Kaip Degučių bendruomenė „Samanis“ parsivežė idėjų iš Panevėžio rajono: kas nustebino labiausiai

Written by

in

Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ įgyvendino Zarasų rajono savivaldybės iš dalies finansuotą projektą, skirtą mokomajam vizitui po Panevėžio rajono kaimo bendruomenes. Išvykos tikslas buvo praktiškai susipažinti su veikiančiais bendruomenių modeliais, socialinėmis iniciatyvomis ir vietos verslumo pavyzdžiais.

Toks formatas vis dažniau pasirenkamas savivaldybių remiamuose bendruomeniniuose projektuose, nes leidžia ne tik išgirsti apie gerąją patirtį, bet ir ją „pasimatuoti“ vietoje. Bendruomenės taip paprasčiau įvertina, kas realiai veikia, o kas lieka tik idėja popieriuje.

Rugpjūčio 8 dieną „Samanio“ nariai aplankė keturias Panevėžio rajono bendruomenes: Upytės, Bernatonių, Pažagienių ir Staniūnų. Kelionė tapo proga pamatyti, kaip skirtingose vietovėse telkiami žmonės, kuriamos paslaugos ir stiprinamas vietos identitetas.

Upytėje bendruomenę pasitiko Upytės tradicinių amatų centro amatininkė Audronė Virbalienė. Pokalbiuose daug dėmesio skirta tam, kaip į veiklas įtraukti jaunimą ir kartu išlaikyti tradicijas gyvas, o ne vien „parodines“ šventėms.

„Bendruomenės stiprybė prasideda nuo paprasto noro būti kartu ir daryti dalykus ne dėl ataskaitų, o dėl žmonių“, – sakė Audronė Virbalienė.

Susitikimo metu dalyviai susipažino su linininkystės tradicijų pristatymu, apžiūrėjo Panevėžio krašto liaudies muzikos instrumentų ekspoziciją ir išbandė edukacines veiklas. Tokios patirtys, anot dalyvių, padeda rasti patrauklias formas veikloms, kuriose vietos atranda ir vaikai, ir vyresni gyventojai.

Bernatoniuose keliautojai užsuko į bendruomenės įkurtą Savijautos gerinimo centrą, kurį pristatė bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė. Čia aptarta, kaip bendruomenės iniciatyvos gali papildyti viešųjų paslaugų tinklą, ypač ten, kur gyventojams trūksta kasdienių užimtumo ar socialinio ryšio galimybių.

„Svarbiausia rasti tokią veiklą, kuri žmonėms būtų reikalinga kasdien, o ne tik per renginius“, – sakė Stasė Jodinskienė.

Pažagieniuose „Samanio“ nariai susitiko su Panevėžio rajono kaimo bendruomene „Pažagieniai“, vadovaujama pirmininkės Elenos Stanienės. Vizito metu kalbėta apie bendruomenių bendradarbiavimą, projektų tęstinumą ir tai, kaip mažos iniciatyvos gali virsti vietos produkto ar paslaugos idėjomis.

Praktinė dalis buvo skirta kūrybinėms veikloms ir vietos gaminių pristatymui: dalyviai dekoravo sausainius, ragavo produkcijos, susipažino su liofilizuotų vaisių gamybos kryptimi. Tokie pavyzdžiai vis dažniau siejami su trumpųjų maisto grandinių ir smulkaus perdirbimo plėtra regionuose.

Paskutinė kelionės stotelė tapo Staniūnų dvaro sodyba, kurioje dalyvius pasitiko grafaitė Sofija. Čia akcentuota kultūros paveldo įveiklinimo kryptis, kai istorinis objektas tampa ne tik lankytina vieta, bet ir edukacijų, vietos turizmo bei bendruomeninių susitikimų erdve.

Meninės edukacinės programos „Skanios dvaro istorijos“ metu dalyviai susipažino su skirtingų laikotarpių virtuvės tradicijomis, ragavo patiekalų interpretacijas ir dalyvavo programos veiklose. „Samanio“ atstovai pabrėžė, kad tokios patirtys leidžia aiškiau suprasti, kaip istorija gali tapti gyva paslauga, o ne vien pasakojimu.

Grįžusi bendruomenė akcentavo, kad išvyka padėjo įvertinti savo veiklas iš naujo ir išsigryninti, kokių sprendimų labiausiai reikia vietoje. Didžiausia vertė įvardyta ryšiai, galimos bendros iniciatyvos ir supratimas, kad idėjos lengviau gimsta matant realius pavyzdžius.

„Išvykome pasisemti patirties, o grįžome su supratimu, kad bendruomeniškumas neturi ribų, jei žmonės pasitiki vieni kitais ir nebijo bandyti“, – teigė Degučių kaimo bendruomenės „Samanis“ atstovai.

Bendruomenė padėkojo Zarasų rajono savivaldybei už dalinį projekto finansavimą pagal nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo programą. Taip pat padėkota Panevėžio rajono vietos veiklos grupės projektų vadovei Redai Majauskienei ir kolegei už kelionės idėją bei lydėjimą.

„Samanis“ dėkojo Upytės tradicinių amatų centrui, Bernatonių ir bendruomenei „Pažagieniai“ už priėmimą ir pasidalytą patirtį, o Staniūnų dvaro šeimininkams – už galimybę susipažinti su paveldo išsaugojimo ir pritaikymo pavyzdžiu.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *