CP v2

Tag: Kaimo bendruomenės

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: ką finansuos 20 projektų

    Parama bendruomenių iniciatyvoms

    Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įvertino paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles. Šiemet Panevėžio rajone finansavimas skirtas 20 projektų, kurių bendra vertė viršija 78 000 eurų.

    Sprendimas rodo nuosekliai augantį vietos bendruomenių aktyvumą ir didėjančią projektų rengimo patirtį. Palyginimui, 2024 metais buvo įgyvendinti 9 projektai už 36 888 eurus, 2025 metais – 15 projektų už 68 797 eurus.

    Dalį veiklų bendruomenės planuoja įgyvendinti prisidėdamos nuosavomis lėšomis ir savanorišku darbu. Prie dalinio finansavimo taip pat prisidės Panevėžio rajono savivaldybė, remianti viešąsias erdves ir vietos iniciatyvas.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Viena finansavimo krypčių – bendruomenių materialinės bazės stiprinimas. Šioje srityje paraiškas pateikė Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių bendruomenės, o didžiausia galima suma vienam projektui siekė 3 500 eurų.

    Numatomi pirkiniai apima renginiams ir kasdienėms veikloms reikalingą įrangą: kondicionierius, šildytuvus, garso kolonėles, generatorius, projektorius, taip pat baldus ir palapines. Kai kuriose bendruomenėse planuojama įsigyti ir techninę įrangą, pavyzdžiui, kompiuterį, spausdintuvą ar fotoaparatą.

    Kita kryptis – viešųjų erdvių sutvarkymas ir pritaikymas gyventojų poreikiams, čia didžiausia galima suma siekė 5 500 eurų. Finansavimas skirtas šešiems projektams, kurie apima vaikų žaidimų aikštelių plėtrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūros atnaujinimą bei teritorijų priežiūros sprendimus.

    Tarp numatytų darbų – Krekenavos riedlenčių aikštelės rampų atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, naujos laisvalaikio zonos kūrimas Naujamiestyje, taip pat įrangos viešosioms erdvėms prižiūrėti įsigijimas kai kuriose seniūnijose.

    Renginiai ir mokomieji vizitai

    Trečioji paramos kryptis skirta renginiams ir mokomiesiems vizitams, kurie padeda bendruomenėms perimti gerąją patirtį ir pritraukti daugiau vietos žmonių į bendras veiklas. Šioje srityje Panevėžio rajono bendruomenės pateikė devynias paraiškas, o vienam projektui galėjo būti skiriama iki 3 000 eurų.

    Planuojami edukaciniai ir kultūriniai renginiai, taip pat pažintiniai vizitai į kitus Lietuvos regionus, kur bendruomenės susipažins su vietos iniciatyvomis, tradicijų puoselėjimu, bendruomeninių erdvių sprendimais ir partnerystės modeliais.

    Augantis finansuojamų projektų skaičius atspindi platesnę tendenciją, kai bendruomenės vis dažniau sprendžia praktinius vietos poreikius per mažos apimties, bet greitai įgyvendinamus projektus. Toks finansavimas dažnai tampa atspirties tašku didesnėms iniciatyvoms, nes leidžia sustiprinti infrastruktūrą, pritraukti savanorius ir išbandyti veiklų modelius.

    „Projektai rodo, kad bendruomenės kryptingai stiprina veiklą ir kuria patrauklesnę aplinką – nuo viešųjų erdvių iki renginių ir jaunimo įtraukimo“, – sakė Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.

  • Panevėžio rajono bendruomenėms skirta per 78 tūkst. eurų: šiemet finansuojama jau 20 projektų

    Panevėžio rajono bendruomenėms šiemet skirta daugiau kaip 78 tūkst. eurų nacionalinės paramos, kurią administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Įvertinus pateiktas paraiškas pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai taisykles, finansavimas skirtas 20-čiai projektų.

    Panevėžio rajono savivaldybės duomenimis, finansuojamų iniciatyvų apimtys auga jau kelerius metus iš eilės. 2024 metais buvo patvirtinti 9 projektai, kuriems skirta 36 888 eurai, 2025 metais – 15 projektų už beveik 69 tūkst. eurų, o šiemet riba peržengė 78 tūkst. eurų.

