CP v2

Tag: Kadastriniai matavimai

  • 2027-ieji artėja: savivaldybėms perduodama žemės reforma – NŽT įvardijo svarbiausias klaidas

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybėms bus perduota svarbi žemės reformos dalis – žemėtvarkos projektų organizavimas. Artėjant pokyčiui, Nacionalinė žemės tarnyba surengė savivaldybių atstovams praktinį seminarą apie tai, kaip planuoti darbus ir išvengti klaidų rengiant projektus.

    Seminare daugiausia dėmesio skirta ne teorijai, o visam procesui nuo starto iki įgyvendinimo: kaip priimami sprendimai, kaip parengiami sprendiniai, kaip jie viešinami ir derinami, kaip atliekama kontrolė bei užtikrinamas realus projektų įgyvendinimas vietovėje.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    Pagal numatomą tvarką savivaldybės tvirtins žemės reformos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir projektų parengimo terminus. Šiuos sprendimus priims savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės taip pat tvirtins su institucijomis suderintus ir NŽT patikrintus projektus.

    Keisis ir darbų pirkimo organizavimas. Jei iki šiol projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų konkursus organizuodavo NŽT, nuo 2027 metų tai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka darys savivaldybių administracijos, todėl didesnė atsakomybė teks vietos lygmens planavimui ir kompetencijoms.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos pradėti, bet dar nebaigti rengti ar nepatvirtinti projektai bus užbaigiami pagal iki tos dienos galiojusią tvarką. Projektas laikomas pradėtu, kai priimamas NŽT įsakymas dėl teritorijos patvirtinimo žemėtvarkos projektui rengti.

    Nuo sprendinių iki realių darbų

    NŽT atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms neužteks tik patvirtinti projektą dokumentuose. Ne mažiau svarbus etapas bus įgyvendinimas: sklypų ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas ir duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą.

    Ypač svarbus terminas siejamas su valstybinės žemės sklypų nuoma ar pardavimu: jei reikalingi veiksmai neatliekami per 6 mėnesius, asmenys gali netekti galimybės pirkti arba nuomotis žemės ūkio paskirties žemę. Dėl to savivaldybėms teks užtikrinti, kad procesai judėtų laiku ir būtų aiškiai prižiūrimi.

    Apimtys didelės, klaidos brangios

    NŽT duomenimis, Lietuvoje yra 1 290 kadastro vietovių, o skirtingose savivaldybėse jų skaičius svyruoja nuo 8 iki 37. Tai reiškia, kad kai kur žemėtvarkos projektų apimtis bus epizodinė, o kitur taps nuolatine didelės apimties administracine užduotimi.

    Vien 2025 metais NŽT patvirtino 1 041 žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti dar 459 projektai, o pradėtų rengti projektų skaičius siekė 820, todėl perdavimo laikotarpis sutaps su intensyviu darbų tempu.

    Seminare pabrėžta, kad sklandžiam perėjimui lemiami bus nuoseklus planavimas, terminų kontrolė, kokybiškas duomenų tvarkymas ir kasdienis bendradarbiavimas su projektų rengėjais, institucijomis bei pareiškėjais. NŽT akcentavo, kad savivaldybės turės aktyviai vykdyti užsakytų darbų kontrolę ir laiku atnaujinti laisvos žemės fondo duomenis.

    Pasak NŽT, tikslas iki 2027 metų yra ne tik formaliai perduoti funkciją, bet ir užtikrinti, kad savivaldybės startuotų pasirengusios praktiškai: suprastų projektų rengimo logiką, viešinimo ir derinimo reikalavimus bei gebėtų valdyti rangovus ir terminus.

  • Parduodate žemės sklypą? Štai kada kadastriniai matavimai privalomi, o kada tik rekomenduojami

    Parduodant, dovanojant ar kitaip perleidžiant privatų žemės sklypą dažnai iškyla esminis klausimas: ar prieš sandorį būtina atlikti tikslius kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra, nes tvarka priklauso nuo sklypo vietos.

