Tag: Kaimo bendruomenės

  • Klausučiuose – šventė, suvienijusi rajono bendruomenes: meras siuntė žinutę visiems

    Klausučiuose – šventė, suvienijusi rajono bendruomenes: meras siuntė žinutę visiems

    Klausučių kultūros namuose surengta Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos šventė „Kaimas ir radijas – 100 metų kartu“. Renginyje skambėjo sveikinimai, padėkos aktyviausiems žmonėms ir netrūko pramogų, skirtų skirtingoms kartoms.

    Šventiniame vakare dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė. Organizatoriai akcentavo, kad tokie susibūrimai padeda palaikyti ryšį tarp bendruomenių, dalintis patirtimi ir stiprinti vietos iniciatyvas.

    „Smagu matyti, kiek daug mūsų rajone yra žmonių, kurie patys imasi iniciatyvos, telkia kaimynus, puoselėja tradicijas ir kuria tokius kaimus, kuriuose gera gyventi“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Pasak mero, bendruomenių veikla svarbi ne tik švenčių ar tradicijų puoselėjimui, bet ir kasdieniams, praktiškiems sprendimams. Tokiose organizacijose dažnai gimsta idėjos nuo aplinkos tvarkymo ir laisvalaikio infrastruktūros iki pagalbos vyresniems kaimynams ar vietos renginių, pritraukiančių sugrįžtančius kraštiečius.

    „Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam iš Jūsų už laiką, energiją ir širdį, kurią atiduodate savo bendruomenėms. Jūsų darbai – didžiulė vertybė visam Vilkaviškio kraštui“, – teigė meras.

    Programa ir vakaro akcentai

    Renginio programoje numatytos nominacijos, atrakcijos ir bendruomenes vienijančios veiklos. Vakaro nuotaiką kūrė grupė „Projektas“, o šventės dalyviai dalijosi įspūdžiais ir linkėjimais tolesniems darbams.

    Organizatoriai pabrėžė, kad bendruomenių susitelkimas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių mažesnėms gyvenvietėms išlikti gyvybingoms. Tokie renginiai tampa proga įvertinti nuveiktus darbus ir sutarti dėl naujų tikslų ateinantiems metams.

  • Vilkaviškyje atgijo radijo istorija: paroda priminė, kaip radijas 100 metų jungė kaimą

    Vilkaviškyje atgijo radijo istorija: paroda priminė, kaip radijas 100 metų jungė kaimą

    Vilkaviškyje surengta radijo imtuvų paroda priminė laikus, kai radijas buvo kone kiekvienų namų kasdienybės centras. Renginys tapo Vilkaviškio rajono kaimo bendruomenių sąjungos šventės Kaimas ir radijas – 100 metų kartu pradžia.

    Paroda įkurdinta buvusiose pašto patalpose J. Basanavičiaus aikštėje, kur lankytojai galėjo iš arti apžiūrėti skirtingų laikotarpių imtuvus. Eksponatai atskleidė, kaip per dešimtmečius keitėsi dizainas, technologijos ir pats klausymosi įprotis.

    Renginyje apsilankė Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė. Organizatoriai pabrėžė, kad senieji radijo aparatai yra ne tik technikos istorijos dalis, bet ir socialinės atminties ženklai.

    Radijas ilgą laiką buvo greičiausias informacijos kanalas: per jį žmones pasiekdavo svarbiausios žinios, muzika, pranešimai apie įvykius bendruomenėse. Kaimo vietovėse jis ypač svarbus dar ir dėl to, kad vienu metu suburdavo šeimą ir tapdavo bendru klausymosi ritualu.

    Nors šiandien informacija dažniau pasiekiama internetu, radijas neprarado reikšmės, o jo forma prisitaikė prie naujų įpročių. Vis daugiau klausytojų renkasi transliacijas telefone, automobilyje ar per išmaniąsias platformas, o tradicinis turinys persikelia ir į tinklalaides.

    Šventės programa Vilkaviškyje tęsėsi ir po parodos: vakare kaimo bendruomenių atstovai rinkosi Klausučių kultūros namuose. Organizatoriai teigia, kad tokie susitikimai leidžia ne tik prisiminti istoriją, bet ir stiprina bendruomeniškumą šiandien.

