CP v2

Tag: Jungtinės Valstijos

  • JAV, Danija ir Grenlandija ruošiasi susitarimui: ką reiškia Trumpo žadama saugumo kontrolė

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos su Danija ir Grenlandija artimiausiu metu pasirašys susitarimą, kuris, jo teigimu, užtikrintų nuolatinę JAV įtaką Grenlandijos saugumui. Anot Trumpo, taip būtų atsakyta į Vašingtono keliamas grėsmes ir sumažinta priešiškų valstybių galimybė įsitvirtinti strategiškai svarbioje Arkties teritorijoje.

    Trumpas teigė ketinantis nedelsiant pradėti didesnio JAV karinio buvimo saloje įtvirtinimo procesą. Jo aiškinimu, susitarimas būtų neterminuotas, o jokios jautrios investicijos ar karinė infrastruktūra, susijusi su JAV priešininkais, Grenlandijoje negalėtų atsirasti be JAV pritarimo.

    Kas svarbu Grenlandijai ir Danijai?

    Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pranešė, kad susitarimą planuojama pasirašyti kitą savaitę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Niujorke paraštėse. Ji pabrėžė, kad dokumentas turėtų stiprinti saugumą Arktyje ir Šiaurės Atlanto regione, o įsigaliojimui reikės atlikti būtinas parlamentines procedūras.

    Frederiksen akcentavo, kad susitarimas pripažįsta Danijos Karalystės suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei Grenlandijos gyventojų teisę į apsisprendimą. Panašiai pasisakė ir Danijos diplomatijos vadovas Lars Lokke Rasmussen, akcentavęs, kad suvereniteto klausimas Kopenhagai yra raudonoji linija.

    Strateginis kontekstas Arkties regione

    Grenlandija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių Arkties geopolitikos krypčių dėl augančios karinės konkurencijos ir logistikos maršrutų svarbos. JAV jau seniai turi infrastruktūrą saloje, o šiaurės vakaruose veikia JAV kosminė karinė bazė Pituffik, anksčiau žinoma kaip Thule.

    Istoriškai JAV ir Danija dar 1951 metais pasirašė susitarimą dėl JAV karių buvimo Grenlandijoje, o 1992 metais jis buvo papildytas. Dabartinis planuojamas susitarimas, vertinant pagal viešus pareiškimus, siektų aiškiau apibrėžti saugumo kontrolę ir riboti priešiškų šalių įtaką strateginėse salos srityse.

    Grenlandijos premjeras Jens-Fredrik Nielsen pareiškė, kad šalių susitarimas, jei bus patvirtintas, turėtų sustiprinti salos saugumą ir aiškiau įtvirtinti Grenlandijos vietą tarptautiniame bendradarbiavime. Kol kas konkrečios susitarimo detalės viešai nėra paskelbtos.

    Ši iniciatyva taip pat vertinama platesniame Trumpo ankstesnių pareiškimų kontekste, kai jis buvo viešai kėlęs pretenzijas Grenlandijai ir grasino imtis griežtesnių veiksmų, kaltindamas Kopenhagą nepakankamu dėmesiu saugumui. Dabar, remiantis skelbiama informacija, įtampa perorientuojama į formalų politinį ir teisinį susitarimą.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad Arkties saugumo sprendimai vis dažniau apima ne tik karinį buvimą, bet ir kontrolę dėl kritinės infrastruktūros, dvigubos paskirties technologijų bei strateginių investicijų. Būtent šie klausimai, sprendžiant iš Trumpo retorikos, ir galėtų tapti būsimo susitarimo ašimi.

  • Naurockis ir gynybos ministras pradeda naują susitikimų formatą: ko siekiama dėl saugumo

    Lenkijoje startavo naujas prezidento Karolo Nawrockio ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo susitikimų formatas, į kurį įtraukiamas ir kariuomenės vadovybės atstovas. Po susitikimo Prezidentūroje ministras pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – sutarti dėl bendro saugumo vardiklio ir reguliariai derinti sprendimus.

    Pasak ministro, pokalbis buvo skirtas tiek einamajai saugumo situacijai, tiek platesniam valstybės pasirengimui galimiems incidentams regione. Akcentuota, kad tokio formato susitikimai turėtų tapti nuolatiniai, nes prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, o gynybos ministerija ir kariuomenė atsakingos už praktinį pajėgumų stiprinimą.

    Bendras kursas dėl JAV

    Vienu svarbiausių klausimų įvardyta partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis ir JAV karinis buvimas Lenkijoje. Ministras teigė, kad šiuo klausimu tarp Vyriausybės ir prezidento nėra esminių nesutarimų, tačiau didžioji dalis praktinių darbų – nuo infrastruktūros iki priimančiosios šalies paramos – tenka vykdomajai valdžiai.

