CP v2

Tag: Kapinės

  • Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų Birutės gatvėje atidengė 34 kapus: paaiškėjo, kur driekėsi istorinės miesto kapinės

    Zarasų istorinėje dalyje, Birutės gatvės atkarpoje nuo Malūno gatvės iki Vilniaus gatvės, 2026 metų rugpjūčio 10 dieną–rugsėjo 9 dieną atlikti detalieji archeologiniai tyrimai ir žvalgymai. Jie vykdyti prieš tęsiant gatvės tvarkymo darbus, nes ankstesniais metais šioje teritorijoje buvo aptikta žmonių palaikų, o istoriniai šaltiniai rodė čia buvus kapines.

    Tyrimus pagal patvirtintą projektą atliko MB „Fosos“, leidimą išdavė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Archeologai pabrėžia, kad tokie darbai miestų istoriniuose centruose yra įprasta praktika, padedanti suderinti infrastruktūros atnaujinimą su paveldo apsauga.

    Ištirtas didelis plotas

    Detaliųjų tyrimų metu ištirtos šešios perkasos, kurių bendras plotas siekė 853 kvadratinius metrus. Papildomai žvalgymai atlikti 755 kvadratinių metrų plote link Vilniaus gatvės, taip pat peržiūrėta apie 200 kvadratinių metrų teritorija sandėliuoto grunto, iškasto anksčiau.

    Archeologai atidengė ir ištyrė 34 žmonių kapus, be to, aptiko pavienių kaulų iš anksčiau suardytų palaidojimų. Nustatyta, kad dalį kapų buvo apgadinę ankstesni žemės kasimo darbai ir inžinerinių tinklų įrengimas, tačiau kai kuriose vietose išliko aiškios palaidojimų grupės.

    Didžiausias kapų tankumas fiksuotas vienoje iš perkasų, kur palaidojimai išsidėstė eilėmis. Aptikta ir grupinių kapaviečių, o vienoje jų palaidojimai buvo išdėstyti keliais sluoksniais, kas rodo ilgiau naudotą ir intensyviai eksploatuotą kapinių dalį.

    Radinių chronologija ir laidojimo ypatumai

    Tyrimų metu rasta monetų, keramikos ir fajanso šukių, stiklinių dirbinių, aprangos detalių, sagų, karstų vinių, kryželių ir kitų smulkių buities bei laidojimo konteksto radinių. Tokie radiniai padeda tikslinti laikotarpį, kuriuo teritorija buvo naudojama, ir leidžia geriau suprasti vietos bendruomenės kasdienybę.

    Remiantis pirminėmis išvadomis, dalis kryželių datuojama XVIII amžiaus pabaiga–XIX amžiaus pirmąja puse, o kiti radiniai sietini su XIX amžiumi. Tyrėjų vertinimu, šioje kapinių dalyje galėjo būti laidojama nuo XVIII amžiaus antrosios pusės iki XIX amžiaus pirmosios pusės ar net XIX amžiaus vidurio.

    Archeologai taip pat fiksavo, kad dalis mirusiųjų palaidoti karstuose, kūnai guldyti aukštielninki. Orientacija įvairavo, o tai gali rodyti skirtingus laidojimo etapus, tradicijų kaitą arba skirtingus kapinių planavimo sprendinius skirtingu laikotarpiu.

    Kur baigėsi kapinės ir ką daryti toliau

    Vienas svarbiausių tyrimų tikslų buvo patikslinti istorinių kapinių ribas. Tyrėjai rėmėsi naujais lauko duomenimis, ankstesnių tyrimų medžiaga ir istorine kartografija, įskaitant 1889 metų Zarasų miesto planą.

    Pagal surinktą informaciją, kapinės tęsiasi į šiaurę ir šiaurės rytus nuo ištirtų perkasų ir apima teritorijas dabartinių Birutės gatvės ir Malūno gatvės sklypų zonoje. Archeologų vertinimu, tikslinga šią vietą įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių, kad ateityje būtų aiškiau taikomi apsaugos reikalavimai.

