CP v2

Tag: Karolis Nawrockis

  • WOT šventės dieną Lenkijos prezidentas ir gynybos ministras padėkojo terytorialsams už tarnybą

    Lenkijoje minint Teritorinės gynybos pajėgų (WOT) šventę šalies prezidentas Karolis Nawrockis viešai padėkojo kariams už tarnybą, pasirengimą ir atsakomybę už valstybės saugumą. Šventė kasmet siejama su 1939 metais prasidėjusiu Lenkijos pogrindžio valstybės kūrimu.

    Prezidentas pabrėžė, kad WOT kariai yra arti žmonių ir pasirengę veikti ten, kur jų labiausiai reikia. Tai atspindi ir formuotės moto visada pasirengę, visada šalia.

    „Jūs visada pasirengę ir visada arti ten, kur jūsų reikia Lenkijai ir lenkams. Ačiū už tarnybą Tėvynei“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Gynybos ministras ir vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas taip pat akcentavo WOT vaidmenį krizėse ir kasdienėje valstybės gynyboje. Pasak jo, terytorialsai prisideda ir prie NATO rytinio flango saugumo, o taikos metu dažnai įsitraukia į pagalbą stichijų ar kitų ekstremalių situacijų metu.

    „Jūs esate ten, kur to reikalauja valstybės saugumas ir kur jūsų reikia lenkams“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Lenkijos kariuomenės generalinis štabas sveikinime kariams palinkėjo saugios tarnybos ir ištvermės, dėkodamas už užduotis pasienyje, paramą per krizes ir pagalbą vietos bendruomenėms. Pabrėžta, kad kasdienė parengtis ir profesionalumas tiesiogiai stiprina šalies atsparumą.

    Kodėl WOT šventė minima rugsėjo 27 dieną?

    WOT šventės data pasirinkta kaip simbolinė nuoroda į Lenkijos pogrindžio valstybės ištakas, kurios prasidėjo 1939 metų rugsėjo 27 dieną Varšuvoje. Tą dieną įkurta Służba Zwycięstwu Polski laikoma vėlesnių pogrindinių struktūrų pradžia, o tradicinė sąsaja siejama ir su Armija Krajowa paveldu.

    Ši istorinė linija pabrėžiama ir formuotės simbolikoje, kurioje naudojami Lenkijos pasipriešinimo ženklai. Taip WOT save pristato kaip modernią, bet tradicijomis paremtą visuomenės gynybos grandį.

    Kas yra WOT ir kaip jie veikia?

    Dabartinė WOT koncepcija Lenkijoje patvirtinta 2016 metais, o 2017 metų sausio 1 dieną pajėgos įkurtos kaip atskira ginkluotųjų pajėgų rūšis. Tai penktoji Lenkijos ginkluotųjų pajėgų šaka šalia sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų.

    Į WOT gali stoti tiek savanoriai be ankstesnio karinio pasirengimo, tiek rezervistai, o jų užduotys apima teritorinę gynybą ir paramą vietos bendruomenėms taikos metu. Karo atveju jie veikia kartu su reguliariosiomis pajėgomis, stiprindami gynybą regionuose.

  • Lenkijos ministrai ragina prezidentą nedelsti: degalų įstatymas žada mažesnes kainas vairuotojams

    Lenkijos energetikos ir infrastruktūros ministrai Miłoszas Motyka ir Dariuszas Klimczakas viešai paragino prezidentą Karolį Nawrockį nedelsiant pasirašyti vadinamąjį degalų įstatymą. Pasak jų, prezidento sprendimas yra lemiamas, kad įsigaliotų priemonės, kurios, Vyriausybės vertinimu, galėtų prisidėti prie degalų kainų mažinimo.

    Įstatymas numato vadinamąjį viršpelnio mokestį degalų sektoriui ir lėšomis finansuoti vartotojams skirtą programą Ceny Paliwa Niżej. Senatas dokumentą priėmė be pataisų, todėl tolesnis žingsnis yra prezidento parašas.

    Kas numatyta įstatyme?

    Pagrindinė priemonė yra mokestis nuo išskirtinai didelio pelningumo degalų rinkoje, taikomas tiek Lenkijoje degalus gaminantiems verslams, tiek importuotojams, dirbantiems pagal prekybos degalais licencijas. Mokestį planuojama susieti su vadinamąja referencine marža, kad apmokestinamos būtų tik virš jos gautos papildomos pajamos.

