Tag: Karolis Nawrockis

  • Tuskas pakvietė prezidentą Nawrockį į Sopotą, bet Prezidentūra kelia sąlygas pokalbiui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai pakvietė prezidentą Karolį Nawrockį su šeima į prieškalėdinį susitikimą savo namuose Sopote. Kvietime siūloma kartu pasidalyti kalėdaičiu ir pasikalbėti.

    Prezidentūra šį gestą įvertino kritiškai – kaip politinį žaidimą. Tačiau kartu leido suprasti, kad pokalbis įmanomas, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos, susijusios su konfliktu dėl Konstitucinio Tribunolo.

    Kvietimas nuskambėjo Lenkijai minint Nepriklausomybės dieną – 2026 metų lapkričio 11-ąją. Tuo metu įtampa tarp Vyriausybės ir Prezidentūros jau buvo sustiprėjusi dėl užsitęsusio ginčo dėl tribunolo.

    Situaciją aptariant laidoje „Dudek o polityce“, istorikas ir politologas prof. Antoni Dudekas atkreipė dėmesį, kad kvietimas turi politinį atspalvį, bet gali būti naudingas komunikaciškai – daliai rinkėjų jis gali atrodyti kaip signalas, jog premjeras bent formaliai pasirengęs ieškoti susitarimo.

    Kvietimas paskelbtas per valstybines iškilmes

    Pasak tekste pateikiamos informacijos, D. Tuskas kvietimą prezidentui pateikė viešai per 11-osios lapkričio minėjimą. Jis pasiūlė susitikti dar iki Kūčių ir į svečius atvykti kartu su sutuoktine bei vaikais.

    Premjero iniciatyva pasirodė tuo metu, kai ginčas tarp valdžios institucijų tapo viena ryškiausių Lenkijos vidaus politikos temų, o jo epicentre atsidūrė Konstitucinis Tribunolas.

    Prezidentūros sąlygos susijusios su Konstituciniu Tribunolu

    Prezidento atstovas Rafałas Leśkiewiczius pareiškė, kad kvietimas esą buvo ciniška politinė taktika. Vis dėlto prezidento aplinka nurodė, kad dialogas būtų įmanomas, jei Vyriausybė atsižvelgtų į sąlygas dėl ginčo aplinkybių.

    Tarp minimų reikalavimų – kariuomenės ir policijos patraukimas nuo tribunolo būstinės bei leidimas Bogdanui Święczkowskiui patekti į pastatą. Ginčas apima ir procedūras, susijusias su Konstitucinio Tribunolo pirmininku bei teisėjų skyrimu.

    Politologas: tai gali būti naudingas komunikacinis ėjimas

    Prof. A. Dudeko vertinimu, kvietimas greičiausiai neatsitiktinis ir susijęs su politine dinamika, tačiau gali suveikti kaip bandymas parodyti premjerą kaip atviresnį susitarimui. Pasak jo, daliai neapsisprendusių rinkėjų tai gali pasirodyti svarbu, ypač aštrių konfliktų fone.

    Vis dėlto profesorius prognozavo, kad prezidentas kvietimo greičiausiai nepriims, o premjeras – neįgyvendins Prezidentūros keliamų sąlygų. Todėl, anot jo, nereikėtų tikėtis nei susitikimo prieš Kūčias, nei greito konflikto atslūgimo artimiausiu metu.

    Tekste taip pat primenama, kad įtampa gali stiprėti artėjant Lenkijos parlamento rinkimams, numatytiems 2027 metų rudenį.

  • Lenkijos prezidentas vėl vetavo DSA įgyvendinimą: įspėja apie cenzūrą, vyriausybė ruošia „planą B“

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį, lapkričio 13 dieną, antrą kartą vetavo įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę turėjo būti perkeliamas ES Skaitmeninių paslaugų aktas (DSA). Prezidentas teigė, kad pataisos atveria kelią pernelyg plačiam turinio blokavimui ir primena cenzūrą.

