Pietų Ukrainos Chersono srityje, Rusijos okupuotame Oleškų mieste, pradėta planuoti humanitarinė operacija, kurią turėtų lydėti laikinos paliaubos, pagalbos pristatymas ir civilių išgabenimas. Tačiau pranešimai apie galimą maršrutą per Rusijos kontroliuojamas teritorijas sukėlė baimę, kad daliai žmonių tai gali virsti priverstiniu iškeldinimu.
Pagal viešai aptariamą schemą, išvykti sutikę gyventojai galėtų būti vežami autobusais į Maskvos okupuotą Krymą arba į Rusiją, o tik vėliau jiems būtų leidžiama tęsti kelionę. Tokia praktika kelia esminį klausimą: ar žmonės realiai turės pasirinkimą pasiekti Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.
Paliaubos ir pirmosios valandos
Laikinos paliaubos įsigaliojo antradienį ir, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki lapkričio 1 dienos. Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas teigė, kad pirmosios 30 valandų praėjo be incidentų, o tai karo sąlygomis laikoma reta atokvėpio akimirka.
Vertinimais, Oleškuose gali būti likę apie 2 000 civilių, kuriems trūksta maisto, vaistų ir higienos priemonių. Ukrainos pareigūnai plačiau komentuoti evakuacijos detalių viešai neskuba, pabrėždami operacijos jautrumą ir paliaubų trapumą.
Mariupolio precedentai kelia baimę
Nuogąstavimus sustiprina 2022 metų patirtis, kai iš Mariupolio ir kitų okupuotų Azovo jūros pakrantės vietovių civiliams buvo sudarytos sąlygos trauktis daugiausia per Rusijos kontroliuojamas teritorijas. Tuomet daug žmonių pateko į vadinamąsias filtracijos procedūras, kai tikrinami dokumentai, renkami biometriniai duomenys, vykdomos apklausos.
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos yra fiksavusios atvejus, kai civilių pasirinkimas buvo tik formalus, o realiai jie buvo nukreipiami į Rusiją ar okupuotas teritorijas. Tokie priverstiniai perkėlimai tarptautinėje humanitarinėje teisėje vertinami kaip galimi karo nusikaltimai, o kai kuriais atvejais gali būti traktuojami ir kaip nusikaltimai žmoniškumui.
Svarbiausias kriterijus, skiriantis evakuaciją nuo deportacijos, yra savanoriškumas ir judėjimo laisvė. Pats tranzitas per okupuotas teritorijas dar automatiškai nereiškia priverstinio išgabenimo, tačiau rizika išauga, jei žmogui nepaliekama realios alternatyvos ir jis negali laisvai pasirinkti galutinės krypties.
Izoliacija ir humanitarinė krizė
Oleškai yra kitoje Dnipro upės pusėje nuo Ukrainos kontroliuojamo Chersono miesto ir yra okupuoti nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Pastaraisiais metais ši vietovė tapo viena iš labiausiai izoliuotų, o tiekimo grandinės ir civilinė infrastruktūra nuolat patiria karo veiksmų poveikį.
Skelbiama, kad okupuotose teritorijose periodiškai sutrinka maisto ir vaistų tiekimas, o evakuacijos koridorių klausimas dažnai tampa politinių ir karinių derybų objektu. Dėl to net laikinos paliaubos, kurios teoriškai turėtų sudaryti sąlygas pagalbai, praktikoje išlieka priklausomos nuo kontrolės punktų režimo ir okupuojančios pusės sprendimų.
Rusijos atstovai viešai neigia priverstinio išgabenimo galimybę ir tvirtina, kad žmonės būtų vežami tik jų sutikimu. Vis dėlto tokias garantijas silpnina Maskvos pozicija, kad okupuotas miestas esą priklauso Rusijai ir jam taikoma tik Rusijos teisė, nors tarptautinė bendruomenė šią teritoriją pripažįsta Ukrainos dalimi.
Artimiausios dienos parodys, ar paliaubos išsilaikys ir ar pagalba pasieks miestą, o svarbiausia, ar norintys išvykti galės tai padaryti be spaudimo ir pasiekti pasirinktą, o ne primestą kryptį. Oleškų gyventojams tai gali tapti lemiančiu pasirinkimu tarp išsigelbėjimo ir naujos prievartos rizikos.
Leave a Reply