CP v2

Tag: Kariuomenė

  • 25-mečio Emilio penkias dienas ieškojo net kariuomenė: kūnas rastas palapinėje miške

    Lenkijoje minimos penktosios 25 metų Emilio S. kūno radimo metinės – jauno vyro mirtis po penkias dienas trukusių, itin plataus masto paieškų sukrėtė Mazoviją ir visą šalį.

    Tragiška istorija prasidėjo 2021 metų lapkričio 1 dieną, per Visų Šventųjų dieną, kai Emilas išėjo iš namų ir seseriai pasakė, kad turi išvykti. Artimiesiems paliktas laiškas rodė, kad jis galėjo planuoti atimti sau gyvybę – šeimai ir tarnyboms prasidėjo lenktynės su laiku.

    Gavus pranešimą apie dingimą, į paieškas įsitraukė didelės pajėgos: policija, savanoriškos ugniagesių pajėgos, kinologai su paieškos šunimis, taip pat ir Teritorinės gynybos pajėgos. Miškai prie Legionovo buvo šukuojami metrą po metro – iš pradžių Chotomuvo apylinkėse, vėliau Orzechovo rajone.

    Vilties paieškoms suteikė viena detalė: Emilio telefonas vis dar jungėsi prie ryšio tinklo, todėl daugelis tikėjo, kad jaunas vyras gali būti gyvas ir pasiekiamas.

    Paieškų pabaiga – tragiška

    Lūžis įvyko penktadienį, lapkričio 5 dieną, prieš pat vidurdienį – tuomet pasiekė žinia, kad Emilio kūnas rastas miške.

    Nurodoma, jog 25-metis buvo pasistatęs palapinę miško gilumoje, o vėliau joje atėmė sau gyvybę. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai rado kūną.

    Tą pačią dieną paaiškėjo ir, kodėl telefonas taip ilgai buvo aktyvus tinkle: jis buvo prijungtas prie išorinės baterijos (angl. „powerbank“).

    Prokuratūra: mirties priežastis patvirtinta

    Po įvykio kilusias prielaidas netrukus nutraukė prokuratūros tyrimas. Atlikta autopsija patvirtino, kad mirties priežastis – savižudybė pasismaugiant.

    Jei šis pasakojimas kelia jums sunkias mintis ar nerimą, svarbu žinoti, kad pagalba yra pasiekiama. Lietuvoje emocinę paramą teikia „Jaunimo linija“ (tel. 8 800 28888), „Vilties linija“ (tel. 116 123), o skubios pagalbos atveju visada galima skambinti 112.

  • Italija po neramumų Milane telkia 500 karių: žadamos griežtesnės priemonės ir nauji ribojimai

    Italija po neramumų Milane telkia 500 karių: žadamos griežtesnės priemonės ir nauji ribojimai

    Italijos valdžia po susirėmimų ir plėšimų Milane žada reaguoti griežtai: užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pranešė, kad į miesto gatves bus išsiųsta 500 karių, kurie prisidės prie viešosios tvarkos užtikrinimo. Pasak ministro, sprendimas siejamas su pastarųjų dienų smurto protrūkiais ir būtinybe greičiau užkirsti kelią naujiems incidentams.

    „Penki šimtai karių, kuriems taip pat būtų suteikti teisminės policijos įgaliojimai, bus dislokuoti siekiant padėti užtikrinti saugumą ir taikyti tvirtas prevencines priemones“, – sakė Antonio Tajani.

    Neramumai Italijoje kilo savaitgalį, kai pragyvenimo išlaidų protestai kai kuriose vietose peraugo į susidūrimus su policija. Pranešama, kad įtampos židiniai fiksuoti ne tik Milane, bet ir Turine bei Bolonijoje, o dalis akcijų baigėsi sulaikymais ir materialine žala.

    Pasak ministro, vyriausybė taip pat ruošia teisines ir reguliavimo priemones, kurios apsunkintų nepilnamečių įsitraukimą į nusikalstamą veiklą. Politikai svarsto, kaip stiprinti prevenciją, kartu išlaikant nepilnamečių teisių apsaugos standartus ir aiškias procedūrines garantijas.

    Prevencinis sulaikymas ir vėlesni areštai

    Tarp aptariamų priemonių minimas prevencinio sulaikymo termino ilginimas iki 24 valandų. Ši priemonė būtų taikoma ne kaip bausmė, o kaip laikinas apribojimas tais atvejais, kai, institucijų vertinimu, yra konkretus pagrindas manyti apie grėsmę viešajai tvarkai.