    Gamintojams numatyta 60 proc. tarifo dalis nuo apmokestinamosios bazės, o pardavėjams, kurie nėra gamintojai, 50 proc. Nustatytas ir saugiklis: mokėtina suma negalėtų viršyti 50 proc. jų metinių pajamų arba grynojo pelno, priklausomai nuo taikymo logikos konkrečiu atveju.

    Referencinė marža apibrėžiama kaip 2025 metų vidutinė procentinė degalų pardavimo marža, padidinta 20 proc., tačiau jos lygis negalėtų būti mažesnis nei 2 proc. Tokia konstrukcija skirta atskirti įprastą verslo maržą nuo situacijų, kai uždirbama gerokai daugiau dėl išorinių rinkos sukrėtimų.

    Politiniai argumentai ir ankstesnė istorija

    Ministrai teigė, kad delsimas pasirašyti įstatymą reikštų politinę atsakomybę už aukštas degalų kainas. Dariuszas Klimczakas akcentavo, jog greitas įsigaliojimas esą svarbus transportui ir visai ekonomikai, o diskusiją perkėlė ir į platesnį prezidento bei Vyriausybės bendradarbiavimo konfliktą.

    „Tikimės, kad prezidentas po grįžimo iš Jungtinių Valstijų nedelsdamas pasirašys šį įstatymą. Nėra jokio dalykinio pagrindo blokuoti sprendimą, kuris leistų mažinti degalų kainas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Tai yra antroji mėginimo įvesti vadinamąjį viršpelnio mokestį versija. Ankstesnę redakciją prezidentas buvo perdavęs Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, keldamas abejones dėl teisės aktų negaliojimo atgaline data principo.

    Naujoje versijoje esminis pakeitimas yra apmokestinimo laikotarpio perstumdymas į 2026 metų kovo 1 dienos–2027 metų kovo 31 dienos intervalą. Kartu numatyta, kad finansų ministras galėtų mažinti akcizo tarifą poįstatyminiu aktu, jei būtų priimtas politinis sprendimas greičiau reaguoti į kainų dinamiką.

    Kiek kainuotų programa?

    Iš mokesčio planuojama finansuoti programą Ceny Paliwa Niżej, kurią Vyriausybė pristato kaip vartotojams skirtą apsauginę priemonę. Pradiniame vertinime viršpelnio mokesčio įplaukos buvo siejamos su maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, suma.

    Tuo metu bendrą programos biudžetą Lenkijos finansų ministerija siejo su maždaug 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1 210 000 000 eurų. Premjeras Donaldas Tuskas yra deklaravęs, kad kainų mažinimo mechanizmai galėtų būti aktyvuojami iškart po prezidento parašo.

    Kritikai iš Prezidento kanceliarijos pusės teigia, kad papildomas mokestis gali būti perkeltas vartotojams ir sukelti priešingą efektą. Jie taip pat akcentuoja konstitucinį lex retro non agit principą, o Vyriausybė atsako, kad sprendimas yra reakcija į neprognozuojamas geopolitines įtampas ir energijos kainų šokus.

  • Prezidentūra kviečia verslą į užsienio vizitus: startuoja „Prezydencki Pokład Biznesu“ programa

    Lenkijos prezidento kanceliarija pradėjo priimti paraiškas į „Prezydencki Pokład Biznesu“ – naują iniciatyvą, skirtą šalies įmonėms, siekiančioms plėsti veiklą užsienio rinkose. Programa orientuota į eksporto augimą, naujų partnerių paiešką ir lenkiškų produktų bei technologijų pristatymą tarptautiniuose formatuose.

    Pagrindinė idėja – sudaryti atrinktoms įmonėms galimybę dalyvauti dalyje prezidento užsienio vizitų, kuriuose vyksta ekonominiai susitikimai, verslo forumai ir dvišalės derybos. Tokios delegacijos paprastai vertinamos kaip aukšto lygio ekonominės diplomatijos priemonė, padedanti greičiau atverti duris į sprendimų priėmėjų ir didžiųjų pirkėjų tinklus.

    Kas siūloma verslui?

