Tag: Karščio banga

  • Jannikas Sinneris po dviejų setų pranašumo pasitraukė iš „French Open“: pritrūko jėgų karštyje

    Jannikas Sinneris po dviejų setų pranašumo pasitraukė iš „French Open“: pritrūko jėgų karštyje

    Netikėtas lūžis Paryžiuje

    Pirmoji pasaulio raketė Jannikas Sinneris baigė pasirodymą „French Open“ jau antrajame rate, nors buvo laikomas ryškiu turnyro favoritu. Italas po dramatiškos penkių setų kovos nusileido 56-ajai pasaulio raketei Juanui Manueliui Cerundolo rezultatu 3–6, 2–6, 7–5, 6–1, 6–1.

    Rungtynės vyko Paryžių užklupus karščio bangai: mačo pradžioje fiksuota 29 laipsnių temperatūra, vėliau ji pakilo iki 32 laipsnių. Vis dėlto pats tenisininkas leido suprasti, kad problemų šaltinis buvo ne vien oras.

    Svaigimas, medikų pagalba ir pertrauka

    J. Sinneris mačo metu kelis kartus palinko, atrodė išsekęs, vis dažniau trumpino taškus „dropais“ ir bandė rizikingesnes taktikas, kad sutaupytų jėgų. Per pertraukėles jis vėsinosi rankiniu ventiliatoriumi, ant kaklo dėjo ledo maišelius.

    Lemiamas epizodas įvyko, kai italas, pirmavęs dviem setais ir turėjęs itin palankią persvarą trečiajame, fiziškai ėmė akivaizdžiai silpti. Paduodamas dėl pergalės jis pralaimėjo svarbią atkarpą, o vėliau, paprašęs pagalbos, trumpam paliko kortą.

    „Kortėje nesijaučiau gerai. Buvo sunku, pradėjau jausti stiprų svaigimą, trūko energijos“, – sakė J. Sinneris.

    Tenisininkas pridūrė, kad prastai jautėsi dar ryte, prieš išeidamas į kortą. Po medicininės pagalbos, pasak pranešimų iš arenos, į jo gėrimą buvo papildomai įmaišyta mineralų, tačiau tai nepadėjo atkurti reikiamos savijautos.

    Kas lėmė pralaimėjimą ir kas toliau?

    Ši nesėkmė ypač netikėta dėl J. Sinnerio formos: jis buvo laimėjęs 30 mačų iš eilės nuo vasario ir atvykęs į Paryžių su ilga pergalių serija bei titulais aukščiausio lygio turnyruose. Be to, turnyre nedalyvavo ir vienas pagrindinių jo konkurentų Carlosas Alcarazas, pasitraukęs dėl riešo traumos.

    Rungtynių eiga taip pat buvo iškalbinga: J. Sinneris dominavo pirmuose dviejuose setuose, tačiau vėliau iniciatyva perėjo varžovui. J. M. Cerundolo po pergalės reagavo santūriai ir pabrėžė, kad varžovo būklė tapo esminiu faktoriumi.

    „Man jo gaila. Iki tol atrodė, kad aš vos galiu laimėti kelis geimus per setą. Nežinau, kas nutiko, bet tikiuosi, kad jis greitai pasveiks“, – sakė J. M. Cerundolo.

    J. Sinneriui karštis nėra naujas iššūkis: anksčiau jis yra pripažinęs, kad aukšta temperatūra kartais paveikia jo savijautą, o viename praėjusių sezonų turnyrų jis buvo priverstas pasitraukti dėl negalėjimo tęsti kovos. Po Paryžiaus mačo didžiausias klausimas bus ne reitingai ar turnyro lentelė, o tai, ar tenisininkui pavyks greitai stabilizuoti sveikatą ir išvengti panašių epizodų vasaros sezono metu.

  • Europos karščio banga muša rekordus: JT klimato vadovas įspėja dėl spartėjančios klimato kaitos kainos

    Europos karščio banga muša rekordus: JT klimato vadovas įspėja dėl spartėjančios klimato kaitos kainos

    Karščio banga Vakarų Europoje

    Vakarų Europą užklupusi rekordinė karščio banga paskatino nacionalines institucijas skelbti perspėjimus dėl pavojingai aukštos temperatūros ir sveikatos rizikų. JT klimato kaitos sekretoriato vadovas Simonas Stiellas situaciją pavadino aiškiu signalu, kiek brangiai kainuoja žmogaus sukelta klimato kaita.