    Kaip rašo WNP, šįkart buvo vetuota vadinamoji antroji DSA įgyvendinimo dalis – įstatymas, turėjęs suteikti instrumentus greitam reagavimui į nelegalų turinį internete ir jo blokavimui. Anot prezidento, ypač daug abejonių kelia Seimo ir Senato darbuose atsiradę sprendimai, išplečiantys valdininkų kompetencijas.

    Lenkijoje DSA perkėlimas jau buvo sustojęs ir anksčiau – pirmasis veto nuskambėjo sausį. Po jo Skaitmenizacijos ministerija pasirinko įgyvendinimą padalyti į dvi atskiras dalis: pirmoji jau įsigaliojo ir numatė, kad Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkciją atliks Elektroninių ryšių tarnybos (UKE) vadovas.

    Antroji dalis buvo skirta konkretesnėms priemonėms, pavyzdžiui, galimybei operatyviai blokuoti turinį, susijusį su sunkiausiais nusikaltimais. Projekto autoriai aiškino, kad tai apimtų medžiagą, kurios platinimas galėtų būti siejamas su terorizmu, seksualiniais nusikaltimais ar prekyba žmonėmis.

    Prezidento argumentas: „valdininkas cenzorius“

    K. Nawrockis viešame pasisakyme pabrėžė, kad paskutiniame projekto svarstymo etape Senatas, jo vertinimu, dar labiau praplėtė administracinių institucijų galias blokuoti turinį. Prezidentas tvirtino, jog taip „grįžta valdininko cenzoriaus šešėlis“, kuris spręstų, kas internete leistina.

    Prezidento teigimu, nuspręsti, ar konkretus turinys yra nusikalstamas, turėtų ne valdininkas, o teismai ir nepriklausomi teisėjai. Dėl to jis aiškino vetą laikantis atsakingu žingsniu, kai įstatymas, jo manymu, gali „smogti piliečiams“.

    Taip pat buvo akcentuota, kad valstybė jau turi priemonių kovoti su teroristiniu turiniu. Prezidentas rėmėsi ES reglamentu 2021/784, kuriame numatyta galimybė reikalauti tokį turinį pašalinti arba užblokuoti prieigą per vieną valandą nuo nurodymo gavimo, ir pabrėžė, kad šios taisyklės Lenkijoje jau perkeltos.

    Vyriausybės pozicija: daugiau apsaugos vaikams ir greitesnis reagavimas

    Skaitmenizacijos ministerija dar prieš prezidento sprendimą ragino pasirašyti įstatymą ir aiškino, kad jis būtinas siekiant veiksmingiau kovoti su smurtu, neapykanta ir seksualiniu priekabiavimu internete. Vyriausybė akcentavo, kad be tokių priemonių valstybė neturi pakankamai svertų priversti didžiąsias platformas reaguoti greitai.

    Ministerijos atstovai pabrėžė, jog siūlomi nurodymai šalinti turinį būtų siejami su nusikaltimais, jau apibrėžtais Baudžiamajame kodekse – esą tai nėra mechanizmas „gaudyti pažiūras“, o tik priemonė kovoti su nusikalstama veikla.

    Kartu ministerija viešino dokumentą apie jaunų žmonių patirtis skaitmeninėje erdvėje, kuriame kalbėta apie netinkamą platformų reakciją, smurto apraiškas ir naujas grėsmes, įskaitant su dirbtiniu intelektu siejamas rizikas. Tokiu būdu siekta parodyti, kad vien tik platformų savireguliacija ne visada veikia.

    Nevyriausybininkai: nuo ginčo kenčia ir vartotojai

    Organizacija „Panoptykon“ po veto pareiškė, kad dėl politinio konflikto internete besinaudojantys žmonės vėl tampa įkaitais. Pasak jos, problema aktuali ir tiems, kurių paskyros ar įrašai pašalinami platformų sprendimu, pavyzdžiui, per klaidą.

    Organizacija teigė, kad iš užsitęsusio ginčo labiausiai laimi technologijų milžinės, nes jos ir toliau pačios sprendžia, ką ir kaip riboti savo platformose. Kartu pabrėžta, kad procedūrų, kurios leistų reaguoti tiek į šiurkščius teisės pažeidimus, tiek į nepagrįstą teisėto turinio šalinimą, iš tiesų reikia.

