Tag: Kapinės

  • Danijos startuolis „Memora“ pritraukė 1,7 mln. eurų ir žada modernizuoti Europos kapines

    Danijos startuolis „Memora“ pritraukė 1,7 mln. eurų investiciją, kad vienoje platformoje sujungtų kapinių administravimą, priežiūrą ir ryšį su šeimomis.

    Kaip rašo „EU-Startups“, investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas True Collective, o buvęs „Kahoot!“ atstovas Chrisas Evansas prie komandos prisijungs kaip technologijų vadovas (CTO) 2027 metų pradžioje.

    Įmonės ištakos neįprastos: pradžioje ji pati teikė kapų priežiūros paslaugas šeimoms, o sodininkai važinėjo tarp kapinių ir atliktus darbus fiksavo programėlėje.

    Tačiau praktinė patirtis atskleidė didesnę problemą – daugelis kapinių vis dar dirba rankiniais ir tarpusavyje nesuderintais procesais, todėl „Memora“ ėmė kurti sprendimą pirmiausia kapinių darbuotojams ir administracijai.

    Kaip veikia „Memora“ platforma

    Dabar platformą perka pačios kapinės, o darbus atlieka jų darbuotojai. Sistemoje kapinių administratoriai gali planuoti ir paskirstyti užduotis, o sodininkai – dokumentuoti atliktus darbus telefonu.

    Šeimos, savo ruožtu, gali gauti nuotraukas ir atnaujinimus, kai kapas sutvarkomas, taip pat matyti bendruomenės naujienas. Platformoje numatyta ir galimybė dalintis prisiminimais apie mirusiuosius.

    „Memora“ teigia jau naudojanti dirbtinį intelektą tam, kad sodininkų atlikti darbai greičiau virstų aiškiais pranešimais šeimoms – taip mažinama administracinė našta ir gerinama komunikacija.

    Kodėl startuolis keitė kryptį

    Įmonės įkūrėjas ir vadovas Johanas Toftas-Nielsenas pabrėžia, kad dirbdami kapinėse jie pamatė daug nematomų procesų: šeimos dažnai nemato kasdienio darbo apimties, o kapinių darbuotojams trūksta patogių skaitmeninių įrankių.

    Pasak jo, platforma kuriama kartu su kapinių vadovais, sodininkais ir šeimomis, o jų patirtys laikomos esminėmis kuriant sprendimą, tinkantį realioms situacijoms.

    Plėtra į Europą ir platesnis kontekstas

    Gavusi naują kapitalą „Memora“ ketina plėsti veiklą ir siūlyti savo modelį kapinėms visoje Europoje. Bendrovė akcentuoja, kad milijonai kapaviečių žemyne vis dar administruojamos fragmentuotai, o tai apsunkina kasdienį darbą ir ryšį su artimaisiais.

    Pastaraisiais metais Europoje matomas didesnis dėmesys skaitmeniniams sprendimams, susijusiems su palikimo administravimu ir gedėjimo paslaugomis – „Memora“ šioje erdvėje išsiskiria tuo, kad orientuojasi į kapinių veiklos valdymą ir informacijos pateikimą šeimoms.

  • Černobylio zonos kapinėse mokslininkai rado netikėtą lobyną: per 400 augalų rūšių ir šimtamečius ąžuolus

    Apleistos Černobylio atskirties zonos kapinės, pasirodo, slepia ne tik istorijos pėdsakus, bet ir išskirtinę gamtos įvairovę. Tyrėjai jose užfiksavo daugiau kaip 400 augalų rūšių, aptiko šimtamečius ąžuolus ir pušis bei retų, saugomų augalų.

    Apie tokius radinius pranešė Černobylio radiacinis-ekologinis biosferos rezervatas. Nurodoma, kad buvo ištirtos daugiau nei dvi dešimtys kapinių, kurios po avarijos ir gyventojų evakuacijos liko be įprastos priežiūros.

    Mokslininkų teigimu, būtent tai ir nulėmė netikėtą efektą: teritorijos, kurios anksčiau buvo bendruomenių gyvenimo dalis, palaipsniui virto savotiškomis „gamtos salomis“. Jose išliko augalai ir medžiai, kurie kitur dėl įvairių pokyčių nyko greičiau.

