Tag: Karo nusikaltimai

  • JT smogė Rusijai: tūkstantis seksualinio smurto bylų Ukrainoje ir aukos nuo 4 iki 82 metų

    JT smogė Rusijai: tūkstantis seksualinio smurto bylų Ukrainoje ir aukos nuo 4 iki 82 metų

    Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos iki 2026 metų liepos pabaigos Ukrainoje užfiksuota 1 004 seksualinio smurto atvejai, susiję su Rusijos pradėta plataus masto invazija. Dokumente aprašomas „šokiruojantis kankinimų, bauginimo ir prievartos modelis“, o tarp nukentėjusiųjų minimi žmonės nuo 4 iki 82 metų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 89 proc. įvardytų nusikaltimų vykdytojų sudarė Rusijos pajėgų atstovai. JT pažymi, kad nors dauguma dokumentuotų aukų yra vyrai, ypač laikyti sulaikymo vietose, okupuotose teritorijose ypač skaudžiai nukentėjo moterys ir vaikai.

    „Esu giliai sukrėstas mūsų ataskaitoje užfiksuotų baisių veiksmų masto ir bijau, kad jie, beveik neabejotinai, tęsiasi ir toliau“, – sakė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Türk.

    Kas fiksuota sulaikymo vietose

    Pasak JT, nusikaltimai prieš Ukrainos karo belaisvius ir sulaikytus medicinos darbuotojus apėmė grupinius išžaginimus, lytinių organų žalojimą bei kitus seksualinio žeminimo veiksmus. Ataskaitoje akcentuojama, kad seksualinis smurtas neretai buvo naudojamas kaip kankinimo, palaužimo ir prievartinio prisipažinimo priemonė.

    Vienas dažniausiai minimų metodų – elektros smūgiai į lytinius organus, naudojant sovietmečio lauko telefono tipo įrenginį. JT duomenimis, bent kartą toks kankinimo būdas fiksuotas 155 atvejais, tai sudaro 27 proc. visų ataskaitoje nagrinėtų epizodų.

    Dokumente taip pat aprašomi išgyvenusiųjų liudijimai apie seksualinį smurtą, vykdytą naudojant įvairius daiktus. JT pabrėžia, kad tokie veiksmai tarptautinėje teisėje vertinami kaip kankinimo forma ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus bei nusikaltimus žmoniškumui.

    Rusija įtraukta į JT sąrašą

    JT primena, kad 2026 metais gegužę Rusija buvo įtraukta į JT generalinio sekretoriaus sąrašą šalių ir jėgos struktūrų, „patikimai įtariamų“ seksualiniu smurtu konfliktuose. Į šį sąrašą įtraukiami subjektai, dėl kurių egzistuoja nuoseklūs, patikrinti signalai apie tokio pobūdžio nusikaltimus, o šalia Rusijos minimos ir kitos valstybės, anksčiau sulaukusios panašių vertinimų.

    Kremlius JT išvadas atmetė, teigdamas, kad jos esą politiškai motyvuotos. Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministerija ataskaitą pasitiko palankiai, nurodydama, kad ji dar kartą parodė sisteminį žmogaus teisių pažeidimų mastą.

    Kodėl tai laikoma karo nusikaltimais

    Ataskaitoje primenama, kad išžaginimas ir kitos seksualinio smurto formos tarptautinėje teisėje pripažįstamos karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, o Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas tai aiškiai įtvirtino nuo 2002 metais įsigaliojusio dokumento pradžios. JT pabrėžia, kad sisteminis seksualinis smurtas konfliktuose vertinamas kaip ginklas, kuriuo siekiama palaužti bendruomenes, kelti baimę ir kontroliuoti civilius.

    JT Žmogaus teisių biuras nurodo, kad ataskaita parengta remiantis konfidencialiais interviu su šimtais nukentėjusiųjų, teismų dokumentais ir oficialiais įrašais. Tokia metodika, anot JT, leidžia sudaryti patikimą vaizdą net ir tais atvejais, kai dalis aukų dėl baimės ar stigmos nesikreipia pagalbos.