    Taip pat aptarta žvalgybinės informacijos apsikeitimo tvarka ir koordinavimas su Biuru nacionalinio saugumo klausimais. Gynybos ministras pažymėjo, kad institucijų tarpusavio ryšys ir greitas informacijos perdavimas tampa ypač svarbūs, kai grėsmės gali keistis valandomis.

    Ar formatas taps nuolatiniu?

    Gynybos ministras viešai pareiškė tikintis, kad prezidento, gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybės susitikimai bus tęsiami tokiu pačiu formatu. Jo vertinimu, tai leidžia operatyviai suderinti politinius sprendimus, kariuomenės poreikius ir tarptautinius prioritetus, ypač dėl paramos Ukrainai bei atgrasymo priemonių.

    Paklaustas apie galimą Nacionalinio saugumo tarybos sušaukimą, ministras nurodė, kad sprendimą priima prezidentas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuo metu esamas dialogas, reguliari informacijos apykaita ir bendras veiksmų derinimas gali būti pakankami, jei situacija neblogės.

    Fone – dronų incidentai prie sienos

    Susitikimai vyksta tuo metu, kai viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia incidentai netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Pranešta apie dronų smūgius Ukrainos teritorijoje arti sienos, o vieno incidento metu buvo apgadinta lokomotyvo dalis traukinyje, vykusiame maršrutu Kyjivas–Varšuva, kai sąstatas stovėjo Jagodzino stotyje netoli sienos.

    Lenkijos pareigūnai pastaruoju metu taip pat skelbė apie rastą ginkluotą bepilotį orlaivį šalies teritorijoje ir jo neutralizavimą vietoje, laikantis saugumo reikalavimų. Tokių įvykių kontekste valdžios institucijos pabrėžia hibridinių grėsmių riziką ir būtinybę turėti aiškius veiksmų algoritmus.

    Be to, Rządowe Centrum Bezpieczeństwa buvo siuntęs įspėjimus gyventojams rytiniuose regionuose dėl galimos oro grėsmės, kai intensyvūs Rusijos smūgiai Vakarų Ukrainoje kėlė riziką incidentams arti sienos. Premjeras Donaldas Tuskas viešai ragino išlaikyti budrumą ir „mentalinį pasirengimą“ galimiems rimtiems išbandymams artimiausiais mėnesiais.

    Kitas svarbus artimiausių dienų dėmesio taškas – planuojamos gynybos ministro derybos Vašingtone su JAV partneriais. Skelbiama, kad jose numatoma aptarti JAV bazių klausimus, paramos Ukrainai kontekstą ir praktinius Lenkijos veiksmus reaguojant į hibridines Rusijos atakas.

  • DI branduolinėse sistemose kelia eskalacijos grėsmę: JAV ir Kinijai liko minutės spręsti

    DI branduolinėse sistemose kelia eskalacijos grėsmę: JAV ir Kinijai liko minutės spręsti

    Minutės, kurios gali lemti karą

    Ekspertai Jungtinėse Valstijose ir Kinijoje perspėja, kad dirbtinis intelektas, integruojamas į branduolinio valdymo ryšius ar karinę kibernetinę veiklą, gali pavojingai sutrumpinti sprendimų laiką. Kai incidento vertinimui lieka vos kelios minutės, techninis sutrikimas ar klaidingas signalas gali būti palaikytas tyčiniu kitos valstybės smūgiu.

    Didžiausia rizika siejama su automatizuotomis reakcijomis, kai sistemos pačios aptinka grėsmę ir inicijuoja atsaką greičiau, nei žmonės spėja patikrinti faktus. Tokiose situacijose auga klaidingo priskyrimo tikimybė, o tai ypač pavojinga branduolinio atgrasymo logikoje, kur svarbus aiškus supratimas, kas ir kodėl įvyko.

    Ką siūlo JAV ir Kinijos ekspertai

    Ilgalaikiame akademiniame dialoge dalyvaujantys analitikai ragina Vašingtoną ir Pekiną skubiai sutarti dėl prevencinių taisyklių. Jų teigimu, auganti programinės įrangos autonomija, ypač turinti puolamąjį potencialą, reikalauja aiškių ribų, kurių technologijos negalėtų peržengti be žmogaus sprendimo.

    Vienas esminių siūlymų yra išlaikyti žmogaus sprendimo viršenybę, kai kalbama apie kibernetines operacijas prieš branduolinio valdymo, ryšių ir įspėjimo sistemas bei kritinę infrastruktūrą. Argumentas paprastas: autonominės sistemos gali sugesti, viršyti suteiktus įgaliojimus arba būti perimtos trečiųjų šalių, o užpultai pusei tuomet sunku greitai nustatyti tikrąją incidento priežastį.

