Tag: Jungtiniai Arabų Emyratai

  • Paryžiaus „Crazy Horse“ kabaretas debiutuos Dubajuje: šou pritaikytas vietos normoms

    Paryžiaus „Crazy Horse“ kabaretas debiutuos Dubajuje: šou pritaikytas vietos normoms

    Legendinis Paryžiaus kabaretas „Crazy Horse“ ruošiasi debiutui Dubajuje – tačiau žiūrovai išvys labiau vietos kultūrai pritaikytą jo versiją.

    Kaip rašo „Euronews“, pasirodymas bus rodomas prabangiame „Jumeirah Zabeel Saray“ viešbutyje, o pagrindinis pokytis – šokėjos scenoje vilkės daugiau kostiumų nei Paryžiuje.

    Nepaisant aprangos korekcijų, kūrėjai žada išlaikyti tai, dėl ko „Crazy Horse“ atpažįstamas visame pasaulyje: choreografiją, apšvietimą ir išskirtinį scenos stilių.

    „Crazy Horse Paris“ kūrybos ir prekės ženklo vadovė Andrée Deissenberg teigė, kad sprendimas tęsti projektą susijęs ir su nuostata gyventi toliau net sudėtingų geopolitinių įvykių fone.

    Kas keisis Dubajaus versijoje

    Pasak A. Deissenberg, Dubajuje kuriama programa turėtų išlikti „100 proc. „Crazy Horse““, tik joje bus ieškoma būdų, kaip suderinti kabareto estetiką su vietos lūkesčiais.

    Ji pabrėžė, kad žiūrovai vis tiek matys būdingą šviesų režisūrą, specialiai parengtų šokėjų pasirodymus ir „Crazy Horse“ atpažįstamą choreografinę kalbą.

    Didžiausias praktinis skirtumas – scenoje bus daugiau drabužių. Anot kūrėjų, kai kuriose Paryžiaus programos dalyse šokėjos labiau „aprengiamos šviesa“, o Dubajuje tą patį įspūdį padės kurti ir kostiumai.

    Kostiumai kurti specialiai šiam projektui

    Dubajaus pasirodymui prireikė ir specialiai suprojektuotų kostiumų. Jie kurti bendradarbiaujant su Paryžiaus komanda, kad būtų išlaikytas kabareto identitetas.

    Šokėja Brio Mindset sakė, kad projektas jai tapo proga pristatyti paryžietiško kabareto dvasią naujai auditorijai, nors iš pradžių buvo klausimų, kaip sumanymas klostysis ir ar turės tęstinumą.

  • JAE žada Europai stabilų energijos tiekimą: naftos eksportas nenutrūko net per krizę

    JAE žada Europai stabilų energijos tiekimą: naftos eksportas nenutrūko net per krizę

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) tikina ir toliau liksiantys patikimu energijos tiekėju Europai bei pasauliui, nepaisant regione besitęsiančios krizės. Tokį pažadą interviu „Euronews“ išsakė JAE Energetikos ir naftos reikalų viceministras Sharifas Al Olama.

    Pasak pareigūno, per visą krizės laikotarpį šalies naftos eksportas buvo tęsiamas, o sukaupta patirtis dabar naudojama stiprinant energetikos infrastruktūrą. Jis kalbėjo Abu Dabyje vykusioje energetikos konferencijoje ADIPEC.

    Sharifas Al Olama pripažino, kad pirmieji mėnesiai sektoriui buvo itin sudėtingi, tačiau pabrėžė, jog JAE sugebėjo užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą. Jo teigimu, tam padėjo ilgalaikė strategija išskaidyti energijos šaltinius.

    Europa, ieškodama saugesnių tiekimo grandinių, vis aktyviau dairosi į Persijos įlankos valstybes. Tokios žinutės apie stabilumą ir eksporto tęstinumą tampa svarbia platesnio energetinio saugumo diskusijos dalimi.

    Diversifikacija: nuo atominės iki atsinaujinančios

    JAE atstovas teigė, kad šalies sprendimas derinti branduolinę energetiką, atsinaujinančius išteklius ir iškastinį kurą pasiteisino. Be to, vystomi ir būsimi sprendimai, tarp jų – vandenilis bei kiti naujos kartos degalai.

    Jo vertinimu, būtent įvairiapusė energetikos struktūra leido sistemoms veikti stabiliai, o tiekimui nesutriko net ir krizės metu. Kartu jis išskyrė investicijas į skirtingus eksporto maršrutus, padėjusius užtikrinti naftos judėjimą tarptautiniams klientams.

    Pasak Sharifo Al Olamos, per krizę įgytos pamokos jau pritaikomos projektuojant energetikos objektus, planuojant naujus pajėgumus ir kuriant atsargines grandis. Daug dėmesio skiriama sistemos atsparumui ir rezerviniams sprendimams.

