Beveik 1 mlrd. eurų verslo reformoms
Uzbekistanas pristatė penkių dalių verslo reformų paketą, kuriam aiškiai numatytas beveik 1 milijardo eurų finansavimas. Priemonės apima finansavimą, dirbtinio intelekto diegimą, eksportą ir sąlygų verslo plėtrai gerinimą.
Apie planą per kasmetinį atvirą dialogą su verslu Chivoje paskelbė prezidentas Shavkatas Mirziyoyev. Renginyje, anot oficialios informacijos, dalyvavo apie 25 000 verslo atstovų iš visos šalies.
Finansai, apyvartinės lėšos ir lengvesnės paskolos
Vyriausybė teigia įdiegusi skaitmeninį kredito portalą, kuriame įmonės pateikia vieną paraišką ir gauna konkuruojančius bankų pasiūlymus. Naujai veiklą pradedančiam verslui numatyta galimybė internetu kreiptis dėl paskolų iki maždaug 365 000 eurų.
Siekiant palengvinti didesnių paskolų gavimą mažesnėms įmonėms, planuojama garantijų sistema: paskoloms iki maždaug 731 000 eurų verslui reikėtų pateikti 25 proc. užstato. Likusią dalį, pagal planą, dalytųsi valstybė, garantijų institucija ir bankai.
Dar viena priemonė skirta apyvartinėms lėšoms atlaisvinti: įmonėms, prijungtoms prie automatizuotų elektros ir dujų apskaitos sistemų ir laiku atsiskaitančioms, avansinių mokėjimų reikalavimas mažinamas nuo 100 proc. iki 15 proc.
„Kartais vien avansiniams mokėjimams keliuose mūsų fabrikuose tekdavo skirti nuo 1 500 000 iki 2 200 000 eurų, o dabar šie pinigai liks apyvartoje“, – sakė „B.A. Technopark“ vadovė Goʻzal Tojimirzayeva.
Taip pat numatyta, kad bankai galės lengvatinėmis sąlygomis parduoti apie 2 500 savo balanse turimų objektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 658 000 000 eurų. Ši priemonė labiau susijusi su turto realizavimu ir kredito rinkos aktyvinimu, o ne tiesioginėmis biudžeto išlaidomis.
DI diegimas ir kelias į kapitalo rinkas
Atskiru programos bloku numatytas dirbtinio intelekto taikymas: iniciatyvoje, pavadintoje „AI Partner for 10,000 Enterprises“, valstybė žada kompensuoti pusę DI diegimo kaštų. Taip pat deklaruojama galimybė nemokamai naudotis superkompiuteriniais resursais kuriant naujų produktų modelius.
Pirmajam šios programos etapui numatyta apie 86 000 000 eurų. Tokia kryptis atitinka globalią tendenciją, kai valstybės DI mato kaip produktyvumo, eksporto ir aukštos pridėtinės vertės sektorių augimo variklį.
Kartu Uzbekistano valdžia siekia didesnėms privačioms įmonėms atverti tarptautines kapitalo rinkas. Pagal pagreitintą programą kasmet būtų atrenkama 50 bendrovių, kurių metinės pajamos viršija maždaug 73 000 000 eurų, ir dengiama pusė pasirengimo viešam akcijų siūlymui bei ataskaitų pritaikymo tarptautiniams standartams kainos.
Skelbiama, kad tikslas yra pritraukti bent 862 000 000 eurų užsienio kapitalo kasmet, tačiau tai labiau privataus finansavimo orientyras, o ne valstybės išlaidų eilutė.
Didžiausias dėmesys eksportui ir mažiau patikrinimų
Didžiausia aiškiai finansuojama paketo dalis numatyta eksportui: valdžia teigia skirsianti apie 862 000 000 eurų vieningai eksporto skatinimo sistemai. Planuojamas įrankis „Export Navigator“ turėtų padėti įmonėms gauti informaciją apie paklausą, muitus ir logistiką užsienio rinkose.
Taip pat žadama identifikuoti 100 didžiausią eksporto potencialą turinčių produktų ir padėti 2 000 įmonių pritaikyti gamybą užsienio rinkų reikalavimams. Parama apimtų ir dalį tarptautinio prekės ženklo kūrimo, prekybos internetinėse platformose bei dalyvavimo tarptautiniuose konkursuose kaštų.
„Kitas žingsnis po perėjimo iš mažo į vidutinį, o iš vidutinio į didelį verslą yra prekės ženklo stiprinimas ir pilnas įėjimas į eksporto rinkas“, – sakė apšvietimo bendrovės „Miss Lighting“ vadovė Umida Rahmonova.
Reguliavimo dalyje numatomas trejų metų patikrinimų moratoriumas mažoms įmonėms, išskyrus atvejus, kai tai susiję su žala žmonių sveikatai ar kitų verslų interesams. Taip pat skelbiama, kad verslui taikomos baudos vidutiniškai būtų mažinamos perpus.
Nuo kitų metų planuojama įvesti verslininkui palankią prezumpciją: kol teismas nenustatys įmonės kaltės, nebūtų taikomos baudos ar kitos sankcijos. Teisininkų bendruomenės atstovai pabrėžia, kad toks modelis reikštų didesnę įrodinėjimo naštą valstybės institucijoms.
„Anksčiau verslininkams dažniausiai tekdavo įrodyti, kad jie teisūs, o dabar tai turės padaryti valstybės institucija“, – sakė teisininkų ir konsultantų asociacijos pirmininkas Davronbek Ahmatov.
Nors dalis priemonių jau įgyvendinama, kita dalis dar tik planuojama, o realus poveikis priklausys nuo praktinio įgyvendinimo. Verslui svarbiausia bus, ar nauji finansavimo įrankiai, mažesnės išankstinės įmokos, eksporto skatinimas ir reguliavimo pokyčiai veiks greitai ir nuspėjamai.
Leave a Reply