    Taip pat svarstoma galimybė plačiau taikyti vadinamąjį atidėtą sulaikymą, kai asmuo gali būti sulaikytas ne įvykio vietoje, o vėliau, remiantis įrodymais, pavyzdžiui, vaizdo įrašais ar nuotraukomis. Valdžia tai vertina kaip būdą efektyviau identifikuoti grupėse veikiančius vandalizmo ar plėšimo dalyvius.

    Didesnės bausmės už grupinį vandalizmą

    Vyriausybė aptaria griežtesnes sankcijas už turto niokojimą, kai veikiama grupėje. Politiniame lygmenyje kalbama apie atskirą, sunkinančiomis aplinkybėmis laikomą nusikalstamą veiką, kai žala daroma koordinuotai kelių asmenų.

    Lygiagrečiai svarstomi sprendimai, kurie leistų greičiau taikyti atsakomybę už smurtą per demonstracijas ir apibrėžti aiškesnes ribas tarp teisėto protesto ir organizuotų destruktyvių veiksmų. Galutinis pakeitimų paketas dar derinamas, todėl konkrečios formuluotės ir taikymo ribos gali keistis.

    Ribojimai susibūrimams ir papildomos priemonės

    Dar viena kryptis yra ribojimai susibūrimams asmenims, kuriuos institucijos laiko keliančiais grėsmę viešajai tvarkai. Tokios priemonės paprastai siejamos su prevencija ir taikomos individualiai, tačiau jų plėtra kelia diskusijų dėl proporcingumo ir teisės į susirinkimų laisvę.

    Be to, kalbama apie priemones, kurios griežtintų atsakomybę už kelių blokavimą ir išpuolius prieš pareigūnus. Kartu vyriausybės atstovai mini ir nepilnamečių justicijos sistemos stiprinimą, įskaitant didesnius resursus teismams ir pataisos įstaigoms, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau.

    Karių dislokavimas Milane turėtų sustiprinti jau vykdomą saugumo operaciją: kariai saugotų svarbias vietas ir padėtų palaikyti tvarką viešosiose erdvėse. Italijos valdžia pabrėžia, kad siekis yra atkurti saugumo jausmą mieste ir sumažinti riziką, jog protestai vėl peraugs į smurtą.

  • Be kariuomenės skaitmeninimo nebus efektyvios gynybos: kur stringa vietinis turinys karinėse technologijose?

    Šiuolaikinis karas vis labiau remiasi duomenimis, ryšiu ir greitu sprendimų priėmimu, todėl kariuomenės skaitmeninimas tampa ne priedu, o būtinybe. Kartu su didžiaisiais ginkluotės pirkimais vis daugiau dėmesio skiriama programinei įrangai, kibernetiniam saugumui ir sistemų tarpusavio suderinamumui.

    Lenkijos IT grupės Asseco atstovas Arturas Wiza teigia, kad diskusijos apie vietinį turinį gynybos sektoriuje stiprėja, tačiau realūs sprendimai konkursuose juda lėčiau nei rinka tikėjosi. Pasak jo, vietinės kompetencijos yra, bet trūksta nuoseklaus kelio nuo idėjų iki diegimų nacionalinėje sistemoje.

    Skaitmeninimas tampa lemiamu faktoriumi

    Gynybos ekspertai pabrėžia, kad be skaitmeninių sistemų sunku užtikrinti situacijos suvokimą, efektyvų pajėgų valdymą ir sąjungininkų tarpusavio sąveiką. Praktikoje tai reiškia saugius duomenų mainus, realaus laiko informaciją iš jutiklių, dronų ir žvalgybos priemonių bei gebėjimą greitai apdoroti didelius duomenų srautus.

    „Be skaitmeninimo nebus efektyvios kariuomenės“, – sakė Arturas Wiza.

    Jo teigimu, tikslas nėra viską pasigaminti patiems, nes dalis sprendimų neišvengiamai ateina iš globalių tiekėjų. Tačiau valstybė gali kurti aplinką, kurioje vietos įmonės tampa realiais partneriais, ypač ten, kur svarbiausia duomenų sauga, integracija ir nuolatinė priežiūra.

    Kodėl vietiniai sprendimai sunkiai prasimuša?