    Kalbėdamas apie atsinaujinančią energetiką, pareigūnas nurodė, kad šalis šiuo metu turi apie 8,2 gigavato saulės energijos pajėgumų. JAE planas – augti iki 20 gigavatų ir daugiau.

    Augantis DI duomenų centrų apetitas energijai

    Konferencijoje daug dėmesio skirta sparčiai augančiai dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrų paklausai, kuri, JAE pareigūno teigimu, tampa globaliu iššūkiu energetikos planuotojams. Šią problemą, pasak jo, vis ryškiau jaučia ir Europa, plečianti savo DI pajėgumus.

    Sharifas Al Olama tvirtino, kad vienas pirmųjų atsakų į didėjančius energijos poreikius – efektyvumas. Jis pateikė pavyzdžių, kai DI įrankiai kai kuriuose duomenų centruose padėjo sumažinti elektros vartojimą 40 proc.

    Tarp kitų krypčių jis minėjo plėtros planavimą, aušinimo sprendimus ir esamos infrastruktūros panaudojimą. Taip pat svarstoma vertinti duomenų centrus pagal energijos efektyvumą ir klimato neutralumą.

    JAE pareigūnas pabrėžė, kad bendradarbiavimą su Europa mato kaip abipusį patirčių apsikeitimą. Jo teigimu, šalys mokosi viena iš kitos, o gerosios praktikos gali padėti greičiau prisitaikyti prie naujų technologinių poreikių.

    Tikslas – klimato neutralumas iki 2050 metų

    Sharifas Al Olama akcentavo, kad JAE žinutė Europai – patikimumas ir partnerystė, kartu tęsiant energetikos transformaciją. Šalis planuoja per ateinančius metus įjungti didelius saulės energetikos projektus.

    JAE siekia klimato neutralumo iki 2050 metų – tai sutampa su Europos Sąjungos keliamu terminu. Ši lygiagreti kryptis, pasak pareigūno, gali tapti papildomu bendradarbiavimo pagrindu energetikos srityje.

  • Naftos išsiliejimas Persijos įlankoje: JAE uždaro paplūdimius, aiškinamasi tanklaivio kilmė

    Jungtiniuose Arabų Emyratuose ribojamas priėjimas prie pakrantės zonų po naftos išsiliejimo Persijos įlankoje. Vietos valdžios institucijos keliose emyratuose pradėjo prevencinius uždarymus, kad sumažintų taršos poveikį žmonėms ir aplinkai.

    Pranešama, kad apribojimai palietė Šardžą, Ras al Chaimą ir Umm al Kaivainą, kur dalis paplūdimių laikinai uždaryti arba jų lankymas smarkiai ribojamas. Kai kuriais atvejais sprendimai priimti nedelsiant, kol atliekami vandens kokybės ir pakrantės būklės patikrinimai.

    Kuriose vietose įvesti ribojimai?

    Šardžos valdžia informavo prevenciškai uždaranti Al Hamrijos paplūdimį, esant rizikai, kad pakrantę gali pasiekti teršalai. Tuo metu Ras al Chaimoje paskelbta, kad visi paplūdimiai uždaromi iki atskiro pranešimo, kol situacija bus įvertinta ir stabilizuota.

    Anksčiau JAE atsakingos institucijos taršą buvo fiksavusios ir prie Umm al Kaivaino krantų, o tai taip pat baigėsi pakrančių zonų blokavimu. Praktikoje tai reiškia ribojamą priėjimą prie paplūdimių, vandens sporto veiklų stabdymą ir papildomas patikras pakrantėje.

    JAE klimato ir aplinkosaugos institucijos taip pat reagavo į gyventojų skundus dėl juntamo kvapo kai kuriuose miestuose. Pasak pareigūnų, nemalonus kvapas nebūtinai reiškia tiesioginį pavojų sveikatai, tačiau gyventojams rekomenduojama laikytis vietos nurodymų ir stebėti oficialią informaciją.

    Kas žinoma apie taršos šaltinį?

    Taršos šaltiniu įvardijamas iki šiol neidentifikuotas tanklaivis. Tokiais atvejais tyrimai paprastai apima laivybos maršrutų analizę, palydovinių vaizdų vertinimą, uosto įrašų patikrą ir naftos mėginių palyginimą su galimais šaltiniais.

    Naftos išsiliejimai jūroje kelia riziką ne tik vandens kokybei, bet ir pakrančių ekosistemoms, ypač paukščiams, žuvų ištekliams ir pakrantės bestuburiams. Net ir tada, kai pagrindinės kuro talpyklos nėra pažeistos, iš laivo sistemų ar pažeistų konstrukcijų gali ištekėti degalai, o plėvelė vandens paviršiuje trukdo deguonies apykaitai.