    Tokie radiniai svarbūs ne tik botanikams – jie padeda suprasti, kaip apleistos, žmogaus beveik neliestos vietovės ilgainiui gali tapti biologinės įvairovės prieglobsčiu. Kartu tai jautrios, sakralios erdvės, kuriose persipina gamta ir kultūrinė atmintis.

    Įspūdingi medžiai ir retos rūšys

    Tyrimo metu buvo ištirtos 24 Černobylio zonos kapinės. Jose, pasak specialistų, užfiksuota daugiau kaip 400 augalų rūšių, o daugiau nei 350 jų įvardijamos kaip laukinės arba sulaukėjusios.

    Didelį įspūdį paliko ir seni medžiai. Nurodoma, kad rasta ąžuolų, kurių kamieno apimtis viršija 4 metrus, o storiausio gyvo ąžuolo apimtis siekia 446 cm; taip pat minimos pušys, kurių apimtis – iki 259 cm.

    Kapinėse aptikta ir retų, saugomų augalų. Tarp paminėtų radinių – mėlynžiedė galvenė, pavasarinė raktažolė bei paprastasis kadagys.

    Kapinės – ir istorijos liudytojos

    Tyrėjai pažymi, kad šios vietos įdomios ne vien dėl floros. Kapinėse aptikta ir istorinių objektų – nedidelių pilkapių, sampilų bei medinių laidojimo statinių, siejamų su sentikiais.

    Tokie radiniai, pasak mokslininkų, padeda geriau pažinti Polesės regiono praeitį ir senąsias tradicijas. Kapinės išlieka svarbiu kultūriniu sluoksniu net ir ten, kur įprastas gyvenimas buvo staiga nutrauktas.

    Kodėl seni medžiai išliko būtent čia?

    Viena iš priežasčių, kodėl kapinėse išliko dideli, seni medžiai, siejama su vietos papročiais. Dėl sakralaus požiūrio į laidojimo vietas medžiai kapinėse dažnai nebuvo kertami – baimintasi pažeisti kapus.

    Dėl to už kapinių ribų senieji ąžuolai ir pušys pamažu nyko, o kapinėse galėjo augti toliau. Šiandien tai tapo ir moksliškai svarbia užuomina, kaip kultūrinės normos kartais netiesiogiai prisideda prie gamtos išsaugojimo.

    Mokslininkai planuoja tyrimus tęsti skirtingais metų laikais, nes vieno apsilankymo nepakanka visai botaninei įvairovei įvertinti. Daug vilčių siejama su pavasarinėmis ekspedicijomis, kai pražysta ankstyvieji augalai – tuomet tikimasi aptikti ir orchidėjų bei kitų trumpą vegetacijos laikotarpį turinčių rūšių.

  • Mokslininkus nustebino kapinės Ukrainos pietuose ir Černobylio zonoje: čia klesti šimtai augalų rūšių

    Senos kapinės Ukrainos pietuose ir Černobylio atskirties zonoje mokslininkams atsivėrė kaip netikėti biologinės įvairovės „salynai“ – jose rasta šimtai augalų rūšių, įskaitant retas ir saugomas.

    Kaip skelbia „Ukrinform“, tyrimus vykdantys Biosferos rezervato „Askanija-Nova“ mokslininkai ir Ukrainos gamtosaugos grupė kapines vertina kaip savotiškas ekologines prieglobsčio vietas, kur gamta išsilaiko net ir stipriai žmogaus pakeistame kraštovaizdyje.

    Pietų Ukrainoje kapinės ypač svarbios todėl, kad didelė dalis aplinkinių teritorijų yra suarta, o natūralioms stepėms lieka vis mažiau erdvės. Dėl to nedidelės, mažiau paliestos vietos tampa reikšmingos stepinei augalijai išlikti.

    Tyrėjai pabrėžia ir praktinę pusę: kapinių būklę bei jose taikomą priežiūrą galima laikyti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar retos rūšys išliks, ar bus išstumtos.

    Kapinės pietuose tapo stepės prieglobsčiu

    Filosofijos daktarė Nadežda Skobel pasakojo, kad mokslininkai apžiūrėjo 50 kapinių Dešiniojo kranto varpinių žolių stepėje. Jose užfiksuota daugiau kaip 700 augalų rūšių.