    Pašnekovas atkreipia dėmesį į užburtą ratą: gynybos institucijos dažnai linkusios pirkti tik jau kitur patikrintus produktus, o vietos įmonėms trūksta progų sprendimus išbandyti namų rinkoje. Be pilotinių projektų sunku įrodyti patikimumą, o be patikimumo sunku laimėti didesnės apimties pirkimus.

    „Kur turime ištestuoti savo technologijas, jei ne pas save?“, – sakė Arturas Wiza.

    Anot jo, gynybos sektoriuje sprendimų ciklas ilgas, rizika didelė, o reikalavimai griežti, todėl būtinos bandomosios diegimo programos ir aiškūs standartai. Tai leistų ne tik įvertinti technologijas realiomis sąlygomis, bet ir sukurti ilgalaikę priežiūros bei modernizavimo ekosistemą, kuri krizių metu tampa kritiškai svarbi.

    Vietinis turinys: dabar svarbiausia ne tik technika

    Arturas Wiza pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu kariuomenės prioritetas dažnai išlieka didieji pirkimai, susiję su platformomis ir įranga, pavyzdžiui, šarvuota technika ar oro gynybos sistemomis. Tokiose srityse natūraliai dominuoja tarptautiniai gamintojai, o vietinis indėlis dažniau siejamas su aptarnavimu, remontu, logistika ir infrastruktūra.

    Vis dėlto vietinis turinys gynyboje gali sparčiau augti ten, kur pagrindas yra programinė įranga ir duomenys. Tai apima valdymo ir ryšio sprendimus, duomenų apdorojimą, integracinius sluoksnius, kibernetinio saugumo įrankius ir sprendimus, padedančius sujungti skirtingų gamintojų sistemas į vieną veikiančią architektūrą.

    Pašnekovas teigia, kad tokiose srityse regiono įmonės gali konkuruoti greičiu ir specializacija, tačiau būtinas užsakovo pasitikėjimas ir nuosekli pirkimų praktika. Jo vertinimu, startas dažnai turėtų prasidėti nuo mažesnių, aiškiai apibrėžtų diegimų, kurie vėliau gali būti plečiami.

    Kosmoso kryptis: dėmesys duomenims

    Kalbėdamas apie ateities tendencijas, Arturas Wiza pažymi, kad kosmoso technologijos gynyboje tampa vis svarbesnės, tačiau viešai listinguojamoms bendrovėms sudėtinga investuoti į sritis, kur grąžos tenka laukti ilgai. Dėl to prioritetas dažnai teikiamas tiems sprendimams, kurie artimi pagrindinėms kompetencijoms ir gali būti pritaikomi greičiau.

    Jo teigimu, viena perspektyviausių krypčių yra programinė įranga, kuri padeda apdoroti iš palydovų gaunamus duomenis ir paversti juos praktiška informacija operacijoms. Tokie gebėjimai, pasak pašnekovo, gali turėti tiesioginę reikšmę situacijos suvokimui ir sprendimų priėmimui mūšio lauke.

    Apibendrindamas jis akcentuoja, kad gynybos sektoriuje vietinių pajėgumų stiprinimas nebūtinai prasideda nuo gamybos linijų. Dažnai lemiamas pranašumas kuriamas programinėje įrangoje, duomenų valdyme ir gebėjime greitai prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių.

  • Lenkijos cyberkariuomenei – papildomas finansavimas: pinigai skiriami specialistų atlyginimams

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė, kad šalies Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms bus skirta papildomų lėšų. Jos bus skiriamos iš Kibernetinio saugumo fondo ir pirmiausia numatytos kariuomenės kibernetinio saugumo specialistų atlyginimams.

    Ministro teigimu, tikslas paprastas: valstybė nori išlaikyti aukštos kvalifikacijos žmones tarnyboje ir sustiprinti pajėgumus atremiant vis sudėtingesnes atakas. Kiek tiksliai sudarys papildomas finansavimas, jis neatskleidė, nurodydamas, kad sumos yra neviešinamos.

    Rekordinės išlaidos kibernetiniam saugumui

    K. Gawkowskis pabrėžė, kad Lenkijos išlaidos kibernetiniam saugumui pasiekė rekordines aukštumas. Pasak jo, šiuo metu jos viršija 1 150 000 000 eurų, o papildomai vykdomos ir investicinės programos.

    Anot ministro, ankstesniais dvejais metais metinės išlaidos siekė apie 920 000 000 eurų. Toks augimas, jo vertinimu, atspindi tiek didėjantį grėsmių mastą, tiek poreikį konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl talentų.

