Tag: Kalorijos

  • Trys netikėti mažai kaloringi patiekalai: sąraše ir pica bei šaurma – štai kaip rinktis

    Mažai kaloringa nereiškia nuobodu

    Svorį metant ar norint valgyti lengviau, dažnai pirmiausia atsisakoma „sunkių“ patiekalų. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad vien patiekalo pavadinimas dar nepasako jo maistingumo ar kaloringumo.

    Daug ką lemia porcijos dydis, gaminimo būdas ir sudėtis: kiek yra daržovių, baltymų, kokie riebalai ir kiek pridėtinio cukraus ar padažų. Todėl kai kurie iš pirmo žvilgsnio netikėti pasirinkimai gali tikti ir lengvesnei mitybai.

    Burokėlių sriuba ar barščiai: sotumas iš daržovių

    Daržovių pagrindu verdama sriuba dažnai būna palyginti mažo kaloringumo, ypač jei ji ruošiama be riebių mėsos dalių ir be perteklinio aliejaus. Barščiai gali būti sotūs dėl skaidulų, o daržovės po virimo jų nepraranda.

    Terminis apdorojimas gali sumažinti dalį vitaminų, tačiau skaidulos, kurios svarbios sotumui ir žarnyno veiklai, išlieka. Kad patiekalas būtų labiau subalansuotas, dažnai rekomenduojama įtraukti liesesnį baltymų šaltinį.

    „Barščius verta virti su liesesne mėsa, pavyzdžiui, vištiena ar veršiena, o baltymų kiekį prireikus papildyti atskira mėsos porcija“, – sako mitybos specialistė.

    Pica: viskas priklauso nuo pasirinkimų

    Pica dažnai laikoma kaloringu greitu maistu, tačiau jos maistinė vertė labai skiriasi. Didžiausi skirtumai atsiranda dėl porcijos, tešlos tipo, sūrio kiekio ir to, kiek yra daržovių bei baltymų.

    Lengvesniam pasirinkimui dažniau siūloma rinktis pomidorų padažo pagrindą, daugiau daržovių ir baltymingus priedus, pavyzdžiui, vištieną ar liesesnę mėsą. Jūros gėrybės taip pat gali būti tinkamas variantas, jei nepadauginama riebių padažų ir sūrio.

    Gaminant namuose, tešlai dažnai pasirenkami viso grūdo miltai ar kietųjų kviečių produktai, nes taip padidinamas skaidulų kiekis. Vis dėlto net ir „pagerinta“ pica išlieka patiekalas, kur svarbiausia saikas.

    Šaurma: subalansuota, jei atsargiai su padažu

    Šaurma gali būti gana subalansuotas patiekalas, jei joje yra pakankamai daržovių ir liesesnės mėsos, o padažas nėra riebus. Lavašas suteikia angliavandenių, mėsa ar ankštiniai gali tapti baltymų šaltiniu, daržovės prideda skaidulų.

    Dažna problema – padažai, ypač gaminami su daug rafinuotų riebalų. Dėl to kaloringumas gali šoktelėti net tada, kai pati mėsa ir daržovės yra tinkamos.

    „Užsakant šaurmą didžiausia rizika slypi padaže: jis dažnai būna riebus, todėl verta jo atsisakyti arba paprašyti labai mažai“, – aiškina specialistė.

    Norint realiai sumažinti dienos kaloringumą, paprastai efektyviausia ne „uždrausti“ mėgstamus patiekalus, o koreguoti porciją ir sudėtį. Daugumai žmonių papildomas dėmesys daržovių kiekiui, baltymams ir padažams duoda greitesnį rezultatą nei griežti ribojimai.

  • Atostogų maistas dažnai baigiasi papildomais kilogramais: 7 paprasti triukai be dietų

    Atostogų maistas dažnai baigiasi papildomais kilogramais: 7 paprasti triukai be dietų

    Moksliniai tyrimai rodo, kad atostogos iš tiesų gali prisidėti prie svorio augimo net ir tuomet, kai žmonės daugiau juda. Viename stebėjimo tyrime nustatytas vidutinis maždaug 0,32 kilogramo svorio prieaugis po 1–3 savaičių atostogų, o pokytis kai kuriems išliko dar kelias savaites grįžus.

    Svarbiausia išvada buvo ne apie sporto stoką, o apie energijos perteklių, kai per dieną suvalgoma ir išgeriama daugiau nei įprastai. Nors 0,32 kilogramo skamba menkai, specialistai pabrėžia, kad tokie trumpi persivalgymo laikotarpiai per metus susideda ir gali lemti lėtą, bet nuoseklų svorio didėjimą.

    Ne griežta dieta, o balansas

    Dietologai akcentuoja, kad atostogos neturi virsti nei nuolatine savikontrole, nei visišku mitybos paleidimu. Praktikoje geriausiai veikia lankstus požiūris, kai didžioji dalis pasirinkimų išlieka maistingi, o vietos ragavimui paliekama be kaltės jausmo.

    Dažnai minimas 80 ir 20 principas: apie 80 proc. raciono sudaro maistinės vertės produktai, o likę 20 proc. paliekami atostogų malonumams. Tokia strategija mažina kraštutinumų riziką, kai po griežtų ribojimų vėliau persivalgoma.

    Valgymo būdas gali būti lemiamas

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip valgome. Skubėjimas, valgymas žiūrint į telefoną ar prie televizoriaus trukdo pastebėti sotumo signalus, todėl porcijos lengvai išauga net nepajuntant.