    Kur bus panaudota parama?

    Didžiausias dėmesys skiriamas bendruomenių veiklos sąlygoms gerinti ir viešajai infrastruktūrai atnaujinti. Pagal veiklos sritį, skirtą materialinei bazei kurti ar stiprinti, finansavimą gavo penkios bendruomenės: Berniūnų, Barklainių I kaimo, Ėriškių, Trakiškio ir Skaistgirių.

    Šių projektų lėšos paprastai nukreipiamos į įrangos, inventoriaus ar patalpų pritaikymo poreikius, kad būtų lengviau organizuoti susitikimus, edukacijas, šventes bei kitas vietos iniciatyvas. Praktikoje tai reiškia geresnes sąlygas tiek savanorių veiklai, tiek renginių organizavimui, ypač mažesnėse gyvenvietėse.

    Viešosios erdvės: nuo aikštelių iki aktyvaus laisvalaikio zonų

    Kita dalis paramos skirta viešosioms erdvėms ir statiniams tvarkyti bei pritaikyti gyventojų poreikiams. Šioje srityje finansuojami šeši projektai, kurių tikslas – didinti saugumą, gerinti laisvalaikio infrastruktūrą ir kurti patrauklesnes erdves šeimoms bei jaunimui.

    Tarp numatytų darbų įvardijami Krekenavos riedlenčių aikštelės atnaujinimas, vaikų žaidimų erdvių plėtra Molainiuose, Pažagieniuose ir Vadokliuose. Taip pat planuojamos naujos aktyvaus laisvalaikio zonos Raguvos ir Naujamiesčio bendruomenėse bei priemonės, kurios padės užtikrinti paprastesnę ir nuoseklesnę viešųjų erdvių priežiūrą.

    Renginiai ir mokomieji vizitai – bendruomeniškumui stiprinti

    Dar devyni projektai finansuojami renginių ir mokomųjų vizitų organizavimo kryptyje. Šios iniciatyvos orientuotos į tradicijų puoselėjimą, amatų ir kultūros pristatymą, vietos gyventojų edukaciją bei tarpusavio ryšių stiprinimą.

    Numatoma, kad bendruomenės vyks į mokomuosius vizitus įvairiuose Lietuvos regionuose, kur susipažins su kitų vietovių gerąja praktika ir įgyvendintais sprendimais. Tarp išskiriamų veiklų minimas Dembavos bendruomenės teatralizuotas tautinių šokių festivalis, Miežiškių bendruomenės tradicijoms ir amatams skirtas renginys bei Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos gerosios patirties vizitas į Mažąją Lietuvą.

    Panevėžio rajone veikia daugiau kaip 60 bendruomenių, o dalis jų projektų tradiciškai įgyvendinami prisidedant ne tik paramos lėšomis. Savivaldybė nurodo, kad bendruomenės dažnai investuoja ir savo lėšas, taip pat prisideda savanorišku darbu, o dalinį finansavimą prie kai kurių iniciatyvų skiria ir Panevėžio rajono savivaldybė.

    „Smagu matyti, kad mūsų rajono bendruomenės turi idėjų ir ryžto jas įgyvendinti. Už kiekvieno projekto slypi žmonės, kurie savo laisvą laiką, energiją ir rūpestį skiria vietai, kurioje ir gyvena“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Miglė Bražėnienė.

    Pasak savivaldybės, augantis finansuojamų projektų skaičius rodo didėjantį vietos aktyvumą ir geresnį pasirengimą pasinaudoti nacionalinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad atnaujintos viešosios erdvės, įsigyta įranga ir bendruomeniniai renginiai prisidės prie patrauklesnės gyvenamosios aplinkos bei didesnio žmonių įsitraukimo visame Panevėžio rajone.

  • Europos kaimynų diena Stripeikiuose: Rytų Lietuvos bendruomenės aptars pasienį ir DI melagienas

    Europos kaimynų diena Stripeikiuose: Rytų Lietuvos bendruomenės aptars pasienį ir DI melagienas

    Kur ir kada vyks sambūris?

    2026 metais gegužės 30 dieną Bitininkystės muziejuje, Aukštaitijos nacionaliniame parke esančiuose Stripeikiuose (Ignalinos r.), vyks I-asis Rytų Lietuvos kaimo bendruomenių sambūris Europos kaimynų diena.

    Organizatoriai kviečia Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų kaimo bendruomenių atstovus susitikti gyvai, pasidalyti patirtimi ir užmegzti naujus ryšius.

    Pasienis, demografija ir informacinis saugumas

    Renginio programoje numatytos diskusijos apie kasdienius iššūkius Rytų Lietuvoje, kur demografiniai pokyčiai, paslaugų prieinamumas ir bendruomenių gyvybingumas tampa vis aktualesni.

    Vienoje iš temų bus nagrinėjamas sumanusis mažėjimas ir tarpsektorinio bendradarbiavimo kliūtys, kurios dažnai išryškėja ten, kur gyventojų mažėja, o poreikiai išlieka tokie pat arba net didėja.

    „Svarbiausia, kad bendruomenės rastų bendrą kalbą su savivalda, institucijomis ir vietos verslais, nes tik taip sprendimai tampa tvarūs“, – teigiama renginio programos pristatyme.

    Atskiras dėmesys skiriamas gyvenimui pasienyje: patogumui, saugumui ir praktiniams klausimams, su kuriais susiduria vietos gyventojai. Ši tema aktuali ir dėl kintančios regiono saugumo situacijos, ir dėl kasdienių procedūrų, susijusių su judėjimu bei viešąja tvarka.

    Dar viena numatyta pranešimo kryptis susijusi su dirbtiniu intelektu: planuojama aptarti DI klaidas ir melagienas, kaip jos plinta internete ir kaip bendruomenės gali atpažinti klaidinančią informaciją.

    Edukacijos ir bendruomenių kontaktai

    Po pranešimų dalyvių lauks Bitininkystės muziejaus edukacijos, taip pat kontaktų mugė, kur bendruomenės galės pristatyti veiklas, idėjas ir apsikeisti kontaktais būsimiems bendriems projektams.

    Programoje numatytos ir neformalios veiklos, o renginį užbaigs gyvos muzikos koncertas. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviams renginys nemokamas, o muziejaus teritorijoje veiks kavinė „Bitutė“.

    Renginio organizatorius yra Europe Direct Rytų Lietuva.

  • Didelis tyrimas rodo: kur vaikai auga, lemia skirtingas psichikos sveikatos rizikas

    Didelis tyrimas rodo: kur vaikai auga, lemia skirtingas psichikos sveikatos rizikas

    Miestas ir kaimas: skirtingi iššūkiai

    Beveik 20 000 vaikų ir paauglių duomenis išanalizavę mokslininkai nustatė, kad gyvenamoji aplinka siejasi su skirtingomis psichikos sveikatos rizikomis. Tyrime, kuriame vertinti 6–16 metų mokiniai, išryškėjo aiškus miesto ir kaimo skirtumas.

    Tyrėjai padarė išvadą, kad kaimo vietovėse augantys vaikai dažniau patiria depresijos, nerimo, socialinio užsisklendimo ir emocinių sunkumų požymių. Tuo metu miestuose augantiems vaikams dažniau fiksuojamos elgesio problemos, įskaitant dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimui būdingus bruožus.

    Ką parodė vertinimai mokyklose?

    Analizuojant mokinių klausimynus ir psichologinių sunkumų rodiklius, kaimo vaikai dažniau rinko aukštesnius balus ties nerimu, prislėgtumu, somatiniais nusiskundimais ir dėmesio problemomis. Miesto mokiniai dažniau išsiskyrė socialiniais sunkumais ir taisyklių laužymu.

    Atskira analizė apėmė 3 003 mokinius, kuriems buvo nustatytas psichikos sutrikimas. Šioje grupėje skirtumai tarp miesto ir kaimo buvo dar ryškesni, o simptomų pobūdis dažniau „susigrupuodavo“ pagal gyvenamąją aplinką.

    Tyrime taip pat pastebėtas lyčių aspektas: berniukų psichologinių simptomų sąsajos reikšmingiau skyrėsi priklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaime. Mergaičių grupėje tokio aiškaus skirtumo pagal gyvenamąją vietą tyrėjai nefiksavo.