    „Žmonės, dirbantys šiuose padaliniuose, turėtų gerai uždirbti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ne tik gynyba, bet ir technologinė suverenitetas

    Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadovas brigados generolas dr. inž. Mariuszas Chmielewskis akcentavo, kad padaliniai rūpinasi ne vien incidentų prevencija ir reagavimu. Jo teigimu, dalis jautriausių ir kritinių technologijų kuriamos pačioje kariuomenės struktūroje, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių sprendimų.

    Generolas išskyrė, kad kibernetinėje gynyboje dirba inžinieriai ir mokslo laipsnius turintys specialistai, kurie kuria bei analizuoja technologijas. Papildomos fondo lėšos, anot jo, yra priemonė išlaikyti šį kompetencijų branduolį ir nuosekliai auginti gebėjimus.

    „Tas technologijų dalis, kurios yra ypač jautrios ir kritiškai svarbios, kuriame savarankiškai“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

    DI modeliai – dar vienas stiprinimo elementas

    Pasak M. Chmielewskio, skaitmeninimo ministerija taip pat padės kibernetinėms pajėgoms iš sąjungininkų gauti pažangius dirbtinio intelekto modelius. Jie, generolo vertinimu, gali prisidėti prie grėsmių analizės, aptikimo ir greitesnio reagavimo procedūrų.

    Jis pažymėjo, kad kariuomenė jau dabar naudoja ir Lenkijoje kuriamus DI sprendimus, pritaikytus konkretiems gynybos poreikiams. Tuo pat metu siekiama įsigyti ir pačius pažangiausius užsienio modelius, kurie, kaip teigiama, galėtų būti gauti dar šiemet.

    „Suprantame, kaip aparatinė įranga ir programinė įranga gali stiprinti mūsų atsparumą“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

  • Lenkijos kariuomenė stabdo vėjo parkus: per 2,5 metų nepritarta 464 projektams dėl saugumo

    Lenkijoje aštrėja konfliktas tarp sparčiai augančios vėjo energetikos ir gynybos poreikių. Nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų gegužės pabaigos kariuomenė neigiamai įvertino 464 planuojamų vėjo jėgainių parkų vietas, tai sudaro apie 40 proc. pateiktų siūlymų.

    Vien 2026 metų pirmoje pusėje neigiamų išvadų dalis išaugo iki maždaug 46 proc. Kariuomenė aiškina, kad atsisakymų daugėja dėl didėjančio mokymų intensyvumo ir poreikio turėti daugiau erdvės ne tik Lenkijos, bet ir sąjungininkų pajėgoms.

    Kas trukdo kariuomenei?

    Gynybos institucijos pabrėžia praktines rizikas, susijusias su vis aukštesnėmis turbinos konstrukcijomis. Šiuolaikinės vėjo jėgainės neretai pasiekia daugiau nei 250 metrų aukštį, todėl tampa kliūtimi skrydžiams žemame aukštyje ir riboja taktinio manevravimo galimybes.

    Pasak kariuomenės argumentų, vėjo jėgainės gali apsunkinti sraigtasparnių maršrutus, o dėl oro srautų turbulencijos rizika išlieka ne tik šalia bokšto, bet ir už jo. Taip pat akcentuojama, kad didelės konstrukcijos komplikuoja bepiločių orlaivių skrydžius ir gali kištis į karinių naikintuvų skrydžių koridorius.

    Žvalgybos rizika ir sensorių klausimas

    Be skrydžių saugos, keliama ir žvalgybos grėsmių tema. Vėjo jėgainių infrastruktūra, įskaitant ant bokštų montuojamas kameras ar įvairius jutiklius, teoriškai gali būti panaudota stebėti dideles teritorijas ir rinkti duomenis apie karinių dalinių judėjimą.

    Toks argumentas ypač aktualus regionuose, kur arti yra poligonai, karinės bazės ar logistikos koridoriai. Kariuomenės požiūriu, net ir civiliniai įrenginiai, jei jie prastai sureguliuoti ar nepakankamai prižiūrimi, gali tapti informacijos nutekėjimo kanalu.

    Kompromisų paieška tarp energetikos ir gynybos

    Lenkijos pareigūnai viešai pripažįsta, kad tenka derinti energetinį saugumą su karinio saugumo poreikiais. Seime svarstant šį klausimą pulkininkas Robertas Weisgergeris pabrėžė, kad kiekvienu atveju vertinamas balansas tarp šalies energetikos interesų ir gynybos užduočių.

