CP v2

Tag: Jungtiniai Arabų Emyratai

  • Dubajaus seniausias pastatas Al Fahidi fortas ruošiasi atsidaryti iš naujo: ką žada muziejus

    Dubajaus seniausias pastatas Al Fahidi fortas ruošiasi atsidaryti iš naujo: ką žada muziejus

    Dubajus dažniausiai siejamas su dangoraižiais, prabanga ir futuristine architektūra, tačiau miestas turi ir kitą veidą: senąjį rajoną prie Dubajaus upelio. Būtent čia stovi Al Fahidi fortas, laikomas seniausiu iki šių dienų išlikusiu Dubajaus pastatu.

    Po penkerius metus trukusio uždarymo ir restauracijos Al Fahidi fortas turėtų vėl priimti lankytojus artimiausiomis savaitėmis arba mėnesiais. Tai patvirtino Dubajaus kultūros ir meno institucijoje dirbanti Al Fahidi forto ir specializuotų muziejų vadovė Ayisha Khansaheb.

    Fortas, matęs Dubajaus virsmą

    Istoriškai fortas buvo pastatytas XVIII amžiaus pabaigoje, apie 1787 metais, kaip gynybinis įtvirtinimas, saugojęs strategiškai svarbią teritoriją prie vandens kelio. Vėliau jis atliko ir valdovo rezidencijos, ir administracinio centro, ir net kalėjimo funkciją.

    1971 metais, tais pačiais metais, kai susikūrė Jungtiniai Arabų Emyratai, fortas tapo pirmuoju Dubajaus muziejumi. Šis statusas padėjo pastatui išlikti miesto atminties ženklu tuo metu, kai Dubajus pradėjo spartų modernizacijos šuolį.

    Ką lankytojai pamatys atnaujintame muziejuje?

    Atnaujintas muziejus, pasak projekto atstovų, derins autentišką forto architektūrą su šiuolaikinėmis ekspozicijomis, archyvine medžiaga ir interaktyviais sprendimais. Siekiama, kad apsilankymas taptų įžanga į Dubajaus istoriją ir aiškiau paaiškintų, kaip miestas augo nuo prekybinio uosto iki globalios metropolijos.

    Lankytojų maršrutas prasidės naujoje požeminėje dalyje, kurioje numatytos šiuolaikinės galerijos. Jose bus nagrinėjamos tokios temos kaip gynyba, lyderystė ir amatai, o vėliau lankytojai pereis į istorinį forto kompleksą.

    Vienas ryškesnių akcentų bus ekspozicija „The Vault“, kurioje šviesos ir garso priemonėmis pasakojama Dubajaus gynybos raidos istorija. Taip pat planuojama galerija, apžvelgianti forto vaidmenį skirtingais laikotarpiais, ir islamo laikotarpio ginklų bei šarvų kolekcija.

    Dalis sprendimų pritaikyta šeimoms ir vaikams, kad muziejus būtų patrauklus ne tik turistams, bet ir vietos bendruomenei bei mokykloms. Pagrindinis eksponatas išliks pats fortas, jo sienos, bokštai, vartai ir vidinis kiemas, leidžiantys istoriją patirti per architektūrą.

  • Dubajaus Al Fahidi fortas po penkerių metų atveria duris: ką pamatys lankytojai naujame muziejuje

    Dubajaus Al Fahidi fortas po penkerių metų atveria duris: ką pamatys lankytojai naujame muziejuje

    Dubajus daugeliui siejasi su dangoraižiais, prabangiais viešbučiais ir milžiniškais prekybos centrais, tačiau miesto istorija gerokai senesnė už šiuolaikinę panoramą. Vienas ryškiausių to įrodymų yra Al Fahidi fortas senajame Dubajuje, laikomas seniausiu išlikusiu miesto pastatu.

    Po penkerius metus trukusio uždarymo ir restauravimo Al Fahidi fortas artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais turėtų vėl priimti lankytojus. Atnaujintas objektas bus pristatomas kaip muziejus, kuriame istorinis forto audinys derinamas su šiuolaikinėmis ekspozicijomis ir interaktyviais sprendimais.

    Forto istorija ir reikšmė

    Fortas buvo pastatytas maždaug 1787 metais kaip gynybinė tvirtovė prie Dubajaus įlankos ir svarbaus prekybinio vandens kelio. Per daugiau nei du šimtmečius jo paskirtis keitėsi: jis buvo ir valdovo rezidencija, ir administracijos centras, ir kalėjimas.

    1971 metais, kai buvo įkurti Jungtiniai Arabų Emyratai, Al Fahidi forte duris atvėrė pirmasis Dubajaus muziejus. Miestui sparčiai modernėjant, fortas ilgą laiką išliko vienu nedaugelio vietų, leidžiančių suprasti, kaip atrodė Dubajus iki naftos ekonomikos šuolio ir turizmo bumo.

    Ką žada atnaujintas muziejus

    Už restauravimą atsakinga Dubajaus kultūros ir meno institucija teigia, kad atnaujintas muziejus bus orientuotas ne tik į turistus, bet ir į vietos bendruomenę bei mokyklas. Idėja paprasta: fortas turi tapti aiškiu įėjimu į miesto pasakojimą, pradedant nuo amatų, prekybos ir gynybos, baigiant valstybės formavimosi etapais.