    Ataskaitoje aptariami ir epizodai, priskiriami Ukrainos pajėgoms: tai sudaro 11 proc. nagrinėtų atvejų. JT teigimu, dalis jų susiję su grasinimais seksualiniu smurtu Rusijos karo belaisviams, o likusiuose minimi prievartinis nuogumas, smūgiai į lytinius organus, seksualiai žeminantis elgesys, taip pat pavieniai seksualinės prievartos ir bandymo išžaginti atvejai.

    JT ragina nedelsiant nutraukti seksualinį smurtą, užtikrinti civilių ir karo belaisvių apsaugą bei sudaryti sąlygas nepriklausomiems tyrimams. Institucijos pabrėžia, kad atsakomybė už tokius nusikaltimus yra individuali, tačiau valstybės privalo imtis realių, patikrinamų priemonių, kad jų pajėgos laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės.

  • Belgrade – Mladičiaus laidotuvės be valstybės pagarbos: Briuselis perspėja Serbiją

    Belgrade – Mladičiaus laidotuvės be valstybės pagarbos: Briuselis perspėja Serbiją

    Belgrade šeštadienį prasidėjo buvusio Bosnijos serbų kariuomenės vado Ratko Mladičiaus pagerbimo renginiai. Nors dalis jo rėmėjų jį vadina karo didvyriu, tarptautiniai teismai Mladičių yra nuteisę už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

    Pasak šeimos ir žiniasklaidos, laidotuvės numatytos pirmadienį, o jose gali dalyvauti dešimtys tūkstančių žmonių. Serbijos valdžia pabrėžia, kad valstybinių ir karinių pagerbimo elementų nebus, o aukščiausi pareigūnai ceremonijoje nedalyvaus.

    Laidotuvės be valstybės ceremonijų

    R. Mladičius mirė atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Hagoje, o jo palaikai į Serbiją buvo pargabenti praėjusią savaitę. Karinės struktūros dalyvavo logistikoje, tačiau Belgrade aiškinama, kad tai nereiškia valstybinių laidotuvių.

    Skelbiama, kad nebus nei artilerijos salvių, nei iškilmingos karinės rikiuotės, taip pat jis nebus laidojamas vadinamosiose nusipelniusių asmenų kapavietėse. Serbijos institucijos taip pat tikina, kad šeštadienio minėjimas nėra valstybės organizuotas renginys, jį inicijavo atsargos karininkų organizacija.

    Kontekstas: Srebrenica ir Sarajevo apgultis

    Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai ir jo teisinis perėmėjas yra pripažinę R. Mladičių kaltu dėl Srebrenicos genocido. 1995 metų liepą Srebrenicoje buvo nužudyta daugiau kaip 8 000 bosnių vyrų ir berniukų, o šie įvykiai laikomi didžiausiomis masinėmis žudynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

    Teismas taip pat konstatavo jo atsakomybę už Sarajevo apgulties metu vykdytus nusikaltimus. Miestas buvo apšaudomas ir snaiperių terorizuojamas beveik ketverius metus, o Bosnijos karas nusinešė per 100 000 gyvybių ir privertė milijonus žmonių palikti namus.

    Europos spaudimas Serbijai auga

    Po R. Mladičiaus mirties Serbijoje vyko vigilijos ir eisenos, kurios sulaukė kritikos iš Europos Sąjungos atstovų. ES plėtros kryptį kuruojanti eurokomisarė Marta Kos viešai pareiškė, kad nuteisto karo nusikaltėlio šlovinimas nesuderinamas su vertybėmis, kuriomis grindžiamas Serbijos kelias į ES.

