Tag: Kariuomenė

  • Lenkijos cyberkariuomenei – papildomas finansavimas: pinigai skiriami specialistų atlyginimams

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė, kad šalies Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms bus skirta papildomų lėšų. Jos bus skiriamos iš Kibernetinio saugumo fondo ir pirmiausia numatytos kariuomenės kibernetinio saugumo specialistų atlyginimams.

    Ministro teigimu, tikslas paprastas: valstybė nori išlaikyti aukštos kvalifikacijos žmones tarnyboje ir sustiprinti pajėgumus atremiant vis sudėtingesnes atakas. Kiek tiksliai sudarys papildomas finansavimas, jis neatskleidė, nurodydamas, kad sumos yra neviešinamos.

    Rekordinės išlaidos kibernetiniam saugumui

    K. Gawkowskis pabrėžė, kad Lenkijos išlaidos kibernetiniam saugumui pasiekė rekordines aukštumas. Pasak jo, šiuo metu jos viršija 1 150 000 000 eurų, o papildomai vykdomos ir investicinės programos.

    Anot ministro, ankstesniais dvejais metais metinės išlaidos siekė apie 920 000 000 eurų. Toks augimas, jo vertinimu, atspindi tiek didėjantį grėsmių mastą, tiek poreikį konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl talentų.

    „Žmonės, dirbantys šiuose padaliniuose, turėtų gerai uždirbti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ne tik gynyba, bet ir technologinė suverenitetas

    Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadovas brigados generolas dr. inž. Mariuszas Chmielewskis akcentavo, kad padaliniai rūpinasi ne vien incidentų prevencija ir reagavimu. Jo teigimu, dalis jautriausių ir kritinių technologijų kuriamos pačioje kariuomenės struktūroje, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių sprendimų.

    Generolas išskyrė, kad kibernetinėje gynyboje dirba inžinieriai ir mokslo laipsnius turintys specialistai, kurie kuria bei analizuoja technologijas. Papildomos fondo lėšos, anot jo, yra priemonė išlaikyti šį kompetencijų branduolį ir nuosekliai auginti gebėjimus.

    „Tas technologijų dalis, kurios yra ypač jautrios ir kritiškai svarbios, kuriame savarankiškai“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

    DI modeliai – dar vienas stiprinimo elementas

    Pasak M. Chmielewskio, skaitmeninimo ministerija taip pat padės kibernetinėms pajėgoms iš sąjungininkų gauti pažangius dirbtinio intelekto modelius. Jie, generolo vertinimu, gali prisidėti prie grėsmių analizės, aptikimo ir greitesnio reagavimo procedūrų.

    Jis pažymėjo, kad kariuomenė jau dabar naudoja ir Lenkijoje kuriamus DI sprendimus, pritaikytus konkretiems gynybos poreikiams. Tuo pat metu siekiama įsigyti ir pačius pažangiausius užsienio modelius, kurie, kaip teigiama, galėtų būti gauti dar šiemet.

    „Suprantame, kaip aparatinė įranga ir programinė įranga gali stiprinti mūsų atsparumą“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

  • Lenkijos kariuomenė stabdo vėjo parkus: per 2,5 metų nepritarta 464 projektams dėl saugumo

    Lenkijoje aštrėja konfliktas tarp sparčiai augančios vėjo energetikos ir gynybos poreikių. Nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų gegužės pabaigos kariuomenė neigiamai įvertino 464 planuojamų vėjo jėgainių parkų vietas, tai sudaro apie 40 proc. pateiktų siūlymų.

    Vien 2026 metų pirmoje pusėje neigiamų išvadų dalis išaugo iki maždaug 46 proc. Kariuomenė aiškina, kad atsisakymų daugėja dėl didėjančio mokymų intensyvumo ir poreikio turėti daugiau erdvės ne tik Lenkijos, bet ir sąjungininkų pajėgoms.

    Kas trukdo kariuomenei?

    Gynybos institucijos pabrėžia praktines rizikas, susijusias su vis aukštesnėmis turbinos konstrukcijomis. Šiuolaikinės vėjo jėgainės neretai pasiekia daugiau nei 250 metrų aukštį, todėl tampa kliūtimi skrydžiams žemame aukštyje ir riboja taktinio manevravimo galimybes.

    Pasak kariuomenės argumentų, vėjo jėgainės gali apsunkinti sraigtasparnių maršrutus, o dėl oro srautų turbulencijos rizika išlieka ne tik šalia bokšto, bet ir už jo. Taip pat akcentuojama, kad didelės konstrukcijos komplikuoja bepiločių orlaivių skrydžius ir gali kištis į karinių naikintuvų skrydžių koridorius.

    Žvalgybos rizika ir sensorių klausimas

    Be skrydžių saugos, keliama ir žvalgybos grėsmių tema. Vėjo jėgainių infrastruktūra, įskaitant ant bokštų montuojamas kameras ar įvairius jutiklius, teoriškai gali būti panaudota stebėti dideles teritorijas ir rinkti duomenis apie karinių dalinių judėjimą.