    Pažymoje nurodyta, kad perkasų vietose galima tęsti statybos ir grunto judinimo darbus be papildomų apribojimų. Tačiau atkarpoje nuo Birutės gatvės 4 iki Vilniaus ir Birutės gatvių sankryžos, kur žvalgymai atlikti iki 0,65 metro projektinio gylio, gilesniems darbams rekomenduojami papildomi archeologiniai žvalgymai.

    Tyrimų dokumentacija dar rengiama, o rastiems palaikams numatyti antropologiniai tyrimai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje. Po tyrimų palaikai bus perlaidoti, o archeologiniai radiniai perduoti muziejui pagal nustatytą tvarką.

    Galutinė ataskaita visuomenei žadama pateikti vėliau, kai bus apibendrinti visi papildomų tyrimų rezultatai. Tikimasi, kad tai leis tiksliau įvertinti aptiktų palaidojimų chronologiją, kapinių struktūrą ir šios Zarasų miesto dalies istorinę reikšmę.

  • Vilkaviškio rajono kapinės persikėlė į internetą: 183 vietas dabar rasite platformoje „CEMETY“

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pranešė įgyvendinusi kapinių skaitmeninimo projektą, kuris gyventojams atveria vieningą rajono kapinių duomenų bazę. Nuo šiol visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės pasiekiamos skaitmeninėje platformoje „CEMETY“.

    Skaitmeninimas reiškia, kad gyventojai gali lengviau surasti artimųjų kapavietes, patikrinti su laidojimu susijusią informaciją ir greičiau susiorientuoti kapinių teritorijose. Savivaldybė akcentuoja, kad tokia sistema kartu leidžia tikslinti registrus ir efektyviau administruoti kapinių priežiūrą.

    Paslaugos perkeltos į nuotolį

    Pasak savivaldybės, dalį laidojimo administravimo paslaugų galima užsisakyti nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Taip gyventojams sudaroma galimybė kreiptis dėl leidimų ir pažymų, susijusių su laidojimu, kapavietės tvarkymu ar duomenų atnaujinimu.

    Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes savivaldybės vis dažniau skaitmenizuoja viešąsias paslaugas, siekdamos trumpinti aptarnavimo laiką ir mažinti klaidų tikimybę duomenų apskaitoje. Praktikoje tai reiškia mažiau vizitų į įstaigas ir aiškesnę informaciją gyventojams, ypač tvarkant dokumentus po artimojo mirties.

    Gyventojai kviečiami tikrinti duomenis

    Savivaldybė ragina gyventojus prisijungti prie „CEMETY“ ir patikrinti artimųjų kapaviečių įrašus. Jei pastebimi netikslumai, prašoma apie juos pranešti savivaldybei, kad duomenys būtų patikslinti.

    Tokios duomenų bazės paprastai kuriamos ne tik patogumui, bet ir ilgalaikiam informacijos išsaugojimui, kai dalis senesnių kapaviečių duomenų būna fragmentiški. Savivaldybė pabrėžia, kad aktyvus gyventojų įsitraukimas padeda greičiau suvienodinti informaciją ir užtikrinti tikslesnį kapinių registrą.

  • Šimtmečius dingusios Nyénye paslaptis įminta: Vengrijoje aptiko kaimą, minėtą dar 1548 metais

    Šimtmečius dingusios Nyénye paslaptis įminta: Vengrijoje aptiko kaimą, minėtą dar 1548 metais

    Vengrijoje archeologai pranešė identifikavę viduramžių kaimo Nyénye vietą, apie kurį iki šiol buvo žinoma beveik vien iš rašytinių šaltinių. Istoriniuose dokumentuose gyvenvietė minima kelis kartus, o paskutinė žinoma žinutė apie ją siekia 1548 metus, vėliau pavadinimas palaipsniui dingo iš aktų.