    Po veto – nauja įstatymo versija ir „planas B“

    Po prezidento sprendimo vicepremjeras ir skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad darbai nesustos: bus rengiama nauja įstatymo versija ir mėginama „iki skutku“. Jis teigė nenorintis, kad veto užkirstų kelią tikslui užtikrinti saugesnį internetą, ypač vaikams.

    Ministras anksčiau buvo užsiminęs ir apie „planą B“, jei DSA įgyvendinimas stringa. Detalių apie šio plano turinį tekste nepateikiama, tačiau pabrėžiama, kad valdžia ketina ieškoti alternatyvių sprendimų ir tęsti derybas su platformų atstovais.

    Ši situacija rodo, kad DSA principų įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu gali tapti ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu – ypač ten, kur susiduria siekis greitai blokuoti nusikalstamą turinį ir baimė dėl per plačių valstybės galių riboti žodžio laisvę.

  • Lenkijos Prezidentūra Tuskui kelia ultimatum: du reikalavimai mainais į derybas dėl Konstitucinio tribunolo

    Lenkijoje įsiplieskęs ginčas dėl Konstitucinio tribunolo gali pasukti dviem kryptimis – arba link politinio kompromiso, arba į dar aštresnį konfliktą. Prezidentūra skelbia kviečianti visų partijų lyderius prie bendro stalo, tačiau premjerui Donaldui Tuskui siunčia aiškią žinią: be konkrečių žingsnių susitikimo nebus.

    Kaip skelbia prezidento atstovas spaudai Rafałas Leśkiewiczius, kvietimai partijų lyderiams turi būti išsiųsti ketvirtadienį, 2026 metų lapkričio 12 dieną. Pokalbio tikslas – ieškoti išeities iš politinio ir institucinės valdžios konflikto, kuris įsisiūbavo dėl Konstitucinio tribunolo veikimo.

    Pirmadienį prie vieno stalo turėtų sėsti įvairių politinių jėgų atstovai, o derybas prezidento vardu vesti Kanceliarijos vadovas Zbigniewas Boguckis. Prezidentūra pabrėžia norą kalbėtis, tačiau kartu leidžia suprasti, kad su vyriausybės vadovu dialogas bus siejamas su aiškiai apibrėžtomis sąlygomis.

    Įtampa ypač išaugo dėl situacijos prie Konstitucinio tribunolo pastato ir klausimo, kas turi teisę faktiškai valdyti šią instituciją. Prezidentūra perspėja, kad esant dabartinei dinamikai šalyje gali susiformuoti teisinis chaosas, jei atsirastų du centrai, pretenduojantys būti Konstituciniu tribunolu.

    Du Prezidentūros reikalavimai premjerui

    Prezidentūros pozicija suformuluota kaip du konkretūs reikalavimai. Pirma, policija turi būti patraukta nuo Konstitucinio tribunolo būstinės.

    Antra, Tribunolo prezidentui ir viceprezidentui turi būti sudaryta galimybė patekti į pastatą. Prezidento atstovas spaudai šiuos punktus pavadino „labai paprastais įgyvendinti“ ir teigė, kad be jų tolimesnis dialogas su premjeru neįmanomas.

    Paklaustas apie galimą aukščiausio lygio susitikimą per Kūčias – kai D. Tuskas esą buvo pakvietęs Karolį Nawrockį į savo namus – Prezidentūros atstovas termino nepatvirtino, dar kartą pabrėždamas, kad pirmiausia turi būti įvykdyti keliami reikalavimai.

    Prezidentūra įspėja dėl „dviejų tribunolų“ scenarijaus

    Prezidentūra teigia matanti realią grėsmę, kad netrukus Lenkijoje gali atsirasti dvi struktūros, kurios abi skelbtųsi esančios Konstitucinis tribunolas. Tokia situacija, pasak Prezidentūros, reikštų milžinišką problemą dėl sprendimų pripažinimo ir visos teisinės sistemos stabilumo.

