CP v2

Tag: Jūratė Zailskienė

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kuriomis siekiama, kad parama būtų skiriama taikliau ir pasiektų pažeidžiamiausius gyventojus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą turėtų pajusti apie 15 000 asmenų.

    Pakeitimai apima socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo sąlygas, turto vertinimą bei papildomą paramą įsidarbinus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik padėtų išgyventi, bet ir palengvintų grįžimą į darbo rinką.

    Turto vertinimas: didesnės santaupos nebeatims teisės į paramą

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su piniginių lėšų normatyvu, kuris naudojamas vertinant, ar žmogus ar šeima nepraranda teisės į piniginę socialinę paramą. Normatyvas padidintas 2 kartus, todėl didesnės santaupos rečiau taps priežastimi netekti socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

    Ministerija pateikia pavyzdį, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 eurų iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia didesnę toleranciją vadinamajai finansinei pagalvei, kuri ypač svarbi netikėtoms išlaidoms ar laikiniems pajamų svyravimams.

    Didesnės paskatos įsidarbinti ir paprastesnės sąlygos dirbantiems

    Siekiant, kad socialinės pašalpos gavėjams būtų lengviau pereiti į darbo rinką, ilgiau mokama papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydis bus mokamas 6 mėnesius vietoj 3.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, išplečiamas žmonių ratas, galintis pretenduoti į šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažus vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.

    Dar vienas svarbus palengvinimas taikomas dirbantiems ne visu darbo laiku: atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kuri anksčiau buvo siejama su teise į paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir situacijas, kai dirbantis žmogus praranda paramą vien dėl formalių darbo laiko kriterijų.

    Palankesnės taisyklės vieniems tėvams ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms

    Šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina vaikus vienas, numatytas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol socialinė pašalpa dažniau būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos tokiais atvejais ne visada priklausydavo.

    Per minėtą laikotarpį tėvai turės imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Šis reikalavimas siejamas su ilgalaikiu šeimos pajamų stabilumu, kad parama nekartotų situacijos, kai vaiko išlaikymo klausimas lieka neišspręstas.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms numatyta dar viena svarbi korekcija: į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat tam tikrais atvejais ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei šis statusas pirmą kartą nustatytas iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Aktyvesnis įtraukimas į užimtumo programas

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti savivaldybės užimtumo didinimo programoje arba nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomuose užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai bus galima pasitelkti tik tuos darbingo amžiaus asmenis, kurie atsisakė siūlomų programų, jose nedalyvauja ir nėra aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Ši nuostata taikoma nedirbantiems, nesimokantiems ir socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės gaunantiems asmenims.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu keičiame požiūrį į socialinę paramą: ji turi ne tik padėti įveikti sunkumus, bet ir stiprinti žmonių galimybes sugrįžti į darbo rinką“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad dalis pokyčių skirta sumažinti atotrūkį tarp paramos gavimo ir darbo pajamų, kad įsidarbinimas netaptų finansiškai rizikingas. Kartu siekiama, kad turto vertinimas realiau atspindėtų žmonių situaciją, o teisė į paramą nebūtų prarandama vien dėl santaupų, skirtų baziniam saugumui.

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kurios turėtų taikliau nukreipti paramą ir sumažinti atvejų, kai žmogus netenka teisės į ją dėl formalių kriterijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą pajus apie 15 000 žmonių.

    Pakeitimai apima socialinę pašalpą ir kompensacijas, taip pat įveda palankesnes sąlygas dirbantiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Kartu daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik „užkamšytų“ pajamų spragas, bet ir padėtų grįžti į darbo rinką.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir kartu stiprintų žmonių galimybes grįžti į darbo rinką bei išlaikyti finansinį stabilumą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Didesnė „finansinė pagalvė“ nebeatims paramos

    Vienas reikšmingiausių pokyčių susijęs su turto vertinimu: padidinti piniginių lėšų normatyvai, pagal kuriuos vertinama, ar žmogus turi „per daug“ santaupų paramai gauti. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai parama prarandama vien dėl to, kad šeima yra sukaupusi didesnę sumą nenumatytiems atvejams.

    Ministerijos pateiktame pavyzdyje nurodoma, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad turint santaupų iki šios ribos, teisė į socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją neturėtų būti prarandama vien dėl pinigų likučio sąskaitoje.

    Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis didinamas nuo 60 iki 90 kv. m. Dėl to daliai gyventojų kompensacijų skyrimas neturėtų būti ribojamas vien dėl didesnio, bet realiai šeimos poreikius atitinkančio būsto ploto.

    Skatinimas įsidarbinti: ilgiau mokama papildoma pašalpa

    Pokyčiai paliečia ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Numatyta, kad 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoka bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau ji buvo mokama 3 mėnesius.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Išplėstas ir gavėjų ratas, kad papildoma parama būtų prieinamesnė žmonėms, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, prižiūrėjusiems artimuosius ar auginusiems mažamečius vaikus.

    Dar vienas pakeitimas svarbus dirbantiesiems ne visu krūviu: atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kad būtų galima gauti piniginę socialinę paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir „užburtą ratą“, kai žmogus dirba, bet dėl formalių kriterijų paramos negauna.

    Palankesnės sąlygos vieniems vaiką auginantiems ir auginantiems vaikus su negalia

    Keičiamos taisyklės šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaikus: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos bus galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol tokiais atvejais socialinė pašalpa dažniausiai buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Kartu nustatoma pareiga per šį laikotarpį imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Tikslas – kad šeimos pajamos ilgainiui didėtų ne vien per paramą, bet ir per teisiškai užtikrintą išlaikymą.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms svarbus pakeitimas susijęs su pajamų vertinimu: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat kai kuriems asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Akcentas – užimtumo didinimas, o ne formali pareiga

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija pirmiausia turės siūlyti socialinės pašalpos gavėjams dalyvauti savivaldybės parengtoje užimtumo didinimo programoje ar užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingi nedirbantys, nesimokantys asmenys, kurie atsisako dalyvauti užimtumo programose ir socialinę pašalpą gauna ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Tokiu būdu siekiama, kad pagrindinis kelias būtų realios integracijos priemonės, o ne vien formalus įpareigojimas.

  • Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė vizito Šiauliuose metu įvertino miesto pasiekimus socialinių paslaugų srityje ir pabrėžė, kad savivaldybė išsiskiria tiek socialinių inovacijų sprendimais, tiek darbuotojų atlygio politika. Pasak ministrės, Šiauliai pelnytai sulaukė šeimai draugiškiausios savivaldybės įvertinimo, o socialinių darbuotojų darbo užmokestis čia yra vienas konkurencingiausių šalyje.

    Susitikimuose su savivaldybės vadovais aptartos priemonės, kuriomis miestas skatina jaunas šeimas: akcentuota vienkartinė 500 eurų parama dokumentų tvarkymo išlaidoms toms šeimoms, kurios gauna valstybės remiamą būsto kreditą. Savivaldybė taip pat pristatė paslaugų organizavimo modelį, kurį ministerija įvardijo kaip nuosekliai sudėliotą ir orientuotą į realius gyventojų poreikius.

    Socialinio būsto pirkimo kliūtys

    Viena iš aptartų temų buvo socialinio būsto plėtra ir praktiniai suvaržymai, su kuriais susiduria savivaldybės. Šiaulių atstovai kėlė klausimą, kad savivaldybėms turėtų būti sudarytos sąlygos pirkti socialinius būstus dar statomuose namuose, kol šie neturi galutinių kadastro dokumentų.

    Šis pasiūlymas argumentuojamas dviem aspektais: galimybe sutaupyti viešųjų lėšų, nes ankstesnėse stadijose būstas dažnai kainuoja mažiau, ir geresne socialinio būsto integracija į bendras gyvenamąsias teritorijas. Savivaldybė pabrėžė, kad būsto koncentracija atskirose lokacijose ilgainiui kuria socialinę atskirtį, todėl svarbu turėti lankstesnius įsigijimo mechanizmus.

    Paslaugos namuose ir finansavimo ribos

    Šiaulių meras Artūras Visockas akcentavo, kad dalis valstybės skirtų lėšų metų pabaigoje grąžinama ne dėl poreikio stokos, o dėl galiojančių finansinių ribojimų. Pasak savivaldybės, kai kurioms paslaugoms nustatytos lubos riboja galimybes suteikti gyventojams visą reikalingą pagalbos apimtį, net jei tam yra numatytas finansavimas.