    Kaip skelbiama, lūžis įvyko vykdant archeologinius darbus netoli Szandaszőlős apylinkių. Pirminių žvalgymų metu tyrėjai pastebėjo gausybę keramikos šukių, kurių datavimas leido įtarti XV arba XVI amžiaus laikotarpio gyvenvietę, nors iš pradžių manyta, kad radimvietė bus nedidelė ir išsibarsčiusi.

    Vėlesni kasinėjimai atskleidė daugiau struktūrų: duobes, griovius ir kapus. Laidojimų orientacija rytų–vakarų kryptimi sustiprino prielaidą, kad tai krikščioniška kapavietė, o viduramžių kaimuose kapinės dažniausiai buvo susijusios su vietos bažnyčia.

    Įtarimai pasitvirtino aptikus buvusios šventovės liekanas. Gyvenvietės pėdsakai, kapinės ir bažnyčios fragmentai kartu rodo, kad čia veikė didesnė ir geriau organizuota bendruomenė, nei buvo spėjama pradžioje.

    Sprendžiant Nyénye lokalizacijos mįslę, svarbią rolę suvaidino ir dokumentų analizė. Tyrėjai lygino senųjų aktų informaciją, įskaitant su žemėvalda bei ginčais susijusius įrašus, su aplinkinių gyvenviečių padėtimi ir naujai atrastos radimvietės duomenimis, taip susiedami archeologinius pėdsakus su istoriniu pavadinimu.

    Tokie atradimai yra vertingi ne vien dėl geografinio tikslumo. Kasinėjimai gali suteikti naujų žinių apie vėlyvųjų viduramžių kasdienybę, kaimo planavimą, materialinę kultūrą ir laidojimo papročius, o kartu padėti tiksliau atkurti regiono gyvenviečių tinklą laikotarpiu, kai dalis vietovių dėl karų, epidemijų ar ekonominių pokyčių ištuštėjo.

    Archeologai ketina tęsti darbus, daugiau dėmesio skirdami bažnyčios ir kapinių tyrimams. Tikimasi, kad papildomi radiniai leis tiksliau datuoti gyvenvietės klestėjimo ir nykimo etapus bei geriau suprasti, kodėl Nyénye po 1548 metų dingo iš rašytinių šaltinių.

  • Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros pradžia Zarasų rajono seniūnijoms reiškia intensyvų darbų ritmą, kai vienu metu tenka rūpintis ir viešųjų erdvių švara, ir infrastruktūros būkle. Birželį įprastai daugėja užduočių nuo paplūdimių, kapinių, parkų ir pakelių priežiūros iki pasirengimo renginiams, o lygiagrečiai sprendžiami ir kasdieniai gedimai.

    Zarasų rajono savivaldybės seniūnų susitikime aptarti aktualiausi vasaros darbai bei problemos, su kuriomis seniūnijos susiduria kasmet. Tarp jų minėta kelių ir pakelių niokojimas sunkiasvoriu transportu, pasikartojantis vandalizmas viešose vietose bei invazinių Sosnovskio barščių plitimas.

    Atliekų surinkimas ir tvarka

    Vienas svarbiausių viso rajono klausimų išlieka stambiagabaričių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Savivaldybėje rengiami preliminarūs grafikai, o seniūnijoms pavesta tiksliai suderinti surinkimo taškus, kad gyventojams būtų aišku, kur ir kada palikti atliekas.

    Numatyta, kad Salako seniūnijoje surinkimas vyks birželio 15–16 dienomis, Zarasų seniūnijoje birželio 17–18 dienomis, Turmanto seniūnijoje ir Smalvose birželio 19 dieną, o Imbrado seniūnijoje birželio 9 ir 10 dienomis. Dėl tikslių valandų ir vietų gyventojai bus informuojami papildomai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad akcija neapima visų rūšių atliekų, todėl gyventojams primenama laikytis nustatytos tvarkos. Padangos, statybinės atliekos, automobilių dalys ar panašūs likučiai turi būti tvarkomi atskirai, o jų palikimas prie konteinerių ar pakelėse virsta papildomomis išlaidomis ir darbo krūviu seniūnijoms.