    „Kultūros paveldas yra svarbus ne tik kultūriniam turizmui, bet ir gyventojams bei mokykloms, kad mokiniai geriau suprastų miesto istoriją“, – sakė Al Fahidi forto ir specializuotų muziejų vadovė Ayisha Khansaheb.

    Pasak jos, Dubajus vis aktyviau plečia pasiūlą tiems, kurie ieško ne vien futuristinių vaizdų, bet ir kultūrinio turinio. „Matome augantį poreikį pabrėžti, kad čia yra kultūra ir istorija“, – teigė Ayisha Khansaheb.

    Lankytojai pradės maršrutą naujame požeminiame priestate, kuriame įrengtos šiuolaikinės galerijos. Jose bus pasakojama apie gynybą, lyderystę ir amatus, o vėliau ekspozicija ves į patį istorinį fortą su jo kiemu, bokštais, vartais ir gynybinėmis sienomis.

    Tarp akcentų minimas šviesos ir garso sprendimais paremtas pasakojimas apie Dubajaus gynybos raidą, taip pat galerija, apžvelgianti forto vaidmens pokyčius per daugiau nei 230 metų. Muziejuje numatytos ir edukacinės, vaikams pritaikytos interaktyvios patirtys, o svarbiausiu eksponatu išliks pats pastatas.

    Šis atnaujinimas atspindi platesnę tendenciją regione: kelionių ir turizmo sektoriuje vis daugiau investuojama į autentiškas kultūrines patirtis, muziejus ir paveldo objektus. Dubajui tai tampa būdu subalansuoti modernios metropolijos įvaizdį su istorine tapatybe ir sustiprinti senųjų miesto rajonų patrauklumą.

  • JAE patarėjas Gargashas: pasitikėjimą su Iranu atkurti prireiks metų, bet dialogas būtinas

    JAE patarėjas Gargashas: pasitikėjimą su Iranu atkurti prireiks metų, bet dialogas būtinas

    Jungtinių Arabų Emyratų prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas teigia, kad pasitikėjimo su Iranu atkūrimas užtruks metus, nors ryšiai ir dialogas tarp kaimyninių valstybių turi išlikti. Pasak jo, santykių palaikymas yra būtinybė, tačiau pasitikėjimą smarkiai pakirto išpuoliai prieš Persijos įlankos valstybes.

    Kalbėdamas Arabų žiniasklaidos viršūnių susitikime Dubajuje, Gargashas pabrėžė, kad JAE siekia suvaldyti krizę ir kartu įvertinti, kokia forma ateityje galėtų būti kuriami saugumo ir politiniai kanalai su Teheranu. Jis išskyrė, kad regione akivaizdžiai išryškėjo saugumo architektūros trapumas, todėl reikės naujų supratimo mechanizmų.

    „Galiausiai esame kaimynai. Mūsų santykiai su Iranu labai sudėtingi, o regione matome saugumo sistemos griūtį, todėl turime ieškoti naujų supratimo kanalų“, – sakė Anwaras Gargashas.

    JAE atstovas aiškino sąmoningai skiriantis dvi sąvokas: santykius ir pasitikėjimą. Jo teigimu, kasdieniams klausimams spręsti reikalingas atviras dialogas, tačiau pasitikėjimo atkūrimas yra daug lėtesnis procesas, kuriam prireiks ne mėnesių, o metų.

    Gargashas taip pat apibūdino JAE laikyseną kaip paremtą trimis kryptimis: valstybės suvereniteto gynimu, lankstumu diplomatijoje ir ekonominės raidos tęstinumu net ir įtampų metu. Jis pabrėžė, kad JAE siekia, jog krizė neparalyžiuotų ekonomikos ir tarptautinių ryšių, nes ilgalaikis stabilumas priklauso ir nuo tvarios plėtros.

    Kalbėdamas apie saugumo rizikas regione, patarėjas kritikavo Irano naudojimąsi įgaliotinėmis grupuotėmis ir teigė, kad tai leidžia Teheranui išlikti arti agresijos ribos. Jis taip pat akcentavo, kad Persijos įlankos šalys galėtų būti svarbios tarpininkaujant Iranui grįžtant į platesnę tarptautinę prekybos ir bendradarbiavimo erdvę, tačiau tai įmanoma tik nutraukus grasinimus kaimynams.

    Siaurumos ir raketų grėsmė

    Gargashas atkreipė dėmesį į strategines jūrų arterijas ir jų reikšmę pasaulio ekonomikai. Jo vertinimu, bandymai perimti Bab el Mandebo sąsiaurio kontrolę yra ne vien regioninė problema, nes tokios siaurumos yra tarptautinės laivybos keliai, nuo kurių priklauso tiekimo grandinės ir energijos išteklių gabenimas.

    Jis taip pat pabrėžė solidarumą su Saudo Arabija po pranešimų apie raketų ir dronų sukeltus pavojus, akcentuodamas, kad šios valstybės saugumas yra glaudžiai susijęs su viso Persijos įlankos regiono stabilumu. Anot jo, bet koks taikymasis į religines vietas yra nepriimtinas ir turi būti vienareikšmiškai smerkiamas.