    Kitas siūlymas siejamas su vadinamosiomis raudonosiomis linijomis, kurios formaliai apibrėžtų, kad mašinos negali savarankiškai priimti sprendimų, susijusių su masinio naikinimo ginklais. Taip pat siūloma aiškiai sutarti, ką praktiškai reiškia reali žmogaus kontrolė, kad abi pusės nevartotų skirtingų, palankių interpretacijų.

    Karštoji linija ir politinės kliūtys

    Tarp rekomendacijų minima ir speciali karinė ryšio linija skaitmeniniams incidentams, kad krizės akimirką būtų galima greitai išsiaiškinti, ar įvykis buvo klaida, neautorizuota operacija ar planuota ataka. Tai ypač aktualu, kai vienos valstybės automatinės gynybos priemonės gali sureaguoti taip, kad kita pusė tai supras kaip agresiją.

    Vis dėlto tokios komunikacijos veiksmingumu abejoja dalis analitikų, primindami, kad praktikoje ryšys krizėse ne visada veikia. Nurodoma, jog Kinijos sprendimų priėmimo sistema yra labiau hierarchinė, o tai gali lėtinti operatyvius atsakymus ir mažinti žemesnio rango pareigūnų galimybes greitai komunikuoti su užsienio partneriais.

    „Kinijos sistemoje niekas nenori komunikuoti su Jungtinėmis Valstijomis, kol aukščiausia vadovybė nepriima sprendimo, o tai gali užtrukti dienas ar dar ilgiau“, – sakė Carla Freeman.

    Siūlymai pateikiami platesniame kontekste, kai technologinė konkurencija tarp JAV ir Kinijos vis dažniau persikelia iš lustų ir gamybos grandinių į saugumo bei ginkluotės kontrolės klausimus. Abi valstybės viešai deklaruoja, kad branduoliniai sprendimai turi likti žmogaus rankose, tačiau lygiagrečiai investuoja į vis gilesnę autonominių sistemų integraciją gynyboje.

    Kol kas nė viena vyriausybė oficialiai nepatvirtino ekspertų rekomendacijų kaip privalomų taisyklių. Tačiau Kinija, kaip nurodoma, palaipsniui įtraukia šią temą į diplomatines struktūras, o Vašingtone atsakomybė dėl tokių klausimų pasiskirsčiusi per kelias institucijas, todėl vieningo reguliavimo kelias gali būti lėtas.

  • JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    Jungtinės Valstijos įspėjo Europos Sąjungą, kad gali imtis atsakomųjų veiksmų, jei ES ilgalaikiame 2028–2034 metų biudžete išplės vadinamąją europinės pirmenybės politiką. Toks perspėjimas pateiktas dokumente, išplatintame Europos Parlamento nariams.

    Diskusijų centre yra planuojamas apie 402 mlrd. eurų konkurencingumo fondas, kuriuo būtų skatinama strateginių prekių gamyba ES, įskaitant gynybos sektorių. Numatomos nuostatos galėtų riboti ne ES įmonių galimybes gauti finansavimą iš bendrų programų.

    Kas kelia įtampą tarp partnerių

    Vašingtonas teigia, kad europinės pirmenybės principas gali apsunkinti transatlantinį bendradarbiavimą, ypač bendrų gynybos projektų ir pirkimų srityje. JAV pusė ragina ES svarstyti platesnį modelį, kuriame būtų vietos ir sąjungininkų pramonei.

    „Jei ES dar labiau plės europinės pirmenybės priemones gynybos fonduose, JAV peržiūrės visus galimus atsakomuosius veiksmus, įskaitant galiojančių išimčių pagal susitarimus su dalimi ES valstybių atšaukimą“, – rašoma JAV dokumente.

    „Buy American“ ir galimos pasekmės

    JAV viešuosiuose pirkimuose galioja „Buy American“ principas, pagal kurį federalinės institucijos tam tikrais atvejais privalo teikti pirmenybę JAV pagamintoms prekėms. Gynybos srityje kai kurioms ES šalims taikomos išimtys per abipusius gynybos pirkimų susitarimus.

    JAV perspėjimas reiškia, kad išplėtus europinės pirmenybės nuostatas, šios išimtys galėtų būti peržiūrėtos arba susiaurintos. Tai galėtų paveikti tiek ES įmonių galimybes dalyvauti JAV gynybos tiekimo grandinėse, tiek bendrus projektus, kuriuose svarbi abipusė rinkų prieiga.

    Platesnis kontekstas: pramonės politika ir gynyba

    Šis ginčas kyla tuo metu, kai ES vis aktyviau remia pramonės politiką, siekdama mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių kritinėse srityse. Prie to prisideda saugumo aplinka Europoje, augančios gynybos išlaidos ir siekis greičiau didinti amunicijos bei karinės technikos gamybos pajėgumus.