    Šienavimas, infrastruktūra ir vandalizmo problema

    Zarasų seniūnijoje didžiausias dėmesys skiriamas šienavimui, nes dėl šilumos ir drėgmės žolė auga sparčiai, kai kurias vietas tenka tvarkyti kelis kartus per sezoną. Tvarkomos dviračių takų pakelės, Didžioji Zaraso ežero sala, stadiono prieigos, kapinės ir kitos miesto bei kaimiškos teritorijos.

    Lygiagrečiai atnaujinama mažoji architektūra: dažomi suolai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos, tvarkomos maudymosi zonų detalės. Taip pat vyksta kelių horizontalus ženklinimas, lopomos asfalto išdaužos ir prižiūrimi žvyrkeliai, kad vasaros srautas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Įrengtos ir atnaujintos vaikų erdvės: Griežto ežero pakrantėje bei Valstiečių gatvėje pastatytos naujos sertifikuotos žaidimų aikštelės, o Dimitriškių kaime aikštelė papildyta nauju žaidimų kompleksu. Savivaldybėje taip pat aptartas priėjimo prie ežero sutvarkymas ties įvažiavimo į miestą zona, numatant laikiną taką ir vėlesnį saugesnį sprendimą.

    Vis dėlto seniūnijose akcentuota, kad dalį darbų nuolat nubraukia vandalizmas. Apžvalgos vietose ir poilsio infrastruktūroje fiksuojami laužomi aptvarai, gadinami suoliukai ir kiti viešieji objektai, todėl seniūnijos ragina gyventojus nelikti abejingais ir apie pažeidimus informuoti atsakingus specialistus.

    Renginių sezonas ir vietos iššūkiai seniūnijose

    Salako seniūnijoje šią vasarą didelis dėmesys skiriamas miestelio 530 metų jubiliejui, todėl tvarkomos reprezentacinės erdvės, prižiūrimi gėlynai, vykdomi kelių darbai. Kapinėse atliekami ne tik įprasti šienavimo ir priežiūros darbai, bet ir infrastruktūros atnaujinimas, o kai kur vyksta ir kapinių skaitmeninimo procesai.

    Dusetose vasaros pradžia susijusi su turizmu ir renginiais, todėl be kasdienės priežiūros intensyviai ruošiamasi Joninėms ir automobilių raliui. Tuo pat metu sprendžiami ir ūkiniai klausimai, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo gedimai, kuriuos siekiama pašalinti iki didesnių renginių.

    Antalieptėje ruošiamos viešosios erdvės tradicinei šventei, tačiau išlieka praktinių problemų, susijusių su kapinių prieiga ir vandens tiekimu kai kuriose vietose. Antazavėje po didesnių renginių tęsiami aplinkos tvarkymo darbai, o taip pat keliami klausimai dėl pastatų administravimo ir paruošimo šildymo sezonui pasibaigus mokslo metams.

    Turmanto ir Imbrado seniūnijose pagrindiniai vasaros darbai išlieka šienavimas, pakelių ir kapinių priežiūra bei žvyrkelių greideriavimas. Imbrade, be kasdienės ūkio rutinos, po renginių tenka operatyviai atstatyti kelių būklę, o taip pat ruošiamasi artėjantiems sezoniniams susibūrimams.

    Seniūnijos pabrėžia, kad vasaros darbai dažnai vyksta ribotų žmogiškųjų išteklių sąlygomis, todėl planavimas tampa kritiškai svarbus. Savivaldybė ir seniūnijos primena, kad tvarkinga aplinka priklauso ne vien nuo viešųjų tarnybų darbo, bet ir nuo gyventojų atsakomybės, ypač atliekų tvarkymo ir viešojo turto saugojimo srityse.

  • Varėnos rajono kapinių duomenys keliami į skaitmeninę erdvę: kapų paieška taps greitesnė

    Varėnos rajono savivaldybė pradėjo kapinių duomenų skaitmeninimo darbus ir gyventojams pristatė viešai prieinamą paieškos sistemą. Tikimasi, kad tai palengvins artimųjų kapų paiešką, ypač tais atvejais, kai bėgant metams pasikeičia kapinių vaizdas ar nebelieka tikslių šeimos užrašų.