    Kontaktai su Teheranu be terminų

    Nors Gargashas nenurodė konkretaus grafiko, kada galėtų vykti kiti tiesioginiai kontaktai su Iranu, jis teigė, kad politinis dialogas turėtų būti pradėtas. Jo žodžiais, JAE karo nesirinko, tačiau gina savo interesus ir tuo pat metu palieka atviras duris diplomatiniams sprendimams.

    Pasak patarėjo, Irano sprendimų priėmimas tapo labiau išskaidytas, o tai apsunkina aiškių susitarimų siekimą. Jis pridūrė, kad Irane turi skambėti stipresnės pozicijos, pasisakančios prieš konfrontaciją su Persijos įlankos valstybėmis, nes ilgalaikis nestabilumas kenkia ir pačiam Iranui.

    „JAE yra graži šalis, bet mes nesame lengvas taikinys“, – sakė Anwaras Gargashas.

  • Trumpo patarėjas: karas su Iranu turi baigtis netrukus, bet lemiama sąlyga – branduolinis klausimas

    Trumpo patarėjas: karas su Iranu turi baigtis netrukus, bet lemiama sąlyga – branduolinis klausimas

    JAV prezidento Donaldo Trumpo vyresnysis patarėjas arabų ir Artimųjų Rytų klausimais Massadas Boulos teigia, kad Baltieji rūmai tikisi artimiausiu metu užbaigti kelis mėnesius trunkantį karą su Iranu. Vis dėlto konkretus terminas, anot jo, neįvardijamas, nes sprendimo momentą esą pasirinks pats prezidentas.

    Patarėjas tai sakė Dubajuje vykusiame Arabų žiniasklaidos viršūnių susitikime, kur pabrėžė, kad administracija siekia sprendimo, tačiau nenori įsipareigoti dėl datos. Pasak Boulos, pagrindinis Trumpo tikslas yra konflikto pabaiga, tačiau ji, jo teigimu, neatsiejama nuo vieno esminio klausimo.

    Branduolinis klausimas kaip riba

    Boulos akcentavo, kad, JAV vertinimu, karinių veiksmų stabdymas pirmiausia priklausys nuo susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Jis kartojo poziciją, kad Teheranui negali būti leista įgyti branduolinio ginklo, o tai, pasak patarėjo, yra būtina sąlyga tvariam saugumui regione.

    Tokio tipo pareiškimai atspindi ilgalaikę Vašingtono liniją, kurioje branduolinė grėsmė laikoma centriniu rizikos veiksniu Artimuosiuose Rytuose. Pastaraisiais metais tarptautinės institucijos ir Vakarų sostinės ne kartą teigė, kad įtampa dėl Irano programos tiesiogiai veikia regiono stabilumą, energetikos rinkas ir karinių aljansų dinamiką.

    „Prezidentas mano, kad tai baigsis netrukus, ir jis ryžtingai siekia, kad tai baigtųsi“, – sakė Massadas Boulos.

    Abrahamo susitarimai ir Persijos įlankos vaidmuo

    Patarėjas taip pat grįžo prie Abrahamo susitarimų temos, teigdamas, kad jų plėtra buvo pristabdyta po 2020 metais vykusių JAV rinkimų. Boulos nurodė, kad iniciatyvos turėtų grįžti į darbotvarkę, kai tik bus suvaldytas dabartinis karas.

    Persijos įlankos valstybės, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus ir Katarą, pastaraisiais mėnesiais viešai kėlė klausimą, ar dabartiniai saugumo mechanizmai pakankamai apsaugo nuo regioninių grėsmių. Boulos tvirtino, kad ryšiai su Vašingtonu išlieka tvirti politiniu ir instituciniu lygiu, minėdamas ir Saudo Arabiją, Egiptą bei Jordaniją.

    Sudanas – didžiausia humanitarinė krizė

    Kalbėdamas apie kitus regiono židinius, Boulos išskyrė Sudaną, pavadindamas jį svarbiausia administracijos humanitarine byla. Jis teigė, kad šalyje pagalbos reikia 35 milijonams žmonių, o 25 milijonai, jo vertinimu, gyvena sąlygomis, artimomis badui.

    Patarėjas nurodė, kad JAV nuo karo pradžios Sudanui skyrė daugiau kaip 2 700 000 000 eurų humanitarinei pagalbai. Jis pabrėžė, kad Vašingtono įsitraukimas, pasak jo, apsiriboja humanitarine parama ir diplomatinėmis pastangomis, taip pat siekiu Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje stiprinti ginklų embargo kryptį.

    „Sudanas šiandien yra didžiausia pasaulyje humanitarinė katastrofa“, – sakė Massadas Boulos.

    Vidaus politikos kontekste Boulos teigė, kad artėjant kadencijos vidurio rinkimams Trumpas aktyviai telkia politinę paramą, tačiau karas su Iranu, jo vertinimu, nebūtinai taps lemiamu veiksniu rinkėjų pasirinkimams. Pasak patarėjo, JAV rinkėjams dažniau svarbiausios išlieka vidaus darbotvarkės temos, tokios kaip ekonomika, kainos ir socialinė politika.