    Karštį sustiprina vadinamasis karščio kupolas, kai ilgiau užsilaikanti aukšto slėgio sritis „užrakina“ karštą orą ir trukdo atvėsti naktimis. Tokios sąlygos ypač pavojingos vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    Mokslininkų vertinimu, dėl klimato kaitos karščio bangos Europoje tampa dažnesnės, ilgesnės ir intensyvesnės. Tai reiškia, kad ekstremali temperatūra vis dažniau tampa ne išimtimi, o pasikartojančiu šiltojo sezono scenarijumi, didinančiu mirčių ir hospitalizacijų riziką.

    Be poveikio sveikatai, karštis smarkiai veikia ekonomiką: nuo darbo našumo kritimo iki didesnio elektros poreikio vėsinimui. Taip pat auga spaudimas vandens ištekliams, ypač regionuose, kuriuose jau fiksuojamos sausros.

    Perspėjimai Prancūzijoje, Vokietijoje ir Portugalijoje

    Prancūzijoje meteorologijos tarnyba „Météo-France“ paskelbė oranžinio lygio perspėjimus keliuose departamentuose, o valdžios atstovai pranešė apie su karščiu siejamas mirtis. Tarp paminėtų atvejų įvardytos ir netiesiogiai su karščiu susijusios situacijos, kai žmonės perkaista per sporto varžybas ar susiduria su rizikomis prie vandens telkinių.

    Vokietijoje, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, gyventojai raginti taupyti vandenį ir vengti nebūtinų veiklų, tokių kaip sodų laistymas ar baseinų pildymas. Regiono atstovai pabrėžė, kad nors trumpuoju laikotarpiu vandens dar pakanka, ilgos karščio ir sausros atkarpos gali greitai pakeisti situaciją.

    Iberijos pusiasalyje problema tapo ir karštos naktys, kai temperatūra nekrenta žemiau 20 laipsnių ribos, todėl žmonėms sunkiau atsigauti. Portugalijoje institucijos atkreipė dėmesį, kad tokios sąlygos didina miškų gaisrų tikimybę, ypač pietiniuose, turizmui svarbiuose regionuose.

    Jungtinėje Karalystėje fiksuoti nauji šilumos rekordai, o Londone temperatūra kilo iki 35,1 laipsnio. Pranešta ir apie rekordines reikšmes Airijoje, kur mokslininkai atkreipė dėmesį į neįprastai didelį ankstesnių rekordų viršijimą.

    Ką sako JT ir ko tikėtis toliau

    „Ši karščio banga Europoje yra žiaurus priminimas apie vis stiprėjančias klimato krizės pasekmes žmonėms ir ekonomikai“, – sakė Simonas Stiellas.

    JT klimato kaitos sekretoriato vadovas pabrėžė, kad pagrindinė problema išlieka priklausomybė nuo iškastinio kuro ir miškų naikinimas, o šalių politikos prioritetu turėtų tapti greitesnis perėjimas prie švaresnių energijos šaltinių. Jo teigimu, prisitaikymo priemonės, tokios kaip karščio planai miestuose, sveikatos apsaugos pasirengimas ir vandens valdymas, tampa būtina viešosios politikos dalimi.

    Sinoptikai prognozuoja, kad savaitgalį karščio banga turėtų slūgti, tačiau kai kuriose vietovėse iki tol išliks aukštos temperatūros. Gyventojams rekomenduojama riboti buvimą saulėje karščiausiomis valandomis, gerti pakankamai vandens, vėsinti patalpas ir atkreipti dėmesį į artimųjų savijautą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie epizodai vis dažniau sutampa su ilgalaikėmis sausromis, todėl didėja rizika žemės ūkiui, energetikai ir miestų infrastruktūrai. Europoje vis dažniau keliami klausimai, kaip greitai bus pritaikytos statybų, miestų planavimo ir sveikatos apsaugos sistemos prie naujos temperatūrų realybės.