    Savivaldybės teigimu, skaitmeninė sistema leidžia vienoje vietoje sukaupti informaciją apie veikiančias rajono kapines ir greičiau orientuotis teritorijoje. Tai aktualu ir žmonėms, kurie į Varėnos kraštą atvyksta retai, todėl kapavietę surasti vien pagal atmintį ar senus orientyrus būna sudėtinga.

    Kaip veikia kapų paieška?

    Paieška vykdoma naudojantis platforma „Cemety“. Įvedus mirusiojo vardą ir pavardę, sistema pateikia rezultatą su kapavietės vieta žemėlapyje ir papildoma informacija, kuri padeda tiksliau atpažinti vietą.

    Numatyta, kad paieška gali būti naudinga ir tada, kai tikslūs duomenys žinomi ne visada: galima bandyti ieškoti pagal vardo ar pavardės dalį. Tokie sprendimai dažniausiai pasiteisina didesnėse kapinėse, kur per metus susidaro daug naujų įrašų.

    Duomenys bus tikslinami

    Savivaldybė pabrėžia, kad skaitmeninis žemėlapis nėra vienkartinis projektas: duomenys bus atnaujinami, tikslinami ir pildomi. Praktikoje tai reiškia, kad ilgainiui sistema gali tapti patikimesnė, jei gyventojai praneš apie pastebėtas klaidas ar pasikeitimus, pavyzdžiui, atnaujintus paminklus ar naujus užrašus.

    Gyventojai taip pat kviečiami pateikti patikslinimus, jei paieškoje aptinka netikslumų ar neranda reikalingo įrašo. Tokia grįžtamojo ryšio praktika taikoma ir kitose savivaldybėse, diegiančiose panašius sprendimus, nes kapinių informacija dažnai kinta, o senesni įrašai ne visada būna išlikę vienodai aiškūs.

    Kodėl kapinių skaitmeninimas svarbus?

    Kapinių duomenų perkėlimas į skaitmeninę erdvę sprendžia dvi problemas: padeda žmonėms greičiau rasti kapavietes ir kartu leidžia saugoti istorinę informaciją. Ilgainiui tai gali tapti patogiu įrankiu ir seniūnijoms bei kapinių prižiūrėtojams, planuojant teritorijos priežiūrą ir tikslinant registrus.

    Skaitmeniniai sprendimai savivaldoje vis dažniau diegiami siekiant, kad paslaugos būtų pasiekiamos nuotoliu ir nereikalautų papildomų vizitų į įstaigas. Varėnos rajono atveju tai ypač aktualu dėl išsisklaidžiusių gyventojų ir dažnų atvykimų tik per šventes ar minėjimus.

  • Anykščių rajone įrengs naujus kolumbariumus: nuo liepos 1 dienos keisis nišų skyrimas ir rinkliava

    Anykščių rajone įrengs naujus kolumbariumus: nuo liepos 1 dienos keisis nišų skyrimas ir rinkliava

    Anykščių rajono savivaldybė planuoja plėsti kapinių infrastruktūrą ir 2026 metais įrengti naujus kolumbariumus. Kartu gyventojams primenama, kad nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje Lietuvoje įsigalios atnaujinta kolumbariumų nišų skyrimo tvarka.

    Kur planuojami nauji kolumbariumai

    Savivaldybės teigimu, nauji kolumbariumai numatomi Troškūnų miesto kapinėse. Taip pat kolumbariumų įrengimas planuojamas Kavarsko miesto ir Svėdasų miestelio kapinėse.

    Tokie sprendimai siejami su augančiu kremavimo paslaugų pasirinkimu ir poreikiu turėti daugiau tvarkingai įrengtų vietų urnoms laidoti. Savivaldybės praktikoje tai dažnai reiškia ir mažesnę kapinių plėtros į aplinkines teritorijas būtinybę.