  • BRICS ragina laikytis santūrumo Artimuosiuose Rytuose: Iranas ir JAE netikėtai pritarė pareiškimui

    BRICS viršūnių susitikime Delyje priimtame pareiškime šalys paragino laikytis maksimalios santūrumo politikos Artimuosiuose Rytuose ir vengti veiksmų, galinčių dar labiau eskaluoti įtampą. Kreipimąsi palaikė ir Iranas bei Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), o tai tarptautiniu mastu įvertinta kaip reikšmingas signalas regione.

    Pareiškime taip pat akcentuojama civilių apsauga, valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo gerbimas bei būtinybė saugoti pasaulinę prekybą. BRICS pabrėžė tiekimo grandinių, energijos srautų ir jūrinio saugumo svarbą, nes bet kokia eskalacija Artimuosiuose Rytuose greitai atsispindi naftos, dujų ir logistikos kainose.

    Kas slypi už Irano ir JAE pritarimo

    Tą pačią dieną Irano prezidentas Masudas Pezeškianas susitiko su Abu Dabio emyrato sosto įpėdiniu Khaledu bin Mohamedu Al Nahyanu. Tai laikoma aukščiausio lygio kontaktu tarp abiejų šalių atstovų per pastarąjį konfliktų ir tarpusavio įtampos etapą.

    Pasak Abu Dabio valdžios pranešimo, susitikime aptarti regioniniai ir tarptautiniai klausimai, saugumas bei stabilumo užtikrinimas. Vis dėlto apie konkrečius susitarimus nepranešta, todėl diplomatinis gestas labiau siejamas su siekiu sumažinti rizikas ir išlaikyti komunikacijos kanalus atvirus.

    Įtampa regione ir tiesioginė rizika ekonomikai

    Pastaruoju metu regione fiksuoti abipusiai Irano ir JAV smūgiai, o tai didina nerimą dėl platesnės eskalacijos. Tarp minimų epizodų nurodomi ir atakų taikiniai JAE teritorijoje, susiję su JAV kariniu buvimu, kas JAE verčia itin jautriai vertinti saugumo klausimus.

    Tokie incidentai ypač svarbūs dėl strateginių jūrinių maršrutų ir energijos eksporto, nuo kurių priklauso ne tik Persijos įlankos valstybės, bet ir pasaulinės rinkos. Dėl to BRICS raginimai saugoti prekybą ir jūrinį saugumą laikomi ne tik politiniu pareiškimu, bet ir ekonominės prevencijos žinute.

    Kas yra BRICS ir kodėl grupė plečiasi

    BRICS iš pradžių sudarė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, tačiau pastaraisiais metais grupė sparčiai plečiasi. Prie jos prisijungė ir kelios sparčiai augančios ekonomikos bei regiono žaidėjai, įskaitant Iraną ir JAE.

    Plėtra sustiprina BRICS kaip alternatyvios daugiašalės platformos svorį, ypač energetikos ir prekybos temose. Tuo pat metu skirtingi narių interesai reiškia, kad bendri pareiškimai dažnai formuluojami taip, kad telktų dėl bendrų tikslų, bet paliktų erdvės skirtingoms interpretacijoms.

    „Išreiškiame gilų susirūpinimą tolesne įtampos eskalacija ir raginame laikytis maksimalios santūrumo politikos bei vengti veiksmų, galinčių dar labiau pabloginti situaciją“, – sakoma BRICS dokumente.

  • BRICS siūlo tarpininkauti dėl karo Artimuosiuose Rytuose: Xi remia, Modi ragina veikti konkrečiai

    BRICS šalių lyderiai bendroje deklaracijoje išreiškė susirūpinimą augančiais vienašališkai taikomais muitais ir kitomis prekybos kliūtimis, kurios, jų teigimu, trikdo tarptautinę prekybą. Kinijos lyderis Xi Jinpingas paragino bloką aktyviau imtis tarpininko vaidmens sprendžiant karinius konfliktus, įskaitant karą Artimuosiuose Rytuose.

    Savo ruožtu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, atidarydamas BRICS viršūnių susitikimą Naujajame Delyje, pabrėžė, kad formatas pasiekė brandą ir turi virsti apčiuopiamais veiksmais. Jis akcentavo, kad BRICS nėra nukreiptas prieš kurią nors valstybę ir esą turėtų didinti vadinamojo Globaliųjų Pietų svorį pasauliniuose sprendimuose.

    Ambicijos būti tarpininku

    BRICS pastaraisiais metais vis dažniau pristato save kaip platformą, galinčią kalbėtis su skirtingais geopolitiniais blokais ir siūlyti politinį dialogą. Tokią kryptį sustiprina ir faktas, kad tarp narių yra valstybės, palaikančios nevienodus ryšius su Vakarais, Kinija ar Rusija, todėl BRICS bando išnaudoti šį spektrą kaip derybinį pranašumą.

    Vis dėlto tarpininkavimo galimybės priklauso nuo vieningos pozicijos, o ją išlaikyti sudėtinga. BRICS nariai skiriasi tiek užsienio politikos interesais, tiek ekonominiais prioritetais, o naujų narių įtraukimas didina ir vidinių nesutarimų riziką.