  • Medūzos įgėlimas ir serialo mitas: kodėl šlapimas nepadeda ir ką daryti paplūdimyje

    Medūzos įgėlimas ir serialo mitas: kodėl šlapimas nepadeda ir ką daryti paplūdimyje

    Artėjant karštesniems orams ir ilgėjant maudynių sezonui, pakrantėse dažniau pastebimos medūzos. Kartu grįžta ir vienas populiariausių mitų, kurį daug kas prisimena iš serialo „Draugai“: esą medūzos įgėlimą reikia „gydyti“ šlapimu.

    Medikai ir pirmosios pagalbos rekomendacijos šį patarimą vertina skeptiškai: šlapimas nėra patikimas būdas sumažinti skausmą, o kai kuriais atvejais gali net pabloginti situaciją. Priežastis paprasta: įgėlimo vietoje odoje gali likti geliančių ląstelių, kurios nuo netinkamo skysčio gali suaktyvėti ir išskirti daugiau nuodų.

    Kodėl šlapimas nepadeda

    Medūzos gelia specialiomis ląstelėmis, kurios gali „įšauti“ nuodus ne tik įgėlimo momentu, bet ir vėliau, jei likę čiuptuvų fragmentai dirginami. Šlapimo sudėtis skiriasi, todėl jis nėra nei stabilus, nei patikimas tirpalas, galintis sustabdyti nuodų išsiskyrimą.

    Dar daugiau, šlapimas nėra sterilus, ypač paplūdimio sąlygomis, todėl didėja odos sudirginimo ir infekcijos rizika. Dėl to rekomendacijos vis dažniau akcentuoja aiškius, praktiškus veiksmus, kuriuos galima atlikti iškart po įgėlimo.

    Ką daryti iškart po įgėlimo

    Pirmiausia reikėtų kuo greičiau nuplauti pažeistą vietą jūros vandeniu arba actu, jei jo turite. Gėlas vanduo dažnai nerekomenduojamas, nes gali paskatinti likusių geliančių ląstelių aktyvaciją ir sustiprinti skausmą.

    Jei ant odos matosi čiuptuvų likučiai, jų nereikėtų liesti plikomis rankomis. Saugiau juos pašalinti naudojant pincetą, standų daiktą ar apsaugant rankas, kad nepersigeltumėte patys.

    Šiluma, stebėjimas ir kada kreiptis į medikus

    Vėliau daugeliu atvejų padeda šiluma: skausmui mažinti dažnai rekomenduojama pažeistą vietą pamirkyti karštame vandenyje, jei tai įmanoma, arba naudoti šiltą kompresą. Šiluma gali slopinti dalies nuodų poveikį ir sumažinti nemalonų pojūtį.

    Dažniausiai simptomai nuslūgsta per parą, tačiau būtina stebėti savijautą. Jei pasireiškia dusulys, pykinimas, stiprus silpnumas, sparčiai didėjantis patinimas ar įgėlimas įvyko veido, kaklo srityje, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.

    Kylant jūrų temperatūrai, medūzų sankaupos kai kuriuose regionuose fiksuojamos dažniau, todėl keliaujant verta pasidomėti vietos perspėjimais ir paplūdimio rekomendacijomis. O popkultūros patarimus geriausia palikti ekranui, ypač kai kalba pasisuka apie sveikatą.

  • Karštos naktys varo iš proto: paprastas triukas prieš miegą atvėsina kūną ir padeda užmigti

    Karštos naktys varo iš proto: paprastas triukas prieš miegą atvėsina kūną ir padeda užmigti

    Tvankus butas, įkaitusi patalynė ir nuovargis, kuris nepadeda užmigti – karštos vasaros naktys dažnai tampa didesniu išbandymu nei pats karštis dieną. Kai miegamajame per šilta, organizmui sunkiau pereiti į poilsio režimą, todėl užmigimas gali nusitęsti, o miegas tampa paviršutiniškas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad miegas glaudžiai susijęs su kūno temperatūra: vakare ji natūraliai ima kristi, taip padėdama įsijungti miego mechanizmams. Jei kambarys išlieka karštas, šis procesas sutrinka, žmogus dažniau prabunda ir ryte jaučiasi labiau išsekęs nei įprastai.

    Per aukšta temperatūra kenkia ne tik komfortui. Ji gali sustiprinti galvos skausmus, dirglumą, dieninį mieguistumą ir sumažinti koncentraciją, o jautriausiai tai pajunta vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji lėtinėmis ligomis.