    Daugiau nei 60 iš jų turi saugomą statusą. Tarp minimų rūšių – plunksnagrūdė (kovylas), pavasarinis adonis (goricvet) ir plonalapis bijūnas.

    Pasak tyrėjų, viena didžiausių grėsmių augalijai – ne tik pakartotiniai laidojimai ar svetimžemių rūšių plitimas, bet ir pernelyg intensyvi kapų priežiūra.

    Pastebėta, kad apleistuose kapaviečių plotuose stepinė augalija neretai atsikuria geriau nei ten, kur nuolat judinama žemė ir sodinami dekoratyviniai augalai.

    Černobylio zonoje – gamtos atsigavimo laboratorija

    Ne mažiau įdomūs pasirodė Černobylio atskirties zonos kapinių tyrimai. Po gyventojų evakuacijos dalis jų faktiškai nustojo įprastai „funkcionuoti“, todėl mokslininkai gali stebėti gamtos atsikūrimą esant minimaliam žmogaus įsikišimui.

    Biologijos mokslų daktaras Ivanas Moisijenko atkreipė dėmesį, kad Černobylio kapinių išskirtinumas – staigus įprasto naudojimo nutrūkimas, sukūręs retą situaciją ilgalaikiams stebėjimams.

    Šiuo metu tyrėjai yra apžiūrėję 24 kapines atskirties zonoje. Jose užfiksuota daugiau kaip 400 augalų rūšių ir daug senų medžių.

    Minima, kad vieno gyvo ąžuolo kamieno apimtis siekia 446 centimetrus, o mirusio – 510 centimetrų. Taip pat aptikta senų pušų, kriaušių ir kelių saugomų augalų rūšių.

    Tyrimus planuojama tęsti – kiekvienas kapines ketinama tirti tris kartus per metus, kad būtų užfiksuoti skirtingais sezonais pasirodantys ar žydintys augalai.

    Ne tik gamta, bet ir istorijos pėdsakai

    Černobylio kapinėse, pasak tyrėjų, išlikę ir kultūros bei istorijos ženklų. Vienose kapinėse aptikta dešimt nedidelių pilkapių, kurie, I. Moisijenko prielaida, gali būti siejami su Kijevo Rusios laikais.

    Taip pat minimi seni mediniai statiniai prie sentikių kapaviečių, liudijantys apie vietos bendruomenių istoriją ir laidojimo tradicijas.

  • Radome iš daugiaaukščio kapo išvaduotas kačiukas: tarp karstų slėpėsi tris dienas

    Radome surengta neįprasta gelbėjimo operacija baigėsi sėkmingai – iš gilaus, kelių lygių kapo buvo išvaduotas kačiukas, kuris tris dienas slėpėsi už karstų.

    Kaip rašo Lenkijos žiniasklaida, gyvūnas buvo įstrigęs Komunalinėse kapinėse Firlejaus rajone, o jį pagauti ilgai nepavyko dėl išgąsčio ir sudėtingos vietos – gilaus, daugiaaukščio antkapinio statinio.

    Gelbėtojai bandė įvairiais būdais pasiekti kačiuką: buvo praveriama sunki kapo plokštė, tačiau vien to neužteko – išsigandęs gyvūnas vis pasitraukdavo giliau ir išvengdavo bandymų jį sučiupti.

    Situaciją apsunkino ir tai, kad kačiukas slėpėsi už karstų, todėl kiekvienas bandymas jį pasiekti reikalavo ypatingo atsargumo ir kantrybės.

    Operacija baigėsi lapkričio 3-iąją

    Galiausiai gelbėjimo operacija pavyko antradienį, lapkričio 3 dieną. Tuomet kapinėse vykę darbai baigėsi laimingai – kačiukas buvo saugiai ištrauktas iš kapo.

    Šis atvejis primena, kad gyvūnai gali patekti į itin netikėtas ir pavojingas vietas, o jų gelbėjimas kartais virsta ilgai trunkančia, kruopščiai koordinuojama operacija.

    Tokiose situacijose svarbiausia neskubėti ir nebandyti veikti jėga – išsigandęs gyvūnas gali slėptis dar giliau, o bandymai jį išgąsdinti tik pailgina gelbėjimą.