    Šiame kontekste Prezidentūros atstovas spaudai suabejojo, ar Anna Korwin-Piotrowska turi teisę eiti Konstitucinio tribunolo vadovo pareigas. Kartu užsimenama, kad svarstomi įvairūs išeičių scenarijai, įskaitant ir vadinamąjį konstitucinį „resetą“, kurį anksčiau buvo minėjęs vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kalbos apie Prezidento gvardiją – sprendimų kol kas nėra

    Diskusijų fone pasirodė ir pranešimų apie galimus planus steigti Prezidento gvardiją. Prezidentūros atstovas nurodė, kad šiuo metu jokių įpareigojančių sprendimų šiuo klausimu nėra.

    Taip pat pabrėžta, kad Karolis Nawrockis gerai vertina Valstybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbą – būtent jie šiuo metu užtikrina prezidento saugumą.

  • Winnickis siūlo „resetą“ Lenkijos Konstituciniame Tribunole – perrinkti visus teisėjus

    Lenkijoje aštrėja konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo – ginčijamasi dėl teisėjų paskyrimo, institucijos vadovavimo ir nutarimų skelbimo. Buvęs „Konfederacijos“ parlamentaras Robertas Winnickis siūlo radikalų sprendimą: iš naujo rinkti visus Tribunolo teisėjus.

    Apie tai jis kalbėjo laidoje „Poranny Ring“, vertindamas, kad šiame konflikte politiškai stipresnis yra ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Kartu Winnickis kritiškai pasisakė apie valdančiųjų veiksmus, teigdamas, jog jie, jo nuomone, pažeidžia teisinės valstybės principus.

    Įtampa padidėjo po 2026 metų parlamento rinkimų. Kovo mėnesį Seimas išrinko naujus Konstitucinio Tribunolo teisėjus, tačiau dalies jų prezidentas Karolis Nawrockis neprisaikdino – tai tapo vienu pagrindinių ginčo židinių.

    Dėl šios situacijos kilo klausimų, kas turi teisę vadovauti Tribunolo darbui ir kurie jo sprendimai laikytini privalomais. Ginčas tiesiogiai veikia ir nutarimų publikavimą, ir aukščiausių valdžios centrų santykius.

    Kas labiausiai kaitina konfliktą?

    Rudenį vyriausybė paskelbė ketinanti publikuoti Tribunolo teisėjų visuotinio susirinkimo nutarimą dėl institucijos reglamento pakeitimo. Tuo metu teisėja Anna Korwin‑Piotrowska, remdamasi ilgiausiu stažu Tribunole, pareiškė perimanti vadovavimą ir sušaukė visuotinio susirinkimo posėdį.

    Prezidentas ir dalis teisėjų tokius veiksmus įvertino kaip bandymą jėga perimti institucijos kontrolę. Tuo pat metu Donaldas Tuskas pranešė atnaujinantis Konstitucinio Tribunolo nutarimų publikavimą ir teigė, kad tai žymi „naujos eros“ pradžią po ilgų ginčų.

    Karolis Nawrockis savo ruožtu pabrėžė, kad Tribunolas turi būti laisvas ir nuo specialiųjų tarnybų spaudimo, ir nuo politikų įtakos.

    Winnickio siūlymas: perrinkti visą Tribunolą

    R. Winnickio teigimu, išeitis iš krizės galėtų būti pilnas „resetas“ – visų Konstitucinio Tribunolo teisėjų perrinkimas. Pasak jo, tam reikėtų tokios daugumos, kurios nebūtų įmanoma surinkti be opozicijos paramos.

    Jis akcentavo, kad esminis dalykas būtų ne procedūros detalės, o politinis susitarimas. Tačiau kartu pripažino, kad iki rinkimų toks susitarimas, jo nuomone, vargiai įmanomas.

    Viešojoje erdvėje skamba ir kiti scenarijai – nuo susitarimo dėl Tribunolo sudėties iki Konstitucijos keitimo. Vis dėlto kiekvienam jų reikėtų plataus politinio sutarimo arba rinkimų rezultatų, leidžiančių tokį susitarimą pasiekti.