    Įtampa regione didina incidentų riziką

    Persijos įlanka ir Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir jūrų transporto koridorių, todėl bet kokie incidentai čia greitai sukelia platesnes pasekmes. Pastaraisiais mėnesiais regione fiksuota daugiau pranešimų apie apgadintus laivus, o kai kurie atvejai siejami su išaugusia įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio pobūdžio įvykiai dažnai turi ir ekonominį atgarsį: nuo galimų laivybos maršrutų korekcijų iki papildomų draudimo kaštų bei griežtesnių saugumo procedūrų uostuose. JAE atveju sprendimai dėl paplūdimių uždarymo rodo, kad prioritetas teikiamas prevencijai, kol vyksta taršos masto ir poveikio vertinimas.

    Atsakingos institucijos tęsia pakrantės valymą ir monitoringą, o gyventojai bei turistai raginami laikytis vietos nurodymų. Tolimesni sprendimai dėl ribojimų priklausys nuo taršos plitimo ir tyrimo išvadų apie incidento priežastis bei konkretų taršos šaltinį.

  • Prie Ormūzo sąsiaurio skęsta apšaudyti laivai: rinka vertina riziką naftos kainoms ir tiekimui

    Kas įvyko prie Ormūzo sąsiaurio

    Netoli Ormūzo sąsiaurio nuskendo konteinerinis laivas „GFS Pride“, o atskirame incidente tame pačiame regione skęsta birių krovinių laivas „Cape Dao“. Apie tai, remdamasi jūrinio saugumo šaltiniais, pranešė „Reuters“.

    Skelbiama, kad „GFS Pride“ plaukiojo su Singapūro vėliava, o jo talpa siekė 2 824 TEU. Laivo operatoriumi įvardijama Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota „GFS Ship Management FZE“.

    Tuo metu „Cape Dao“, plaukiojantis su Antigvos ir Barbudos vėliava, yra valdomas kitos Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotos bendrovės „Peonies Shipmanagement FZE“. Didžiosios Britanijos jūrų saugumo bendrovė „Vanguard“ nurodė, kad laivas buvo apšaudytas rugsėjo 23 dieną, o mėginimai jį išgelbėti buvo nesėkmingi.

    Kodėl Ormūzo sąsiauris toks svarbus

    Ormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetinių koridorių: per jį juda didelė dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir jos produktų krovinių. Dėl to bet kokie pranešimai apie incidentus ar išaugusią karinę riziką šioje zonoje paprastai akimirksniu persikelia į naftos kainų lūkesčius.

    Rinkos dalyviai tokiose situacijose vertina ne tik faktinę žalą konkretiems laivams, bet ir tai, ar didėja rizika laikinai sutrikti laivybai, pabrangti draudimui bei apsaugos priemonėms. Net ir be oficialių apribojimų vien didesnė grėsmė gali priversti dalį vežėjų rinktis ilgesnius maršrutus arba atidėti reisus.

    Ką sako šaltiniai apie galimus motyvus

    „Reuters“, remdamasi dviem aukšto rango Irano pareigūnais, skelbė, kad Irano pajėgos suintensyvino atakas prieš laivus, plaukiančius per Ormūzo sąsiaurį. Pasak šių šaltinių, vienas tikslų galėtų būti išlaikyti aukštesnes naftos kainas.

    „Atakos prieš laivus, plaukiančius per Ormūzo sąsiaurį, ir ginkluoti veiksmai regione palaiko kainas, nes rinka baiminasi eksporto sumažėjimo“, – sakė UBS analitikas Giovanni Staunovo.

    Kitas rinkos veiksnys, galintis riboti kainų šuolius, yra susijęs su dyzelino pasiūla. Strategas Hiroyuki Kikukawa teigė, kad lūkesčiai dėl didesnio rusiško dyzelino eksporto gali mažinti itin didelių svyravimų tikimybę abiem kryptimis.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Rusija esą sutiko tiekti dyzeliną pasaulio rinkoms. Tokios žinutės paprastai vertinamos kaip bandymas stabilizuoti degalų rinką, tačiau realus poveikis priklauso nuo faktinių srautų ir logistikos galimybių.

  • Dubajus neteko įspūdingo rekordo: Bagdade atidaryta didžiausia pasaulyje fontana

    Dubajus neteko įspūdingo rekordo: Bagdade atidaryta didžiausia pasaulyje fontana

    Dubajus ilgus metus buvo vadinamas rekordų miestu, tačiau vienas ryškiausių titulų jam nebepriklauso. Didžiausios pasaulyje fontanos rekordą perėmė Bagdadas, kur oficialiai įregistruotas naujas pasiekimas.

    Anksčiau Dubajuje įspūdį darė 2020 metais atidaryta „The Palm Fountain“, įrengta „The Pointe“ komplekse Palm Jumeirah saloje. Vis dėlto 2023 metais fontanos veikla buvo sustabdyta, o teritoriją nuspręsta pertvarkyti į nekilnojamojo turto projektą.