    Programoje numatyta, kad prezidento kanceliarija užtikrins oro transportą tarp vizito pradžios taško ir kelionės tikslo, taip pat logistiką vietoje. Įmonės, pateikusios paraiškas, bus atrenkamos, o atrinkti dalyviai gaus kvietimus į konkrečius vizitus pagal kelionių darbotvarkę ir ekonominį turinį.

    „Netrukus vietos prezidento lėktuve bus prieinamos ir Lenkijos verslui. Noriu, kad lenkų įmonės, taip pat mažos ir vidutinės, galėtų prezidento vizitų metu megzti naujus kontaktus, stiprinti esamas partnerystes ir sėkmingai įsitvirtinti užsienio rinkose“, – sakė Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

    Iniciatyva pirmiausia skirta įmonėms, turinčioms potencialo tarptautinei plėtrai: eksportuojančioms, planuojančioms įėjimą į naujas rinkas ar ieškančioms bendradarbiavimo su užsienio partneriais. Praktikoje tokie vizitai dažnai išsiskiria tuo, kad kartu su politiniais susitikimais vyksta tiksliniai B2B formatai ir pristatymai, kuriuose lengviau pasiekti aukštesnio lygio sprendimų priėmėjus.

    Pirmasis vizitas – į Niujorką

    Pirmasis programos išvykimas numatytas 2026 metų rugsėjį į Niujorką, kai Lenkijos prezidentas dalyvaus kasmetinėje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje. Kelionė planuojama 2026 metų rugsėjo 18–24 dienomis, o tikslesnė darbotvarkė bus pateikta atrinktiems dalyviams.

    Paraiškos į pirmąjį vizitą priimamos iki 2026 metų rugsėjo 13 dienos pabaigos. Organizatoriai pabrėžia, kad programa bus vykdoma cikliškai, todėl įmonėms atsivers ir kitos galimybės prisijungti prie ateities vizitų, kai jų tematika sutaps su konkrečių sektorių eksporto interesais.

  • Lenkijos prezidentas vetavo Energetikos įstatymo pataisas: kodėl tai svarbu investuotojams ir tinklams

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį vetavo Energetikos teisės pataisas, kurias Vyriausybė pristatė kaip bandymą išsklaidyti po ankstesnių pakeitimų kilusias aiškinimo abejones. Prezidento vertinimu, naujos nuostatos iš dalies grąžino anksčiau jau pakeistas taisykles ir kūrė teisinio neapibrėžtumo riziką.

    Prezidento kanceliarijos teigimu, problema ta, kad kovo mėnesį priimtas ir pasirašytas Energetikos teisės pakeitimas po kelių mėnesių buvo „taisomas“ nauju projektu. Toks dažnas reguliavimo perrašymas, anot prezidento, apsunkina ilgalaikį planavimą tiek įmonėms, tiek investuotojams.

    „Taip neturi būti kuriama teisė. Verslas, investuotojai ir piliečiai turi žinoti, kokios taisyklės galioja, ir negyventi tikėjimu, kad šiandien priimtos nuostatos po kelių mėnesių vėl bus pakeistos“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas pabrėžė, kad teisė turi būti aiški, o jos kūrimo procesas – skaidrus ir nuspėjamas. Todėl, jo teigimu, netinka principas „priimkime dabar, o vėliau pataisysime“, nes jis didina reguliavimo riziką ir brangina projektų įgyvendinimą.

    Kas buvo siūloma keisti?

    Vyriausybė aiškino, kad pataisomis siekta pašalinti interpretacines problemas, kilusias po 2026 metų kovo mėnesį priimtos Energetikos teisės reformos. Pagrindinis tikslas buvo tiksliau apibrėžti pereinamąsias nuostatas ir investuotojų pareigas, kai projektai jau yra pažengusiame prijungimo prie elektros tinklų etape.

    Aiškinamajame rašte nurodyta, kad šešių mėnesių įsigaliojimo atidėjimas sukūrė spragą pereinamųjų taisyklių taikyme daliai investuotojų. Dėl to laikotarpiu nuo balandžio 30 dienos iki spalio 15 dienos 2026 metais kai kuriems projektams nebuvo aišku, kaip taikomos nuostatos dėl avansų, užtikrinimų ir vadinamųjų etapų kontrolės terminų.