    Ypatingas dėmesys skirtas laikinajam atokvėpiui, kai artimuosius namuose slaugantiems žmonėms teoriškai numatyta iki 720 valandų paslaugų. Tačiau, savivaldybės teigimu, 2 000 eurų riba praktiškai sutrumpina realiai gaunamų paslaugų laiką, todėl siūloma šią sumą peržiūrėti ir didinti, kad pagalba atitiktų faktinį poreikį.

    Kontrolės klausimai ir skaidraus atlygio principai

    Susitikime taip pat aptarti asmeninių asistentų paslaugų kontrolės iššūkiai. Šiaulių savivaldybė planuoja diegti specialų sprendimą, kuris leistų tiksliau fiksuoti suteiktas paslaugas ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką, kai deklaruojamas neproporcingai didelis darbo laikas.

    Ne mažiau aštri tema tapo darbo užmokesčio nelygybė, kuri, pasak savivaldybės, susiformuoja dėl papildomų priedų ir naudų, taikomų socialinių įstaigų profesinių sąjungų nariams. Diskusijoje pabrėžta, kad praktikoje gali atsirasti situacijų, kai už tą patį darbą skirtingi darbuotojai gauna nevienodą atlygį, o tai kertasi su skaidraus atlygio principu.

    „Už identišką darbą žmogus negali gauti skirtingo užmokesčio, todėl derybose su profesinėmis sąjungomis turime ieškoti sprendimų, kurie atitiktų skaidrumo reikalavimus“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Vizito metu ministrė taip pat apsilankė kompleksinių paslaugų namuose Alka, kur susitiko su žmonėmis, turinčiais psichosocialinę ir arba intelekto negalią, bei apžiūrėjo socialinėse dirbtuvėse sukurtus gaminius. Ministerijos ir savivaldybės atstovai sutaria, kad tokios paslaugos yra svarbi bendruomeninės pagalbos dalis, tačiau jų plėtrai būtinas ir lankstesnis finansavimas, ir aiškesnė kokybės kontrolė.

  • Būsto subsidijoms – dar 5 mln. eurų: daugiau šeimų galės gauti kompensuojamą kreditą

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija papildomai skiria 5 mln. eurų valstybės paramai būstui įsigyti. Ministerija teigia, kad tai leis patenkinti didesnį gyventojų poreikį ir iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ar subsidiją suteikti daugiau prašymus pateikusių žmonių.

    Paramai būstui įsigyti mažas pajamas turintiems gyventojams iš pradžių buvo numatyta apie 5,6 mln. eurų. Papildžius biudžetą dar 5 mln. eurų, bendra šiai priemonei skiriama suma išauga iki maždaug 10,6 mln. eurų.

    Pasak ministerijos, didesnis finansavimas skirtas dėl išaugusio susidomėjimo parama pirmajam būstui, kai gyventojai aktyviai teikė prašymus. Tai reiškia, kad daugiau šeimų ir asmenų, atitinkančių nustatytus kriterijus, galės sulaukti sprendimų dėl valstybės pagalbos.

    „Matome, kad valstybės parama pirmajam būstui žmonėms yra labai reikalinga. Didelis gyventojų aktyvumas parodė, kad poreikis yra didelis, todėl priėmėme sprendimą skirti papildomų lėšų, kad daugiau šeimų galėtų pasinaudoti šia galimybe“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija nurodo, kad savivaldybės artimiausiu metu galės pradėti nagrinėti pateiktus prašymus ir informuoti gyventojus apie eigą bei rezultatus. Sprendimai dėl paramos priklausys nuo atitikties reikalavimams ir savivaldybių administracinių procedūrų.

  • Gegužės 19 dieną startuoja prašymai būsto paramai: kas suspės gauti kompensaciją ir subsidiją

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Ji apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymai bus priimami ribotą laiką: nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki kol pasibaigs kvietimui skirta lėšų suma. Ministerija pabrėžia, kad užsidarius kvietimui vėliau pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Kiek lėšų skiriama kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatyta apie 5,6 mln. eurų. Ministerija atkreipia dėmesį, kad realus priimtų sprendimų skaičius priklausys nuo pateiktų prašymų apimties ir konkrečių pareiškėjų situacijų.

    Jeigu prašymų teikimo metu paaiškėtų, kad lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs kvietimo pabaigą. Tai reiškia, kad kvietimas gali baigtis ir anksčiau nei 16.00 valandą.