    Nors Dubajaus fontana buvo laikoma viena didžiausių dėl savo ploto, rekordą galiausiai perrašė Irako sostinė. Guinnesso rekordų knygoje didžiausios fontanos titulas atiteko Baghdad Island Music Fountain – naujai plaukiojančiai muzikinei fontanai, sujungiančiai vandenį, šviesas ir muziką.

    Pagal Guinnesso rekordų knygos įrašą, Bagdado fontanos plotas siekia 10 486 kvadratinius metrus. Tai gerokai daugiau nei ankstesnės Dubajaus fontanos, kurios plotas buvo 7 327 kvadratiniai metrai.

    Fontana įrengta ant vandens Baghdad Island teritorijoje, šalia apžvalgos bokšto, o aplink numatytos pėsčiųjų promenados ir maitinimo zonos. Skelbiama, kad bandymai startavo 2026 metų vasarį, oficialus atidarymas įvyko 2026 metų gegužę, o netrukus patvirtintas ir rekordas.

    Paraišką Guinnesso rekordų knygai pateikė projekto investuotojas ir objekto savininkas – Irako bendrovė „Jazeerat Baghdad Company for Hotel Services and Tourism Investment LTD“. Technologinį sprendimą įgyvendino Kinijos įmonė „Guangdong Optimum Show Technology Co., Ltd.“, kuri specializuojasi sudėtingų fontanų sistemose, įskaitant apšvietimo valdymą ir hidrauliką.

    Gamintojas akcentuoja, kad fontanos choreografiją valdo DMX512 technologija, leidžianti sinchronizuoti vandens sroves, apšvietimą ir muziką. Konstrukcijoje naudojami plūdrumo sprendimai, nerūdijančio plieno elementai, daugiau nei 2 000 spalvotų šviesų, apie 100 sceninių prožektorių ir vandens ekranas projekcijoms.

    Skelbiama, kad visos instaliacijos ilgis siekia apie 300 metrų, plotis – apie 33 metrus, o maksimalus vandens srovės aukštis – apie 80 metrų. Tai ne aukščiausia fontana pasaulyje, tačiau pagal plotą ji šiuo metu yra didžiausia.

    Kituose Guinnesso rekordų knygos įrašuose fontanos skirstomos pagal skirtingus parametrus. Pavyzdžiui, pagal vandens srovės aukštį išsiskiria King Fahd’s Fountain Džidoje, kur vanduo, naudojant jūros vandenį, gali būti išmetamas į maždaug 312 metrų aukštį.

    Tuo metu pagal ilgį įspūdį daro Moonlight Rainbow Fountain Seule, įrengta ant Banpo tilto – jos ilgis siekia 1 140 metrų, o vanduo leidžiamas kaskadomis iš šimtų purkštukų. Tokie rekordai rodo tendenciją, kad miestai vis dažniau konkuruoja ne vien dydžiu, bet ir technologiniu reginių sudėtingumu.

    Turizmo požiūriu, Bagdado rekordas yra bandymas stiprinti miesto patrauklumą ir kurti naujus traukos taškus. Planuojant keliones į regionus, kur saugumo situacija gali kisti, verta iš anksto pasitikrinti naujausią oficialią kelionių informaciją ir rekomendacijas.

  • Pusė pasaulio ant sausros ribos: kokius triukus taiko JAE ir Uzbekistanas, kad išgyventų

    Pusė pasaulio ant sausros ribos: kokius triukus taiko JAE ir Uzbekistanas, kad išgyventų

    Vandens trūkumas tampa viena ryškiausių šio dešimtmečio rizikų: Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija nurodo, kad maždaug pusė pasaulio gyventojų bent dalį metų patiria didelį vandens stygių. Situaciją aštrina klimato kaita, gyventojų augimas, miestų plėtra ir didėjantis vandens poreikis žemės ūkyje bei pramonėje.

    Nors vandens krizė skirtinguose regionuose atrodo nevienodai, bendra kryptis aiški: šalys ieško būdų mažinti nuostolius ir didinti efektyvumą. Gerą kontrastą rodo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), kur geriamasis vanduo daugiausia gaunamas gėlinant jūros vandenį, ir Uzbekistanas, kur kritiškai svarbūs drėkinimo kanalai bei siurblinės.

    Gėlinimas ir vandens perdirbimas

    JAE natūralūs gėlo vandens ištekliai riboti: kritulių mažai, nuolatinių upių praktiškai nėra, todėl šalies vandens tiekimas priklauso nuo infrastruktūros ir technologijų. Didelę geriamojo vandens dalį čia užtikrina jūros vandens gėlinimas, o didėjant miestams vis svarbesnė tampa ir pakartotinio vandens panaudojimo logika.

    JAE užsienio reikalų ministerijos energetikos ir tvarumo padalinio atstovas Abdulla Balalaa primena, kad vandens valdymo tradicijos regione siekia šimtmečius: bendruomenės naudojo falaj tipo drėkinimo sistemas, kurios leido paskirstyti vandenį gyvenvietėms ir žemdirbystei. Šiandien dėmesys krypsta į modernesnius sprendimus, įskaitant DI taikymą vandens ūkyje.