    Praktikoje svarbiausia atskirti, ar sklypas yra mieste, ar kaimo vietovėje. Nuo to priklauso, ar matavimai tampa privaloma sąlyga sandoriui, ar tai daugiau savininko pasirinkimas, skirtas aiškesnėms riboms ir mažesnei ginčų rizikai.

    Kada mieste matavimai privalomi

    Miestuose esantiems privatiems žemės sklypams kadastriniai matavimai yra privalomi tais atvejais, kai sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nėra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba su ja susietose vietinėse koordinačių sistemose. Tai dažniausiai pasitaiko, kai sklypas registre įrašytas pagal preliminarius matavimus.

    Jei miesto sklypas registruotas preliminariai ir neturi reikalaujamo tikslumo koordinačių, prieš perleidžiant jį kito asmens nuosavybėn matavimai tampa būtini. Tokiu atveju be tikslių kadastro duomenų sandoris gali strigti arba būti atidėtas, kol dokumentai bus sutvarkyti.

    Ką verta žinoti kaimo vietovėse

    Kaimo vietovėse teisės aktai nenustato bendros pareigos vien dėl planuojamo pardavimo atlikti kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal preliminarius matavimus, paprastai gali būti perleidžiamas ir be papildomų matavimų.

    Tokia pati logika taikoma ir kaimo vietovėje esantiems mėgėjų sodų sklypams: pats sandorio faktas automatiškai nesukuria prievolės atlikti tikslius matavimus. Vis dėlto konkretų atvejį gali lemti sklypo dokumentų aiškumas ir tai, ar ribos kelia abejonių.

    Kodėl matavimus dažnai verta pasidaryti

    Nors kaimo vietovėse tai ne visada privaloma, tikslūs kadastriniai matavimai paprastai padidina sandorio saugumą abiem pusėms. Atliekant matavimus tiksliai nustatomos ribų posūkio taškų koordinatės, patikslinamas sklypo plotas ir kiti kadastro duomenys, todėl sumažėja interpretacijų.

    Preliminariai išmatuoto sklypo plotas ir ribos gali skirtis nuo realios situacijos vietoje, o tai ypač jautru, kai ribos eina greta kaimyninių valdų ar natūralių objektų. Patikslinus duomenis, lengviau išvengti konfliktų su gretimų sklypų savininkais ir vėlesnių ginčų dėl ribų.

    Be to, notaras, vertindamas konkretaus sandorio aplinkybes, gali kelti papildomų klausimų, jei sklypo objektas dokumentuose apibrėžtas nepakankamai aiškiai. Tokiais atvejais sandorio procesas gali užtrukti, todėl matavimai iš anksto neretai tampa praktišku sprendimu net tada, kai formaliai jie nėra privalomi.

  • Nauja tvarka sklypų riboms: VTPSI nebetikrins riboženklių, ką tai reiškia savininkams?

    Kas pasikeitė nuo liepos 1 dienos

    Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) praneša, kad nuo liepos 1 dienos ji nebevykdo funkcijos tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi priemonių sunaikintiems ar sugadintiems sklypų riboženkliams atkurti. Tai reiškia, kad dėl tokių situacijų pateikti skundai VTPSI nebebus nagrinėjami.

    Pokytis susijęs su įsigaliojusiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimais ir atnaujinta priežiūros tvarka. Praktikoje sklypo savininkas nuo šiol gali pats apsispręsti, ar jo sklypo ribos vietovėje bus ženklinamos fiziniais riboženkliais.

    Riboženkliai tampa pasirinkimu

    Pagal naująją tvarką sprendimas atsisakyti riboženklių įforminamas žemės sklypo ribų paženklinimo ir parodymo akte. Šį aktą surašo matininkas, kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai.

