CP v2

Tag: Kapitalo rinkos

  • ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    Europos Sąjungoje sukaupta milžiniška gyventojų finansinė „pagalvė“, tačiau didelė jos dalis vis dar laikoma menkai uždirbančiose priemonėse. Euronews kalbinta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross teigia, kad vien ES mastu neįdarbintų santaupų suma siekia apie 37 trilijonus eurų.

    Pasak jos, problema nėra vien žmonių nenoras rizikuoti. Europoje iki šiol veikia fragmentuota rinka, kur praktiškai egzistuoja 27 atskiros nacionalinės kapitalo rinkos, o ne vieninga europinė erdvė, todėl gyventojams ir įmonėms sudėtingiau naudotis platesnėmis investavimo ir finansavimo galimybėmis.

    Kodėl Europa atsilieka nuo JAV?

    V. Ross aiškina, kad JAV investavimo kultūra istoriškai stipresnė, nes ten didesnė dalis žmonių senatvei kaupia per privačias investicijas, o ne per valstybės garantuojamas einamojo finansavimo pensijų schemas. Dėl to amerikiečiai dažniau nei europiečiai tiesiogiai domisi kapitalo rinkomis ir jų veikimu.

    „Europoje žmonės dažnai yra kiek mažiau finansiškai raštingi, bet tai nėra dėl gebėjimų ar noro stokos“, – sakė Verena Ross.

    Jos vertinimu, didžiausias skirtumas tas, kad europiečiams reikia daugiau aiškios, palyginamos informacijos apie investavimo rizikas, kaštus ir galimybes. Be to, vis dar trūksta patogių įrankių, padedančių suprantamai palyginti skirtingus produktus ir paslaugų teikėjus tarpvalstybiniu mastu.

    Nuo bankų kreditų prie kapitalo rinkų

    ES ekonomika vis dar labiau nei JAV remiasi bankų kreditais, o tai reiškia didesnį pažeidžiamumą, kai griežtėja skolinimo sąlygos ar kyla palūkanos. V. Ross pabrėžia, kad daugiau kapitalo rinkų finansavimo galėtų sumažinti priklausomybę nuo bankų ir suteikti įmonėms įvairesnių alternatyvų augimui.

    Ši logika yra vienas svarbiausių ES siekių, vystant vadinamąją kapitalo rinkų sąjungą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pristatoma kaip taupymo ir investicijų sąjunga. Tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad europiečių santaupos lengviau virstų investicijomis, o kapitalas laisviau judėtų tarp valstybių.

    „Kapitalas turėtų tekėti taip laisvai, kaip žmonės gali judėti Europos Sąjungoje“, – sakė Verena Ross.

    Finansų patarimai, DI ir rizikos

    Kalbėdama apie ateitį, ESMA vadovė atkreipia dėmesį ir į naują rizikos šaltinį: socialinių tinklų finansų „nuomonės formuotojus“ bei automatizuotus patarimus. Jos teigimu, dirbtinis intelektas gali padėti žmonėms greičiau rasti informaciją ir suprasti sudėtingus dalykus, tačiau kartu didina klaidinimo riziką.

    „DI įrankiai turi didelį potencialą, bet jie gali turėti šališkumų ir pateikti neteisingą informaciją, todėl investuotojai neturėtų aklai pasitikėti tuo, ką gauna iš naudojamo DI“, – sakė Verena Ross.

    V. Ross, kuri planuoja pasitraukti iš ESMA vadovės pareigų 2026 metų spalį, tikisi, kad per artimiausią dešimtmetį Europa priartės prie gilesnės, likvidesnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos. Anot jos, tai padėtų ne tik pritraukti daugiau investicijų į Europos įmones, bet ir sustiprintų regiono konkurencingumą pasaulyje.

  • Rekordinis Uzbekistano IPO Londone atvėrė duris: kas stabdo kapitalo rinkų proveržį?

    Rekordinis Uzbekistano IPO Londone atvėrė duris: kas stabdo kapitalo rinkų proveržį?

    Rekordinis sandoris pakeitė akcentus

    Didžiausias per Uzbekistano istoriją viešosios rinkos sandoris atkreipė tarptautinių investuotojų dėmesį į šalies reformas ir augančias galimybes. Tačiau kartu jis išryškino kitą etapą: kaip sukurti gilesnę ir patikimesnę kapitalo rinkų ekosistemą, kad pinigai į šalį ateitų ne vienkartiniais šuoliais.

    Uzbekistano nacionalinio investicijų fondo akcijų platinimas, kurį valdė „Franklin Templeton“, pritraukė daugiau lėšų nei visi ankstesni šalies IPO kartu sudėjus per kelis dešimtmečius. Rinkos dalyvių vertinimu, tai tapo signalu, kad tinkamai sukonstruotos transakcijos regione gali sulaukti rimto institucinių investuotojų susidomėjimo.