  • Vajasiškyje į atlaidus sugrįžo kraštiečiai: šventė tapo parama bažnyčios remontui

    Vajasiškyje į atlaidus sugrįžo kraštiečiai: šventė tapo parama bažnyčios remontui

    2026 metų liepos 26 dieną Vajasiškyje surengti tradiciniai Šv. Onos atlaidai ir kaimo bendruomenės šventė. Į renginį susirinko vietos gyventojai, sugrįžę kraštiečiai ir svečiai, o dienos programa apjungė maldą, bendrystę ir vasarišką šurmulį.

    Atlaidų iškilmės prasidėjo Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kur aukotos šv. Mišios. Po jų renginio dalyviai persikėlė į kaimo erdves, kur šventė tęsėsi neformaliai, susitikimais ir pasidalijimais naujienomis.

    Muzika, kermošius ir tradicijos

    Šventinę nuotaiką kūrė Salako gyvos muzikos grupė, vadovaujama O. Macijausko, taip pat „Senolių kaimo“ muzikantės. Gyva muzika ir šokiai išliko viena ryškiausių šios dienos tradicijų, sutraukiančių įvairaus amžiaus žmones.

    Kaip įprasta tokio pobūdžio bendruomenės renginiuose, vyko kermošius, o šventės dalyviai galėjo įsigyti vietos gamintojų ir amatininkų produkcijos. Tokie susibūrimai padeda palaikyti vietos iniciatyvas ir stiprina mažų bendruomenių ryšius, ypač vasaros viduryje, kai sugrįžta daugiau išvykusiųjų.

    Loterija su konkrečiu tikslu

    Renginyje surengta loterija šiemet turėjo aiškų tikslą: rėmėjų ir dalyvių paaukotos lėšos skirtos Vajasiškio bažnyčios remontui. Bendruomenės nariai pabrėžė, kad tokia parama tampa praktišku būdu prisidėti prie paveldo ir vietos sakralinių erdvių išsaugojimo.

    Šventės metu dėkota renginio vedėjai Reginai, rėmėjams, savanoriams ir visiems susirinkusiesiems. Organizatoriai akcentavo, kad šventė išlieka bendru darbu kuriamas renginys, kuriame svarbūs ir pasiruošimo darbai, ir kiekvienas atvykęs dalyvis.

    Dalinis finansavimas iš savivaldybės programos

    Organizatoriai nurodė, kad renginys iš dalies finansuotas Zarasų rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų rėmimo programos lėšomis. Savivaldybių parama tokioms iniciatyvoms paprastai skiriama siekiant skatinti bendruomeniškumą, vietos tradicijų tęstinumą ir gyventojų įsitraukimą.

    Bendruomenė tikisi, kad atlaidai ir šventė išliks kasmetiniu traukos tašku, o bažnyčios remonto darbai, paremti vietos žmonių solidarumu, prisidės prie ilgalaikio Vajasiškio kultūrinio ir dvasinio gyvenimo tęstinumo.

  • Smalvų bendruomenė gavo paramą: naujos palapinės ir Liepos 6-osios šventė su „Dvargantis“

    Smalvų bendruomenė gavo paramą: naujos palapinės ir Liepos 6-osios šventė su „Dvargantis“

    Smalvų kaimo bendruomenė Zarasų rajone įgyvendino projektą, kuriuo siekiama sustiprinti vietos renginių organizavimą ir pritraukti daugiau dalyvių. Bendruomenė skelbia, kad pagrindinis tikslas buvo sudaryti patogesnes sąlygas veikloms lauke ir aktyviau įsitraukti į rajono renginius.

    Pasak organizatorių, pastaraisiais metais vis daugiau susitikimų, edukacijų ir švenčių vyksta po atviru dangumi, todėl išaugo poreikis turėti patikimą inventorių. Tokios priemonės leidžia renginius vykdyti sklandžiau, o prastesni orai nebetampa kliūtimi bendruomenės susibūrimams.

    Įsigijo priemones renginiams lauke

    Įgyvendinant projektą buvo įsigytos dvi palapinės, 10 sulankstomų suolų ir penki stalai. Šis inventorius bus naudojamas ne tik Smalvų renginiuose, bet ir vykstant į kitų vietovių šventes bei iniciatyvas, kur bendruomenė atstovauja savo kraštui.