    Kur ir kaip teikti prašymą?

    Šiais metais prašymus bus galima pateikti ir per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Ministerija akcentuoja, kad elektroninis pateikimas turėtų sutrumpinti procesą ir sumažinti poreikį vykti į įstaigas.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė ragina gyventojus, atitinkančius reikalavimus, pasinaudoti galimybe. Pasak jos, galimybė teikti prašymus per SPIS turėtų būti patogesnė daliai pareiškėjų.

    „Šiemet sukurta galimybė teikti prašymus per SPIS padaro šią procedūrą paprastesnę“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat numatyta sąlyga dėl turimo būsto: pareiškėjai negali turėti ar per pastaruosius 5 metus būti turėję gyvenamojo būsto. Išimtis taikoma, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, tačiau jei jis nepritaikytas poreikiams, parama gali būti skiriama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį. Ministerija primena, kad kiekvienas atvejis vertinamas pagal teisės aktuose įtvirtintas sąlygas ir pateiktus duomenis.

    Gyventojams patariama dar prieš kvietimo pradžią įsivertinti, ar atitinka pajamų, turto ir būsto turėjimo kriterijus, ir pasiruošti reikalingą informaciją. Kadangi kvietimas trunka vieną dieną ir gali baigtis anksčiau dėl lėšų limito, praktikoje svarbus tampa ir pateikimo greitis.

  • Neringos delegacija Birštone: kurortai tariasi dėl turizmo, viešųjų erdvių ir bendrų sprendimų

    Gegužės 8–9 dienomis Birštone lankėsi Neringos savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Dariaus Jasaičio. Svečius priėmė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė su vicemerais ir administracijos vadovybe.

    Susitikimuose dalyvavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, su savivaldybių atstovais aptarusi socialinės politikos bei užimtumo klausimus. Abi pusės akcentavo, kad kurortams svarbu ieškoti sprendimų, kurie veiktų ne tik sezono piku.

    Kas aktualu abiem kurortams

    Vizito metu daug dėmesio skirta turizmo tendencijoms ir kurortų plėtros krypčiai: kaip pritraukti lankytojus ištisus metus, kartu mažinant spaudimą infrastruktūrai vasaros mėnesiais. Aptarti ir viešųjų erdvių puoselėjimo sprendimai, pritaikyti tiek vietos gyventojams, tiek poilsiautojams.

    Savivaldybių atstovai taip pat kalbėjo apie bendruomenių įtraukimą ir savivaldos priemones, kurios padeda suderinti kurortinį gyvenimo ritmą su kasdieniais gyventojų poreikiais. Tarp aptartų temų buvo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, kad kurortų interesai nacionaliniu lygmeniu būtų girdimi nuosekliau.

    Birštonui svarbūs jubiliejiniai metai

    Birštonas šiais metais mini 180-ąsias kurorto metines, todėl svečiams pristatyta kurorto raida, įgyvendinami ir planuojami projektai bei pastaraisiais metais atnaujinta infrastruktūra. Diskutuota, kaip viešosios investicijos gali prisidėti prie sveikatinimo paslaugų kokybės ir tvaraus turizmo augimo.

    Delegacija aplankė ir objektus už miesto ribų: Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, glampingą „Vasarojus“ bei „Birštono dvarelį“. Tokie vizitai, savivaldybių teigimu, padeda praktiškai įvertinti, kaip kuriami lankytojų srautams patrauklūs maršrutai ir paslaugos.

    Rezoliucija dėl bendradarbiavimo

    Vizito pabaigoje Birštono ir Neringos savivaldybių atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria įtvirtino siekį tęsti ir stiprinti tarpusavio partnerystę. Dokumentas simboliškai pažymi ilgalaikę dviejų kurortų draugystę ir numato bendradarbiavimo tęstinumą ateityje.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad Birštono ir Neringos ryšys tęsiasi beveik šešis dešimtmečius. Per šį laiką susiformavęs bendradarbiavimo modelis leidžia dalintis patirtimi sprendžiant turizmo, infrastruktūros ir bendruomeniškumo iššūkius.

  • Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai: daugiau saugumo darbuotojams ir naujos galimybės studentams

    Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumą ir aiškiau apibrėžti kai kurias jų darbo situacijas. Pokyčiai apimtų ir savivaldybėms aktualų teisinį aiškumą dėl pagalbos pinigų mokėjimo.