    Po rekordo diskusija vis dažniau sukasi ne apie tai, kiek pavyko pritraukti kapitalo, o apie tai, kaip užtikrinti taisykles, institucijas ir likvidumą. Šie elementai lemia, ar rinka taps nuolatine finansavimo alternatyva, apimančia akcijas, obligacijas, rizikos kapitalą ir privačias investicijas.

    Investuotojams svarbiausia – aiški išeitis

    Viena svarbiausių investuotojų prielaidų yra ne tik galimybė įdėti pinigų, bet ir reali galimybė juos susigrąžinti, kai to prireikia. Tam būtini likvidūs sandoriai, patikima atsiskaitymo infrastruktūra, prognozuojami reguliavimo sprendimai ir pakankamai plati investuotojų bazė.

    „Investuotojai nori žinoti, kad įdėję pinigus vėliau galės juos susigrąžinti“, – sakė Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad investuotojai pirmiausia vertina makroekonominius fundamentus: valiutos stabilumą, infliaciją, augimo perspektyvas, demografines tendencijas ir turto bazę. Tik po to dėmesys krypsta į taisykles, priežiūros kokybę ir įmonių atskaitomybę.

    Kuriama nauja finansinė infrastruktūra

    Uzbekistanas rengia naujus finansų srities teisės aktus, kuriais siekiama išplėsti įmonėms ir investuotojams prieinamų finansavimo instrumentų spektrą. Tarp prioritetų minimas Taškento tarptautinio finansų centro teisinis modelis, kuriam numatoma atskira jurisdikcija, paremta bendrosios teisės principais.

    Valdžios atstovai teigia, kad tokia struktūra turėtų sudaryti sąlygas užsienio finansų institucijoms dirbti aplinkoje, artimesnėje tarptautiniams standartams. Kartu siūlomi ilgalaikiai mokestiniai skatinimo mechanizmai, apimantys pelno, pridėtinės vertės, turto mokesčių ir muitų lengvatas.

    Lygiagrečiai rengiama ir alternatyvių investicijų teisinė bazė, skirta rizikos kapitalui, privačiam kapitalui bei ribotųjų ir bendrųjų partnerių modeliams. Tai svarbu norint sukurti aiškias taisykles ne tik biržai, bet ir privačioms investicijoms, kurios dažnai tampa technologinių ir eksportuojančių įmonių augimo pagrindu.

    Be likvidumo rinka neaugs

    Rinkos ekspertai pabrėžia, kad vienas didelis platinimas dar nesukuria kapitalo rinkos. Reikia daugiau listinguojamų įmonių, nuoseklaus valstybės valdomų bendrovių atvėrimo investuotojams, didesnio užsienio institucinių investuotojų skaičiaus ir aiškios vietinių pensijų bei kitų ilgalaikių investuotojų rolės.

    Taip pat akcentuojama obligacijų rinka, kuri dažnai tampa greitesniu keliu į gilesnę finansų sistemą, nes leidžia įmonėms ir valstybei skolintis skaidriai, o investuotojams suteikia daugiau instrumentų rizikai valdyti. Augantis mažmeninių investuotojų aktyvumas gali būti ankstyvas požymis, kad vietinė rinka pamažu plečiasi, tačiau be institucinės paklausos likvidumas paprastai išlieka ribotas.

    Reformų šalininkai primena, kad per pastarąjį laikotarpį buvo įgyvendinti esminiai žingsniai, susiję su mokesčių pertvarka, valiutos liberalizavimu ir pelno repatriacijos ribojimų švelninimu. Tačiau investuotojų pasitikėjimas, kaip pabrėžia rinkos dalyviai, formuojasi per praktiką ir nuoseklią įrodymų grandinę, o ne vien pažadus.

    „Negalite visko pakeisti per naktį ir tikėtis, kad visi iškart patikės. Žmonėms reikia įrodymų“, – sakė Julia Hoggett.

    Galiausiai, kapitalo rinkų brandą lemia įmonių valdysena ir rinkos disciplina. Nepriklausomi valdybos nariai, skaidri finansinė atskaitomybė, prognozių laikymasis ir stiprios kontrolės sistemos tampa tuo pagrindu, be kurio tarptautinis kapitalas dažniausiai neateina ilgam.

  • „SpaceX“ per 3 dienas neteko 524 mlrd. eurų: investuotojus sukrėtė pirmasis obligacijų žingsnis

    „SpaceX“ per 3 dienas neteko 524 mlrd. eurų: investuotojus sukrėtė pirmasis obligacijų žingsnis

    Rinka atvėso po įspūdingo starto

    „SpaceX“ akcijos trečią prekybos sesiją iš eilės smuko ir pirmadienį užsidarė ties 154,63 JAV dolerio riba, per dieną prarasdamos apie 16 proc. Tai priartino kainą prie maždaug 150 JAV dolerių lygio, nuo kurio prasidėjo vieša prekyba.

    Per tris prekybos dienas bendrovės rinkos vertė, skaičiuojama pagal akcijų kapitalizaciją, sumažėjo daugiau nei 524 mlrd. eurų. Po šio kritimo „SpaceX“ vertinimas siekia apie 1,74 trln. eurų ir bendrovė atsidūrė tarp didžiausių pasaulio kompanijų žemiau TSMC.

    Kas lėmė staigų apsisukimą?

    Po prekybos pradžios birželio 12 dieną akcijos buvo pakilusios iki beveik 226 JAV dolerių, tai yra maždaug dviem trečdaliais per kelias dienas. Tačiau vėliau kaina grįžo žemyn ir dabar yra daugiau kaip 30 proc. mažesnė už intradienį pasiektą viršūnę.

    Rinkos dalyviai atkreipė dėmesį, kad ankstyvas ralis rėmėsi palyginti nedideliu laisvai prekiaujamų akcijų kiekiu ir ypač aukštais lūkesčiais dėl bendrovės planų dirbtinio intelekto srityje. Tokia struktūra dažnai didina kainos svyravimus, kai tik pasikeičia nuotaikos.

    Pirmasis obligacijų platinimas

    Papildomą spaudimą akcijoms sutapo su naujiena, kad „SpaceX“ pirmą kartą žengia į įmonių skolos rinką ir platina vyresniąsias neužtikrintas obligacijas. Skelbiama, kad siekiama pritraukti apie 17,4 mlrd. eurų.

    Didžioji dalis gautų lėšų, kaip nurodoma, būtų skirta grąžinti tiltinę paskolą, paimtą vykdant susijungimą su Elono Musko DI projektu „xAI“, o likusi dalis būtų panaudota bendrosioms įmonės reikmėms. Pasirinkimas skolintis, o ne leisti naujas akcijas, leidžia išvengti esamų akcininkų dalies praskiedimo, tačiau kartu signalizuoja apie ambicingą investicijų mastą.

    Reitingai atvėrė duris pigesniam skolinimuisi

    Prieš obligacijų platinimą „SpaceX“ gavo investicinio lygio kredito reitingus iš trijų didžiųjų agentūrų: „Moody’s“ suteikė Baa1, „Fitch“ – BBB+, o „S&P Global“ – BBB. Investicinio lygio statusas paprastai reiškia platesnį institucinių investuotojų ratą ir mažesnes skolinimosi sąnaudas nei spekuliacinio lygio emitentams.

    Su obligacijų siūlymu susijusiuose dokumentuose bendrovė taip pat nurodė, kad birželio 19 dieną turėjo apie 88 mlrd. eurų grynųjų pinigų ir apie 25,4 mlrd. eurų ilgalaikės skolos. Dalį investuotojų neramina tai, kad net ir turėdama didelį grynųjų rezervą bendrovė taip greitai papildomai skolinasi, o tai gali reikšti intensyvų išlaidų etapą, ypač plečiant DI ir duomenų centrų planus.

    Artimiausiu metu investuotojų dėmesys, tikėtina, kryps į obligacijų paklausą ir galutinę palūkanų kainą, taip pat į tai, kaip bendrovė detalizuos investicijų planus ir pinigų srautų perspektyvą jau būdama viešai prekiaujama įmonė. Tokiais periodais rinkoje dažnai išryškėja skirtis tarp augimo istorijos ir finansavimo kainos, kurią tenka mokėti už spartų plėtimąsi.

  • Lenkijos PPK perkopė 12 mlrd. eurų: kiek žmonių jau kaupia ir kodėl programa taip sparčiai auga

    Lenkijoje veikiančios Pracownicze Plany Kapitałowe (PPK) programos sukaupto turto vertė balandžio pabaigoje viršijo 50 mlrd. zlotų, pranešė Lenkijos plėtros fondas Polski Fundusz Rozwoju (PFR), kuris administruoja informacinį PPK portalą. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 12 mlrd. eurų.

    Vien per mėnesį PPK grynųjų aktyvų vertė padidėjo apie 3,46 mlrd. zlotų, arba maždaug 0,8 mlrd. eurų. Kovo pabaigoje sukaupta suma siekė 46,9 mlrd. zlotų, tad augimas išlieka nuoseklus.

    PFR duomenimis, balandžio pabaigoje aktyvių PPK sąskaitų skaičius pasiekė 5,36 mln. Tuo metu darbdavių, sudarančių darbuotojams galimybę dalyvauti programoje, buvo apie 343 300.