    Dėl to vis dažniau rekomenduojamas sąmoningas valgymas, kai dėmesys sutelkiamas į patį valgymą, skonį ir sotumą. Lėtesnis tempas padeda anksčiau sustoti, o kartu padidina pasitenkinimą maistu, todėl mažėja poreikis užkandžiauti papildomai.

    Kas realiai padeda kelionėje?

    Praktiškas principas paprastas: pagrindiniuose valgymuose verta siekti, kad didelę lėkštės dalį sudarytų daržovės, šviežios ar termiškai apdorotos. Tai didina sotumą, bet paprastai turi mažesnį energijos tankį nei riebūs ar miltiniai patiekalai.

    Renkantis patiekalus naudinga atkreipti dėmesį į gaminimo būdą: kepti orkaitėje, virti ar troškinti dažnai būna lengviau nei gruzdinti ar kepti riebaluose. Net ir restoranuose dažnai įmanoma pasirinkti žuvį ar mėsą su daržovėmis vietoj patiekalų su paniruote ir kaloringais priedais.

    Dar vienas dažnas spąstas atostogose yra nereguliarus valgymas, kai diena praeina be normalaus pietų meto, o vakare užklumpa stiprus alkis. Reguliarūs valgiai padeda išvengti vadinamojo vilko apetito ir palengvina porcijų kontrolę.

    Skysčiai taip pat svarbūs: saldinti gėrimai gali nepastebimai pridėti daug kalorijų, bet nesuteikti sotumo. Todėl paprasčiausias ir patikimiausias pasirinkimas išlieka vanduo, ypač karštyje ar aktyviai keliaujant.

    Planuojant ilgesnes išvykas praverčia užkandžiai, kurie ilgiau suteikia sotumą, pavyzdžiui, vaisiai ar riešutai. Tokie pasirinkimai padeda išvengti situacijos, kai dėl alkio perkami greiti, bet kaloringi užkandžiai.

    Galiausiai, fizinis aktyvumas atostogose dažnai natūraliai padidėja, tačiau jis ne visada kompensuoja didesnį suvalgomo maisto kiekį. Vis dėlto vaikščiojimas, plaukimas ar žygiai išlieka svarbūs ne tik energijos balansui, bet ir bendrai savijautai.

    Specialistai primena, kad sveika mityba kelionėje nėra tobulumo siekis: vienas desertas ar vietinis patiekalas pats savaime nieko nesugadina, jei bendras ritmas išlieka saikingas. Daugeliu atvejų geriausi rezultatai pasiekiami ne draudimais, o paprastais, nuosekliais sprendimais.

  • Kodėl svoris nekrenta net valgant sveikai: dietologai įvardijo 7 dažnas klaidas ir sprendimus

    Vien „sveikesnė“ mityba ne visada automatiškai reiškia mažėjantį svorį. Dietologai pabrėžia, kad rezultatus dažniausiai lemia ne atskiri produktai, o bendras energijos balansas, porcijų dydžiai ir kasdieniai įpročiai.

    Dažna kliūtis yra nepastebimai per didelis kalorijų kiekis, net jei renkamasi kokybiškas maistas. Kaloringi gali būti riešutai, aliejai, granola ar glotnučiai, todėl, neįvertinus porcijų, dienos norma lengvai viršijama.

    Kalorijos „sveikame“ maiste

    Vienas dažniausių spąstų yra įsitikinimas, kad sveiki produktai visada yra mažai kaloringi. Iš tiesų kai kurie jų turi daug energijos, o keli papildomi šaukštai aliejaus ar sauja riešutų gali pastebimai pakeisti dienos balansą.

    Dietologai pataria neatsisakyti šių produktų, bet išmokti juos dozuoti ir aiškiai suprasti, kas yra viena porcija. Ypač tai aktualu užkandžiams, nes jie dažnai „neįskaičiuojami“ kaip pilnavertis valgymas.

    Per griežta kontrolė ir alkio „atsakas“

    Kita klaida yra pernelyg griežtas draudimų sąrašas, kai staiga atsisakoma mėgstamo maisto. Toks režimas neretai didina potraukį, o vėliau baigiasi persivalgymu, nes kūnas ir psichika reaguoja į ribojimą.

    Daugeliui tvaresnis kelias yra lankstesnis planas, kuriame yra vietos ir mėgstamiems produktams, tik mažesniais kiekiais. Taip lengviau laikytis režimo ilgiau ir išvengti „viskas arba nieko“ scenarijaus.

    Baltymų, skaidulų ir įpročių svarba

    Dietologai taip pat įvardija nepakankamą baltymų ir skaidulų kiekį, dėl kurio sotumas trunka trumpiau. Jei patiekaluose trūksta baltymų ir skaidulų, dienos eigoje dažniau norisi užkandžiauti, o tai didina tikimybę viršyti kalorijų normą.

    Prie svorio pokyčių prisideda ne tik lėkštės turinys, bet ir miegas, stresas bei fizinis aktyvumas. Sėdimas gyvenimo būdas, prastas miegas ar nuolatinė įtampa gali apsunkinti svorio mažėjimą net ir koregavus mitybą.

    Dar viena dažna problema yra dažnas maistas išsinešimui ar restoranuose, kur porcijos paprastai didesnės, o patiekaluose daugiau riebalų ir cukraus. Galiausiai žmonės neretai pamiršta skystas kalorijas: net ir „sveiki“ gėrimai, tokie kaip glotnučiai ar sultys, gali turėti daug energijos ir mažai sotumo.