėtoti naudingųjų iškasenų gavybą ir didinti žemės ūkio našumą. JAV Valstybės departamentas atskirai akcentavo, kad dalis susitarimų orientuota į infrastruktūrą ir technologijų diegimą, kurie gali pakeisti regiono logistikos ir energijos srautus.

    Vizitas Samarkande ir aiški žinutė

    Susitarimai paskelbti JAV valstybės sekretoriui Marcui Rubio lankantis Uzbekistane ir Samarkande kalbant apie gilesnę partnerystę su Vidurinės Azijos šalimis. Vašingtonas signalizuoja norą didinti ekonominį ir politinį matomumą regione, kuris pastarąjį dešimtmetį tapo intensyvios didžiųjų valstybių konkurencijos erdve.

    Paklaustas, ar šis kursas yra atsvara augančiai Kinijos įtakai, Rubio viešai pripažino, kad tai yra konkurencija. Jo žinutė buvo nukreipta ir į verslą: JAV siekia, kad amerikiečių įmonės regione turėtų sąlygas konkuruoti lygiomis teisėmis, ypač projektuose, susijusiuose su energija, infrastruktūra ir technologijomis.

    Kodėl Vidurinė Azija tapo strategine

    Vidurinė Azija turi reikšmingų kritinių žaliavų išteklių, o tai ypač svarbu tiekimo grandinėms, baterijų pramonei, gynybos sektoriui ir energetikos pertvarkai. Tokios žaliavos kaip chromas, manganas, varis, kobaltas ar molibdenas bei uranas yra vertinamos kaip strateginės, todėl investicijos į gavybą ir perdirbimą tampa politinio svorio klausimu.

    Kazachstanas regione išsiskiria kaip didžiausias urano gamintojas pasaulyje ir vienas svarbiausių partnerių kritinių žaliavų temoje, tačiau JAV dėmesys krypsta į visą penketą regiono valstybių. Lygiagrečiai augantis suinteresuotumas žaliavomis skatina ir platesnius infrastruktūros sprendimus, nes mineralų, energijos ir produkcijos eksportui reikalingi patikimi koridoriai į Europą ir Aziją.

    Šį persigrupavimą papildo geopolitinis fonas: Rusijos įtaka regione silpnėja po plataus masto karo prieš Ukrainą, o Kinija išlieka pagrindinis prekybos partneris visoms penkioms Vidurinės Azijos valstybėms. Dėl to Taškento pasirašyti susitarimai su JAV siunčia signalą apie norą diversifikuoti partnerius, mažinti priklausomybę nuo vienos krypties ir pritraukti daugiau aukštesnės pridėtinės vertės investicijų.

  • Iranas siūlo atverti Hormūzo sąsiaurį per šešias dienas: ko mainais reikalauja iš JAV

    Iranas pareiškė, kad jo pasiūlymas dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo išlieka galioti, tačiau tam kelia aiškias politines ir ekonomines sąlygas JAV. Teheranas teigia galintis atkurti laivybą per maždaug šešias dienas, jei Vašingtonas sušvelnins spaudimą Iranui ir nutrauks karinius veiksmus regione.

    Šią poziciją pristatė Irano diplomatijos vadovas Abbasas Aragčis, kalbėjęs Islamo bendradarbiavimo organizacijos susitikimo kontekste. Pasak jo, Iranas jau anksčiau perdavė pasiūlymą JAV, o šiuo metu Teheranas vertina amerikiečių pateiktas pastabas.

    „Mūsų pasiūlymas vis dar galioja, ir jei JAV pusėje būtų bent šiek tiek sąžiningumo, kelias iki Hormūzo sąsiaurio atvėrimo būtų akivaizdus“, – sakė Abbasas Aragčis.

    Iranas nurodo, kad tarp sąlygų yra JAV vykdomos Irano uostų blokados panaikinimas, sankcijų, susijusių su Irano naftos eksportu, švelninimas ir karinių veiksmų įvairiuose regiono frontuose nutraukimas. Teheranas taip sieja laivybos saugumą su platesniu susitarimu, kuris apimtų ne vien jūrinį tranzitą, bet ir bendrą įtampos mažinimą.

    Tuo pat metu JAV ir Iraną toliau skiria ginčas dėl Irano branduolinės programos. Vašingtonas siekia, kad derybos nuo pat pradžių apimtų urano sodrinimo ribojimą, o Teheranas akcentuoja, kad pirmiausia turėtų būti sprendžiamas sąsiaurio atvėrimas ir laivybos saugumas.

    Griežtesni signalai iš Teherano

    Diplomatines žinutes lydi ir aštresnė retorika. Iranas pranešė apie naują gynybos ministrą Mehrdadą Achlaghį, kuris viešai įspėjo JAV dėl galimo atsako, jei Iranas būtų vėl atakuotas.

    „Jie tikrai neišdrįs mūsų pulti. Tačiau jei tai padarys, ir jie, ir visas regionas patirs milžiniškų nuostolių“, – sakė Mehrdadas Achlaghis.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, šis paskyrimas vyksta platesnės regiono įtampos fone, kai kariniai incidentai ir atakos prieš taikinius regione daro tiesioginę įtaką laivybos rizikai. Tokios žinutės didina neapibrėžtumą rinkose ir apsunkina diplomatinių kompromisų paiešką.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį keliauja reikšminga Persijos įlankos regiono naftos ir dujų dalis. Bet kokie apribojimai šiame maršrute paprastai greitai atsispindi naftos kainų svyravimuose, draudimo įkainiuose ir laivybos maršrutų planavime.