    Valiutų klausimas ir dolerio vaidmuo

    Iranas susitikime ragino daugiau naudoti nacionalines valiutas tarpusavio prekyboje ir kurti priemones, mažinančias valiutų kursų svyravimo riziką. Tokie siūlymai siejami su noru sumažinti ekonominį pažeidžiamumą sankcijoms ir finansiniam spaudimui, ypač šalių, kurioms ribojama prieiga prie įprastų atsiskaitymo kanalų.

    Tuo pat metu analitikai pabrėžia, kad greitas atsitraukimas nuo JAV dolerio pasaulinėje prekyboje yra mažai realus. Dolerio vaidmenį palaiko gilios finansų rinkos, didelis likvidumas, plačiai naudojama infrastruktūra ir tai, kad didelė dalis žaliavų rinkų vis dar remiasi doleriniais atsiskaitymais.

    Indijos ir Kinijos santykių testas

    Susitikimas Naujajame Delyje tapo proga Modžiui ir Xi aptarti dvišalius santykius, kurie išlieka įtempti po 2020 metais įvykusių kruvinų susirėmimų ginčijamoje Himalajų pasienio atkarpoje. Kinijos lyderio vizitas į Indiją buvo vienas retesnių per pastaruosius metus, todėl stebėtojai jį vertina kaip ženklą, kad abi pusės ieško stabilizavimo.

    BRICS vienybę taip pat tikrina karas Artimuosiuose Rytuose, nes formate dalyvauja ir Iranas, ir Jungtiniai Arabų Emyratai, turintys skirtingas saugumo ir regioninės politikos nuostatas. Pranešta, kad Naujajame Delyje įvyko ir aukšto lygio Irano bei Jungtinių Arabų Emyratų kontaktas, laikomas reikšmingu po konflikto eskalacijos.

    BRICS, įkurtas 2009 metais, siekia didinti kylančių ekonomikų įtaką tarptautinėje sistemoje. Šiuo metu blokas apima didelę pasaulio gyventojų dalį ir, pagal įvairius tarptautinius vertinimus, sukuria reikšmingą pasaulinio bendrojo vidaus produkto dalį, tačiau jo politinės ambicijos vis dažniau susiduria su praktiniais vieningos krypties iššūkiais.

  • JAE skelbia 40 mlrd. eurų investicijų Vokietijoje planą: DI, energetika ir gynyba atsiduria dėmesio centre

    Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie planus Vokietijoje investuoti 40 mlrd. eurų, daugiausia į dirbtinį intelektą, energetiką ir gynybos pramonę. Toks žingsnis atspindi Persijos įlankos šalių siekį sparčiau diversifikuoti ekonomiką ir stiprinti ryšius su Europa, kai geopolitinė aplinka tampa vis labiau neapibrėžta.

    Apie tai Berlyne kalbėjo JAE užsienio prekybos ministras Thani Al Zeyoudi, pabrėždamas, kad tikslas yra platesnis nei atskiri sandoriai. „Mums svarbu, kad mūsų ekonomika, prekyba ir investicijos būtų susietos su svarbiausiais pasaulio ekonominiais centrais“, – sakė Thani Al Zeyoudi.

    Kas slepiasi už 40 mlrd. eurų?

    Pasak ministro, tai yra pirminis įsipareigojimas, o galutinės investicijos galėtų būti didesnės, jei atsivers daugiau projektų. Skelbiama, kad apie trečdalis planuojamos sumos galėtų tekti Bavarijai, tačiau lėšos būtų nukreipiamos ten, kur atsirastų aiškių bendradarbiavimo galimybių.

    Prioritetai aiškūs: skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, logistika, pramonės modernizavimas, taip pat gynybos technologijos. Investicijų kryptys sutampa su Vokietijos pastangomis stiprinti energetinį atsparumą, spartinti pramonės skaitmeninimą ir didinti gynybos pajėgumus.

    Gynyba ir energetika geopolitikos fone

    JAE delegacijos vizitas į Vokietiją vyko platesniame regione tvyrant įtampai, kuri veikia tiekimo grandines ir energijos eksportą, ypač per Ormūzo sąsiaurį. Persijos įlankos šalims tai reiškia papildomą spaudimą užsitikrinti alternatyvius logistikos ir tiekimo maršrutus, o kartu ieškoti partnerių technologijoms bei gamybiniams pajėgumams plėsti.

    Vokietija šioje schemoje tampa patraukli dėl stiprios pramoninės bazės, inžinerinių kompetencijų ir augančių gynybos užsakymų. JAE signalizuoja, kad bendradarbiavimas gynybos srityje jiems aktualus ne tik kaip įrangos pirkimas, bet ir kaip technologijų kūrimas bei perdavimas, įskaitant pažangius sprendimus, išbandytus naujausiuose konfliktuose.

    DI ir duomenų centrai – ilgalaikė kryptis

    Dirbtinis intelektas ir duomenų centrai įvardijami kaip vieni svarbiausių JAE ekonominės transformacijos ramsčių, leidžiančių mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų. Ši kryptis dera su Europos augančiu poreikiu didinti skaitmeninį suverenitetą, plėsti skaičiavimo pajėgumus ir pritraukti kapitalą į infrastruktūrą, kuri tampa strategine.