    Kokia tvarka keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Seimas 2026 metų balandžio 9 dieną priėmė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimus, kuriais nustatoma nauja vietinės rinkliavos tvarka. Ji įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikoma savivaldybių biudžeto lėšomis įrengtoms kolumbariumų nišoms.

    Esminis pokytis tas, kad už savivaldybės įrengtos nišos skyrimą bus numatyta vienkartinė vietinė rinkliava. Konkretaus dydžio šiame etape dar nėra, nes jį turės patvirtinti Anykščių rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu.

    Kam bus taikoma rinkliava ir kas dar paaiškės

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad rinkliava bus taikoma toms nišoms, kurios bus įrengtos savivaldybės biudžeto lėšomis po 2026 metų liepos 1 dienos. Tai reikštų, kad naujai planuojami kolumbariumai Troškūnuose, Kavarjske ir Svėdasuose patektų į atnaujintos tvarkos taikymo apimtį.

    Gyventojams žadama vėliau pateikti detalesnę informaciją apie patvirtintus rinkliavos dydžius ir prašymų teikimo procedūrą. Šie praktiniai klausimai paprastai apima, kas gali kreiptis dėl nišos, kokie dokumentai reikalingi ir kokie terminai taikomi.

  • Švenčionių rajono kapinių skaitmeninimas baigtas: vienoje sistemoje – visos 123 kapinės ir paieška

    Švenčionių rajone užbaigtas kapinių skaitmeninimo etapas: į vieningą informacinę sistemą perkelti visų 123 kapinių duomenys. Savivaldybė skelbia, kad tai turėtų palengvinti tiek gyventojams artimųjų kapų paiešką, tiek seniūnijoms kasdienį kapinių administravimą.

    Skaitmeninis sprendimas leidžia ieškoti kapaviečių pagal velionio vardą, pavardę ar jų dalį, o rezultatus filtruoti pagal konkrečias kapines ar teritoriją. Sistemoje pateikiama kapavietės vieta žemėlapyje, gali būti matomos nuotraukos ir nurodoma, kaip patogiausiai rasti kapą vietoje.

    Projekto metu buvo ne tik sukelti duomenys, bet ir sutvarkyti kapinių apskaitos procesai: atlikta infrastruktūros inventorizacija, identifikuotos kapavietės, skaitmeninti palaidojimų įrašai ir laidojimo žurnalų duomenys. Savivaldybė akcentuoja, kad tai mažina klaidų tikimybę ir leidžia greičiau atnaujinti informaciją.

    Kartu įdiegtos elektroninės paslaugos, kad dalį prašymų gyventojai galėtų pateikti nuotoliniu būdu, nebevykdami į seniūniją. Per Elektroninių valdžios vartų portalą galima kreiptis dėl leidimo laidoti, pažymos apie palaidojimo vietą ir laiką, duomenų apie atsakingą kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenį keitimo, taip pat dėl leidimo pertvarkyti ar remontuoti kapavietę.

    Prieiga prie skaitmeninių kapinių duomenų užtikrinama per platformą „Cemety“. Ji gali būti ypač aktuali išvykusiems gyventojams, kurie nori greitai rasti artimųjų kapavietes, pasitikrinti informaciją ar nuotoliniu būdu peržiūrėti kapavietės vietą.

    „Skaitmeniniai sprendimai papildo, bet nepakeičia įprastų paslaugų – gyventojai ir toliau gali kreiptis į seniūnijas įprasta tvarka“, – teigiama Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje.

    Gyventojai taip pat kviečiami prisidėti prie duomenų tikslinimo: pastebėjus netikslumų ar norint atnaujinti kapavietės nuotrauką, galima kreiptis į seniūniją arba naudotis sistemoje numatytomis priemonėmis. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios korekcijos svarbios, kad duomenų bazė išliktų patikima ir aktuali.

    Projektas įgyvendintas pagal iniciatyvą, skirtą viešųjų paslaugų skaitmeninimui ir jų brandos didinimui. Nurodoma, kad projekto vertė siekia apie 157 168 eurus, o darbai vykdyti nuo 2023 metų spalio 16 dienos iki 2026 metų balandžio 30 dienos.

  • Visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės jau sistemoje CEMETY: ką gyventojai gali sutvarkyti internetu

    Vilkaviškio rajono savivaldybė praneša, kad visos 183 rajono kapinės jau pasiekiamos skaitmeninėje platformoje „CEMETY“. Joje gyventojai gali rasti kapinių ir kapaviečių duomenis bei patogiau pasitikrinti informaciją apie artimųjų palaidojimo vietas.

    Projektu siekiama supaprastinti kapinių administravimą ir sumažinti būtinybę gyventojams vykti į savivaldybę ar kapinių prižiūrėtojus vien dėl informacijos ar dokumentų. Skaitmeninės duomenų bazės atvėrimas visuomenei taip pat leidžia greičiau tikslinti įrašus, jei pastebimi netikslumai.

    Paslaugos persikelia į elektroninę erdvę

    Gyventojų patogumui dalį su laidojimu ir kapinių administravimu susijusių paslaugų nuo šiol galima užsisakyti elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Tai reiškia, kad prašymai ir jų nagrinėjimas gali vykti nuotoliniu būdu, o dokumentų pateikimas tampa paprastesnis.

    Per elektroninę sistemą galima kreiptis dėl leidimo laidoti, prašyti pažymos apie palaidojimo vietą ir laiką, taip pat teikti prašymus, susijusius su ekshumavimu ir palaikų perkėlimu. Taip pat numatytos paslaugos dėl leidimų įrengti, pertvarkyti ar remontuoti kapavietę.

    Kapavietės priežiūra ir duomenų tikslinimas

    Sistemoje numatyta galimybė registruoti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį arba atnaujinti jo duomenis. Praktikoje tai padeda aiškiau apibrėžti, kas rūpinasi kapaviete ir su kuo prireikus galima susisiekti.

    Dar viena svarbi funkcija yra kapavietės identifikavimas, kuris aktualus tiek artimiesiems, tiek kapinių administratoriams. Savivaldybė kviečia gyventojus aktyviai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ir platformoje pasitikrinti, ar artimųjų kapaviečių duomenys yra tikslūs.

  • Ukmergėje suskaitmenintos 69 kapinės: palaidojimų paieška ir leidimai laidoti jau internetu

    Kapinių duomenys pasiekiami gyventojams

    Ukmergės rajone baigtas įgyvendinti projektas, kuriuo sukurta unikali skaitmeninė kapinių duomenų bazė ir pradėtas laidojimo paslaugų administravimo skaitmeninimas. Savivaldybė skelbia, kad sprendimas skirtas ir gyventojams, ir specialistams, kurie iki šiol informacijos dažnai turėdavo ieškoti archyvuose ar kreiptis į atsakingus darbuotojus.

    Suskaitmeninti 69 rajono kapinių duomenys jau prieinami sistemoje „Cemety.lt“. Joje galima greitai rasti informaciją apie kapines, palaidojimo vietas ir jų išsidėstymą, todėl paieška tampa paprastesnė planuojant kapavietės priežiūrą ar tvarkant dokumentus.

    Kokias paslaugas galima atlikti nuotoliu?

    Kartu su duomenų baze į elektroninę erdvę perkeltos ir pagrindinės su laidojimu bei kapinių priežiūra susijusios procedūros. Savivaldybė nurodo, kad paslaugos teikiamos per „epaslaugos.lt“, tad gyventojams nebereikia visų klausimų tvarkyti atvykstant į vietą.

    Elektroniniu būdu galima kreiptis dėl pažymos, patvirtinančios žmogaus palaidojimo vietą ir laiką, taip pat dėl leidimo laidoti išdavimo. Taip pat numatyta galimybė internetu gauti sutikimą ekshumuoti ir perkelti žmogaus palaikus bei pateikti prašymą kapavietės identifikavimui.

    Nuotoliu galima spręsti ir kapavietės tvarkymo klausimus, įskaitant leidimo įrengti, pertvarkyti ar remontuoti kapavietę išdavimą. Be to, elektroniniu būdu registruojamas arba keičiamas atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens įrašas žurnale.