    Kodėl atsiranda šis skirtumas?

    Autoriai nurodo, kad kaimo vietovėse didesnę įtaką gali turėti socialiniai ir ekonominiai veiksniai: mažesnės pajamos, siauresnės ugdymo galimybės ir ribotesnė psichikos sveikatos paslaugų pasiūla. Prie emocinių sunkumų prisideda ir socialinė izoliacija bei retesnė ankstyva pagalba.

    Dar vienas svarbus veiksnys, aptartas tyrime, yra vadinamieji „palikti vaikai“, kai tėvai išvyksta dirbti į miestus, o vaikus augina seneliai ar kiti giminaičiai. Tyrėjų teigimu, toks šeimos išsiskyrimas gali didinti apleistumo jausmą ir sietis su prislėgtumu bei kitais emociniais sunkumais.

    Miesto vaikų atveju didesnį vaidmenį, anot autorių, gali turėti intensyvesnė akademinė konkurencija, greitesnis gyvenimo tempas ir didesnis su mokslu susijęs stresas. Tyrime pažymima ir tai, kad miestuose dėmesio ir elgesio sunkumai dažniau atpažįstami bei diagnozuojami dėl geresnio paslaugų prieinamumo.

    „Išryškėję regioniniai skirtumai rodo, kad reikia vietovei pritaikytų priemonių, sprendžiančių skirtingus iššūkius“, – rašė tyrimo autoriai.

    Jų vertinimu, kaimo vietovėse gali būti ypač svarbus ankstyvesnis emocinių sunkumų atpažinimas ir lengviau pasiekiamos paslaugos, įskaitant nuotolines konsultacijas. Miestuose prioritetu galėtų tapti ankstyvas elgesio ir dėmesio sunkumų pastebėjimas mokyklose bei nuosekli pagalba šeimai.

    Ką svarbu žinoti apie ribojimus?

    Tyrėjai pabrėžia, kad vaiko psichikos sveikata vertinta naudojant vieną pagrindinę vertinimo priemonę, todėl tai gali neapimti viso individualių sunkumų spektro. Be to, tyrimas buvo momentinis, tad negalima tiksliai pasakyti, kaip šie skirtumai keičiasi vaikui augant.

    Dar viena svarbi detalė yra geografinė imtis: duomenys rinkti vienoje Vakarų Kinijos provincijoje. Dėl to rezultatai gali nevisiškai atspindėti visos šalies, o juo labiau kitų valstybių situaciją, tačiau jie išryškina kryptį, į kurią siūloma atkreipti dėmesį planuojant prevenciją.

  • Vankiškių kaimo bendruomenė pažymėjo 20 metų sukaktį: prisiminti darbai ir įkvėpimas naujam etapui

    Vankiškių kaimo bendruomenė pažymėjo 20 metų sukaktį: prisiminti darbai ir įkvėpimas naujam etapui

    Vankiškių kaimo bendruomenė balandžio 24 dieną paminėjo veiklos 20 metų sukaktį. Į šventę susirinko bendruomenės nariai ir svečiai, o vakaras prasidėjo nuo jaukaus sutikimo, pokalbių ir bendrystės nuotaikos.

    Renginio metu buvo prisiminti svarbiausi per du dešimtmečius nuveikti darbai ir iniciatyvos, kurios padėjo telkti gyventojus ir stiprinti vietos ryšius. Dėmesys skirtas ne tik pasiekimams, bet ir žmonėms, kurie kasdieniu darbu prisideda prie bendruomenės gyvybingumo.

    Šventėje nuskambėjo nuoširdžios padėkos buvusiems ir dabartinei bendruomenės pirmininkei už jų indėlį, atsakomybę ir atsidavimą. Organizuojant veiklas ir ieškant sprendimų mažose vietovėse, ypač svarbus tampa nuoseklus savanorystės ir lyderystės darbas.

    Jubiliejaus programą papildė muzika ir pasirodymai, netrūko juoko, prisiminimų bei šiltų emocijų. Vakaro pabaigoje dalyviai akcentavo, kad stipri bendruomenė gimsta tuomet, kai žmones vienija bendras tikslas ir noras kurti savo aplinką.