  • Po pusmečio nuo žūties: ant lenkų politiko Łukaszo Litewkos kapo nebetelpa žvakės ir gėlės

    Praėjus daugiau nei pusmečiui po tragiškos Łukaszo Litewkos žūties, į jo kapą Sosnoveco kapinėse Vėlinių laikotarpiu žmonės vis dar plūsta masiškai – ant kapavietės vos telpa žvakės ir gėlės.

    Lenkijos politikas žuvo 2026 metų balandžio 23 dieną per eismo nelaimę Dombrova Gurničoje, kai važiuodamas dviračiu buvo partrenktas automobilio. Apie kapo vaizdą lapkričio 1-ąją rašo lenkų portalas „SE.pl“.

    Nelaimę sukėlusiu įtariamas 57 metų Sosnoveco gyventojas, kuriam pareikštas kaltinimas dėl neatsargaus eismo įvykio sukėlimo, pasibaigusio mirtimi. Vyras kaltę pripažino, tačiau aiškino, kad smūgio momentu esą buvo trumpam praradęs sąmonę – prokuratūra tokią versiją vertino kritiškai.

    Teismas 2026 metų balandžio 25 dieną įtariamajam skyrė trijų mėnesių suėmimą, tačiau po kelių dienų jis buvo paleistas, sumokėjus 40 tūkst. zlotų užstatą.

    Valstybinis atsisveikinimas ir visuomenės reakcija

    Litewkos mirtis sukėlė didelį atgarsį Lenkijos viešajame gyvenime: užuojautas reiškė aukščiausi valstybės pareigūnai, tarp jų – prezidentas Karolis Nawrockis, parlamento pirmininkas Włodzimierzas Czarzasty ir ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

    Sosnoveco savivaldybėje gyventojams buvo pateikta užuojautų knyga, o gedulo ženklan vėliavos prie pastato buvo nuleistos iki pusės stiebo. Užuojautų knyga buvo atverta ir Lenkijos parlamento pastatų komplekse.

    2026 metų balandžio 28 dieną parlamentarai jo atminimą pagerbė tylos minute.

    Laidotuvių ceremonija Sosnovce

    Litewkos laidotuvės vyko 2026 metų balandžio 29 dieną Sosnovce ir, kaip nurodoma, buvo valstybinio pobūdžio – jose dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.

    Gedulingos mišios buvo aukojamos šv. Joakimo bažnyčioje, joms vadovavo Sosnoveco vyskupas Arturas Ważny. Po ceremonijos politikas palaidotas parapinėse kapinėse Zuzannos gatvėje.

    Kapas be paminklo, bet pilnas atminimo ženklų

    Nors ant Litewkos kapo kol kas nėra paminklo – stovi tik paprastas medinis kryžius – pro šalį praeiti abejingai sunku. Iš tolo matyti, kad žmonės jo atminimą mini itin gausiai.

    Kapavietę nukloję įvairių formų ir dydžių žvakės, o tarp jų – chrizantemos ir viržiai, kurie, kaip aprašoma, vos sutelpa vienoje vietoje.

    Tarp paliktų atminimo ženklų matyti ir Litewkos nuotraukų bei grafinių atvaizdų, taip pat padėkų už jo veiklą. Šalia paliekami rožiniai ir net pliušiniai žaislai, rodantys, kiek žmonėms buvo svarbi jo veikla ir asmuo.

  • Žaliojoje Gūroje prieš Vėlines girtos moters siautėjimas kapinėse baigėsi ligoninėje

    Žaliosios Gūros kapinėse, likus nedaug laiko iki Visų Šventųjų, kilo incidentas: neblaivi moteris tarp antkapių griuvinėjo, niokojo uždegtas žvakes ir garsiai keikėsi.

    Į įvykio vietą atvykus savivaldybės policijai (miesto sargybai), moteris tapo agresyvi ir puolė pareigūnus.

    Situacija dar labiau paaštrėjo, kai ji ėmė bandyti susižaloti – mėgino daužyti galvą į paminklą ir šaligatvio bortą.

    Pareigūnams teko panaudoti antrankius, o galiausiai agresyvi moteris greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę.