    Vienas jautriausių siūlymų – galimybė socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų specialistams tam tikrais atvejais fiksuoti garso ar vaizdo įrašus. Toks sprendimas būtų skirtas darbuotojų apsaugai, kai kyla grėsmė jų sveikatai ar saugumui, tačiau kartu reikalautų aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos ir proporcingumo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad įsigaliojus pakeitimams būtų sudarytos saugesnės darbo sąlygos, o darbuotojai turėtų daugiau priemonių apsisaugoti konfliktinėse situacijose. Pastaraisiais metais socialinių paslaugų sektoriuje vis dažniau akcentuojamas perdegimo, agresijos atvejų ir įtampos rizikos valdymas, todėl darbuotojų sauga tampa prioritetu.

    Kita numatoma naujovė – galimybė Socialinį darbą studijuojantiems studentams dirbti socialiniu darbuotoju. Tai galėtų padėti spręsti darbuotojų trūkumo problemą savivaldybėse ir socialinių paslaugų įstaigose, tačiau kartu keltų klausimų dėl praktinio pasirengimo, mentorystės ir atsakomybių paskirstymo.

    Jei pakeitimams pritartų Seimas, savivaldybėms ir įstaigoms tektų atnaujinti vidines tvarkas, ypač susijusias su incidentų valdymu ir darbuotojų saugos užtikrinimu. Taip pat reikėtų aiškiai apibrėžti, kada ir kokiomis sąlygomis galima daryti įrašus, kad būtų suderinti darbuotojų saugumo poreikiai ir asmens duomenų apsauga.

  • Valstybės parama pirmajam būstui: prašymus bus galima teikti gegužės 19 dieną, bet laikas ribotas

    Valstybės parama pirmajam būstui: prašymus bus galima teikti gegužės 19 dieną, bet laikas ribotas

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad prašymus valstybės paramai būstui įsigyti gyventojai galės teikti gegužės 19 dieną. Kvietimas numatytas ribotam laikui: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol bus išnaudotos tam skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija atkreipia dėmesį, kad šiemet prašymus galima pateikti ir internetu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, o registracijos laikas sistemoje turės reikšmės prašymų eiliškumui.

    „Siekiame, kad kuo daugiau gyventojų galėtų drąsiau žengti pirmą žingsnį, įgyvendindami svajonę turėti savus namus, ir kurtų savo gyvenimą čia, Lietuvoje“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad lėšoms sparčiai tirpstant kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau nei numatyta. Jei paaiškėtų, kad biudžeto pažymoms formuoti nepakanka, kvietimo pabaiga būtų paskelbta ministerijos interneto svetainėje, o ne kvietimo metu pateikti prašymai sistemoje neregistruojami.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Parama skirta gyventojams, kurie atitinka teisės aktuose numatytus kriterijus ir siekia gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją. Tarp pagrindinių grupių, galinčių kreiptis, yra jaunos šeimos, vieną ar daugiau vaikų auginantys vieni tėvai, gausios šeimos, asmenys su negalia ir šeimos, kuriose yra asmenų su negalia.

    Taip pat teisę pretenduoti turi asmenys iki 36 metų, kurie anksčiau buvo likę be tėvų globos ar rūpybos, taip pat jų šeimos. Sprendžiant dėl teisės į paramą vertinamos pajamos ir turtas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas ribas.

    Svarbiausios praktinės detalės

    Patogiausias būdas pateikti prašymą yra per SPIS, nes prašymų eilė formuojama pagal registracijos laiką sistemoje. Tai reiškia, kad svarbus ne tik pateikimo būdas, bet ir tai, kada prašymas realiai užregistruojamas.

    Prašymą galima teikti ir savivaldybėje, taip pat paštu, per kurjerį ar per įgaliotą asmenį. Teikiant dokumentus elektroniniu paštu, jie privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, kitaip nebus laikomi galiojančiais.

    Gyventojams, planuojantiems teikti prašymą, verta iš anksto pasiruošti dokumentus ir prisijungimus, nes kvietimas vyksta tik vieną dieną, o lėšos gali pasibaigti dar nepasibaigus numatytam laikui. Ministerija rekomenduoja sekti naujausią informaciją kvietimo dieną, kad būtų aišku, ar kvietimas nėra užbaigtas anksčiau.