    „Konfederacija“ bando atsiriboti nuo PiS ir KO konflikto

    Winnickis taip pat teigė, kad „Konfederacija“ siekia pritraukti rinkėjus, kuriems nepriimtina nei su Bogdanu Święczkowskiu siejama Tribunolo kryptis, nei su Anna Korwin‑Piotrowska siejamas modelis. Jo vertinimu, būtent „resetą“ palaikantys rinkėjai galėtų suteikti partijai reikšmingą paramą.

    Kalbėdamas apie Jaroslawo Kaczyńskio idėją dėl vieno dešiniųjų sąrašo, Winnickis sakė, kad „Konfederacija“ nenori paklusti PiS ir bando pateikti save kaip jėgą, esančią už PiS ir KO priešpriešos ribų.

  • Nepriklausomybės eitynės Varšuvoje: savivaldybė skelbia iki 250 tūkst. dalyvių

    Trečiadienį, 2026 metų lapkričio 11 dieną, Varšuvos gatvėmis praėjo Nepriklausomybės eitynės, o didžiausių diskusijų tema ir vėl tapo dalyvių skaičius.

    Varšuvos miesto pateiktais skaičiavimais, renginyje galėjo dalyvauti iki 250 tūkst. žmonių. Šiuos skaičius paskelbė Sostinės saugumo centro vadovas Jarosławas Misztalas.

    Tuo pat metu eitynių organizatoriai pateikia gerokai didesnius vertinimus: jų teigimu, į gatves išėjo nuo 500 tūkst. iki net 1 mln. žmonių.

    Nepaisant skirtingų skaičių, pabrėžiama, kad šiemet dalyvių buvo gerokai daugiau nei pernai, kai, miesto vertinimu, eitynėse dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių.

    Kiek žmonių, pasak miesto, dalyvavo?

    Jarosławo Misztalo nurodyta riba – iki 250 tūkst. dalyvių – reikštų, kad šiemet buvo pakartotas 2018 metų rekordas. Tuomet, minint Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, buvo kalbama apie panašų dalyvių skaičių.

    Organizatorių vertinimai su miesto skaičiavimais smarkiai nesutampa, tačiau abiem atvejais akcentuojamas vienas dalykas – eitynės sutraukė minias.

    Eitynės praėjo ramiai, bet su papildomu saugumu

    Šių metų renginys, nepaisant gausaus dalyvių skaičiaus, įvardijamas kaip neįprastai ramus: policija nepranešė apie rimtesnius incidentus eitynių maršrute.

    Vis dėlto eitynės vyko sustiprinto budrumo sąlygomis po neseniai Krokuvoje įvykusios tragedijos, kai per teroro aktą žuvo šeši žmonės. Skelbiama, kad užpuolikas taip pat žuvo per susišaudymą su policija, o prieš išpuolį galėjo nužudyti savo tėvus ir seserį.

    Dėl šių aplinkybių renginį lydėjo specialios saugumo priemonės. Pranešama, kad eitynėse dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Renginyje – ir politinių akcentų

    Per eitynes netrūko ir politinių žinučių: ant Poniatowskio tilto buvo iškeltas plakatas su užrašu „Gang Tuska atakuje“, stilizuotas GTA žaidimo estetika.

    Tokios detalės, kaip ir kasmet, tapo renginį lydėjusių diskusijų dalimi, nors pagrindinis dėmesys liko sutelktas į dalyvių skaičių ir šiemet ramiai praėjusį renginį.

  • Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis prisijungė prie Nepriklausomybės eitynių – minia skandavo sveikinimus

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis prisijungė prie Nepriklausomybės eitynių dalyvių. Susirinkusieji jį pasitiko šūksniais, sveikindami prezidentą.

    Skelbiama, kad minia skandavo: „Czołem, panie prezydencie!“. Po to eitynių dalyviai kartu sugiedojo Lenkijos himną.

    Tokie politikų pasirodymai masiniuose renginiuose paprastai sulaukia didelio dėmesio, nes tampa vienu ryškiausių akimirkų šalia pagrindinių minėjimo akcentų.

    Šiuo atveju svarbiausia žinia – prezidento prisijungimas prie eitynių ir dalyvių reakcija, parodžiusi, kad jo atvykimas buvo pastebėtas ir palydėtas viešais sveikinimais.