    Rizika rinkai: neapibrėžtumas prijungimuose

    Energetikos sektoriuje prijungimo prie tinklo taisyklės yra kritiškai svarbios projektų grafikams ir finansavimui, ypač kai kalbama apie didelius atsinaujinančios energetikos ar pramonės objektus. Neapibrėžtumas dėl avansų, garantijų ar terminų gali lemti, kad projektai vėluoja, o kreditoriai reikalauja didesnių rizikos priedų.

    Vyriausybės projekte buvo numatyta įrašyti konkrečias datas, susijusias su prijungimo sąlygų gavimu ir prijungimo sutarties sudarymu, taip pat aiškiau apibrėžti terminų skaičiavimą pareigai pateikti galutinius statybos leidimus. Tai turėjo sumažinti skirtingų interpretacijų riziką, tačiau prezidentas pasirinko veto, akcentuodamas teisėkūros stabilumo problemą.

    Veto reiškia, kad parlamentas turės spręsti, ar bandyti jį atmesti, ar rengti naują, kompromisinį projektą. Energetikos rinkos dalyviai artimiausiais mėnesiais stebės, ar bus pateiktas sprendimas, kuris vienu metu užtikrintų taisyklių aiškumą ir reguliavimo tęstinumą.

  • Vyriausybė apie prezidento veto: sustabdytas mokestis naftos bendrovių pelnams ir parama pigesniems degalams

    Lenkijoje kilo politinė įtampa po to, kai prezidentas Karolis Nawrockis sustabdė įstatymą dėl mokesčio nuo neįprastai didelių degalų sektoriaus bendrovių pelnų. Vyriausybė teigia, kad šis sprendimas užkirto kelią planuotoms lėšoms, kurios turėjo padėti amortizuoti degalų kainų šuolius vartotojams.

    Premjeras Donaldas Tuskas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad prezidentas, jo vertinimu, užblokavo teisės aktą, kuris būtų leidęs apmokestinti „milžiniškus“ naftos koncernų uždarbius. Pasak premjero, iš papildomų pajamų buvo numatyta finansuoti priemones, kurios prisidėtų prie pigesnių degalų degalinėse.

    Kiek pinigų, pasak vyriausybės, prarandama?

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis nurodė, kad nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, biudžetas netenka maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 mln. eurų. Ministro teigimu, būtent tokia suma esą turėjo tapti finansiniu pagrindu paketui, skirtam gyventojų apsaugai nuo aukštų degalų kainų.

    Vyriausybė šį planą sieja su vadinamuoju CPN paketu, kurį pristato kaip priemonių rinkinį kainų spaudimui mažinti. Nors konkrečios detalės viešojoje erdvėje aprašomos skirtingai, esmė, anot valdžios, buvo paprasta: papildomos įplaukos iš sektoriaus, kuris uždirba daugiau, būtų panaudotos vartotojų išlaidoms sušvelninti.

    Kodėl prezidentas įstatymą sustabdė?

    Prezidentas įstatymą nukreipė į Konstitucinį Teismą prevencinės kontrolės tvarka, t. y. prieš jam įsigaliojant. Jo pozicija siejama su argumentu, kad dalis nuostatų galėtų pažeisti principą, jog teisė negali galioti atgaline data, todėl toks apmokestinimas galėtų kelti konstitucingumo riziką.

    Šis aspektas yra vienas jautriausių diskusijoje apie vadinamuosius netikėto pelno mokesčius: valstybės siekia papildomų pajamų, tačiau privalo užtikrinti, kad mokestiniai pakeitimai būtų prognozuojami ir teisiškai stabilūs. Dėl to Lenkijoje sprendimą perims teisinė institucija, o politinė diskusija persikelia į laukimą, kiek laiko užtruks vertinimas.

    Ginčas dėl degalų kainų ir rinkos signalų

    Vyriausybės retorikoje akcentuojama, kad sprendimas palankus didelį pelningumą demonstruojančioms degalų rinkos bendrovėms, o vartotojams gali reikšti mažiau pagalbos kainų šuolių metu. Tuo metu kritikai paprastai pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali turėti ir šalutinį poveikį: didesnę reguliacinę riziką, galimą investicijų lėtėjimą ar bandymus kaštus perkelti galutiniam pirkėjui.

    Energetikos rinkose kainos priklauso ne tik nuo nacionalinių sprendimų, bet ir nuo pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų, logistikos bei mokesčių struktūros. Todėl net ir surinkus papildomas biudžeto įplaukas, poveikis kainai degalinėje dažniausiai priklauso nuo to, kaip tiksliai sukonstruotos kompensavimo ar mokesčių mažinimo priemonės ir kiek jos yra laikinos.