    Šie pakeitimai ypač aktualūs žmonėms, kurie formuoja naujus sklypus, tikslina ribas ar užsako kadastrinius matavimus. Taip pat tai svarbu ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams, kurių veikloje riboženkliai neretai būna sugadinami ar sunaikinami, pavyzdžiui, atliekant žemės ūkio darbus.

    Kas lieka svarbiausia nustatant ribas

    VTPSI pabrėžia, kad teisinį aiškumą dėl sklypo ribų užtikrina ne fiziniai ženklai, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti duomenys. Kadastrinių matavimų metu nustatytos ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje laikomos stabiliomis, o matavimų rezultatai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

    Taip pat akcentuojama, kad riboženklis yra standartizuotas ženklas, žymintis sklypo ribas vietovėje, o jo įrengimo taisykles ir standartus nustato aplinkos ministras. Nors iki šiol ženklinimas daugeliu atvejų buvo privalomas, dabar tai tampa savininko pasirinkimu, kuris turi būti sąmoningas ir pagrįstas konkrečia situacija.

    Kur kreiptis, jei riboženkliai sunaikinami

    Nuo liepos 1 dienos taip pat panaikintos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, kurios buvo tiesiogiai susijusios su nesiėmimu priemonių atkurti sugadintus riboženklius ir riboženklio pakeitimu. Nuo šiol tokie atvejai dažniau vertinami kaip civilinio pobūdžio turto sugadinimo ar sunaikinimo situacijos, o ginčai dėl žalos gali būti sprendžiami teisme civiline tvarka.

    Dėl riboženklių tyčinio sugadinimo ar sunaikinimo gyventojai gali kreiptis į policiją pagal taikytinas administracinių nusižengimų nuostatas, kai kalbama apie svetimo turto sugadinimą ar savavaldžiavimą. Kiekvienu atveju svarbu fiksuoti aplinkybes ir turėti dokumentus, kurie pagrindžia ribų nustatymą.

    Nepainiokite riboženklių su geodeziniais ženklais

    VTPSI atkreipia dėmesį, kad sklypų riboženkliai neturėtų būti painiojami su valstybiniais geodeziniais ženklais. Geodeziniai ženklai yra specialūs vietovėje įtvirtinti inžineriniai įrenginiai, žymintys tikslias valstybinio geodezinio tinklo koordinates ir aukščius, o jų apsauga ir administravimas yra atskira sritis.

    Tokie ženklai gali būti įbetonuoti į gruntą arba įtvirtinti pastatų konstrukcijose, jiems taikomos apsaugos zonos. Dėl jų apsaugos klausimų taikomos kitos taisyklės nei įprastiems sklypų riboženkliams.

    Kada riboženklių atsisakyti nereikėtų

    Nors riboženklių atsisakymas pats savaime nesumažina teisinio aiškumo, VTPSI ragina neskubėti priimti tokio sprendimo. Didesnė rizika kyla urbanizuotose teritorijose, kai planuojamos statybos, tvoros įrengimas ar kiti darbai, kuriems būtinas itin tikslus ribų nustatymas vietoje.

    Taip pat atsargumas svarbus, kai sklypas ribojasi su valstybine žeme, kai gretimo sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos kaip taisytinos, arba kai formuojami valstybinės žemės sklypai. Tokiais atvejais fizinis ribų pažymėjimas gali padėti išvengti nesusipratimų ir brangių ginčų ateityje.

    VTPSI rekomenduoja kilus neaiškumams kreiptis į matininką dėl tikslaus ribų paženklinimo ir parodymo. Tai ypač aktualu, jei riboženkliai nebuvo įrengti, neišliko, kyla konfliktas su kaimynais arba prieš pradedant darbus šalia ribos, pavyzdžiui, statant tvorą ar sodinant želdinius.

