Dunojus nuseko iki rekordų: Rumunija sprogdina upės dugną, kad išgelbėtų AE „Cernavoda“

Rumunija ėmėsi neįprastų ir rizikingų priemonių, kai dėl ypač žemo Dunojaus vandens lygio kilo grėsmė svarbiai šalies atominei elektrinei „Cernavoda“. Šalyje į operaciją įtrauktos ir karinės pajėgos, o darbai vyksta upės vagoje.

Pagrindinis tikslas – padidinti vandens srautą į ruožą, kuriame vanduo reikalingas tiek techniniams procesams, tiek saugiam infrastruktūros funkcionavimui. Rumunijos institucijos pabrėžia, kad tai hidrologiškai sudėtinga situacija, o sėkmė priklauso nuo to, ar pavyks sukoncentruoti tėkmę tinkamoje vietoje.

Po vandeniu – sprogdinimai

Operacijos metu Rumunija pradėjo povandeninius sprogdinimus, siekdama suskaldyti uolieną viename iš Dunojaus atšakų ruožų. Pirmasis bandymas laukto efekto nedavė, todėl kitos dienos rytą įvyko dar vienas detonavimas, panaudojant apie 100 kilogramų sprogstamųjų medžiagų.

Antrasis bandymas, kaip skelbiama, davė dalinį rezultatą – uoliena buvo pažeista tik iš dalies. Visgi tai laikoma žingsniu į priekį, nes atsirado vilties, kad visą operaciją pavyks užbaigti pagal planą.

Planuoja keisti srautą

Numatomi du etapai: pirmiausia sprogdinimais tvarkomas konkretus akmenuotas ruožas, kad vanduo mažiau „užstrigtų“ seklumoje. Antruoju etapu planuojama nuskandinti kelias baržas, pripildytas akmenų, taip suformuojant dirbtines kliūtis, kurios nukreiptų tėkmę į senąją Dunojaus vagą.

Rumunijos vandens administracija aiškina, kad sumanymas remiasi hidrotechnikos sprendimais, kai tėkmė sutelkiama formuojant specialius vandens srauto nukreipimo elementus. Tačiau pabrėžiama, kad itin žemas vandens lygis gali sumažinti priemonių efektyvumą ir apsunkinti norimo hidrologinio rezultato pasiekimą.

Rekordiškai mažas pratakumas

Problemos šaknys – Dunojaus pratakumo kritimas. Skelbiama, kad artimiausiomis dienomis situacija gali dar prastėti, o prognozės rodo užsitęsiantį laikotarpį, kai vandens bus gerokai mažiau nei įprasta.

Įprasta daugiametė vidutinė vandens tėkmė šiame ruože siekia apie 3 900 kubinių metrų per sekundę, tačiau pastaruoju metu fiksuota maždaug 1 600 kubinių metrų per sekundę. Prognozuota, kad iki savaitės pabaigos pratakumas gali kristi iki maždaug 1 450 kubinių metrų per sekundę – toks lygis, anot vietos pranešimų, nematytas apie tris dešimtmečius.

Pastaraisiais metais tokie reiškiniai Europoje vis dažniau siejami su užsitęsusiomis karščio bangomis ir sausromis, kurios mažina didžiųjų upių debitą. Dunojaus seklėjimas turi pasekmių ne tik energetikai, bet ir laivybai bei tiekimo grandinėms, todėl Rumunijos veiksmai atidžiai stebimi ir kaimyninėse šalyse.