    Įtampa sustiprėjo ir dėl Serbijos vidaus politikų reakcijų, kai kurie jų kritiką iš Briuselio atmetė kaip nepagrįstą. Tuo pat metu Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty ragino valdžias aktyviai priešintis nuteistų karo nusikaltėlių šlovinimui, pabrėždamas, kad tai nėra saviraiškos laisvės saugomas reiškinys pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.

    Ši istorija Serbijai tampa dar vienu politiniu testu santykiuose su Europos Sąjunga, ypač kai šalis siekia išlaikyti derybų dėl narystės tempą. Briuselis signalizuoja, kad ne tik formalūs sprendimai, bet ir viešoji tolerancija istorijos revizionizmui bei karo nusikaltimų relativizavimui gali turėti pasekmių.

    Viešosios tvarkos užtikrinimas laidotuvių dieną Belgrade laikomas vienu svarbiausių artimiausių dienų iššūkių. Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius yra sakęs, kad tarnybos ruošiasi dideliam žmonių srautui ir žada panaudoti turimus resursus saugumui užtikrinti.

  • Ukraina skelbia perėmusi šiurpų rusų įsakymą: liepta išniekinti žuvusių karių kūnus

    Ukraina skelbia perėmusi šiurpų rusų įsakymą: liepta išniekinti žuvusių karių kūnus

    Ukrainos Generalinis štabas pranešė perėmęs radijo ryšio pokalbį, kuriame Rusijos pajėgų vadas esą davė įsakymą išniekinti žuvusių Ukrainos karių kūnus. Pasak Ukrainos pusės, nurodymas apėmė kūnų žalojimą ir palikimą matomoje vietoje.

    Ukrainos teigimu, incidentas galėjo įvykti 2026 metų gegužės 12 dieną Huliajpolės kryptimi, kai rusų grupė surengė pasalą 225-ojo atskirojo šturmo pulko kariams. Skelbiama, kad per susišaudymą žuvo du Ukrainos kariai, o perimtame ryšyje pavaldinys patvirtino esąs pasirengęs vykdyti įsakymą.

    Kas laikoma karo nusikaltimu

    Ukraina šį atvejį įvardija kaip šiurkštų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą. Pagal Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus žuvusiųjų palaikų išniekinimas laikomas draudžiamu elgesiu, o rimti pažeidimai gali būti traktuojami kaip karo nusikaltimai.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokie veiksmai neapsiriboja pavieniais epizodais, o atsakomybė gali būti taikoma ne tik tiesioginiams vykdytojams, bet ir vadams. Tarptautinėje teisėje svarbi vadų atsakomybės doktrina numato, kad vadai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei žinojo ar turėjo žinoti apie nusikaltimus ir nesiėmė priemonių jiems užkirsti kelią.

    Kaip renkami įrodymai

    Ukrainos Generalinis štabas nurodo, kad su įvykiu siejama Rusijos padalinio tapatybė esą jau preliminariai nustatyta. Taip pat teigiama, kad įsakymą galėjo duoti vadas, anksčiau sietas su piktnaudžiavimu prieš Ukrainos karo belaisvius.

    Ukrainos institucijos žada surinktą informaciją kruopščiai dokumentuoti ir perduoti tarptautinėms institucijoms, kurios nagrinėja galimus karo nusikaltimus. Praktikoje tokiuose tyrimuose svarbūs radijo ryšio perėmimų įrašai, liudytojų parodymai, vietos apžiūros duomenys, skaitmeniniai pėdsakai ir papildomas patvirtinimas iš kelių nepriklausomų šaltinių.

    Rusija tokius Ukrainos pareiškimus paprastai vertina kaip informacinio karo dalį, o nepriklausomas faktų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai užtrunka. Vis dėlto Ukrainos pusė tvirtina, kad atsakomybė, įskaitant vadovybės grandį, yra neišvengiama, o identifikuoti asmenys bus siejami su konkrečiomis komandomis, laiku ir vieta.