CP v2

Tag: Jūrų žinduoliai

  • El Ninjo gali paspartinti pasiutligės plitimą tarp ruonių: kodėl tai svarbu ir žmonėms

    Tarptautinės gyvūnų sveikatos organizacijos ragina pakrančių šalis atidžiau stebėti ruonių elgesį, nes El Ninjo sąlygos gali sudaryti prielaidas pasiutligės plitimui jūrų žinduolių populiacijose. Pastaraisiais metais nerimą kelia atvejai pietinėje Afrikos pakrantėje, kur ruoniai elgėsi neįprastai agresyviai ir yra fiksuota užpuolimų prieš žmones.

    Pietų Afrikoje ir Namibijoje per kelerius metus patvirtinta daugiau nei 100 pasiutligės atvejų tarp ruonių, daugiausia – vienoje rūšyje, vadinamuose Kapo kailiniuose ruoniuose. Ekspertai šį protrūkį įvardija kaip precedento neturintį jūrų žinduolių susirgimų mastą, nes pasiutligė tradiciškai siejama su sausumos gyvūnais.

    Manoma, kad pirminis viruso patekimas į ruonių populiaciją galėjo įvykti per kontaktą su sausumoje gyvenančiais plėšrūnais, pavyzdžiui, šakalais, kurie regione yra žinomi pasiutligės platintojai. Vėliau virusas galėjo pradėti plisti jau pačių ruonių kolonijose, kur gyvūnai nuolat artimai kontaktuoja.

    El Ninjo – natūralus klimato svyravimas, susijęs su neįprastai šiltu paviršinių vandenų periodu Ramiajame vandenyne, galintis paveikti orus ir vandenynų ekosistemas visame pasaulyje. Šiltėjant vandeniui ir kintant maisto išteklių pasiskirstymui, ruonių populiacijos dažniau migruoja ieškodamos žuvų, todėl skirtingų regionų kolonijos gali susitikti ir perduoti infekcijas.

    Specialistai pabrėžia, kad migracijos grandinė teoriškai gali veikti taip: ruoniai pasislenka į naujas maitinimosi zonas, susiduria su užkratu, o vėliau grįžta į įprastas veisimosi vietas ir virusą perneša toliau. Tai svarbu ir dėl to, kad pietų pusrutulyje gyvena kelios giminingos ruonių rūšys, todėl infekcija gali „peršokti“ tarp populiacijų.

    Pasiutligė yra mirtina liga, jei po užsikrėtimo laiku nepradedama profilaktika, todėl bet koks įtarimas dėl galimo kontakto su užkrėstu gyvūnu vertinamas itin rimtai. Vis dėlto veterinarijos ir visuomenės sveikatos ekspertai atkreipia dėmesį, kad iki šiol fiksuoti žmonių kontaktai su įtartinais ruoniais nevirto patvirtintais pasiutligės atvejais.

    Žmonėms, lankantiems pietinės Afrikos paplūdimius, rekomenduojama laikytis atstumo nuo ruonių ir nebandyti jų šerti ar liesti. Rizikos signalai – ne tik agresija, bet ir dezorientacija, neįprastas artėjimas prie žmonių, bandymai kandžioti daiktus ar „kandžioti orą“, taip pat akivaizdi baimės stoka.

    Pasaulyje pasiutligė kasmet nusineša apie 60 000 žmonių gyvybių, daugiausia Azijoje ir Afrikoje, o didžioji dalis užsikrėtimų siejama su šunų įkandimais. Liga išlieka išvengiama, jei taikoma prevencinė vakcinacija rizikos grupėms arba skubi profilaktika po įkandimo.

    Dėl to sveikatos specialistai pabrėžia, kad net jei ruonių protrūkiai kol kas laikomi labiau gyvūnų sveikatos ir biologinės įvairovės problema, situacija pakrantėse reikalauja budrumo. Kintantis klimatas vis dažniau susieja anksčiau atskirtas ekosistemas, o tai didina netikėtų infekcijų plitimo riziką.

  • Vienišas delfinas prie kranto – pavojaus signalas: Juodojoje jūroje fiksuojamas masinis žuvimas

    Juodojoje jūroje vis dažniau pastebimi pavieniai banginiai, ypač azovkos. Pasak tyrėjų, toks elgesys jiems nėra įprastas, nes šie jūrų žinduoliai paprastai laikosi grupėmis.

    Ukrainos nacionalinio gamtos parko Tuzlos limanai mokslinio skyriaus vadovas Ivanas Rusevas teigia, kad prie kranto pasirodantis vienišas delfinas dažnai būna dezorientuotas. Viena iš tikėtinų priežasčių – sprogimų ir intensyvaus karo triukšmo sukelti sužalojimai bei stresas.

    Jo vertinimu, tokiais atvejais gyvūnas gali būti ištiktas šoko, o sutrikusi orientacija neleidžia normaliai maitintis. Dėl to sparčiai silpsta imuninė sistema, o organizmą lengviau paveikia įvairios infekcijos, tarp jų ir morbilivirusai, kurie jūrų žinduoliams gali būti mirtini.

    Kodėl „gelbėjimas“ gali pakenkti?

    Specialistai pabrėžia, kad poilsiautojai, bandydami „padėti“, neretai tik sustiprina stresą. Gyvūną gaudant, liečiant ar tempiant seklumoje, jam dar labiau sutrinka kvėpavimas, orientacija ir šilumos reguliacija.

    „Žmonės su delfinu elgiasi kaip su bejėgiu kačiuku, tačiau taip gyvūnui sukeliama kritinė įtampa“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Skaičiai krante – tik dalis vaizdo

    Pasak parko vykdomo pakrantės monitoringo, per 2026 metų liepos 6–8 dienas parko teritorijoje rasti 7 azovkų kūnai. Per maždaug 50 dienų oficialiai užfiksuota 74 nugaišę jūrų žinduoliai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad į krantą išmetama tik nedidelė dalis žuvusių gyvūnų, o likusieji nuskęsta jūroje arba tampa kitų gyvūnų grobiu. Dėl to realus žuvusių delfinų ir kitų banginių skaičius, jų teigimu, gali būti gerokai didesnis nei matomas paplūdimiuose.

    Mokslininkai ragina pamačius prie kranto plaukiojantį ar seklumoje atsidūrusį delfiną jo neliesti ir nebandyti savarankiškai gelbėti. Svarbiausia – kuo mažiau triukšmo, žmonių spiečiaus ir fizinio kontakto, o apie situaciją pranešti atsakingoms tarnyboms ar pakrantę stebintiems specialistams.

    Juodoji jūra karo sąlygomis tampa itin sudėtinga aplinka jūrų žinduoliams: triukšmas, sprogimai, sujudintas dugnas ir laivybos pokyčiai gali paveikti ne tik pavienius gyvūnus, bet ir visą populiacijų būklę regione.