    „Prezidentas sustabdė įstatymą, kuris būtų leidęs apmokestinti didžiulius degalų koncernų pelnus ir finansuoti pigesnius degalus degalinėse“, – sakė Donaldas Tuskas.

    „Nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, blokuojamos lėšos, kurios turėjo finansuoti paketą, saugantį nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

  • Degalų įmonių viršpelnio mokestis keliauja į Konstitucinį Teismą: prezidentas atsisakė pasirašyti

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nusprendė nepasirašyti įstatymo dėl degalų įmonių vadinamojo viršpelnio mokesčio ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Prezidento kanceliarija pranešė, kad prašoma prevencinės kontrolės, kai įstatymas dar nėra įsigaliojęs.

    Ginčijamas teisės aktas numato apmokestinti neįprastai didelį pelną, gautą prekiaujant skystais degalais per 2026 metų kovo–gruodžio laikotarpį. Tokie sprendimai Europoje dažniausiai argumentuojami siekiu dalį netikėtų energetikos sektoriaus pelnų nukreipti vartotojų apsaugai ar biudžeto reikmėms.

    Kas kelia abejonių prezidentui?

    Prezidento vertinimu, esminė problema yra galimas teisės galiojimas atgaline data. Pagal pristatytą logiką, įstatymas turėtų įsigalioti rugpjūtį, tačiau mokestis apimtų pajamas, gautas nuo pat kovo pradžios.

    Tokį modelį prezidentas sieja su teisinio tikrumo principu ir nuostata, kad teisė neturėtų pabloginti padėties už jau įvykusius veiksmus. Ši taisyklė dažnai apibendrinama lotyniška formule Lex retro non agit, reiškiančia, kad teisė atgal negalioja.

    Ką reikš kreipimasis į Teismą?

    Prevencinė kontrolė reiškia, kad Konstitucinis Teismas pirmiausia įvertins, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, ir tik tada paaiškės, ar jis galės įsigalioti be pakeitimų. Praktikoje tai gali atidėti mokesčio įvedimą arba priversti įstatymų leidėjus koreguoti nuostatas, ypač susijusias su taikymo laikotarpiu.

    Ši situacija atkreipia dėmesį ir į platesnę tendenciją: valstybės, svarstančios viršpelnio mokesčius energetikos sektoriuje, susiduria su teisinėmis rizikomis, jei apmokestinimas kuriamas skubotai. Verslui tai didina neapibrėžtumą dėl planavimo, investicijų ir kainodaros, o politikams – spaudimą rasti sprendimą, kuris būtų ir greitas, ir teisiškai tvarus.

  • Lenkija uždraudė patostreamingą: prezidentas pasirašė įstatymą, gresia laisvės atėmimas

    Lenkija uždraudė patostreamingą: prezidentas pasirašė įstatymą, gresia laisvės atėmimas

    Lenkijoje baigta svarbi teisėkūros procedūra dėl vadinamojo patostreamingo – prezidentas Karolis Nawrockis pasirašė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato baudžiamąją atsakomybę už tokio pobūdžio tiesiogines transliacijas internete. Įsigaliojimas numatomas artimiausiu metu, kai teisės aktas bus paskelbtas oficialiame leidinyje.

    Įstatymo priėmimas Seime įvyko praėjusį mėnesį, o dėl jo balsuota beveik vienbalsiai. Naujos nuostatos atsirado sujungus skirtingų politinių jėgų pateiktus siūlymus, todėl reguliavimui parlamente pavyko sutelkti platų palaikymą.

    Kada įsigalios nauja tvarka?

    Pagal įprastą tvarką teisės aktas įsigalioja praėjus 30 dienų nuo jo paskelbimo oficialiame leidinyje. Tai reiškia, kad realus draudimo taikymas praktikoje priklausys nuo paskelbimo datos, tačiau pokyčių tikimasi jau artimiausią mėnesį.

    Patostreamingu Lenkijoje siejama praktika, kai transliacijose sąmoningai demonstruojamas smurtas, žeminimas, pavojingi iššūkiai ar kitas socialiai žalingas turinys, neretai siekiant greitų pajamų iš aukų ar platformų monetizacijos. Pastaraisiais metais ši tema dažnai kėlė diskusijas dėl nepilnamečių apsaugos ir atsakomybės ribų skaitmeninėje erdvėje.