    „Tarptautinėje kosminėje stotyje kiekvienas vandens lašas yra suskaičiuotas, o apie 95 proc. vandens perdirbama“, – sakė JAE astronautas dr. Sultan Al Neyadi.

    Kosmoso stoties principas vis dažniau įvardijamas kaip pavyzdys miestams ir pramonei: ne tik ieškoti naujų šaltinių, bet ir maksimaliai ilgai išlaikyti tą patį vandenį apytakoje. Praktikoje tai reiškia pažangesnį filtravimą, nuotekų valymą, pratekėjimų kontrolę bei tikslesnį suvartojimo apskaitos valdymą.

    Drėkinimo modernizavimas Uzbekistane

    Uzbekistane vandens trūkumas dažnai susijęs ne vien su bendru išteklių kiekiu, bet ir su tuo, ar vanduo laiku pasiekia laukus. Didelė žemės ūkio dalis priklauso nuo drėkinimo tinklų, kurie per sausas teritorijas perneša vandenį kanalais, rezervuarais ir siurblinėmis.

    Ferganos slėnyje vykdant Pasaulio banko remtą projektą nuo 2017 metų modernizuota dalis drėkinimo infrastruktūros. Vienoje vietovėje vanduo iš vietinių šaltinių surenkamas ir pumpuojamas maždaug 9 kilometrus į teritorijas, kuriose anksčiau prieiga prie vandens buvo sudėtinga, o atnaujinimai turėtų pagerinti drėkinimą apie 9 740 hektarų žemės.

    Patikimesnis vandens tiekimas keičia ir ūkininkavimo modelius: lašelinė drėkinimo sistema leidžia tiekti vandenį tik ten, kur jo reikia, mažinant išgaravimą ir sąnaudas. Tokie sprendimai, ypač soduose ir daržininkystėje, daugelyje šalių laikomi vienu efektyviausių būdų taupyti vandenį neprarandant derliaus.

    Mažiau nuostolių, daugiau kontrolės

    Vandens pernaša per dykumas ir ilgas atkarpas reikalauja ne tik energijos, bet ir nuoseklios nuostolių kontrolės. Uzbekistano vakaruose vanduo iš Amudarjos pumpuojamas per dykumą Amu Bucharos magistraliniu kanalu, o platesnis tinklas drėkina daugiau nei 350 000 hektarų Bucharos ir Navojaus regionuose bei tiekia geriamąjį vandenį Bucharai ir Kogonui.

    Modernizuojant infrastruktūrą diegiamos skaitmeninės valdymo sistemos, kurios leidžia tiksliau sekti vandens srautus ir elektros suvartojimą. Nurodoma, kad atnaujinus įrangą energijos sąnaudos kai kuriais atvejais sumažėjo iki 15 proc., o tai svarbu tiek kaštams, tiek patikimumui.

    Ne mažiau reikšminga problema yra vandens praradimai kanaluose. Bucharos regione anksčiau infiltravimosi nuostoliai kai kur siekė apie 37 proc., todėl kanalai pradėti betonuoti, kad vanduo mažiau „dingų“ pakeliui ir ūkininkai gautų stabilesnius srautus.

    Galiausiai vandens ūkis veikia ne tik žemdirbystę: drenažo ir grįžtamieji srautai iš laukų maitina Dengizkul pelkę, svarbią migruojantiems paukščiams. Vandens inžinerijos profesorė Malika Ikramova pabrėžia, kad augant gyventojų skaičiui ir kintant klimatui reikės dar tikslesnės apskaitos, mažesnių nuostolių ir platesnio vandens taupymo technologijų taikymo.

    Skirtingos šalys renkasi skirtingas priemones, tačiau kryptis sutampa: nuo gėlinimo iki drėkinimo tinklų atnaujinimo svarbiausia yra mažinti nuostolius ir tą patį ribotą vandens kiekį panaudoti kuo efektyviau.

  • Persijos įlankos nafta rado aplinkkelį: eksportas grįžo, bet kainų šokas dar nesibaigė

    Persijos įlankos nafta rado aplinkkelį: eksportas grįžo, bet kainų šokas dar nesibaigė

    Persijos įlankos valstybių naftos eksportas, neskaičiuojant Irano, rugsėjį sugrįžo į prieškarinį lygį, nors Hormūzo sąsiauryje tęsėsi išpuoliai prieš laivybą. Tai rodo jūrų srautų stebėsenos bendrovės „Kpler“ duomenys, kuriais remiasi agentūra AFP.

    „Kpler“ skaičiavimu, tarp rugsėjo 1 ir 28 dienos iš regiono išplaukė mažiausiai 16,5 mln. barelių per dieną žalios naftos ir kondensato. Tai atitinka prieškarinį vidurkį, neskaičiuojant Irano, ir yra 10,5 mln. barelių per dieną daugiau nei kovo mėnesio vidurkis.