  • Nawrockis apie „idealią Lenkiją“: per nepriklausomybės minėjimą apdovanoti penki žmonės

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis per Nepriklausomybės dienos minėjimą Prezidento rūmuose kalbėjo apie „idealios Lenkijos“ vaizdą, kurį esą leidžia pamatyti apdovanotųjų darbai ir laikysena.

    Trečiadienį, lapkričio 11 dieną, aukščiausiais valstybės apdovanojimais buvo pagerbti penki žmonės – jiems įteikti Baltojo Erelio ordinas ir Lenkijos atgimimo ordino skirtingų laipsnių kryžiai.

    Savo kalboje Nawrockis pabrėžė, kad Nepriklausomybės šventė ir apdovanojimų svarba suteikia retą progą trumpam atsitraukti nuo kasdienių ginčų bei politinių emocijų.

    Pasak prezidento, tokios akimirkos leidžia susitelkti į tai, kas, jo teigimu, suteikia realią valstybės stiprybę ir kuria Lenkijos valstybingumo tęstinumą.

    Nawrockio žinutė apdovanotiesiems

    Kreipdamasis į pagerbtuosius, prezidentas teigė, kad būtent jų gyvenimo kelias, pasiekimai, vertybės ir drąsa leidžia „sustabdyti“ dėmesį ties svarbiausiais dalykais.

    Nawrockis sakė, kad dėl to, ką apdovanotieji padarė Lenkijai, galima pamatyti „idealios Lenkijos“ paveikslą, nors, jo žodžiais, kai kas tokį vaizdą gali laikyti pernelyg idealistiniu ir retai sutinkamu kasdienybėje.

    Kas ir kokiais ordinais apdovanoti

    Baltojo Erelio ordinu, kuris laikomas aukščiausiu Lenkijos valstybiniu apdovanojimu, pagerbti filosofas ir demokratinės opozicijos veikėjas Lenkijos Liaudies Respublikos laikais Wiesławas Kęcikas bei neurochirurgas profesorius Mirosławas Ząbekas.

    Didžiuoju Lenkijos atgimimo ordino kryžiumi apdovanoti teatro ir kino aktorė Halina Łabonarska bei istorikas profesorius Krzysztofas Szwagrzykas.

    Brigados generolui Andrzejui Kowalskiui įteiktas Lenkijos atgimimo ordino Karininko kryžius.

  • Krokuvos ataką tiriantys pareigūnai aiškinasi motyvus, o SAFE veto Lenkijoje sukėlė ginčą dėl policijos finansavimo

    Krokuvoje įvykdyto garsaus išpuolio aplinkybės ir užpuoliko motyvai vis dar tiriami. Tyrėjai siekia tiksliai atkurti įvykių eigą, o visuomenėje netyla diskusijos, ką šis atvejis sako apie saugumą miestuose.

    Lenkijos policija užpuoliką greitai neutralizavo, tačiau tragedija išprovokavo platesnį pokalbį apie ginklų prieinamumą, prevenciją ir realią grėsmių apimtį. Dalis visuomenės kelia klausimą, ar dabartinės saugumo priemonės yra pakankamos.

    Šios temos aptartos laidoje „Najsztub pyta“, kurioje žurnalistas Piotras Najsztubas ir prof. Radosławas Markowskis kalbėjosi ne tik apie patį išpuolį, bet ir apie politines jo fone ryškėjančias įtampas.

    Laidoje taip pat nagrinėtas ginčas, kilęs po Karolio Nawrockio veto įstatymui, kuriuo turėjo būti įgyvendinama Europos Sąjungos programa SAFE. Veto sprendimas sukėlė nesutarimų dėl to, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos, numatytos policijai.

    Diskusijos ašis – ginklai ir miestų saugumas

    Nors pareigūnai pabrėžia, kad tyrimas dėl išpuolio dar tęsiasi, pats incidentas jau tapo atspirties tašku kalbėti apie viešojo saugumo iššūkius didmiesčiuose. Tokios tragedijos paprastai paaštrina visuomenės lūkesčius dėl greitesnių sprendimų.