    Prezidentas įžvelgė spragų

    Nors prezidentas pasirašė pataisas, jis viešai atkreipė dėmesį į galimus reguliavimo trūkumus. Tarp jų minėtas nepakankamai aiškus patostreamingo apibrėžimas ir praktiniai klausimai, kaip užtikrinti atsakomybę, jei transliacijos vykdomos už Lenkijos ribų.

    „Matau teisėkūros trūkumų, ypač dėl sąvokų tikslumo ir įgyvendinimo galimybių, tačiau visuomenės apsaugai reikalingi sprendimai turi būti priimami“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas taip pat paragino tęsti darbą, kad nuostatos būtų patikslintos ir prireikus sustiprintos. Tokia kryptis svarbi, nes skaitmeninis turinys dažnai platinamas per tarptautines platformas, o atsakomybės už turinį užtikrinimas reikalauja aiškių definicijų ir efektyvių įrankių.

    Kokios bausmės numatytos?

    Už pažeidimus numatytos griežtos sankcijos, o sunkiausios pasekmės siejamos su turiniu, kuriame pasirodo nepilnamečiai. Skelbiama, kad už nepilnamečių vaizdavimą tokio pobūdžio medžiagoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų.

    Reguliavimas yra platesnio europinio konteksto dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama nepilnamečių apsaugai internete, platformų atsakomybei ir žalingo turinio mažinimui. Praktinis įstatymo efektyvumas priklausys nuo to, kaip tiksliai bus taikomos naujos normos ir kaip institucijos bendradarbiaus su transliacijų platformomis.

  • Lenkijoje akcyzo įstatymas įstrigo: prezidentas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl e. cigarečių

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis perdavė Konstituciniam Teismui Akcizo įstatymo pataisas, kurios turėjo apmokestinti dalį elektroninių cigarečių. Kreipimasis pateiktas prevencinės kontrolės tvarka, dar iki įstatymo įsigaliojimo.

    Pataisų tikslas buvo sugriežtinti ir užkamšyti spragas elektroninių cigarečių apmokestinime, ypač tų įrenginių, kurie veikia elektromagnetinės indukcijos principu. Tokie produktai, valdžios vertinimu, iki šiol galėjo patekti į rinką nepakankamai aiškiai priskirti apmokestinamų gaminių kategorijoms.

    Kas sukėlė prezidento abejones?

    Prezidentas kritikuoja dažnus to paties reguliavimo keitimus ir tai, kad verslui esą paliekamas pernelyg trumpas prisitaikymo laikas. Jo teigimu, numatytas itin trumpas vacatio legis galėjo sukurti teisinį neapibrėžtumą įmonėms, kurios importuoja, platina ar gamina šiuos produktus.

    „Verslininkams paliekama vos pora savaičių prisitaikyti prie naujų reikalavimų, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl teisėkūros kokybės“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lenkijos Finansų ministerija dar iki įstatymo priėmimo paskelbė kitą projektą, kuris reikšmingai keistų ką tik patvirtintas nuostatas. Tai, jo vertinimu, gali reikšti nenuoseklų reguliavimą ir pagrįstai kelia klausimą, ar teisėkūra nėra tapusi chaotiška.

    Ką konkrečiai siūlyta apmokestinti?

    Pagal pataisas vienkartinėms elektroninėms cigaretėms būtų priskirti ir sandarūs skysčio rezervuarai, neskirti pildymui, sujungti su feromagnetiniu elementu. Daugkartinių įrenginių kategorijoje atsidurtų maitinimo ir valdymo dalys su indukcine rite, įrenginiai, skirti keičiamoms talpoms su feromagnetiniu elementu, taip pat ir pačios daugkartinės talpos.

    Esminis kriterijus indukcijos technologijai būtų ne vien įrenginio gebėjimas savarankiškai formuoti aerozolį, bet ir feromagnetinio elemento buvimas. Tai reikštų platesnį apibrėžimą ir didesnę tikimybę, kad daugiau rinkoje esančių komponentų patektų į akcyzo taikymo sritį.