    Hormūzas tampa vis mažiau būtinas

    Reikšmingiausias pokytis yra maršrutai: apie 40 proc. eksporto dabar aplenkia Hormūzo sąsiaurį, kai iki konflikto tokia dalis siekė apie 17 proc. Dalis krovinių taip pat perskirstomi jūroje, kai nafta perkeliama į kitus tanklaivius už didžiausios rizikos zonos ribų.

    Pagrindiniu alternatyviu sprendimu tapo vamzdynai Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Saudo Arabija plačiau išnaudoja Rytų–Vakarų vamzdyną iki Raudonosios jūros terminalo Janbu, o JAE – jungtį iš Abu Dabio telkinių į Fudžeiros terminalą Omano įlankoje.

    Eksporto statistika apima ir srautus per Raudonąją jūrą, kuri vis dažniau naudojama kaip kelias išvengti rizikų Hormūze. Iki konflikto per sąsiaurį keliavo maždaug penktadalis pasaulio naftos tiekimo, todėl bet koks trikdis greitai atsispindi kainose.

    Kainos išlieka aukštos

    Nors eksportas atsistatė, naftos kainos išlieka gerokai aukštesnės nei iki karo. Straipsnyje nurodoma, kad „Brent“ kaina siekė 102,25 JAV dolerio, o WTI – 90,50 JAV dolerio už barelį, kai iki konflikto „Brent“ buvo apie 72 JAV dolerius.

    Perskaičiavus į eurus apytiksliu 0,90 euro už JAV dolerį kursu, tai būtų apie 92 eurai už „Brent“ ir apie 81 eurą už WTI barelį. Prieškarinis „Brent“ lygis būtų buvęs apie 65 eurus, todėl rinkoje išlieka ryškus kainų priedas už geopolitinę riziką.

    Pasak publikacijos, Iranas toliau teigia kontroliuojantis sąsiaurį, o laivams, plaukiantiems be jo leidimo, išlieka atakų rizika. Kartu pažymima, kad daugiau laivų vis dėlto prasiveržia, o alternatyvūs maršrutai veikia arti maksimalaus pajėgumo.

    Ką reiškia OPEC+ sprendimai

    Eksporto atsigavimas sutampa su OPEC+ šalių sprendimu nekeisti lapkričio gavybos tikslų. Publikacijoje pabrėžiama, kad septynios pagrindinės grupės narės rugpjūtį kartu išgavo apie 25 mln. barelių per dieną, tai yra 630 000 barelių per dieną daugiau nei liepą.

    Rinkai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: didesnė pasiūla padeda amortizuoti logistikos trikdžius, tačiau kartu išliekant geopolitinei įtampai kainas labiau lemia ne vien gavyba, o fizinių srautų saugumas. Dėl šios priežasties analitikai įspėja, kad sąlygos regione dar toli gražu nėra normalios, net jei bendras eksporto lygis ir grįžta į ankstesnes ribas.

    Neapibrėžtumą didina ir tai, kad Irano naftos eksportas, kaip nurodoma straipsnyje, tebėra ribojamas dėl JAV spaudimo ir veiksmų Irano uostų atžvilgiu. Tai reiškia, kad pasaulinė pasiūla gali likti jautri bet kokiam naujam eskalacijos etapui, ypač jei būtų paliesti alternatyvūs vamzdynai ar Raudonosios jūros maršrutai.

  • Dubajaus seniausias pastatas Al Fahidi fortas ruošiasi atsidaryti iš naujo: ką žada muziejus

    Dubajaus seniausias pastatas Al Fahidi fortas ruošiasi atsidaryti iš naujo: ką žada muziejus

    Dubajus dažniausiai siejamas su dangoraižiais, prabanga ir futuristine architektūra, tačiau miestas turi ir kitą veidą: senąjį rajoną prie Dubajaus upelio. Būtent čia stovi Al Fahidi fortas, laikomas seniausiu iki šių dienų išlikusiu Dubajaus pastatu.

    Po penkerius metus trukusio uždarymo ir restauracijos Al Fahidi fortas turėtų vėl priimti lankytojus artimiausiomis savaitėmis arba mėnesiais. Tai patvirtino Dubajaus kultūros ir meno institucijoje dirbanti Al Fahidi forto ir specializuotų muziejų vadovė Ayisha Khansaheb.

    Fortas, matęs Dubajaus virsmą

    Istoriškai fortas buvo pastatytas XVIII amžiaus pabaigoje, apie 1787 metais, kaip gynybinis įtvirtinimas, saugojęs strategiškai svarbią teritoriją prie vandens kelio. Vėliau jis atliko ir valdovo rezidencijos, ir administracinio centro, ir net kalėjimo funkciją.