    Vienas greičiausių būdų palengvinti užmigimą be kondicionieriaus – prieš gulantis kelioms minutėms atvėsinti pėdas, riešus ir sprandą. Šiose vietose kraujagyslės yra arčiau odos paviršiaus, todėl kūnas per jas efektyviau atiduoda šilumą ir greičiau gauna signalą, kad metas rimti.

    Tam pakanka drungno ar vos vėsesnio vandens, drėgno rankšluosčio ar vėsaus kompreso. Svarbiausia vengti staigaus šoko, nes labai šaltas dušas kai kuriems žmonėms gali suveikti priešingai – organizmas reaguoja suaktyvėjimu, o kraujagyslės susitraukia ir šiluma atiduodama prasčiau.

    Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir pačia miego aplinka. Čiužinys bei patalynė per dieną sukaupia šilumą ir ją atiduoda valandomis, todėl prieš miegą verta atidengti lovą, nenaudoti storų užtiesalų ir rinktis lengvą medvilninę ar lininę patalynę, kuri geriau praleidžia orą.

    Dažna klaida – laikyti langus atvirus visą dieną. Kai lauke karšta, į vidų patenka ne gaiva, o dar viena įkaitusio oro banga, todėl efektyviausia vėdinti anksti ryte ir vėlai vakare, o dieną langus pridaryti ir užtraukti užuolaidas, nuleisti žaliuzes ar roletus saulėtoje pusėje.

    Ventiliatorius taip pat gali pagerinti savijautą, nes judantis oras padeda kūnui greičiau atiduoti šilumą. Vis dėlto geriau jo nenukreipti tiesiai į veidą ar sprandą visai nakčiai, nes tai gali sukelti gleivinių sausumą ir raumenų diskomfortą; švelnus srautas iš šono dažnai būna saugesnis ir pakankamas.

    Karštomis dienomis miegui kenkia sunkios vėlyvos vakarienės, alkoholis ir labai karšti gėrimai. Riebus maistas didina šilumos pojūtį, o alkoholis, nors iš pradžių gali migdyti, vėliau blogina miego kokybę ir skatina skysčių netekimą, todėl vakarui geriau rinktis lengvesnį maistą ir gerti vandens, bet ne per daug prieš pat miegą.

    Pravartu prisiminti, kad perkaitimas prasideda dar vakare. Ilgas buvimas tvankiose patalpose, intensyvus tvarkymasis, lyginimas, ilgas maisto gaminimas ar orkaitės naudojimas pakelia temperatūrą namuose, todėl kuo mažiau papildomų šilumos šaltinių po saulėlydžio, tuo didesnė tikimybė užmigti lengviau.

  • Butai kaista kaip šiltnamis: 7 gudrybės, kaip per kelias minutes atvėsinti namus be kondicionieriaus

    Butai kaista kaip šiltnamis: 7 gudrybės, kaip per kelias minutes atvėsinti namus be kondicionieriaus

    Karščio bangų metu butai įkaista vis greičiau, o vakare sienos dar ilgai atiduoda šilumą, todėl net po saulėlydžio tampa sunku kvėpuoti. Tai ne vien komforto klausimas: vyresnio amžiaus žmonėms perkaistant patalpoms didėja dehidratacijos ir perkaitimo rizika, o miegas prastėja.

    Viena dažniausių klaidų – vėdinti būstą pačiu karščiausiu metu. Kai lauke tvyro kaitra, atviri langai dažnai ne atvėsina, o įleidžia dar daugiau karšto oro, todėl patalpos šyla dar greičiau.

    Efektyviausia vėdinti labai anksti ryte ir vėlai vakare, kai lauko temperatūra realiai krinta. Jei yra galimybė, trumpam sukurkite skersvėjį per kelis langus skirtingose buto pusėse, o dieną langus laikykite užvertus.

    Saulę sustabdo ne langas

    Didžiausią skirtumą dažnai padaro paprasta taisyklė: dieną užtemdykite pietinę ir vakarinę pusę. Roletai, žaliuzės ar storesnės užuolaidos sumažina tiesioginės saulės patekimą, o kartu ir šilumos kaupimąsi, ypač svetainėje bei miegamajame.

    Praktiškiausios karščio metu yra šviesios langų uždangos, nes jos dalį spinduliuotės atspindi. Svarbu ne sėdėti tamsoje visą dieną, o blokuoti saulę tuo metu, kai ji kaitina stipriausiai.