    Pataisomis buvo numatyta fiksuota akcyzo našta: 40 zlotų už vienetą, tai yra apie 9 eurus. Tokia schema, kritikų teigimu, galėtų reikšmingai paveikti galutines kainas ir atsargas, ypač jei pereinamasis laikotarpis būtų labai trumpas.

    Ką tai reiškia rinkai?

    Konstitucinio Teismo sprendimas nulems, ar pataisos galės įsigalioti numatytu keliu, ar teks perrašyti ginčijamas nuostatas. Rinkai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: aiškumo, kaip klasifikuojami indukciniai įrenginiai ir jų dalys, bei prognozuojamumo, kiek laiko įmonės turės sandėliams, kainodarai ir ženklinimui prisitaikyti.

    Elektroninių cigarečių apmokestinimas Europoje pastaraisiais metais griežtėja, nes valdžios siekia ir didesnių biudžeto pajamų, ir stipresnės kontrolės nepilnamečių vartojimo bei naujų produktų plitimo srityse. Lenkijos atvejis parodo, kad net siekiant suvienodinti apmokestinimą, teisėkūros tempas ir pereinamieji laikotarpiai gali tapti konstitucinių ginčų priežastimi.

  • Lenkija trečiąkart stumia kriptoturto įstatymą: ar prezidento parašas ar veto dar ką pakeistų?

    Lenkijos Seimas gegužės 15 dieną trečią kartą priėmė kriptoturto rinką reguliuojantį įstatymą. Projektas beveik nekinta nuo dviejų ankstesnių versijų, kurias prezidentas Karolis Nawrockis buvo vetavęs, o dabar dokumentą svarstys Senatas.

    Šis teisės aktas reikalingas tam, kad šalyje būtų praktiškai įgyvendintas Europos Sąjungos reglamentas MiCA, nustatantis bendras taisykles kriptoturto leidėjams ir paslaugų teikėjams. MiCA numato, kad valstybės turi paskirti nacionalinį priežiūros institucijos vaidmenį ir sukurti licencijavimo bei kontrolės mechanizmą.

    Kas keičiasi įstatyme

    Trečiąkart pateiktoje versijoje išskiriami bent keli konkretūs pakeitimai. Vienas jų susijęs su griežtesnėmis sankcijomis už tam tikrus pažeidimus, pavyzdžiui, kai viešas žetonų siūlymas vykdomas neturint privalomų dokumentų.

    Numatytos baudos didėja ir už priežiūros institucijų nurodymų nevykdymą, pavyzdžiui, dėl sąskaitų blokavimo procedūrų. Taip pat įtrauktas įpareigojimas parengti išsamesnę kriptoturto rinkos ataskaitą, kurią rengtų priežiūros institucija ir finansų ministerija.

    Kodėl prezidento sprendimas gali mažai keisti

    Teisininkai ir rinkos dalyviai pabrėžia, kad net dar vienas veto nebūtinai pakeistų realią padėtį artimiausiu metu. Pagrindinė problema ta, kad įstatymo priėmimas vėluoja, o be nacionalinių procedūrų įmonės negali sklandžiai planuoti licencijavimo ir atitikties, nors MiCA taisyklės visoje Europos Sąjungoje jau taikomos.

    „Prezidento parašas ar veto šiuo atveju turi ribotą praktinę reikšmę, nes dėl uždelsto proceso pasekmės rinkai bus panašios“, – sakė kriptoturto rinkos ekspertas, advokatas Janas Ziomekas.

    Rinkos atstovai pabrėžia ir kitą aspektą: dalis didžiųjų tarptautinių biržų licencijas gali gauti kitose Europos Sąjungos šalyse ir pasinaudoti paslaugų teikimo „pasu“, todėl jos išliktų rinkoje net ir užsitęsus nacionaliniams sprendimams. Tuo metu mažesni vietos paslaugų teikėjai rizikuoja prarasti galimybę veikti, jei laiku neperorientuos veiklos į kitą jurisdikciją.

    Ką tai reiškia investuotojams

    Įstatymo šalininkai teigia, kad nacionalinė priežiūra sustiprintų vartotojų ir investuotojų apsaugą, nes priežiūros institucija galėtų efektyviau reaguoti į įtartiną veiklą ir reikalauti daugiau informacijos iš paslaugų teikėjų. Kritikai atsako, kad tai nebūtinai reiškia esminį saugumo šuolį, jei didelė rinkos dalis liks prižiūrima kitų šalių institucijų.