  • Po Vėlinių Lenkijos kapinėse nuo vieno kapo lieka iki 9 kg atliekų – daug jų prarandama dėl prasto rūšiavimo

    Po Vėlinių kapinėse susikaupia įspūdingas atliekų kiekis: sutvarkius vieną kapą vidutiniškai lieka nuo 3 iki 9 kilogramų panaudotų žvakių, įdėklų, vazonėlių, gėlių ir kitų šiukšlių. Atliekų tvarkytojai sako, kad didelė dalis jų galėtų būti perdirbama, tačiau tam trukdo netinkamas rūšiavimas.

    Kaip nurodo asociacija „Polski Recykling“, Lenkijos kapinės per metus sugeneruoja apie 500 tūkst. tonų atliekų. Skaičiuojama, kad net iki 100 tūkst. tonų jų sudaro žaliavos, kurios, tinkamai atskirtos, galėtų grįžti į ekonomiką.

    Didžiausia problema – atliekos dažnai metamos į bendrus konteinerius. Stiklinės ir plastikinės žvakidės, metaliniai dangteliai, vazonėliai ar plėvelės susimaišo su žeme, vašku ir augalų likučiais, todėl vertingos medžiagos užsiteršia.

    Tokiu atveju stiklo, plastiko ir metalo atgavimas tampa ekonomiškai neapsimokantis, o dalis medžiagų nukreipiama į alternatyvaus kuro gamybą arba keliauja į sąvartynus. Tai reiškia, kad prarandami ištekliai, kurie galėtų pakeisti pirmines žaliavas gamyboje.

    Tūkstančiai tonų žaliavų „iškrenta“ iš apyvartos

    Asociacijos skaičiavimais, maždaug trys ketvirtadaliai kapinėse susidarančių atliekų srauto yra gėlės, augalinės atliekos ir žemė. Likusi dalis – apie 130 tūkst. tonų – yra vadinamosios medžiaginės atliekos: daugiausia stiklas, plastikas ir metalai.

    Atliekų tvarkymo sektorius pabrėžia, kad būtent ši dalis galėtų tapti reikšmingu perdirbimo šaltiniu. Tačiau kai rūšiavimas nevyksta arba vyksta prastai, medžiagos praranda vertę dėl priemaišų.

    Galiausiai nukenčia ir atliekų surinkimo bei apdorojimo grandinė: mišrios atliekos keliauja į komunalines įrenginius, kur jų panaudojimo galimybės gerokai siauresnės. O žiedinės ekonomikos požiūriu tai – praleista proga sumažinti žaliavų poreikį.

    Naujas iššūkis – LED žvakės ir baterijos

    Prie tradicinių kapinių atliekų vis dažniau prisideda ir elektronikos srautas – LED žvakės, neretai importuojamos iš Azijos. Asociacijos vertinimu, jos gali sudaryti nuo 2 iki 3 tūkst. tonų elektronikos atliekų per metus.

    Skirtingai nei įprastos žvakės, LED variantai turi elektronikos elementų ir baterijų, kurioms reikalingas atskiras surinkimas ir tvarkymas. Netinkamai išmestos baterijos kelia riziką atliekų tvarkymo įrenginiams – gali sukelti gaisrus transportavimo, rūšiavimo ar sandėliavimo metu, taip pat didina taršos pavojų.

    Dėl to pabrėžiama, kad panaudotos LED žvakės turėtų patekti į elektronikos atliekų surinkimo sistemą, o baterijos – jei jas galima saugiai išimti – į tam skirtus atskirus konteinerius.

    Siūlomi pokyčiai kapinėse: daugiau rūšiavimo ir surinkimo taškų

    Perdirbimo sektorius teigia, kad svarbiausia – sudaryti realias sąlygas selektyviam atliekų surinkimui kapinėse. Tai reikštų aiškiai atskirtus konteinerius žalioms atliekoms ir antrinėms žaliavoms, taip pat baterijų ir panaudotos elektronikos surinkimo vietas.

    Taip pat siūlomos vadinamosios „žvakių dalijimosi“ vietos, kur dar tinkamas naudoti žvakes būtų galima palikti pakartotiniam naudojimui, o ne iškart išmesti. Augalinės atliekos, kaip nurodoma, galėtų būti kompostuojamos, o kompostas panaudojamas kapinių želdynams prižiūrėti.