  • Nuo gegužės 1 dienos nauja tvarka: valstybė kompensuos šuns pagalbininko parengimo išlaidas

    Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo Seimo priimti įstatymų pakeitimai, kuriais įtvirtinama žmonių su negalia teisė į šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją. Pokyčiai numatyti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymuose.

    Naujoji tvarka skirta didinti šunų pagalbininkų prieinamumą, nes jų parengimas iki šiol daugeliui buvo finansiškai sunkiai įkandamas. Praktikoje parengimo kaina neretai siekdavo 25 000–30 000 eurų, todėl šeimos ir patys žmonės su negalia dažnai būdavo priversti pasikliauti aukomis ar paramos organizacijų pagalba.

    Kiek kompensuos valstybė

    Nuo šiol žmogus su negalia galės gauti kompensaciją, kuri sudarys 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų. Maksimali kompensacijos riba nustatyta iki 300 bazinių socialinių išmokų dydžio, o tai šiuo metu sudaro 21 000 eurų.

    Tokia riba reiškia, kad valstybė padengs didžiąją dalį išlaidų, tačiau dalį sumos kai kuriais atvejais vis tiek gali tekti prisidėti pačiam gavėjui ar rėmėjams. Vis dėlto, palyginti su ankstesne situacija, kai aiškaus kompensavimo mechanizmo nebuvo, tai laikoma reikšmingu pokyčiu.

    Teisė patekti į viešąsias erdves

    Įstatymų pakeitimais taip pat aiškiau įtvirtinta teisė su šunimi pagalbininku patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima ir paslaugų teikimo vietas, kuriose anksčiau žmonės kartais susidurdavo su atsisakymu įleisti.

    Be to, numatyta teisė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, įskaitant taksi. Tokia nuostata aktuali kasdieniam mobilumui, kai žmogui reikalinga ne tik pagalba namuose, bet ir keliaujant į darbą, gydymo įstaigas ar viešąsias paslaugas.

    Kas galės rengti šunis pagalbininkus

    Kartu keičiamas ir šunų pagalbininkų rengėjų pripažinimo modelis. Atsisakoma reikalavimo, kad šunį pagalbininką gali parengti tik tarptautinių organizacijų akreditaciją turintis rengėjas, taip plečiant galimų rengėjų ratą.

    Nuo šiol šunis pagalbininkus galės rengti fiziniai arba juridiniai asmenys, net ir neturintys tarptautinės akreditacijos, tačiau bus taikomi nacionaliniai kokybės reikalavimai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad siekiant užtikrinti parengimo standartus bus patvirtinti reikalavimai šuns pagalbininko rengėjui ir naujos tvarkos įgyvendinimo mechanizmui.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

  • Gegužės 19 dieną startuoja prašymai paramai būstui: langas trumpas, lėšos ribotos

    Gegužės 19 dieną startuoja prašymai paramai būstui: langas trumpas, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus valstybės paramai būstui įsigyti. Parama apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir (ar) subsidiją.

    Prašymus bus galima pateikti tik kvietimo metu: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos. Ministerija pabrėžia, kad pasibaigus kvietimui, vėliau pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Kiek lėšų skiriama kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatoma skirti apie 5 600 000 eurų. Jei prašymų srautas parodys, kad pažymoms formuoti skirtų biudžeto lėšų gali nepakakti, ministerija savo interneto svetainėje paskelbs kvietimo pabaigą.

    Šiemet prašymus bus galima teikti ir per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, todėl daliai gyventojų procesas turėtų būti paprastesnis ir greitesnis. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama iš anksto pasirūpinti reikiamais duomenimis, nes kvietimo langas trumpas.

    „Tikiu, kad valstybės parama pirmajam būstui įsigyti yra svarbi priemonė, stiprinanti šeimų ir asmenų finansinį saugumą bei sudaranti palankesnes sąlygas auginti vaikus“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali gauti paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys ar šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat galioja reikalavimas dėl turimo būsto: pretenduojantys į paramą negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jo turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtis taikoma, jei būsto naudingasis plotas vienam asmeniui neviršija 14 kvadratinių metrų arba jei būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, tačiau jei jis nepritaikytas poreikiams, parama tokiu atveju teikiama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį. Ministerija primena, kad esminės sąlygos vertinamos pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.