    JAE sostinė Abu Dabis turi reikšmingus energetinius resursus ir valdo didelius valstybinius investicinius fondus, todėl Europa jiems yra ir politinio, ir ekonominio svorio zona. Vokietijai tai gali reikšti papildomą kapitalo srautą į sektorius, kuriuose konkurencija dėl investicijų pasauliniu mastu sparčiai auga.

    JAE investicijų planai Vokietijoje papildo jau anksčiau deklaruotas jų investicijas Europoje, o bendras tonas rodo siekį sistemingai stiprinti partnerystes keliose sostinėse. Tai signalas, kad Persijos įlankos kapitalas į Europą gali ateiti ne kaip pavieniai sandoriai, o kaip ilgalaikė strategija, apimanti DI, energijos infrastruktūrą ir gynybos pramonę.

  • ZAE žada 40 mlrd. eurų investicijų Vokietijoje: kodėl DI, energetika ir gynyba tapo prioritetu

    Jungtiniai Arabų Emyratai (ZAE) paskelbė apie ketinimą Vokietijoje investuoti 40 mlrd. eurų. Pinigai būtų nukreipti į dirbtinio intelekto, energetikos ir gynybos projektus, o dalis planuojama Bavarijoje.

    ZAE užsienio prekybos ministras Thani Al Zeyoudi viešnagės Berlyne metu pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra ekonominių ryšių diversifikavimas ir prieiga prie naujų rinkų. Pasak jo, tai tik pradinis įsipareigojimas, o vėlesnė investicijų suma gali augti.

    „Mums svarbu, kad ekonomika, prekyba ir investicijos būtų susietos su pagrindiniais pasaulio ekonomikos centrais. Žinutė paprasta: diversifikavimas ir alternatyvų paieška“, – sakė Thani Al Zeyoudi.

    Kas stumia emyratus į Europą?

    Pastaraisiais metais turtingos Persijos įlankos valstybės aktyviai plečia partnerystes Europoje, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo vieno geopolitinio poliaus. Prie to prisideda ir sugriežtėjusi konkurencija dėl technologijų tiekimo grandinių, ir didėjantis neapibrėžtumas pasaulio saugumo aplinkoje.

    Vokietijai šios lėšos būtų reikšmingos dėl kelių priežasčių. Pirma, šaliai reikia naujų kapitalo šaltinių skaitmenizacijai, pramonės transformacijai ir energetikos perėjimui, antra, didėja spaudimas spartinti gynybos pramonės pajėgumus.

    Ministro teigimu, ZAE interesas gynybos srityje neapsiriboja vien įsigijimais. Akcentuojama ir technologijų partnerystė, įskaitant sprendimus, kurie galėtų būti pritaikomi tiek gamyboje, tiek modernių sistemų vystymui.

    DI ir duomenų centrai – investicijų ašis

    DI ir duomenų centrų infrastruktūra tampa kertiniu ZAE ekonomikos diversifikavimo elementu. Šalis siekia mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų ir stiprinti pozicijas aukštųjų technologijų sektoriuose, kur konkurencija tarp JAV, Europos ir Azijos tik aštrėja.

    Planuojamos investicijos Vokietijoje natūraliai siejasi ir su Europos poreikiu plėsti didelio našumo skaičiavimo pajėgumus. Sparčiai augant DI modelių apimtims ir energijos poreikiui, duomenų centrų plėtra vis dažniau vertinama kaip strateginis klausimas, apimantis ir energetinį saugumą.

    Be skaitmenizacijos, ZAE akcentuoja logistiką ir pramonės plėtrą, kur Vokietija išlieka viena stipriausių Europos gamybos ekosistemų. Tokia kryptis leidžia emyratams investuoti ne tik į finansinę grąžą, bet ir į ilgalaikius technologinius bei tiekimo grandinių ryšius.

    Regiono įtampa ir energetikos rizikos

    Persijos įlankos regione tvyranti įtampa išryškina energijos eksporto ir logistikos pažeidžiamumą, ypač kai sutrinka prekyba strategiškai svarbiais maršrutais. Tokios rizikos tiesiogiai veikia tiek energijos tiekimo stabilumą, tiek pasaulines tiekimo grandines.

    Šiame kontekste ZAE investicijos Europoje taip pat vertinamos kaip bandymas užsitikrinti platesnį partnerių ratą ir didesnį atsparumą galimiems eksporto ribojimams. Vokietija, didinanti gynybos ambicijas ir ieškanti technologinių sprendimų, emyratams tampa patraukliu, politiškai svarbiu tašku.

    Pranešama, kad ZAE atstovai šiemet lankėsi ir Lenkijoje, kur aptarti saugumo ir energetikos klausimai. Tai rodo platesnę strategiją stiprinti ryšius su Europos valstybėmis ne vien per prekybą, bet ir per saugumo bei infrastruktūros projektus.

  • Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Netanyahu spaudžiamas po „Haaretz“ pranešimo: JAE esą iš anksto perspėjo apie 2023 metų spalio 7-osios ataką

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sulaukė didėjančio opozicijos spaudimo po laikraščio „Haaretz“ publikacijos, kurioje teigiama, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) iš anksto perspėjo apie 2023 metais spalio 7 dieną įvykdytą „Hamas“ išpuolį. Opozicinės jėgos reikalauja aiškaus atsakymo, ar apie grėsmę buvo žinoma ir ką dėl to darė politinė vadovybė.

    „Haaretz“ nurodo, kad JAE prezidentas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas esą likus maždaug pusantros savaitės iki atakos informavo B. Netanyahu apie rengiamą plataus masto operaciją. Pranešime teigiama, kad buvo perspėta ir apie galimą poveikį regiono stabilumui.

    Publikacijoje, paremtoje daugiausia anoniminiais šaltiniais ir knygoje aprašytu tyrimu, teigiama, jog B. Netanyahu įspėjimą priėmė santykinai ramiai. Esą jis manė, kad „Hamas“ dėmesys tuo metu labiau nukreiptas į Vakarų Krantą, o Izraelis esą pasiruošęs įvairiems scenarijams.

    Ministro pirmininko biuras šią informaciją neigė ir tvirtino, kad B. Netanyahu su JAE prezidentu nesikalbėjo. Pranešimas buvo pavadintas visišku melu, todėl šalies politinėje erdvėje kilo nauja diskusijų banga dėl atsakomybės ir sprendimų grandinės prieš 2023 metų spalio 7 dienos įvykius.

    Opozicija reikalauja tyrimo

    Opozicinio „Change Camp“ lyderiai bendrame pareiškime paragino nedelsiant pradėti išsamų tyrimą. Jų teigimu, visuomenė turi teisę žinoti, ką ministras pirmininkas žinojo, kada apie tai sužinojo ir kodėl, jei įspėjimas buvo gautas, nebuvo informuota saugumo sistema.

    „Izraelio visuomenė turi teisę žinoti: ką Netanyahu žinojo, kada tai sužinojo, kodėl neinformavo saugumo institucijų ir kodėl nesiėmė veiksmų apsaugoti Izraelio piliečių“, – sakė opozicijos lyderiai.

    Buvęs Izraelio gynybos pajėgų Generalinio štabo viršininkas Gadi Eisenkotas, kuris laikomas vienu iš B. Netanyahu politinių varžovų artėjančiuose rinkimuose, teigė, kad įspėjimų būta ne vieno. Jo vertinimu, 2023 metų spalio 7 diena tapo esminiu valstybės saugumo ir sprendimų priėmimo išbandymu.

    Demokratų partijos lyderis Yairas Golanas taip pat kaltino ministrą pirmininką neatsakingumu ir teigė, kad šalis buvo nuvesta į krizę. Opozicija akcentuoja, jog pagrindinis klausimas dabar yra ne vien žvalgybos klaidos, bet ir politinės vadovybės reakcija į gautus signalus.

    Ką teigia šaltiniai ir kodėl tai svarbu

    Buvęs Izraelio vyriausybės atstovas Eylonas Levy situaciją apibūdino kaip strateginę nesėkmę ir pabrėžė, kad net ir turint įspėjimų svarbiausia yra jų patikimumo įvertinimas bei sprendimų greitis. Pasak jo, jei įspėjimas iš tiesų buvo gautas, galėjo būti nuspręsta jo nelaikyti pakankamai patikimu, nes buvo tikima, kad „Hamas“ yra atgrasytas.

    „Jei ši informacija teisinga, sunku paaiškinti, kodėl ja nebuvo pasidalinta, nebent buvo manoma, kad ji nepatikima. Netanyahu buvo įsitikinęs, kad „Hamas“ yra atgrasytas“, – sakė Eylonas Levy.

    „Haaretz“ pranešime taip pat teigiama, kad „Hamas“ lyderis Gazos Ruože Yahya Sinwaras, kuris vėliau buvo nužudytas, apie rengiamą operaciją kalbėjo su buvusiu palestiniečių pareigūnu, ragindamas perduoti žinią Izraelio atstovams. Esą ši informacija per tarpininkus pasiekė JAE patarėją, o galiausiai ir JAE vadovą.

    2023 metais spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai surengė koordinuotą išpuolį prieš Izraelį sausuma, jūra ir oru, o tuo pat metu buvo apšaudytos Izraelio teritorijos. Per ataką žuvo daugiau kaip 1 200 žmonių, dar apie 250 buvo pagrobti ir išgabenti į Gazos Ruožą.

    Atsakydamas Izraelis pradėjo intensyvią karinę kampaniją Gazos Ruože, apėmusią oro smūgius ir sausumos operaciją. Pasak Gazos Ruožo sveikatos ministerijos, kuri yra valdoma „Hamas“, nuo konflikto pradžios žuvusiųjų skaičius viršijo 73 600; Jungtinės Tautos nurodo, kad ministerijos pateikiami skaičiai laikomi patikimais.