    Tokios investicijos į bendruomenių infrastruktūrą dažnai laikomos viena efektyviausių priemonių stiprinti socialinius ryšius regionuose. Praktinis inventorius padeda įtraukti įvairaus amžiaus gyventojus, sudaro sąlygas organizuoti daugiau veiklų ir lengviau bendradarbiauti su kaimyninėmis bendruomenėmis.

    Liepos 6-osios renginys su kaimynais

    Viena projekto veiklų buvo Liepos 6-osios renginys, organizuotas kartu su Samanių kaimo bendruomenės „Dvargantis“ atstovais. Šventėje vyko įvairios veiklos, edukacijos, viktorinos ir bendras skirtingų bendruomenių narių susibūrimas.

    Bendruomenė pabrėžia, kad tokie susitikimai kuria ilgalaikę naudą: gyventojai dalijasi patirtimi, lengviau planuoja bendras iniciatyvas ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą. Tikimasi, kad įsigytos priemonės tarnaus ne vienerius metus ir leis dar aktyviau telkti žmones bendroms veikloms.

    Projektą rėmė Zarasų rajono savivaldybė.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • Kaip Degučių bendruomenė „Samanis“ parsivežė idėjų iš Panevėžio rajono: kas nustebino labiausiai

    Kaip Degučių bendruomenė „Samanis“ parsivežė idėjų iš Panevėžio rajono: kas nustebino labiausiai

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ įgyvendino Zarasų rajono savivaldybės iš dalies finansuotą projektą, skirtą mokomajam vizitui po Panevėžio rajono kaimo bendruomenes. Išvykos tikslas buvo praktiškai susipažinti su veikiančiais bendruomenių modeliais, socialinėmis iniciatyvomis ir vietos verslumo pavyzdžiais.

    Toks formatas vis dažniau pasirenkamas savivaldybių remiamuose bendruomeniniuose projektuose, nes leidžia ne tik išgirsti apie gerąją patirtį, bet ir ją „pasimatuoti“ vietoje. Bendruomenės taip paprasčiau įvertina, kas realiai veikia, o kas lieka tik idėja popieriuje.

    Rugpjūčio 8 dieną „Samanio“ nariai aplankė keturias Panevėžio rajono bendruomenes: Upytės, Bernatonių, Pažagienių ir Staniūnų. Kelionė tapo proga pamatyti, kaip skirtingose vietovėse telkiami žmonės, kuriamos paslaugos ir stiprinamas vietos identitetas.

    Upytėje bendruomenę pasitiko Upytės tradicinių amatų centro amatininkė Audronė Virbalienė. Pokalbiuose daug dėmesio skirta tam, kaip į veiklas įtraukti jaunimą ir kartu išlaikyti tradicijas gyvas, o ne vien „parodines“ šventėms.

    „Bendruomenės stiprybė prasideda nuo paprasto noro būti kartu ir daryti dalykus ne dėl ataskaitų, o dėl žmonių“, – sakė Audronė Virbalienė.

    Susitikimo metu dalyviai susipažino su linininkystės tradicijų pristatymu, apžiūrėjo Panevėžio krašto liaudies muzikos instrumentų ekspoziciją ir išbandė edukacines veiklas. Tokios patirtys, anot dalyvių, padeda rasti patrauklias formas veikloms, kuriose vietos atranda ir vaikai, ir vyresni gyventojai.

    Bernatoniuose keliautojai užsuko į bendruomenės įkurtą Savijautos gerinimo centrą, kurį pristatė bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė. Čia aptarta, kaip bendruomenės iniciatyvos gali papildyti viešųjų paslaugų tinklą, ypač ten, kur gyventojams trūksta kasdienių užimtumo ar socialinio ryšio galimybių.

    „Svarbiausia rasti tokią veiklą, kuri žmonėms būtų reikalinga kasdien, o ne tik per renginius“, – sakė Stasė Jodinskienė.

    Pažagieniuose „Samanio“ nariai susitiko su Panevėžio rajono kaimo bendruomene „Pažagieniai“, vadovaujama pirmininkės Elenos Stanienės. Vizito metu kalbėta apie bendruomenių bendradarbiavimą, projektų tęstinumą ir tai, kaip mažos iniciatyvos gali virsti vietos produkto ar paslaugos idėjomis.

