CP v2

Tag: Karolis Nawrockis

  • Lenkijoje akcyzo įstatymas įstrigo: prezidentas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl e. cigarečių

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis perdavė Konstituciniam Teismui Akcizo įstatymo pataisas, kurios turėjo apmokestinti dalį elektroninių cigarečių. Kreipimasis pateiktas prevencinės kontrolės tvarka, dar iki įstatymo įsigaliojimo.

    Pataisų tikslas buvo sugriežtinti ir užkamšyti spragas elektroninių cigarečių apmokestinime, ypač tų įrenginių, kurie veikia elektromagnetinės indukcijos principu. Tokie produktai, valdžios vertinimu, iki šiol galėjo patekti į rinką nepakankamai aiškiai priskirti apmokestinamų gaminių kategorijoms.

    Kas sukėlė prezidento abejones?

    Prezidentas kritikuoja dažnus to paties reguliavimo keitimus ir tai, kad verslui esą paliekamas pernelyg trumpas prisitaikymo laikas. Jo teigimu, numatytas itin trumpas vacatio legis galėjo sukurti teisinį neapibrėžtumą įmonėms, kurios importuoja, platina ar gamina šiuos produktus.

    „Verslininkams paliekama vos pora savaičių prisitaikyti prie naujų reikalavimų, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl teisėkūros kokybės“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lenkijos Finansų ministerija dar iki įstatymo priėmimo paskelbė kitą projektą, kuris reikšmingai keistų ką tik patvirtintas nuostatas. Tai, jo vertinimu, gali reikšti nenuoseklų reguliavimą ir pagrįstai kelia klausimą, ar teisėkūra nėra tapusi chaotiška.

    Ką konkrečiai siūlyta apmokestinti?

    Pagal pataisas vienkartinėms elektroninėms cigaretėms būtų priskirti ir sandarūs skysčio rezervuarai, neskirti pildymui, sujungti su feromagnetiniu elementu. Daugkartinių įrenginių kategorijoje atsidurtų maitinimo ir valdymo dalys su indukcine rite, įrenginiai, skirti keičiamoms talpoms su feromagnetiniu elementu, taip pat ir pačios daugkartinės talpos.

    Esminis kriterijus indukcijos technologijai būtų ne vien įrenginio gebėjimas savarankiškai formuoti aerozolį, bet ir feromagnetinio elemento buvimas. Tai reikštų platesnį apibrėžimą ir didesnę tikimybę, kad daugiau rinkoje esančių komponentų patektų į akcyzo taikymo sritį.

    Pataisomis buvo numatyta fiksuota akcyzo našta: 40 zlotų už vienetą, tai yra apie 9 eurus. Tokia schema, kritikų teigimu, galėtų reikšmingai paveikti galutines kainas ir atsargas, ypač jei pereinamasis laikotarpis būtų labai trumpas.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Konstitucinio Teismo sprendimas nulems, ar pataisos galės įsigalioti numatytu keliu, ar teks perrašyti ginčijamas nuostatas. Rinkai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: aiškumo, kaip klasifikuojami indukciniai įrenginiai ir jų dalys, bei prognozuojamumo, kiek laiko įmonės turės sandėliams, kainodarai ir ženklinimui prisitaikyti.

    Elektroninių cigarečių apmokestinimas Europoje pastaraisiais metais griežtėja, nes valdžios siekia ir didesnių biudžeto pajamų, ir stipresnės kontrolės nepilnamečių vartojimo bei naujų produktų plitimo srityse. Lenkijos atvejis parodo, kad net siekiant suvienodinti apmokestinimą, teisėkūros tempas ir pereinamieji laikotarpiai gali tapti konstitucinių ginčų priežastimi.

  • Lenkija trečiąkart stumia kriptoturto įstatymą: ar prezidento parašas ar veto dar ką pakeistų?

    Lenkijos Seimas gegužės 15 dieną trečią kartą priėmė kriptoturto rinką reguliuojantį įstatymą. Projektas beveik nekinta nuo dviejų ankstesnių versijų, kurias prezidentas Karolis Nawrockis buvo vetavęs, o dabar dokumentą svarstys Senatas.

    Šis teisės aktas reikalingas tam, kad šalyje būtų praktiškai įgyvendintas Europos Sąjungos reglamentas MiCA, nustatantis bendras taisykles kriptoturto leidėjams ir paslaugų teikėjams. MiCA numato, kad valstybės turi paskirti nacionalinį priežiūros institucijos vaidmenį ir sukurti licencijavimo bei kontrolės mechanizmą.