    Rinkimai ir atsakomybės klausimas

    Izraelis 2026 metais spalio 27 dieną turėtų rinkti 120 vietų Knesetą. Rinkimuose balsuojama už politines partijas ir jų kandidatų sąrašus, o ne už pavienius kandidatus, todėl kampanijų ašis dažnai tampa pasitikėjimas lyderyste ir krizių valdymu.

    E. Levy teigimu, dar per anksti tvirtai prognozuoti, kaip naujausi pranešimai paveiks B. Netanyahu šansus, tačiau esminė rinkimų tema gali tapti atsakomybė už 2023 metų spalio 7 dienos įvykius. Opozicija tikisi, kad viešas spaudimas privers pateikti daugiau atsakymų apie tai, kaip buvo vertinami įspėjimai ir kas priėmė sprendimus iki tragedijos.

  • Hormūzo blokada smaugia SGD: Kataras ir JAE griebiasi brangaus triuko jūroje

    Hormūzo blokada smaugia SGD: Kataras ir JAE griebiasi brangaus triuko jūroje

    Jau šeštą mėnesį besitęsianti Hormūzo sąsiaurio blokada verčia Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus ieškoti skubių sprendimų, kaip išlaikyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) srautus pasaulio pirkėjams. Laivybos rinkos duomenys rodo, kad vis dažniau pasirenkami krovinio perkrovimai iš laivo į laivą prie Omano ir JAE krantų.

    Tokios operacijos, vadinamos STS, paprastai yra išimtis SGD rinkoje, nes reikalauja sudėtingos įrangos ir kruopštaus saugumo užtikrinimo. Vertinama, kad vienas perkrovimas gali kainuoti daugiau nei 860 000 eurų ir prailginti reisą maždaug 30–35 valandomis.

    Perkrovimai jūroje tampa išeitimi

    Rugpjūtį fiksuotos bent trys krovinio perkrovimo operacijos, kai SGD iš Kataro ir JAE buvo perkeltos tarp laivų ir tik tuomet tęsė kelionę į Azijos pirkėjus. Du iš šių atvejų buvo susiję su laivais, kurie anksčiau patyrė apgadinimų ar incidentų, todėl tiesioginis reisas tapo pernelyg rizikingas.

    Tarp minimų pavyzdžių – „QatarEnergy“ eksploatuojamas tanklaivis Al Rekayyat, kurio krovinys po incidento netoli Hormūzo buvo perkeltas kitam Kataro laivui ir vėliau pristatytas Indijai. Kitu atveju „GasLog“ laivui patekus į incidentą, krovinys taip pat buvo perkeltas į kitą tanklaivį prie Omano.

    Kodėl tai taip brangu?

    SGD skiriasi nuo naftos tuo, kad turi būti nuolat laikomos maždaug minus 162 laipsnių Celsijaus temperatūroje, kitaip dujos pradeda garuoti. Dėl to STS operacijoms reikia specialios kriogeninės įrangos, papildomų vilkikų, apsauginių atmušų ir apmokytų komandų abiejuose laivuose.

    „Tai yra apribojimas, tam tikrose situacijose pasirinkimo tiesiog nėra“, – sakė LNG Synergy komercijos ir laivybos direktorius Bogdanas Ratiu.

    Ekspertai pabrėžia, kad kuo ilgiau krovinys išlieka laive, tuo didesnė dalis dujų natūraliai išgaruoja, o tai didina nuostolius. Naujesni tanklaiviai dalį garų gali panaudoti varikliams ar dalinai suskystinti iš naujo, tačiau senesni laivai tokių galimybių turi mažiau.

    Smūgis eksportui ir pasaulinei rinkai

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad 2026 metais nuo kovo iki birželio Kataro ir JAE SGD pakrovimai sumažėjo 35 mlrd. kubinių metrų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kataro eksportas per pirmąjį karo pusmetį, remiantis laivybos rinkos vertinimais, smuko apie 96 proc., o daliai sutarčių ir toliau taikoma force majeure.

    Šį trūkumą iš dalies kompensavo kiti regionai: ne Persijos įlankos SGD gamyba per tą patį laikotarpį augo beveik 18 proc., o bendras pasaulinės SGD gamybos sumažėjimas siekė apie 4 proc. Didesnę pasiūlą užtikrino nauji projektai ir didesnis dujų prieinamumas Šiaurės Amerikoje bei Afrikoje, tačiau kainos vis dar išlieka gerokai aukštesnės nei iki karo.

    Hormūzas išlieka silpnoji grandis

    Katarui situaciją apsunkina tai, kad Ras Lafano terminalas, laikomas vienu svarbiausių SGD eksporto taškų pasaulyje, neturi alternatyvaus maršruto į tarptautines rinkas. Prieš karą ši infrastruktūra aptarnaudavo apie 140–150 SGD krovinių per mėnesį, o beveik visas srautas privalo kirsti Hormūzo sąsiaurį.

    JAE dalį naftos gali nukreipti vamzdynu į Fudžeirą, apeinant Hormūzą, tačiau SGD atveju tokios plataus masto išeities nėra. Dėl to tiek valstybės, tiek rinkos dalyviai vis dažniau remiasi technologiškai sudėtingais perkrovimais jūroje ir diplomatinėmis pastangomis atkurti bent ribotą laivybos saugumą sąsiauryje.