Mokslininkus nustebino kapinės Ukrainos pietuose ir Černobylio zonoje: čia klesti šimtai augalų rūšių

Senos kapinės Ukrainos pietuose ir Černobylio atskirties zonoje mokslininkams atsivėrė kaip netikėti biologinės įvairovės „salynai“ – jose rasta šimtai augalų rūšių, įskaitant retas ir saugomas.

Kaip skelbia „Ukrinform“, tyrimus vykdantys Biosferos rezervato „Askanija-Nova“ mokslininkai ir Ukrainos gamtosaugos grupė kapines vertina kaip savotiškas ekologines prieglobsčio vietas, kur gamta išsilaiko net ir stipriai žmogaus pakeistame kraštovaizdyje.

Pietų Ukrainoje kapinės ypač svarbios todėl, kad didelė dalis aplinkinių teritorijų yra suarta, o natūralioms stepėms lieka vis mažiau erdvės. Dėl to nedidelės, mažiau paliestos vietos tampa reikšmingos stepinei augalijai išlikti.

Tyrėjai pabrėžia ir praktinę pusę: kapinių būklę bei jose taikomą priežiūrą galima laikyti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar retos rūšys išliks, ar bus išstumtos.

Kapinės pietuose tapo stepės prieglobsčiu

Filosofijos daktarė Nadežda Skobel pasakojo, kad mokslininkai apžiūrėjo 50 kapinių Dešiniojo kranto varpinių žolių stepėje. Jose užfiksuota daugiau kaip 700 augalų rūšių.

Daugiau nei 60 iš jų turi saugomą statusą. Tarp minimų rūšių – plunksnagrūdė (kovylas), pavasarinis adonis (goricvet) ir plonalapis bijūnas.

Pasak tyrėjų, viena didžiausių grėsmių augalijai – ne tik pakartotiniai laidojimai ar svetimžemių rūšių plitimas, bet ir pernelyg intensyvi kapų priežiūra.

Pastebėta, kad apleistuose kapaviečių plotuose stepinė augalija neretai atsikuria geriau nei ten, kur nuolat judinama žemė ir sodinami dekoratyviniai augalai.

Černobylio zonoje – gamtos atsigavimo laboratorija

Ne mažiau įdomūs pasirodė Černobylio atskirties zonos kapinių tyrimai. Po gyventojų evakuacijos dalis jų faktiškai nustojo įprastai „funkcionuoti“, todėl mokslininkai gali stebėti gamtos atsikūrimą esant minimaliam žmogaus įsikišimui.

Biologijos mokslų daktaras Ivanas Moisijenko atkreipė dėmesį, kad Černobylio kapinių išskirtinumas – staigus įprasto naudojimo nutrūkimas, sukūręs retą situaciją ilgalaikiams stebėjimams.

Šiuo metu tyrėjai yra apžiūrėję 24 kapines atskirties zonoje. Jose užfiksuota daugiau kaip 400 augalų rūšių ir daug senų medžių.

Minima, kad vieno gyvo ąžuolo kamieno apimtis siekia 446 centimetrus, o mirusio – 510 centimetrų. Taip pat aptikta senų pušų, kriaušių ir kelių saugomų augalų rūšių.

Tyrimus planuojama tęsti – kiekvienas kapines ketinama tirti tris kartus per metus, kad būtų užfiksuoti skirtingais sezonais pasirodantys ar žydintys augalai.

Ne tik gamta, bet ir istorijos pėdsakai

Černobylio kapinėse, pasak tyrėjų, išlikę ir kultūros bei istorijos ženklų. Vienose kapinėse aptikta dešimt nedidelių pilkapių, kurie, I. Moisijenko prielaida, gali būti siejami su Kijevo Rusios laikais.

Taip pat minimi seni mediniai statiniai prie sentikių kapaviečių, liudijantys apie vietos bendruomenių istoriją ir laidojimo tradicijas.