    Įtampa tarp Briuselio ir Vašingtono dėl prekybos ir reguliavimo pastaraisiais metais periodiškai atsinaujina, o gynybos pirkimai tampa viena jautriausių temų. ES institucijos pabrėžia, kad tikslas yra didinti Europos atsparumą ir pajėgumus, tačiau JAV signalizuoja, kad pernelyg griežta „pagaminta Europoje“ kryptis gali sukelti atsakomąją reakciją.

    Tolesnės derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto ir konkurencingumo fondo taisyklių turėtų parodyti, ar pavyks suderinti ES strateginę autonomiją su transatlantinės rinkos atvirumu. Sprendimai šioje srityje turės įtakos ne tik gynybos pramonei, bet ir platesniam ES bei JAV ekonominiam bendradarbiavimui.

  • JAV pirmą kartą patvirtino: orbitoje jau dislokuota kosminė ginkluotė – kas slypi už užuominų

    JAV pirmą kartą patvirtino: orbitoje jau dislokuota kosminė ginkluotė – kas slypi už užuominų

    Jungtinės Valstijos viešai patvirtino turinčios kosminę ginkluotę, dislokuotą Žemės orbitoje. Apie tai prabilta konferencijoje, skirtoje oro, kosmoso ir kibernetinės erdvės temoms, tačiau detalių beveik nepateikta.

    Pareiškimą paskelbė JAV karinės aviacijos atstovas Troy Meink, akcentavęs, kad tokie pajėgumai reikalingi siekiant išlaikyti pranašumą prieš priešiškas valstybes ir reaguoti į besikeičiančias grėsmes. Kada konkrečiai sistema ar sistemos buvo iškeltos į orbitą ir kokias funkcijas atlieka, neatskleista.

    Ką reiškia „ginklas kosmose“?

    Terminas kosminė ginkluotė viešojoje erdvėje dažnai vartojamas plačiai, todėl vien tik patvirtinimas dar neatsako, ar kalbama apie puolamuosius, ar apie gynybinius pajėgumus. Ekspertų diskusijose tokiai kategorijai gali būti priskiriamos sistemos, skirtos trikdyti, apakinti, neutralizuoti ar kitaip paveikti priešininko palydovus.

    Pastaraisiais metais daugėja signalų, kad valstybės investuoja į priemones, galinčias paveikti kosminę infrastruktūrą, nuo ryšio iki žvalgybos ir navigacijos. Būtent palydovai yra kritinė grandis šiuolaikinėms kariuomenėms, todėl jų pažeidžiamumas vis dažniau vertinamas kaip strateginė rizika.

    Lenktynės dėl pranašumo orbitoje

    Vašingtonas atvirai įvardija, kad konkurencija kosmose stiprėja, ypač augant Kinijos kosmoso programos tempui ir plečiantis Rusijos kariniams pajėgumams. Dėl to kosmosas vis dažniau apibūdinamas kaip atskira operacinė erdvė, kurioje reikia ne tik stebėti, bet ir aktyviai ginti infrastruktūrą.

    JAV jau 2019 metais įkūrė Jungtinių Valstijų kosmines pajėgas, kurių vienas pagrindinių tikslų – užtikrinti šalies interesų apsaugą kosmose. Pastaraisiais metais taip pat ryškėja kryptis stiprinti tiek atgrasymo, tiek aktyvios gynybos priemones, kurios teoriškai gali apimti ir puolamojo pobūdžio galimybes.

    Politinis fonas ir platesnė gynybos vizija

    JAV politinėje darbotvarkėje kosminiai pajėgumai siejami su platesnėmis priešraketinės ir oro gynybos idėjomis, kuriose vis dažniau akcentuojamas daugiapakopis principas. Tokio tipo sistemoms būtini patikimi jutikliai, ryšys ir ankstyvas perspėjimas, o dalis šių funkcijų natūraliai perkeliama į orbitą.

    Nors tarptautinės taisyklės riboja masinio naikinimo ginklų dislokavimą kosmose, jos ne visada aiškiai apibrėžia kitas priemones, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams. Dėl to kiekvienas oficialus patvirtinimas, kad orbitoje jau yra ginkluotė, didina įtampą ir paskatina diskusijas dėl naujų saugumo susitarimų poreikio.

    Šiuo metu JAV patvirtinimas palieka daugiau klausimų nei atsakymų: ar tai vienkartinė technologija, ar kelių sistemų visuma, ar gynybinė priemonė, ar realiai kovai pritaikytas pajėgumas. Tačiau pati komunikacija rodo tendenciją, kad kosmoso militarizacija iš neoficialių užuominų pereina į atvirą strateginę laikyseną.