    Kas keičiasi įstatyme

    Trečiąkart pateiktoje versijoje išskiriami bent keli konkretūs pakeitimai. Vienas jų susijęs su griežtesnėmis sankcijomis už tam tikrus pažeidimus, pavyzdžiui, kai viešas žetonų siūlymas vykdomas neturint privalomų dokumentų.

    Numatytos baudos didėja ir už priežiūros institucijų nurodymų nevykdymą, pavyzdžiui, dėl sąskaitų blokavimo procedūrų. Taip pat įtrauktas įpareigojimas parengti išsamesnę kriptoturto rinkos ataskaitą, kurią rengtų priežiūros institucija ir finansų ministerija.

    Kodėl prezidento sprendimas gali mažai keisti

    Teisininkai ir rinkos dalyviai pabrėžia, kad net dar vienas veto nebūtinai pakeistų realią padėtį artimiausiu metu. Pagrindinė problema ta, kad įstatymo priėmimas vėluoja, o be nacionalinių procedūrų įmonės negali sklandžiai planuoti licencijavimo ir atitikties, nors MiCA taisyklės visoje Europos Sąjungoje jau taikomos.

    „Prezidento parašas ar veto šiuo atveju turi ribotą praktinę reikšmę, nes dėl uždelsto proceso pasekmės rinkai bus panašios“, – sakė kriptoturto rinkos ekspertas, advokatas Janas Ziomekas.

    Rinkos atstovai pabrėžia ir kitą aspektą: dalis didžiųjų tarptautinių biržų licencijas gali gauti kitose Europos Sąjungos šalyse ir pasinaudoti paslaugų teikimo „pasu“, todėl jos išliktų rinkoje net ir užsitęsus nacionaliniams sprendimams. Tuo metu mažesni vietos paslaugų teikėjai rizikuoja prarasti galimybę veikti, jei laiku neperorientuos veiklos į kitą jurisdikciją.

    Ką tai reiškia investuotojams

    Įstatymo šalininkai teigia, kad nacionalinė priežiūra sustiprintų vartotojų ir investuotojų apsaugą, nes priežiūros institucija galėtų efektyviau reaguoti į įtartiną veiklą ir reikalauti daugiau informacijos iš paslaugų teikėjų. Kritikai atsako, kad tai nebūtinai reiškia esminį saugumo šuolį, jei didelė rinkos dalis liks prižiūrima kitų šalių institucijų.

    „Investuotojams tai labiau reikštų minimalų, bet aiškesnį standartą: daugiau informacijos, daugiau priežiūros įrankių, tačiau ne revoliuciją“, – sakė Janas Ziomekas.

    Finansų ministerija savo ruožtu argumentuoja, kad reguliavimas priartina kriptoturto rinką prie tradicinių finansų sektoriaus taisyklių, o priežiūros institucijos įgaliojimai turėtų riboti piktnaudžiavimą. Vis dėlto Lenkijos situacija rodo platesnę Europos tendenciją: MiCA įsigaliojimas verčia šalis kuo greičiau susitvarkyti nacionalines taisykles, nes kitaip rinkos centrai ir licencijos „iškeliauja“ ten, kur procesai vyksta greičiau.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, siūlydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties. Referendumo klausimas formuluojamas taip, kad rinkėjai įvertintų, ar pritaria ES politikai, kuri, prezidento teigimu, didina pragyvenimo kaštus, energijos kainas ir spaudžia verslą bei žemės ūkį.

    Pagal Lenkijos procedūras sprendimą dėl referendumo turi priimti Senatas, o balsavimui reikalinga absoliuti dauguma dalyvaujant bent pusei statutinių senatorų. Kaip siūloma data įvardijama 2026 metų rugsėjo 27 diena, tačiau galutinis terminas priklausytų nuo politinio sprendimo ir teisinių veiksmų grafiko.

    Ką prezidentas nori paklausti?

    Prezidento komanda pabrėžia, kad klausimas esą nėra apie klimato kaitos realumą ar aplinkosaugos svarbą. Akcentuojama, kad tai turėtų būti balsavimas apie konkrečių ES priemonių socialinių ir ekonominių kaštų proporcingumą bei tai, ar piliečiai sutinka toliau juos prisiimti.

    Prie argumentų minimas Europos žaliasis kursas ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Prezidento aplinka teigia, jog šios priemonės, ypač plečiamos į naujas sritis, gali turėti apčiuopiamą kainų poveikį energijai, gamybai ir daliai namų ūkių išlaidų.