  • Nuo liepos 1 dienos riboženkliai nebeprivalomi: ką dabar privalo žinoti kiekvienas sklypo savininkas

    Nuo liepos 1 dienos pasikeitė žemės sklypų ribų ženklinimo tvarka: riboženkliai nebeprivalomi, o sprendimą, ar juos įrengti, gali priimti pats savininkas. Kartu pasikeitė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencija, todėl dalis gyventojų skundų nuo šiol keliaus ne ten, kur anksčiau.

    Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad ji nebebus atsakinga už tikrinimą, ar žemės savininkai ir naudotojai ėmėsi priemonių atkurti sunaikintus ar sugadintus riboženklius. Tai reiškia, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ar panašių veiksmų inspekcija nebenagrinės.

    Kas keičiasi sklypų savininkams

    Įsigalioję Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai numato, kad sklypo ribų ženklinimas riboženkliais tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Apsisprendimas atsisakyti riboženklių įforminamas sklypo ribų paženklinimo ir parodymo akte, kurį matininkas surašo atlikdamas kadastrinius matavimus.

    Praktikoje tai aktualu ne tik tiems, kurie formuoja naujus sklypus ar tikslina ribas, bet ir ūkininkams bei kitiems žemės naudotojams, kurių veikloje riboženkliai neretai būna sugadinami ar sunaikinami. Tokie ženklai kartais trukdo žemės ūkio darbams, tačiau sprendimą atsisakyti verta priimti tik įvertinus galimas pasekmes.

    Nors riboženkliai vietovėje padeda vizualiai orientuotis, teisinę reikšmę pirmiausia turi kadastro duomenys ir registre įrašytos sklypo ribos. Kadastrinių matavimų metu nustatomos posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje laikomos stabiliomis, o matininkas privalo užtikrinti, kad jos atitiktų suprojektuotas ribas.

    Skundai ir ginčai: kur kreiptis dabar

    Kartu su pokyčiais panaikinta administracinė atsakomybė už nesiėmimą priemonių atkurti sugadintus riboženklius ir už riboženklio pakeitimą. Nuo šiol tokios situacijos dažniau bus vertinamos kaip civilinio pobūdžio ginčai arba svetimo turto sugadinimo atvejai, todėl sprendimo kelias priklausys nuo konkrečių aplinkybių.

    „VTPSI informuoja, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ir kitų susijusių veiksmų VTPSI nebenagrinėja“, – nurodoma inspekcijos pateiktoje informacijoje.

    Jeigu kyla įtarimų dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar savavaldžiavimo, gyventojai gali kreiptis į policiją, o dėl patirtos žalos atlyginimo ar ribų ginčo sprendimo dažniausiai tenka kreiptis civiline tvarka. Tokiais atvejais svarbu rinkti faktus, turėti matavimų dokumentus ir, esant poreikiui, pasitelkti matininką.

    Kada riboženklių geriau neatsisakyti

    Inspekcija rekomenduoja neskubėti atsisakyti riboženklių, ypač urbanizuotose teritorijose, kai planuojami statybos darbai ar tvoros įrengimas, taip pat kai sklypas ribojasi su valstybine žeme. Daug rizikų atsiranda ir tuomet, kai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje gretimo sklypo ribos pažymėtos kaip taisytinos, nes tai gali sukelti papildomų neaiškumų.

    Taip pat pabrėžiama, kad riboženklių tema neturėtų būti painiojama su valstybiniais geodeziniais ženklais, kurie žymi valstybinio geodezinio tinklo koordinates ir turi atskirą apsaugos režimą. Tokie ženklai nėra paprasti sklypo riboženkliai, o jų naikinimas ar sugadinimas vertinamas kitaip.

    Jeigu kyla ginčas dėl ribos, planuojama statyba arba norima išvengti konfliktų su kaimynais, praktinis sprendimas dažnai būna vienas: iš anksto aiškiai parodyti ribas vietovėje ir tinkamai įforminti dokumentus. Tai ypač svarbu prieš statybos darbus, tvoros įrengimą, želdinių sodinimą ar darbus prie vandens telkinių, kur ribų tikslumas gali lemti ir teisines pasekmes.