  • Trumpas netikėtai pažadėjo atšaukti 15 proc. tarifą airiškam viskiui: kas pasikeis?

    Trumpas netikėtai pažadėjo atšaukti 15 proc. tarifą airiškam viskiui: kas pasikeis?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešėdamas Airijoje pareiškė ketinantis panaikinti 15 proc. muitą airiškam viskiui, importuojamam į Jungtines Valstijas. Apie tai jis prabilo uždarydamas golfo turnyrą ir teigė, kad šio žingsnio esą nuolat prašė įvairūs žmonės, įskaitant ir sportininkus.

    Šiuo metu 15 proc. tarifas taikomas daliai importo iš Europos Sąjungos, o airiškas viskis patenka į šių prekybos priemonių apimtį. Dėl to gėrimo kaina JAV rinkoje išauga, o galutinį brangimą dažniausiai dalijasi tiek gamintojai, tiek importuotojai ir prekybininkai.

    „Visi manęs dėl to kamavo, todėl nusprendžiau tarifą nuimti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas neaišku, kada ir kokiu teisiniu keliu sprendimas būtų įgyvendintas, nes vien politinis pareiškimas automatiškai muitų nepanaikina. Paprastai tokie pakeitimai įforminami vykdomaisiais sprendimais arba per JAV prekybos institucijų procedūras, o verslui svarbiausia tampa aiškus įsigaliojimo terminas ir taikymo apimtis.

    Airijos viskio sektorius pastaraisiais metais aktyviai plėtėsi, o JAV tradiciškai laikoma viena svarbiausių eksporto krypčių aukštesnės vertės gėrimams. Pramonės atstovai yra pabrėžę, kad muitai didina neapibrėžtumą ir apsunkina ilgalaikį planavimą, ypač kai sutartys su platintojais ir mažmeninės kainodaros sprendimai priimami mėnesiams į priekį.

    Tuo pat metu JAV jau buvo pritaikiusi išimtis arba palengvinimus Jungtinės Karalystės viskiui, įskaitant škotišką ir Šiaurės Airijoje gaminamus spiritinius gėrimus. Tai rinkoje sukūrė nevienodas konkurencines sąlygas, nes panašios kategorijos produktai skirtingose šalyse buvo apmokestinami nevienodai.

    Ekonomistai pažymi, kad tarifai dažnai naudojami kaip derybinė priemonė platesniuose prekybos ginčuose, tačiau jų poveikis vartotojams paprastai matomas per kainas. Jei 15 proc. tarifas airiškam viskiui būtų panaikintas, tai galėtų sumažinti kainų spaudimą JAV lentynose, nors galutinė nauda priklausytų nuo tiekimo grandinės ir paklausos.

    Kol nebus paskelbtas konkretus sprendimo tekstas ir įsigaliojimo data, importuotojai bei prekybos tinklai greičiausiai išliks atsargūs, o gamintojai toliau skaičiuos, kaip greitai būtų galima atnaujinti užsakymus ir kainodarą. Rinka taip pat stebės, ar šis pažadas taps platesnės JAV ir ES prekybos santykių korekcijos dalimi.

  • Trumpas apie Kinijos automobilių gamyklas JAV: gamyba vietoje – taip, kiniškų automobilių importas – ne

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „Fox News“ pareiškė neprieštarautų, jei Kinijos automobilių gamintojai Jungtinėse Valstijose statytų gamyklas ir čia gamintų automobilius. Pasak jo, svarbiausia sąlyga yra darbo vietos amerikiečiams ir gamyba šalies viduje.

    Trumpas kartu pabrėžė, kad nesutiktų su scenarijumi, kai Kinijoje pagaminti automobiliai būtų masiškai importuojami į JAV rinką. Toks atskyrimas tarp vietinės gamybos ir importo atspindi platesnę jo poziciją dėl prekybos politikos ir pramonės apsaugos.

    Vietinė gamyba vietoje importo

    Interviu metu Trumpas Kinijos planus gaminti JAV palygino su Japonijos įmonių praktika, kai užsienio gamintojai kuria gamyklas Amerikoje ir samdo vietos darbuotojus. Jo teigimu, toks modelis leidžia išlaikyti pramonę šalyje ir stiprinti tiekimo grandines.

    „Jei Kinija norėtų ateiti ir atidaryti gamyklą, kad čia gamintų savo automobilius, aš tam neprieštaraučiau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Šis požiūris dera su pastarųjų metų JAV politika, kai valdžia siekia mažinti priklausomybę nuo importo, skatinti gamybą Šiaurės Amerikoje ir stiprinti kritinių technologijų bei pramonės šakų atsparumą. Automobilių sektoriuje tai ypač aktualu dėl elektromobilių, akumuliatorių ir puslaidininkių grandinių.