    Dėl to Irano siūlomas modelis iš esmės paverčia sąsiaurio klausimą derybiniu svertu, susietu su sankcijomis, uostų veikla ir karinės įtampos mažinimu. Kol abi pusės nesuderins, kokios nuolaidos galimos ir kokia tvarka jos būtų įgyvendinamos, Hormūzo sąsiaurio tema išliks vienu pagrindinių spaudimo taškų regione.

    Net jei Teheranas kartoja, kad laivybą galėtų atkurti greitai, praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo to, ar pavyks pasiekti bent minimalų politinį susitarimą. Rinkos ir toliau stebi signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes bet koks sprendimas šiame koridoriuje gali turėti platesnių pasekmių pasaulinei energetikai ir tiekimo grandinėms.

  • JAV svarsto panaudoti MOAB prieš Iraną: kodėl garsioji bomba gali nepasiekti tikslo

    JAV svarsto panaudoti MOAB prieš Iraną: kodėl garsioji bomba gali nepasiekti tikslo

    JAV kariuomenė, pasak JAV žiniasklaidos skelbiamų šaltinių, rengia galimų smūgių Iranui scenarijus, kurie galėtų būti pateikti politiniam sprendimui. Tarp aptariamų variantų minima ir MOAB – itin galinga įprastinė aviacinė bomba, dėl dydžio dažnai vadinama matka visų bombų.

    Tokie svarstymai siejami su Irano branduolinės programos keliamu nerimu ir pastangomis didinti spaudimą Teheranui, neįsivelant į plataus masto sausumos operaciją. Tačiau karinė logika čia susiduria su techniniu klausimu: ar tokia bomba pajėgi neutralizuoti giliai po žeme įrengtas infrastruktūras.

    Kas yra MOAB ir kuo ji išskirtinė

    MOAB pavadinimas yra sutrumpinimas nuo Massive Ordnance Air Blast. Šis ginklas sukurtas 2003 metais, jo masė siekia apie 9,85 tonos, o ilgis viršija 9 metrus, todėl tai viena didžiausių JAV naudojamų įprastinių bombų.

    MOAB neskirta prasiskverbti giliai į gruntą ar uolienas kaip bunkerines konstrukcijas ardantys užtaisai. Ji detonuoja virš žemės paviršiaus, o pagrindinis efektas yra itin galinga smūginė banga, galinti nuniokoti didelę teritoriją.

    Bomba nukreipiama GPS pagalba, o į taikinio rajoną pristatoma iš transporto orlaivio, numetant ją iš platformos. Dėl tokio panaudojimo pobūdžio MOAB dažniausiai siejama su plataus ploto taikinių naikinimu ir stipriu psichologiniu poveikiu.

    Kodėl veiksmingumas kelia abejonių

    Galimi taikiniai, apie kuriuos kalbama viešojoje erdvėje, siejami su objektais, kurie, Vakarų vertinimu, gali būti susiję su Irano branduolinės programos elementais. Viena minimų vietų yra Pickaxe Mountain kompleksas, kuriam priskiriama požeminės infrastruktūros tikimybė.

    Esminė problema ta, kad tokio tipo objektai paprastai įrengiami giliai po uolienomis ir papildomais apsaugos sluoksniais. Jei įrenginiai iš tiesų uždengti, pavyzdžiui, granito sluoksniais, MOAB smūgio banga ir paviršiaus destrukcija gali būti nepakankama sunaikinti kritinius taikinio komponentus.

    Kita rizika – plataus poveikio zona. Jei svarstomi ir energetikos infrastruktūros taikiniai, ypač esantys netoli gyvenamųjų teritorijų, didėja civilių aukų ir plataus masto antrinių padarinių tikimybė, įskaitant ilgalaikius sutrikimus tiekime.

    Politinis signalas ir 2017 metų precedentas

    MOAB pirmą kartą kovinėmis sąlygomis panaudota 2017 metais Afganistane, smogiant tunelių tinklui, kurį naudojo Islamo valstybės kovotojai. Tuomet buvo pabrėžtas ne tik karinis, bet ir psichologinis efektas – demonstratyvus pajėgumas ir siekis palaužti priešininko valią.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad panašus tikslas gali būti svarstomas ir Irano atveju: didinti spaudimą, išlaikant operaciją ribotą ir politiškai kontroliuojamą. Vis dėlto išlieka klausimas, ar toks smūgis priverstų Teheraną nusileisti derybose, ar priešingai – paskatintų atsakomąją eskalaciją regione.

    Kol kas viešai nėra patvirtinta, kad sprendimas dėl konkretaus ginklo panaudojimo būtų priimtas. Tačiau diskusijos dėl MOAB dar kartą išryškina šiuolaikinių konfliktų dilemą: net ir didžiausia įprastinė bomba nebūtinai garantuoja rezultatą, kai taikinys yra giliai paslėptas, o politinė kaina gali būti itin didelė.