    ETS2, pastatai ir transportas

    Diskusijos centre atsiduria ETS2, kuris numato atskirą emisijų prekybos mechanizmą degalams ir pastatų šildymui. Europos Sąjungoje ši reforma siejama su tikslu sparčiau mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose pažanga iki šiol buvo lėtesnė, tačiau kartu keliami klausimai dėl poveikio kainoms ir socialinio teisingumo.

    Lenkijos prezidento kanceliarijos pateikiama interpretacija tokia: balsas už reikštų pritarimą tolesniam politikos įgyvendinimui, įskaitant ETS2 plėtrą, pastatų energetinio efektyvumo reikalavimus ir kitus transporto bei energetikos pokyčius. Balsas prieš, jų teigimu, turėtų tapti politiniu įpareigojimu aktyviai siekti atidėjimų, išimčių arba reguliavimo korekcijų ES lygmeniu.

    Ekonominė kaina ir konkurencingumas

    Prezidento atstovai argumentuoja, kad Europa, palyginti su kai kuriais pasaulio regionais, susiduria su didesnėmis energijos kainomis, o tai mažina pramonės konkurencingumą. Viešojoje erdvėje ši tema nuolat grįžta per plieno, chemijos ir kitų energijai imlių sektorių spaudimą bei investicijų migracijos riziką.

    Lenkijos prezidento kanceliarija taip pat pateikia bendrą kaštų projekciją 2026–2040 metų laikotarpiui, kurią sieja su ambicingesniais ES tikslais. Lenkijoje ši diskusija persipina su vidaus politika, pramonės struktūra ir šalies energetikos transformacijos tempu, kuriam didelę įtaką daro anglies dalis energijos balanse.

    „Tai klausimas apie klimato politikos veiksmingumą, o ne apie pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – sakė prezidento kanceliarijos atstovas.

    ES klimato politika remiasi ilgalaike trajektorija: 2030 metais numatyta reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o 2050 metais pasiekti klimatui neutralios ekonomikos tikslą. Tačiau priemonių kaina ir naudos pasidalijimas tarp valstybių, sektorių ir gyventojų grupių lieka vienu jautriausių klausimų, kurį tokio tipo referendumas galėtų dar labiau politizuoti.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: klausimas įaudrino politikus ir ekspertus

    Referendumo planas ir data

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis paskelbė sieksiantis surengti visuotinio masto referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties ir jos įgyvendinimo šalyje. Sprendimą dėl prezidento siūlymo turėtų priimti Senatas posėdyje, numatytame gegužės 20–21 dienomis.

    Jeigu Senatas pritartų, referendumas būtų rengiamas rugsėjo 27 dieną. Pats klausimo suformulavimas jau tapo diskusijų objektu, nes jame iš anksto pateikiama nuostata, kad ES klimato politika esą prisidėjo prie pragyvenimo, energijos ir verslo kaštų augimo.

    Klausimo formuluotė kelia ginčą

    Prezidento siūlomame klausime akcentuojamas ryšys tarp ES klimato politikos ir kainų augimo, todėl kritikai teigia, kad toks tonas labiau panašus į politinę kampaniją nei į neutralią piliečių apklausą. Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis viešai suabejojo, ar tai atitinka referendumo, kaip demokratinės procedūros, standartą.

    „Tai ne demokratija, o pigi propaganda“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Karolis Nawrockis savo argumentuose ypač išskiria ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Jo teigimu, ETS ir platesnė žaliojo kurso kryptis didina energijos kainas, mažina ekonomikos konkurencingumą ir apsunkina žemės ūkio veiklą.

    Energetikos ekspertai: kainas augino ir kiti veiksniai

    Kritikos prezidento planui netrūko ir iš opozicijos bei ekspertų. Senato vicepirmininkė Magdalena Biejat teigė, kad kainų spaudimą labiau didina sausros rizika, priklausomybė nuo anglies ir naftos, o ne vien ES politika.

    „Tai sausra ir priklausomybė nuo anglies bei naftos kelia maisto ir elektros kainas. Ne Europos Sąjunga“, – sakė Magdalena Biejat.

    Energetikos analitikas Jakubas Wiechas argumentuoja, kad pastarųjų metų kainų šuolius Lenkijoje ir regione stipriai veikė priklausomybė nuo iškastinio kuro ir importo rizikos, ypač po Rusijos pradėto karo Ukrainoje. Jo vertinimu, bandymas visas problemas sutraukti į vieną mechanizmą ar vieną ES politikos kryptį supaprastina realią priežasčių grandinę.