    Paneigė kalbas apie kiniškų automobilių įleidimą

    Trumpas taip pat paneigė demokratų politikų kartotas kalbas, esą jis galėtų sutikti įleisti kiniškus automobilius į JAV rinką kaip platesnio susitarimo su Kinija dalį. Prezidentas tai pavadino išgalvotu gandų naratyvu ir tikino apie tokį planą nieko negirdėjęs.

    JAV automobilių pramonės centrais laikomose valstijose, ypač Mičigane, politikai ir pramonės atstovai dažnai įspėja, kad didesnis kiniškų automobilių srautas galėtų smarkiai padidinti konkurenciją ir spaudimą vietos gamintojams. Trumpas pritarė argumentui, jog nekontroliuojamas importas galėtų pakenkti šalies įmonėms.

    Kodėl tema vėl tapo jautri?

    Kinijos automobilių gamintojai pastaraisiais metais agresyviai plečia eksporto apimtis, ypač elektromobilių segmente, o kainų konkurencija kelia nerimą Vakarų gamintojams. Ši dinamika sustiprino diskusijas dėl muitų, subsidijų ir sąžiningos konkurencijos.

    Tekste teigiama, kad kiniški automobiliai šiuo metu nėra parduodami Jungtinėse Valstijose, o kai kurios kitos regiono rinkos, įskaitant Meksiką ir Kanadą, yra atviresnės Kinijos gamintojų plėtrai. Toks skirtumas tarp rinkų politikos didina įtampą Šiaurės Amerikos prekybos santykiuose, nes gamybos ir importo sprendimai tiesiogiai veikia darbo vietas ir investicijas.

  • Nafta vėl perkopė 100 JAV dolerių: aštrėja JAV ir Irano konfliktas Hormūzo sąsiauryje

    Nafta vėl perkopė 100 JAV dolerių: aštrėja JAV ir Irano konfliktas Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos tarptautinėse rinkose vėl šoktelėjo virš 100 JAV dolerių už barelį, o pagrindine šio brangimo priežastimi įvardijama nauja įtampos banga tarp JAV ir Irano. Rinkos dalyviai reaguoja į pranešimus apie karinius veiksmus ir grasinimus, didinančius riziką viename svarbiausių pasaulio energetikos taškų – Hormūzo sąsiauryje.

    Trečiadienio rytą „Brent“ rūšies naftos artimiausio mėnesio sandorio kaina peržengė 100 JAV dolerių ribą, o JAV etalonas WTI laikėsi apie 95 JAV dolerius. Nuo praėjusios savaitės vidurio kainos, remiantis biržų dinamika, kilo beveik 20 proc., nes investuotojai pradėjo įkainoti galimą tiekimo sutrikimų scenarijų.

    Hormūzas – pasaulinis butelio kakliukas

    Hormūzo sąsiauris laikomas kritiniu jūrų keliu, kuriuo į pasaulio rinkas keliauja reikšminga Persijos įlankos naftos ir naftos produktų dalis. Dėl to net ir riboto masto incidentai ar griežtesnė laivybos kontrolė akimirksniu persiduoda į kainas, nes prekybininkai vertina ne tik realų srautą, bet ir rizikos premiją.

    Publikuotuose pranešimuose teigiama, kad šiuo metu per sąsiaurį vis dar gabenama apie 7 milijonai barelių per dieną, kai iki konflikto eskalacijos tekėjo maždaug 20 milijonų. Skirtumas reiškia didesnį spaudimą alternatyviems maršrutams, atsargų politikai ir draudimo kaštams, kurie paprastai atsispindi galutinėje kainoje.

    Smūgiai ir atsakomieji veiksmai

    JAV Centrinė vadovybė pranešė, kad rugsėjo 8 dieną JAV pajėgos sunaikino penkis Irano tanklaivius, gabenusius žalią naftą. Teigiama, kad prieš tai Irano Revoliucinė gvardija per dvi dienas du kartus paleido balistines raketas į JAV karinio jūrų laivyno laivą, tačiau šis nebuvo apgadintas ir tęsė patruliavimą regione.

    Skelbiama, kad dar rugsėjo 5 dieną Irano pajėgos paleido balistines raketas į JAV lėktuvnešį ir eskadrinį minininką, o šie išvengė smūgio. Reaguodama JAV esą sutrikdė arba sunaikino dar tris Irano tanklaivius.

    Teheranas atsakė raketų smūgiais į JAV karinę bazę Jordanijoje, o dalį raketų perėmė oro gynyba. Taip pat atnaujinti grasinimai taikytis į tanklaivius Kuveito ir Bahreino vandenyse bei įspėjimai laivams nenaudoti neleistinų maršrutų Hormūzo sąsiauryje.

    „Netrukus paskelbsime atskirties zoną už sąsiaurio ribų, o be koordinavimo įplaukę laivai bus įtraukti į sankcijų sąrašus“, – sakė Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezaei.