    „Tai smulkūs gestai, bet šalies mastu jie lemia, ar tūkstančiai tonų stiklo, plastiko ir metalo sugrįš į apyvartą, ar atsidurs sąvartyne arba, dar blogiau, terš aplinką“, – pabrėžia asociacijos „Polski Recykling“ prezidentas Sławomiras Pacekas.

    Atliekų tvarkytojai tikina, kad geresnė tvarka kapinėse leistų sumažinti žaliavų nuostolius ir padidinti perdirbimui tinkamų medžiagų dalį, ypač intensyviausiu laikotarpiu po Vėlinių.

  • Policija įspėja prieš Vėlines: kapinėse suaktyvėjo vagys, užtenka akimirkos

    Artėjant Vėlinėms policija perspėja, kad kapinėse ir jų prieigose dažnėja vagystės. Dažniausiai taikomasi į rankines, pinigines, telefonus ir dokumentus, o nusikaltėliams pakanka kelių sekundžių, kai žmogus nusisuka tvarkydamas kapą ar uždega žvakę.

    Vienas tipinių scenarijų yra tas, kai vyresnio amžiaus žmogus palieka rankinę ant suoliuko, prie paminklo ar automobilio bagažinės krašto. Pasinaudoję trumpu neatsargumu vagys pasiima daiktus ir greitai pasišalina minioje, todėl nukentėjusieji neretai vagystę pastebi tik po kelių minučių.

    Kur rizika didžiausia?

    Didesnė rizika fiksuojama didesnėse kapinėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač piko metu, kai daug žmonių ir daugiau chaoso. Policija atkreipia dėmesį, kad vagys neretai stebi lankytojus ir ieško tų, kurie atsineša daugiau daiktų ar yra užsiėmę tvarkymu.

    Taip pat pasitaiko atvejų, kai iš automobilių pavagiami palikti daiktai, ypač jei rankinės ar telefonai matomi salone. Net trumpam paliktas atrakintas automobilis ar praviras langas gali tapti lengvu taikiniu.

    Kaip apsisaugoti ir ką daryti nukentėjus?

    Policija ragina svarbiausius daiktus laikyti kuo arčiau savęs, rankinę užsegti ir nepalikti jos ant suoliukų ar paminklų. Pinigų ir dokumentų patariama nesinešioti daugiau, nei reikia, o telefoną laikyti užsegamoje kišenėje ar vidinėje striukės kišenėje.

    Pastebėjus vagystę, svarbu nedelsti ir kuo greičiau pranešti skubios pagalbos numeriu 112, nurodant tikslią vietą ir laiką. Jei pavogti dokumentai ar banko kortelės, reikėtų nedelsiant blokuoti korteles ir kreiptis dėl dokumentų atkūrimo, kad būtų sumažinta tolimesnė žala.

    Ką verta žinoti apie policijos veiksmus?

    Per Vėlinių laikotarpį policija paprastai stiprina patruliavimą prie kapinių, reguliuoja eismą ir stebi viešąją tvarką. Kai kur pareigūnai dirba ir neuniformuoti, kad greičiau pastebėtų įtartiną elgesį ir užkirstų kelią kišenvagystėms.

    Pareigūnai primena, kad didžiausias pagalbininkas nusikaltėliams yra skuba ir išsiblaškymas. Dėl to žmonės raginami ne tik saugoti savo daiktus, bet ir atkreipti dėmesį į aplinką, ypač kai šalia būriuojasi nepažįstami asmenys ar kas nors bando nukreipti dėmesį.

  • Paaiškėjo, kaip atrodo „Vabank“ žvaigždės Leonardo Pietraszako kapas – ilsisi šalia mamos

    Artėjant Vėlinių laikui, Lenkijoje vėl prisimenamas aktorius Leonardas Pietraszakas – vienas ryškiausių šalies kino ir televizijos veidų. Jis mirė 2023 metais, būdamas 86 metų, o gerbėjai iki šiol aplanko jo amžino poilsio vietą Bydgoščiuje.

    Pietraszakas žiūrovams labiausiai įsiminė dėl vaidmenų kultiniuose filmuose ir serialuose. Daugelis jį atpažįsta iš serialo „Czterdziestolatek“, kuriame jis sukūrė Karolio Stelmacho personažą, taip pat iš „Czarne chmury“, kur pasirodė kaip pulkininkas Krzysztofas Dowgirdas.