    Bendruomenės teigimu, 20 metų sukaktis yra ne tik simbolinė riba, bet ir paskata planuoti kitus žingsnius. Tęsiant pradėtas veiklas ir buriant naujus narius, siekiama, kad bendruomenė ir toliau augtų, stiprėtų ir kurtų gražesnę ateitį kartu.

    Tekstas parengtas pagal Vankiškių kaimo bendruomenės pateiktą informaciją.

  • Joniškio rajone startavo NVO ir kaimo bendruomenių finansavimas: paraiškas priims iki gegužės 27 dienos

    Joniškio rajone startavo NVO ir kaimo bendruomenių finansavimas: paraiškas priims iki gegužės 27 dienos

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskelbė kvietimą teikti paraiškas kaimo bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimui. Paraiškos priimamos iki 2026 metais gegužės 27 dienos, o po termino gauti dokumentai nebus vertinami.

    Dalyvauti kviečiamos Joniškio rajone veikiančios asociacijos, kaimo bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat religinės bendruomenės, jeigu jos turi NVO statusą ir yra registruotos Juridinių asmenų registre. Pareiškėjai privalo būti registruoti ir realiai vykdyti veiklą savivaldybės teritorijoje.

    Kiek lėšų skiriama 2026 metais

    Savivaldybė nurodo, kad 2026 metais NVO projektų finansavimui biudžete numatyta 40 400 eurų. Planuojama, kad finansuojami projektai turės būti įgyvendinti iki 2026 metais gruodžio 15 dienos.

    Kvietimu siekiama padėti organizacijoms ne tik vykdyti veiklas, bet ir sustiprinti administracinius pajėgumus, prisidėti prie vietos iniciatyvų įgyvendinimo bei projektų bendrojo finansavimo. Tokie kvietimai dažnai tampa pagrindiniu šaltiniu mažesnėms organizacijoms, kurios neturi pastovių pajamų ar didelių rėmėjų.

    Kokios išlaidos gali būti kompensuojamos

    Tarp tinkamų finansuoti veiklų numatytas palūkanų už kredito įstaigų suteiktas paskolas ir paskolos administravimo mokesčio padengimas iki 100 proc., tačiau ne daugiau kaip 1 000 eurų. Taip pat galima finansuoti investicinių projektų rengimą siekiant gauti fondų paramą iki 100 proc., bet ne daugiau kaip 400 eurų.

    Kvietime numatyta galimybė kompensuoti steigimo ar NVO dokumentų keitimo išlaidas iki 100 proc., bet ne daugiau kaip 150 eurų. Kaimo bendruomenių veiklai remti, pavyzdžiui, inventoriui, patalpų remontui, administravimui ar einamosioms išlaidoms, gali būti skiriama iki 300 eurų.

    Numatytas ir įgyvendinamų projektų dalinis finansavimas, išskyrus savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus projektus. Savivaldybė akcentuoja, kad kai kuriais atvejais gali būti taikomas iki 100 proc. finansavimas, jeigu projektu siekiama gauti maksimalų vertinimo balą.

    Kaip pateikti paraišką

    Pareiškėjai turi pateikti užpildytą ir pasirašytą paraišką, o kai kuriais atvejais pakanka paraiškos I ir II dalių. Jeigu organizacijai atstovauja ne vadovas, reikalingas dokumentas, patvirtinantis teisę veikti pareiškėjo vardu.

    Jei projektas planuojamas su partneriais, būtina pridėti bendradarbiavimo sutartį arba partnerio rašytinį sutikimą. Organizacijos taip pat gali pateikti kitus dokumentus, kurie, jų vertinimu, svarbūs paraiškos vertinimui.

    Paraiškos priimamos popierine forma atvykus į savivaldybę arba elektroniniu būdu, kai paraiška pasirašyta elektroniniu parašu ar pateikiama nuskenuota taip, kad būtų galima identifikuoti teikėją. Taip pat dokumentus galima pateikti per savivaldybės dokumentų valdymo sistemą.

    Papildomą informaciją teikia Joniškio rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Mockūnienė. Savivaldybė ragina paraiškų teikimą neatidėti paskutinei dienai, kad prireikus būtų laiko patikslinimams ir trūkstamų dokumentų pateikimui.