    Ventiliatorius vėsina pojūtį

    Butuose be kondicionieriaus ventiliatorius išlieka vienu populiariausių sprendimų, nes pagerina oro judėjimą ir sumažina tvankos pojūtį. Vis dėlto jis ne „gamina šaltį“, todėl geriausiai veikia kartu su kitomis priemonėmis, kurios mažina šilumos patekimą į vidų.

    Vyresnio amžiaus žmonėms svarbu nenaudoti per stiprios srovės ir nelaikyti jos ilgai nukreiptos tiesiai į veidą ar kaklą. Patogiau ventiliatorių statyti taip, kad jis judintų orą visame kambaryje, o miegui rinktis tylesnį ir silpnesnį režimą.

    Trumpalaikiam efektui kai kurie prieš ventiliatorių pastato užšaldyto vandens butelius ar indą su ledu. Tai gali kelioms dešimtims minučių sumažinti juntamą temperatūrą, tačiau svarbu, kad indai stovėtų stabiliai ir netrukdytų judėti, ypač naktį.

    Šilumą kuria ir buitinė technika

    Karštį kelia ne tik saulė pro langus: papildomą šilumą išskiria orkaitė, kaitlentė, televizorius, kompiuteris ir senesnės kaitrinės lemputės. Per karščius verta planuoti gaminimą taip, kad kepti ar virti ilgai nereikėtų, o prietaisus, kurių nenaudojate, išjungti.

    Kai virtuvė įkaista, visa buto temperatūra kyla greičiau, todėl geriau rinktis lengvesnį maistą ir daugiau šaltų patiekalų. Tai ypač aktualu senjorams, kuriems tvankioje patalpoje greičiau pasireiškia silpnumas.

    Didžiausias iššūkis dažnai prasideda naktį, kai dėl dusulio sunku užmigti, o miegas tampa negilus. Prieš miegą pravėdinkite miegamąjį, rinkitės natūralių audinių patalynę, atsisakykite storų užklotų, o prireikus trumpam atvėsinkite pagalvės užvalkalą vėsesnėje vietoje.

    Vėsinant būstą be kondicionieriaus daugiausia duoda kelių veiksmų derinys: teisingas vėdinimo laikas, saulės blokavimas, mažiau šilumos šaltinių ir protingas ventiliatoriaus naudojimas. Kuo sprendimai paprastesni, tuo didesnė tikimybė, kad jų laikysitės kasdien, ypač per užsitęsusias karščio bangas.

  • Vakarų Europą kaitina šilumos kupolas: gegužę fiksuojami rekordai, perspėjama dėl bangų dažnėjimo

    Vakarų Europą kaitina šilumos kupolas: gegužę fiksuojami rekordai, perspėjama dėl bangų dažnėjimo

    Vakarų Europoje šią savaitę prognozuojami neįprastai aukšti gegužės temperatūrų rodikliai, kai kur artėjantys prie vasaros kaitros rekordų. Meteorologai situaciją sieja su vadinamuoju šilumos kupolu, kai aukšto slėgio sritis tarsi „uždengia“ regioną ir įkalina šiltą orą.

    Didžiausios kaitros laukiama Pirėnų pusiasalyje: Portugalijoje kai kur gali būti fiksuojama beveik 40 laipsnių, o pietų Ispanijoje temperatūra gali kilti iki maždaug 38 laipsnių. Tuo pat metu gerokai šilčiau už daugiametį vidurkį turėtų būti ir Prancūzijoje, Belgijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

    Kas yra šilumos kupolas?

    Šilumos kupolas susiformuoja, kai virš regiono įsitvirtina aukšto slėgio sistema, stabdanti oro masių judėjimą ir slopinanti debesuotumą. Į Vakarų Europą iš Šiaurės Afrikos plūstantis šiltas oras tokiomis sąlygomis „užsilaiko“, o saulė dieną dar labiau įkaitina paviršių.

    Tokio tipo situacijos dažnai reiškia ir silpnesnį vėją bei menkesnį atvėsimą naktį, todėl šiluma kaupiasi kelias dienas iš eilės. Dėl to didėja tikimybė, kad miestai, ypač tankiai apgyvendinti, patirs ryškesnį karščio stresą.