    Įtampa, kaip skelbiama, palietė ir Saudo Arabiją: pranešta apie dar vieną išpuolį prieš „Aramco“ objektus Džazane, tačiau žala įvardyta kaip ribota. Tokie incidentai rinkoms svarbūs dėl to, kad Saudo Arabija yra vienas pagrindinių tiekėjų, o bet kokia rizika infrastruktūrai didina kainų nepastovumą.

    Sankcijos ir rinkų prognozės

    Karinę eskalaciją lydi ir finansinis spaudimas. Vašingtonas, remiantis pranešimais, rugpjūčio pabaigoje pradėjo kampaniją, kurios tikslas – riboti Irano prieigą prie pasaulinės finansų sistemos, taikant priemones skaitmeniniam turtui, technologijoms, auksui, aviacijai ir laivybai.

    JAV Iždas paskelbė sankcijas beveik 60 bendrovių, fizinių asmenų ir laivų, o Europos Sąjunga, kaip teigiama, šį mėnesį pritarė iniciatyvai. Rinkoms tokie sprendimai reikšmingi, nes gali paveikti atsiskaitymus, krovinių draudimą, laivų registravimo schemas ir realų eksporto pajėgumą.

    Įtampa viešojoje erdvėje taip pat didėja. JAV pareigūnai kartoja griežtus įspėjimus dėl atakų prieš JAV laivus, o Irano politikai atitinkamai grasina atsakomaisiais smūgiais, taip dar labiau keldami neapibrėžtumą.

    Analitikai tokiomis sąlygomis linkę kelti kainų prognozes, nes net ir dalinis tiekimo sumažėjimas Persijos įlankoje greitai atsispindi pasauliniame balanse. Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ pakėlė „Brent“ ir WTI prognozes gruodžiui po 5 JAV dolerius, iki atitinkamai 85 ir 80 JAV dolerių, ir perspėjo, kad kitais metais kaina galėtų viršyti 120 JAV dolerių, jei Persijos įlankos gavyba išliktų maždaug 4 milijonais barelių per dieną mažesnė nei iki konflikto.

    Jei įtampa Hormūzo sąsiauryje užsitęs, labiausiai tikėtinas scenarijus rinkoms yra didesnis kainų svyravimas. Tai reiškia, kad vairuotojai ir verslai Europoje gali susidurti su brangesniais degalais ir didesniais logistikos kaštais, net jei realūs tiekimo srautai išliktų tik iš dalies sutrikę.

  • Kanada smogia JAV prekėms: įsigaliojo iki 50 proc. muitai, D. Trumpas grasina „Bombardier“

    Kanada smogia JAV prekėms: įsigaliojo iki 50 proc. muitai, D. Trumpas grasina „Bombardier“

    Kanadoje įsigaliojo atsakomieji muitai JAV prekėms – taip paaštrėjo jau apie pusantrų metų trunkantis dviejų kaimynių prekybos ginčas. Otava teigia, kad sprendimas yra reakcija į Vašingtono įvestus tarifus kanadietiškiems produktams po žlugusių derybų.

    Nauji Kanados muitai taikomi JAV prekių importui, kurio vertė siekia apie 17 mlrd. eurų. Tarifų dydžiai – 15 proc., 25 proc. ir 50 proc., o sąraše – šimtai pozicijų nuo plieno ir aliuminio iki baldų, drabužių, kosmetikos, buitinės technikos, elektronikos, žemės ūkio įrangos ir pieno produktų, įskaitant sūrį.

    Kas patenka į tarifų taikiklį

    Kanados vyriausybė nurodo, kad tarifai parinkti pagal principą „euras už eurą“ ir „procentas už procentą“, siekiant atkartoti JAV priemonių mastą. Dalies prekių sąrašas buvo koreguotas, pavyzdžiui, išbraukiant kai kuriuos jūros gėrybių produktus.

    Vertinant prekybos mastą, šie tarifai apima maždaug 6 proc. JAV eksporto į Kanadą. Ekonomistai pabrėžia, kad bendram JAV augimui poveikis gali būti ribotas, tačiau atskiroms įmonėms ir sektoriams, ypač priklausomiems nuo Kanados rinkos, rizika gali būti ženkli.

    Be muitų, ginčas peržengė ir kitus kanalus. Daugumoje Kanados provincijų išlieka ribojimai arba draudimai JAV alkoholio prekybai, o JAV gamintojai skaičiuoja, kad dėl šių priemonių spiritinių gėrimų eksportas į Kanadą reikšmingai krito.