    Praktinė dalis buvo skirta kūrybinėms veikloms ir vietos gaminių pristatymui: dalyviai dekoravo sausainius, ragavo produkcijos, susipažino su liofilizuotų vaisių gamybos kryptimi. Tokie pavyzdžiai vis dažniau siejami su trumpųjų maisto grandinių ir smulkaus perdirbimo plėtra regionuose.

    Paskutinė kelionės stotelė tapo Staniūnų dvaro sodyba, kurioje dalyvius pasitiko grafaitė Sofija. Čia akcentuota kultūros paveldo įveiklinimo kryptis, kai istorinis objektas tampa ne tik lankytina vieta, bet ir edukacijų, vietos turizmo bei bendruomeninių susitikimų erdve.

    Meninės edukacinės programos „Skanios dvaro istorijos“ metu dalyviai susipažino su skirtingų laikotarpių virtuvės tradicijomis, ragavo patiekalų interpretacijas ir dalyvavo programos veiklose. „Samanio“ atstovai pabrėžė, kad tokios patirtys leidžia aiškiau suprasti, kaip istorija gali tapti gyva paslauga, o ne vien pasakojimu.

    Grįžusi bendruomenė akcentavo, kad išvyka padėjo įvertinti savo veiklas iš naujo ir išsigryninti, kokių sprendimų labiausiai reikia vietoje. Didžiausia vertė įvardyta ryšiai, galimos bendros iniciatyvos ir supratimas, kad idėjos lengviau gimsta matant realius pavyzdžius.

    „Išvykome pasisemti patirties, o grįžome su supratimu, kad bendruomeniškumas neturi ribų, jei žmonės pasitiki vieni kitais ir nebijo bandyti“, – teigė Degučių kaimo bendruomenės „Samanis“ atstovai.

    Bendruomenė padėkojo Zarasų rajono savivaldybei už dalinį projekto finansavimą pagal nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo programą. Taip pat padėkota Panevėžio rajono vietos veiklos grupės projektų vadovei Redai Majauskienei ir kolegei už kelionės idėją bei lydėjimą.

    „Samanis“ dėkojo Upytės tradicinių amatų centrui, Bernatonių ir bendruomenei „Pažagieniai“ už priėmimą ir pasidalytą patirtį, o Staniūnų dvaro šeimininkams – už galimybę susipažinti su paveldo išsaugojimo ir pritaikymo pavyzdžiu.

  • Kanzaso ranča ir 50 vėjo turbinų: galvijai ne pasitraukė, o rado netikėtą naudą ganykloje

    Kanzaso ranča ir 50 vėjo turbinų: galvijai ne pasitraukė, o rado netikėtą naudą ganykloje

    Flinto kalvose Kanzase galvijininkystė dešimtmečius buvo pagrindinis vietos gyvenimo ritmas. Tačiau vaizdas pasikeitė, kai virš prerijų iškilo apie 50 vėjo turbinų, o dalis bendruomenės baiminosi, kad pramoninė energetika išstums rančų tradiciją.

    Šios baimės nėra iš piršto laužtos: vėjo parkai reiškia statybas, naujus privažiavimo kelius ir triukšmą, o kraštovaizdžio pokytis dažnai sukelia konfliktų. Vis dėlto Kanzaso rančoje, kur turbinoms skirta teritorija užima palyginti nedidelę dalį visų ganyklų, pats ūkio gyvenimas nesustojo.

    Kaip vėjas tapo pajamų ramstis

    Rančų verslas labai priklauso nuo gamtos sąlygų: sausros, pašarų kainų ir svyruojančių supirkimo įkainių. Žemės nuoma vėjo jėgainėms ūkiui tapo papildomu, stabilesniu pajamų šaltiniu, kuris nepriklauso nuo kritulių ar sezono.

    Tokie projektai JAV dažnai planuojami dešimtmečiams, todėl sutartys paprastai apima ilgą laikotarpį. Ilgalaikė nuomos įmoka gali padėti ūkiui planuoti investicijas, išlaikyti žemę šeimos rankose ir sumažinti finansinę riziką tais metais, kai gamta nepalanki.