    Toks argumentas ypač aktualus regionuose, kur arti yra poligonai, karinės bazės ar logistikos koridoriai. Kariuomenės požiūriu, net ir civiliniai įrenginiai, jei jie prastai sureguliuoti ar nepakankamai prižiūrimi, gali tapti informacijos nutekėjimo kanalu.

    Kompromisų paieška tarp energetikos ir gynybos

    Lenkijos pareigūnai viešai pripažįsta, kad tenka derinti energetinį saugumą su karinio saugumo poreikiais. Seime svarstant šį klausimą pulkininkas Robertas Weisgergeris pabrėžė, kad kiekvienu atveju vertinamas balansas tarp šalies energetikos interesų ir gynybos užduočių.

    Šis ginčas vyksta platesniame Europos kontekste: vėjo energetika laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau po 2022 metų sustiprėję gynybos planai daugelyje šalių iškėlė ir oro erdvės, treniruočių teritorijų bei kritinės infrastruktūros apsaugos klausimus.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų gali būti nukreipiami į alternatyvias vietas, koreguojami aukštingumo ar išdėstymo sprendiniai, o kai kuriais atvejais investuotojai susiduria su ilgesnėmis derinimo procedūromis. Rinkai tai siunčia aiškią žinutę: vėjo parkų plėtra toliau vyks, bet vis dažniau turės įrodyti suderinamumą su gynybos reikalavimais.

  • Dunojus nuseko iki rekordų: Rumunija sprogdina upės dugną, kad išgelbėtų AE „Cernavoda“

    Dunojus nuseko iki rekordų: Rumunija sprogdina upės dugną, kad išgelbėtų AE „Cernavoda“

    Rumunija ėmėsi neįprastų ir rizikingų priemonių, kai dėl ypač žemo Dunojaus vandens lygio kilo grėsmė svarbiai šalies atominei elektrinei „Cernavoda“. Šalyje į operaciją įtrauktos ir karinės pajėgos, o darbai vyksta upės vagoje.

    Pagrindinis tikslas – padidinti vandens srautą į ruožą, kuriame vanduo reikalingas tiek techniniams procesams, tiek saugiam infrastruktūros funkcionavimui. Rumunijos institucijos pabrėžia, kad tai hidrologiškai sudėtinga situacija, o sėkmė priklauso nuo to, ar pavyks sukoncentruoti tėkmę tinkamoje vietoje.

    Po vandeniu – sprogdinimai

    Operacijos metu Rumunija pradėjo povandeninius sprogdinimus, siekdama suskaldyti uolieną viename iš Dunojaus atšakų ruožų. Pirmasis bandymas laukto efekto nedavė, todėl kitos dienos rytą įvyko dar vienas detonavimas, panaudojant apie 100 kilogramų sprogstamųjų medžiagų.

    Antrasis bandymas, kaip skelbiama, davė dalinį rezultatą – uoliena buvo pažeista tik iš dalies. Visgi tai laikoma žingsniu į priekį, nes atsirado vilties, kad visą operaciją pavyks užbaigti pagal planą.

    Planuoja keisti srautą

    Numatomi du etapai: pirmiausia sprogdinimais tvarkomas konkretus akmenuotas ruožas, kad vanduo mažiau „užstrigtų“ seklumoje. Antruoju etapu planuojama nuskandinti kelias baržas, pripildytas akmenų, taip suformuojant dirbtines kliūtis, kurios nukreiptų tėkmę į senąją Dunojaus vagą.

    Rumunijos vandens administracija aiškina, kad sumanymas remiasi hidrotechnikos sprendimais, kai tėkmė sutelkiama formuojant specialius vandens srauto nukreipimo elementus. Tačiau pabrėžiama, kad itin žemas vandens lygis gali sumažinti priemonių efektyvumą ir apsunkinti norimo hidrologinio rezultato pasiekimą.

    Rekordiškai mažas pratakumas

    Problemos šaknys – Dunojaus pratakumo kritimas. Skelbiama, kad artimiausiomis dienomis situacija gali dar prastėti, o prognozės rodo užsitęsiantį laikotarpį, kai vandens bus gerokai mažiau nei įprasta.

    Įprasta daugiametė vidutinė vandens tėkmė šiame ruože siekia apie 3 900 kubinių metrų per sekundę, tačiau pastaruoju metu fiksuota maždaug 1 600 kubinių metrų per sekundę. Prognozuota, kad iki savaitės pabaigos pratakumas gali kristi iki maždaug 1 450 kubinių metrų per sekundę – toks lygis, anot vietos pranešimų, nematytas apie tris dešimtmečius.

    Pastaraisiais metais tokie reiškiniai Europoje vis dažniau siejami su užsitęsusiomis karščio bangomis ir sausromis, kurios mažina didžiųjų upių debitą. Dunojaus seklėjimas turi pasekmių ne tik energetikai, bet ir laivybai bei tiekimo grandinėms, todėl Rumunijos veiksmai atidžiai stebimi ir kaimyninėse šalyse.