    „Prezidentas užduoda klausimą su teze, tarsi būtent ši politika kelia pragyvenimo kaštus, nors pastaraisiais metais didžiausią smūgį sudavė priklausomybė nuo iškastinio kuro“, – sakė Jakubas Wiechas.

    Diskusijoje dažnai minimas skirtumas tarp trumpalaikių kainų šuolių ir ilgalaikių transformacijos kaštų. ETS sistema iš tiesų didina taršos kainą, tačiau jos tikslas yra skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, efektyvumą ir mažesnę priklausomybę nuo importuojamų išteklių.

    Politinis palaikymas ir protesto argumentai

    Referendumo idėją palaiko dalis dešiniųjų politikų, tarp jų Seimo vicepirmininkas Krzysztofas Bosakas. Jis tvirtina, kad ES klimato politika esą daro įtaką daugeliui ekonomikos ir kasdienio gyvenimo sričių, todėl, jo nuomone, būtina aiški visuomenės nuomonė.

    K. Bosakas taip pat pabrėžia politinį efektą net ir tuo atveju, jeigu referendumo rezultatas netaptų tiesiogiai įpareigojantis. Jo logika paprasta: neigiamas balsavimas suteiktų argumentų būsimose derybose dėl naujų reguliavimų ir jų įgyvendinimo tempo.

    Entuziastingai į iniciatyvą sureagavo profesinių sąjungų lyderis Piotras Duda, vadovaujantis „Solidarność“. Jis priminė, kad rinkiminio laikotarpio susitikimuose prezidentas žadėjo imtis veiksmų dėl ETS, o dabar, anot jo, tesė duotą žodį.

    „Turime tai. Prezidentas Nawrockis ištesėjo „Solidarność“ duotą žodį“, – sakė Piotras Duda.

    Artimiausios savaitės parodys, ar Senatas pritars referendumui ir ar pavyks rasti formuluotę, kuri visuomenėje būtų suvokiama kaip sąžininga ir neutrali. Net ir be balsavimo, pati iniciatyva jau tapo politinės kovos dėl energetikos transformacijos tempo, kainų ir socialinio teisingumo dalimi.

  • Lenkijoje vėl grįžta kryptoaktyvų įstatymas: planuojama dar griežtinti bausmes už sukčiavimą

    Lenkijoje vėl grįžta kryptoaktyvų įstatymas: planuojama dar griežtinti bausmes už sukčiavimą

    Lenkijos vyriausybė Seimui teikia dar vieną įstatymo projektą, kuriuo siekiama sureguliuoti kryptoaktyvų rinką ir sustiprinti vartotojų apsaugą. Finansų ministras Andrzejus Domańskis pabrėžia, kad tikslas – griežčiau bausti už sukčiavimą, nukreiptą į gyventojų santaupas.

    Premjeras Donaldas Tuskas viešai teigė, kad projekte siūlys dar aiškiau sugriežtinti atsakomybę asmenims, kurie pasinaudoja žmonių patiklumu ar informacijos stoka ir vilioja investuoti į abejotinus kryptoaktyvų pasiūlymus. Pasak jo, tokios schemos kelia rizikų ne tik nukentėjusiems investuotojams, bet ir valstybės saugumui.

    Kodėl projektas vėl grįžta?

    Anksčiau du Lenkijos parlamente priimti teisės aktų projektai buvo vetuoti prezidento Karolio Nawrockio. Jo argumentuose minėta vadinamoji perreguliavimo rizika ir abejonės dėl kai kurių greitų ribojimo priemonių, kurios galėtų paliesti pilietines laisves.

    Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos atstovai tuo metu tvirtino, kad be specialaus įstatymo atsiranda teisinės spragos, o priežiūros institucijoms sudėtingiau laiku reaguoti į piktnaudžiavimą. Dėl to, jų vertinimu, vartotojai lieka labiau pažeidžiami, ypač sparčiai augant kryptoaktyvų paslaugų pasiūlai.

    Kokios sankcijos buvo numatytos?

    Vetuotuose variantuose buvo numatytos baudos ir laisvės atėmimo sankcijos už neleistiną kryptoaktyvų paslaugų teikimą bei už tam tikrų tokenų siūlymą ar platinimą be leidimų. Pagal anksčiau skelbtas nuostatas baudos galėjo siekti iki maždaug 1 200 000 eurų, o kai kuriais atvejais buvo numatytas laisvės atėmimas iki 5 metų.