    Šis ginčas vyksta platesniame Europos kontekste: vėjo energetika laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau po 2022 metų sustiprėję gynybos planai daugelyje šalių iškėlė ir oro erdvės, treniruočių teritorijų bei kritinės infrastruktūros apsaugos klausimus.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų gali būti nukreipiami į alternatyvias vietas, koreguojami aukštingumo ar išdėstymo sprendiniai, o kai kuriais atvejais investuotojai susiduria su ilgesnėmis derinimo procedūromis. Rinkai tai siunčia aiškią žinutę: vėjo parkų plėtra toliau vyks, bet vis dažniau turės įrodyti suderinamumą su gynybos reikalavimais.

  • Dunojus nuseko iki rekordų: Rumunija sprogdina upės dugną, kad išgelbėtų AE „Cernavoda“

    Dunojus nuseko iki rekordų: Rumunija sprogdina upės dugną, kad išgelbėtų AE „Cernavoda“

    Rumunija ėmėsi neįprastų ir rizikingų priemonių, kai dėl ypač žemo Dunojaus vandens lygio kilo grėsmė svarbiai šalies atominei elektrinei „Cernavoda“. Šalyje į operaciją įtrauktos ir karinės pajėgos, o darbai vyksta upės vagoje.

    Pagrindinis tikslas – padidinti vandens srautą į ruožą, kuriame vanduo reikalingas tiek techniniams procesams, tiek saugiam infrastruktūros funkcionavimui. Rumunijos institucijos pabrėžia, kad tai hidrologiškai sudėtinga situacija, o sėkmė priklauso nuo to, ar pavyks sukoncentruoti tėkmę tinkamoje vietoje.

    Po vandeniu – sprogdinimai

    Operacijos metu Rumunija pradėjo povandeninius sprogdinimus, siekdama suskaldyti uolieną viename iš Dunojaus atšakų ruožų. Pirmasis bandymas laukto efekto nedavė, todėl kitos dienos rytą įvyko dar vienas detonavimas, panaudojant apie 100 kilogramų sprogstamųjų medžiagų.

    Antrasis bandymas, kaip skelbiama, davė dalinį rezultatą – uoliena buvo pažeista tik iš dalies. Visgi tai laikoma žingsniu į priekį, nes atsirado vilties, kad visą operaciją pavyks užbaigti pagal planą.

    Planuoja keisti srautą

    Numatomi du etapai: pirmiausia sprogdinimais tvarkomas konkretus akmenuotas ruožas, kad vanduo mažiau „užstrigtų“ seklumoje. Antruoju etapu planuojama nuskandinti kelias baržas, pripildytas akmenų, taip suformuojant dirbtines kliūtis, kurios nukreiptų tėkmę į senąją Dunojaus vagą.

    Rumunijos vandens administracija aiškina, kad sumanymas remiasi hidrotechnikos sprendimais, kai tėkmė sutelkiama formuojant specialius vandens srauto nukreipimo elementus. Tačiau pabrėžiama, kad itin žemas vandens lygis gali sumažinti priemonių efektyvumą ir apsunkinti norimo hidrologinio rezultato pasiekimą.

    Rekordiškai mažas pratakumas

    Problemos šaknys – Dunojaus pratakumo kritimas. Skelbiama, kad artimiausiomis dienomis situacija gali dar prastėti, o prognozės rodo užsitęsiantį laikotarpį, kai vandens bus gerokai mažiau nei įprasta.

    Įprasta daugiametė vidutinė vandens tėkmė šiame ruože siekia apie 3 900 kubinių metrų per sekundę, tačiau pastaruoju metu fiksuota maždaug 1 600 kubinių metrų per sekundę. Prognozuota, kad iki savaitės pabaigos pratakumas gali kristi iki maždaug 1 450 kubinių metrų per sekundę – toks lygis, anot vietos pranešimų, nematytas apie tris dešimtmečius.

    Pastaraisiais metais tokie reiškiniai Europoje vis dažniau siejami su užsitęsusiomis karščio bangomis ir sausromis, kurios mažina didžiųjų upių debitą. Dunojaus seklėjimas turi pasekmių ne tik energetikai, bet ir laivybai bei tiekimo grandinėms, todėl Rumunijos veiksmai atidžiai stebimi ir kaimyninėse šalyse.