    Kodėl tai svarbu savivaldybei?

    Tokio pobūdžio skaitmeniniai sprendimai viešajame sektoriuje paprastai mažina administracinę naštą ir sutrumpina paslaugų suteikimo laiką, nes dalis veiksmų atliekama automatizuotai, o prašymai pateikiami nuotoliu. Savivaldybė akcentuoja ir skaidrumo aspektą, nes aiškesni duomenys bei standartizuotos procedūros sumažina klaidų ir skirtingo interpretavimo riziką.

    Gyventojams tai reiškia patogesnę paiešką ir galimybę jautrius klausimus tvarkyti ramesnėje aplinkoje, pasirinkus tinkamą laiką. Savivaldybei tai tampa pagrindu toliau plėsti skaitmenines paslaugas ir gerinti duomenų kokybę, kai informacija kaupiama vieningoje sistemoje.

  • Vilkaviškio rajono kapinės persikėlė į „CEMETY“: kaip per kelias minutes rasti kapavietę internete

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pranešė užbaigusi kapinių skaitmeninimo projektą, kurio metu sukurta ir gyventojams atverta rajono kapinių duomenų bazė. Nuo šiol visos 183 Vilkaviškio rajono kapinės pasiekiamos per skaitmeninę platformą „CEMETY“.

    Skaitmeninimas orientuotas į praktinę naudą: gyventojams tampa paprasčiau rasti artimųjų kapavietes, pasitikrinti pagrindinius įrašus ir sumažinti situacijų, kai informacijos tenka ieškoti vietoje. Savivaldybė taip pat akcentuoja, kad duomenų bazė padeda efektyviau administruoti laidojimo paslaugas ir susijusius procesus.

    Kas keičiasi gyventojams

    Skaitmeninėje sistemoje informacija pateikiama taip, kad kapavietės paieška būtų kuo greitesnė ir aiškesnė, ypač tiems, kurie retai lankosi kapinėse arba gyvena kitame mieste ar užsienyje. Tokie sprendimai pastaraisiais metais sparčiai plinta savivaldybėse, nes mažina administracinę naštą ir didina paslaugų prieinamumą.

    Savivaldybė ragina gyventojus užsukti į „CEMETY“ ir peržiūrėti artimųjų kapaviečių duomenis. Pastebėjus netikslumų, prašoma informuoti savivaldybę nurodytu elektroninio pašto adresu, kad įrašai būtų patikslinti.

    Paslaugos per Elektroninius valdžios vartus

    Dalį su laidojimu susijusių procedūrų galima tvarkyti nuotoliniu būdu per Elektroninius valdžios vartus. Tai aktualu tais atvejais, kai dokumentus reikia sutvarkyti greitai, o atvykti į savivaldybę nėra galimybių.

    Gyventojams sudaryta galimybė elektroniniu būdu kreiptis dėl leidimo laidoti, gauti pažymą apie palaidojimo vietą ir laiką, taip pat teikti prašymus dėl ekshumavimo ir palaikų perkėlimo. Taip pat numatytos paslaugos, susijusios su leidimais įrengti ar remontuoti kapavietę, atsakingo asmens registravimu ir kapavietės identifikavimu.

    Kodėl kapinių duomenys skaitmeninami?

    Kapinių skaitmeninimo esmė nėra vien patogesnė paieška internete. Toks sprendimas leidžia nuosekliau tvarkyti registrus, lengviau atnaujinti informaciją, greičiau reaguoti į gyventojų užklausas ir sumažinti klaidų tikimybę, kai duomenys saugomi tik popieriniuose žurnaluose.

    Savivaldybė kviečia aktyviau naudotis elektroninėmis paslaugomis ir skaitmenine kapinių sistema, nes tai padeda taupyti laiką ir gyventojams, ir administracijai. Tikimasi, kad augant naudojimui, duomenų tikslumas ir paslaugų kokybė dar labiau gerės.