    Gyvūnų elgesys parodė netikėtą pusę

    Didžiausia intriga atsiskleidė ne teismuose ar susirinkimuose, o pačiose ganyklose. Galvijai turbinų vengti nepradėjo – priešingai, jie ėmė jas naudoti kaip kasdienės aplinkos dalį, prisitaikydami praktiškai ir be emocijų.

    Karštomis vasaros dienomis turbinų stiebai meta judantį šešėlį, kuris „keliauja“ per žolę ir trumpam suteikia atokvėpį nuo kaitros. Be to, prie turbinų įrengti žvyro privažiavimo keliai ir kietesni pagrindai pavasarį ar po liūčių gali tapti sausesne vieta, kai aplinkui pažliunga dirva.

    Ką tai sako apie vėjo parkus kaime

    Ši istorija primena, kad vėjo energetika kaimo vietovėse nebūtinai reiškia žemės ūkio pabaigą. Kai projektas suprojektuotas taip, kad užimtų ribotą plotą, o likusi teritorija išlieka tinkama ganymui, ūkininkavimas gali tęstis greta energetikos infrastruktūros.

    Vis dėlto diskusijos dėl poveikio gamtai ir kraštovaizdžiui niekur nedingsta: įvairiose šalyse daug dėmesio skiriama paukščių ir šikšnosparnių žūčių prevencijai, triukšmo valdymui, atstumams iki gyvenamųjų teritorijų ir bendruomenių įtraukimui. Kanzaso pavyzdys labiau rodo ne universalų receptą, o tai, kad praktikoje kaimo ekonomika kartais randa būdų suderinti tradicijas ir naują infrastruktūrą.

    Galiausiai labiausiai stebina paprasta detalė: kol žmonės ginčijosi dėl vaizdo, politikos ir ateities, galvijai elgėsi pagal vieną logiką – kur patogiau, ten ir bus. Ir kartais tai reiškia, kad net vėjo turbinos tampa ganyklos dalimi.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: šiemet finansuojama jau 20 projektų

    Panevėžio rajono bendruomenėms šiemet skirta daugiau kaip 78 tūkst. eurų nacionalinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Įvertinus pateiktas paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles, finansavimas skirtas 20-čiai projektų.

    Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, finansuojamų iniciatyvų apimtys auga jau kelerius metus iš eilės. 2024 metais buvo patvirtinti 9 projektai, kuriems skirta 36 888 eurai, 2025 metais – 15 projektų už beveik 69 tūkst. eurų, o šiemet riba peržengė 78 tūkst. eurų.

    Kur bus panaudota parama?

    Didžiausias dėmesys skiriamas bendruomenių veiklos sąlygoms gerinti ir viešajai infrastruktūrai atnaujinti. Pagal veiklos sritį, skirtą materialinei bazei kurti ar stiprinti, finansavimą gavo penkios bendruomenės: Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių.

    Šių projektų lėšos paprastai nukreipiamos į įrangos, inventoriaus ar patalpų pritaikymo poreikius, kad būtų lengviau organizuoti susitikimus, edukacijas, šventes bei kitas vietos iniciatyvas. Praktikoje tai reiškia geresnes sąlygas tiek savanorių veiklai, tiek renginių organizavimui, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Viešosios erdvės: nuo aikštelių iki aktyvaus laisvalaikio zonų

    Kita dalis paramos skirta viešosioms erdvėms ir statiniams tvarkyti bei pritaikyti gyventojų poreikiams. Šioje srityje finansuojami šeši projektai, kurių tikslas – didinti saugumą, gerinti laisvalaikio infrastruktūrą ir kurti patrauklesnes erdves šeimoms bei jaunimui.

    Tarp numatytų darbų įvardijami Krekenavos riedlenčių aikštelės atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, Pažagieniuose ir Vadokliuose. Taip pat planuojamos naujos aktyvaus laisvalaikio zonos Raguvos ir Naujamiesčio bendruomenėse bei priemonės, kurios padės užtikrinti paprastesnę ir nuoseklesnę viešųjų erdvių priežiūrą.

    Renginiai ir mokomieji vizitai – bendruomeniškumui stiprinti

    Dar devyni projektai finansuojami renginių ir mokomųjų vizitų organizavimo kryptyje. Šios iniciatyvos orientuotos į tradicijų puoselėjimą, amatų ir kultūros pristatymą, vietos gyventojų edukaciją bei tarpusavio ryšių stiprinimą.