    Vienas jautriausių klausimų – ginklų prieinamumas ir kontrolė. Diskusijose dažnai susiduria dvi kryptys: griežtesnė prevencija ir daugiau galių institucijoms prieš galimas grėsmes, arba atsargesnis požiūris, siekiant nepakenkti teisėms ir teisiniam aiškumui.

    SAFE veto: ginčas dėl pinigų policijai

    Karolio Nawrockio veto įstatymui, susijusiam su ES SAFE programos įgyvendinimu, tapo politinio ginčo priežastimi. Aptariant sprendimą dėmesys krypo į tai, kaip tokios programos veikia praktikoje ir kas prisiima atsakomybę už finansinius prioritetus.

    Laidoje akcentuota, kad ginčas dėl SAFE veto iš esmės sukasi apie lėšas policijai ir jų panaudojimo kryptį. Tai – jautri tema, nes visuomenės saugumas dažnai tiesiogiai siejamas su institucijų pajėgumais ir ištekliais.

  • Varšuvoje – Nepriklausomybės žygis: eisena startuos 14.30 val., dalyvaus ir prezidentas

    Trečiadienį, lapkričio 11 dieną, Varšuvos gatvėmis vyks Nepriklausomybės žygis, kurio dalyviai į žygį turėtų pajudėti 14.30 valandą nuo Dmowskio žiedo.

    Eisena planuojama Alejomis Jerozolimskimis ir per Poniatovskio tiltą iki Nacionalinio stadiono prieigų. Organizatoriai skelbia laukiantys itin gausios minios.

    Žygyje dalyvauti yra pažadėjęs ir Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis. Šių metų renginys vyksta su šūkiu „Lenkas Lenkijoje – šeimininkas“.

    Renginį organizuoja asociacija „Marsz Niepodległości“, o dalis lydinčių veiklų prasidėjo dar ryte Nepriklausomybės miestelyje prie Kultūros ir mokslo rūmų.

    Maršrutas ir numatomas laikas

    Pagrindinis susibūrimas numatytas Dmowskio žiede, iš kur 14.30 valandą turėtų prasidėti eisena. Organizatorių skaičiavimais, iki stadiono prieigų dalyviai turėtų pasiekti apie 16.30 valandą.

    Atvykus į finišo vietą suplanuota programa: koncertai ir bendras polonezo šokis.

    Kiek žmonių ir kaip bus užtikrinamas saugumas

    Organizatoriai kalba apie galimą rekordinį dalyvių skaičių – jų vertinimu, žygyje galėtų dalyvauti net iki pusės milijono žmonių.

    Skelbiama, kad renginio saugumui bus telkiamos beveik tūkstantis žmonių, o maršrute turėtų veikti medicininės pagalbos punktai, budėti greitosios medicinos pagalbos ekipažai ir gelbėtojai pėsčiuose patruliuose.

    Organizatoriai pataria prisijungti prie eisenos nuo Centrinės stoties ir Kultūros bei mokslo rūmų pusės, o į maršrutą besijungiančios skersinės gatvės bus blokuojamos.

    Papildomos policijos pajėgos Varšuvoje

    Varšuvos policija praneša esanti pasirengusi užtikrinti Nepriklausomybės dienos renginių saugumą, o į sostinės pajėgas nukreipti papildomi pareigūnai iš kitų vaivadijų.

    Po šeštadienį Krokuvos Turgaus aikštėje įvykdyto išpuolio viešojoje erdvėje kilo svarstymų, ar Varšuvos Nepriklausomybės žygis vyks, tačiau organizatoriai patikino, kad renginys nebus atšauktas.

  • Lenkijoje įsižiebė konfliktas dėl Konstitucinio tribunolo vadovybės: Aukščiausiojo Teismo sprendimas kaitina aistras

    Lenkijoje aštrėja ginčas dėl Konstitucinio tribunolo (TK) vadovybės – Aukščiausiasis Teismas panaikino sprendimus, kuriais buvo nedelsiant sustabdytos teisėjų Bogdano Święczkowskio ir Bartłomieja Sochańskio pareigos. Tai atvėrė kelią jiems grįžti į darbą, tačiau TK viduje pasigirdo pareiškimų, kad toks verdiktas esą nieko nekeičia.