    1971 metais, tais pačiais metais, kai susikūrė Jungtiniai Arabų Emyratai, fortas tapo pirmuoju Dubajaus muziejumi. Šis statusas padėjo pastatui išlikti miesto atminties ženklu tuo metu, kai Dubajus pradėjo spartų modernizacijos šuolį.

    Ką lankytojai pamatys atnaujintame muziejuje?

    Atnaujintas muziejus, pasak projekto atstovų, derins autentišką forto architektūrą su šiuolaikinėmis ekspozicijomis, archyvine medžiaga ir interaktyviais sprendimais. Siekiama, kad apsilankymas taptų įžanga į Dubajaus istoriją ir aiškiau paaiškintų, kaip miestas augo nuo prekybinio uosto iki globalios metropolijos.

    Lankytojų maršrutas prasidės naujoje požeminėje dalyje, kurioje numatytos šiuolaikinės galerijos. Jose bus nagrinėjamos tokios temos kaip gynyba, lyderystė ir amatai, o vėliau lankytojai pereis į istorinį forto kompleksą.

    Vienas ryškesnių akcentų bus ekspozicija „The Vault“, kurioje šviesos ir garso priemonėmis pasakojama Dubajaus gynybos raidos istorija. Taip pat planuojama galerija, apžvelgianti forto vaidmenį skirtingais laikotarpiais, ir islamo laikotarpio ginklų bei šarvų kolekcija.

    Dalis sprendimų pritaikyta šeimoms ir vaikams, kad muziejus būtų patrauklus ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenei bei mokykloms. Pagrindinis eksponatas išliks pats fortas, jo sienos, bokštai, vartai ir vidinis kiemas, leidžiantys istoriją patirti per architektūrą.

  • Dubajaus Al Fahidi fortas po penkerių metų atveria duris: ką pamatys lankytojai naujame muziejuje

    Dubajaus Al Fahidi fortas po penkerių metų atveria duris: ką pamatys lankytojai naujame muziejuje

    Dubajus daugeliui siejasi su dangoraižiais, prabangiais viešbučiais ir milžiniškais prekybos centrais, tačiau miesto istorija gerokai senesnė už šiuolaikinę panoramą. Vienas ryškiausių to įrodymų yra Al Fahidi fortas senajame Dubajuje, laikomas seniausiu išlikusiu miesto pastatu.

    Po penkerius metus trukusio uždarymo ir restauravimo Al Fahidi fortas artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais turėtų vėl priimti lankytojus. Atnaujintas objektas bus pristatomas kaip muziejus, kuriame istorinis forto audinys derinamas su šiuolaikinėmis ekspozicijomis ir interaktyviais sprendimais.

    Forto istorija ir reikšmė

    Fortas buvo pastatytas maždaug 1787 metais kaip gynybinė tvirtovė prie Dubajaus įlankos ir svarbaus prekybinio vandens kelio. Per daugiau nei du šimtmečius jo paskirtis keitėsi: jis buvo ir valdovo rezidencija, ir administracijos centras, ir kalėjimas.

    1971 metais, kai buvo įkurti Jungtiniai Arabų Emyratai, Al Fahidi forte duris atvėrė pirmasis Dubajaus muziejus. Miestui sparčiai modernėjant, fortas ilgą laiką išliko vienu nedaugelio vietų, leidžiančių suprasti, kaip atrodė Dubajus iki naftos ekonomikos šuolio ir turizmo bumo.

    Ką žada atnaujintas muziejus

    Už restauravimą atsakinga Dubajaus kultūros ir meno institucija teigia, kad atnaujintas muziejus bus orientuotas ne tik į turistus, bet ir į vietos bendruomenę bei mokyklas. Idėja paprasta: fortas turi tapti aiškiu įėjimu į miesto pasakojimą, pradedant nuo amatų, prekybos ir gynybos, baigiant valstybės formavimosi etapais.

    „Kultūros paveldas yra svarbus ne tik kultūriniam turizmui, bet ir gyventojams bei mokykloms, kad mokiniai geriau suprastų miesto istoriją“, – sakė Al Fahidi forto ir specializuotų muziejų vadovė Ayisha Khansaheb.

    Pasak jos, Dubajus vis aktyviau plečia pasiūlą tiems, kurie ieško ne vien futuristinių vaizdų, bet ir kultūrinio turinio. „Matome augantį poreikį pabrėžti, kad čia yra kultūra ir istorija“, – teigė Ayisha Khansaheb.

    Lankytojai pradės maršrutą naujame požeminiame priestate, kuriame įrengtos šiuolaikinės galerijos. Jose bus pasakojama apie gynybą, lyderystę ir amatus, o vėliau ekspozicija ves į patį istorinį fortą su jo kiemu, bokštais, vartais ir gynybinėmis sienomis.

    Tarp akcentų minimas šviesos ir garso sprendimais paremtas pasakojimas apie Dubajaus gynybos raidą, taip pat galerija, apžvelgianti forto vaidmens pokyčius per daugiau nei 230 metų. Muziejuje numatytos ir edukacinės, vaikams pritaikytos interaktyvios patirtys, o svarbiausiu eksponatu išliks pats pastatas.