    Numatoma, kad bendruomenės vyks į mokomuosius vizitus įvairiuose Lietuvos regionuose, kur susipažins su kitų vietovių gerąja praktika ir įgyvendintais sprendimais. Tarp išskiriamų veiklų minimas Dembavos bendruomenės teatralizuotas tautinių šokių festivalis, Miežiškių bendruomenės tradicijoms ir amatams skirtas renginys bei Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos gerosios patirties vizitas į Mažąją Lietuvą.

    Panevėžio rajone veikia daugiau kaip 60 bendruomenių, o dalis jų projektų tradiciškai įgyvendinami prisidedant ne tik paramos lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad bendruomenės dažnai investuoja ir savo lėšas, taip pat prisideda savanorišku darbu, o dalinį finansavimą prie kai kurių iniciatyvų skiria ir Panevėžio rajono savivaldybė.

    „Smagu matyti, kad mūsų rajono bendruomenės turi idėjų ir ryžto jas įgyvendinti. Už kiekvieno projekto slypi žmonės, kurie savo laisvą laiką, energiją ir rūpestį skiria vietai, kurioje ir gyvena“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Miglė Bražėnienė.

    Pasak savivaldybės, augantis finansuojamų projektų skaičius rodo didėjantį vietos aktyvumą ir geresnį pasirengimą pasinaudoti nacionalinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad atnaujintos viešosios erdvės, įsigyta įranga ir bendruomeniniai renginiai prisidės prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos bei didesnio žmonių įsitraukimo visame Panevėžio rajone.

  • Europos kaimynų diena Stripeikiuose: Rytų Lietuvos bendruomenės aptars pasienį ir DI melagienas

    Europos kaimynų diena Stripeikiuose: Rytų Lietuvos bendruomenės aptars pasienį ir DI melagienas

    Kur ir kada vyks sambūris?

    2026 metais gegužės 30 dieną Bitininkystės muziejuje, Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiuose Stripeikiuose (Ignalinos r.), vyks I-asis Rytų Lietuvos kaimo bendruomenių sambūris Europos kaimynų diena.

    Organizatoriai kviečia Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų kaimo bendruomenių atstovus susitikti gyvai, pasidalyti patirtimi ir užmegzti naujus ryšius.

    Pasienis, demografija ir informacinis saugumas

    Renginio programoje numatytos diskusijos apie kasdienius iššūkius Rytų Lietuvoje, kur demografiniai pokyčiai, paslaugų prieinamumas ir bendruomenių gyvybingumas tampa vis aktualesni.

    Vienoje iš temų bus nagrinėjamas sumanusis mažėjimas ir tarpsektorinio bendradarbiavimo kliūtys, kurios dažnai išryškėja ten, kur gyventojų mažėja, o poreikiai išlieka tokie pat arba net didėja.

    „Svarbiausia, kad bendruomenės rastų bendrą kalbą su savivalda, institucijomis ir vietos verslais, nes tik taip sprendimai tampa tvarūs“, – teigiama renginio programos pristatyme.

    Atskiras dėmesys skiriamas gyvenimui pasienyje: patogumui, saugumui ir praktiniams klausimams, su kuriais susiduria vietos gyventojai. Ši tema aktuali ir dėl kintančios regiono saugumo situacijos, ir dėl kasdienių procedūrų, susijusių su judėjimu bei viešąja tvarka.

    Dar viena numatyta pranešimo kryptis susijusi su dirbtiniu intelektu: planuojama aptarti DI klaidas ir melagienas, kaip jos plinta internete ir kaip bendruomenės gali atpažinti klaidinančią informaciją.

    Edukacijos ir bendruomenių kontaktai

    Po pranešimų dalyvių lauks Bitininkystės muziejaus edukacijos, taip pat kontaktų mugė, kur bendruomenės galės pristatyti veiklas, idėjas ir apsikeisti kontaktais būsimiems bendriems projektams.

    Programoje numatytos ir neformalios veiklos, o renginį užbaigs gyvos muzikos koncertas. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviams renginys nemokamas, o muziejaus teritorijoje veiks kavinė „Bitutė“.

    Renginio organizatorius yra Europe Direct Rytų Lietuva.