    Rekordai gegužę ir sveikatos rizikos

    Prancūzijos meteorologijos tarnyba įspėjo apie ankstyvą, išskirtinį ir galintį užsitęsti karščio epizodą, kai temperatūra gali viršyti sezoninį vidurkį maždaug 12 laipsnių ar daugiau. Kai kuriuose Prancūzijos miestuose tikimasi gegužės rekordų, o prognozuojami rodikliai kai kur gali būti keliais laipsniais aukštesni už ankstesnes aukščiausias reikšmes.

    Jungtinėje Karalystėje taip pat skelbiami karščio sveikatos perspėjimai daliai Anglijos, įskaitant griežtesnio lygio įspėjimus didmiesčiams. Sveikatos tarnybos paprastai pabrėžia, kad karščiai labiausiai pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems lėtinėmis ligomis, mažiems vaikams ir dirbantiems lauke.

    Kodėl karščio bangos ankstėja?

    Meteorologų vertinimu, tokie karščio epizodai tampa dažnesni dėl klimato kaitos, nes šylantis klimatas didina ekstremalių temperatūrų tikimybę ir jų intensyvumą. Tai ypač pastebima, kai aukšto slėgio sistemos ilgiau užsilaiko virš tų pačių teritorijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvos karščio bangos gegužę kelia papildomų iššūkių, nes žmonės ir infrastruktūra dažnai dar nebūna prisitaikę prie vasariškų sąlygų. Todėl daugelyje šalių didelis dėmesys skiriamas perspėjimų sistemoms ir visuomenės informavimui.

    „Tikimės, kad tokios karščio bangos kartosis vis dažniau, prasidės anksčiau ir bus intensyvesnės“, – teigė Prancūzijos meteorologijos tarnyba.

  • Pasaulio čempionatui artėjant futbolininkai spaudžia FIFA dėl karščio: kur brėžiama saugumo riba?

    Pasaulio čempionatui artėjant futbolininkai spaudžia FIFA dėl karščio: kur brėžiama saugumo riba?

    Artėjant 2026 metų vyrų futbolo pasaulio čempionatui Kanadoje, Meksikoje ir JAV, žaidėjai iš skirtingų šalių viešu laišku ragina FIFA sugriežtinti apsaugos priemones dėl ekstremalaus karščio. Pasak jų, dabartiniai protokolai ne visada atitinka realias rizikas aikštėje ir gali palikti per daug erdvės interpretacijoms.

    Turnyras vyks 39 dienas, numatytos 104 rungtynės, o komandoms teks ne tik žaisti, bet ir treniruotis bei keliauti per skirtingas klimato zonas. Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis krūvis karštyje didina šilumos streso tikimybę, o jis gali paveikti ir sportinę formą, ir saugumą.

    Žaidėjų argumentas: rizika akivaizdi

    Atvirą laišką pasirašę futbolininkai ir buvę žaidėjai teigia, kad šilumos stresas mažina fizinį pajėgumą ir didina sveikatos sutrikimų riziką. Jie ragina taikyti geriausias medicinos žinias ne tik elitui, bet ir visoms grandims, nes pasaulio čempionatas formuoja standartą visam futbolui.

    „Mums svarbu, kad visi žaidėjai būtų apsaugoti nuo karščio poveikio, nuo mėgėjų iki elito. Kadangi pasaulio čempionate žaidžiantis elitas rodo pavyzdį viso pasaulio futbolininkams, būtina praktikoje taikyti geriausias turimas medicinos žinias“, – rašoma žaidėjų laiške.

    Žaidėjai taip pat dalijasi asmenine patirtimi: karštis gali sukelti galvos svaigimą, nuovargį, raumenų mėšlungį, o intensyviai žaisti tampa sunkiau. Jų teigimu, tai nėra vien komforto klausimas, nes esant dideliam krūviui ir aukštai temperatūrai rizika gali greitai didėti.

    Ką žada FIFA ir kas kelia ginčą?

    FIFA nurodo, kad vertina su klimatu susijusias rizikas kaip turnyro planavimo dalį ir derina sprendimus su miestais šeimininkais, stadionų valdytojais bei nacionalinėmis tarnybomis. Organizacija taip pat pabrėžia, kad siekia apsaugoti žaidėjus, teisėjus, sirgalius, savanorius ir personalą.