    Šis atnaujinimas atspindi platesnę tendenciją regione: kelionių ir turizmo sektoriuje vis daugiau investuojama į autentiškas kultūrines patirtis, muziejus ir paveldo objektus. Dubajui tai tampa būdu subalansuoti modernios metropolijos įvaizdį su istorine tapatybe ir sustiprinti senųjų miesto rajonų patrauklumą.

  • JAE patarėjas Gargashas: pasitikėjimą su Iranu atkurti prireiks metų, bet dialogas būtinas

    JAE patarėjas Gargashas: pasitikėjimą su Iranu atkurti prireiks metų, bet dialogas būtinas

    Jungtinių Arabų Emyratų prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas teigia, kad pasitikėjimo su Iranu atkūrimas užtruks metus, nors ryšiai ir dialogas tarp kaimyninių valstybių turi išlikti. Pasak jo, santykių palaikymas yra būtinybė, tačiau pasitikėjimą smarkiai pakirto išpuoliai prieš Persijos įlankos valstybes.

    Kalbėdamas Arabų žiniasklaidos viršūnių susitikime Dubajuje, Gargashas pabrėžė, kad JAE siekia suvaldyti krizę ir kartu įvertinti, kokia forma ateityje galėtų būti kuriami saugumo ir politiniai kanalai su Teheranu. Jis išskyrė, kad regione akivaizdžiai išryškėjo saugumo architektūros trapumas, todėl reikės naujų supratimo mechanizmų.

    „Galiausiai esame kaimynai. Mūsų santykiai su Iranu labai sudėtingi, o regione matome saugumo sistemos griūtį, todėl turime ieškoti naujų supratimo kanalų“, – sakė Anwaras Gargashas.

    JAE atstovas aiškino sąmoningai skiriantis dvi sąvokas: santykius ir pasitikėjimą. Jo teigimu, kasdieniams klausimams spręsti reikalingas atviras dialogas, tačiau pasitikėjimo atkūrimas yra daug lėtesnis procesas, kuriam prireiks ne mėnesių, o metų.

    Gargashas taip pat apibūdino JAE laikyseną kaip paremtą trimis kryptimis: valstybės suvereniteto gynimu, lankstumu diplomatijoje ir ekonominės raidos tęstinumu net ir įtampų metu. Jis pabrėžė, kad JAE siekia, jog krizė neparalyžiuotų ekonomikos ir tarptautinių ryšių, nes ilgalaikis stabilumas priklauso ir nuo tvarios plėtros.

    Kalbėdamas apie saugumo rizikas regione, patarėjas kritikavo Irano naudojimąsi įgaliotinėmis grupuotėmis ir teigė, kad tai leidžia Teheranui išlikti arti agresijos ribos. Jis taip pat akcentavo, kad Persijos įlankos šalys galėtų būti svarbios tarpininkaujant Iranui grįžtant į platesnę tarptautinę prekybos ir bendradarbiavimo erdvę, tačiau tai įmanoma tik nutraukus grasinimus kaimynams.

    Siaurumos ir raketų grėsmė

    Gargashas atkreipė dėmesį į strategines jūrų arterijas ir jų reikšmę pasaulio ekonomikai. Jo vertinimu, bandymai perimti Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę yra ne vien regioninė problema, nes tokios siaurumos yra tarptautinės laivybos keliai, nuo kurių priklauso tiekimo grandinės ir energijos išteklių gabenimas.

    Jis taip pat pabrėžė solidarumą su Saudo Arabija po pranešimų apie raketų ir dronų sukeltus pavojus, akcentuodamas, kad šios valstybės saugumas yra glaudžiai susijęs su viso Persijos įlankos regiono stabilumu. Anot jo, bet koks taikymasis į religines vietas yra nepriimtinas ir turi būti vienareikšmiškai smerkiamas.

    Kontaktai su Teheranu be terminų

    Nors Gargashas nenurodė konkretaus grafiko, kada galėtų vykti kiti tiesioginiai kontaktai su Iranu, jis teigė, kad politinis dialogas turėtų būti pradėtas. Jo žodžiais, JAE karo nesirinko, tačiau gina savo interesus ir tuo pat metu palieka atviras duris diplomatiniams sprendimams.

    Pasak patarėjo, Irano sprendimų priėmimas tapo labiau išskaidytas, o tai apsunkina aiškių susitarimų siekimą. Jis pridūrė, kad Irane turi skambėti stipresnės pozicijos, pasisakančios prieš konfrontaciją su Persijos įlankos valstybėmis, nes ilgalaikis nestabilumas kenkia ir pačiam Iranui.

    „JAE yra graži šalis, bet mes nesame lengvas taikinys“, – sakė Anwaras Gargashas.