    „Investuotojams tai labiau reikštų minimalų, bet aiškesnį standartą: daugiau informacijos, daugiau priežiūros įrankių, tačiau ne revoliuciją“, – sakė Janas Ziomekas.

    Finansų ministerija savo ruožtu argumentuoja, kad reguliavimas priartina kriptoturto rinką prie tradicinių finansų sektoriaus taisyklių, o priežiūros institucijos įgaliojimai turėtų riboti piktnaudžiavimą. Vis dėlto Lenkijos situacija rodo platesnę Europos tendenciją: MiCA įsigaliojimas verčia šalis kuo greičiau susitvarkyti nacionalines taisykles, nes kitaip rinkos centrai ir licencijos „iškeliauja“ ten, kur procesai vyksta greičiau.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, siūlydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties. Referendumo klausimas formuluojamas taip, kad rinkėjai įvertintų, ar pritaria ES politikai, kuri, prezidento teigimu, didina pragyvenimo kaštus, energijos kainas ir spaudžia verslą bei žemės ūkį.

    Pagal Lenkijos procedūras sprendimą dėl referendumo turi priimti Senatas, o balsavimui reikalinga absoliuti dauguma dalyvaujant bent pusei statutinių senatorų. Kaip siūloma data įvardijama 2026 metų rugsėjo 27 diena, tačiau galutinis terminas priklausytų nuo politinio sprendimo ir teisinių veiksmų grafiko.

    Ką prezidentas nori paklausti?

    Prezidento komanda pabrėžia, kad klausimas esą nėra apie klimato kaitos realumą ar aplinkosaugos svarbą. Akcentuojama, kad tai turėtų būti balsavimas apie konkrečių ES priemonių socialinių ir ekonominių kaštų proporcingumą bei tai, ar piliečiai sutinka toliau juos prisiimti.

    Prie argumentų minimas Europos žaliasis kursas ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Prezidento aplinka teigia, jog šios priemonės, ypač plečiamos į naujas sritis, gali turėti apčiuopiamą kainų poveikį energijai, gamybai ir daliai namų ūkių išlaidų.

    ETS2, pastatai ir transportas

    Diskusijos centre atsiduria ETS2, kuris numato atskirą emisijų prekybos mechanizmą degalams ir pastatų šildymui. Europos Sąjungoje ši reforma siejama su tikslu sparčiau mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose pažanga iki šiol buvo lėtesnė, tačiau kartu keliami klausimai dėl poveikio kainoms ir socialinio teisingumo.

    Lenkijos prezidento kanceliarijos pateikiama interpretacija tokia: balsas už reikštų pritarimą tolesniam politikos įgyvendinimui, įskaitant ETS2 plėtrą, pastatų energetinio efektyvumo reikalavimus ir kitus transporto bei energetikos pokyčius. Balsas prieš, jų teigimu, turėtų tapti politiniu įpareigojimu aktyviai siekti atidėjimų, išimčių arba reguliavimo korekcijų ES lygmeniu.

    Ekonominė kaina ir konkurencingumas

    Prezidento atstovai argumentuoja, kad Europa, palyginti su kai kuriais pasaulio regionais, susiduria su didesnėmis energijos kainomis, o tai mažina pramonės konkurencingumą. Viešojoje erdvėje ši tema nuolat grįžta per plieno, chemijos ir kitų energijai imlių sektorių spaudimą bei investicijų migracijos riziką.

    Lenkijos prezidento kanceliarija taip pat pateikia bendrą kaštų projekciją 2026–2040 metų laikotarpiui, kurią sieja su ambicingesniais ES tikslais. Lenkijoje ši diskusija persipina su vidaus politika, pramonės struktūra ir šalies energetikos transformacijos tempu, kuriam didelę įtaką daro anglies dalis energijos balanse.

    „Tai klausimas apie klimato politikos veiksmingumą, o ne apie pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – sakė prezidento kanceliarijos atstovas.

    ES klimato politika remiasi ilgalaike trajektorija: 2030 metais numatyta reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o 2050 metais pasiekti klimatui neutralios ekonomikos tikslą. Tačiau priemonių kaina ir naudos pasidalijimas tarp valstybių, sektorių ir gyventojų grupių lieka vienu jautriausių klausimų, kurį tokio tipo referendumas galėtų dar labiau politizuoti.