    Kaip veikia PPK?

    PPK yra ilgalaikio kaupimo sistema, kai lėšas kartu formuoja darbuotojas, darbdavys ir valstybė. Darbuotojui dalyvavimas yra savanoriškas, todėl jis gali bet kada nutraukti kaupimą ir vėliau prie jo sugrįžti.

    Programoje sukauptos lėšos laikomos privačia dalyvio nuosavybe, jos paveldimos ir investuojamos kapitalo rinkose. PFR taip pat nurodo, kad vidutinis PPK dalyvių amžius yra apie 40 metų, o tai rodo, kad dažniausiai kaupia darbingo amžiaus žmonės, planuojantys papildomas pajamas ateityje.

    Kodėl sukaupta suma didėja?

    Augimą paprastai lemia keli veiksniai: nuolatinės mėnesinės įmokos, darbdavių ir valstybės paskatos bei investicijų grąža rinkose. Kai dalyvių skaičius ir aktyvių sąskaitų apimtys didėja, bendras programos turtas natūraliai auga greičiau.

    PPK modelis išsiskiria tuo, kad jis sieja darbuotojo sprendimą taupyti su papildomu finansavimu iš darbdavio ir valstybės, todėl daugeliui dalyvių tai tampa apčiuopiama motyvacija kaupti. Tačiau galutinis rezultatas priklauso ir nuo rinkų svyravimų, nes lėšos „dirba“ investicijose, o jų vertė gali tiek kilti, tiek mažėti.

  • ES suskilo dėl kapitalo rinkų priežiūros: ginčas gali užvilkinti konkurencingumo planus

    ES suskilo dėl kapitalo rinkų priežiūros: ginčas gali užvilkinti konkurencingumo planus

    Kas įstrigo Briuselyje

    Europos Sąjungos šalys narės tebėra susiskaldžiusios dėl planų labiau suvienodinti kapitalo rinkų priežiūrą. Briuselis siekia greitesnės integracijos, tačiau dalis valstybių nenori perleisti daugiau galių ES lygmeniui.

    Nesutarimai išryškėjo finansų ministrų diskusijose Briuselyje, kur proveržio kol kas nepasiekta. Diplomatinių šaltinių teigimu, viltys susitarti iki birželio išlieka, bet techniniu lygmeniu pažanga menka.

    Ko siekia Europos Komisija

    Europos Komisija siūlo labiau harmonizuoti taisykles ir sustiprinti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vaidmenį. Ši institucija koordinuoja ES finansų rinkų priežiūrą, o dalis kompetencijų, Komisijos manymu, turėtų persikelti iš nacionalinių priežiūros institucijų.

    Pagrindinis tikslas yra mažinti rinkų fragmentaciją, kai vienodos ES taisyklės skirtingose šalyse taikomos nevienodai. Tai, Komisijos vertinimu, sukuria papildomų kaštų ir neapibrėžtumo įmonėms bei investuotojams.

    Kodėl kapitalo rinkos taip svarbios

    Kapitalo rinkos yra vieta, kur įmonės, gyventojai ir valstybės pritraukia ir investuoja lėšas, pavyzdžiui, per akcijas ar skolos vertybinius popierius. Gilesnė integracija, šalininkų teigimu, galėtų palengvinti finansavimą ir atpiginti kapitalą, ypač augančioms bendrovėms.

    ES konkurencingumo darbotvarkėje kapitalo rinkų integracija laikoma vienu svarbiausių svertų, siekiant mažinti priklausomybę nuo JAV ir Kinijos finansavimo ekosistemų. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, vidiniai barjerai bendrojoje rinkoje prilygsta 44 proc. tarifui prekėms ir net 110 proc. paslaugoms.

    Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais ES biržų kapitalizacija siekė apie 73 proc. bendrojo vidaus produkto, kai JAV rodiklis buvo apie 270 proc. Šie skirtumai dažnai pateikiami kaip argumentas, kodėl Europa sunkiau augina dideles, globaliai konkurencingas įmones.

    Kas toliau ir kokia rizika

    Priešinimasis didesniam priežiūros centralizavimui ES lygmeniu yra pasikartojanti tema teisėkūros derybose, ypač ten, kur paliečiami nacionaliniai įgaliojimai. Kritikai baiminasi, kad papildomos ES institucijų galios mažintų valstybių kontrolę ir didintų reguliacinę naštą.

    Jei susitarimas dėl priežiūros modelio užsitęs, tai gali stabdyti platesnį kapitalo rinkų sujungimo projektą ir atidėti konkurencingumo priemones. Verslui ir investuotojams tai reikštų lėtesnį vienodų taisyklių diegimą, o taupytojams ir fondams mažiau galimybių paprasčiau investuoti per sienas.