Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybėms bus perduota svarbi žemės reformos dalis – žemėtvarkos projektų organizavimas. Artėjant pokyčiui, Nacionalinė žemės tarnyba surengė savivaldybių atstovams praktinį seminarą apie tai, kaip planuoti darbus ir išvengti klaidų rengiant projektus.
Seminare daugiausia dėmesio skirta ne teorijai, o visam procesui nuo starto iki įgyvendinimo: kaip priimami sprendimai, kaip parengiami sprendiniai, kaip jie viešinami ir derinami, kaip atliekama kontrolė bei užtikrinamas realus projektų įgyvendinimas vietovėje.
Kas keisis nuo 2027 metų
Pagal numatomą tvarką savivaldybės tvirtins žemės reformos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir projektų parengimo terminus. Šiuos sprendimus priims savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės taip pat tvirtins su institucijomis suderintus ir NŽT patikrintus projektus.
Keisis ir darbų pirkimo organizavimas. Jei iki šiol projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų konkursus organizuodavo NŽT, nuo 2027 metų tai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka darys savivaldybių administracijos, todėl didesnė atsakomybė teks vietos lygmens planavimui ir kompetencijoms.
Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos pradėti, bet dar nebaigti rengti ar nepatvirtinti projektai bus užbaigiami pagal iki tos dienos galiojusią tvarką. Projektas laikomas pradėtu, kai priimamas NŽT įsakymas dėl teritorijos patvirtinimo žemėtvarkos projektui rengti.
Nuo sprendinių iki realių darbų
NŽT atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms neužteks tik patvirtinti projektą dokumentuose. Ne mažiau svarbus etapas bus įgyvendinimas: sklypų ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas ir duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą.
Ypač svarbus terminas siejamas su valstybinės žemės sklypų nuoma ar pardavimu: jei reikalingi veiksmai neatliekami per 6 mėnesius, asmenys gali netekti galimybės pirkti arba nuomotis žemės ūkio paskirties žemę. Dėl to savivaldybėms teks užtikrinti, kad procesai judėtų laiku ir būtų aiškiai prižiūrimi.
Apimtys didelės, klaidos brangios
NŽT duomenimis, Lietuvoje yra 1 290 kadastro vietovių, o skirtingose savivaldybėse jų skaičius svyruoja nuo 8 iki 37. Tai reiškia, kad kai kur žemėtvarkos projektų apimtis bus epizodinė, o kitur taps nuolatine didelės apimties administracine užduotimi.
Vien 2025 metais NŽT patvirtino 1 041 žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti dar 459 projektai, o pradėtų rengti projektų skaičius siekė 820, todėl perdavimo laikotarpis sutaps su intensyviu darbų tempu.
Seminare pabrėžta, kad sklandžiam perėjimui lemiami bus nuoseklus planavimas, terminų kontrolė, kokybiškas duomenų tvarkymas ir kasdienis bendradarbiavimas su projektų rengėjais, institucijomis bei pareiškėjais. NŽT akcentavo, kad savivaldybės turės aktyviai vykdyti užsakytų darbų kontrolę ir laiku atnaujinti laisvos žemės fondo duomenis.
Pasak NŽT, tikslas iki 2027 metų yra ne tik formaliai perduoti funkciją, bet ir užtikrinti, kad savivaldybės startuotų pasirengusios praktiškai: suprastų projektų rengimo logiką, viešinimo ir derinimo reikalavimus bei gebėtų valdyti rangovus ir terminus.
Leave a Reply