    „FIFA yra įsipareigojusi saugoti žaidėjų, teisėjų, sirgalių, savanorių ir personalo sveikatą bei saugą. Su klimatu susijusios rizikos vertinamos planuojant turnyrą ir valdomos glaudžiai bendradarbiaujant su miestais šeimininkais, stadionų atsakingais asmenimis ir nacionalinėmis institucijomis“, – sakė FIFA atstovas.

    Šiam čempionatui FIFA taikys trijų minučių hidratacijos pertraukas kiekviename kėlinyje, ir jos bus daromos nepriklausomai nuo oro sąlygų. Taip pat paliekama galimybė atlikti iki penkių keitimų, numatomas papildomas keitimas pratęsimo metu, atskiras keitimas dėl smegenų sukrėtimo ir mažiausiai trys poilsio dienos tarp rungtynių.

    Organizacija tikina, kad sudarydama tvarkaraščius atsižvelgė į klimatą, stengėsi mažinti kelionių apimtį, didinti poilsio laiką ir derinti rungtynių laikus. Pasak FIFA, kiek įmanoma ribojami mačai karščiausiomis dienos valandomis, o dalis rungtynių planuojamos dengtuose stadionuose.

    Kur turėtų būti nustatyta riba?

    Didžiausias nesutarimas kyla dėl to, kada sąlygos laikomos pavojingomis ir ar reikėtų aiškesnių privalomų taisyklių rungtynių nukėlimui ar stabdymui. Pasaulinė profesionalių futbolininkų sąjunga FIFPRO yra išreiškusi poziciją, kad apie 28 laipsnių karštis jau gali būti nesaugus ir tokiomis sąlygomis rekomenduojama svarstyti rungtynių atidėjimą.

    Tuo metu FIFA taisyklėse rungtynių nukėlimas siejamas su aukštesnėmis temperatūromis, o tai, žaidėjų nuomone, gali neatspindėti realaus šilumos streso poveikio. Medicinos specialistai pabrėžia, kad riziką lemia ne vien termometro rodmenys: svarbūs ir drėgmė, saulės spinduliuotė, vėjas, aklimatizacija bei rungtynių intensyvumas.

    Artėjant turnyrui diskusija dėl karščio valdymo futbolo varžybose vis garsėja, nes klimato kaita didina ekstremalių karščių tikimybę. Žaidėjai tikisi, kad iki čempionato bus aiškiau apibrėžtos privalomos saugumo priemonės, kurios vienodai galiotų visoms komandoms ir visoms rungtynėms.

  • Europoje artėja rekordinė karščio banga: meteorologai įspėja, kur temperatūra gali viršyti 40 laipsnių

    Europoje šią vasarą gali būti pasiekti arba net viršyti daugiametiai temperatūros rekordai, o kai kuriose vietovėse neatmetama ir daugiau nei 40 laipsnių kaitra. Tokias prognozes sustiprina pastarųjų metų tendencijos, kai karščio bangos žemyne darosi ilgesnės, dažnesnės ir intensyvesnės.

    Lenkijos meteorologų ir žiniasklaidos apžvalgos akcentuoja, kad karštų dienų skaičius šalyje per kelis pastaruosius sezonus išaugo kelis kartus. Jei anksčiau vasarą virš 30 laipsnių temperatūra laikydavosi tik kelias dienas, dabar tokie epizodai vis dažniau tampa įprasta vasaros dalimi.

    Lenkijoje dažniausiai minimas istorinis maksimumas siejamas su 1921 metų liepa, kai fiksuota 40,2 laipsnio temperatūra. Vis dėlto dalis specialistų šį rezultatą vertina atsargiai dėl to meto matavimo sąlygų, o patikimesniu rekordu laikomas 39,5 laipsnio rodiklis, užregistruotas 1994 metų liepos 30 dieną.

    Nors 40 laipsnių riba Lenkijoje oficialiai dar nėra patvirtinta šiuolaikiniais standartais, sinoptikai pabrėžia, kad ji tampa vis realesnė. Prie to prisideda dažnesni karšto oro masių įsiveržimai iš Šiaurės Afrikos ir pietvakarių Azijos, kurie pastaraisiais metais vis dažniau pasiekia Vidurio Europą.