    D. Trumpo spaudimas „Bombardier“

    Įtampa išaugo ir politiniame lygmenyje: JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis kliūtis Kanados orlaivių gamintojos „Bombardier“ pardavimams JAV, jeigu gamyba nebūtų perkelta į Ameriką. Kaip tokia priemonė būtų įgyvendinta, detalių nebuvo pateikta.

    „Daugiau jokių „Bombardier“ pardavimų Jungtinėse Valstijose“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Įmonė atsakė pabrėždama, kad JAV rinkoje palaiko dešimtis tūkstančių darbo vietų, turi darbuotojų daugiau nei 20 valstijų, o kasmet pirkimams iš tūkstančių tiekėjų JAV skiria apie 2,1 mlrd. eurų. „Bombardier“ orlaiviai plačiai naudojami ir JAV vidaus maršrutus aptarnaujančiuose parkuose.

    Įšaldytos derybos ir platesnė kaina

    Prekybos derybos nutrūko 2026 metų rugpjūčio 21 dieną po kelių dienų susitikimų Vašingtone. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney teigė sustabdęs procesą, nes JAV pasiūlytos sąlygos esą buvo nepriimtinos, įskaitant vėlyvai pateiktus reikalavimus, galinčius riboti Kanados galimybes sudaryti prekybos susitarimus su kitomis šalimis.

    Vašingtonas anksčiau įvedė 50 proc. muitus panašios vertės Kanados prekėms, argumentuodamas, kad kai kurios Kanados priemonės diskriminuoja JAV alkoholio, automobilių ir pieno sektorius. JAV tarifai palietė tokias prekes kaip vynas, baldai, pieno produktai, cementas, drabužiai, žvejybos reikmenys ir ledo ritulio inventorius, apimdami apie 5,5 proc. Kanados eksporto į JAV.

    Kanados vyriausybė, siekdama amortizuoti smūgį verslui ir darbuotojams, paskelbė apie maždaug 4,6 mlrd. eurų paramos paketą. Vis dėlto ekonomistai primena, kad Kanados priklausomybė nuo JAV išlieka didžiulė: apie 60 proc. importo atkeliauja iš JAV, o maždaug 70 proc. eksporto keliauja į JAV rinką.

    Abiejų šalių ekonomikos yra glaudžiai integruotos, todėl tarifai paprastai reiškia brangesnes žaliavas ir komponentus, didesnes sąnaudas gamintojams bei kainų spaudimą vartotojams. Jei ginčas užsitęstų, įmonės gali spartinti tiekimo grandinių diversifikavimą ir investicijų nukreipimą, kad sumažintų politinių sprendimų riziką.

  • Japonija žada 510 mlrd. eurų investicijų JAV: kas slepiasi už prekybos susitarimo su Trumpu

    Japonija tvirtina daranti pažangą įgyvendinant įsipareigojimą investuoti į JAV ekonomiką apie 510 mlrd. eurų. Apie tai kalbėjo Japonijos prekybos ministras Akazawa Resei, po derybų Vašingtone aptaręs investicijų planą, susietą su abiejų šalių prekybos susitarimu.

    Ministras pabrėžė, kad Tokijas ir Vašingtonas tęs koordinavimą, tačiau detalių apie kitą investicijų etapą kol kas neatskleidė. Pasak jo, derybose vis daugiau vietos užima dirbtinis intelektas ir pažangios mikroschemų technologijos, kurios laikomos strategiškai svarbiomis abiem pusėms.

    Susitarimas: tarifai ir investicijos

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 metų liepos pabaigoje paskelbė apie pasirašytą Vašingtono ir Tokijo prekybos susitarimą. Jo esmė – sutarti dėl muitų režimo ir kartu įtvirtinti didelio masto Japonijos kapitalo nukreipimą į JAV pramonę bei energetiką.

    Akazawa Resei taip pat akcentavo, kad neturėtų atsirasti naujų muitų, kurie nebūtų numatyti pačiame susitarime. Tai svarbu verslui, nes papildomi tarifai reikštų didesnę kainų riziką tiekimo grandinėse ir mažesnį investicijų prognozuojamumą.

    Kur keliauja pinigai?

    Pirmasis įvardytas investicijų etapas siekė apie 33 mlrd. eurų ir buvo nukreiptas į dujų bei kasybos sektorius. Antrasis etapas – apie 68 mlrd. eurų – numatytas branduolinės energetikos projektams Tenesio ir Alabamos valstijose, taip pat dujų elektrinėms Pensilvanijoje ir Teksase.

    Japonijos pusė leidžia suprasti, kad tolesnės investicijų kryptys gali apimti aukštųjų technologijų gamybą, duomenų centrų plėtrą ir puslaidininkių ekosistemą. Pastaruoju metu šios sritys vis dažniau siejamos ne tik su ekonominiais, bet ir su nacionalinio saugumo interesais, todėl detalės derinamos itin atsargiai.