    Į viešąją erdvę grįžtant projektui, premjero komandos signalas aiškus: bausmės už sukčiavimą kryptoaktyvų rinkoje turi būti dar griežtesnės ir labiau atgrasančios. Tuo pačiu politinė diskusija greičiausiai vėl suksis apie balansą tarp efektyvios priežiūros ir perteklinių ribojimų.

    Kaip tai siejasi su MiCA?

    Projektu siekiama nacionalinėje teisėje įtvirtinti Europos Sąjungos reglamento MiCA principų taikymą ir praktines priežiūros priemones. MiCA yra bendras ES taisyklių rinkinys kryptoaktyvų rinkai, kuriuo siekiama didinti skaidrumą, nustatyti reikalavimus emitentams ir paslaugų teikėjams bei stiprinti vartotojų apsaugą.

    Ankstesnėse projekto versijose svarbus vaidmuo buvo numatytas finansų rinkos priežiūros institucijai, kuri galėtų stabdyti tam tikrus viešus siūlymus, riboti kryptoaktyvų patekimą į apyvartą ir taikyti sankcijas už pažeidimus. Naujausiame etape pagrindinis akcentas, sprendžiant iš vyriausybės pareiškimų, krypsta į griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už apgaulingas schemas.

    Rinkos dalyviams tai reiškia, kad Lenkijoje didės spaudimas laikytis licencijavimo, informacijos atskleidimo ir reklamos taisyklių, o investuotojams – kad valstybė siekia greitesnių ir griežtesnių priemonių prieš sukčius. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo parlamento sprendimų ir to, ar pavyks išvengti dar vieno prezidento veto.

  • Lenkijos prezidentas: jei JAV mažins pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius

    Signalas iš Vilniaus: Lenkija siūlo alternatyvą

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, viešėdamas Lietuvoje, pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi priimti JAV karius, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų mažinti amerikiečių karinių pajėgų buvimą Vokietijoje. Pasak jo, Varšuva turi tam parengtą infrastruktūrą ir mato tai kaip indėlį į viso regiono saugumą.

    Prezidentas akcentavo, kad kuo didesnė JAV karių presencia Europoje yra svarbi ne tik Baltijos šalims, bet ir Vidurio bei Rytų Europai. Jis teigė sieksiantis, kad bet kokia galima pertvarka nevestų prie JAV pasitraukimo iš Europos, o reikštų karių perskirstymą į rytinį NATO sparną.

    „Jeigu bus priimtas sprendimas mažinti pajėgas Vokietijoje, esame pasirengę priimti amerikiečių karius. Turiame tam parengtą infrastruktūrą“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Ką sako gynybos vadovybė ir NATO logika

    Tą pačią dieną Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas renginyje Defence24 Days, pabrėžė, kad be JAV karių Europoje neįmanoma kalbėti apie ilgalaikį žemyno saugumą. Jo teigimu, amerikiečių pajėgų buvimo didinimas išlieka strateginis Varšuvos tikslas, o pasirengimas priimti papildomus vienetus vyksta jau seniai.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame sparne sustiprintos atgrasymo priemonės tapo viena esminių Aljanso strategijos krypčių. Praktikoje tai reiškia ne tik rotacinius vienetus ir pratybas, bet ir logistikos, priimančiosios šalies paramos bei išankstinio sandėliavimo pajėgumus, kurie leidžia greičiau permesti didesnes pajėgas krizės atveju.

    JAV pajėgos Vokietijoje: kiek ir kas gali keistis

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad Pentagonas yra priėmęs sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Vėliau Donaldas Trumpas taip pat pareiškė ketinantis mažinti dislokuotų karių skaičių daugiau, nei buvo paskelbta iš pradžių.

    Šiuo metu Vokietijoje dislokuota maždaug 35 000–37 000 JAV karių, o ši šalis yra vienas svarbiausių JAV karinės logistikos ir vadovavimo centrų Europoje. Anksčiau, 2020 metais, Donaldas Trumpas buvo paskelbęs planą išvesti 9 500 karių, tačiau dalis tuomet svarstytų sprendimų, įskaitant galimą karių perkėlimą į Lenkiją, iki galo nebuvo įgyvendinti.

    Analitikų vertinimu, bet koks reikšmingesnis JAV pajėgų mažinimas Vokietijoje galėtų turėti dvejopą efektą: viena vertus, mažėtų dalis infrastruktūros apkrovos Vakarų Europoje, kita vertus, atsirastų galimybė sustiprinti rytinį NATO sparną. Tačiau praktinis perskirstymas priklausytų nuo politinių sprendimų Vašingtone, NATO planavimo ir realių priimančių šalių pajėgumų.