    Sprendimą antradienį priėmė Aukščiausiojo Teismo Profesinės atsakomybės kolegija, kuriai vadovauja teisėja Maria Szczepaniec. Ji išnagrinėjo abiejų teisėjų skundus ir nutarė panaikinti spalio 30 dienos potvarkius, kuriais jie buvo nušalinti nuo teisėjo pareigų, įskaitant TK prezidento ir viceprezidento funkcijas.

    Situacija tuo labiau stebina dėl to, kad dar praėjusį penktadienį Aukščiausiasis Teismas buvo pareiškęs esąs nekompetentingas nagrinėti šią bylą ir ją perdavęs pačiam TK. Visgi Święczkowskis ir Sochańskis tokio sprendimo nepriėmė – jį apskundė, o šįkart teismas jų argumentams pritarė.

    Konfliktas svarbus ne tik teisės sistemai – nuo to, kas faktiškai valdo TK ir ar jo sprendimų teisėtumas nebus kvestionuojamas, priklauso ir politinių sprendimų stabilumas, ir institucijų tarpusavio santykiai.

    TK: Aukščiausiasis Teismas neturi įgaliojimų

    Reakcijos iš Konstitucinio tribunolo ilgai laukti nereikėjo. Teisėja Anna Korwin-Piotrowska, kuri spalio 30 dieną perėmė TK vadovavimą kaip ilgiausiai dirbanti teisėja ir sustabdė dviejų kolegų įgaliojimus, pareiškė, kad Aukščiausiasis Teismas šioje situacijoje esą neturi ką spręsti.

    Jos teigimu, Aukščiausiojo Teismo nutartys neturi jokios įtakos sprendimų dėl nušalinimo galiojimui, o vienintelė institucija, galinti tikrinti tokius potvarkius, yra drausmės teismas, parenkamas burtų keliu iš TK teisėjų.

    Korwin-Piotrowska taip pat pabrėžė, kad Aukščiausiasis Teismas neturi kompetencijos Konstitucinio tribunolo ir jo teisėjų atžvilgiu, nes abi institucijos veikia autonomiškai.

    Politikų reakcijos: nuo sarkazmo iki kaltinimų

    Aukščiausiojo Teismo sprendimas sukėlė ir politinių komentarų laviną. Teisingumo ministras ir generalinis prokuroras Waldemaras Żurekas socialiniame tinkle X reagavo sarkastiškai, pareikšdamas, kad „laukia, kol teisėja Szczepaniec nuspręs, jog Žemė yra plokščia“.

    Dar griežčiau pasisakė teisingumo viceministras Dariuszas Mazuras – jis teigė, kad šią bylą nagrinėję asmenys yra „tarsi teisėjai“, veikiantys be teisinio pagrindo. Mazuras situaciją pavadino absurdu ir tikino, kad taip esą siekiama „reanimuoti“ Święczkowskį kaip TK vadovą.

    Naktinis prezidento pareiškimas ir įtempta politinė linija

    Ginčas dėl to, kas vadovauja TK, įsiliepsnojo spalio pabaigoje. Kai Korwin-Piotrowska nušalino Święczkowskį nuo pareigų, jis jos veiksmus pavadino uzurpacija.

    Įtampa pasiekė tokį lygį, kad prezidentas Karolis Nawrockis nutraukė vizitą Senegale ir skubiai grįžo į Lenkiją. Spalio 31-osios naktį jis išplatino pareiškimą, kuriame kalbėjo apie „konstitucinės tvarkos pažeidimą“ ir „jėga vykdomą valstybės institucijos perėmimą“.

    Tuo metu ministras pirmininkas Donaldas Tuskas savo kreipimesi akcentavo, kad nauji TK teisėjai, kuriems prezidentas nepriėmė priesaikos, kelias savaites buvo blokuojami, o jiems bandant pradėti darbą – esą buvo atakuojami. Tai rodo, kad teisinis ginčas jau seniai peržengė vien institucijų ribas ir tapo atviros politinės kovos dalimi.