    Didžiajame ekrane jis paliko ryškų pėdsaką kriminalinėje komedijoje „Vabank“, kuri Lenkijoje laikoma vienu žanro etalonų. Aktoriaus filmografijoje buvo ir kiti plačiai žinomi projektai, o jo elegantiška laikysena bei savitas braižas tapo atpažįstami kelioms kartoms.

    Amžino poilsio vieta Bydgoščiuje

    Skelbiama, kad Leonardas Pietraszakas mirė naktį iš sausio 31 dienos į vasario 1 dieną, paskutines akimirkas leisdamas namuose. Po žinios apie netektį kultūros bendruomenė pabrėžė, kad išėjo aktorius, kurio darbai formavo lenkiško kino aukso fondą.

    Atsisveikinimas su aktoriumi įvyko 2023 metų vasario 7 dieną Bydgoščiuje. Jis buvo palaidotas Senosios parapijos kapinėse, šalia mamos Janinos, taip įgyvendinant paties aktoriaus valią.

    Praėjus maždaug dviem mėnesiams po laidotuvių ant kapo pastatytas paminklas. Vietos žiniasklaida pabrėžia, kad kapą lanko ne tik artimieji, bet ir žiūrovai, kuriems Pietraszako vaidmenys iki šiol siejasi su klasikiniu lenkiško kino laikotarpiu.

    Kodėl jo kūryba vis dar aktuali

    Pastaraisiais metais Lenkijoje ryškėja tendencija iš naujo atrasti senesnius filmus per skaitmenines platformas ir televizijų retrospektyvas. Tokios peržiūros dažnai sugrąžina į viešąją erdvę ir aktorius, kurių darbai buvo sukurti gerokai anksčiau, tačiau išlaikė žiūrovišką vertę.

    Pietraszako atvejis dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip vienas aktorius gali tapti epochos simboliu: jo personažai buvo ir charizmatiški, ir žmogiški, o dialogai daugeliui iki šiol skamba atmintyje. Dėl to apsilankymai jo kape tampa ne tik asmenine pagarba, bet ir savotišku kultūros atminties ženklu.

  • Vėlinėms artėjant vilkaviškiečiai sužinojo: artimųjų kapą rasi per kelias minutes internete

    Vėlinėms artėjant vilkaviškiečiai sužinojo: artimųjų kapą rasi per kelias minutes internete

    Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, kai daugelis vyksta aplankyti artimųjų kapų, Vilkaviškio rajono savivaldybė primena, kad rajono kapinės yra suskaitmenintos. Informaciją apie palaidotus asmenis gyventojai gali rasti internetinėje sistemoje „Cemety“.

    Skaitmeninėje paieškoje galima įvesti vardą ir pavardę, taip pat jų dalį, o kai kuriais atvejais paieškai praverčia ir šeimos pavardė, jei ji nurodyta ant paminklo. Suradus įrašą, pateikiama kapavietės vieta žemėlapyje ir papildoma informacija, padedanti ją atpažinti.

    Tokios sistemos ypač praverčia žmonėms, kurie kapinėse lankosi rečiau, yra persikėlę gyventi į kitą miestą ar tiesiog nebeprisimena tikslios kapavietės vietos. Prieš Vėlines kapinėse išauga lankytojų srautai, todėl aiškesnė paieška padeda sutaupyti laiko ir išvengti klaidžiojimo tarp kvartalų.

    Kartografavimo ir skaitmeninimo sprendimai Lietuvoje vis plačiau taikomi ir kapinių administravimui, nes leidžia tiksliau tvarkyti įrašus apie palaidojimus ir kapaviečių priežiūrą. Gyventojams tai reiškia paprastesnį pasiruošimą kelionei, o atvykus galima greičiau rasti reikiamą vietą net ir mažiau pažįstamose kapinėse.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad „Cemety“ platformoje pateikiama informacija gali būti prieinama ir apie kitų savivaldybių suskaitmenintas kapines. Prieš vykstant verta pasitikrinti duomenis iš anksto, ypač jei planuojama aplankyti kelias skirtingas kapines.