    Rekordai jau perrašyti ir kai kuriose kaimyninėse šalyse: Vokietijoje fiksuota daugiau nei 41 laipsnio temperatūra, o Čekijoje ir Slovakijoje yra registruoti virš 40 laipsnių siekiantys rodikliai. Ukrainoje vienas iš minimų rekordų siejamas su Luhansku, kur kaitra buvo pasiekusi 42 laipsnius pavėsyje.

    Meteorologų vertinimu, net jei šią vasarą kai kuriose valstybėse 40 laipsnių riba dar nebus peržengta, bendras atšilimo fonas didina tikimybę, kad nauji absoliutūs rekordai bus pasiekti artimiausiais metais. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama pasirengimui karščiui miestuose, sveikatos rizikų valdymui ir energijos sistemų apkrovų planavimui.

  • Geriau už limonadą: mėtų sirupas, kuris per karštį atgaivina akimirksniu

    Karštomis dienomis vis dažniau ieškoma paprastų naminių būdų atsigaivinti, o vienas universaliausių sprendimų – mėtų sirupas. Jis tinka ne tik gėrimams, bet ir desertams ar net arbatai, o intensyvus aromatas leidžia sumažinti saldžių gaiviųjų gėrimų vartojimą.

    Mėtų vėsinimo pojūtį dažniausiai sukuria mentolis, veikiantis burnos ir nosiaryklės šalčio receptorius. Dėl to net kambario temperatūros gėrimas gali atrodyti gaivesnis, o pridėtas citrinos rūgštumas sustiprina šį efektą ir subalansuoja saldumą.

    Kaip paruošti mėtų sirupą

    Ryškiausias skonis išgaunamas ne verdant mėtą ilgai, o ją ilgiau užpilant ir leidžiant išsiskirti eteriniams aliejams. Praktikoje tam pasiteisina užplikymas ir ilgas laikymas uždengtame inde, pavyzdžiui, per naktį.

    Sirupui paprastai prireikia maždaug 100 gramų šviežių mėtų lapelių, 500 mililitrų vandens, 400 gramų cukraus ir vienos citrinos. Jei norisi stipresnio aromato, dažnai renkamasi pipirmėtė, tačiau tinka ir kitos kvapnios sodo mėtų rūšys.

    Švarius mėtų lapus užpilkite ką tik užvirintu vandeniu, uždenkite ir palikite pastovėti per naktį. Kitą dieną nukoškite, gerai nuspauskite lapus, įpilkite citrinos sulčių, suberkite cukrų ir pakaitinkite, kol užvirs.

    Užvirus virkite apie 10 minučių, kad sirupas taptų skaidrus ir šiek tiek sutirštėtų. Jei norite ryškesnio citrusinio kvapo, galima įdėti ir šiek tiek nutarkuotos citrinos žievelės, tačiau svarbu jos nepadauginti, kad neatsirastų kartumo.

    Kaip laikyti, kad užtektų ilgam

    Greitam naudojimui sirupą patogu supilti į švarų sandarų indą ir laikyti šaldytuve, kur jis paprastai išsilaiko kelias savaites. Praktinis sprendimas – užšaldyti sirupą ledukų formelėse ir vėliau dėti į vandenį ar arbatą kaip mėtinius kubelius.

    Jei sirupo norite ilgesniam laikymui, jis dažniausiai išpilstomas karštas į sterilizuotus butelius ir papildomai trumpai pakaitinamas vandens vonelėje. Toks būdas sumažina gedimo riziką, tačiau svarbiausia laikytis higienos ir naudoti sandariai užsukamus indus.

    Kada su mėtų sirupu atsargiau

    Nors mėta daugeliui atrodo nekalta, kai kuriems žmonėms ji gali sustiprinti rėmens ar refliukso simptomus, nes gali atpalaiduoti apatinį stemplės rauką. Taip pat jautresniems asmenims galimos individualios reakcijos, todėl, atsiradus nemaloniems pojūčiams, vartojimą verta riboti.

    Reikia įvertinti ir cukraus kiekį: sirupas yra koncentruotas, todėl žmonėms, kurie kontroliuoja gliukozės kiekį ar riboja saldumynus, geriau dozuoti mažiau arba rinktis mažiau saldų variantą. Skoniui subalansuoti kartais padeda didesnis citrinos sulčių kiekis arba praskiedimas gazuotu vandeniu.