CP v2

Tag: Jūratė Zailskienė

  • Valstybės parama pirmajam būstui startuoja gegužės 19 dieną: prašymus bus galima teikti ribotą laiką

    Valstybės parama pirmajam būstui startuoja gegužės 19 dieną: prašymus bus galima teikti ribotą laiką

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad gegužės 19 dieną gyventojai galės teikti prašymus dėl valstybės paramos būstui įsigyti. Tai apima valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir arba subsidiją, priklausomai nuo situacijos.

    Prašymus bus galima pateikti tik kvietimo laikotarpiu: nuo 9.00 iki 16.00 valandos arba iki tol, kol bus išnaudota šiam etapui skirta lėšų suma. Ministerija įspėja, kad pasibaigus kvietimui, ne laiku pateikti prašymai nebus registruojami ir nenagrinėjami.

    Kiek lėšų skiriama šiam kvietimui?

    Šio kvietimo metu paramai būstui įsigyti numatyta skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad dėl riboto finansavimo labai svarbu sekti oficialią informaciją, nes kvietimas gali baigtis anksčiau nei numatyta.

    Jei prašymų teikimo metu paaiškėtų, kad valstybės biudžeto lėšų pažymoms formuoti gali nepakakti, kvietimo pabaiga bus paskelbta ministerijos interneto svetainėje. Tokiu atveju gyventojai raginami neatidėlioti dokumentų pateikimo.

    Prašymus bus galima teikti ir per SPIS

    Šiemet atsirado papildoma galimybė prašymus teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Ministerijos teigimu, tai turėtų supaprastinti procedūrą ir sumažinti administracinę naštą gyventojams.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė akcentuoja, kad parama pirmajam būstui yra viena priemonių, padedančių didinti finansinį stabilumą šeimoms. Ministerija taip pat pabrėžia, jog patogesnis prašymų teikimas yra kryptingas žingsnis spartinant paslaugų skaitmeninimą.

    „Tikiu, kad valstybės parama pirmajam būstui įsigyti yra svarbi priemonė, stiprinanti šeimų ir asmenų finansinį saugumą bei sudaranti palankesnes sąlygas auginti vaikus“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą turi asmenys arba šeimos, kurių grynosios pajamos ir turtas neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių. Būstą galima įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Taip pat numatyta, kad asmenys arba šeimos, norintys gauti paramą, negali turėti gyvenamojo būsto ar būti jį turėję per pastaruosius 5 metus. Išimtys taikomos, jei vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršija 14 kvadratinių metrų arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Negalią turintis asmuo arba šeima, kurioje yra toks asmuo, gali turėti būstą, jei jis nepritaikytas jų poreikiams. Tokiu atveju parama gali būti skiriama turimam būstui rekonstruoti ir pritaikyti pagal negalios pobūdį.

    Ministerija primena, kad prieš teikiant prašymą verta iš anksto įsivertinti atitiktį reikalavimams ir pasiruošti dokumentus. Tai ypač svarbu, kai kvietimas trunka ribotą laiką ir finansavimas gali būti išnaudotas greitai.

  • Panevėžyje su ministre aptarti socialinių paslaugų pokyčiai: kaip didės pagalbos prieinamumas

    Panevėžyje įvyko miesto vadovų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta socialinių paslaugų prieinamumui ir jų organizavimo praktikai. Savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė su komanda, su jais diskutavo merė Loreta Masiliūnienė ir administracijos vadovai.

    Pagrindinis susitikimo akcentas buvo tai, kaip užtikrinti, kad pagalba žmogų pasiektų laiku ir be perteklinių procedūrų. Savivaldybė pabrėžė poreikį sprendimus orientuoti į realias situacijas, kai paslaugų gavėjui svarbiausias yra greitis, aiškumas ir vienodai suprantama tvarka.

    „Svarbiausia, kad žmogus socialinę pagalbą gautų tada, kai jos reikia, ir ją pasiektų be sudėtingų procedūrų“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Susitikime aptarti ir pastaruoju metu įsigalioję pokyčiai, kurie, savivaldybės vertinimu, leidžia operatyviau reaguoti į gyventojų situacijas. Nuo gegužės 1 dienos supaprastinta vaiko laikinosios globos nustatymo tvarka, todėl sprendimai gali būti priimami greičiau, o vaiko saugumo užtikrinimas tampa mažiau priklausomas nuo ilgų procedūrų.

    Kitas svarbus pokytis siejamas su didesniu savivaldybių vaidmeniu organizuojant paslaugas: joms suteikta teisė akredituoti socialinės priežiūros paslaugas. Tikimasi, kad tai leis lanksčiau planuoti paslaugų apimtis, greičiau pritraukti teikėjus ir tiksliau atliepti individualius gyventojų poreikius.

    Kas vis dar kelia problemų?

    Diskusijoje išryškėjo ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduria savivaldybės. Tarp jų minėti dažni teisės aktų pasikeitimai, dėl kurių socialinių paslaugų organizatoriams sudėtingiau užtikrinti stabilias taisykles ir nuoseklų paslaugų teikimą.

    Taip pat aptartas nepakankamai aiškus asmeninės pagalbos paslaugų reglamentavimas ir sudėtingas jų organizavimas. Savivaldybė akcentavo, kad neapibrėžtumas dažnai reiškia skirtingą praktiką skirtingose teritorijose, o tai gyventojams sukuria nelygybės jausmą.

    Dar viena tema buvo pagalba į namus savaitgaliais. Nors poreikis tokiai paslaugai išlieka, praktikoje susiduriama su aiškaus finansavimo mechanizmo stoka, todėl paslaugų tęstinumas ir galimybė užtikrinti pagalbą ne darbo dienomis tampa sunkiau prognozuojami.

    Socialinis būstas: planai ir realybė

    Susitikime aptarta ir socialinio būsto plėtra Panevėžyje. Savivaldybė įgyvendina projektą, kuriuo planuojama įsigyti 12 būstų ir juose apgyvendinti 39 asmenis, tarp jų žmones su negalia, daugiavaikes šeimas ir kitus socialiai pažeidžiamus gyventojus.

    Pažymėta, kad projekto įgyvendinimą apsunkina ribota būstų, atitinkančių energinio naudingumo reikalavimus, pasiūla. Dėl to ieškoma sprendimų, kaip pirkimus ir atranką vykdyti sklandžiau, kad suplanuota pagalba gyventojus pasiektų laiku.

    Ministerijos atstovai teigiamai įvertino Panevėžio pastangas stiprinant socialines paslaugas ir pritraukiant investicijas per projektus. Susitikimo pabaigoje sutarta tęsti dialogą ir ieškoti sprendimų, kurie didintų sistemos aiškumą bei paslaugų prieinamumą gyventojams.

    Susitikime taip pat dalyvavo Panevėžyje išrinkti Seimo nariai Andrius Busila ir Modesta Petrauskaitė.